Alytaus apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui (toliau – Vaiko teisių apsaugos skyrius arba Institucija) atstovei Jolantai Mulskienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovui S. K. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo (padidinimo).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė palaikė ieškinio reikalavimą padidinti 2016-08-24 nutartimi patvirtintą 60 eurų dydžio išlaikymą bei priteisti 200 eurų dydžio išlaikymą. Nurodė, kad prašomas padidinti išlaikymas yra būtinas tam, kad būtų patenkinti padidėję nepilnamečio neįgalaus vaiko poreikiai.

Teismo posėdyje atsakovas ir jo atstovas iš dalies sutiko su ieškiniu, nurodydami, kad atsakovas pagal savo turtinę padėtį kiekvieną mėnesį išgalėtų mokėti po 100-120 eurų, tokią sumą prašė priteisti.

Institucija teikianti išvadą Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė 2019-09-24 išvadą, kurioje nurodo, kad I. M. šeimoje auga penki nepilnamečiai vaikai: I. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), T. L., gim. (duomenys neskelbtini). Kartu gyvena G. ir S. V. tėvas, I. M. sugyventinis T. V.. Šeima gyvena Varėnos rajono savivaldybės skirtame socialiniame būste: dviejų kambarių bute, kurio bendras plotas 50,10 kv. m., su patogumais, esančiame (duomenys neskelbtini). Šeimos pajamas sudaro išmokos vaikams, vaiko šalpos neįgalumo pensija, priežiūros pagalbos išlaidų tikslinė kompensacija bei sugyventinio gaunamas darbo užmokestis. Atsakovo galimybės teikti sūnui išlaikymą, šalių turtinė padėtis turėtų būti nustatytos teismo posėdžio metu. Nustatant atsakovo turtinę padėtį turėtų būti įvertintas ne tik jo turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių atsakovas ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Institucija teikia išvadą, kad ieškovės prašymas priteisti didesnę išlaikymo sumą vaikui neprieštarauja vaiko interesams.

Teismo posėdyje Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė palaikė savo institucijos poziciją, nurodytą išvadoje, kad didesnis išlaikymo dydžio priteisimas neprieštarauja nepilnamečio vaiko teisėms ir teisėtiems interesams.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad atsakovas S. K. yra T. L., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas – jis tai yra pripažinęs 2016-08-24 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-606-922/2016. T. L. motina, vadovaujantis gimimo liudijimo AA Nr. (duomenys neskelbtini) kopija (e. b. l. 6) yra ieškovė I. L. (dabar M.). 2016-08-24 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-606-922/2016 atsakovas S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sutiko teikti savo sūnui T. L., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą periodinėmis išmokomis po 60,00 EUR (šešiasdešimt eurų) kas mėnesį nuo 2016-05-01 iki T. L. pilnametystės, išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkys I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Šiuo metu tėvo vaikui mokamas išlaikymas yra 60 eurų, kuris buvo nustatytas teismo patvirtinta tarp šalių pasirašyta taikos sutartimi. Bylos duomenimis, atsakovas vykdo šį savo įsipareigojimą, ieškovei nėra įsiskolinęs. Byloje šalys sutaria, kad išlaikymas neįgaliam vaikui T. L., gimusiam (duomenys neskelbtini), kuris gyvena su motina turi būti padidintas nuo esamų 60 eurų per mėnesį, tačiau nesutariama ar vaikui išlaikyti priteisiant 200 eurų per mėnesį, nebūtų priteista daugiau, negu objektyviai leidžia tėvo turtinė padėtis, taip pat turi būti išspręstas klausimas koks išlaikymo dydis yra proporcingas neįgalaus nepilnamečio vaiko poreikiams bei gali užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Byloje iš esmės sutinkama su ieškovės nurodyta aplinkybe, kad neįgaliam vaikui T. L. kas mėnesį išlaikyti reikalinga ir jo poreikius atitinka 640 eurų suma, kur apie 340 eurų teikia valstybė, o likusią sumą 300 eurų teismas turi teisingai paskirstyti tarp tėvų.

Ieškovė byloje buvo pareiškusi derybinę poziciją, kad ji sutinka su 150 eurų išlaikymo dydžiu, t. y., ji iš esmės sutiko vienoda dalimi, kaip ir atsakovas, prisidėti prie T. L. išlaikymo. Atsakovas savo siūlomą išlaikymo dydį (po 120 eurų per mėnesį) motyvavo ne proporcija tarp tėvų pareigų, o savo turtine padėtimi, kuri yra nulemta fakto dėl jo turimų ir 4 išlaikomų vaikų (58+75+75=208 Eur per mėnesį), kurie, bylos duomenimis, su juo kartu negyvena.

Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra konstitucinė pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra nustatyta ir įstatymuose. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.156 straipsnio 2 dalyje ir 3.192 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 3 dalį materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Ši nuostata reiškia proporcingumą ne tik nustatant vaikų poreikių ir tėvų galimybių pusiausvyrą, bet ir įvertinant abiejų tėvų galimybių teikti išlaikymą vaikams tarpusavio santykį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad proporcingumo principas yra pusiausvyra tarp vaiko poreikių ir abiejų tėvų suminės turtinės padėties, nes abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką; paskirstant nustatytą vaiko poreikiams būtiną sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios; nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių; be to, turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; kt.). Formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalyje – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-07-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; kt.).

Pažymėtina, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso) 279 straipsnio 5 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 d., darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus (padidėjus, sumažėjus) nepilnamečių vaikų poreikiams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2009-09-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009-11-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.). Taigi spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.). Taigi išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nedidelis pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-05-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005, 2005-06-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005, 2006-05-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006; kt.).

Vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, todėl teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010-03-15, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010, 2010-06-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; kt.). Kita vertus, teismų praktikoje pažymima, kad visais vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo atvejais teismas privalo atsižvelgti ir taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 d. įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010-01-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010, 2010-06-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; kt.). Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010; kt.). Minimalaus gyvenimo lygio sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų garantijų įstatyme (1990 m. rugsėjo 15 d. Nr. I-618), t. y. minimalų socialiai priimtiną poreikių tenkinimo šiuo metu atitinka 1 bazinę socialinę išmoką (anksčiau -MGL), t. y. 38 Eur. Tačiau, teismas, spręsdamas dėl išlaikymo dydžio, atsižvelgia ir į tai, kad kiekvienam vaikui būdingi individualūs dvasiniai, psichologiniai, kultūriniai, moraliniai, turtiniai ir kitokie poreikiai, kuriuos patenkinti yra ne tik moralinė, bet ir teisinė abiejų vaiko tėvų pareiga. Bendrieji vaiko poreikiai – tai vaiko maitinimosi, apsirengimo, sveikatos priežiūros, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio poreikiai. Vaiko teisių konvencijoje akcentuojama būtinybė sudaryti galimybę nepilnamečiam vaikui gauti išsilavinimą, profesinį pasirengimą, būti medicinos darbuotojų aptarnaujamam, atstatyti sveikatą, sudaryti sąlygas ugdyti asmenybei ir bręsti kultūriniu bei dvasiniu požiūriu (Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 23 straipsnio 3 d.). Taigi siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010; kt.). Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008; kt.). Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika bylose dėl vaiko išlaikymo orientacinis kriterijus, nustatant vaiko išlaikymo dydį, yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 d. nuostata, jog vieno mėnesio vieno vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą, kuri šiuo metu yra 1000 Lt (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2008; 2012-12-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-625/2012; kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tėvo (motinos), privalančio teikti išlaikymą, gaunamos minimalios mėnesinės pajamos, negali būti pagrindiniu kriterijumi sprendžiant išlaikymo klausimą, nes, pripažįstant juos pagrįstais, būtų paneigtas įstatyme įtvirtintas imperatyvas – tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-05-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-790/2002; 2006-09-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; kt.). Teismų praktikoje akcentuojama, kad konstitucinė pareiga išlaikyti vaikus reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; kt.).

Kaip matyti, atsakovo S. K. šiuo metu dirbančio (duomenys neskelbtini), atskaičius privalomus mokesčius vidutinis darbo užmokestis sudaro 477,57 eurus, todėl, teismo vertinimu, jo turtinė padėtis, lyginant su ieškove, nepaisant jo turimo nekilnojamojo turto, nėra reikšmingai geresnė. Vis dėlto, atsakovas pagal savo amžių ir darbingumą turi galimybę gauti didesnes pajamas, nes, priešingu atveju, būtų pagrindas konstatuoti, jog vaiko tėvas neįvertino savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis ir, kad jam turi tekti atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes. Byloje nėra duomenų nei apie papildomas atsakovo pajamas (duomenys neskelbtini), tačiau nėra ir duomenų apie tai, kokių priemonių atsakovas ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei fizines ir profesines galimybes, pajamas. Pastebėtina, kad dabar mokamas 208 eurų išlaikymo dydis trims vaikams, dėl kurių šiuo metu nėra teisinio ginčo, netgi laikant, kad išlaikomų vaikų poreikiai yra visiškai minimalūs, nėra didelis. Teismo vertinimu, atsakovas, žinodamas (privalėdamas žinoti) apie prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, neturi tikėtis, jog jo nedidelės pajamos yra aplinkybė ir pagrindas priteisti vien vaiko minimalių poreikių tenkinimą užtikrinantį išlaikymo dydį.

Teismas laiko, kad 150 eurų per mėnesį iš atsakovo priteisiama (padidinama) išlaikymo suma atitinka proporcingumo, teisingumo ir protingumo principus, realias galimybes vaiko tėvui teikti tokio dydžio išlaikymą, tuo pačiu užtikrindama iš esmės visus išaugusius nepilnamečio T. L. poreikius.

Teismo sprendimu nepilnamečiam vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas yra jo turtinė teisė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.112 straipsnio 1 d.). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnio 2 d. expressis verbis reglamentuojama, nuo kada būtent gali būti padidinimas priteisto išlaikymo dydis – nuo papildomų išlaidų atsiradimo. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tokio pobūdžio bylose yra prioritetiškai ginami ir saugomi nepilnamečių vaikų interesai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis), o tai lemia, kad teismas, nustatęs pagrindą padidinti pirmesniu teismo sprendimu priteistą išlaikymą, didesnio dydžio išlaikymą gali priteisti ne tik nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo 150 Eur/mėn. išlaikymas sūnui priteistinas nuo 2019-09-10, kur šio laikotarpio pagrįstumą yra įrodžiusi ieškovė.

Išaiškintina, kad vaiko išlaikymui skirtomis lėšomis disponuoja ieškovė uzufrukto teise ir tik vaiko interesams tenkinti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.190 straipsnis).

Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos valstybei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai.

Nagrinėjamoje byloje išlaikymo suma yra padidinta nuo 60 Eur iki 150 Eur vietoje prašomų 200 Eur, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistina 24,30 Eur žyminio mokesčio, apvalinant pagal Mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalyje nustatytą taisyklę.

Byloje nėra jokių rašytiniai dokumentų patvirtinančių, kad ieškovė asmeniškai patyrė bylinėjimosi išlaidas, todėl nėra pagrindo jas priteisti. Nagrinėjamoje byloje valstybė patyrė 5,24 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Byloje yra pateiktas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 99 straipsnio 2 dalyje numatytas valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos išlaidų apskaičiavimas (2019-10-21 pažyma), kurio suma yra 195 Eur. Ši išlaidų suma valstybės naudai, proporcingai pagal patenkintų reikalavimų dalį, kuri sudaro 64,29 proc., priteistina iš atsakovo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79 straipsniu, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 88 straipsnio 1 dalies 1, 3, 6 punktais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 259 straipsniu, 265-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Varėnos rajono apylinkės teismo 2016-08-24 priimta nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-606-922/2016 priteistą nepilnamečio vaiko išlaikymą, jį padidinant, ir priteisti iš atsakovo S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) periodinėmis, kas mėnesį mokamomis išlaikymo išmokomis T. L., a. k. (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. rugsėjo 10 d. iki jo pilnametystės.

Priteistų lėšų tvarkytoja paskirti vaiko motiną I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimą dalyje dėl padidinto išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 28,00 Eur (dvidešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų. Šios išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752 vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos.

Priteisti iš S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 125,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt penkis eurus), į valstybės biudžetą, į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752 vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodant įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.