Vilniaus apygardos teismo nutartis

6.2. Pažymi, kad byloje esanti specialisto išvada yra nepagrįsta, specialistas įvykio modeliavimui be jokio pagrindo pasirinko konkretų motociklo važiavimo greitį, nors byloje motociklo greitis, buvęs susidūrimo metu, nėra užfiksuotas, šių duomenų pagrindu konstatavo transporto priemonių susidūrimo vietą, eismo įvykio atstumus. Pažymi, kad teismo posėdžio metu specialistas V. Šakėnas nesugebėjo konkrečiai atsakyti į klausimą, kodėl įvykio modelio sukūrimui jis paėmė būtent tokį motociklo greitį, teismas iškėlė versiją, kad specialistas tikriausiai panaudojo paties R. L. nurodytą savo važiavimo greitį, tačiau jis yra suinteresuotas bylos baigtimi. Nurodo, kad skaičiuodamas motociklo greitį specialistas neatsižvelgė į faktą, kad po susidūrimo motociklo greitį sumažino atsitrenkimas į bortelį, formulėje naudojo koeficientą, reiškiantį vidutinį, įprastą motociklo lėtėjimą slystant ant šono sausa asfalto-betono danga. Pažymi, kad specialistui nebuvo žinomos aplinkybės, kokiu atstumu ir prieš kiek laiko iki įvykstant susidūrimui R. L. motociklas atsirado pirmoje eismo juostoje, tai svarbu nustatant R. N. objektyvią galimybę pastebėti R. L. ir sureaguoti.

8. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis apeliaciniu skundu nesutinka su jo atžvilgiu priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, jo manymu, nukentėjusysis važiavo didindamas greitį, pralenkė liudytojo G. D. vairuojamą automobilį ir atsitrenkė į jo vairuojamą mikroautobusą, t. y. eismo įvykis kilo ne dėl jo, o dėl nukentėjusiojo kaltės, taip pat ginčija jo atžvilgiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo – tikslingumą bei nukentėjusiojo atžvilgiu priteistos neturtinės žalos dydį. Civilinio atsakovo atstovas apeliaciniu skundu taip pat ginčija nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydį, pažymi, kad ji yra neadekvati kilusiai žalai ir neatitinka suformuotos teismų praktikos.

10. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados ar jie atmestini, turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110-719/2018).

11. Pagal BK 281 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal aptariamą BK specialios dalies straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius (eismo įvykį ir atitinkamą kito žmogaus sveikatos sutrikdymą) bei priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių. Išvada apie priežastinį ryšį tokiais atvejais daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus ir, ar šie kiekvieno eismo dalyvio padaryti pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos KET, eismo įvykio priežastimi pripažįstama tokiais atvejais, kai analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis reikalavimų, eismo įvykis nebūtų įvykęs.

12. Skundžiamu nuosprendžiu R. N. pripažintas kaltu dėl to, kad persirikiuodamas iš antros eismo juostos į tos pačios krypties pirmą eismo juostą, nedavė kelio pirma eismo juosta važiavusiam R. L. vairuojamam motociklui ir su juo susidūrė, dėl ko R. L. patyrė sužalojimus. Nuteistasis R. N. viso proceso metu neneigė atlikęs veiksmus, kuriais buvo kaltinamas, t. y. kad kliudė R. L., vis dėlto, nesutinka, kad būtent jo veiksmai buvo eismo įvykio pagrindinė priežastis, jo teigimu, nukentėjusysis važiavo ne pirmoje, o antroje eismo juostoje už jo ir liudytojo G. D. vairuojamų automobilių, didino greitį ir staigiai lenkė per dešinę pusę, jis motociklo nematė, todėl įvyko susidūrimas. Tuo tarpu nukentėjusysis tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, nurodė, kad iki susidūrimo ir jo metu visą laiką važiavo dešine (pirma) eismo juosta, juostų nekeitė, kitų transporto priemonių nelenkė, pastebėjo nuteistojo automobilį tik tada, kai jis jau buvo įvažiavęs į jo juostą. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis ir nukentėjusysis pateikia skirtingas įvykių versijas ir abu asmenys yra suinteresuoti kiekvienam palankia bylos baigtimi, jų nurodytos aplinkybės vertintinos kitų byloje surinktų duomenų visumoje.

13. Nuteistasis skunde teigia, kad apylinkės teismas netinkamai vertino byloje apklaustų liudytojų parodymus, kadangi jie ne patvirtina, o kaip tik paneigia, jog R. L. važiavo pirmąja juosta ir nedidindamas greičio, vis dėlto, apeliacinės instancijos teismui pakartotinai išanalizavus bylos medžiagą akivaizdu, jog apeliantas, remdamasis liudytojų parodymais, juos vertina selektyviai ir atsietai nuo visumos, t. y. akcentuoja tik aspektus, aktualius paneigiant jo kaltę. Iš parodymų turinio matyti, kad visi įvykį matę ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojai, važiavę G. D. automobilyje už nuteistojo R. N. (išskyrus liudytoją J. Z., kuriai tik kolegos pasakė, jog įvyko avarija), nuosekliai tvirtino, kad nukentėjusysis važiavo ne už jų, o pirmąja eismo juosta, ir ramiai, neviršydamas greičio. Apklausta kaip liudytoja J. Ž. teismo posėdyje parodė, kad jie važiavo antra juosta, priekyje jų važiavo baltas mikroautobusas, tarp jų ir mikroautobuso nieko nebuvo, motociklas važiavo pirma juosta, greičio nebuvo, važiavo maždaug 50 km/val., motociklas važiavo gal keliais kilometrais per valandą greičiau, nemanevravo, motociklą matė per langą, pravažiuojantį, jis važiavo jiems iš dešinės, liudytoja J. V. teismo posėdyje taip pat nurodė, kad jie važiavo antra juosta, priekyje važiavo baltas autobusiukas, tarp automobilio ir autobusiuko nieko nebuvo, norėjo persirikiuoti, pamatė, kad pirma juosta važiuoja motociklas, sakė, kad praleis jį ir galės rikiuotis, labai negreitai važiavo, didelis eismas, motociklas važiavo taip pat labai negreitai, liudytoja pažymėjo, kad betarpiškai žiūrėjo į motociklą, jis nemanevravo per juostas, matė per visus automobilio langus, per galinį stiklą, sekė per dešinį, o per priekinį pamatė, jog autobusiukas pradėjo manevrą į pirmą juostą, kliudė motociklą. Apklausta kaip liudytoja R. A. teismo posėdyje taip pat parodė, kad priekyje važiavo baltas autobusiukas, kolegės sakė, kad galės rikiuotis į pirmą juostą, bet važiuoja motociklas, reikia jį praleisti, greičio nebuvo, buvo didelis automobilių srautas, liudytojas G. D. teismo posėdyje taip pat patvirtino, kad matė šalia važiavusį motociklą pirmoje juostoje.

14. Tai, kad nukentėjusysis važiavo pirmąja juosta, judėjo pastoviu greičiu, patvirtino ir trečiąja eismo juosta važiavusi liudytoja A. S., kuri teismo posėdyje paaiškino, kad kolona judėjo labai lėtai, todėl pastebėjo visas detales, motociklininkas važiavo prieš ją tvarkingai, niekur nesirikiavo, persirikiavo į tuščią pirmą juostą, ir ramiai važiavo ta juosta iki susidūrimo, jos ir motociklininko greitis buvo beveik vienodas, maždaug 40 km/val., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu A. S. nurodė, kad įvažiavęs į pirmą juostą mikroautobusas atsidūrė lygiagrečiai su pirmoje juostoje važiuojančiu motociklu (t. 1, b. l. 28). Byloje nėra pagrindo kvestionuoti byloje apklaustų liudytojų parodymų patikimumą, prieš duodami parodymus asmenys buvo įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, byloje nėra jokių duomenų, jog būtų turėję realų pagrindą apkalbėti nuteistąjį, o nuteistojo skunde akcentuojami neatitikimai laikytini neesminiais ir neiškreipiančiais parodymų esmės dėl įvykio aplinkybių. Priešingai nei teigia nuteistasis, byloje nėra duomenų ir apie pirmoje juostoje buvusias kitas transporto priemones (lengvąjį automobilį, troleibusą), kurias nukentėjusysis būtų mėginęs apvažiuoti. Liudytoja A. S. teismo posėdyje paaiškino, jog motociklas važiavo pirma tuščia juosta, prieš motociklą priekyje tikrai nieko nebuvo, o troleibuso pirmoje juostoje nematė, liudytoja J. Ž. teismo posėdyje parodė, kad motociklas važiavo pirma juosta, jo juosta buvo tuščia, troleibuso neatsimena, greičiausiai nebuvo, liudytoja J. V. teismo posėdyje paaiškino, kad motociklas pravažiavo pro juos pirma juosta, prieš jį nieko nebuvo, troleibuso neprisimena, transporto priemonių susigrūdimo nematė, liudytoja R. A. teismo posėdyje parodė, kad pirma juosta prisimena važiuojantį tik motociklą, antra ir trečia juosta važiavo kolona.

15. Kadangi nuteistasis ir jo gynėjas viso proceso metu laikėsi versijos, jog toleibusas kelyje buvo, jis stovėjo stotelėje valandą, negalėjo pravažiuoti, nes buvo įjungtas nuteistojo automobilio avarinis signalas ir negalėjo aplenkti, kol atvažiavo greitoji medicinos pagalba, išsivežė nukentėjusįjį ir policijos pareigūnai leido jam patraukti automobilį, siekiant patikrinti nuteistojo nurodomas aplinkybes, bylą nagrinėjant apylinkės teisme buvo kreiptasi į UAB „Vilniaus viešasis transportas“ paklausimu apie dėl viešojo transporto stotelęje „Sausupio“ stovėjusio troleibuso, pažymint nuteistojo nurodomus duomenis, kad jis galimai buvo seno modelio, „Škoda“ markės, raudonai baltos spalvos, jį vairavo moteris, kuri buvo priėjusi prie pareigūnų, prašė leisti pravažiuoti, dėl eismo įvykio troleibusas ilgai stovėjo stotelėje, buvo sutrikęs eismas, reikšmingi duomenys nuo 8.35 val. iki 8.50 val. (t. 2, b. l. 66). Į šį paklausimą UAB „Vilniaus viešasis transportas“ nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 10 d. Savanorių per. Riovonių g. kryptimi važiavo 6 maršruto troleibusas Škoda 14TR, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris Sausupio str. buvo 8.44 val., jį vairavo V. G. (t. 2, b. l . 70). Apklausta kaip liudytoja V. G. teismui nurodė, kad avarijos nematė, nebuvo ilgo stovėjimo stotelėje, lengvai pravažiavo. Iš byloje esančio įvykio fotonuotraukų matyti, kad jose nėra užfiksuoto stovinčio troleibuso, tuo tarpu nei nuteistojo automobilis, nei greitosios pagalbos automobilis dar nėra patraukti (t. 1, b. l. 10-14), byloje apklausta pareigūnė A. V. taip pat nenurodė, kad į ją ar jos kolegą būtų kreipusis troleibuso vairuotoja prašydama leisti patraukti transporto priemones. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad nuteistojo teiginiai apie nukentėjusiojo neatsakingą elgesį kelyje lenkiant kitus eismo dalyvius laikytini gynybine versija siekiant išvengti ar sušvelninti gresiančią teisinę atsakomybę.

16. Atkreiptinas dėmesys, kad aplinkybė, jog nukentėjusysis važiavo pirmąja eismo juosta, yra nurodyta patrulės A. V. tarnybiniame pranešime, jog pareigūnei R. N. iškart po įvykio paaiškino, kad važiavo Savanorių pr. link Geležinio Vilko g. antra eismo juosta ir rikiuodamasis į pirmą eismo juostą nepastebėjo joje važiuojančio motociklo, su juo susidūrė (t. 1, b. l. 7). Analogiški duomenys pavaizduoti ir iškart po susidūrimo nubraižytoje eismo įvykio schemoje, kurią pasirašė ir pats nuteistasis R. N. (t. 1, b. l. 9). Nors nuteistasis skunde nurodo, kad analizuojamas dokumentas yra neteisėtas, kadangi jį braižė ne tyrėjas, o vyr. patrulė, vis dėlto, susipažinus su įvykio metu galiojusia Policijos patrulių veiklos instrukcija, su tokiomis apelianto išvadomis nesutiktina. Iš nurodyto teisės akto turinio matyti, kad jo 64 punkte išvardinti veiksmai, kuriuos policijos patrulis privalo atlikti iki atvykstant tyrėjui, pavyzdžiui, nustatyti į sveikatos priežiūros įstaigą pristatomo asmens tapatybę, jį gabenantį automobilio numerį, išrašyti siuntimą dėl tyrimo apsvaigimui nustatyti, paimti eismo įvykio dalyvių dokumentus, užtikrinti, kad šie asmenys būtų eismo įvykio vietoje tol, kol tyrėjas įformins procesinius eismo įvykio dokumentus, tarp jų yra nurodyta, kad privalo būti užtikrinta kad nebūtų patrauktos transporto priemonės, nebūtų naikinami ar klastojami pėdsakai (64.4. punktas), o instrukcijos 61.7. punkte nurodyta, kad pareigūnas privalo nustatyta tvarka įforminti eismo įvykius, KET bei kitų teisės pažeidimų dokumentus ir pagal kompetenciją taikyti administracinio poveikio priemones.

17. Apklausiama teismo posėdžio metu liudytoja A. V. parodė, kad praneša apie įvykį savo budėtojui ir vykdo jo nurodymus, braižo schemą, rašo tarnybinį pranešimą, apklausia vairuotoją, apžiūri transporto priemones, daro nuotraukas. Jeigu pasako, kad reikia braižyti schemą, braižo, šie veiksmai daromi visada. Apklaustas kaip liudytojas M. J. teismo posėdyje taip pat parodė, kad jis susisiekia su patruliais, duoda konkrečius nurodymus, kas reikalinga šiam eismo įvykiui, paaiškina aplinkybes, kontroliuoja darbą. Tyrėjas nurodė, kad kiekvienas patrulis perėjęs mokymus, žino kaip turi būti surinkti pirminiai duomenys, žino kaip braižoma eismo įvykio schema, kaip užfiksuoti visus stabdymo pėdsakus, transporto priemonių išsidėstymą, padaryti nuotraukas, apžiūrėti transporto priemones. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kad pareigūnė braižydama įvykio schemą vykdė tyrėjo nurodymus, su užfiksuotais duomenimis tuo metu sutiko ir nuteistasis, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti jų patikimumu ir atmeta kaip nepagrįstą nuteistojo skundo argumentą, jog apylinkės teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį vadovavosi prielaidomis, kadangi schemoje pavaizduoti duomenys yra objektyvūs ir atitinka bylos aplinkybes. Pažymėtina, kad nesutikdamas su nubraižytu eismo įvykio planu, nuteistasis galėjo reikšti prieštaravimus ir jį ginčyti, prašyti perbraižyti ar patikslinti, tačiau to nepadarius, nėra pagrindo abejoti eismo įvykio schemos tikslingumu ir teisėtumu.

18. Analogiškos išvados darytinos dėl įvykio vietos apžiūros protokolo teisėtumo. Nuteistasis skunde nurodo, kad jis surašytas tyrėjui nedalyvaujant eismo įvykio apžiūroje, todėl yra nepatikimas. Tokie teiginiai nepagrįsti. Kaip apklausiamas teisme nurodė tyrėjas M. J., jis paprastai vyksta į visus įvykius, tačiau tuo metu tyrėjui nebuvo privaloma važiuoti į kiekvieną eismo įvykį, tik nuo 2020 m. galo, jis gavęs informaciją apie įvykį policijos patruliams duoda nurodymus fiksuoti, fotografuoti įvykio vietą. Tyrėjas pažymėjo, jog nėra išaiškinta dėl eismo įvykio vietos apžiūros plano pildymo laiko, kokiu laiku turėtų pradėti pildyti tą dokumentą, jeigu vakare gauta diagnozė, pradedamas ikiteisminis tyrimas, viską daro paeiliui, nepradėjus ikiteisminio tyrimo pildydamas įvykio vietos apžiūrą klastotų dokumentus. Apie 17 val. pradėjo ir užpildė eismo įvykio vietos apžiūrą, dabartiniame protokole yra pakeitimai, yra apžiūros laikas ir pildymo laikas, o čia nebuvo tokios galimybės, šiuo atveju protokole yra pildymo laikas, ne apžiūros. Teismo vertinimu, nėra pagrindo netikėti tokiais tyrėjo parodymais. Iš byloje esančių įvykio vietos fotonuotraukų matyti, kad jas darant užfiksuotas dienos metas, dar nėra patraukta nė viena eismo įvykyje dalyvavusi transporto priemonė, nukentėjusiajam yra teikiama skubi medicininė pagalba, todėl akivaizdu, jog jos darytos iškart po eismo įvykio, todėl nėra pagrindo abejoti jų objektyvumu.

22. Apklaustas teismo posėdyje kaip ekspertas V. Mitunevičius apie parengtą išvadą Nr. MV 2020- 02 paaiškino, kad joje pateikė tikėtiną eigą, pagal kurią automobilio vairuotojo veiksmuose nepriimtinų veiksmų nebūtų, taip įvyktų tada, jeigu motociklas važiuotų už automobilio, kadangi tokiu atveju per vaizdo veidrodėlius jo nesimato. Esant tokiai situacijai vairuotojas, nematydamas, kad tuoj pat jį kažkas lenks, pradeda rikiuotis į dešinę ir jam rikiuojantis, o tuo metu motociklui pradėjus lenkti automobilį iš dešinės ir greitėti, vairuotojas galėjo pastebėti lenkiantį motociklą jau tik tam tikru momentu. Ekspertas V. Mitunevičius pabrėžė, kad jeigu motociklininkas nagrinėjamu atveju važiavo kitoje vietoje ir buvo matomas veidrodėlyje, tai yra visiškai kita situacija, jeigu vairuotojas važiuoja antra eismo juosta, motociklas važiuoja greta pirma eismo juosta, nereikia specialių žinių, reikia tik žinoti KET reikalavimą rikiuojantis elgtis atsargiai ir nesukliudyti važiavusiam pirma eismo juosta. Atsižvelgiant į šiuos eksperto paaiškinimus, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog nustačius, kad nukentėjusysis važiavo ne antra, o pirma juosta, eksperto sumodeliuota situacija ir konstatuotas priežastinis ryšys neaktualus. Toks aptariamos išvados rezultatų tikrinimas ir vertinimas kartu su kitais bylos įrodymais, teisėjų kolegijos nuomone, atliktas nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų ir atitinka teismų praktiką (pavyzdžiui, kasacinės nutartys Nr. 2K-329-976/2017, 2K- 373-976/2018, 2K-334-669/2018, 2K-97-976/2020 ir kt.).

23. Nors R. N. vertinimu, jis laikėsi visų būtinų atsargumo priemonių, iš anksto parodė posūkio signalą, įsitikinęs, kad tai daryti yra saugu ir greta nėra jokios transporto priemonės, iš lėto rikiavosi į pirmą eismo juostą, apklausta kaip liudytoja J. V. teismo posėdyje paaiškino, kad motociklas jau buvo pravažiavęs autobusiuko galinį ratą, kad galėtų matyti rodomą posūkį, liudytojas G. D. parodė, kad kai autobusiukas rikiavosi, motociklui nebuvo kur dėtis, mikroautobusas užspaudė motociklą, o nukentėjusysis dar iki susidūrimo matė baltą mikroautobusą, kuris staigiai manevravo, t. y. parodo posūkį ir iš karto atlieka manevrą. Iš nuteistojo parodymų taip matyti, kad dar iki susidūrimo jis girdėjo motociklo skleidžiamą garsą, tačiau į jį nekreipė dėmesio. Taigi, nėra abejonių, kad R. N. elgiantis atsargiai, imantis visų būtinų atsargumo priemonių, jis būtų pastebėjęs ir praleidęs nukentėjusįjį, todėl eismo įvykis, sukėlęs sunkias pasekmes, nebūtų įvykęs, jis buvo kaltas dėl kilusio eismo įvykio, kurio metu buvo sužalotas R. L. todėl konstatuotina, kad jis apylinkės teismo pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281 straipsnio 3 dalį.

24. Skundžiamu nuosprendžiu R. N. kartu su bauda paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis). Apylinkės teismas skirdamas šią poveikio priemonę nurodė, kad ji būtina atsižvelgiant į veikos padarymo aplinkybes ir sukeltų padarinių sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, o įvertinus tai, kad nuo veikos padarymo iki bylos išnagrinėjimo praėjo beveik du metai, skirtinas minimalus terminas. Apeliantas nesutinka su tokiu teismo sprendimu, mano, kad ribojimas paskirtas nemotyvuotai ir nepagrįstai, teismas neįvertino aplinkybių, kad eismo įvykis kilo ne dėl tyčinių ar aplaidžių R. N. veiksmų. Nurodo, kad yra dirbantis, išlaikantis šeimą, eismo įvykis kilo darbo metu, vairuotojo pažymėjimas jam reikalingas darbui, todėl jo netekęs, jis prarastų ir pagrindinį pragyvenimo šaltinį.

26. Nuteistojo manymu, jo atžvilgiu baudžiamojo poveikio priemonė galėjo būti ir neskiriama, vis dėlto, teisėjų kolegijos nuomone, tokia priemonė nagrinėjamu atveju yra būtina, kadangi R. N. padarė nors ir neatsargų, tačiau sunkias pasekmes sukėlusį nusikaltimą, anksčiau buvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimus (vairuodamas automobilį viršijo greitį, kliudė ir nežymiai kitą automobilį, nevykdė kelio ženklų reikalavimų). Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018). Vis dėlto, paskirtų bausmės ir (ar) baudžiamojo poveikio priemonių proporcingumas padarytai nusikalstamai veikai reiškia ne tik tai, kad teismas privalo skirti ne per griežtą teisinio poveikio priemonę, bet ir užtikrinti, tai, kad ji paveiktų nusikalstamą veiką padariusį asmenį, t. y. kad jomis bus pasiekti bausmės tikslai – paskirta teisinio poveikio priemonė padės nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, paveiks jį, kad laikytųsi įstatymų, sulaikys jį nuo nusikalstamų veikų darymo, atims ar apribos galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą.