Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Asta Čebatoriūtė rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. M. skundą suinteresuotiems asmenims L. M. ir antstoliui Tomui Ubartui dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Antstolis Tomas Ubartas 2022-01-20 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo skundo netenkino ir kartu su vykdomąja byla persiuntė nagrinėti teismui. Antstolis savo patvarkymą grindė tuo, kad A. M. išlaikymą į L. M. sąskaitą pradėjo mokėti tik nuo 2021 m. vasario mėn., jau po teismo sprendimo priėmimo. Byloje nėra duomenų, kad A. M., atlikdamas mokėjimus V. M., vykdė teismo nutartį dėl laikino išlaikymo, t. y. jo mokėjimai buvo atliekami nesant teismo įpareigojimo, asmenine nuožiūra. Išieškotoja nesutinka užskaityti A. M. įmokų, mokėtinų į dukters V. M. piniginių lėšų sąskaitą, nurodydama, kad ji negalėjo šiomis lėšomis disponuoti. Pažymi, kad A. M. galėjo teismo procese dėl išlaikymo priteisimo pateikti prašymą teismui užskaityti ginčytinas įmokas kaip išlaikymą, tačiau to nepadarė. Todėl pareiškėjo skundas yra nepagrįstas.

3. Pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt paskelbiant pranešimą viešo paskelbimo būdu ir išsiunčiant pranešimus (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 133 straipsnio 3 dalis, (b. l. 6-7).

5. Kitų prašymų papildyti bylos medžiagą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

6. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolis Tomas Ubartas vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtą 2021-01-26 Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų išduoto vykdomojo rašto civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu dėl išlaikymo išieškojimo iš A. M.. Antstolis 2021-06-14 priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. (duomenys neskelbtini), 2021-06-15 priėmė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) su vykdymo išlaidų apskaičiavimu. Vykdymo dokumentai skolininkui išsiųsti adresu (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 5-6, 7-8, 9-10). Antstolis 2021-07-19 turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo nekilnojamąjį skolininko A. M. turtą 21071,00 Eur sumoje (v. b. l. 15-16). 2021-11-29 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2022-01-12 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis atsisakė tenkinti skolininko prašymus dėl piniginių lėšų užskaitymų, atliktų 2019 m. kovo – 2021 m. sausį į dukros V. M. sąskaitą (v. b. l. 19-20, 22-23). 2022-01-17 antstolio kontoroje gautas skolininko A. M. skundas dėl antstolio veiksmų, kuriame prašė panaikinti antstolio Tomo Ubarto 2022-01-12 patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir užskaityti laikotarpiu nuo 2019-03-01 iki 2021-02-02 sumokėtas pinigines lėšas į V. M. sąskaitą ir nuo 2021-02-24 iki 2021-06-30 išieškotojos L. M. sąskaitą, kaip išlaikymo įmokas (v. b. l. 24-25). Antstolis minėto skundo netenkino ir remiantis CPK 510 straipsniu, perdavė skundą teismui.

7. Byloje kilo ginčas, ar pagrįstai antstolis Tomas Ubartas atsisakė įskaityti skolininko A. M. sumokėtas pinigines lėšas į V. M. ir išieškotojos L. M. sąskaitas, kaip išlaikymo įmokas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

8. Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo veiksmo padarinius. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl proceso dalyviai, tiek antstolis, tiek ir skolininkas, išieškotojas bei kiti vykdymo proceso dalyviai privalo laikytis nustatytos vykdymo proceso eigos ir tvarkos.

9. Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, siekiant užtikrinti vykdomojo dokumento įvykdymą per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Tokiu teisiniu reglamentavimu įstatymų leidėjas siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą bei sudrausminti asmenis vykdymo procese.

10. CPK 586 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK XLI skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Vadovaujantis CPK 651 straipsniu, antstolis gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas, patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Tokiu patikrinimu siekiama užkirsti galimybę pradėti nepagrįstą išieškojimo procesą bei išvengi neteisėto priverstinių vykdymo priemonių taikymo proceso dalyvių atžvilgiu. Sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, antstolis patikrina aplinkybes, nurodytas CPK 651 straipsnio 2 dalyje. Taigi, pagal CPK 651 straipsnį antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo patikrinti ne vykdomojo dokumento teisėtumą, o tai, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 6 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-127/2007). Nenustatęs CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti (CPK 651 str. 3 d.). Pažymėtina, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją), o bet koks kitoks veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010).

11. Nagrinėjamu atveju jokių kliūčių, kurios būtų sudarę pagrindą antstoliui atsisakyti priimti vykdyti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021-01-26 vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui išieškojimo iš skolininko A. M., nenustatyta. Antstolis neturi teisės vertinti vykdomojo rašto išdavimo aplinkybių. Jis, spręsdamas dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti, turi teisę patikrinti tik tas aplinkybes, kurias jam nurodo CPK 651 straipsnio 2 dalis. Antstolis Tomas Ubartas vykdo išlaikymo išieškojimą skolininko A. M. atžvilgiu pagal Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021-01-26 vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame aiškiai nurodyta, kad išieškotojos L. M. naudai V. M. išlaikymui priteista po 150 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2019 m. vasario 1 d. iki vaiko pilnametystės ir 4650 Eur išlaikymo įsiskolinimas (v. b. l. 1-4). Iš vykdomojoje byloje esančių duomenų matyti, kad A. M. išlaikymą į L. M. sąskaitą pradėjo mokėti tik nuo 2021 m. vasario mėnesio, t. y., po teismo sprendimo priėmimo. Jis prašo užskaityti, kaip išlaikymą, jo nuo 2021-02-24 iki 2021-06-30 į išieškotojos L. M. sąskaitą, kaip išlaikymo įmokas, sumokėtą sumą -750 Eur (150 x 5 mėn.). Minėta suma antstolio vykdomojoje byloje yra užskaityta, kaip teiktas išlaikymas, dėl to ginčo nėra (v. b. l. 18), todėl toje dalyje pareiškėjo skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.

12. Pareiškėjas taip pat skundžia antstolio veiksmus ir prašo teismą užskaityti laikotarpiu nuo 2019-03-01 iki 2021-02-02 jo sumokėtas pinigines lėšas į V. M. sąskaitą, kaip išlaikymo įmokas. Suinteresuotas asmuo L. M. su tuo nesutinka. Esant ginčui tarp šalių, minėtų sumų antstolis negali užskaityti, jis privalo vykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu išduotą vykdomąjį raštą. Taip pat pažymėtina, jog A. M. turėjo teismo procese dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo teikti prašymą teismui užskaityti ginčytinas sumas, pateikdamas tai pagrindžiančius įrodymus, bet jis to nepadarė, todėl teismas nevertino minėtų sumų, kaip išlaikymo, ir priteisė iš atsakovo išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą nuo 2016 metų. Nagrinėjamoje byloje teismas vertina tik antstolio veiksmus ir jų teisėtumą, tačiau negali vertinti įsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, negali jo keisti.

13. Antstolis patvarkymu taip pat negali pakeisti įsiteisėjusio teismo sprendimo. Antstolio patvarkymu pakeisti teismo sprendimą, reikštų CPK 586 straipsnio pažeidimą, t. y. vykdymo veiksmai būtų atlikti be vykdomojo dokumento. Atlikti procesinius veiksmus, kurie keistų bylos šalių materialines teises ir pareigas ar materialinio santykio turinį, turi tik pačios šalys, jų atstovai arba teismas. Teisės aktai nenumato teisės antstoliui, vykdančiam teismo sprendimą dėl vaiko išlaikymo, sumažinti išieškomų sumų dydį ar priteisto išlaikymo įsiskolinimo dydį remiantis skolininko pateiktais duomenimis apie jo turėtas tiesiogines išlaidas vaikui civilinės bylos Nr. e2-15-767/2021 nagrinėjimo laikotarpiu. Dėl to išieškomų sumų dydžio ar priteisto išlaikymo įsiskolinimo dydžio sumažinimas, remiantis skolininko pateiktais duomenimis apie jo turėtas tiesiogines išlaidas vaikui, galimas tik esant išieškotojo (vaiko) atstovo išlaikymo teisiniuose santykiuose, t. y. vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkančio asmens, sutikimui. Be to, toks sumažinimas viršytų antstoliui suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), todėl būtų vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).

14. Byloje nepateikta duomenų patvirtinančių, kad skolininko nurodytą išlaikymo teikimo būdą – piniginių lėšų pervedimą į V. M. banko sąskaitą – išieškotoja L. M. pripažintų tinkamu išlaikymo teikimu vykdant teismo sprendimą, ir tokiu būdu būtų sutikusi sumažinti antstolio patvarkyme nurodytą išlaikymo įsiskolinimo sumą ar laikytų, jog pareiškėjas tinkamai yra įvykdęs savo prievolę už laikotarpį nuo 2019 m. kovo mėnesio iki 2021 m. vasario mėnesio. Be to, byloje nepateikta jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog lėšos pervestos į V. M. banko sąskaitą, buvo panaudotos vaiko išlaikymui ir jo poreikiams tenkinti. Atsižvelgiant į tai, jog teismas nenustatė, jog išlaikymo skola mažintina, ir skolininkas jokių įrodymų dėl kitokio skolos dydžio į bylą nepateikė, skolininko argumentai dėl nepagrįsto piniginių lėšų neįskaitymo laikotarpiu nuo 2019-03-01 iki 2021-02-02 atmestini, kaip nepagrįsti.

15. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams (maistui, aprangai, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui) tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2004). Pažymėtina, kad teismo sprendimu vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas savaime nereiškia, kad tėvai negali gera valia teikti vaikui papildomo išlaikymo tiek teismo sprendime nustatyta, tiek ir kitokia forma. Toks tėvų elgesys atitinka CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, taip pat ir geros moralės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016).

16. Teismas pažymi, kad pareiškėjui nesutinkant su priteisto išlaikymo įsiskolinimu ir teigiant, jog savo prievolę teikti išlaikymą dukrai jis vykdo tinkamai, pareiškėjas turi teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos dėl išlaikymo prievolės pripažinimo įvykdyta bei vykdymo veiksmų nutraukimo (Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-760-357/2017, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016).

17. Remiantis išdėstytu, darytina išvada, jog antstolis tinkamai laikėsi vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų, veikė pagal įstatymus jam priskirtą kompetenciją, todėl nenustačius antstolio veiksmuose vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimų, pareiškėjo skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510, 512–513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo A. M. skundą dėl antstolio Tomo Ubarto veiksmų atmesti.

Nutarties kopiją išsiųsti proceso dalyviams.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti antstoliui.

Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.