Panevėžio apygardos teismo sprendimas

2014-09-26 · Civilinė byla Nr. 2A-468-544/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Data
2014-09-26
Bylos Nr.
2A-468-544/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Birutė Jonaitienė, Ramunė Čeknienė (pran.), Zina Mickevičiūtė
Ieškovas
R. V.
Atsakovas
J. V.
Kategorijos
  • 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 75.9pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 125.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-468-544/2014

Teisėja Irena Stacevičienė Procesinio Nr. 2-30-3-01248-2012-0

Procesinio sprendimo kategorija: 75.4.3; 75.8; 75.9; 99.5; 114.4; 121.18; 125.1; (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

n u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. rugsėjo 26 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Birutės Jonaitienės ir Zinos Mickevičiūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. V. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-20-228/2014 pagal ieškovės R. V. ieškinį atsakovui J. V. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, tarpusavio išlaikymo, santuokoje įgyto turto padalijimo bei pagal atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Šalies argumentai

Ieškovė R. V. ieškiniu prašė nutraukti jos ir atsakovo J. V. 1987-12-31 įregistruotą santuoką dėl atsakovo kaltės, priteisti iš atsakovo 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 700 Lt išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; padalinti santuokoje įgytą turtą, atsakovui asmeninėn nuosavybėn priteisiant: automobilį SSANG YONG MUSSO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 5000 Lt vertės, automobilį VW PASSAT, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), 5000 Lt vertės, automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1500 Lt vertės, automobilio priekabą, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1000 Lt vertės, trimerį 3000 Lt vertės, grandininį pjūklą „Husgvarna“, 1000 Lt vertės, šaldiklį 600 Lt vertės, graižtvinį šautuvą 7000 Lt vertės, lygiavamzdį šautuvą 3000 Lt vertės, seifą 1000 Lt vertės; iš atsakovo jai priteisti 3322 Lt draudimo įmokų kompensaciją, 15 000 Lt kompensaciją už atsakovui tenkančio turto dalį natūra bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, dėl ko bendras gyvenimas tapo negalimas. Ieškovė prašė sprendime nenurodyti konkrečių atsakovo kaltę patvirtinančių faktų. Kadangi patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, emocinį skausmą, baimę, pažeminimą aplinkinių žmonių ir draugų tarpe, nes atsakovas ją paliko, kai ji susirgo sunkia nepagydoma liga, prašė priteisti 5000 Lt dydžio neturtinei žalai atlyginti. Santuokoje nekilnojamojo turto neįgijo, bet įgijo nurodytą kilnojamąjį turtą, kurio bendra vertė 28100 Lt ir kurį visą prašo priteisti atsakovui. Atsakovas jau yra išsinešęs dalį daiktų, o ji dėl sveikatos būklės kai kuriais iš tų daiktų negali naudotis. Todėl prašė dėl sveikatos būklės nukrypti nuo lygių dalių principo ir jai iš atsakovo priteisti 15000 Lt kompensaciją. Nurodė, jog jai nustatytas 80 % nedarbingumo lygis, netekto darbingumo pensija nedidelė, o dėl ligos negali dirbti. Nuolat gydosi, važinėja atlikti tyrimų ir tikrintis sveikatos, vartoja vaistus, tame tarpe – nekompensuojamus homeopatinius, reikalinga atlikti brangias ozono procedūras. Atsakovas yra sveikas, darbingas, todėl turi ir gali jai teikti prašomo priteisti dydžio išlaikymą (1 t., b. l. 3-6, 127).

Atsakovas J. V. su ieškovės ieškiniu sutiko iš dalies, priešieškinyje prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, priteisti iš jo išlaikymą atsakovei po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, padalinti santuokoje įgytą turtą, ieškovės asmeninėn nuosavybėn paskiriant: virtuvės baldų komplektą, kurio vertė 4000 Lt, viryklę, kurios vertė 1000 Lt, šaldytuvą „Snaigė“, kurio vertė 1500 Lt, puodų rinkinį, kurio vertė 3000 Lt, automatinę skalbyklę, kurios vertė 800 Lt, dvigulę lovą, kurios vertė 300 Lt, stalą su kėdėmis, kurių vertė 500 Lt, svetainės baldų komplektą, kurio vertė 300 Lt, televizorių LG, kurio vertė 300 Lt, skystųjų kristalų televizorių, kurio vertė 1200 Lt, sekciją, kurios vertė 300 Lt, dviejų durų spintą su antrasolėmis, kurios vertė 300 Lt, viso - turto už 13500 Lt. Jo nuosavybėn atsakovas prašė priteisti automobilį SSANG YONG MUSSO, kurio vertė 3000 Lt, automobilį VW PASSAT, kurio vertė 1 Lt, automobilį (duomenys neskelbtini) kurio vertė 1 Lt, automobilio priekabą, kurios vertė 200 Lt, trimerį, kurio vertė 400 Lt, grandininį pjūklą „Husgvarna“, kurio vertė 100 Lt, šaldiklį, kurio vertė 1 Lt, šautuvą TOZ, kurio vertė 200 Lt, šautuvą M98, kurio vertė 500 Lt, seifą, kurio vertė 200 Lt, dulkių siurblį, kurio vertė 400 Lt, bei dėl gyvybės draudimo nutraukimo išmokėtą pasitraukimo vertę 1767 Lt, viso - turto už 6770 Lt. Atsakovas nurodė, jog jų santuoka nutrūko dėl abipusės kaltės, abu ilgą laiką nuolat konfliktuodavo, nes nesutapdavo nuomonės ir poreikiai įvairiais atvejais ir klausimais, šiuo metu nebepalaiko jokių ryšių. Prašė sprendime nenurodyti konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę. Nurodė, jog santuokoje jie įgijo aukščiau nurodytą 20270 Lt vertės kilnojamąjį turtą. Nurodė, kad kompensacijos iš ieškovės už jai tenkančią didesnę turto dalį natūra neprašo ir sutiko, kad iš jo ieškovei būtų priteistas 200 Lt išlaikymas. Su prašomu priteisti 700 Lt išlaikymo dydžiu nesutiko, nes turi būti atsižvelgta į tai, kad gyvenant kartu ieškovės motinai priklausančio namo dalyje atliko apie 40 000 Lt vertės remontą, kurio pagerinimai liko ieškovės naudojime (1 t., b. l. 45-47, 2 t., b. l. 135-138).

Žemesnės instancijos teismas

Utenos rajono apylinkės teismas 2014-03-14 sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: nutraukė ieškovės ir atsakovo 1987-12-31 sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; priteisė iš atsakovo ieškovės išlaikymui nuo 2012-07-26 kas mėnesį po 365 Lt, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka; priteisė ieškovės asmeninėn nuosavybėn šaldytuvą „Snaigė“, kurio vertė 750 Lt, puodų rinkinį, vertė 1500 Lt, skalbyklę, vertė 550 Lt, dvigulę lovą, kurios vertė 300 Lt, stalą su kėdėm, kurių vertė 500 Lt, svetainės baldus, kurių vertė 300 Lt, sekciją, kurios vertė 300 Lt, 2-jų durų spintą, kurios vertė 300 Lt, viso - turto už 4500 Lt; priteisė atsakovo asmeninėn nuosavybėn automobilio priekabą, valst. Nr. UD994, kurios vertė 350 Lt, trimerį, kurio vertė 700 Lt, grandininį pjūklą „Husgvarna“, kurio vertė 100 Lt, šaldiklį, kurio vertė 10 Lt, graižtvinį šautuvą TOZ-78-01, kurio vertė 300 Lt, medžioklinį karabiną M98 „Zastava“, kurio vertė 650 Lt, seifą ginklams, kurio vertė 375 Lt, dulkių siurblį, kurio vertė 550 Lt, viso - turto už 3035 Lt; priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 4072,11 Lt dydžio piniginę kompensaciją; likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė.

Teismas nustatė, kad šalys susituokė 1987-12-31, santuokoje 1988-07-22 gimė sūnus Tadas, kuris yra pilnametis. Sutuoktiniai santuokoje nekilnojamojo turto neįgijo. Šiuo metu atsakovo vardu yra registruota automobilio priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovės vardu - automobilis SSANG YONG MUSSO, pag. 1996 m., kuris yra konfiskuotas. Šalys faktiškai kartu nebegyvena nuo 2010 m. pavasario. Ieškovei diagnozuota sisteminė raudonoji vilkligė, dėl ligos jai nustatytas 80 % nedarbingumas ir mokama 635,32 Lt netekto darbingumo pensija, ji asmeninės nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso trys bendros 8700 Lt rinkos vertės žemės sklypai bei (su kitais bendraturčiais) priklauso nuosavybės teisės į keturis žemės sklypus, gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus. Atsakovo pajamas per mėnesį gerokai didesnės už MMA. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, pripažino, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovė dėl sveikatos būklės įsidarbinti negali, turi ženklias išlaidas dėl gydymui skirtų vaistų, gydymosi, sveikatos patikrinimų. Todėl teismas padarė išvadą, jog ieškovei išlaikymas yra reikalingas, o nustatydamas jo dydį orientaciniu kriterijumi laikė MMA ir iš atsakovo priteisė po 365 Lt kas mėnesį mokamą periodinę išmoką.

Į dalintino turto sąrašą teismas neįtraukė: automobilio SSANG YONG MUSSO, nes jis konfiskuotas; automobilių VW PASSAT ir (duomenys neskelbtini) nes jie sprendimo priėmimo dienai yra išregistruoti, parduoti gyvenant santuokoje ir pinigai panaudoti šeimos poreikiams; televizoriaus LD, nes jis sugedęs; skystųjų kristalų televizoriaus, kuris įsigytas už asmenines lėšas; elektrinės viryklės bei virtuvės komplekto, nes tų daiktų, kurie buvo įgyti santuokoje, nebėra. Teismas, atsižvelgęs į šalių pilnamečio sūnaus liudytojo T. V. parodymus ir ieškovės paaiškinimų nenuoseklumą bei prieštaringumą, padarė išvadą, kad ieškovė, nors nesutiko, bet neįrodė, kad šaldytuvas „Snaigė“, puodai, skalbyklė, stalas su kėdėmis, svetainės baldai, sekcija, 2-jų durų spinta nėra santuokoje įgytas turtas. Tarp šalių nekilo ginčas dėl dvigulės lovos 300 Lt vertės, šaldiklio 10 Lt vertės bei grandininio pjūklo „Husgvarna“ 100 Lt vertės, o dėl likusių daiktų kainų šalys nesutarė. Todėl teismas nustatė šalių santuokoje įgyto turto kainas atsižvelgdamas į galimą daiktų nusidėvėjimą, į šalių nurodytas kainas bei į tai, kad ieškovė neįrodinėjo kitokių, nei nurodė atsakovas, stalo su kėdėmis, svetainės baldų, sekcijos, 2-jų durų spintos kainų, taip pat vadovavosi skelbimų portaluose esančių kainų vidurkiais. Vadovaudamasis šiais kriterijais teismas nurodė, kad teismo sprendime išvardinto šalių santuokoje įgyto ir tarp jų dalintino turto vertė yra 7535 Lt. Atsižvelgęs į ieškovės sveikatos būklę, priteisto išlaikymo dydį teismas turtą natūra padalijo lygiomis dalimis ir ieškovei asmeninėn nuosavybėn priteisė šaldytuvą „Snaigė“, puodų rinkinį, skalbyklę, dvigulę lovą, stalą su kėdėm, svetainės baldus, sekciją, 2-jų durų spintą, viso - 4500 Lt vertės turtą, o atsakovo asmeninėn nuosavybėn - automobilio priekabą, valst. Nr. UD994, trimerį, grandininį pjūklą „Husgvarna“, šaldiklį, graižtvinį šautuvą TOZ-78-01, medžioklinį karabiną M98 „Zastava“, seifą ginklams, dulkių siurblį, viso - 3035 Lt vertės turtą. Santuokos metu buvo sudaryta gyvybės draudimo sutartis, pagal kurią šalys iki 2012-06-11 įmokėjo 6644,22 Lt įmokų iš santuokinių lėšų. Atsakovui nutraukus gyvybės draudimo sutartį, jam buvo išmokėta 1767,15 Lt pasitraukimo vertė, todėl iš jo ieškovei teismas priteisė 3322,11 Lt. Teismas sprendė, jog automobilis SSANG YONG MUSSO 2011 metais buvo apie 4000 Lt vertės ir buvo konfiskuotas dėl atsakovo kaltės, o 2500 Lt bendros vertės virtuvės komplektas ir elektrinė plyta yra realizuoti iki 2012-08-30 (įsigyjant kitus) ieškovės. Todėl buvo padaryta išvada, kad dėl atsakovo kaltės santuokinis turtas sumažėjo 4000 Lt, dėl ieškovės - 2500 Lt, ir iš atsakovo ieškovei priteista 750 Lt dydžio kompensacija. Viso iš atsakovo ieškovei buvo priteista 4072,11 Lt piniginė kompensacija (3322,11+750) (b. l. 53-60).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo iš dalies panaikinti 2014-03-14 sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės; priteisti iš atsakovo 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti, išlaikymui - po 700 Lt dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, 10122,11 Lt piniginę kompensaciją (už jai tenkančią mažesnę turto dalį, už dėl atsakovo kaltės sumažintą turto dalį bei kompensaciją už gyvybės draudimo įmokas). Nurodo, kad teismas neteisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės, santuokos metu įgyto turto padalijimą, nustatančias įrodinėjimo pareigas, įrodymų vertinimo procedūras. Teismas be pagrindo nepripažino, kad santuoka iširo tik dėl atsakovo kaltės. Teismas, atmesdamas jos reikalavimą dėl 5000 Lt neturtinės žalos priteisimo, pažeidė CPK 270 str. 3 d. ir 5 d. reikalavimus, nes nepasisakė dėl šio reikalavimo.

Teismas dėl nežinomų motyvų neįtraukė į dalintino turto sąrašą automobilio VW PASSAT, kurį atsakovas „pardavė" savo sugyventinei prasidėjus teismo procesui, ką patvirtina byloje esanti 2013-05-02 pažyma Nr.(1.6)-S3-189). Teismo argumentas, jog automobiliai parduoti seniai, dar gyvenant santuokoje ir pinigai panaudoti šeimos poreikiams, prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant jį natūra, atsižvelgiama į vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Nors atsakovas teigia, kad virtuvės komplektas už 4000 Lt buvo užsakytas prieš jų santuokinio gyvenimo pabaigą, tačiau ieškovės pateikti dokumentai tai paneigia, nes komplektas buvo įsigytas 2012-08-30 (po dvejų metų). Liudytojas T. V. patvirtino, kad ir svetainės baldų komplektą ieškovė įsigijo tėvams nebegyvenant kartu. Todėl teismas neturėjo pagrindo šių daiktų įtraukti į dalintinų daiktų sąrašą. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad šalys santuokoje įsigijo 2000 Lt vertės virtuvės komplektą bei 500 Lt vertės elektrinę plytą, nes byloje nebuvo surinkta įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, kad 2008 m. buvo įsigytas virtuvės komplektas už 4000 Lt, visą laiką buvo nurodoma ir rašytiniais įrodymais įrodytas ieškovės įsigytas virtuvės komplektas šalims jau gyvent skyriumi 2012 metais. Jeigu šalys 2008 m. įsigijo virtuvės komplektą, tai kodėl apeliantė turėjo pirkti naują virtuvės komplektą 2012 metais. Teismas negalėjo vadovautis prielaida, kad daiktai galėjo būti realizuoti iki 2012-08-30, nors liudytojas T. V. ir nurodė, kad prieš tai buvo panašus virtuvės komplektas, „plyta" pirkta gyvenant tėvams kartu. Teisme buvo išsiaiškinta, kad remontas šalims gyvenant kartu buvo darytas daugiau nei prieš dvylika metų, todėl ir šie daiktai jau buvo seni ir juos bei kitus senus baldus atsakovas išsivežė į kaimą. Nors nei viena iš šalių to nenurodė, bet teismas padarė išvadą, kad šalys santuokoje įsigijo 1000 Lt vertės elektrinę plytą, kurios nebėra. Ieškovės pateikti pirkimo dokumentai patvirtina, jog viryklę įsigijo už asmenines lėšas, kai šalys gyveno atskirai. Todėl iš bendro turto masės ši suma turi būti minusuota ir negali būti atimta iš ieškovei tenkančios kompensacijos. Teismo išvada, kad ieškovė sumažino bendrą turtą 2500 Lt, yra nepagrįstas ir naikintinas. Neteisingai nustatyta, kad dėl atsakovo kaltės sutuoktinis turtas sumažėjo tik 4000 Lt dėl konfiskuoto automobilio, nes jis 3700 Lt sumažėjo ir dėl automobilio „VW PASSAT" perrašymo atsakovo sugyventinei po bylos iškėlimo. Todėl ieškovei iš atsakovo turėjo būti priteista ne 750 Lt, o 3850 Lt piniginė kompensacija dėl bendrosios jungtinės nuosavybės turto sumažinimo. Neaišku, kuo vadovaudamasi teismas nustatė, kad puodų vertė 1500 Lt, kai ieškovė nurodė, jog juos pirko turguje už dovanų gimtadienio proga gautus 300 Lt. Taip pat teismas prie ieškovei tenkančios turto dalies priskyrė svetainės komplektą, skalbyklę, elektrinę viryklę, nors byloje nustatyta, kad ieškovė šiuos daiktus įsigijo gyvendama atskirai nuo atsakovo. Teismas neteisingai nustatė ginklų vertę, nes jie yra pilnai sukomplektuoti ir žymiai brangesni nei juos įvertino teismas. Viso atsakovui turto teko daugiau nei ieškovei už 5900 Lt, todėl iš atsakovo ieškovei priteisina 2950 Lt pinginė kompensacija už jam tenkančią didesnę turto dalį. Nors šioje byloje buvo realus poreikis ir teisinis pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, tačiau teismas turtą padalino lygiomis dalimis. Nesutinka su teismo sprendimu nustatytu jai priteisto išlaikymo dydžiu ir mano, jog jis turi būti padidintas nuo 365 Lt iki 700 Lt kas mėnesį, nes priteistas išlaikymas negali patenkinti minimalių padidintų apeliantės pragyvenimo poreikių ir prieštarauja LAT praktikai. Nors teismas teisingai nustatė šalių turtinę padėtį ir sveikatos būklę apibudinančias aplinkybes, be jokio pagrindo priteisė per mažą išlaikymą, kokį galėtų teikti atsakovas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad nesutinka su apeliantės pozicija, kad jis kaltas dėl santuokos iširimo, nes nustatant, kokios priežastys lėmė šeimos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo. T. V. parodymai apibūdina laikotarpį, kai tarpusavio santykiai jau buvo pašliję, santuokiniai ryšiai faktiškai nutrūkę. Nuoširdžių šeiminių santykių jų šeimoje niekada nebuvo, jie abu nesistengė jos išsaugoti, todėl abu sutuoktiniai kalti dėl santuokos iširimo. Gyvendamas pas ieškovės motiną, padarė viso pirmo aukšto apie 40 000 Lt vertės remontą, ką patvirtino T. V.. Užbaigus darbus, apeliantė liepė nešdintis iš namų. Visą bendrą gyvenimą atsakovas rūpinosi šeimos gerove, ieškovei net nereikėjo dirbti. Nors apeliantė serga, tačiau tai nesuteikia jai teisės elgtis konfliktiškai, nepagarbiai. Atsakovas nesutinka, jog teismas, atmesdamas jos reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, pažeidė CPK 270 str. 3 d. ir 5 d. reikalavimus, nes teismas aiškiai nurodė, kad, nutraukus santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nuostata dėl neturtinės žalos atlyginimo netaikoma. Byloje nėra nei vieno įrodymo pagrindžiančio ieškovės patirtą neturtinę žalą. CK 3.72 str. 4 d. nurodyta, jog sutuoktinis dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, neturi teisės į išlaikymą. Santuoka nutraukta ir dėl ieškovės kaltės. Mano, kad teismas pažeidė CK 3.72 str. 4 d. priteisdamas ieškovei išlaikymą, tačiau, atsižvelgdamas į ieškovės ligą, į tai, kad ir iki teismo sprendimo paremdavo ieškovę, sutinka, kad iš jo ieškovei būtų priteistas 365 Lt dydžio išlaikymas. Apeliantės mėnesinės pajamos (pensija ir išlaikymas) viršija minimalią mėnesinę algą, o prašomas priteisti 700 Lt išlaikymas neatitinka protingumo reikalavimų ir yra neįrodytas. Asmuo, kuriam trūksta lėšų pragyvenimui, nekeičia virtuvės baldų komplekto kas keli metai. Byloje esantis priešieškinis paneigia apeliantės teiginį, kad ji nurodė bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą turtą, o atsakovas neginčijo jos nurodytų argumentų. Teismas pagrįstai konstatavo, kad šalys nesutarė, koks turtas įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir kokia jo vertė. Apeliantė beveik kiekviename posėdyje keitė pozicijas dėl turto įsigijimo aplinkybių, kainos ir įsigijimo laiko. Apeliantė mano, kad teismas nepagrįstai į dalintino turto sąrašą neįtraukė automobilio VW Passat ir įtraukė puodų rinkinį, tačiau teismas vadovavosi liudytojo T. V. parodymais, kad automobiliai parduoti seniai, dar gyvenant šeimoje, o lėšos panaudotos šeimos poreikiams. Apeliantė tik teigia, kad teismas neteisingai nustatė ginklų vertę, kompensacijos už draudimo įmokas dydį, tačiau įrodymų dėl kitokios turto ar sumos vertės bei dydžio nepateikė.

Apeliacinis skundas atmestinas, o 2014 m. kovo 14 d. Utenos rajono apylinkės teismo sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Minėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia ieškovė R. V., nesutikdama su teismo išvadomis, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kad nėra pagrindo jai priteisti neturtinės žalos atlyginimą, kad jai priteisiamo išlaikymo dydis yra tik 365 Lt bei su santuokoje įgyto turto padalijimu. Teisėjų kolegija sutinka su esminėmis pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentais ir motyvais, kurių pagrindu ieškinys ir priešieškinys buvo patenkinti iš dalies, todėl visų jų išsamiai nekartoja. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-03-01nutartis civilinėje byloje Nr. 2-206/2012; 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt.).

Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės.

LR CK 3.60 str. 2 d. nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. LR CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis); pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tie patys padariniai, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (3 dalis). Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-127/2011, 2007-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011 ir kt.). Šalis, pareiškusi ieškinį (priešieškinį) dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti, kad sutuoktinis dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidė savo pareigas ir kad dėl tokio jo elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas.

Šalies argumentai

Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės ir atsakovo santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teigia, kad santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės. Ieškovė ieškinyje, o atsakovas priešieškinyje, vadovaudamiesi LR CK 3.63 str., prašė sprendime nenurodyti konkrečių faktų, patvirtinančių sutuoktinių kaltę. LR CK 3.63 str. nustatyta, kad abiejų sutuoktinių prašymu teismas, nutraukdamas santuoką, sprendime nenurodo konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, o tik konstatuoja, kad santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovė, teigdama, kad santuoka iširo tik dėl atsakovo kaltės, teismui turėjo pateikti įrodymus, kad ieškovo kalti veiksmai nulėmė faktinį santuokinių ryšių nutrūkimą. Akivaizdu yra tai, kad šalys kartu negyvena ilgą laikotarpį, tačiau neįrodyta, jog šią aplinkybę nulėmė tik atsakovo veiksmai. Atsakovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai bei kiti byloje esantys duomenys – šalių paaiškinimai, liudytojo parodymai, nėra pakankami pripažinti, jog šalių santuoka iširo tik dėl atsakovo kaltės (LR CPK 178 str.), kas reiškia, kad yra neįrodytos LR CK 3.60 str. 2 d. numatytos prezumpcijos dėl ieškovo kaltės nutraukiant šalių santuoką. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog šalių santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir išsamiai bei argumentuotai savo išvadą pagrindė. Atsižvelgdamas į tai, kad nei ieškovė, nei atsakovas savo prašymo sprendime (nutartyje) nenurodyti konkrečių faktų neatšaukė, apeliacinės instancijos teismas konkrečių faktų, patvirtinančių sutuoktinių kaltę, nutartyje nenurodo.

Dėl išlaikymo priteisimo.

Ieškovė ginčija teismo sprendimo dalį, kuria jai iš atsakovo buvo priteistas 365 Lt dydžio išlaikymas per mėnesį ir prašo jį padidinti iki 700 Lt. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovė dėl sveikatos būklės įsidarbinti negali, dėl ligos sukeltų komplikacijų turi papildomų išlaidų, nustatęs, jog išlaikymas ieškovei reikalingas, orientaciniu kriterijumi laikydamas CK 6.461 str. 2 d. nuostatą, kad vieno mėnesio vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, kuri nuo 2013-01-01 yra 1000 Lt, o ieškovė gauna 635,32 Lt dydžio netekto darbingumo pensiją (1 t., b. l. 12, 16), priteisė iš atsakovo 365 Lt išlaikymo per mėnesį sumą. Iš teismo sprendimo turinio matyti, kad byloje esantys įrodymai apie šalių turtinę padėtį, apie išlaikymo poreikį ir tam reikalingas išlaidas pirmosios instancijos teismo buvo išsamiai ištirti, įvertinti tarpusavyje ir su kitais įrodymais. Todėl teismo išvados dėl išlaikymo dydžio yra teisėtos ir pagrįstos, atitinka byloje nustatytas faktines bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vadovaujantis CK 3.72 str. 4 d., sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, neturi teisės į išlaikymą. Tačiau šiuo atveju atsakovas apeliacinio skundo nepateikė, o atsiliepime į skundą nurodo, kad, atsižvelgdamas į ieškovės sveikatos būklę ir dėl to nustatytą 80 % darbingumą, į tai, kad jis ir be teismo sprendimo ją materialiai rėmė, sutinka, kad ieškovei iš jo būtų priteistas 365 Lt išlaikymas. Esant nurodytoms aplinkybėms, kolegija pirmosios instancijos sprendimą dalyje dėl 365 Lt dydžio išlaikymo per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis palieka nepakeistu.

Dėl neturtinės žalos priteisimo.

Šalies argumentai

Apeliantė nesutinka su sprendimo dalimi, kuria buvo netenkintas ieškinio reikalavimas priteisti jai iš atsakovo 5000 Lt neturtinę žalą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentu, jog teismas pažeidė CPK 270 str. 3 d. ir 5 d. normas, nes visai nepasisakė dėl šio reikalavimo. CPK 270 str. 2 d. nustatyta, kad aprašomojoje sprendimo dalyje turi būti šalių reikalavimų ir atsikirtimų santrauka. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sprendimo rezoliucinėje dalyje turi būti: 1) teismo išvada ieškinį ir (ar) priešieškinį patenkinti visiškai ar iš dalies, kartu išdėstant patenkinto ieškinio turinį, arba ieškinį ir (ar) priešieškinį atmesti; 2) įstatymų numatytais atvejais – priteistų palūkanų dydis ir laikotarpis, iki kada jos išieškomos; 3) nurodymas apie bylinėjimosi išlaidų paskirstymą; 4) teismo išvados dėl kitų sprendimu išspręstų klausimų; 5) sprendimo apskundimo termino ir tvarkos nurodymas. Pirmosios instancijos teismas sprendimo aprašomojoje dalyje nurodė, jog nutraukus santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nuostata dėl neturtinės žalos priteisimo netaikoma (CK 3.70 str. 2 d.), todėl CPK 270 str. 3 d. nepažeidė. Teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje pasisakė, kurioje dalyje tenkina ieškovės ieškinį ir atsakovės priešieškinį ir nurodė, kad likusioje dalyje ieškinio ir priešieškinio netenkina, todėl teismas nepažeidė ir CPK 270 str. 5 d. reikalavimų.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

Šalies argumentai

Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir dalyje dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomo turto padalijimo. Įstatymo nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d.). Pagal CK 3.117 str. 1 d. preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. Tokie atvejai numatyti CK 3.123 str. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą CK 3.123 str. taikymo praktiką, yra nurodęs, kad šiame straipsnyje pateikiamas kriterijų sąrašas, leidžiantis nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nėra baigtinis. Teismas gali pripažinti svarbiais ir kitus kriterijus, priklausomai nuo byloje konstatuotų teisiškai reikšmingų faktų. Įstatymų leidėjui nurodžius CK 3.123 str. iš esmės pagrindinius kriterijus, kuriems esant galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, kitais kriterijais nuo šio principo galima nukrypti tik nustačius tam realų poreikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2009; kt.). Taigi, pagal įstatymo nuostatas ir kasacinio teismo formuojamą praktiką, bendras sutuoktinių turtas padalijamas lygiomis dalimis, jeigu kiekvienu konkrečiu atveju nenustatomi svarbūs kriterijai, sudarantys teisinį pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 3.123 str. 1 d. nenustatyta, kokia dalimi gali būti nukrypstama nuo lygių dalių principo, įtvirtinto CK 3.117 str. 1 d. Nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilėje byloje Nr. 3K-3-479/2009). Teismas nustato kiekvienam sutuoktiniui tenkančio bendro turto dalis, atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytus teisiškaireikšmingus faktus, ir toks padalijimas turi atitikti sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus, nustatytus CK 1.5 straipsnio 4 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2011).

CK 3.119 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad dalijant bendrą turtą jo vertė nustatoma pagal rinkos kainas, egzistuojančias bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje. Teismas nustato bendro turto vertę tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias pateikia ginčo šalys (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas), išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių šią civilinę bylą nagrinėjęs teismas turėjo būti aktyvus dėl reikalavimų padalyti turtą ir rinkti įrodymus savo iniciatyva, todėl pagrįstai vadovavosi tais duomenimis, kuriuos pateikė šalys. Be to, teismas nustatydamas kainas rėmėsi skelbimų portaluose esančių atitinkamų skelbimų vidurkiais. Kadangi šeimos teisėje nėra specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių sutuoktinių turto vertinimą, tai teismas vertina sutuoktinių pateiktus įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, turto rūšį ir kt., tikslu teisingai ir protingai padalyti santuokinį turtą (CK 1.5 straipsnis, CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2012; kt.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas santuokoje įgyto turto vertę, nepažeidė proceso teisės normų ir tinkamai ją nustatė.

Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovės asmeninėn nuosavybėn šaldytuvą „Snaigė“, kurio vertė 750 Lt, puodų rinkinį, vertė 1500 Lt, skalbyklę, vertė 550 Lt, dvigulę lovą, kurios vertė 300 Lt, stalą su kėdėmis, kurių vertė 500 Lt, svetainės baldus, kurių vertė 300 Lt, sekciją, kurios vertė 300 Lt, 2-jų durų spintą, kurios vertė 300 Lt, viso priteisė turto už 4500 Lt; priteisė atsakovo asmeninėn nuosavybėn automobilio priekabą, valst. Nr. UD994, 1992 m. gamybos, kurios vertė 350 Lt, trimerį, kurio vertė 700 Lt, grandininį pjūklą „Husgvarna“, kurio vertė 100 Lt, šaldiklį, kurio vertė 10 Lt, graižtvinį šautuvą TOZ-78-01, 2004 m. gamybos, kurio vertė 300 Lt, medžioklinį karabiną M98 „Zastava“, 1992 m. gamybos, kurio vertė 650 Lt, seifą ginklams, kurio vertė 375 Lt, dulkių siurblį, kurio vertė 550 Lt, viso priteisė turto už 3035 Lt; priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 4072,11 Lt dydžio piniginę kompensaciją.

Teismas laikė, kad dėl atsakovo kaltės turtas sumažėjo 4000 Lt dėl automobilio konfiskacijos, o ieškovė sumažino bendrą turtą 2500 Lt (2000 Lt virtuvės komplektas ir 500 Lt elektrinė plyta). Teismas nustatė, kad šalys santuokoje apie 2008 m. įsigijo virtuvės komplektą ir plytą, tačiau šiuo metu šių daiktų nebėra, ieškovė nenurodė, kur šie daiktai, įvertinęs jų nusidėvėjimą. Todėl buvo padaryta išvada, kad šie daiktai realizuoti iki 2012-08-30, ieškovei įsigyjant kitus virtuvės baldus. Apeliantė teigia, jog nenustatyta, o atvirkščiai - visą laiką buvo nurodoma tik apie naujai 2012 m. įsigytą virtuvės komplektą. Liudytojas T. V. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad virtuvės komplektas įsigytas prieš 1,5 metus, prieš tai buvo panašus komplektas, kuris jo manymu, parduotas, tėvas išsivežė nebe virtuvėje naudotas spinteles; plyta pirkta tėvams gyvenant kartu (b. l. 129, 130, 131). Atsakovas nurodė, kad apie 2008 m. buvo darytas remontas, užsakyti nauji virtuvės baldai (1 t., b. l. 129). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, byloje nesant jokių kitokių duomenų, teismas padarė teisingą išvadą, jog ieškovė, 2012-08-30 įsigydama naują virtuvės komplektą, senuosius virtuvės baldus galėjo realizuoti, įsigydama naujus. Apeliantė teigė, kad puodus ji gavo dovanų 40-mečio proga, tačiau šias aplinkybes neigė ir atsakovas, ir liudytojas T. V. (1 t., b. l. 130). Apeliantė teigia, kad teismas neteisingai nustatė ginklų vertę, tačiau savo teiginiams pagrįsti jokių įrodymų nepateikė (CPK 178 str.). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentu, kad teismas nepagrįstai į dalintino turto sąrašą neįtraukė automobilio VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pag. 1992 m. Iš VĮ Regitra 2013-05-02 rašto Nr. (1.6)-S3-189 matyti, kad atsakovas 2014-09-04 kreipėsi dėl šio automobilio nuosavybės į transporto priemonę perdavimo fiziniam asmeniui pagal 2012-09-04 pirkimo-pardavimo sutartį (1 t., b. l. 124). Iš 2012-09-04 pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad pardavėjas J. V. automobilį pardavė pirkėjui D. O. (1 t., b. l. 125). Nagrinėjamoje byloje ieškovės ieškinys pirmosios instancijos teismui pateiktas 2012-07-26. (1 t., b. l. 3). Taigi, automobilį VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas pardavė jau iškėlus teisme bylą dėl santuokos nutraukimo. Ieškovė savo ieškinyje minėto automobilio kainą nurodė 5000 Lt, atsakovas – 1 Lt, sutartyje ji nurodyta 500 Lt. Jokių įrodymų savo nurodytoms kainoms pagrįsti šalys nepateikė. Kolegija atsižvelgdama į tai, kad minėto automobilio rinkos vertė nenustatyta, ieškovei buvo priteista turto už 4500 Lt, o atsakovui už 3035 Lt, tačiau teismas, atsižvelgęs į atsakovo nuomonę, nepriteisė jam kompensacijos už ieškovei tekusią didesnę turto dalį, teismo sprendimą šioje dalyje taip pat palieka nepakeistą. Atsakovas nurodė, kad pas ieškovės motiną padarė viso pirmo aukšto remontą: pakeitė grindis, virtuvėje ir vonioje jas įrengė šildomas, pakeitė langus, elektros instaliaciją, perdažė sienas. Šias aplinkybes patvirtino T. V.. Vertindama apeliacinio skundo argumentus dalyje dėl sutuoktinių turto padalijimo, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantės teiginiai yra nepagrįsti patikimais ir objektyviais įrodymais. Vadovaujantis išdėstytu daroma išvada, kad ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo skundžiamą teismo sprendimą pakeisti arba panaikinti, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamasis teismo sprendimas paliekamas nepakeistu.

Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, iš apeliantės atsakovui turi būti priteistos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d., 98 str.). Atsakovas pateikė įrodymus, kad turėjo 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti už tinkamo atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (2 t., b. l. 86, 87). Atsakovo išlaidos teisinei advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme laikytinos atitinkančiomis CPK 98 str. reikalavimus ir Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) patvirtintus dydžius (yra mažesnės už nustatytą maksimalų dydį). Todėl iš apeliantės atsakovui už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą priteisiama 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.,

NUTARIA:

Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės R. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui J. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1000 (vieną tūkstantį) Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija: Ramunė ČeknienėBirutė JonaitienėZina Mickevičiūtė