Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.1.4; 2.7.5; 2.7.6; 2.6.1.4; 2.6.8.8; 2.6.8.11.1; 2.6.10.1; 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.1; 3.1.7.6; 3.3.1.18.2.

2020 m. lapkričio 12 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Agnės Tikniūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vytauto Zeliankos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ukrainoje registruotos bendrovės „Mailer LLC“ ir atsakovių uždarosios akcinės bendrovės ,,Itema“ bei uždarosios akcinės bendrovės ,,MailerLite“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2448-656/2018 pagal ieškovės Ukrainoje registruotos bendrovės „Mailer LLC“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Itema“ ir uždarajai akcinei bendrovei „MailerLite“ dėl neteisėto sutarties nutraukimo, nesąžiningos konkurencijos ir nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ukrainoje registruota bendrovė „Mailer LLC“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą ir prašė: 1) pripažinti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Itema“ 2015 m. balandžio 29 d. ir 2015 m. birželio 1 d. pranešimais įvykdytą vienašališką 2014 m. sausio 1 d. Licencinės sutarties nutraukimą neteisėtu; 2) priteisti solidariai iš atsakovių UAB „Itema“ ir UAB „MailerLite“ 59 174,62 Eur nuostolių, patirtų dėl vienašališko sutarties nutraukimo bei atsakovių įvykdytos nesąžiningos konkurencijos veiksmų, atlyginimą; 3) priteisti iš atsakovės UAB „Itema“ 243,90 Eur skolą.

2. Ieškovė nurodė, kad nuo bendradarbiavimo su atsakove UAB „Itema“ pradžios 2010 m. vykdė veiklą, susijusią su atsakovės sukurtų produktų „Mailersoft“ ir „Mailerlite“ žinomumo Rusijos ir Ukrainos rinkose didinimu, šių produktų klientams Rusijos Federacijos ir Ukrainos teritorijose pardavimu, klientų pritraukimu. 2014 m. sausio 1 d. šalys sudarė Licencinę sutartį, pagal kurią UAB „Itema“ suteikė ieškovei išskirtines teises už mokestį naudoti ir teikti (perparduoti) paslaugą (programinę įrangą, kurią galima naudoti naujienlaiškiams kurti, siųsti ir tvarkyti, naudojant www.mailerlite.com, www.mailersoft.com, www.mailerloop.com tinklalapius, ir kitoms el. pašto rinkodaros funkcijoms atlikti) trečiajai šaliai (šalims) bei naudoti oficialius prekės ženklus ir kitas rinkodaros medžiagas, kurias naudoja UAB „Itema“. Licencinės sutarties 1.3 papunktyje nurodyta, kad sutarties galiojimo laikotarpiu ieškovė teritorijoje (Rusijos Federacijoje ir Ukrainoje) turi veikti kaip išskirtinė paslaugos (programinės įrangos) rinkodaros ir prekybos bendrovė.

3. Pagal Licencinės sutarties 2.2 papunktį sutartis yra sudaroma neapibrėžtam terminui ir gali būti nutraukta tik joje nustatytais pagrindais, šalių susitarimu sutarties nutraukimui nėra taikomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.199 straipsnis. Šalys siekė ilgalaikio bendradarbiavimo apribodamos savo teisę nutraukti sutartį joje nenustatytais pagrindais. Licencinės sutarties 6.4 papunktyje nustatyta, kad licenciaras turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, pranešdamas apie sutarties nutraukimą ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį, jeigu licenciatas generuoja mažiau nei 2 000 Eur pajamų per mėnesį ir tokia situacija tęsiasi ilgiau nei keturis mėnesius iš eilės. Kitų vienašališko sutarties nutraukimo pagrindų Licencinė sutartis nenustato. Atsakovė UAB „Itema“ teisėtai nutraukti sutartį galėjo remdamasi tik minėtu pagrindu.

4. 2015 m. kovo 24 d. atsakovės UAB „Itema“ atstovas pranešė ieškovei, kad tam, jog verslas būtų patrauklesnis investuotojams, nori pakeisti jo struktūrą, inter alia (be kita ko), naikinant sutartis, pagal kurias veikla ir išskirtinės teisės tam tikrose rinkose yra atiduota partneriams. Ieškovei nesutikus su vienašališku atsakovės sprendimu pakeisti bendradarbiavimo sąlygas, atsakovės atstovas nurodė, kad, siekdama pagreitinti įmonių atsiskyrimą, atsakovė pateiks ieškovei pranešimą apie sutarties nutraukimą, sutartis bus nutraukta per 30 dienų, oficiali sutarties nutraukimo priežastis – ataskaitų pagal Licencinę sutartį neteikimas bei neatsiskaitymas kiekvieną mėnesį. Taip pat ieškovei pasiūlyta sudaryti naują sutartį, perleidžiant ieškovei teises į programinę įrangą „Mailersoft“. 2015 m. balandžio 29 d. atsakovė UAB „Itema“ pateikė pirmąjį pranešimą apie Licencinės sutarties nutraukimą, 2015 m. birželio 1 d. pranešimu patvirtino savo ketinimą nutraukti sutartį, sutarties nutraukimo terminą atidėdama iki 2015 m. liepos 28 d. 2015 m. liepos 10 d. atsakovė pateikė pretenziją, kurioje nurodė, kad ieškovė pažeidė Licencinės sutarties 3.3, 3.6, 8.1 papunkčius, CK 6.38 straipsnio 2 dalyje ir 6.200 straipsnio 2 dalyje nustatytas pareigas kooperuotis ir bendradarbiauti bei CK 6.390 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą laikytis sutarties sąlygų. Ieškovė, nesutikdama su atsakovės UAB „Itema“ inicijuotu Licencinės sutarties vienašaliu nutraukimu, 2015 m. liepos 16 d. pateikė pretenziją dėl neteisėto sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo, tačiau atsakovė UAB „Itema“ su pateikta pretenzija nesutiko.

5. Ieškovės teigimu, Licencinės sutarties 6.4 papunktyje nurodyto vienašalio sutarties nutraukimo pagrindo nebuvo, o atsakovės UAB „Itema“ nurodyti Licencinės sutarties nutraukimo pagrindai yra tik formalios sutarties nutraukimo priežastys, neatspindinčios realių sutarties nutraukimo priežasčių ir tikrųjų atsakovės UAB „Itema“ ketinimų. Tariamas informacijos neteikimas negalėjo būti laikomas esminiu sutarties pažeidimu. Atsakovė UAB „Itema“ ilgiau nei metus nereikalavo iš ieškovės pateikti ataskaitų bei visą Licencinės sutarties galiojimo laikotarpį neišrašė ir nepateikė jai nė vienos sąskaitos, taigi, tarp šalių nusistovėjusi praktika neatitiko sutarties sąlygų ir tokia praktika abiem šalims buvo priimtina. Atsakovė UAB „Itema“ nesuteikė ieškovei galimybės ištaisyti tariamus sutarties pažeidimus, nenustatė papildomo termino jiems pašalinti. Atsakovė UAB „Itema“ Licencinę sutartį nutraukė formaliais pagrindais, nesant esminio sutarties pažeidimo, tokiais savo veiksmais pažeisdama ieškovės teisėtus lūkesčius ir interesus. Tikrieji atsakovės UAB „Itema“ Licencinės sutarties nutraukimo tikslai buvo perimti ieškovės klientus teritorijoje (Rusijos Federacijoje ir Ukrainoje), tą atsakovė UAB „Itema“, veikdama kartu su atsakove UAB „MailerLite“, ir padarė.

6. Pagal Licencinę sutartį atsakovė UAB „Itema“ prižiūrėjo programinę įrangą ir sistemą, todėl atsakovė UAB „Itema“ valdė ieškovės prisijungimą prie naudojamos programinės įrangos. Nutraukusi sutartį, ji pasinaudojo šiuo savo turimu pranašumu apribodama ieškovei galimybę naudotis sistemomis, o ieškovės klientams paliko galimybę naudotis programine įranga, tokiu būdu pasinaudojo ieškovės komercine paslaptimi esančia informacija (duomenimis apie klientus), nesąžiningai perimdama visus ieškovės klientus. Atsakovė UAB „Itema“ toliau kartu su atsakove UAB „MailerLite“ teikia paslaugas ieškovės klientams, tokiais savo veiksmais priversdamos ieškovę patirti didelius nuostolius. Šie atsakovių veiksmai kvalifikuotini kaip nesąžiningos konkurencijos veiksmai ir kaip Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – KĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto pažeidimas. Visos atsakovių pajamos, gaunamos iš buvusių ieškovės klientų, laikytinos ieškovės nuostoliais. UAB „MailerLite“ grynasis pelnas už paslaugas, suteiktas klientams, esantiems Ukrainos ir Rusijos Federacijos teritorijose, laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 29 d. iki 2016 m. liepos 29 d. yra 59 174,62 Eur.

7. Ieškovė taip pat nurodė, kad per Licencinės sutarties vykdymo laikotarpį atsakovei UAB „Itema“ įvykdyta 243,90 Eur permoka, šią ieškovė prašė priteisti iš atsakovės UAB „Itema“.

2. Atsakovė UAB „Itema“ su ieškiniu nesutiko, pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė iš ieškovės priteisti 159 458,89 Eur skolos ir 8,05 proc. metines palūkanas, skaičiuotinas nuo priteistos sumos nuo 2015 m. liepos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

3. Atsakovės teigimu, šalių sudaryta sutartis nėra licencinė sutartis. Tai įprasta bendradarbiavimo sutartis, kurios pobūdis yra komercinis, t. y. sutarties šalys susitarusios pasidalinti iš klientų gautas pajamas. Pajamų dalybos paremtos ieškovės pareiga kas mėnesį teikti ataskaitas atsakovei apie suteiktas paslaugas klientams, su klientais pasirašytas sutartis ir gautus mokėjimus. Ieškovė neteikė privalomos teikti informacijos (ataskaitų) atsakovei UAB „Itema“, o atsakovė UAB „Itema“, neturėdama tokių duomenų, negalėjo tinkamai išrašyti sąskaitų pagal Licencinę sutartį, t. y. ieškovė naudojosi atsakovės UAB „Itema“ produktais, nepasidalindama iš to gaunamomis pajamomis. Dėl šios priežasties atsakovė, pasinaudodama jai CK 6.217 straipsnio suteikta teise, nutraukė Licencinę sutartį dėl ieškovės vykdomų sutarties pažeidimų. Atsakovė UAB „Itema“ nėra skolinga ieškovei, priešingai, ieškovė yra skolinga atsakovei 159 368,90 Eur sumą. Ši suma gauta apskaičiavus, kiek ieškovės klientai per atsakovės sistemas išsiuntė laiškų, padauginus šį skaičių iš oficialių įkainių, dėl kurių šalys susitarė sutartimi, ir apskaičiavus 40 proc. gautos sumos, kurią pagal sutartį ieškovė turėjo sumokėti atsakovei UAB „Itema“.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – pripažino atsakovės UAB „Itema“ 2015 m. balandžio 29 d. ir 2015 m. birželio 1 d. pranešimais įvykdytą vienašališką 2014 m. sausio 1 d. Licencinės sutarties nutraukimą neteisėtu; priteisė ieškovei solidariai iš abiejų atsakovių 35 504,77 Eur nuostolių atlyginimą; priteisė ieškovei iš atsakovės UAB „Itema“ 243,90 Eur skolą; kitą ieškinio dalį atmetė; priešieškinį atmetė.

2. Teismas ieškovės ir atsakovės UAB „Itema“ sudarytą sutartį kvalifikavo kaip išimtinę licencinę sutartį.

3. Teismas vertino, kad atsakovė teisėtai nutraukti sutartį galėjo remdamasi tik sutarties 6.4 papunktyje nurodytu pagrindu.

4. Teismas pažymėjo, kad atsakovė neįrodė, jog sutartis nutraukta dėl svarbių priežasčių, kurios atitiktų CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus esminio sutarties pažeidimo kriterijus.

5. Teismas vertino, kad šalių 2015 m. kovo 24 d. susirašinėjimas patvirtino, jog dar prieš nurodydama tariamus sutarties vykdymo trūkumus atsakovė UAB „Itema“ buvo suinteresuota nutraukti Licencinę sutartį tik dėl priežasčių, susijusių su jos pačios verslo pertvarkymu, kurias teismas pripažino faktinėmis sutarties nutraukimo priežastimis ir sprendė, kad Licencinės sutarties nutraukimas, paremtas vienašališkais atsakovės UAB „Itema“ verslo sprendimais, o ne realiais sutarties pažeidimais, yra neteisėtas.

6. Teismas sprendė, kad ieškovės reikalaujamas nuostolių, kilusių tiek dėl neteisėto sutarties nutraukimo, tiek dėl nesąžiningos konkurencijos, atlyginimas už vienerius metus yra protingas ir pagrįstas, kadangi tuo atveju, jeigu atsakovė būtų nutraukusi sutartį teisėtai, ji būtų turėjusi laikytis įstatyme nustatytos tvarkos ir terminų. Licencinė sutartis buvo sudaryta neterminuotam laikotarpiui, todėl apie šios sutarties nutraukimą atsakovė turėjo įspėti ieškovę mažiausiai prieš vienerius metus (Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ATGTĮ) 40 straipsnio 2 dalis).

7. Teismas pagal bylos duomenis sprendė, kad įrodytas žalos dydis turėtų būti skaičiuojamas pagal Licencinės sutarties 3.3, 3.5 papunkčius, 40 proc. skiriant atsakovėms, 60 proc. – ieškovei. Ekspertizės akte nustatyta, kad UAB „MailerLite“ grynasis pelnas laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 29 d. iki 2016 m. liepos 29 d. už paslaugas, suteiktas klientams Ukrainos ir Rusijos Federacijos teritorijose, yra 59 174,62 Eur; gautos pajamos – 140 894,45 Eur. Vertindamas situaciją priežastinio ryšio aspektu, teismas konstatavo, kad šalių sutarta pajamų paskirstymo proporcija turi įtakos ieškovės negauto pelno dydžiui. Teismas priteisė ieškovei 35 504,77 Eur (59 174,62 Eur x 60 proc.) žalos atlyginimo. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovės yra susiję asmenys (Juridinių asmenų registro duomenimis, vienintelė UAB „Itema“ akcininkė yra UAB „MailerLite“), teismas sprendė, jog dėl savitarpio kontrolės ar priklausomybės bei galimų suderintų veiksmų abiem atsakovėms taikytina solidarioji atsakomybė.

8. Įvertinęs duomenis apie šalių tarpusavio atsiskaitymus, teismas priėjo išvados, kad ieškovė yra visiškai atsiskaičiusi su atsakove UAB „Itema“, todėl priešieškinį atmetė kaip nepagrįstą, o ieškovė yra per daug sumokėjusi atsakovei UAB „Itema“ pagal sutartį, todėl 243,90 Eur grąžintini ieškovei kaip sumokėti be teisinio pagrindo.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

1. Apeliaciniame skunde ieškovė prašė pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 25 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė priteisti ne visą ieškovės prašytą priteisti žalos atlyginimą. Tai reiškia, kad UAB „MailerLite“ iš neteisėtų veiksmų yra gavusi naudą, kuriai po tokio pirmosios instancijos teismo sprendimo palikta iki 41 422,23 Eur pelno, gauto iš neteisėtų veiksmų.

1.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė 40/60 proc. pajamų paskirstymo proporciją, kadangi ieškovės ir atsakovės UAB „MailerLite“, kuri faktiškai ir gavo pajamas iš perviliotų klientų, nesiejo sutartiniai santykiai. Be to, ši proporcija taikyta ne pajamoms, o pelnui, nors Licencinės sutarties 3.5 papunktyje ir nurodyta, jog ji taikoma pajamoms. Šios proporcijos taip pat nebuvo galima taikyti, kadangi yra tikėtina, jog atsakovės UAB „Itema“ ir UAB „MailerLite“ yra tarpusavyje atsiskaitę už UAB „MailerLite“ gautas pajamas.

2. Apeliaciniame skunde atsakovės prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti ir priteisti iš ieškovės atsakovei UAB „Itema“ 26 801,89 Eur skolą, taip pat priteisti atsakovėms iš ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Teismas nepagrįstai ginčo sutartį pripažino licencine, nors ginčo sutarties dalykas nebuvo autorinės teisės ir tokių teisių perleidimas.

2.2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad visi ieškovės atlikti sutarties pažeidimai laikomi formaliais ir nė vienas iš jų negali būti laikomas esminiu sutarties pažeidimu. Priešingai, nei nustatė teismas, atsakovė UAB „Itema“ dėl nuolatinių sutarties pažeidimų siekė nutraukti bendradarbiavimą su ieškove. Nepavykus to padaryti šalių susitarimu (ieškovė su pasiūlymais nesutiko) sutartį atsakovei UAB „Itema“ teko nutraukti vienašališkai. Teismas nepagrįstai, nesiremiant įrodymais palaikė ieškovės argumentus dėl sutarties nutraukimo.

2.3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovės pažeidė konkurencijos teisės normas, kadangi ieškovė ir atsakovės nėra konkurentai. Kaip ir nurodo pati ieškovė, atsakovė UAB „Itema“ yra produktų „MailerSoft“, „MailerLite“ kūrėja ir naujienlaiškių paslaugų teikėja, o ieškovė tiesiog perpardavinėjo atsakovės UAB „Itema“ tiekiamas naujienlaiškių teikimo paslaugas. Teismas nustatė, kad ieškovė nekūrė ir neadministravo programinės įrangos, dėl to darytina išvada, jog atsakovės ir ieškovė neveikė ir neveikia toje pačioje rinkoje ir negalėtų veikti. Teismas iš vis nenustatinėjo, kuo užsiima UAB „MailerLite“, kokia šios įmonės veikla ir pobūdis, todėl nepagrįstai taikė atsakomybę, neištyręs visų svarbių aplinkybių.

2.4. Ieškovė ir atsakovės negali būti laikomi konkurentais, kadangi iš esmės tokių pačių paslaugų neteikė, nes ieškovė net neturėjo galimybės tokių paslaugų teikti. Visas kompiuterines programas administravo UAB „Itema“, kuri ir yra naujienlaiškių siuntimo paslaugų tiekėja, o ieškovė šias paslaugas perpardavinėjo.

2.5. Ieškovė byloje taip pat neįrodė, kas yra jos klientai, ir kokie konkretūs klientai galbūt buvo pervilioti. Be to, visi asmenys, esantys Rusijos ir Ukrainos rinkoje, negali būti laikomi ieškovės klientais. Atsakovės neatliko neteisėtų veiksmų, kuriuos būtų galima laikyti pagrindu ieškovės nurodomiems nuostoliams kilti, t. y. atsakovės neatliko nesąžiningos konkurencijos veiksmų ir neatskleidė ieškovės komercinės paslapties. Atsakovės neviliojo ir neteisėtai neperėmė ieškovės klientų. Teismas nenustatė kokia informacija buvo laikoma komercine paslaptimi, nenustatė, kad tokia informacija atsakovė būtų disponavusi.

2.6. Informacija apie ieškovės tariamus klientus (o iš tikrųjų atsakovės UAB „Itema“ programos naudotojus) visą laiką buvo žinoma atsakovei UAB „Itema“, nes tie klientai naudojosi UAB „Itema“ produktais, todėl tokia informacija negali būti laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, nes ji neatitinka būtinųjų tokios paslapties požymių.

2.7. Teismas nenustatė visų pagal KĮ 15 straipsnį būtinų atsakovių civilinei atsakomybei kilti sąlygų, kai kurių net nenustatinėjo, taip pažeidė tiek teisės aktus, tiek teismų praktiką. Byloje nebuvo nustatyta, kas yra konfidenciali informacija; nenustatyta, kad atsakovės, ar viena iš atsakovių, ją perdavė; nenustatyta, kad atsakovės ją panaudojo. Net ir kvestionuojant, kad buvo kažkokia teismo neįvardinama informacija, byloje nebuvo nustatyta, kokia dalimi ji perduota ir kokia dalimi panaudota.

2.8. Informacija apie nurodytus programų vartotojus nebuvo saugoma ar imtasi kokių kitų priemonių, kad ji nebūtų žinoma tretiesiems asmenims. Sutartyje šalys susitarė dalintis informacija apie klientus, nes tai buvo pagrindinė sutarties vykdymo sąlyga ir ieškovės atlygio apskaičiavimo garantija, todėl negali būti laikoma, kad tai sudarė ieškovės konfidencialią informaciją ar kad ieškovė ėmėsi priemonių tai informacijai apsaugoti.

2.9. Teismas nepagrįstai nustatė tiek žalos faktą, kaip būtiną atsakovių civilinės atsakomybės sąlygą, tiek visiškai nepagrįstai nustatė tariamos žalos dydį. Ieškovė faktiškai nepateikė buhalterinės apskaitos dokumentų, kurie galėtų patvirtinti tariamai patirtų praradimų faktą ir dydį, o tai laikytina įrodymų trūkumu, kaip pavyzdžiui, pelno nuostolių ataskaitos, balanso ir pan. Dėl nurodytų įrodymų trūkumų akivaizdu, kad ieškovės reikalavimas negalėjo būti tenkinamas. Ieškovė teismo proceso metu įpareigota pateikti finansinės atskaitomybės dokumentus, ieškovės direktorius liudydamas patvirtino, kad tokius dokumentus turi, teikia Ukrainos registrui, tačiau šių teismo įpareigojimų nevykdė. Todėl ieškovės prašomi priteisti nuostoliai nėra pagrįsti realiomis ir neišvengiamai negautomis pajamomis. Tokios pajamos yra hipotetinės, ieškovė neįrodė, kad tokias pajamas gauti buvo numatyta iš anksto bei galima buvo tikėtis tokių pajamų gavimo. Ieškovės prašomų priteisti nuostolių negalima patikrinti rašytiniais ir oficialiais buhalteriniais apskaitos dokumentais, kurie patvirtintų nurodytos sumos tikrumą ir faktiškai atliktų ūkinių operacijų turinį bei faktą. Ieškovės prašomi priteisti nuostoliai neatspindi realios negautų pajamų, kaip pelno formos, nes ieškovė nepateikė dokumentų ar duomenų, iš kurių būtų matyti ieškovės išlaidų apskaičiavimas, sąnaudų dydis, mokesčių ar kitų mokėjimų, kurie neišvengiamai būtų sąlygoti šių pajamų, išskaičiavimo. UAB „MailerLite“ gauto pelno prilyginimas ieškovės negautoms pajamoms prieštarauja protingumo, teisingumo, sąžiningumo principams. Pažymėjo, kad kiekvieno subjekto pelnas yra skirtingas, priklausomas nuo sąnaudų ir nuo daugelio kitų aplinkybių, todėl teigti, jog būtent tokį ekspertizės akte nurodytą pelną būtų gavusi ieškovė yra neteisinga. Šiuo aspektu papildomai pažymėjo, jog Lietuvoje ir Ukrainoje skiriasi mokesčių tarifai.

2.10. Teismas nenustatė priežastinio ryšio, kaip būtinos civilinės atsakomybės sąlygos. Taip pat nepagrįstai taikyta solidariosios atsakovių civilinės atsakomybės forma.

2.11. Teismas nepagrįstai priteisė ieškovei permoką, kadangi ieškovė neįrodė prašomos priteisti permokos. Apie skolą teismas išvadą darė remdamasis subjektyviomis ieškovės lentelėmis, o ne oficialiais buhalterinės apskaitos dokumentais, todėl nepagrįstai ir neteisėtai tenkintas ieškovės reikalavimas dėl skolos (permokos) priteisimo.

2.12. Teismas, atmesdamas priešieškinį, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

3. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovės prašė ieškovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad ieškovės apeliacinis skundas nepagrįstas.

4. Atsiliepime į atsakovių apeliacinį skundą ieškovė prašė atsakovių apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės teigimu, atsakovių apeliacinis skundas nepagrįstas.

5. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. vasario 20 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. e2A-49-236/2019), konstatavęs, kad šalys yra susaistytos galiojančio arbitražinio susitarimo, o kilęs ginčas patenka į arbitražinės išlygos apimtį, panaikino Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 25 d. sprendimą ir ieškovės ieškinį atsakovėms bei atsakovės UAB „Itema“ priešieškinį ieškovei dėl skolos priteisimo paliko nenagrinėtus.

6. Bylą kasacine tvarka išnagrinėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. liepos 17 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. e3K-3-255-1075/2019), panaikino pirmiau nurodytą Lietuvos apeliacinio teismo nutartį ir grąžino apeliacinės instancijos teismui iš esmės nagrinėti tarp šalių kilusį ginčą. Kasacinės instancijos teismas konstatavo, kad abi šalys, esant arbitražinei išlygai, nepaisydamos šios aplinkybės, aktyviai siekė bylinėtis ir spręsti kilusį ginčą būtent teisme, taip išreikšdamos suderintą valią atsisakyti anksčiau jų sudaryto arbitražinio susitarimo. Kasacinės instancijos teismui paneigus šalių sudaryto arbitražinio susitarimo galiojimo faktą, ieškovės ir atsakovių ginčas apeliacinės instancijos teisme nagrinėtas pakartotinai iš esmės.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

1. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal šalių apeliacinius skundus, 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimu panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovei priteistas nuostolių atlyginimas ir skola, ir šią ieškinio dalį atmetė; kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.

2. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad tarp šalių susiklostė mišraus pobūdžio bendradarbiavimo ir licenciniai teisiniai santykiai, o Licencine sutartimi šalys raštiškai įformino iki tol susiklosčiusius teisinius santykius bei kiekvienos iš šalių teises ir pareigas. Ginčo sutartimi atsakovė UAB „Itema“ suteikė ieškovei teisę naudoti programinę įrangą ir perparduoti per programinę įrangą teikiamas naujienlaiškių kūrimo ir prenumeravimo paslaugas klientams Ukrainos ir Rusijos teritorijose, o tai, teismo vertinimu, atitinka tiek licencinės sutarties dalyką, tiek objektą. Atsakovė UAB „Itema“ suteikė ieškovei teisę naudotis atsakovės sukurtomis programomis, t. y. suteikė vieną iš savininko teisių turėtojo teisę naudoti licencijos objektą – programines įrangas „MailerLite“, „MailerSoft“, „MailerLoop“. Atsakovėms nepaneigus licencinės sutarties santykių, teismas laikė nepagrįstu jų argumentą, kad ginčo santykiams netaikytinas ATGTĮ 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas neterminuotas autorinės sutarties nutraukimo terminas.

3. Spręsdama dėl vienašališko sutarties nutraukimo neteisėtumo, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi šalių pateiktus susirašinėjimus elektroniniais laiškais ir per kompiuterinę programą „Skype“, sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės UAB „Itema“ nurodyti vienašališko Licencinės sutarties nutraukimo pagrindai nebuvo tikrosios priežastys, dėl kurių ši atsakovė siekė nutraukti Licencinę sutartį.

4. Įvertinusi Licencinės sutarties sąlygas teisėjų kolegija priėjo išvados, kad atsakovė UAB „Itema“ Licencinę sutartį ne teismo tvarka galėjo nutraukti tik esant ieškovės sutikimui arba jei ieškovės uždirbtos pajamos yra mažesnės nei 2 000 Eur ir tai tęsiasi ilgiau nei 4 mėnesius iš eilės, taip pat įspėjusi ieškovę apie sutarties nutraukimą ne vėliau kaip prieš vienerius metus (ATGTĮ 40 straipsnio 2 dalis). Kadangi ieškovė nepritarė Licencinės sutarties nutraukimui, taip pat byloje nėra duomenų ir atsakovės to neįrodinėjo, kad nagrinėjamu atveju egzistavo sutarties 6.4 papunktyje nurodytas pagrindas nutraukti Licencinę sutartį, teismas sprendė, kad Licencinė sutartis taip pat negalėjo būti nutraukta ir joje nustatytais pagrindais. Nustačiusi, kad oficiali vienašališko licencinės sutarties nutraukimo priežastis buvo formali ir neatitiko tikrųjų sutarties nutraukimo priežasčių, taip pat įvertinusi sutartyje nustatytus nutraukimo pagrindus, teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vienašalį atsakovės UAB „Itema“ Licencinės sutarties nutraukimą pripažino neteisėtu.

5. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovė, siekdama pakeisti tarpusavio santykius dėl objektyvių priežasčių pasikeitus verslo strategijai ir (ar) pasunkėjus sutarties vykdymui (dėl neekonomiško ir nenaudingo dviejų programų administravimo), turėjo kreiptis į ieškovę, siūlydama pakeisti sutartį. Tai iš esmės atsakovė UAB „Itema“ ir atliko. Tačiau, ieškovei nesutikus pakeisti sutarties, atsakovė, vadovaudamasi CK 6.204 straipsnio 3 dalimi, turėjo kreiptis į teismą arba sutartį nutraukti vadovaudamasi ATGTĮ 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, t. y. įspėjusi ieškovę prieš vienerius metus apie vienašalį sutarties nutraukimą.

6. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendė, kad nors ieškovė žalos atlyginimą kildina, be kita ko, iš konkurencijos teisės pažeidimo, tačiau iš esmės kilusią žalą sieja ne su tariamu konkurencijos teisės normų pažeidimu, o su neteisėtu sutarties nutraukimu, t. y. sutartine civiline atsakomybe, arba, kitaip tariant, lūkesčio vykdyti sutartį ir gauti iš jos naudą pažeidimu. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija, pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas konstatuoti atsakovių nesąžiningos konkurencijos veiksmus, pripažino nepagrįsta.

7. Atsižvelgdama į kasacinio teismo praktiką, aiškinančią negautų pajamų, t. y. grynojo pelno, kaip žalos atlyginimo, apskaičiavimą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija priėjo išvados, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovės UAB „MailerLite“ gautą grynąjį pelną sutapatino su ieškovės tikėtinu gauti grynuoju pelnu. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, o ieškovė byloje neįrodinėjo, kokios buvo jos veiklos sąnaudos, taip pat kokie mokesčių tarifai taikytini Ukrainos Respublikoje apmokestinamajam pelnui. Nesant šių duomenų, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra galimybės nustatyti realaus ir tikėtino grynojo pelno, kurį būtų gavusi ieškovė, jeigu nebūtų buvę neteisėto sutarties nutraukimo. Kadangi ieškovė byloje neįrodinėjo savo veiklos sąnaudų, teismas sprendė, kad ji neįrodė vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų – patirtos žalos, todėl ieškovės reikalavimą dėl žalos atlyginimo atmetė, dėl kitos civilinės atsakomybės sąlygos (priežastinio ryšio) plačiau nepasisakydamas.

8. Įvertinęs aplinkybes, kuriomis atsakovė UAB „Itema“ pareiškė reikalavimus ieškovei dėl skolos priteisimo, taip pat atsižvelgdamas į tai, kokiomis įrodinėjimo priemonėmis grindžiamas šis reikalavimas, apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių patikrinti atsakovės nurodytų duomenų (skolų dydžių) teisingumą ir neabejotinai įsitikinti ieškovei pareikštų reikalavimų pagrįstumu, todėl sprendė, kad atsakovės priešieškinis pirmosios instancijos teismo pagrįstai atmestas.

9. Kasaciniu skundu ieškovė prašė panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys, ir pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 25 d. sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai.

10. Kasaciniu skundu atsakovės prašė panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimo dalį, kuria palikta galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis pripažinti Licencinės sutarties nutraukimą neteisėtu, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visiškai; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

V. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties esmė ir išaiškinimai

1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 27 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės ieškinio reikalavimas priteisti nuostolių atlyginimą iš atsakovės UAB „Itema“, ir perdavė šią bylos dalį apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kitą Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.

2. Kasacinis teismas vertino, kad kasaciniu skundu ieškovė ginčija tik apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį, kuria išspręstas ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo.

3. Kasacinis teismas nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog sutarties nutraukimo neteisėtumas negali būti tuo pat metu vertinamas ir pagal sutartinės, ir pagal deliktinės atsakomybės taisykles. Tačiau nurodyta taisyklė nereiškia, kad iš ieškovės atimama teisė vienu ieškiniu reikšti kelis susijusius reikalavimus atsakovėms, grindžiamus skirtingais teisiniais pagrindais, tačiau, siekdama deliktinės atsakomybės už nesąžiningos konkurencijos veiksmus taikymo atsakovėms, ieškovė turi atskirai nurodyti ir pagrįsti deliktinės atsakomybės už nesąžiningos konkurencijos veiksmus taikymo sąlygas.

4. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismui nenustačius kitų ieškovės įrodinėtų atsakovių neteisėtų veiksmų (klientų perėmimo, pasinaudojimo ieškovės komercine paslaptimi), kurie galėtų būti vertinami kaip nesąžiningos konkurencijos veiksmai pagal KĮ 15 straipsnio nuostatas, o ieškovei kasaciniu skundu šios apeliacinės instancijos teismo išvados neginčijant, teisėjų kolegija pasisakė tik dėl sutartinės civilinės atsakomybės taikymo atsakovėms. Kasacinis teismas nurodė, kad reikalavimas atlyginti žalą, atsiradusią neteisėtai nutraukus sutartį, gali būti reiškiamas tik vienai iš nagrinėjamos bylos atsakovių – tai, su kuria sudaryta sutartis (UAB „Itema“), nes su kita atsakove – UAB „MailerLite“ ieškovės nesiejo sutartiniai teisiniai santykiai.

5. Teisėjų kolegija sutiko su atsakovių kasacinio skundo argumentu, kad, UAB „MailerLite“ nesant pažeidėjai sutartinės atsakomybės taikymo prasme, jos gauta nauda negali būti ieškovei priteisiama remiantis CK 6.249 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Kasacinis teismas nurodė, kad UAB „MailerLite“ gauta nauda veikiant toje teritorijoje, kurioje iki tol pagal sutartį turėjo išimtinę teisę veikti ieškovė, gali būti vienas iš kriterijų sprendžiant dėl ieškovės negautų pajamų, nes pagal ją gali būti nustatoma, kiek konkrečiai klientų pasinaudojo UAB „MailerLite“ teikiamomis paslaugomis per ginčo laikotarpį ir atitinkamai kokios apimties užsakymų dėl neteisėto sutarties nutraukimo neteko ieškovė.

6. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Licencinė sutartis su ieškove prieš terminą nutraukta neteisėtai. Nesant byloje duomenų, kad Licencinė sutartis būtų buvusi ieškovei nuostolinga, taip pat esant įrodymams, patvirtinantiems, kad atsakovė UAB „MailerLite“, teikdama analogiškas paslaugas toje teritorijoje, kurioje nesant neteisėto sutarties nutraukimo ginčo laikotarpiu būtų turėjusi išimtinę teisę veikti ieškovė, per ginčo laikotarpį gavo pelno, teismui nebuvo pagrindo spręsti, kad žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra neįrodytas, todėl teismas turėjo spręsti dėl ieškovės patirtos žalos dydžio.

7. Teisėjų kolegija sutiko su ieškovės kasacinio skundo argumentu, kad, pirmosios instancijos teismui tenkinus ieškinį abiem ieškinyje nurodytais pagrindais ir žalos apskaičiavimo pagrindu pasirinkus UAB „MailerLite“ gautą pelną, o apeliacinės instancijos teismui rašytinio proceso tvarka nusprendus byloje taikyti tik sutartinės atsakomybės taisykles, nagrinėjamos bylos atveju pašalinančias galimybę UAB „MailerLite“ gautą pelną prilyginti ieškovės negautoms pajamoms, ieškovė atsidūrė nepalankioje įrodinėjimo prasme procesinėje situacijoje, kadangi iš jos buvo atimta galimybė teikti teismui papildomus įrodymus, pagrindžiančius jos negautų pajamų dydį. Kasacinis teismas pažymėjo, kad pagal CPK 314 straipsnio nuostatas naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme nėra draudžiamas; tokie įrodymai teismo gali būti priimami ir tiriami, jei jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau; šią būtinybę atitinkamais atvejais gali pagrįsti ir kitoks nei pirmosios instancijos teismo tarp šalių kilusio ginčo kvalifikavimas, jei dėl to keičiasi byloje nustatytinų teisiškai reikšmingų faktinių bylos aplinkybių apimtis. Kasacinis teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad CPK 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas taikytinas ne tik ieškovei, kuriai tenka procesinė pareiga pagrįsti reikalaujamų priteisti nuotolių dydį, bet ir atsakovei UAB „Itema“, teigiančiai, kad ieškovės įrodinėjami nuostoliai nebuvo patirti arba buvo patirti mažesni, nei teigia ieškovė.

8. Teisėjų kolegija sprendė, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas, visiškai atmesdamas ieškovės reikalavimą dėl žalos atlyginimo, nukrypo nuo šiuo klausimu formuojamos kasacinio teismo praktikos ir dėl to priėmė nepagrįstą procesinį sprendimą. Kadangi žalos dydžio nustatymas yra fakto klausimas, kurio kasacinis teismas nenagrinėja, tai sudarė pagrindą, panaikinus skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas priteisti nuostolių atlyginimą iš atsakovės UAB „Itema“, perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

VI. Šalių rašytinių paaiškinimų, po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties, esmė

1. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 23 d. nutartimi šalims pasiūlyta pateikti įrodymus, paaiškinimus, bei atsiliepimus dėl ieškovės patirtos žalos dydžio.

2. Ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuruose prašo išreikalauti iš atsakovių duomenis apie banko sąskaitose ir kitose kredito įstaigose bei internetinėje platformoje „PayPal“ gautas pajamas laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 29 d. ik 2015 m. liepos 29 d. Nurodė šiuos argumentus:

2.1. Siekdama pagrįsti negautų pajamų dydį, ieškovė kreipėsi į specialių žinių turinčią ekspertę Ukrainoje N. P. (P. N. H.), kuri, susipažinusi su ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentais, nustatė ieškovės gautų pajamų ir išlaidų dydį laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 29 d. iki 2015 m. liepos 29 d. Iš tyrimo akto matyti, kad remiantis ieškovės pateiktomis trečiosios grupės (juridiniai asmenys) vieningo mokesčio mokėtojo deklaracijomis bei iš tyrimui pateiktų paslaugų priėmimo aktų, sąskaitų faktūrų, ieškovės banko sąskaitų išrašų ekspertė nustatė, jog ieškovė laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 29 d. iki 2015 m. liepos 29 d. iš sutartinių santykių su atsakove UAB „Itema“ gavo 138 574,93 Eur pajamų. Kadangi pagal sutartį atsakovei UAB „Itema“ tenka 40 proc. gaunamų pajamų dalis, ieškovės gautos pajamos – 83 144,96 Eur. Ekspertė įvertino ir ieškovės išlaidas, iš ieškovės balanso nustatė, kad ieškovė nuo 2014 m. liepos 29 d. iki 2015 m. liepos 29 d. patyrė 22 920,55 Eur išlaidų pagal ieškovės su klientais sudarytas sutartis. Taigi, iš ekspertinio tyrimo akto matyti, kad ieškovė nuo 2014 m. liepos 29 d. iki 2015 m. liepos 29 d. gavo 60 224,41 Eur grynąjį pelną.

2.2. Iš tyrimo išvados akto matyti, kad ekspertė neturėjo galimybės nustatyti, kokio dydžio pajamas atsakovė UAB „Itema“ gavo iš ieškovės klientų tiesiogiai, kadangi jai nebuvo pateikti atsakovės UAB „Itema“ banko sąskaitų išrašai. Procesiniuose dokumentuose ieškovė ne kartą nurodė, kad 2014 m. vasario 20 d. atsiradus problemoms klientams atsiskaityti kreditine kortele atsakovės UAB „Itema“ atstovas pasiūlė, kad mokėjimai kreditine kortele būtų atliekami per atsakovės UAB „Itema“ banką. Todėl visi klientų mokėjimai kreditinėmis kortelėmis pateikdavo į atsakovės UAB „Itema“ banko sąskaitą. Šių pinigų atsakovė UAB „Itema“ ieškovei negrąžindavo, juos įskaitydavo kaip mokėjimus pagal Licencinę sutartį. Iš į bylą ieškovės pateiktos lentelės matyti, kiek klientų mokėjo kreditinėmis kortelėmis tiesiogiai atsakovei UAB „Itema“. Ieškovė visuomet manė, kad šie pinigai patekdavo į atsakovės UAB „Itema“ sąskaitą, tačiau susipažinus su 2017 m. rugpjūčio 16 d. ekspertizės aktu paaiškėjo, kad galbūt dalį pinigų iš ieškovės klientų, jiems mokant kreditinėmis kortelėmis, gaudavo ne atsakovė UAB „Itema“, o atsakovė UAB „MailerLite“. Ekspertizės akte nurodyta, kad per laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. liepos 28 d. UAB „MailerLite“ iš Ukrainos ir Rusijos klientų gavo iš viso 39 275,75 Eur sumą.

2.3. Kadangi, skaičiuojant ieškovės nuostolius ne pagal UAB „MailerLite“ gautą naudą, o pagal ieškovės negautas pajamas yra būtina nustatyti visas pajamas, generuotas iš ieškovės klientų, o ekspertė visas šias pajamas gali nustatyti tik turėdama UAB „Itema“ bei UAB „MailerLite“ banko sąskaitų išrašus, šiuo atveju yra pagrindas išreikalauti iš UAB „Itema“ bei UAB „MailerLite“ duomenis apie gautas pajamas į sąskaitas, esančias visuose bankuose ir kitose kredito įstaigose, įskaitant internetinę platformą „PayPal“, už laikotarpį nuo 2014 m. liepos 29 d. iki 2015 m. liepos 29 d. Neišreikalavus šių duomenų nėra galimybės nustatyti kokio dydžio pajamos faktiškai buvo gautos iš ieškovės klientų.

3. Atsakovės pateikė atsiliepimą į ieškovės rašytinius paaiškinimus, prašo atmesti ieškovės prašymą išreikalauti iš atsakovių įrodymus; atmesti ieškovės apeliacinį skundą, o atsakovių apeliacinį skundą tenkinti; priteisti iš ieškovės atsakovių naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:

3.1. Ieškovė žalos nepatyrė, atsakovės neturi ką pateikti. Ieškovė savo tariamai patirtą žalą įrodinėja pateikdama N. P. 2020 m. rugsėjo 14 d. sudarytą ekspertinio ekonominio tyrimo išvadą (toliau ir – Išvada). Prašyme ieškovė teigia, kad nuo 2014 m. liepos 29 d. iki 2015 m. liepos 29 d. gavo 60 244,41 Eur grynąjį pelną. Neaišku, kokias bylai svarbias aplinkybes ieškovė bando įrodyti su šia faktiniais dokumentais nepagrįsta Išvada, kokio dydžio reikalavimus ieškovė atsakovėms kelia teisme.

3.2. Ieškovė teisme reiškia reikalavimą priteisti tariamus savo patirtus nuostolius solidariai, toks reikalavimas byloje yra neprotingas ir nelogiškas, kadangi nėra nustatyta UAB „MailerLite“ neteisėtų veiksmų byloje, o atsakovė UAB „Itema“ nėra gavusi pelno po Licencinės sutarties nutraukimo. Ieškovės kildinama žala iš konkurencinės teisės pažeidimų yra atmesta, kasacinis teismas pasisakė, kad toks reikalavimas nepagrįstas. 2017 m. rugpjūčio 16 d. byloje atlikta teisminė ekspertizė nepatvirtina bylai svarbių aplinkybių.

3.3. Teismas ieškovės tarimai patirtos žalos dydį galėjo nustatyti vadovaudamasis grynojo pelno kriterijumi, bet ne visomis (tikėtinomis) pajamomis, kurias ieškovės (galbūt) būtų gavusi, jeigu sutartis nebūtų nutraukta.

3.4. Ieškovė įrodinėja savo patirtus nuostolius pateikdama Išvadą, kuri akivaizdžiai negali būti prilyginta teismo ekspertizei. Atsakovės neturėjo galimybės siūlyti savo eksperto, užduoti jam klausimų, aktas neatitinka nei ekspertizės akto turinio reikalavimų ir formos. Ieškovės pateikta Išvada neatitinka įrodymų leistinumo kriterijaus, tariamo specialisto išvada nelaikytina įrodymu, be to, ji neatitinka ir rašytinio įrodymo sąvokos, kadangi joje pateiki ne faktiniai duomenys, o neaiškios išvados, kurios nėra paremtos tinkamais buhalterinės apskaitos dokumentais, banko sąskaitomis, atliktais pavedimais, pinigų priėmimo kvitais. Asmuo, kuris sudarė Išvadą, neturi reikiamos kvalifikacijos šiai išvadai duoti. Pridedama Išvados elektroninė kopija nepasirašyta, nėra priedų, kokiais remiantis ji sudaryta, priedai nėra patvirtinti ir išversti į lietuvių kalbą, nėra pridėta asmens, kuris sudarė išvadą, asmens dokumento kopija, nėra aišku, kas šią Išvadą sudarė, nei ekspertės, nei vertėjos parašai nėra patvirtinti notaro (nėra apostilės). Nėra aišku kas yra atsakingas už vertimo teisingumą. Išvada neatitinka įrodymų šaltiniams keliamų objektyvumo ir patikimumo reikalavimų, kadangi išvada užsakyta išskirtinai ieškovės iniciatyva, ieškovės lėšomis, ieškovės buvimo vietos šalyje, ieškovei pasirinkus asmenį, ieškovei pateikus klausimus, nėra žinomas ieškovės ir asmens sudariusio Išvadą ryšys, asmuo nepateikė duomenų, kad nėra susijęs su ieškove, gal tai ieškovės darbuotojas, ar akcininkas, ar pan. Išvadoje nurodoma, kokiais dokumentais remiantis ji yra sudaroma, bet nė vienas iš dokumentų nėra pridėtas prie Išvados, todėl nei atsakovės, nei ieškovė negali remtis tokia Išvada, kadangi negali vertinti joje padarytų išvadų, nustatytų faktų teisingumu. Be dokumentų negalima analizuoti ir kvestionuoti nurodomų Išvadoje nurodomų skaičių, atsakovės negali pačios jų įvertinti, galbūt užsakyti savo eksperto nuomonės ar pan. Neaišku kokia apimtimi, dėl kokios priežasties ir kuo vadovaujantis užsakyta ši Išvada, nėra pateiktas pats užsakymas, kuris yra nurodytas išvadoje.

3.5. Ieškovė iki šiol nepateikia faktinių duomenų apie savo neva gautas pajamas, nepateikia buhalterinės apskaitos dokumentų ir toliau vengia tai atlikti. Ieškovė slepia minėtus dokumentus, teismo įpareigojimų nevykdė tendencingai, neteikia įrodymų ir dabar. Ieškovė nepagrindė savo tariamos žalos dydžio.

3.6. Išvadoje nurodyta, kad ieškovė gavo 138 574,93 Eur pajamų, tačiau nėra tai patvirtinančių dokumentų. Išvadoje nurodyta, jog UAB „Itema“ gavo 83 144,96 Eur pajamų, tačiau nesuprantama, kokiais dokumentais remiantis taip teigiama, UAB „Itema“ tokios sumos negavo, ieškovė nepateikė įrodymų, kad tokią sumą yra pervedusi. Išvadoje nurodyta, kad ieškovė 2 934 503,96 grivinų (UAH) pajamų gavo pagal sutartis, tačiau tos sutartys neegzistuoja, jų ieškovė nepateikė. Iš esmės tokios išvados daromos remiantis Išvados 1 priedu, kuris įvardijamas: „RAB MAILER“ gautų pajamų nuo 2014-07-29 iki 2015-07-29 pagal sudarytas sutartis dėl prieigos prie programinės įrangos paslaugo teikimo suvestiniai duomenys“. Išanalizavus priedą neaišku, ką įrodo ši lentelė, ji nepatvirtina piniginių lėšų gavimo fakto, nėra aišku už ką tariamai mokėti pinigai, todėl ši ieškovės sudaryta lentelė negali būti laikoma tinkamu įrodymu byloje. Iš esmės išvadoje neatsakyta, koks buvo ieškovės grynasis pelnas iš vykdytos Licencinės sutarties, nėra nustatytos aiškios veiklos sąnaudos, todėl Išvada nėra tinkamas įrodymas byloje ir nenustato ieškovės žalos fakto bei dydžio.

3.7. Ieškovė galėjo gauti duomenis apie atsakovų banko sąskaitose ir kitose kredito įstaigose bei internetinėje platformoje „PayPal“ gautas pajamas laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 29 d. iki 2015 m. liepos 29 d. dar iki bylos nagrinėjimo teisme, bet jų neprašė. Atsakovė UAB „MailerLite“ nėra Licencinės sutarties šalis, todėl toks įpareigojimas jai nepagrįstas. Nesuprantama, ką bylai svarbaus parodytų tokie išrašai. Atsakovės į banko sąskaitas gauna nuolatines pajamas iš viso pasaulio, todėl atskirti, kokias tariamas pajamas gavo iš tariamų ieškovės klientų yra neįmanoma. Ieškovė nepateikė klientų sąrašų ir su jais sudarytų sutarčių kopijų. Atsakovės atskleisdamos visus savo klientus pažeis ne tik asmens apsaugos reikalavimus, bet ir konfidencialumą bei atskleis savo komercines paslaptis, identifikuodama visus savo klientus ieškovei.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

VII. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio proceso ribų

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutartimi panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovės ieškinio reikalavimas priteisti nuostolių atlyginimą iš atsakovės UAB „Itema“ ir ši bylos dalis perduota apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

2. Kaip nurodė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, ieškovės reikalavimas atlyginti žalą, atsiradusią neteisėtai nutraukus sutartį, gali būti reiškiamas tik vienai iš nagrinėjamos bylos atsakovių – tai, su kuria buvo sudaryta sutartis (UAB „Itema“), nes su kita atsakove – UAB „MailerLite“ ieškovės nesiejo sutartiniai santykiai, o konkurencijos pažeidimas, kaip savarankiškas atsakomybės pagrindas, nebuvo įrodytas.

3. Bylą nagrinėjusių teismų jau konstatuota, kad atsakovė UAB „Itema“ neteisėtai nutraukė sutartį, o ieškovė dėl šių atsakovės UAB „Itema“ veiksmų patyrė žalą, kurios dydis nustatytinas šią bylos dalį iš naujo nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Dėl įrodymų išreikalavimo

4. Ieškovė rašytiniuose paaiškinimuose prašo išreikalauti iš atsakovių duomenis apie jų banko sąskaitose ir kitose kredito įstaigose bei internetinėje platformoje „PayPal“ gautas pajamas laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 29 d. ik 2015 m. liepos 29 d. Šį prašymą grindžia tuo, kad skaičiuojant ieškovės nuostolius pagal ieškovės negautas pajamas, būtina nustatyti visas pajamas, generuotas iš ieškovės klientų, o ekspertė visas šias pajamas gali nustatyti tik turėdama atsakovių banko sąskaitų išrašus.

5. Atsakovės mano, kad ieškovės prašymas yra nepagrįstas, kadangi pagal atsakovių banko sąskaitų išrašus nebūtų galima nustatyti ieškovės negautų pajamų, o ieškovės pateikta Išvada nepagrindžia ieškovės nurodomų aplinkybių.

6. CPK 199 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, prašantis teismą išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, be kita ko, turi nurodyti: aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti.

7. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su atsakovių teiginiais, kad atsakovėms į banko sąskaitas gaunant nuolatines pajamas, atskirti, kokias pajamas gavo iš ieškovės klientų yra neįmanoma, kadangi ieškovė nepateikė klientų sąrašų ir su jais sudarytų sutarčių kopijų, nėra aišku kokių konkrečiai klientų atsakovėms pervestas sumas yra siekiama nustatyti prašant išreikalauti minėtus įrodymus. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės prašymas nepakankamai konkretus, kad galėtų būti tenkinamas, kadangi atsakovių banko sąskaitų bei internetinės platformos „PayPal“ išrašų pateikimas neabejotinai būtų didelės apimties, o be to, net pati ieškovė nepaaiškina kaip ji ar jos pasirinktas ekspertas pagal išreikalautus išrašus galėtų nustatyti, kokios konkrečiai atsakovių pajamos gautos iš ieškovės klientų, pasinaudojusių ginčo paslaugomis. Ieškovei nenurodžius kaip konkrečiai iš atsakovių prašomais išreikalauti įrodymais bus galima nustatyti ieškovės negautas pajamas, ieškovės prašymo dėl įrodymų išreikalavimo nėra pagrindo tekinti.

8. Be to, kolegijos vertinimu, kaip toliau bus nurodyta šioje nutartyje, byloje yra pakankamai įrodymų, kurie gali pagrįsti ieškovės negautas pajamas (grynąjį pelną) patikslinto ieškinio ribose, todėl net ir ieškovei įrodinėjant didesnį grynąjį pelną nei prašoma priteisti patikslintu ieškiniu, jo sumos, viršijančios patikslinto ieškinio reikalavimo sumą, nebūtų galimybės priteisti (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Išsprendus procesinį klausimą dėl įrodymų išreikalavimo, pasisakytina dėl ieškovės nuostolių fakto ir jų dydžio.

Dėl ieškovės nuostolių dydžio

9. Kaip minėta, byloje liko neišspręstas klausimas dėl ieškovės nuostolių, kilusių dėl UAB „Itema“ neteisėto vienašališko Licencinės sutarties nutraukimo, dydžio.

10. Civilinės atsakomybės atveju neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys nėra preziumuojami ir juos visais atvejais privalo įrodyti ieškovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-474-219/2017).

11. Nagrinėjamu atveju, byloje nustatyti atsakovės UAB „Itema“ neteisėti veiksmai (neteisėtas vienašalis sutarties nutraukimas) ir ieškovei šiais veiksmais padarytos žalos faktas (prarastos pajamos), tačiau liko neaiškus šių pajamų (žalos) dydis. Tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-915/2018, 28 punktas). Taigi, tais atvejais, kai šalis įrodė žalos faktą, bet nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

12. Tačiau ir tais atvejais, kai teismui tenka pareiga nustatyti žalos dydį, teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis), CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus išlieka ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010). Šią bylą kasacine tvarka jau nagrinėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad CPK 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas taikytinas ne tik ieškovei, kuriai tenka procesinė pareiga pagrįsti reikalaujamų priteisti nuotolių dydį, bet ir atsakovei UAB „Itema“, teigiančiai, kad ieškovės įrodinėjami nuostoliai nebuvo patirti arba buvo patirti mažesni, nei teigia ieškovė.

13. Ieškovė ieškinyje įrodinėjo, kad jos žalą dėl neteisėto Licencinės sutarties nutraukimo negautų pajamų forma sudaro atsakovės UAB „MailerLite“ gautos pajamos per vienerius metus po Licencinės sutarties nutraukimo. Ieškovė pirmosios instancijos teisme, po ekspertizės akto teisme gavimo, patikslintu ieškiniu prašė priteisti jai dėl neteisėto sutarties nutraukimo jos negautas vienerių metų pajamas, jų dydį grįsdama teismo ekspertizės akte nustatyta atsakovės UAB „MailerLite“ gauta nauda – nuo 2015 m. liepos 29 d. iki 2016 m. liepos 29 d. gautu grynuoju pelnu už paslaugas, suteiktas klientams Ukrainos ir Rusijos Federacijos teritorijose. Po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimo dėl papildomų įrodymų pateikimo, ieškovė savo negautas pajamas papildomai įrodinėja savo pačios prarastomis pajamomis, jų dydį nustatant remiantis ieškovės vienerių metų prieš sutarties nutraukimą gautu grynuoju pelnu.

14. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad negautų pajamų įrodinėjimas turi savo specifiką – reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Tokiais atvejais įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014). Pagal kasacinio teismo praktiką negautos pajamos turi būti suprantamos kaip grynasis pelnas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2014). Grynasis pelnas – tai finansinis rodiklis, gaunamas iš pajamų atskaičius visas sąnaudas ir mokesčius.

15. Pagal Licencinės sutarties 3.3 papunktį, ieškovė atsakovei UAB „Itema“ turėjo mokėti 40 proc. komisinį mokestį nuo visų paslaugų pardavimų sumos, o 60 proc. visų paslaugų pardavimų sumos likdavo ieškovei. Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovių teiginiu, kad ieškovės negautos pajamos turėtų būti skaičiuojamos taikant proporciją nuo grynojo atsakovių pelno, taigi 59 174,62 Eur grynojo pelno suma turėtų būti mažintina 40 proc. dalimi, kuri pagal Licencinę sutartį turėtų atitekti UAB „Itema“. Teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei 35 504,77 Eur žalą (59174,62 Eur x 60 proc.). Taigi, teismas sprendė, kad šalių sutarta pajamų paskirstymo proporcija nustatant ieškovės negautą grynojo pelno dydį turi būti taikoma grynajam pelnui, o ne visai paslaugų pardavimų sumai.

16. Ieškovė teigia, kad nustatant jos negautas pajamas turėtų būti taikoma 40/60 proc. proporcija ne grynajam pelnui, o visoms jos pajamoms. Atsakovė procesiniuose dokumentuose argumentų dėl Licencinės sutarties 3.3 papunkčio nuostatų aiškinimo nepateikia, bet laikosi pozicijos, kad bylos duomenys bendrai nepagrindžia ieškovės negautų pajamų, o joms negalima prilyginti atsakovės UAB „MailerLite“ gauto pelno.

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Licencinės sutarties 3.3 papunktyje aiškiai nustatyta ieškovės pajamų nustatymo taisyklė – ieškovė atsakovei UAB „Itema“ turėjo mokėti 40 proc. komisinį mokestį nuo visų paslaugų pardavimų sumos. Aiškinant šią sutarties normą kartu su kasacinio teismo praktika, kad negautos pajamos yra suprantamos kaip nukentėjusios šalies hipotetinis grynasis pelnas, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, komisinis mokestis turėjo būti skaičiuojamas nuo visų ieškovės gautų pajamų iš Licencinės sutarties, o ne nuo grynojo pelno, o ieškovės negautos pajamos nustatomos nuo šios sumos papildomai atskaičius sąnaudas ir mokesčius.

18. Ieškovė nagrinėjamoje byloje įrodinėja savo negautas pajamas dviem alternatyviais būdais – kaip atsakingos už sutarties nutraukimą sutarties šalies – atsakovės UAB „Itema“ per susijusį asmenį UAB „MailerLite“ gautą naudą ir kaip savo pačios per vienerius metus prarastas pajamas dėl neteisėto sutarties nutraukimo.

19. Siekiant nustatyti atsakovės UAB „Itema“ gautą naudą bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme buvo paskirta ekspertizė. Teismo ekspertei buvo nurodyta atsakyti į šiuos klausimus: 1) kokio dydžio grynąjį pelną gavo UAB „Itema“ per laikotarpį nuo 2015 m. liepos 29 d. iki 2016 m. liepos 29 d., už paslaugas, suteiktas klientams, esantiems Ukrainos ir Rusijos Federacijos teritorijose?; 2) kokio dydžio grynąjį pelną gavo UAB „MailerLite“ per laikotarpį nuo 2015 m. liepos 29 d. iki 2016 m. liepos 29 d., už paslaugas, suteiktas klientams, esantiems Ukrainos ir Rusijos Federacijos teritorijose?; 3) ar padidėjo ir kiek padidėjo UAB „Itema“ ir UAB „MailerLite“ pajamos už paslaugas klientams esantiems Ukrainos ir Rusijos Federacijos teritorijose po 2015 m. liepos 29 d. lyginant su laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. liepos 29 d.? Kaip matyti iš teismo ekspertizės akto, teismo ekspertė, tyrimo, kuriuo siekė atsakyti į antrąjį klausimą, metu, nustatė, kad UAB „MailerLite“ per laikotarpį nuo 2015 m. liepos 29 d. iki 2016 m. liepos 29 d., už paslaugas, suteiktas klientams, esantiems Ukrainos ir Rusijos Federacijos teritorijose esančių klientų gavo 140 894,45 Eur pajamų.

20. Ekspertizės akte nustatyta, kad UAB „Itema“ laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 29 d. iki 2016 m. liepos 29 d. (per vienerių metų laikotarpį po Licencinės sutarties nutraukimo) negavo pajamų už paslaugas, suteiktas klientams, esantiems Ukrainos ir Rusijos Federacijos teritorijose, todėl negavo ir grynojo pelno iš klientų, esančių Ukrainos ir Rusijos Federacijos teritorijose.

21. Papildomai pirmosios instancijos teisme atliktos ekspertizės metu išsiaiškinta, kad naudą iš Licencinės sutarties pažeidimo gavo kita atsakovė, su kuria ieškovės nesiejo sutartiniai santykiai, UAB „MailerLite“. UAB „MailerLite“ grynasis pelnas laikotarpiu 2015 m. liepos 29 d. iki 2016 m. liepos 29 d. už paslaugas, suteiktas klientams, esantiems Ukrainos ir Rusijos Federacijos teritorijose, buvo 59 174,62 Eur.

22. Šią bylą nagrinėjant Lietuvos apeliaciniame teisme ir Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nustatyta, kad ieškovė nepagrįstai rėmėsi nesąžininga konkurencija UAB „MailerLite“ atžvilgiu, kaip vienu iš ieškinio pagrindų, o byloje nustačius, kad taikytinos tik sutartinės atsakomybės taisyklės, nėra galimybės UAB „MailerLite“ gautą pelną prilyginti ieškovės negautoms pajamoms, kadangi vertinant žalos (nuostolių) dydį pagal CK 6.249 straipsnį, įstatymas prilygina tik sutarties šalimi esančio asmens gautas pajamas nuostolių priteisimo prašančio asmens žalai.

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 6.249 straipsnio 2 dalį, turi būti vertinama neteisėtus veiksmus atlikusio asmens gauta nauda, o nagrinėjamos bylos atveju, tai būtų Licencinės sutarties šalis atsakovė UAB „Itema“, tačiau ieškovė siekia įrodyti savo negautas pajamas asmens, nesančio sutarties šalimi, UAB „MailerLite“ gauta nauda. Kaip nurodė bylą nagrinėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, UAB „MailerLite“ gauta nauda gali būti vienas iš kriterijų sprendžiant dėl ieškovės negautų pajamų, nes pagal ją gali būti nustatoma, kiek konkrečiai klientų pasinaudojo UAB „MailerLite“ teikiamomis paslaugomis per ginčo laikotarpį ir atitinkamai kokios apimties užsakymų dėl neteisėto sutarties nutraukimo neteko ieškovė.

24. Iš bylos medžiagos žinoma, kad pagal Licencinę sutartį atsakovė UAB „Itema“ ieškovei teikė programinės įrangos ir sistemos priežiūros darbus, todėl UAB „Itema“ valdė ir ieškovės prisijungimą prie naudojamos programinės įrangos. UAB „Itema“, nutraukusi Licencinę sutartį, apribojo ieškovei galimybę naudotis sistemomis, tačiau šią galimybę paliko ieškovės klientams, tokiu būdu faktiškai perimdama visus ieškovės klientus. Atsakovės UAB „Itema“ ir UAB „MailerLite“, susijusios bendrovės, tęsia paslaugų teikimą šiems klientams, tačiau faktiškai paslaugas teikia ir pajamas gauna atsakovė UAB „MailerLite“, kuri Juridinių asmenų registro duomenimis, yra vienintelė UAB „Itema“ akcininkė ir naudos gavėja. Dėl šių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad būtent pagal atsakovės UAB „MailerLite“ veiklos rezultatus, naudojantis programine įranga, kaip vienu iš kriterijų, galima remtis nustatant ieškovės negautų pajamų dydį.

25. Papildomai po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimo nagrinėjamoje byloje ieškovė pateikė įrodymus ir apie savo negautas pajamas, grįsdama jas iki pažeidimo buvusiu pelnu iš ginčo sutarties. Kaip įrodymą ieškovė pateikė Ukrainos ekspertės N. P. 2020 m. rugsėjo 14 d. sudarytą ekspertinio ekonominio tyrimo išvadą. Ekspertė nustatė ieškovės gautų pajamų ir išlaidų dydį laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 29 d. iki 2015 m. liepos 29 d. (vieneri metai iki neteisėto Licencinės sutarties nutraukimo). Iš Išvados matyti, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 29 d. iki 2015 m. liepos 29 d. iš sutartinių santykių su atsakove UAB „Itema“ gavo 138 574,93 Eur pajamų. Kadangi pagal Licencinę sutartį atsakovei UAB „Itema“ kaip komisinis mokestis tenka 40 proc. gaunamų pajamų dalis, ieškovės gautos pajamos sudarė 83 144,96 Eur.

26. Išvadoje N. P. įvertino ir ieškovės išlaidas bei nustatė, kad ieškovė per laikotarpį nuo 2014 m. liepos 29 d. iki 2015 m. liepos 29 d. patyrė 22 920,55 Eur išlaidų pagal ieškovės su klientais sudarytas sutartis. Išlaidas minėtoms pajamoms gauti sudarė: 1) įmokos už socialinius renginius; 2) vieningas mokestis; 3) administracinio personalo atlyginimas; 4) kitos administracinio aparato išlaidos; 5) banko paslaugos. Taigi, iš ekspertinio tyrimo akto matyti, kad ieškovė nuo 2014 m. liepos 29 d. iki 2015 m. liepos 29 d. gavo 83 144,96 Eur pajamų, o šioms pajamoms gauti patyrė 22 920,55 Eur išlaidų, todėl minėtu laikotarpiu ieškovė gavo 60 224,41 Eur grynąjį pelną. Taigi, Išvadoje įvertinta ieškovės gauta nauda, turėtos išlaidos ir sumokėti mokesčiai už vienerių metų laikotarpį prieš Licencinės sutarties nutraukimą.

27. Vertinant Išvadoje pateiktus duomenis ir skaičiavimus, sutiktina su atsakovėmis, kad Išvada negali būti vertinama kaip teismo ekspertizės aktas, kadangi ji skirta ne teismo, atsakovės neturėjo galimybės užduoti klausimus ekspertei, taip pat nėra pateikti pirminiai duomenys, kurių pagrindu atliktas tyrimas. Tačiau minėta Išvada, teisėjų kolegijos vertinimu, gali būti laikoma rašytiniu įrodymu (CPK 197 straipsnio 1 dalis) ir joje pateikti duomenys teismo gali būti vertinami byloje esančių įrodymų kontekste, kadangi kartu su Išvada yra pateikti jos patikimumą pagrindžiantys duomenys – pateiktas Ukrainos teisingumo ministerijos liudijimas, kuris patvirtina, kad Ukrainos teisingumo ministerijos Centrinės ekspertų kvalifikacines komisijos 2012 m. rugsėjo 28 d. sprendimu minėtai ekspertei suteikta (patvirtinta) teismo eksperto kvalifikacija su teise atlikti ekonomines ekspertizes pagal specialybę: „Buhalterines, mokesčių apskaitos ir atskaitomybės dokumentų tyrimas“; „Įmonių ir organizacijų ekonominės veiklos dokumentų tyrimas“; „Finansinių ir kreditinių operacijų dokumentų tyrimas“. Liudijimas galioja iki 2020 m. birželio 7 d. Išvados ir liudijimo vertimo teisingumą savo parašu patvirtino vertėja K. I.. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija nepagrįstais laiko atsakovių argumentus, kad minėta išvada negali būti laikoma byloje tinkamu rašytiniu įrodymu.

28. Teisėjų kolegija iš dalies pritaria atsakovių argumentams, kad byloje ieškovei nepateikus jos buhalterinės apskaitos dokumentų, nėra galima tiksliai pagrįsti ieškovės turėtų išlaidų, siekiant gauti konkretaus dydžio pajamas. Tačiau byloje nustačius, kad po Licencinės sutarties nutraukimo, teritorijoje, kurioje išimtinę teisę veikti turėjo ieškovė, veikė ir pajamas gavo atsakovė UAB „MailerLite“, atsakovės UAB „Itema“ vienintelė akcininkė ir jos teikiamo pelno gavėja, taip pat atliktos teismo ekspertizės akte nustačius konkretų atsakovės UAB „MailerLite“ gautų pajamų dydį už ginčo laikotarpį bei byloje esant Ukrainos Respublikoje mokėtinų mokesčių ir finansų apskaitos ypatumus gebančiai įvertinti Ukrainos ekspertės išvadai dėl ieškovės pajamų ir išlaidų, kurias ieškovė patyrė panašioms pajamoms gauti, kolegija sprendžia, kad šių duomenų pakanka ieškovės negautoms pajamoms nustatyti.

29. Taigi, kartu vertinant byloje atliktos ekspertizės duomenis, kad UAB „MailerLite“ per laikotarpį nuo 2015 m. liepos 29 d. iki 2016 m. liepos 29 d., už paslaugas, suteiktas klientams, esantiems Ukrainos ir Rusijos Federacijos teritorijose gavo 140 894,45 Eur pajamų, kurių 60 proc. (84 537,67 Eur) būtų tekę ieškovei, bei Ukrainos ekspertės Išvadoje esant detaliai aptartiems duomenims, kad ieškovė patyrė 22 920,55 Eur išlaidų ganant panašią sumą pajamų (83 144,96 Eur) iš sutartinių santykių su atsakove UAB „Itema“ per vienerius metus iki neteisėto Licencinės sutarties nutraukimo (laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 29 d. iki 2015 m. liepos 29 d.), yra pagrindas teigti, kad ieškovė per vienerius metus nuo Licencinės sutarties neteisėto nutraukimo, jo nesant, būtų gavusi 84 537,67 Eur pajamų ir galėjo pagrįstai tikėtis gauti maždaug 61 617,12 Eur grynojo pelno (84 537,67 Eur - 22 920,55 Eur).

30. Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, kad atsakovė UAB „Itema“ neteisėtai nutraukė Licencinę sutartį su ieškove, kad ieškovės teisę veikti minėtose teritorijose realizavusi atsakovė UAB „MailerLite“ pelno gavo, o per vienerių metų laikotarpį nuo neteisėto Licencinės sutarties nutraukimo ieškovė galėjo tikėtis gauti maždaug 61 617,12 Eur grynojo pelno, konstatuotina, kad tarp atsakovės UAB „Itema“ neteisėtos Licencinės nutraukimo ir ieškovės negauto grynojo pelno yra priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis), kadangi nesant neteisėto Licencinės sutarties nutraukimo, ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti minėto dydžio grynąjį pelną. Įvertinus nurodytas aplinkybės konstatuotina, kad byloje nustatytos visos atsakovės UAB „Itema“ civilinės atsakomybės sąlygos, kas sudaro pagrindą priteisti ieškovei iš atsakovės UAB „Itema“ ieškovės patirtus nuostolius.

31. Pažymėtina, kad teismas, priimdamas sprendimą, privalo ginčą spręsti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti, nei pakeisti ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo) ar faktinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2008; 2010 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010). Nors byloje nustatyta, kad ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti maždaug 61 617,12 Eur grynojo pelno, tačiau įvertinus tai, kad ji patikslintu ieškiniu reikalavo priteisti nuostolių atlyginimą, kurio suma yra 59 174,62 Eur, būtent ši suma ir priteistina ieškovei iš atsakovės UAB „Itema“.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

32. Šioje byloje nustačius ieškovės negautų pajamų dydį, konstatavus esant visas atsakovės UAB „Itema“ civilinės sutartinės atsakomybės sąlygas, yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovei solidariai iš atsakovių priteistas 35 504,77 Eur nuostolių atlyginimas ir ieškovei iš atsakovės UAB „Itema“ priteisti 59 174,62 Eur nuostolių atlyginimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kadangi apeliacinės instancijos teismui byla perduota nagrinėti tik minėtoje dalyje, o dėl kitos bylos dalies baigties jau pasisakė bylą anksčiau nagrinėję teismai, likusios dalies bylos baigties rezultatas nekartojamas.

33. Ieškovė pirmosios instancijos teisme patikslintu ieškiniu pareiškė šiuos galutinius materialinius reikalavimus: 1) pripažinti atsakovės UAB „Itema“ 2015 m. balandžio 29 d. ir 2015 m. birželio 1 d. pranešimais įvykdytą vienašališką 2014 m. sausio 1 d. Licencijavimo sutarties nutraukimą neteisėtu; 2) priteisti solidariai iš atsakovių 59 174,62 Eur nuostolių atlyginimą; 3) priteisti iš atsakovės UAB „Itema“, 243,90 Eur skolą. Įvertinus ankstesnius šią bylą pirmąja, apeliacine ir kasacine instancija nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus, taip pat į šia nutartimi priimamą procesinį sprendimą, konstatuotina, kad yra visiškai patenkintas ieškovės reikalavimas dėl atsakovės UAB „Itema“ 2015 m. balandžio 29 d. ir 2015 m. birželio 1 d. pranešimais įvykdyto vienašališko 2014 m. sausio 1 d. Licencijavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, iš dalies patenkintas ieškovės reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo priteisimo (iš atsakovės UAB „Itema“ priteista ieškovės reikalautų nuostolių suma, o atsakovės UAB „MailerLite“ atžvilgiu, kaip solidarios skolininkės, ieškovės reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo priteisimo atmestas) bei atmestas ieškovės reikalavimas dėl 243,90 Eur skolos iš atsakovės UAB „Itema“ priteisimo. Atsakovės UAB „Itema“ priešieškinio reikalavimai ieškovei teismų procesiniais sprendimais pripažinti nepagrįstais ir atmesti.

34. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Analogiška norma įtvirtina ir CPK 98 straipsnio 1 dalyje, kurioje paskirstyta tarp šalių išlaidų advokato ar advokato padėjėjo apmokėti atlyginimo prievolė. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog bylinėjimosi išlaidos atlyginamos tam asmeniui, kuris materialiuoju teisiniu požiūriu laikomas laimėjusiu bylą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

35. Byloje esant iš dalies patenkintam ieškiniui, esant atmestam priešieškiniui, turėtų būti skaičiuojama kiek kiekviena iš atsakovių patyrė bylinėjimosi išlaidų atsikertant į ieškovės reikalavimus kiekvienai atsakovei bei kiek ieškovė patyrė bylinėjimosi išlaidų atsikirsdama į priešieškinio reikalavimus. Tačiau iš byloje esančių šalių pateiktų sąskaitų už teisines paslaugas, nėra galimybės nustatyti kiek konkrečiai kiekviena bylos šalis patyrė bylinėjimosi išlaidų atskirsdama į joms pareikštus reikalavimus, pateikti tik duomenys apie konkretaus procesinio veiksmo atlikimo kaštus, nedetalizuojant kiekvienos bylos šalies išlaidų konkretiems reikalavimams palaikyti ar ginčyti. Todėl apeliacinės instancijos teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, vertina tai, kiek iš viso bylinėjimosi išlaidų visose instancijose patyrė ieškovė ir kiek iš viso patyrė atsakovės, o jas šalims paskirto pagal galutinį procesinį rezultatą dėl visų byloje pareikštų reikalavimų, kuris galutinai nustatomas šia nutartimi.

36. Pagal byloje pateiktus duomenis, ieškovė šią bylą nagrinėjant pirmąja, tris kartus apeliacine ir du kartus kasacine instancija, iš viso patyrė 17 875,32 Eur bylinėjimosi išlaidų. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė UAB „Itema“, tame pačiame šios bylos nagrinėjimo procese apmokėjo 21 081 Eur bylinėjimosi išlaidas, o atsakovė UAB „MailerLite“ bylinėjimosi išlaidų nepatyrė. Byloje buvo pareikštos ir nagrinėjamos iš esmės keturios reikalavimų grupės: 1) dėl Licencinės sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu; 2) dėl nuostolių priteisimo; 3) dėl skolos priteisimo; 4) dėl skolos priteisimo (pagal priešieškinį). Kadangi yra patenkintas pirmasis iš trijų ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimas dėl vienašališko Licencinės sutarties nutraukimo, kolegija sprendžia, kad tai ieškovei suteikia teisę į 1/4 dalį jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kadangi antrasis iš trijų ieškovės reikalavimas dėl 59 174,62 Eur nuostolių atlyginimo priteisimo solidariai iš atsakovių patenkintas iš dalies – 59 174,62 Eur nuostolių atlyginimą priteisiant tik iš vienos atsakovės, kolegija sprendžia, kad tai ieškovei suteikia teisę į papildomą 1/4 dalį jos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Trečiasis ieškovės reikalavimas atsakovei UAB „Itema“ dėl 243,90 Eur skolos priteisimo atmestas, tačiau kolegija sprendžia, kad dėl mažos šio atmesto reikalavimo sumos neturėtų keistis byloje skirstomų bylinėjimosi išlaidų proporcija. Atsakovės UAB „Itema“ priešieškinis ieškovei atmestas visiškai, todėl kolegijos vertinimu, ieškovė, atmetus priešieškinį, įgyja teisę į papildomą 1/4 dalį jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Tokiu būdu, įvertinus visų byloje pareikštų ir patenkintų reikalavimų proporcijas, kolegija sprendžia, kad ieškovė turi teisę į 3/4 jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o, atitinkamai, atsakovė UAB „Itema“ turi teisę į 1/4 dalies jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Taigi, ieškovei iš atsakovės UAB „Itema“ priteistinos 13 406,49 Eur (17 875,32 Eur / 4 x 3) bylinėjimosi išlaidos, o atsakovei UAB „Itema“ iš ieškovės priteistinos 5 270,25 Eur (21 081 Eur / 4) bylinėjimosi išlaidos. Įskaitant šias sumas, ieškovei iš atsakovės priteistina 8 136,24 Eur (13 406,49 Eur - 5 270,25 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 25 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies patenkintas ieškovės Ukrainoje registruotos bendrovės „Mailer LLC“ reikalavimas atsakovėms dėl nuostolių atlyginimo priteisimo ir ieškovei Ukrainoje registruotai bendrovei „Mailer LLC“ priteistas solidariai iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Itema“ ir uždarosios akcinės bendrovės „MailerLite“ 35 504,77 Eur nuostolių atlyginimas, pakeisti ir ieškovei Ukrainoje registruotai bendrovei „Mailer LLC“, juridinio asmens kodas 38864222, priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Itema”, juridinio asmens kodas 300155306, 59 174,62 Eur (penkiasdešimt devynių tūkstančių vieno šimto septyniasdešimt keturių eurų ir šešiasdešimt dviejų euro centų) nuostolių atlyginimą.

Ieškovei Ukrainoje registruotai bendrovei „Mailer LLC“, juridinio asmens kodas 38864222, priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Itema”, juridinio asmens kodas 300155306, 8 136,24 Eur (aštuonių tūkstančių vieno šimto trisdešimt šešių eurų ir dvidešimt keturių euro centų) bylinėjimosi išlaidas.