Panevėžio apygardos teismo sprendimas

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-468-544/2014

Teisėja Irena Stacevičienė Procesinio Nr. 2-30-3-01248-2012-0

n u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. rugsėjo 26 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Birutės Jonaitienės ir Zinos Mickevičiūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. V. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-20-228/2014 pagal ieškovės R. V. ieškinį atsakovui J. V. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, tarpusavio išlaikymo, santuokoje įgyto turto padalijimo bei pagal atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Į dalintino turto sąrašą teismas neįtraukė: automobilio SSANG YONG MUSSO, nes jis konfiskuotas; automobilių VW PASSAT ir (duomenys neskelbtini) nes jie sprendimo priėmimo dienai yra išregistruoti, parduoti gyvenant santuokoje ir pinigai panaudoti šeimos poreikiams; televizoriaus LD, nes jis sugedęs; skystųjų kristalų televizoriaus, kuris įsigytas už asmenines lėšas; elektrinės viryklės bei virtuvės komplekto, nes tų daiktų, kurie buvo įgyti santuokoje, nebėra. Teismas, atsižvelgęs į šalių pilnamečio sūnaus liudytojo T. V. parodymus ir ieškovės paaiškinimų nenuoseklumą bei prieštaringumą, padarė išvadą, kad ieškovė, nors nesutiko, bet neįrodė, kad šaldytuvas „Snaigė“, puodai, skalbyklė, stalas su kėdėmis, svetainės baldai, sekcija, 2-jų durų spinta nėra santuokoje įgytas turtas. Tarp šalių nekilo ginčas dėl dvigulės lovos 300 Lt vertės, šaldiklio 10 Lt vertės bei grandininio pjūklo „Husgvarna“ 100 Lt vertės, o dėl likusių daiktų kainų šalys nesutarė. Todėl teismas nustatė šalių santuokoje įgyto turto kainas atsižvelgdamas į galimą daiktų nusidėvėjimą, į šalių nurodytas kainas bei į tai, kad ieškovė neįrodinėjo kitokių, nei nurodė atsakovas, stalo su kėdėmis, svetainės baldų, sekcijos, 2-jų durų spintos kainų, taip pat vadovavosi skelbimų portaluose esančių kainų vidurkiais. Vadovaudamasis šiais kriterijais teismas nurodė, kad teismo sprendime išvardinto šalių santuokoje įgyto ir tarp jų dalintino turto vertė yra 7535 Lt. Atsižvelgęs į ieškovės sveikatos būklę, priteisto išlaikymo dydį teismas turtą natūra padalijo lygiomis dalimis ir ieškovei asmeninėn nuosavybėn priteisė šaldytuvą „Snaigė“, puodų rinkinį, skalbyklę, dvigulę lovą, stalą su kėdėm, svetainės baldus, sekciją, 2-jų durų spintą, viso - 4500 Lt vertės turtą, o atsakovo asmeninėn nuosavybėn - automobilio priekabą, valst. Nr. UD994, trimerį, grandininį pjūklą „Husgvarna“, šaldiklį, graižtvinį šautuvą TOZ-78-01, medžioklinį karabiną M98 „Zastava“, seifą ginklams, dulkių siurblį, viso - 3035 Lt vertės turtą. Santuokos metu buvo sudaryta gyvybės draudimo sutartis, pagal kurią šalys iki 2012-06-11 įmokėjo 6644,22 Lt įmokų iš santuokinių lėšų. Atsakovui nutraukus gyvybės draudimo sutartį, jam buvo išmokėta 1767,15 Lt pasitraukimo vertė, todėl iš jo ieškovei teismas priteisė 3322,11 Lt. Teismas sprendė, jog automobilis SSANG YONG MUSSO 2011 metais buvo apie 4000 Lt vertės ir buvo konfiskuotas dėl atsakovo kaltės, o 2500 Lt bendros vertės virtuvės komplektas ir elektrinė plyta yra realizuoti iki 2012-08-30 (įsigyjant kitus) ieškovės. Todėl buvo padaryta išvada, kad dėl atsakovo kaltės santuokinis turtas sumažėjo 4000 Lt, dėl ieškovės - 2500 Lt, ir iš atsakovo ieškovei priteista 750 Lt dydžio kompensacija. Viso iš atsakovo ieškovei buvo priteista 4072,11 Lt piniginė kompensacija (3322,11+750) (b. l. 53-60).

Teismas dėl nežinomų motyvų neįtraukė į dalintino turto sąrašą automobilio VW PASSAT, kurį atsakovas „pardavė" savo sugyventinei prasidėjus teismo procesui, ką patvirtina byloje esanti 2013-05-02 pažyma Nr.(1.6)-S3-189). Teismo argumentas, jog automobiliai parduoti seniai, dar gyvenant santuokoje ir pinigai panaudoti šeimos poreikiams, prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant jį natūra, atsižvelgiama į vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Nors atsakovas teigia, kad virtuvės komplektas už 4000 Lt buvo užsakytas prieš jų santuokinio gyvenimo pabaigą, tačiau ieškovės pateikti dokumentai tai paneigia, nes komplektas buvo įsigytas 2012-08-30 (po dvejų metų). Liudytojas T. V. patvirtino, kad ir svetainės baldų komplektą ieškovė įsigijo tėvams nebegyvenant kartu. Todėl teismas neturėjo pagrindo šių daiktų įtraukti į dalintinų daiktų sąrašą. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad šalys santuokoje įsigijo 2000 Lt vertės virtuvės komplektą bei 500 Lt vertės elektrinę plytą, nes byloje nebuvo surinkta įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, kad 2008 m. buvo įsigytas virtuvės komplektas už 4000 Lt, visą laiką buvo nurodoma ir rašytiniais įrodymais įrodytas ieškovės įsigytas virtuvės komplektas šalims jau gyvent skyriumi 2012 metais. Jeigu šalys 2008 m. įsigijo virtuvės komplektą, tai kodėl apeliantė turėjo pirkti naują virtuvės komplektą 2012 metais. Teismas negalėjo vadovautis prielaida, kad daiktai galėjo būti realizuoti iki 2012-08-30, nors liudytojas T. V. ir nurodė, kad prieš tai buvo panašus virtuvės komplektas, „plyta" pirkta gyvenant tėvams kartu. Teisme buvo išsiaiškinta, kad remontas šalims gyvenant kartu buvo darytas daugiau nei prieš dvylika metų, todėl ir šie daiktai jau buvo seni ir juos bei kitus senus baldus atsakovas išsivežė į kaimą. Nors nei viena iš šalių to nenurodė, bet teismas padarė išvadą, kad šalys santuokoje įsigijo 1000 Lt vertės elektrinę plytą, kurios nebėra. Ieškovės pateikti pirkimo dokumentai patvirtina, jog viryklę įsigijo už asmenines lėšas, kai šalys gyveno atskirai. Todėl iš bendro turto masės ši suma turi būti minusuota ir negali būti atimta iš ieškovei tenkančios kompensacijos. Teismo išvada, kad ieškovė sumažino bendrą turtą 2500 Lt, yra nepagrįstas ir naikintinas. Neteisingai nustatyta, kad dėl atsakovo kaltės sutuoktinis turtas sumažėjo tik 4000 Lt dėl konfiskuoto automobilio, nes jis 3700 Lt sumažėjo ir dėl automobilio „VW PASSAT" perrašymo atsakovo sugyventinei po bylos iškėlimo. Todėl ieškovei iš atsakovo turėjo būti priteista ne 750 Lt, o 3850 Lt piniginė kompensacija dėl bendrosios jungtinės nuosavybės turto sumažinimo. Neaišku, kuo vadovaudamasi teismas nustatė, kad puodų vertė 1500 Lt, kai ieškovė nurodė, jog juos pirko turguje už dovanų gimtadienio proga gautus 300 Lt. Taip pat teismas prie ieškovei tenkančios turto dalies priskyrė svetainės komplektą, skalbyklę, elektrinę viryklę, nors byloje nustatyta, kad ieškovė šiuos daiktus įsigijo gyvendama atskirai nuo atsakovo. Teismas neteisingai nustatė ginklų vertę, nes jie yra pilnai sukomplektuoti ir žymiai brangesni nei juos įvertino teismas. Viso atsakovui turto teko daugiau nei ieškovei už 5900 Lt, todėl iš atsakovo ieškovei priteisina 2950 Lt pinginė kompensacija už jam tenkančią didesnę turto dalį. Nors šioje byloje buvo realus poreikis ir teisinis pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, tačiau teismas turtą padalino lygiomis dalimis. Nesutinka su teismo sprendimu nustatytu jai priteisto išlaikymo dydžiu ir mano, jog jis turi būti padidintas nuo 365 Lt iki 700 Lt kas mėnesį, nes priteistas išlaikymas negali patenkinti minimalių padidintų apeliantės pragyvenimo poreikių ir prieštarauja LAT praktikai. Nors teismas teisingai nustatė šalių turtinę padėtį ir sveikatos būklę apibudinančias aplinkybes, be jokio pagrindo priteisė per mažą išlaikymą, kokį galėtų teikti atsakovas.

Apeliacinis skundas atmestinas, o 2014 m. kovo 14 d. Utenos rajono apylinkės teismo sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Minėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia ieškovė R. V., nesutikdama su teismo išvadomis, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kad nėra pagrindo jai priteisti neturtinės žalos atlyginimą, kad jai priteisiamo išlaikymo dydis yra tik 365 Lt bei su santuokoje įgyto turto padalijimu. Teisėjų kolegija sutinka su esminėmis pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentais ir motyvais, kurių pagrindu ieškinys ir priešieškinys buvo patenkinti iš dalies, todėl visų jų išsamiai nekartoja. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-03-01nutartis civilinėje byloje Nr. 2-206/2012; 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt.).

Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės.

LR CK 3.60 str. 2 d. nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. LR CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis); pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tie patys padariniai, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (3 dalis). Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-127/2011, 2007-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011 ir kt.). Šalis, pareiškusi ieškinį (priešieškinį) dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti, kad sutuoktinis dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidė savo pareigas ir kad dėl tokio jo elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas.

Dėl išlaikymo priteisimo.

Ieškovė ginčija teismo sprendimo dalį, kuria jai iš atsakovo buvo priteistas 365 Lt dydžio išlaikymas per mėnesį ir prašo jį padidinti iki 700 Lt. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovė dėl sveikatos būklės įsidarbinti negali, dėl ligos sukeltų komplikacijų turi papildomų išlaidų, nustatęs, jog išlaikymas ieškovei reikalingas, orientaciniu kriterijumi laikydamas CK 6.461 str. 2 d. nuostatą, kad vieno mėnesio vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, kuri nuo 2013-01-01 yra 1000 Lt, o ieškovė gauna 635,32 Lt dydžio netekto darbingumo pensiją (1 t., b. l. 12, 16), priteisė iš atsakovo 365 Lt išlaikymo per mėnesį sumą. Iš teismo sprendimo turinio matyti, kad byloje esantys įrodymai apie šalių turtinę padėtį, apie išlaikymo poreikį ir tam reikalingas išlaidas pirmosios instancijos teismo buvo išsamiai ištirti, įvertinti tarpusavyje ir su kitais įrodymais. Todėl teismo išvados dėl išlaikymo dydžio yra teisėtos ir pagrįstos, atitinka byloje nustatytas faktines bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vadovaujantis CK 3.72 str. 4 d., sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, neturi teisės į išlaikymą. Tačiau šiuo atveju atsakovas apeliacinio skundo nepateikė, o atsiliepime į skundą nurodo, kad, atsižvelgdamas į ieškovės sveikatos būklę ir dėl to nustatytą 80 % darbingumą, į tai, kad jis ir be teismo sprendimo ją materialiai rėmė, sutinka, kad ieškovei iš jo būtų priteistas 365 Lt išlaikymas. Esant nurodytoms aplinkybėms, kolegija pirmosios instancijos sprendimą dalyje dėl 365 Lt dydžio išlaikymo per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis palieka nepakeistu.

Dėl neturtinės žalos priteisimo.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

CK 3.119 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad dalijant bendrą turtą jo vertė nustatoma pagal rinkos kainas, egzistuojančias bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje. Teismas nustato bendro turto vertę tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias pateikia ginčo šalys (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas), išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių šią civilinę bylą nagrinėjęs teismas turėjo būti aktyvus dėl reikalavimų padalyti turtą ir rinkti įrodymus savo iniciatyva, todėl pagrįstai vadovavosi tais duomenimis, kuriuos pateikė šalys. Be to, teismas nustatydamas kainas rėmėsi skelbimų portaluose esančių atitinkamų skelbimų vidurkiais. Kadangi šeimos teisėje nėra specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių sutuoktinių turto vertinimą, tai teismas vertina sutuoktinių pateiktus įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, turto rūšį ir kt., tikslu teisingai ir protingai padalyti santuokinį turtą (CK 1.5 straipsnis, CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2012; kt.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas santuokoje įgyto turto vertę, nepažeidė proceso teisės normų ir tinkamai ją nustatė.

Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovės asmeninėn nuosavybėn šaldytuvą „Snaigė“, kurio vertė 750 Lt, puodų rinkinį, vertė 1500 Lt, skalbyklę, vertė 550 Lt, dvigulę lovą, kurios vertė 300 Lt, stalą su kėdėmis, kurių vertė 500 Lt, svetainės baldus, kurių vertė 300 Lt, sekciją, kurios vertė 300 Lt, 2-jų durų spintą, kurios vertė 300 Lt, viso priteisė turto už 4500 Lt; priteisė atsakovo asmeninėn nuosavybėn automobilio priekabą, valst. Nr. UD994, 1992 m. gamybos, kurios vertė 350 Lt, trimerį, kurio vertė 700 Lt, grandininį pjūklą „Husgvarna“, kurio vertė 100 Lt, šaldiklį, kurio vertė 10 Lt, graižtvinį šautuvą TOZ-78-01, 2004 m. gamybos, kurio vertė 300 Lt, medžioklinį karabiną M98 „Zastava“, 1992 m. gamybos, kurio vertė 650 Lt, seifą ginklams, kurio vertė 375 Lt, dulkių siurblį, kurio vertė 550 Lt, viso priteisė turto už 3035 Lt; priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 4072,11 Lt dydžio piniginę kompensaciją.

Teismas laikė, kad dėl atsakovo kaltės turtas sumažėjo 4000 Lt dėl automobilio konfiskacijos, o ieškovė sumažino bendrą turtą 2500 Lt (2000 Lt virtuvės komplektas ir 500 Lt elektrinė plyta). Teismas nustatė, kad šalys santuokoje apie 2008 m. įsigijo virtuvės komplektą ir plytą, tačiau šiuo metu šių daiktų nebėra, ieškovė nenurodė, kur šie daiktai, įvertinęs jų nusidėvėjimą. Todėl buvo padaryta išvada, kad šie daiktai realizuoti iki 2012-08-30, ieškovei įsigyjant kitus virtuvės baldus. Apeliantė teigia, jog nenustatyta, o atvirkščiai - visą laiką buvo nurodoma tik apie naujai 2012 m. įsigytą virtuvės komplektą. Liudytojas T. V. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad virtuvės komplektas įsigytas prieš 1,5 metus, prieš tai buvo panašus komplektas, kuris jo manymu, parduotas, tėvas išsivežė nebe virtuvėje naudotas spinteles; plyta pirkta tėvams gyvenant kartu (b. l. 129, 130, 131). Atsakovas nurodė, kad apie 2008 m. buvo darytas remontas, užsakyti nauji virtuvės baldai (1 t., b. l. 129). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, byloje nesant jokių kitokių duomenų, teismas padarė teisingą išvadą, jog ieškovė, 2012-08-30 įsigydama naują virtuvės komplektą, senuosius virtuvės baldus galėjo realizuoti, įsigydama naujus. Apeliantė teigė, kad puodus ji gavo dovanų 40-mečio proga, tačiau šias aplinkybes neigė ir atsakovas, ir liudytojas T. V. (1 t., b. l. 130). Apeliantė teigia, kad teismas neteisingai nustatė ginklų vertę, tačiau savo teiginiams pagrįsti jokių įrodymų nepateikė (CPK 178 str.). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentu, kad teismas nepagrįstai į dalintino turto sąrašą neįtraukė automobilio VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pag. 1992 m. Iš VĮ Regitra 2013-05-02 rašto Nr. (1.6)-S3-189 matyti, kad atsakovas 2014-09-04 kreipėsi dėl šio automobilio nuosavybės į transporto priemonę perdavimo fiziniam asmeniui pagal 2012-09-04 pirkimo-pardavimo sutartį (1 t., b. l. 124). Iš 2012-09-04 pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad pardavėjas J. V. automobilį pardavė pirkėjui D. O. (1 t., b. l. 125). Nagrinėjamoje byloje ieškovės ieškinys pirmosios instancijos teismui pateiktas 2012-07-26. (1 t., b. l. 3). Taigi, automobilį VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas pardavė jau iškėlus teisme bylą dėl santuokos nutraukimo. Ieškovė savo ieškinyje minėto automobilio kainą nurodė 5000 Lt, atsakovas – 1 Lt, sutartyje ji nurodyta 500 Lt. Jokių įrodymų savo nurodytoms kainoms pagrįsti šalys nepateikė. Kolegija atsižvelgdama į tai, kad minėto automobilio rinkos vertė nenustatyta, ieškovei buvo priteista turto už 4500 Lt, o atsakovui už 3035 Lt, tačiau teismas, atsižvelgęs į atsakovo nuomonę, nepriteisė jam kompensacijos už ieškovei tekusią didesnę turto dalį, teismo sprendimą šioje dalyje taip pat palieka nepakeistą. Atsakovas nurodė, kad pas ieškovės motiną padarė viso pirmo aukšto remontą: pakeitė grindis, virtuvėje ir vonioje jas įrengė šildomas, pakeitė langus, elektros instaliaciją, perdažė sienas. Šias aplinkybes patvirtino T. V.. Vertindama apeliacinio skundo argumentus dalyje dėl sutuoktinių turto padalijimo, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantės teiginiai yra nepagrįsti patikimais ir objektyviais įrodymais. Vadovaujantis išdėstytu daroma išvada, kad ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo skundžiamą teismo sprendimą pakeisti arba panaikinti, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamasis teismo sprendimas paliekamas nepakeistu.

Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, iš apeliantės atsakovui turi būti priteistos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d., 98 str.). Atsakovas pateikė įrodymus, kad turėjo 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti už tinkamo atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (2 t., b. l. 86, 87). Atsakovo išlaidos teisinei advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme laikytinos atitinkančiomis CPK 98 str. reikalavimus ir Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) patvirtintus dydžius (yra mažesnės už nustatytą maksimalų dydį). Todėl iš apeliantės atsakovui už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą priteisiama 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

NUTARIA:

Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės R. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui J. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1000 (vieną tūkstantį) Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.