- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-05
- Bylos Nr.
- 2S-914-642/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Žvinklytė
- Pareiškėjas
- Palangos miesto savivaldybės administracijos
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Klaipėdos apygardos prokuratūra
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Palangos miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. liepos 28 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje bylą pagal pareiškėjos Palangos miesto savivaldybės administracijos skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros nutarimo palikti galioti Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Klaipėdos apygardos prokuratūra.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. pareiškėja Palangos miesto savivaldybės administracija (toliau – Pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2023 m. gegužės 17 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini)(toliau – Skundžiamas nutarimas) palikti galioti Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2023 m. kovo 10 d. nutarimą (toliau – Nutarimas) atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones ir panaikinti Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2023 m. kovo 10 d. nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Nurodė, kad Palangos miesto meras Š. V. 2023 m. sausio 16 d. socialiniame tinkle Facebook paskelbė viešą pranešimą, kuriame nurodė, kad pastebėjo, jog ant Baltijos jūros kranto, pirmoje pajūrio juostoje, (duomenys neskelbtini), neturint statybos leidimo pradėtas rekonstruoti pastatas – radiotechninis postas, adresu (duomenys neskelbtini). Pranešime kėlė klausimus dėl radiotechninio posto pardavimo viešo aukciono būdu ir žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), detaliojo plano teisėtumo. 2023 m. sausio 16 d. tarnybiniu pranešimu prokuroro iniciatyva buvo pradėtas patikrinimas dėl įstatymo pažeidimo. Atlikusi tyrimą, Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė priėmė 2023 m. kovo 10 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones dėl radiotechninio posto pardavimo viešo aukciono būdu fiziniam asmeniui ir kitų klausimų. Nesutikdama su Nutarimu, 2023 m. balandžio 17 d. Pareiškėja kreipėsi su skundu į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, prašydama taikyti viešojo intereso gynimo priemones dėl galimo pastato – radiotechninio posto, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Pastatas), įgijimo aukciono būdu iš Valstybės įmonės Valstybės turto fondas, nustačius mažesnę nei pastatas buvo vertas pagal plotą pradinę kainą. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės V. Š. 2023 m. gegužės 17 d. nutarimu paliktas galioti 2023 m. kovo 10 d. Nutarimas. Skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pareiškėjos vertinimu, teisės aktų nuostatos įpareigoja aukciono organizatorių paskelbti tikrovę atitinkančią informaciją apie privatizuojamą objektą, tikrąsias šio objekto charakteristikas, tuo tarpu nagrinėjamoje situacijoje informaciniame privatizavimo biuletenyje buvo nurodytas faktinio Pastato ploto neatitinkantis plotas (29,12 kv. m mažesnis už faktinį Pastato plotą), todėl buvo pažeistos imperatyvios teisės normos nurodyti tikslius faktinę situaciją atitinkančius aukcione parduodamo objekto duomenis ir disponavimo valstybės turtu principai. Atkreipė dėmesį, kad informaciniame privatizavimo biuletenyje nurodžius mažesnį nei faktinis Pastato plotą, tai turėjo įtakos pradinės kainos viešajame aukcione nustatymui, valstybės biudžetui buvo padaryta turtinė žala, nes teisingai nustačius pradinę kainą, Pastatas galėjo būti parduotas žymiai brangiau. Į šiuos argumentus dėl teisės aktų pažeidimų Skundžiamame nutarime prokurorė neatsakė. Teigė, jog pajamų, gautų pardavus valstybės turtą, surinkimas į valstybės biudžetą, neabejotinai laikytinas viešuoju interesu ir prokuroras gali kreiptis į teismą, gindamas viešąjį interesą. Be to, Pareiškėjos nuomone, S. Š., savo elgesiu pažeidė bendruosius teisės principus, prisidėjo prie neteisėto Pastato privatizavimo, nes įsigydama Pastatą, žinojo, jog jo plotas didesnis, nei numatyta inventorinėje byloje, tačiau dėl klaidos ištaisymo nesikreipė į atitinkamas institucijas. Skundžiamame nutarime nėra įvertintos senaties termino viešajam interesui ginti skaičiavimo nuostatos. Skundą nagrinėjusi prokurorė visiškai nevertino, tos aplinkybės, kad Pareiškėja buvo atsisakiusi tvirtinti žemės sklypo detalųjį planą, kurį, 2015 m. rugsėjo 17 d. potvarkiu (duomenys neskelbtini) patvirtino Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija. Pareiškėjos vertinimu, nagrinėjamu atveju organizuojant 2011 m. rugsėjo 22 d. viešąjį aukcioną, sudarant Sutartį ir patvirtinant detalųjį planą, buvo pažeisti teisės aktai ir tokie pažeidimai laikytini viešojo intereso pažeidimais, todėl taikytinos viešojo intereso gynimo priemonės ir skundžiami nutarimai naikintini.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo Klaipėdos apygardos prokuratūra pateikė teismui atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė su pareiškėjos skundu nesutinkanti ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas nėra šios bylos dalykas, todėl prašė civilinės bylos dalį dėl Pareiškėjos reikalavimo panaikinti Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2023 m. kovo 10 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones nutraukti.
3. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra pateikė teismui atsiliepimą į skundą, prašydama nutraukti bylą dėl Pareiškėjos reikalavimo panaikinti Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės 2023 m. kovo 10 d. nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, dėl likusios dalies Pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, teismui gali būti skundžiamas tik aukštesnio prokuroro nutarimas, kuriuo atmestas skundas dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Pažymėjo, kad aukštesnysis prokuroras, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes ir taikytiną teisinį reglamentavimą, nenustatė, kad ginčo situacijoje buvo pažeistas viešasis interesas. Prokuroras yra savarankiškas ir turi teisę spręsti, kokių ir kiek įrodymų pakanka sprendimui priimti. Teismui nesuteikta teisė vertinti prokuratūros išvadų, padarytų įvertinus surinktus įrodymus. Pareiškėja pareiškime nenurodė jokio pobūdžio prokuroro veiksmų (neveikimo) ar konkrečių padarytų pažeidimų, nenurodė ir jokių konkrečių procesinių teisės normų pažeidimų, kuriuos būtų padarę pareiškėjo skundą nagrinėję prokurorai. Skundžiami prokurorų nutarimai yra pakankamai motyvuoti ir aiškūs, juose nurodyti aiškūs argumentai, prokurorai rinko ir analizavo pateiktą informaciją, išsamiai ir motyvuotai pasisakyta dėl kiekvieno esminio Pareiškėjos prašymo argumento, prokurorai argumentavo savo išvadas. Pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju nesurinkus įrodymų, kurie leistų daryti neabejotiną išvadą, kad buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, o tuo pačiu ir viešasis interesas vykdant pastato – radiotechninio posto ir kiemo statinių (tvoros, lauko tualeto, stebėjimo bokšto), esančių žemės sklype (duomenys neskelbtini), privatizavimą viešo aukciono būdu buvo atsisakyta taikyti Prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje numatytas viešojo intereso gynimo priemones. Be to, proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūras aukštesnioji prokurorė nepažeidė. Pažymėjo ir tai, jog kad Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė, savo iniciatyva atlikusi tyrimą, 2023 m. kovo 10 d. nutarime Nr. (duomenys neskelbtini) „Atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones“ įvertino žemės sklypo detaliojo plano sprendinių atitiktį aukštesnės galios teritorijų planavimo dokumentams ir teisės aktams. Iš LITEKO duomenų prokurorė taip pat nustatė, kad teisme yra nagrinėjamas ginčas pagal pareiškėjos S. Š. skundą atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo išduoti specialiuosius reikalavimus pastato rekonstravimo į poilsio paskirties pastatą bei inžinerinių kiemo statinių griovimo (duomenys neskelbtini), projektui rengti. Šis ginčas nagrinėjamas nuo 2019 metų ir yra priimti trys pirmosios instancijos teismo sprendimai, taip pat du aukštesnės instancijos, t. y. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, sprendimai. Teismų sprendimuose buvo vertinamas detaliojo plano teisėtumas, atitiktis aukštesnės galios teritorijų planavimo dokumentams. Pažeidimų nenustatyta. Dėl pastarojo Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 2 d. sprendimo (apie kurį skunde teismui mini ir pareiškėjas) pateiktas apeliacinis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Plungės apylinkės teismas 2023 m. liepos 28 d. nutartimi nutraukė bylos dalį dėl pareiškėjos Palangos miesto savivaldybės administracijos skundo reikalavimo panaikinti Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2023 m. kovo 10 d. nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Dėl likusios dalies teismas nutarė atmesti pareiškėjos Palangos miesto savivaldybės administracijos skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2023 m. gegužės 17 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:
4.1. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad vadovaudamasis CPK 293 straipsnio 1 punktu, bylos dalį dėl Pareiškėjos skundo reikalavimo panaikinti Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2023 m. kovo 10 d. nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones nutraukė, kadangi toks reikalavimas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.
4.2. Teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014, yra išaiškinta, kad teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu. Tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą. Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti.
4.3. Teismas konstatavo, kad prokurorių nutarimai yra motyvuoti ir aiškūs, juose nurodyti argumentai, kurie sąlygojo prokurorių sprendimą nesiimti viešojo intereso gynimo priemonių. Prokurorės, tirdamos paskelbtą viešą pranešimą ir skundą, tai atliko ne formaliai, o rinko ir analizavo pateiktą informaciją, ją teisiškai vertino, juose detalizuota Pareiškėjos pranešime ir skunde pateikta bei prokurorių papildomai surinkta informacija, pasisakyta dėl kiekvieno esminio pareiškimo ir skundo argumento, turėjusio įtakos sprendimų priėmimui.
4.4. Teismo įsitikinimu, prokuratūra veikė tinkamai – duomenis rinko reikiama ir pakanka apimtimi, tinkamai juos vertino pagal teisės aktų nuostatas, todėl nėra pagrindo išvadai, kad prokuratūra nepasisakė dėl skundo argumentų. Vien ta aplinkybė, kad Pareiškėjos nuomonė nesutampa su prokuratūros vertinimu, nėra pagrindas nutarimui naikinti. Be to, pažymėtina, jog Pareiškėja nenurodė jokio pobūdžio prokuroro veiksmų (neveikimo) ar konkrečių padarytų pažeidimų, nenurodė ir jokių konkrečių procesinių teisės normų pažeidimų, kuriuos būtų padarę Pareiškėjos skundą nagrinėjusios prokurorės.
4.5. Išsamiai įvertinęs visą gautą iš suinteresuotų asmenų medžiagą teismas konstatavo, kad nebuvo pažeistos proceso normos, nustatančios skundo tyrimo procedūras, kadangi buvo rinkti faktiniai duomenys dėl pranešime ir skunde nurodytų aplinkybių, jie analizuoti, vertinti ir pateiktos argumentuotos išvados dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo, todėl teismas, nenustatęs prokurorių veiksmuose proceso normų pažeidimo, konstatavęs prokurorių veiksmų tinkamumą, Pareiškėjos skundo netenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
2. Atskiruoju skundu pareiškėja Palangos miesto savivaldybės administracija (toliau – apeliantė) prašo panaikinti 2023 m. liepos 28 d. Plungės apylinkės teismo nutartį ir 2023 m. birželio 16 d. pareiškėjos skundą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Apeliantė nurodo, kad teismas nesivadovavo šiais teisės aktais: 1997 m. lapkričio 4 d. Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymu Nr. VIII-480 (redakcija, galiojusi nuo 2009 m. rugpjūčio 4 d. iki 2014 m. sausio 1 d.), Vyriausybės 1997 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr. 1503 patvirtintų Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo viešo aukciono būdu nuostatomis, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.396 straipsnio 1 dalimi. Apeliantės nuomone, minėtos teisės aktų nuostatos įpareigoja aukciono organizatorių paskelbti tikrovę atitinkančią informaciją apie privatizuojamą objektą, tikrąsias šio objekto charakteristikas, kad aukciono dalyviai gautų pilną ir realią informaciją apie parduodamą objektą, valstybės turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti remiantis aukščiau nurodytais principais. Tuo tarpu, nagrinėjamoje situacijoje informaciniame privatizavimo biuletenyje buvo nurodytas faktinio Pastato ploto neatitinkantis plotas (29,12 kv. m mažesnis už faktinį Pastato plotą). Vadinasi, buvo pažeistos imperatyvios teisės normos nurodyti tikslius faktinę situaciją atitinkančius aukcione parduodamo objekto duomenis bei cituoti disponavimo valstybės turtu principai.
5.2. Pažymima, skundžiamoje nutartyje nevertinti pareiškėjos argumentai apie tai, kad žemės sklypo detaliajame plane, kurį pareiškėja buvo atsisakiusi tvirtinti, tačiau kurį 2015 m. rugsėjo 17 d. potvarkiu (duomenys neskelbtini) patvirtino Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, planuojama teritorija, patenka į I – ąją kurorto griežto režimo sanitarinę apsaugos zoną bei pajūrio juostą, todėl šioje teritorijoje veiklą reglamentuoja Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo specialusis planas (toliau – Specialusis planas) (redakcija, galiojusi tvirtinant Žemės sklypo detalųjį planą) bei Žemės sklypo detaliojo plano patvirtinimo metu galiojęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų“. Regionų apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 2 d. sprendime padarė išvadą, kad minėtas detalusis planas prieštarauja Specialiojo plano 43 punktui, draudžiančiam pirmoje kurortų apsaugos zonoje nuolat ar laikinai gyventi žmonėms. Interesas, jog detalusis planas neprieštarautų aukštesnės galios teisės aktams, numatantiems veiklos apribojimus pajūrio juostoje, neabejotinai laikytinas viešuoju interesu, o vertinamo žemės sklypo detaliojo plano patvirtinimas, atsižvelgiant į teismo konstatuotus prieštaravimus, – viešojo intereso pažeidimu.
5.3. Pareiškėjos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl esminių pareiškėjos skundo argumentų, taip pažeisdamas teisės aktų, teismų praktikos nuostatas ir nepriimdamas teisėto ir pagrįsto sprendimo.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydama netenkinti pareiškėjos atskirojo skundo ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
6.1. Pažymima, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro nutarimo taikyti (atsisakyti taikyti) viešojo intereso gynimo priemones, neturėjo pareigos vertinti skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su pastato–radiotechninio posto privatizavimu viešo aukciono būdu, žemės sklypo detalaus plano patvirtinimu ir spręsti dėl teisės aktų, viešojo intereso galimo pažeidimo.
6.2. Teismas, vadovaudamasis teismų praktika, įvertinęs byloje esančius įrodymus, prie civilinės bylos prijungtoje medžiagoje esančius duomenis, patikrino, ar aukštesnioji prokurorė, priimdama sprendimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūras, t. y. ar rinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo, vertino ir argumentavo savo išvadas dėl atsisakymo taikyti viešojo intereso gynimo priemones ir kreiptis į teismą. Plungės apylinkės teismas 2023 m. liepos 28 d. nutartyje pagrįstai teismas, vadovaudamasis teismų praktika, įvertinęs byloje esančius įrodymus, prie civilinės bylos prijungtoje medžiagoje esančius duomenis, patikrino ar aukštesnioji prokurorė, priimdama sprendimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūras, t. y. ar rinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino ir argumentavo savo išvadas dėl atsisakymo taikyti viešojo intereso gynimo priemones ir kreiptis į teismą. Plungės apylinkės teismas 2023 m. liepos 28 d. nutartyje pagrįstai konstatavo, kad aukštesnioji prokurorė proceso normų, nustatančių pareiškimo (skundo) tyrimo procedūras, nepažeidė.
6.3. Atskirajame skunde minimos aplinkybės dėl pastato privatizavimo ir žemės sklypo detalaus plano tvirtinimo buvo įvertintos ir apie jas pasisakyta tiek Klaipėdos apygardos Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės nutarime, tiek ir Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės nutarime. Tai, kad aukštesnioji prokurorė nesutiko su Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovo skundo motyvais, ar tai, kad pareiškėjos atstovas nesutinka su prokurorių išvadomis, savaip interpretuoja ginčo situaciją ir prokuroro pareigą ginti viešąjį interesą, neturi įtakos priimtų nutarimų teisėtumui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
5. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
6. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos nutarties, kuria buvo nutraukta bylos dalis dėl pareiškėjos skundo reikalavimo panaikinti Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2023 m. kovo 10 d. nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, o dėl likusios dalies atmestas pareiškėjos Palangos miesto savivaldybės administracijos skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2023 m. gegužės 17 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo
7. CPK 314 straipsnis įtvirtina ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme. Atsisakoma priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai tas teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai tokių įrodymų pateikimo būtinumas iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis).
8. Apeliantė į bylą papildomai pateikė naujus įrodymus – 2023 m. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. eA-438-520/2023. Atsižvelgdamas į tai, kad pateikti nauji įrodymai yra tiesiogiai susiję su nagrinėjamoje byloje sprendžiamu klausimu, ir tai, kad šių įrodymų pateikimas į bylą iki skundžiamos nutarties priėmimo buvo neįmanomas, apeliacinės instancijos teismas priima pateiktus naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis).
Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
9. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (toliau – Prokuratūros įstatymas) 2 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta, kad prokuratūra įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka gina viešąjį interesą. Vienas iš pagrindų pradėti tyrimą dėl galimai pažeisto viešojo intereso yra asmens pareiškimas (prašymas, skundas) dėl galimai pažeisto viešojo intereso (Prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ar įmonės, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės akto pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. Šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinti prokurorų įgaliojimai ginant viešąjį interesą. O pagal Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 5 dalį, prokuroras, nenustatęs viešojo intereso pažeidimo, priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones.
10. Taigi prokurorui yra suteikta teisė spręsti, ar yra pagrindas kreiptis į teismą su prašymu siekiant apginti viešąjį interesą, ir kreiptis su tokiu prašymu prokuroras turi teisę, kai nustato pakankamai reikšmingą teisės aktų pažeidimą, kurio pašalinimas turėtų esminės reikšmės ginant visuomenės, valstybės teisėtus interesus. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas nuostatas, įstatymų leidėjas teisę spręsti, ar yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti civilinę bylą, ar ne, suteikia prokurorui.
11. Prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prokuroro proceso veiklą kontroliuoja aukštesnysis prokuroras ir teismas. Aukštesnysis prokuroras gali panaikinti prokuroro priimtą procesinį sprendimą, priimdamas motyvuotą nutarimą (Prokuratūros įstatymo 15 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad prokuratūros, kaip centralizuotos valstybės institucijos, pareigūnų veiksmai kontroliuojami pirmiausia aukštesniojo prokuroro. Proceso dalyviai, nesutikdami su aukštesniojo prokuroro priimtu sprendimu, gali įstatymų nustatyta tvarka sprendimą apskųsti teismui (Prokuratūros įstatymo 15 straipsnio 6 dalis). Teismas, nustatęs prokuroro padarytus proceso teisės normų pažeidimus, panaikina neteisėtą sprendimą (Prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 2 dalis).
12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Klaipėdos apygardos prokuratūrą savo iniciatyva pradėjo tyrimą dėl galimo pažeisto viešojo intereso, kuri 2023 m. kovo 10 d. nutarimu atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Dėl šio Nutarimo Pareiškėja Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai pateikė pareiškimą, kurį išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2023 m. gegužės 17 d. nutarimu paliko galioti Klaipėdos apygardos prokuratūros 2023 m. kovo 10 d. nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Pareiškėja kreipėsi į teismą dėl Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2023 m. gegužės 17 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) palikti galioti Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės 2023 m. kovo 10 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones ir Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės 2023 m. kovo 10 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones panaikinimo.
13. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. liepos 28 d. nutartimi bylos dalį dėl skundo reikalavimo panaikinti Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2023 m. kovo 10 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones nutraukė, o dėl likusios dalies skundą atmetė.
14. Atskirajame skunde nurodoma, kad Plungės apylinkės teismo 2023 m. liepos 28 d. nutartis yra nemotyvuota, joje nepasisakyta dėl esminių pareiškėjos atstovo 2023 m. birželio 16 d. skundo teismui argumentų, todėl yra neteisėta ir naikintina, o ginčo klausimas spręstinas iš esmės. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis atmesti skundą priimta neįvertinus 2023 m. birželio 16 d. skunde nurodytų teisės aktų, reglamentuojančių valstybės turto privatizavimo tvarką, nuostatų (Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo, Turto ir verslo pagrindų įstatymo, Vyriausybės 1997 m. gruodžio 31 d. nutarimu patvirtintų Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo viešo aukciono būdu nuostatų, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.396 straipsnio l dalies), kurių analize buvo paremtas 2023 m. birželio 16 d. skundo teiginys, kad „minėtos teisės aktų nuostatos įpareigoja aukciono organizatorių paskelbti tikrovę atitinkančią informaciją apie privatizuojamą objektą, tikrąsias šio objekto charakteristikas, kad aukciono dalyviai gautų pilną ir realią informaciją apie parduodamą objektą, valstybės turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti remiantis aukščiau nurodytais principais. Tuo tarpu, nagrinėjamoje situacijoje informaciniame privatizavimo biuletenyje buvo nurodytas faktinio Pastato ploto neatitinkantis plotas (29,12 kv. m mažesnis už faktinį Pastato plotą). Vadinasi, buvo pažeistos imperatyvios teisės normos nurodyti tikslius faktinę situaciją atitinkančius aukcione parduodamo objekto duomenis bei cituoti disponavimo valstybės turtu principai“.
15. Be minėtų argumentų, atskirajame skunde nurodoma ir tai, kad Pareiškėjos 2023 m. birželio 16 d. skunde nurodomas ir dar vienas viešojo intereso pažeidimo faktas. Jis argumentuojamas tuo, jog Žemės sklypo detaliajame plane, kurį Pareiškėja buvo atsisakiusi tvirtinti, tačiau kurį 2015 m. rugsėjo 17 d. potvarkiu (duomenys neskelbtini) patvirtino Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, planuojama teritorija, patenka į I – ąją kurorto griežto režimo sanitarinę apsaugos zoną bei pajūrio juostą, todėl šioje teritorijoje veiklą reglamentuoja Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo specialusis planas (toliau – Specialusis planas) (redakcija, galiojusi tvirtinant Žemės sklypo detalųjį planą) bei Žemės sklypo detaliojo plano patvirtinimo metu galiojęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų“. Regionų apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 2 d. sprendime padarė išvadą, kad minėtas detalusis planas prieštarauja Specialiojo plano 43 punktui, draudžiančiam pirmoje kurortų apsaugos zonoje nuolat ar laikinai gyventi žmonėms.
16. Nagrinėjamu atveju svarbu yra tai, kad po atskirojo skundo padavimo – 2023 m. rugsėjo 20 d., Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas priėmė nutartį byloje Nr. eA-438-520/2023, kuria konstatavo, kad: „Detaliojo plano rengimo ir tvirtinimo metu galiojusioje Pajūrio juostos įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje buvo nurodyta, kad žemės tvarkymą pajūrio juostoje nustato šis įstatymas ir kiti teisės aktai, taip pat Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengti ir patvirtinti šie teritorijų planavimo dokumentai: Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo planas – specialiojo teritorijų planavimo dokumentas (3 p.); Neringos savivaldybės, Klaipėdos ir Palangos miestų, Klaipėdos rajono savivaldybių bendrieji planai (4 p.); Neringos, Klaipėdos ir Palangos miestų ir Klaipėdos rajono vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentai (5 p.); kt. Pajūrio juostos įstatymo 6 straipsnio 1 dalis nustatė, kad pajūrio juostoje žemės, akvatorijos naudotojai privalo laikytis šiame įstatyme, taip pat Jūros aplinkos apsaugos, Saugomų teritorijų, kituose įstatymuose ir teisės aktuose bei teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ūkinės veiklos apribojimų, netrukdyti įgyvendinti krantotvarkos priemones. Įvertinus Detaliojo plano grafinę ir tekstinę dalis, aptartą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog tiek atsakovas (nagrinėjamoje byloje Palangos miesto savivaldybės administracija), tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjos numatoma poilsio paskirties pastato statyba prieštarauja Detaliojo plano sprendiniams, kurie jie yra susieti su pirmiau aptartais Specialiojo plano sprendiniais, kuriais draudžiama statyti pajūrio juostoje pastatus, skirtus nuolat ar laikinai gyventi žmonėms.“
17. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad po pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo paaiškėjo naujos aplinkybės – priimta 2023 m. rugsėjo 20 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. eA-438-520/2023, kuria Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas dar kartą konstatavo atskirų Detaliojo plano dalių prieštaringumą aukštesnės galios teisės aktams, ką, nagrinėdamas skundus turėjo ištirti aukštesnysis prokuroras, ir kas liko visiškai nevertinta skundžiamoje nutartyje. Ši aplinkybė pirmosios instancijos teismui nebuvo žinoma ir vertinama. Šioje byloje šalims teikiant papildomus įrodymus ir paaiškinimus dėl 2023 m. rugsėjo 20 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje Nr. eA-438-520/2023 pateiktų išvadų, byla apeliacinės instancijos teisme būtų nagrinėjama naujais aspektais, o tai neatitiktų apeliacinio proceso paskirties – patikrinti pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, ir nepagrįstai apribotų šalių teisę į apeliaciją. Todėl šiuo atveju yra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą dėl pareiškėjos Palangos miesto savivaldybės administracijos skundo pagrįstumo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
18. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336−339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2023 m. liepos 28 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl pareiškėjos Palangos miesto savivaldybės administracijos skundo pagrįstumo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.