Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko,

susipažinusi su 2020 m. gruodžio 3 d. gautu atsakovių UAB „Itema“ ir UAB „MailerLite“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 12 d. nutarties peržiūrėjimo, prašymu sustabdyti teismų procesinių sprendimų vykdymą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasacinis skundas paduodamas dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl neteisėto sutarties nutraukimo, nesąžiningos konkurencijos ir nuostolių atlyginimo, teismui išnagrinėjus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutartimi perduotos civilinės bylos dalį, kuria atmestas ieškovės Ukrainoje registruotos bendrovės „Mailer LLC“ ieškinio reikalavimas priteisti nuostolių atlyginimą iš atsakovės UAB „Itema“, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui išaiškinus, kad ieškovės reikalavimas atlyginti žalą, atsiradusią neteisėtai nutraukus sutartį, gali būti reiškiamas tik vienai iš atsakovių – tai, su kuria buvo sudaryta sutartis (UAB „Itema“), nes su atsakove UAB „MailerLite“ ieškovės nesiejo sutartiniai santykiai, o konkurencijos pažeidimas, kaip savarankiškas atsakomybės pagrindas, neįrodytas.

Bylos dalį iš naujo nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas rėmėsi nagrinėjusių bylą teismų konstatuotu faktu, kad atsakovė UAB „Itema“ neteisėtai nutraukė sutartį, ieškovė dėl šių atsakovės UAB „Itema“ veiksmų patyrė žalą, kurios dydis nustatytinas šią bylos dalį iš naujo nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Kasacine tvarka skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartimi pakeitus Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 25 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies patenkinus ieškovės reikalavimą solidariai iš atsakovių priteistas ieškovei 35 504,77 Eur nuostolių atlyginimas, ieškovei priteista iš atsakovės UAB „Itema“ 59 174,62 Eur nuostolių atlyginimas.

Kasacija grindžiama CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose nustatytais pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi tai, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kasaciją grindžiant CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas toks svarbus, jog turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasaciją grindžiant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant skundžiamame teismo procesiniame sprendime išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasacinis skundas laikomas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, kai jame nurodomas kasacijos pagrindas, tačiau nepateikiama jį patvirtinančių teisinių argumentų arba pateikiami atitinkami argumentai, tačiau jų nesiejama su konkrečiu kasacijos pagrindu.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismo išvada, jog ieškovė, tikėtina, būtų gavusi 61 617,12 Eur grynojo pelno, padaryta, pažeidus CPK 12, 178, 185, 320 straipsnius, nukrypus nuo kasacinio teismo praktikoje suformuotų įrodymų vertinimo taisyklių, taip pat praktikos nuostatų dėl CK 6.249 straipsnio taikymo ir aiškinimo. Atsakovių teigimu, teismų praktika dėl žalos atlyginimo dydžio apskaičiavimo neteisėto licencinės sutarties nutraukimo atveju nesuformuota. Kasacinis teismas formuoja praktiką dėl CK 6.249 straipsnio 1 dalies taikymo, vertinant gautinų pajamų realumą, protingumą būtinumą, tačiau, aiškinant licencinės sutarties nutraukimą, teismas nesivadovavo nurodyta praktika ir nepaaiškino priežasčių; kasacinis teismas taip pat nėra suformavęs praktikos dėl negautų pajamų pagal CK 6.249 straipsnio 2 dalį skaičiavimo, t. y. nėra teismų praktikos, kurioje būtų išaiškinta, kad, esant sutartinei atsakomybei, žala gali būti skaičiuojama nuo trečios šalies, kurios neteisėtų veiksmų nebuvo konstatuota, gautų pajamų, o jei toks žalos apskaičiavimo modelis galimas – tai kaip turi būti atliekamas tokios žalos vertinimas. Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, vertinant negautų pajamų gavimo realumą ir skaičiavimo dydį, patiriamą žalą, kai nesilaikoma sutarties nutraukimo termino bei ieškovo didelės kaltės.

Atrankos kolegija, susipažinusi su šiais ir kitais kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, jog teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą, kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžinamas sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 347 straipsnio 2 dalimi, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi, atrankos kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti UAB „MailerLite“ (j. a. k. duomenys neskelbtini) už kasacinį skundą 2020 m. gruodžio 1 d. Swedbank AB sumokėtą 1113 (vieną tūkstantį vieną šimtą trylika) Eur žyminį mokestį.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.