- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-10
- Bylos Nr.
- eAN2-9-282/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-12-3-00053-2021-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Virginija Žindulienė (pirm.)
- Institucija
- Telšių apskrities VPK Akmenės rajono PK
- Advokatai
- Muradas Bakanas
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracine tvarka nubausto A. J. atstovo advokato Murado Bakano apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2021 m. gruodžio 2 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. A. J. (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (toliau – Institucijos) 2021 m. balandžio 26 d. nutarimu 950 Eur bauda su specialios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 15 mėnesių nubaustas už tai, kad jis 2021 m. kovo 27 d. 16.07 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 0,51 promilių girtumas, tokiais savo veiksmais jis pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje.
Šalies argumentai
2. Nesutikdamas su šiuo nutarimu A. J. skundu kreipėsi į Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus prašydamas panaikinti Institucijos nutarimą ir nutraukti administracinę teiseną, bei prašė iki 4 mėnesių sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Skundžiama Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2021 m. gruodžio 2 d. nutartimi A. J. skundą tenkino iš dalies: pakeitė Institucijos 2021 m. balandžio 26 d. nutarimą ir sutrumpino šiuo nutarimu A. J. paskirtos specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 1 metų, likusioje apimtyje skundžiamą nutarimą paliko nepakeistą.
I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei prašymai
4. Apeliaciniu skundu A. J. atstovas adv. M. Bakanas prašo panaikinti Institucijos 2021-04-26 nutarimą bei Telšių apylinkės teismo 2021-12-02 nutartį kaip neteisėtus ir nepagrįstus ir administracinę bylą nutraukti.
4.1. Nurodo, kad 2021 m. kovo 27 d. 16.07 val. A. J. policijos pareigūnų turimu alkotesteriu buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,51 prom., administracinio nusižengimo protokolas buvo baigtas rašyti tik 16.31 val., todėl tik po administracinio nusižengimo protokolo surašymo jis galėjo nuvykti į gydymo įstaigą medicininei apžiūrai atlikti ir neblaivumui nustatyti. Pažymi, jog policijos pareigūnai, net prašomi, nenurodė, kokia artimiausia gydymo įstaiga, kurioje būtų atlikta medicininė apžiūra ir būtų galima pasitikrinti neblaivumą. Kaip paaiškėjo vėliau, artimiausia gydymo įstaiga, kurioje buvo galima atlikti medicininę apžiūrą ir padaryti kraujo tyrimą bei patikrinimą alkotesteriu, buvo (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) klinika, kuri yra daugiau kaip už (duomenys neskelbtini) km. Taip pat pažymi, kad (duomenys neskelbtini) miestelis, kuriame A. J. buvo sustabdytas, nėra jo gyvenamoji vieta, todėl A. J. turėjo susirasti priemonę nuvykti iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad į gydymo įstaigą A. J. nuvyko 17.25 val., apžiūra pradėta 17.30 val. ir kraujas buvo paimtas 17.45 val., t. y. praėjus valandai nuo protokolo surašymo. Patikrinimas alkotesteriu buvo atliktas 17.41 val., ir šio patikrinimo metu nustatyta, kad A. J. yra visiškai blaivus – 0,00 prom., o kraujo tyrimas parodė, kad A. J. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,21 prom. etilo alkoholio, bei išvadoje nurodyta, kad jis blaivus, vairuoti gali.
4.2. Teigia, kad policijos pareigūnų naudoto alkotesterio Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys ir alkotesteriu atliktų Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo (toliau tekste – Žurnalas) duomenys nesutampa – skiriasi alkotesterio patikrinimo numeriai ir laikai (pagal policijos pateiktus neva ištrauktus duomenis iš alkotesterio Nr. (duomenys neskelbtini)) nuo alkotesteriu atliktų matavimų numerių alkotesterio registravimo žurnale numerių ir laikų. Be to, Žurnale matomi taisymai, tačiau įrašų apie tai, kad taisymais tikėti, nėra. Dėl neatitikimų tarnybinis patikrinimas neatliktas, kaip ir atsakingo asmens savo tiesioginio vadovo informavimo apie tai dėl tarnybinio patikrinimo byloje nėra. Pastebi, kad duomenys iš alkotesterio, kaip numato tvarka, kas savaite neištraukiami ir nesaugomi su tikrinusio pareigūno parašais, pareigomis, vardu ir pavarde bei tikrinimo data. Taip pat Žurnalas tinkamai neužpildytas, nes pirmame šio žurnalo lape nenurodyta prietaiso markė, gamyklinis numeris, modelis, nors pagal patvirtiną žurnalo formą tokie duomenys yra privalomi. Teigia, kad byloje nėra duomenų, kad alkoholio koncentracijos iškvepiamame ore kiekis matuotas būtent alkotesteriu, kuriam suteiktas numeris Nr. (duomenys neskelbtini). Nors teisme buvo prašoma išreikalauti iš policijos duomenis apie alkotesterio Nr. (duomenys neskelbtini) įtraukimą į įstaigos buhalterinę apskaitą, tačiau teismas tokį prašymą atmetė. Dėl to teigia, kad byloje nėra įrodymų, jog alkotesteris Nr. (duomenys neskelbtini) yra susijęs su policija, nes byloje pateikta patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini) kopija niekieno nepatvirtinta.
4.3. Atstovas skunde nurodo, kad A. J. sustabdė ir pirmą alkoholio kiekio patikrinimą 2021-03-27 15.50 val. atliko policijos pareigūnas R. M., tačiau neaišku, kodėl neblaivumo nustatymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (gali būti klaidingas, nes kopijoje sunku įžiūrėti) surašė R. V., kuris nei stabdymo metu, nei alkoholio kiekio matavimo metu 15.50 val. bei 16.07 val. vietoje nebuvo, neatlikinėjo asmens būklės įvertinimo, nors tai nurodė Neblaivumo nustatymo akte. Teigia, kad pagal taisykles pirma turi būti atliktas asmens būklės įvertinimas ir tik po to asmuo tikrinimas alkotesteriu. Dėl to teigia, kad tai galėjo ir turėjo padaryti T. M., sustabdęs A. J., o ne R. V. po to, kai jau T. M. atliko patikrinimus alkotesteriu. Teigia, kad liko nepašalintos abejonės dėl alkotesterio panaudojimo teisėtumo ir panaudoto alkotesterio.
4.4. Atstovas skunde taip pat nurodo, kad sprendimą dėl A. J. nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo priėmė I. S. 2021-03-27 16.07 val., nors A. J. sustabdė T. M.
4.5. Skunde atstovas nurodo, kad teismas kreipėsi konsultacijos į Valstybinę teismo medicinos tarnybą, kuri (duomenys neskelbtini) raštu informavo, jog 2021-03-27 15.50 val. etilo alkoholio koncentracija asmens kraujyje galėjo būti 0,40-0,69 proc. Valstybinės teismo medicinos tarnybos turimomis žiniomis alkotesterio pateikiamas rezultatas turėtų atitikti kraujyje esančią alkoholio koncentraciją.
4.6. Atstovas teigia, kad esant akivaizdžioms abejonėms dėl policijos pareigūnų neva naudoto alkotesterio bei jo parodymų tikrumo ir patikimumo, teismas nepagrįstai vadovavosi alkotesteriu nustatyta alkoholio koncentracija kraujyje 0,49 proc. Juo labiau, kad gydymo įstaigoje patikrinus alkotesteriu 17.41 val. alkotesteris parodė, jog A. J. yra visiškai blaivus – 0,00 prom. Dėl to teigia, kad teismas turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principais, pagal kuriuos visos byloje kylančios abejonės ir neaiškumai dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės privalo būti šalinami, o tie, kurie negali būti pašalinti, aiškintini išimtinai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Todėl mano, kad A. J. administracinės nuobaudos yra paskirtos neteisėtai ir nepagrįstai.
4.7. Taip pat atstovas skunde nurodo, kad byloje esantys duomenys leidžia manyti, kad specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, kaip administracinės nuobaudos, tikslai gali būti pasiekti A. J. paskyrus trumpesnį nei minimalų, ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatytą administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą. Teigia, kad A. J. nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis (įvertinus alkotesterio paklaidą - 0,49 prom.), pažeidimas padarytas galimai neteisingai įvertinus savo galimybę vairuoti transporto priemonę, nes alkoholį vartojo (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) nesijautė apsvaigęs. A. J. darbas tiesiogiai susijęs su (duomenys neskelbtini), vairavimo stažas (duomenys neskelbtini) metų. Pažymi, kad pagal teismų praktiką, esant nedideliam neblaivumui (nuo 0,40 iki 0,65 prom.), asmeniui pripažinus, kad yra vartojęs alkoholį, teisės vairuoti atėmimo terminas sutrumpinamas iki 6-8 mėnesių. Teigia, kad teismas į tokią praktiką neatsižvelgė, nurodydamas, kad neva tokia praktika suformuota esant kitoms faktinėms aplinkybėms, tačiau konkrečiai kokioms, teismas nutartyje nenurodė. Nutartyje teismas nurodė, jog neva A. J. nepripažino vartojęs alkoholį, nepripažino padaręs administracinį nusižengimą. Pažymėtina, jog atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Neigiamai charakterizuojančių duomenų byloje nėra. Teigia, kad A. J. pasimokė iš šios situacijos ir savo skunde teismui patikino, kad ateityje nedarys naujų teisės pažeidimų, elgsis atidžiai, rūpestingai ir nekels pavojaus žmonių gyvybei bei sveikatai. Taip pat nurodo, kad A. J. iki šiol nebuvo baustas už vairavimą esant neblaiviam ir daryti administracinius nusižengimus jam nėra būdinga, psichologinėje ir narkologinėje įskaitoje neįrašytas. Teigia, kad A. J. pripažino faktinę aplinkybę, jog buvo iš (duomenys neskelbtini) vartojęs alkoholį, tačiau tą dieną, kai buvo sustabdytas vairuojant transporto priemonę, jokio alkoholio nevartojo ir gerai jautėsi, t. y. nesijautė apsvaigęs. Situaciją A. J. vertina, kaip galimai susiklosčiusią dėl to, kad daug dirbo, nevalgė, gėrė daug kavos ir „(duomenys neskelbtini)“, todėl jokio apsvaigimo nejautė. Mano, kad A. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe turėtų būti pripažinta, kad jis pripažino faktinę aplinkybę, jog (duomenys neskelbtini) vartojo alkoholį. Mano, kad pagal suformuotą teismų praktiką teismo nustatytas 12 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas yra nepagrįstai ilgas, todėl terminas galėtų būti sutrumpintas iki 8 ar 10 mėnesių (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-70-626/2017 (neblaivumas 0,49 prom., teisės vairuoti atėmimo terminas - 4 mėnesiai), 2020 m. rugsėjo 3 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. II-250-899/2020 (neblaivumas 0,45 prom., teisės vairuoti atėmimo terminas - 5 mėnesiai), 2020 m. kovo 4 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. II-60-674/2020 (neblaivumas 0,58 prom., teisės vairuoti atėmimo terminas – 6 mėnesiai)).
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo palikti nepakeistą Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2021 m. gruodžio mėn. 2 d. nutartį ir skundo netenkinti. Teigia, kad teismo sprendimas yra objektyvus, teisingas ir teisėtas. Pažymi, kad automobilio vairavimas būnant neblaiviam yra ypač šiurkštus KET pažeidimas, už kurį ANK numatyta sankcija yra žymiai didesnė nei už kitų KET pažeidimų sankcijas. Nurodo, kad A. J. buvo sustabdytas policijos pareigūnų vairuojantis automobilį, tikrinančiam pareigūnui bendraujant su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu, nuo jo užuodus alkoholio kvapą kilo pagrįstas įtarimas, kad asmuo gali būti neblaivus, kad patikrinus asmens neblaivumą pirmu tikrinimu buvo nustatytas 0,52 prom. neblaivumas, antru tikrinimu – 0,51 prom. neblaivumo laipsnis. Tam, kad asmuo būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį būtinos dvi esminės faktinės aplinkybės – vairavimo faktas bei vairuotojo asmens apsvaigimo nuo alkoholio ir jo masto nustatymo faktas. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad abi aplinkybės šiuo atveju buvo nustatytos: A. J. girtumas buvo tikrinamas naudojant alkoholio kiekio matuoklį „Alcotest 7510“, Nr. (duomenys neskelbtini), kurio patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), kuris galiojo iki (duomenys neskelbtini). A. J., nesutikdamas su pareigūnų alkoholio kiekio tikrinimu, 2021-03-27 nuvyko į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) kliniką, ten 17.45 val. alkoholio kiekiui nustatyti buvo paimtas kraujo mėginys, kuriame nustatyta mažiausia 0,21 prom. etilo alkoholio koncentracija. Pažymi, kad kraujas buvo paimtas praėjus 1 val. 38 min. po alkoholio kiekio iškvėptame ore nustatymo. Atkreipia dėmesį į tai, kad ne kartą teismų praktikoje akcentuota, jog asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai. Taip pat pažymi, teismo posėdžio metu, medicininės apžiūros aktą surašiusi gyd. J. K. nepaneigė fakto, kad sustabdymo metu A. J. galėjo būti nustatytas 0,51 prom. neblaivumo laipsnis, bei paaiškino, kad asmens alkoholinė intoksikacija atsispindi ir atliktame Tašeno bandyme, iš kurio matyti, kad nistagmas yra didesnis už nustatytą normą (norma yra 9-10 s., asmeniui nustatytas 23 s.). Nurodo, jog iš asmens baustumo pažymoje esančių duomenų matyti, kad A. J. atsainiai žiūri į teisės normų laikymąsi, nes jis, žinodamas, kad jam yra sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, nepaisė draudimo ir vairavo transporto priemones. Taip pat pažymi, kad dėl ANK 35 straipsnio taikymo byloje nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti skiriama švelnesnė administracinė nuobauda, kai pastaroji apylinkės teismo ir taip buvo ženkliai sumažinta. Paskiriant simbolinę baudą nebus užtikrinti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai. Dėl to mano, kad nėra pagrindo naikinti priimtą nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
II. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
6. Apeliacinis skundas netenkintinas.
7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymima, kad teismo sprendimas administracinio nusižengimo byloje (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes.
8. A. J. atstovas skunde teigia, kad Institucijos bei apylinkės teismo padarytos išvados dėl A. J. kaltės padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą yra nepagrįstos byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Taigi, skunde apeliantas ginčija Institucijos ir apylinkės teismo padarytą įrodymų vertinimą.
9. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, pagal ANK 636 straipsnį nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti ne tik išdėstytos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, bet jos turi būti ir motyvuotai įvertintos. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo, savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui.
10. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su Institucijos ir apylinkės teismo padaryta išvada, kad bylos duomenys patvirtina, jog A. J. tiriamo eismo įvykio metu automobilį vairavo būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,51 prom. girtumas (įvertinus paklaidą – 0,50 prom.), ir tokiais veiksmais jis padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje.
11. ANK 422 straipsnio 5 dalyje nuamtyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) <...> vairuotojai. Šiuo atveju vertintinos dvi esminės faktinės aplinkybės – vairavimo faktas bei vairuotojo alkoholinio apsvaigimo ir jo masto nustatymo faktas. Taip pat pažymėtina, kad minėto pažeidimo sudėties būtinas požymis yra asmens neblaivumas, todėl sprendžiant klausimą dėl asmens kaltės pagal ANK 422 straipsnį, t. y. transporto priemonių vairavimą, vairuotojui esant neblaiviam, būtina nustatyti konkretų ir nekeliantį abejonių neblaivumo laipsnį.
Žemesnės instancijos teismas
12. Byloje automobilio vairavimo faktas neginčijamas, nes pats A. J. pripažino, kad tiriamo eismo įvykio metu vairavo automobilį, kai buvo sustabdytas policijos pareigūnų.
13. Apeliaciniu skundu A. J. atstovas nesutinka, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog A. J. automobilį vairavo būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,51 prom. girtumas, nes praėjus vos daugiau nei vienai valandai po girtumo nustatymo alkotesteriu, A. J. medicininės apžiūros metu buvo nustatyta, kad iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija – 0,00 prom., o kraujyje – mažiausia koncentracija – 0,21 prom.
14. A. J. administracinio nusižengimo protokole nurodė, kad jis „šiandien alkoholio nevartojo, (duomenys neskelbtini) šiek tiek išgėrė. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu dirbo daug valandų ir buvo (duomenys neskelbtini), gal būt tai turėjo įtakos girtumui“ (t. 1, b. l. 7). Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. (duomenys neskelbtini) A. J. nurodė, kad kovo 26 d. (duomenys neskelbtini) gėrė 1,5 litro (duomenys neskelbtini) ir 80 ml (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 21). Nors A. J. vienodai nurodo, kad alkoholį vartojo tik (duomenys neskelbtini), tačiau tokius jo parodymus paneigia teisme kaip liudytojų apklaustų policijos pareigūnų T. M. ir I. S. parodymai, jog nuo A. J. sklido alkoholio kvapas, A. J. išvaizda (įraudęs veidas) rodė, kad jis vartojęs alkoholio. Be to, paties A. J. pateiktame UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) rašte nurodyta, kad A. J. 2021 m. kovo 27 d. dirbo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ir darbe buvo blaivas (t. 1, b. l. 27). Taigi, liudytojų T. M., I. S. parodymai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašte nurodyti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad A. J. alkoholį vartojo ir tiriamo nusižengimo dieną.
15. Iš bylos matyti, kad A. J. 2021 m. kovo 27 d. 15.50 val. alkoholio matuokliu buvo nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis – 0,52 prom., o antru pūtimu 16.07 val. – 0,51 prom. (įvertinus paklaidą – 0,50 prom.). Iš Neblaivumo nustatymo akto matyti, kad A. J. sutiko su jam nustatytu girtumo laipsniu, patvirtindamas šiame akte nurodytus duomenis savo parašu (t. 1, b. l. 12). Byloje esanti patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini) kopija patvirtina, kad policijos pareigūnų naudotas alkoholio matuoklis „Alcotest 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini) buvo tinkamas naudoti ir jo patikra galiojo iki (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 16). Būtent iš šio alkoholio matuoklio patikros sertifikato kopijos matyti, kad alkoholio matuoklis „Alcotest 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini) yra naudojamas (duomenys neskelbtini) policijos komisariate, o pateikto (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo Nr. (duomenys neskelbtini) kopija patvirtina, kad Žurnale nurodyti būtent to paties alkoholio matuoklio „Alcotest 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys (t. 1, b. l. 15, 17, 97-98, 100, 124). Be to, iš Institucijos apylinkės teisme pateiktų duomenų apie (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus „Pajėgų išdėstymo plano“ matyti, kad (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnams T. M. ir R. K. buvo priskirtas alkoholio matuoklis Nr. (duomenys neskelbtini) (Alcotest 7510 (duomenys neskelbtini)) (t. 1, b. l. 120-123). Taigi, šie paminėti duomenys patvirtina, kad girtumas A. J. buvo tikrinamas policijoje naudojamu alkoholio matuokliu, kurio duomenimis netikėti nėra pagrindo. Tai, kad Žurnalo grafoje „Eilės Nr.“ matyti ranka darytas taisymas „(duomenys neskelbtini)“ ir Žurnale nurodytas rankraštinis įrašas apie tikrinimo laiką skiriasi nuo elektroninio alkoholio matuoklio registro duomenų (t. 1, b. l. 124) (laiko skirtumas (duomenys neskelbtini) minutės), nėra pakankami, kad šiuose dokumentuose užfiksuotus objektyvius duomenis apie A. J. nustatytą girtumo laipsnį vertinti kaip neteisėtu būdu gautus įrodymus. Taip pat tai, kad A. J. neblaivumo nustatymo procedūrą pradėjo (girtumą nustatė) policijos pareigūnas T. M., o užbaigė ir dokumentus – administracinio nusižengimo protokolą, sprendimą nušalinti nuo transporto priemonės vairavimo, sprendimą sustabdyti teisę vairuoti transporto priemones, neblaivumo nustatymo aktą – surašė kiti policijos pareigūnai – R. V. ir I. S., nelaikytina esminiu proceso pažeidimu, nes visus procesinius veiksmus atliko policijos pareigūnai. Be to, T. M. tarnybiniame pranešime nurodė, kad „surašyti administracinių nusižengimų protokolą buvo iškviestas policijos ekipažas (duomenys neskelbtini)“. Teisme liudytojas T. M. taip pat patvirtino, kad jis tik nustatė A. J. girtumą, o dokumentus surašė kiti atvykę policijos pareigūnai, nes jo budėjimas tame poste baigėsi. Liudytojai I. S. ir R. V. patvirtino, kad jie gavo viršininko nurodymą nuvykti ir surašyti dokumentus, nes sustabdytas neblaivus vairuotojas, kad kolegos jau buvo nustatę asmeniui girtumą. Iš Institucijos pateiktų dokumentų matyti, kad policijos pareigūnai T. M. ir R. K. „poste Nr. (duomenys neskelbtini) Kelias (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) miestelis“ budėjo tik iki 16.00 val. (t. 1, b. l. 120-123). Be to, pažymėtina, kad A. J. neišreiškė prieštaravimų, kad girtumą nustatė, dokumentus surašė skirtingi pareigūnai.
16. Iš bylos taip pat matyti, kad A. J. savo iniciatyva nuvyko į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) kliniką ir ten 17.45 val. iš jo buvo paimtas kraujas etilo alkoholio nustatymui.
17. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu patvirtintų transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 29 punktą, jeigu asmuo nesutinka su tikrinimo <...> rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą, kai jam atliktas tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikta medicininė apžiūra jo lėšomis. Pažymėtina, kad ne kartą teismų praktikoje akcentuota, jog asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-2014, Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-56-316/2017, Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-134-581/2017, Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gruodžio 29 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-143-879/2020 ir kt.).
18. Iš bylos matyti, kad girtumas alkoholio kiekio matavimo prietaisu A. J. buvo atliktas 2021-03-27 16.07 val., jis 2021-03-27 sprendimu, surašytu 16.07 val., buvo nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo, administracinio nusižengimo protokolas jam buvo surašytas 16.31 val., medicininė apžiūra neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti buvo pradėta 2021-03-27 17.30 val., girtumas alkoholio matuokliu buvo patikrintas 17.41 val., o kraujas etilo alkoholio nustatymui iš A. J. buvo paimtas tik 17.45 val. (t. 1, 21, 22). Iš šių duomenų matyti, kad A. J. medicininė apžiūra neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyta buvo atlikta ir girtumas nustatytas praėjus daugiau kaip vienai valandai po to, kai A. J. policijos pareigūnų buvo patikrintas alkoholio kiekio matavimo prietaisu.
19. Iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. J. kraujyje, paimtame 2021-03-27 17.45 val., nustatyta mažiausia koncentracija 0,21 prom. etilo alkoholio (b. l. 21, 50). Iš prie akto pateikto alkoholio matuoklio šaknelės matyti, kad 2021-03-27 17.41 val. A. J. buvo nustatytas 0,00 prom. girtumas iškvėptame ore (t. 1, b. l. 22). Tačiau alkoholio kiekio kraujyje nustatymas nėra pakankamas įrodymas sprendžiant dėl vairuotojo girtumo ir jo galėjimo vairuoti, nes laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, asmuo per laiko tarpą iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti, medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą. Teisme kaip liudytoja apklausta A. J. medicininę apžiūrą atlikusi gydytoja J. K. nurodė, kad apžiūrą atliko rezidentė M. A., kad ji pati alkoholio koncentracijos iškvėptame ore nustatyme nedalyvavo, bei paaiškino, kad pagal jos praktiką per valandą žmogus galėjo sumažinti neblaivumą iki 0 prom. iškvepiamame ore gerdamas daug skysčių, nors kraujyje promilių lieka, kad alkoholio kiekio sumažėjimas priklauso nuo žmogaus medžiagų apykaitos, ką veikė, ką valgė, bei teigė, kad pagal asmens nurodytus duomenis apie suvartotą alkoholio kiekį, jis negalėjo pripūsti tiek promilių. Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) rašte nurodyta, kad iš suaugusio žmogaus organizmo per valandą pašalinama 0,10-0,25 prom. etilo alkoholio, kad per 1 val. 55 min. laikotarpį nuo 2021 m. kovo 27 d. 15.50 val. iki kraujo paėmimo toksikologijos tyrimui momento 2021 m. kovo 27 d. 17.45 min. galėjo būti pašalinta 0,19-0,48 prom., todėl 2021 m. kovo 27 d. 15.50 val. asmens kraujyje galėjo būti 0,40-0,69 prom. etilo alkoholio (t. 2, b. l. 3). Įvertinus visumą šių paminėtų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad A. J. pateikta specialisto išvada nepaneigia policijos pareigūnų atlikto testavimo techninėmis priemonėmis rezultatų.
20. Įvertinus visumą byloje surinktų įrodymų – tai yra, kad policijos pareigūnų naudotas alkoholio kiekio matavimo prietaisas buvo tinkamas naudoti, kad A. J. pateikta specialisto išvada nepaneigia fakto, kad jis buvo vartojęs alkoholio, daroma išvada, kad netikėti A. J. girtumo nustatymo metu naudoto alkoholio kiekio matavimo prietaiso duomenimis nėra pagrindo. Kitų duomenų, kurie patvirtintų, jog A. J. girtumas tikrinimo metu buvo mažesnis nei 0,50 prom., byloje nėra, tokių duomenų nepateikė ir apeliantas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Institucija bei apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad tiriamo nusižengimo metu A. J. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,50 prom. girtumas (įvertinus paklaidą), ir todėl A. J. pagrįstai pripažintas kaltu padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
21. ANK 422 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 prom., bet ne daugiau negu 1,5 prom.) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas daugiau negu 0,4 prom. neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 iki 1100 eurų. Pagal ANK 422 straipsnio 6 dalį už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.
22. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad A. J. buvo paskirta vidutinio dydžio poveikio priemonė – 15 mėnesių terminui atimta teisė vairuoti transporto priemones. Šį terminą apylinkės teismas skundžiama nutartimi sutrumpino iki minimalaus dydžio – 12 mėnesių, padaręs išvadą, kad 15 mėnesių terminas yra pernelyg ilgas ir nėra visiškai proporcingas padaryto pažeidimo pavojingumui.
23. Skundžiamame Institucijos nutarime nurodyta, kad A. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Apylinkės teismas, išnagrinėjęs A. J. skundą, taip pat nenustatė atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Apeliaciniame skunde A. J. atstovas teigia, kad A. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe turėtų būti pripažinta tai, kad A. J. pripažino faktines nusižengimo aplinkybes, t. y. pripažino alkoholį vartojęs (duomenys neskelbtini). Toks apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas. ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kai kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti. Tam, kad pripažinti šią aplinkybę kaltininko atsakomybę lengvinančia, turi būti nustatyta ne tik, kad kaltininkas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, bet ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti nusižengimą. Iš bylos matyti, kad sustabdžius A. J. jis iš viso neigė vartojęs alkoholį, tik po to, kai buvo nustatytas girtumas ir surašytas administracinio nusižengimo protokolas, A. J. nurodė, kad alkoholį vartojo (duomenys neskelbtini) įvykį. Atsižvelgiant į tai, kad A. J. iš pat pradžių neigė automobilį vairuojantis būdamas neblaivus, kad, kaip jau minėta, šioje nutartyje aptarti įrodymai patvirtina, jog alkoholį A. J. vartojo ir tiriamo nusižengimo dieną, daroma išvada, kad A. J. iš esmės nepripažino faktinės nusižengimo aplinkybės, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Be to, A. J. nepripažinus kaltės, davus neteisingus paaiškinimus dėl tiriamo nusižengimo aplinkybių, nėra pagrindo laikyti, kad jis nuoširdžiai gailisi padaręs administracinį nusižengimą. Kadangi A. J. neprisipažino padaręs administracinį nusižengimą – neblaivus vairavęs automobilį, nuoširdžiai nesigailėjo, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo pripažinti A. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino alkoholį vartojęs tiriamo nusižengimo (duomenys neskelbtini). Kitų A. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatytą. Taip pat nenustatyta ir A. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
24. Iš bylos matyti, kad A. J. tiriamo nusižengimo padarymo dieną dirbo (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. jo darbas tiesiogiai susijęs su (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo metu A. J. registruojasi (duomenys neskelbtini) kaip (duomenys neskelbtini), jo (duomenys neskelbtini) S. J. nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų nedarbingumo lygis, Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2019-04-09 sprendimu A. J. turi mokėti po (duomenys neskelbtini) Eur (duomenys neskelbtini) išlaikymui bei turi finansinių įsipareigojimų (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 27, 53, 55-57, 75). Taip pat iš pažymos apie ankstesnius A. J. baustumus matyti, kad jis per paskutinius penkerius metus administracine tvarka yra baustas (duomenys neskelbtini) kartus, tarp jų (duomenys neskelbtini) kartus už KET pažeidimus ((duomenys neskelbtini)), turi galiojančių administracinių nuobaudų. Pažymėtina, kad iš pažymos apie baustumus matyti, kad A. J., žinodamas, kad jam teisė vairuoti transporto priemones yra sustabdyta dėl (duomenys neskelbtini) padaryto nusižengimo, (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę, t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 1 dalyje. Nors A. J. anksčiau nebuvo baustas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, tačiau paminėti duomenys apie jo baustumus rodo, kad A. J. linkęs nesilaikyti KET reikalavimų. Iš bylos matyti, kad A. J. alkoholio matuokliu buvo nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis – 0,51 prom. (įvertinus paklaidą – 0,50 prom.), kuris nežymiai (0,11 prom., įvertinus paklaidą – 0,10 prom.) viršija įstatymais leistiną normą. Dėl to A. J. padarytas pažeidimas pagal savo pobūdį nebuvo itin pavojingas. Kadangi bylos duomenimis A. J. iki šio nusižengimo padarymo už analogišką nusižengimą nebuvo baustas, o kiti jo padaryti nusižengimai nelaikytini šiurkščiais, kad alkoholio koncentracija kraujyje po valandos buvo 0,21 prom., laikoma, kad A. J. padarytas nusižengimas nebuvo atsitiktinis.
25. Įvertinęs visas paminėtas nuobaudos parinkimui reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. J. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpino iki minimumo – 12 mėnesių.
26. Apeliaciniu skundu A. J. atstovas prašo jo atstovaujamojo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinti iki 8-10 mėnesių.
27. Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ANK 34 straipsnio 6 dalis. Šio straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
28. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2014).
29. Nors pagal teismų praktiką, esant lengvam girtumo laipsniui (nuo 0,41-0,6 prom.), dažnai teismai teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nustato trumpesnį nei 12 mėnesių (pvz., 6-10 mėnesių), tačiau, kaip ir skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, teismų praktikoje tokios trukmės teisės vairuoti transporto priemones atėmimas skiriamas, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kitų aplinkybių (darbas, šeima, prižiūrimi asmenys, finansiniai įsipareigojimai kredito įmonėms, nesistemingas KET pažeidimas ir pan.), kurių visuma leidžia pagrįstai manyti, kad ANK 22 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai gali būti pasiekti paskyrus teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trumpesniam terminui. Šiuo atveju, nors A. J. pateikė duomenis, kurie iš dalies atitinka teismų praktikoje taikomus kriterijus dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo, tačiau šiuo konkrečiu atveju A. J. kaltės nepripažino, turi galiojančių administracinių nuobaudų, sistemingai daro KET pažeidimus. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad A. J. atžvilgiu nenustatyta aplinkybių visuma, kuri leistų administracinėn atsakomybėn patraukto A. J. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą skirti trumpesniam nei 12 mėnesių terminui. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ANK 22 straipsnis), t. y. administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, aukščiau iškelia visuomenės interesą tikslu užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
30. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, daroma išvada, kad A. J. paskirta nuobauda – 950 Eur bauda ir 12 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – nėra aiškiai per griežta, atitinka padaryto nusižengimo pobūdį ir kaltininko asmenybę. Dėl to pripažįstama, kad skundžiami procesiniai sprendimai – Institucijos nutarimas ir apylinkės teismo nutartis yra teisėti ir pagrįsti, naikinti jų apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl A. J. atstovo apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti A. J. atstovo advokato Murado Bakano apeliacinį skundą ir palikti galioti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2021 m. gruodžio 2 d. nutartį nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.