Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-948-324/2023

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-09-28
Bylos Nr.: e2A-948-324/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-08863-2022-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Edita Šliumpienė, Anita Sereikienė, Virginija Gudynienė
Atsakovas: E. D.
Ieškovas: E. D.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-948-324/2023Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08863-2022-1Procesinio sprendimo kategorijos:2.3.2.4.3; 2.3.2.8; 2.3.2.10; 3.3.1.14; 3.3.1.18.3; 3.3.1.18.4 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Anitos Sereikienės ir Editos Šliumpienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. D. patikslintą ieškinį atsakovui E. D. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų susijusių klausimų išsprendimo ir atsakovo E. D. priešieškinį ieškovei E. D. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų susijusių klausimų išsprendimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė E. D. (toliau – ir ieškovė) teismo prašė: 1) nutraukti ieškovės ir atsakovo E. D. (toliau – ir atsakovas) santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2022 m. balandžio 20 d.; 3) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę; 4) po santuokos nutraukimo padalinti sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą: ieškovei asmeninės nuosavybės teise atitenka ieškovės vardu įregistruota transporto priemonė AUDI 80 AVANT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertė 400 Eur; visos ieškovės asmeninėse banko sąskaitose – MONESE, REVOLUT, AB „Swedbank“ – esančios lėšos, kurių vertė yra 451,40 Eur; santuokos metu įgyti kilnojamieji daiktai, kurių bendra vertė yra 7 415 Eur; atsakovui asmeninės nuosavybės teise atitenka visos atsakovo asmeninėje banko sąskaitoje esančios lėšos; santuokos metu įgyti kilnojamieji daiktai, kurių bendra vertė yra 8 968 Eur; 5) ieškovei priteisti iš atsakovo 380,69 Eur kompensaciją už atsakovui natūra atitenkančią didesnę turto dalį; 6) ieškovei priteisti iš atsakovo 380 Eur skolą; 7) po santuokos nutraukimo ieškovė nereikalauja išlaikymo iš atsakovo; 8) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad pastaruosius keletą metų sutuoktinių santykiai pradėjo blogėti, atsakovas ieškovės atžvilgiu pradėjo naudoti psichologinį ir fizinį smurtą. Santuokos laikotarpiu šalys neįgijo nekilnojamojo turto. Iki santuokos sudarymo 2014 m. spalio 30 d. dovanojimo sutarties Nr. VL- 63 pagrindu ieškovė įgijo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi šis turtas buvo įgytas iki santuokos sudarymo, jis pripažintinas asmenine ieškovės nuosavybe. Santuokos laikotarpiu ieškovės vardu įregistruota transporto priemonė. Esminis būsto remontas ir įrengimas buvo atlikti iš ieškovės asmeninių lėšų, įgytų iki santuokos sudarymo: 2014 m. sausio mėn. ieškovei jos tėvai padovanojo 10 000 Lt buto remontui ir įrengimui; 2014 m. gegužės mėn. ieškovė padovanojo 5 000 Lt; 2015 m. rugsėjo 15 d. tetos V. P. paskolinti pinigai 8 000 Eur; ieškovės gaunamas darbo užmokestis. Santuokos metu šalys įgijo kilnojamąjį turtą – baldus ir techniką, kurio vertė yra 16 443 Eur, jį prašo padalinti šalims, priteisiant iš atsakovo ieškovei 380,69 Eur kompensaciją. Ieškovė santuokos laikotarpiu atsakovui iš viso paskolino 680 Eur, atsakovas iki šiol ieškovei yra sumokėjęs 300 Eur, jai yra skolingas 380 Eur ir atsisako šią skolą grąžinti.

3. Atsakovas priešieškiniu teismo prašė: 1) nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2022 m. balandžio 18 d.; 3) po santuokos nutraukimo ieškovei nepalikti santuokinės pavardės, grąžinti mergautinę pavardę; 4) pripažinti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe ieškovei priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), nes minėtas turtas santuokos metu buvo iš esmės pagerintas bendromis sutuoktinių lėšomis ir darbu; atsakovui priteisti ¼ buto vertės arba ne mažesnę nei 7 159,50 Eur piniginę kompensaciją; 5) padalinti sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį kilnojamą turtą: atsakovui asmeninės nuosavybės teise atitenka visos atsakovo asmeninėse banko sąskaitose esančios lėšos ir kilnojamieji daiktai (natūra), kurių bendra vertė yra 1 013 Eur, pagal atsakovo siūlymą; 6) atsakovui priteisti iš ieškovės 1 101 Eur vertės kompensaciją už ieškovei natūra atitenkančią didesnę turto dalį (901 Eur kompensacija už daiktus ir 200 Eur kompensacija už automobilį); 7) atsakovui priteisti 1 766 Eur komunalinių buto mokesčių permoką; 8) atsakovui priteisti ½ dalį ieškovės Swedbank sąskaitoje 2021 m. rugpjūčio 20 d. buvusių lėšų – 5 000 Eur; 9) po santuokos nutraukimo atsakovas nereikalauja išlaikymo iš ieškovės; 10) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4. Nurodė, kad 2014 m. kovo 7 d. įvyko šalių sužadėtuvės, dar iki jų šalys gyveno kaip pora nuomojamame bute, kurį nuomojosi ir pilnai išlaikė atsakovas. Nuo 2014 m. birželio mėn. ieškovės tėvams pasiūlius persikelti į jiems nuosavybės teise priklausantį butą adresu (duomenys neskelbtini), šalys kartu apsigyveno minėtame bute. Butas buvo labai prastos būklės, reikalaujantis remonto ir didelių finansinių investicijų. Ieškovės tėvai pažadėjo butą padovanoti, jei ateityje bus sudaryta santuoka. 2014 m. spalio 30 d. dar iki santuokos sudarymo tėvai butą padovanoja ieškovei. Po santuokos sudarymo atsakovui ieškovė iškėlė sąlygą – iš esmės pagerinti buto būklę, kad būtų galima saugioje aplinkoje susilaukti vaikų ir juos auginti saugioje ir švarioje aplinkoje. 2015 m. birželio 27 d. buvo pradėtas buto remontas, dalį darbų ieškovė ir atsakovas atliko patys, daliai darbų samdė meistrus. Bute buvo keičiama elektros instaliacija, vykdomas šildymo sistemos modernizavimo projektas, keičiami radiatoriai, liejamos naujos betoninės grindys, lyginamos sienos, betonuojami sienose buvę plyšiai ir ertmės taip sustiprinant nešančias konstrukcijas, griaunama atskirų patalpų san. kabina, vietoje jos daroma gipsinė pertvara ir suformuojama nauja vonios ir tualeto bendra patalpa, iš esmės pakeičiant pradinį buto išplanavimą. Virtuvėje, vonioje, sandėliavimo patalpose įrengtos gipsinių konstrukcijų lubos su LED apšvietimu, pakeista apšvietimo kontūro elektros instaliacija, įrengta nauja balinto uosio parketlenčių grindų danga, virtuvėje grindys išklotos medžio imitacijos akmens masės plytelėmis. Visame bute atnaujintos šilto ir šalto vandens stovai, vonios nuotekų stovas ir nuo jo einanti kanalizacijos sistema, hidrolizuota vonios‐tualeto patalpa, sienos ir grindys išklijuotos plytelėmis, įrengtas elektrinis grindinis šildymas, pakeistas karšto vandens cirkuliacinis gyvatukas, sumontuota nauja santechnika, atlikti kiti remonto darbai. Kapitalinis buto remontas dėl padidėjusio darbų masto ir didelės dalies darbų atlikimo tik atsakovo jėgomis užsitęsė iki 2017 m. rudens. 2019 m. vasarą pradėtas antras remonto etapas, kurio metu padarytas kapitalinis buto balkono remontas. Atsakovas iki santuokos sudarymo turėjo apie 20 000 Lt asmeninių santaupų, iš kurių finansavo šalių vestuvių šventę bei 2015 m. prasidėjusį ieškovės buto remontą. Asmenines santaupas grynais atsakovas laikė pas savo motiną bute, ginklo laikymui skirtame seife. Kitos lėšos, iš kurių atsakovas įrengė ieškovės butą: periodinės individualios veiklos pajamos; metalo laužo pardavimo pajamos; iki santuokos įgytų kilnojamų daiktų pardavimo pajamos; artimųjų ir giminaičių piniginės dovanos. Ieškovei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamas turtas buvo iš esmės pagerintas jai gyvenant santuokoje ir prie buto atnaujinimo darbų prisidedant abiem sutuoktiniams.

Atsiliepimas

5. Ieškovė atsiliepimu į priešieškinį prašė teismo priešieškinį atmesti, o ieškinį tenkinti. Ieškovė nesutiko su priešieškinio reikalavimu nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2022 m. balandžio 18 d. Ieškovė prašė nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2022 m. balandžio 20 d., nes šią dieną ieškovės iniciatyva buvo pateiktas prašymas dėl mediacijos vykdymo šalių ginčui dėl santuokos nutraukimo. Ieškovė nesutinka su priešieškinio reikalavimu po santuokos nutraukimo ieškovei grąžinti mergautinę pavardę. Atsakovas reikalauja uždrausti ieškovei pasilikti santuokinę pavardę, tačiau nereiškia reikalavimo nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės ir tokios kaltės neįrodinėja. Atsakovas prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, taigi iš esmės pripažįsta ir savo kaltę dėl santuokos iširimo. Pavardės keitimas pareikalautų keisti asmens dokumentus, asmens duomenis darbovietėje ir kitose institucijose, kas reikalautų daug laiko, pastangų, lėšų ir sukeltų didelių nepatogumų. Ieškovė nesutinka su priešieškinio reikalavimu po santuokos nutraukimo pripažinti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe ieškovei priklausantį butą ir priteisti atsakovui ¼ buto vertės. Bute buvo atliktas tik einamasis kosmetinis remontas, kurį ieškovė atliko savo asmeninėmis lėšomis. Atsakovas neįrodė, kad santuokos laikotarpiu jo gautos pajamos buvo pakankamos bent jo paties asmeninių būtinųjų poreikių tenkinimui. Ieškovė nesutinka su priešieškinio reikalavimu po santuokos nutraukimo atsakovo siūlomu būdu padalinti santuokos metu įgytą turtą. Ji pageidauja visą santuokos metu įgytą kilnojamąjį turtą bei transporto priemonę dalinti natūra, nes neturi galimybių sumokėti kompensaciją atsakovui, jeigu ieškovei tektų didesnė kilnojamųjų daiktų dalis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Kauno apylinkės teismas 2023 m. balandžio 3 d. sprendimu patikslintą ieškinį patenkino visiškai. Priešieškinį atmetė. Nutraukė šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nustatė, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2022 m. balandžio 20 d. Po santuokos nutraukimo ieškovei paliko santuokinę pavardę – D., atsakovui prigimtinę pavardę – D.. Po santuokos nutraukimo ieškovei asmeninės nuosavybės teise atiteko: 1) transporto priemonę Audi 80 Avant, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), 400 Eur vertės; 2) ieškovės vardu yra atidarytose banko sąskaitose MONESE, IBAN (duomenys neskelbtini); REVOLUT, IBAN (duomenys neskelbtini); AB „Swedbank, IBAN (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, IBAN (duomenys neskelbtini), sukauptos 451,40 Eur vertės lėšos; 3) kilnojamieji daiktai (natūra), kurių bendra vertė yra 7 415 Eur: svetainės baldai – 1 020 Eur vertės: stalas (120 Eur); 4 kėdės (200 Eur); šviestuvas (100 Eur); karnizai ir užuolaidos (80 Eur); sieninės spintelės (460 Eur); sieninis veidrodis (60 Eur); virtuvės baldai – 3 280 Eur vertės: virtuvės komplektas (1 700 Eur); BOSCH indaplovė (420 Eur); gartraukis (130 Eur); kaitlentė (450 Eur); orkaitė (500 Eur); lubiniai šviestuvai, LED lemputės į gartraukį (30 Eur); virtuvės lango roletas (50 Eur); koridoriaus baldai – 1 410 Eur vertės: lauko durys (1 300 Eur); lubinis plafoninis šviestuvas (30 Eur); dviračio laikiklis (20 Eur); sieninis veidrodis (60 Eur); balkono baldai – 100 Eur vertės: TV antena su laikikliu, laidas, sieninė rozetė (50 Eur); skalbinių džiovyklė (50 Eur); darbo kambario baldai – 165 Eur vertės: lubinis šviestuvas (50 Eur); lango roletas (50 Eur); pieno putų plakiklis (25 Eur); sumuštinių keptuvas su keičiamomis plokštėmis (20 Eur); grindinis skaitymo šviestuvas (miegamasis) (10 Eur); svarstyklės (vonios kambarys) (10 Eur); miegamojo kambario baldai – 780 Eur vertės: lango roletas „diena-naktis“ (100 Eur); karnizas (40 Eur); užuolaida (40 Eur); komoda (100 Eur); spintelės prie lovos 2 vnt. (80 Eur); šviestuvas (80 Eur); Samsung televizorius (320 Eur); televizoriaus laikiklis (20 Eur); vonios kambario baldai 170 Eur vertės: vonios kriauklės spintelė (60 Eur); vonios spintelė su veidrodžiu (40 Eur); vonios kampinė lentynėlė nerūdijančio plieno (20 Eur); vonios ventiliatorius (50 Eur); sandėliuko baldai 300 Eur vertės: tinklo įrangos lentynos (20 Eur); gipsinių lubų šviestuvas (20 Eur); daiktų laikymo sistema (250 Eur); šviestuvas (10 Eur); rūsio baldai 190 Eur vertės: rūsio durys ir spyna (110 Eur); lentynos (80 Eur). Po santuokos nutraukimo atsakovui asmeninės nuosavybės teise atiteko: 1) visos atsakovo asmeninėje banko sąskaitoje esančios lėšos; 2) kilnojamieji daiktai (natūra), kurių bendra vertė yra 8 968 Eur – svetainės baldai 1 870 Eur vertės: sofa (500 Eur); televizorius SONY (1 000 Eur); mažas staliukas (30 Eur); katino draskyklė (40 Eur); siurblys robotas (300 Eur); virtuvės baldai 1 190 Eur vertės: šaldytuvas SAMSUNG (750 Eur); taburetės 4 vnt. (40 Eur); skalbimo mašina LG (300 Eur); Samsung televizoriaus laikiklis (40 Eur); virtuvinis stalas (60 Eur); balkono baldai 190 Eur vertės: balkono staliukas (30 Eur); hamakas ir jo tvirtinimo elementai (60 Eur); balkono suoliukas (50 Eur); balkono kėdės 2 vnt. (50 Eur); darbo kambario baldai 4 338 Eur vertės: lentyna virš darbo stalo (20 Eur); stalai kairėje (200 Eur); sieninė kabykla „medis“ (10 Eur); rašomasis stalas iš IKEA (200 Eur); kolonėlė iš IKEA (100 Eur); spintelė su ratukais iš IKEA (110 Eur); stalinės lempos 3 vnt. (30 Eur); kompresorius (200 Eur); kompiuteris (400 Eur); kompiuterio laikiklis (100 Eur); kompiuterio monitorius Nr. 1 (400,00 Eur); kompiuterio monitorius Nr. 2 (150,00 Eur); kompiuterio monitorius Nr. 3 (150 Eur); lenta užrašams (15 Eur); išmaniojo telefono kameros stabilizatorius (100 Eur); biuro kėdė (150 Eur); kilimėliai 2 vnt. (40 Eur); visa kita kompiuterinė įranga (pelė, klaviatūra, ssd diskai, kabeliai, kamera (avietė), procesoriai, maitinimo blokai, įrankiai kompiuteriams taisyti, baterijos, RAM atmintis, adapteriai ir kt.) (600 Eur); kompiuteris–serveris svetainėje Nr. 1 (200 Eur); kompiuteris–serveris svetainėje Nr. 2 (200 Eur); dulkių siurblys „Karcher“ (130 Eur); grilis (virtuvė) (33 Eur); remontui pirkti darbo įrankiai (gulsčiukai, plytelių pjovimo staklės, kopėčios, perforatorius, suktuvai, gręžtuvai, atsuktuvų komplektas, kampinis šlifuoklis, daugiafunkcinis prietaisas, prietaisų akumuliatoriai, įvairių įrankių rinkinys, atsuktuvo antgalių su laikikliu rinkinys, kryžminių linijų lazeris, įvairūs antgaliai, priedai ir kt.) (800 Eur); miegamojo kambario baldai 1 440 Eur vertės: lova (320 Eur); laisvai pastatoma kabykla RIGGA (20 Eur); siurblys šluota (170 Eur); lovos grotelės (120 Eur); lovos čiužinys TYLA (810 Eur). Priteisė ieškovei iš atsakovo 380,69 Eur kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį, 380 Eur skolą ir 1 689 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismo 2022 m. lapkričio 14 d. ir 2023 m. vasario 15 d. nutartimis ieškovės prašymu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones paliko galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

7. Nustatė, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje. Šalys nepilnamečių vaikų neturi. Teismas nutraukė šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Sprendė, kad santuokos metu sutuoktinių konfliktų metu iškviesta policija nebūtinai reiškia bendro gyvenimo pabaigą, šalys gali susitaikyti ir toliau gyventi santuokinį gyvenimą, vesti bendrą ūkį, tačiau kreipimasis dėl mediacijos proceso inicijavimo reiškia siekį teisminiu keliu nutraukti santuoką, nebematant galimybių gyventi kartu su sutuoktiniu. Į tai atsižvelgus teismas tenkino ieškovės prašymą ir nustatė, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2022 m. balandžio 20 d.

8. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju šalių santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovas nereiškia reikalavimo ir neįrodinėja ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo, todėl nepagrįstai reiškia reikalavimą uždrausti ieškovei santuokinę pavardę ir prašo jai grąžinti iki santuokos turėtą pavardę. Dėl to po santuokos nutraukimo teismas ieškovei paliko santuokinę pavardę, atsakovui paliko prigimtinę pavardę.

9. Kadangi butą ieškovė įgijo dovanojimo sutarties pagrindu, teismas laikė jį asmenine ieškovės nuosavybe (CK 3.89 straipsnio 1 dalis 2 punktas). Byloje nekilo ginčo dėl bute atlikto remonto fakto, tai patvirtina šalių į bylą teiktos fotonuotraukos prieš ir po buto remonto, byloje tik keliamas klausimas, kurios šalies lėšomis jis buvo atliktas. Bylos duomenys patvirtina, kad buto remontas buvo atliktas iš ieškovės lėšų. Ieškovei jos tėvai 2014 m. sausio mėn. ir gegužės mėn. padovanojo atitinkamai 10 000 Lt ir 5 000 Lt buto remontui ir įrengimui. 2023 m. kovo 14 d. teismo posėdyje liudytoja apklausta ieškovės teta V. P. patvirtino, kad 2015 m. rugsėjo 15 d. paskolino ieškovei 8 000 Eur, kuriuos ieškovė grąžino per tris kartus 2022 m. sausio 5, 8, 10 dienomis. Ieškovės pateikti pakvitavimai patvirtina, kad prievolė kreditorei įvykdyta – priešingų duomenų į bylą nepateikta (CPK 178 straipsnis). Be to, ieškovė visą santuokos laikotarpį gavo darbo užmokestį, kurio dalį pervesdavo atsakovui, taip pat atsakovui skolino pinigines lėšas, apmokėjo išlaidas būsto remontui ir baldų įsigijimui, mokėjo už komunalinius patarnavimus, pirko šeimai maistą. Atsakovo į bylą pateikti duomenys apie darbo užmokestį 2007–2014 metais, t. y. dar iki santuokos sudarymo, neįrodo, kad šios lėšos buvo panaudotos ieškovės buto remontui. Atsakovas taip pat nepateikė duomenų apie santuokos metu gautas darbines pajamas, todėl vien atsakovo į bylą pateikti prekių ir paslaugų mokėjimo kvitai (dalis jų neįskaitomi), be kitų lėšų šaltinį patvirtinančių įrodymų, nepatvirtina, kad jie apmokėti būtent iš atsakovo lėšų (CPK 178 straipsnis). Teismas pripažino, kad buto remontas atliktas ieškovės lėšomis, todėl atmetė atsakovo reikalavimą dėl piniginės kompensacijos priteisimo.

10. Nurodė, kad ieškovė prašo jos vardu registruotą transporto priemonę priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise. Atsakovas tam iš esmės neprieštarauja, tik prašo jam priteisti 200 Eur kompensaciją. Ieškovės atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad minėta transporto priemonė įsigyta ieškovės lėšomis, be to, iš byloje esančių sąskaitų išrašų matyti, kad ieškovė pervesdavo lėšas mokėjimo paskirtyje nurodydama „už automobilio dalis“. Teismas vertino, jog iš to galima daryti išvadą, kad mokėjimai buvo atliekami už ieškovės vardu registruotą transporto priemonę. Atsakovui nepateikus įrodymų, kad transporto priemonė įsigyta už bendras lėšas, ši ieškovės vardu registruota transporto priemonė po santuokos nutraukimo lieka ieškovės asmenine nuosavybe.

11. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovė dalindama daiktus atsakovui paliko jo darbinėje veikloje naudojamus baldus ir kompiuterinę techniką, sau palikdama buto įrengimą sudarančius daiktus, kurių išmontavimas padarytų žalą butui, patenkino ieškovės pasiūlytą daiktų padalijimo būdą. Teismas nustatė, kad ieškovei atitenka kilnojamieji daiktai (natūra), kurių bendra vertė yra 7 415 Eur, atsakovui atitenka kilnojamieji daiktai (natūra), kurių bendra vertė yra 8 968 Eur. Ieškovė taip pat prašo jos asmeninėse banko sąskaitose esančias 451,40 Eur pinigines lėšas priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise, atsakovas prašo po santuokos nutraukimo atsakovui priteisti ½ dalį ieškovės AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) 2021 m. rugpjūčio 20 d. buvusių lėšų, kas sudaro 5 000 Eur. Atsižvelgus, kad lėšos buvo panaudotos ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto remontui, teismas atmetė šį atsakovo prašymą ir nustatė, kad šalims asmeninės nuosavybės teise atitenka kiekvieno vardu atidarytose sąskaitose esančios piniginės lėšos. Kadangi ieškovei po santuokos nutraukimo atitenka transporto priemonė (400 Eur vertės), piniginės lėšos (451,40 Eur vertės) ir daiktai (7 415 Eur), iš viso 8 266,40 Eur vertės turto, o atsakovui – likę 9 028 Eur vertės daiktai, ieškovei iš atsakovo teismas priteisė 380,69 Eur dydžio kompensaciją už jam natūra tenkančią didesnę turto dalį. Ieškovė pateikė įrodymus, kad santuokos laikotarpiu atsakovui iš viso paskolino 680 Eur, atsakovas grąžino 300 Eur, likęs įsiskolinimas sudaro 380 Eur, kurį teismas priteisė ieškovei iš atsakovo. Atsakovas prašo po santuokos nutraukimo jam priteisti 1 766 Eur komunalinių buto mokesčių permoką. Teismas iš bylos duomenų nustatė, kad ginčo buto komunalinius mokesčius mokėjo tiek ieškovė, tiek atsakovas. Gyvenant kartu santuokoje tai yra normali šeimos praktika, kad sutuoktiniai pasidalina bendras išlaidas būstui išlaikyti, todėl teismas atsakovo prašymą dėl komunalinių buto mokesčių priteisimo atmetė kaip nepagrįstą.

12. Nurodė, kad ieškovė prašo iš atsakovo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas – 289 Eur žyminį mokestį ir 5 600 Eur išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, iš viso 5 889 Eur. Įvertinęs nesudėtingą bylos pobūdį, tai, kad nereikėjo kompleksiškų teisinių paslaugų ar specialių žinių, ginčo sumos dydį, kai ją iš esmės sudarė tik nekilnojamųjų daiktų kaina, aplinkybę, kad teismo posėdžiuose nebuvo sprendžiami nauji klausimai, iš esmės visas laikas buvo skirtas nustatymui, kam ir kokie daiktai turėtų atitekti, teismas sprendė, jog turi būti mažinamos tokiai bylai pernelyg didelės 5 600 Eur išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

13. Ieškovė už ieškinio ir atsiliepimo į priešieškinį parengimą sumokėjo po 1 100,00 Eur, iš viso 1 200 Eur išlaidų, kurios mažinamos iki 700 Eur (po 350 Eur už kiekvieną procesinį dokumentą (Rekomendacijų 5 punktas, 8.2 punktas). Patikslintą ieškinį tenkinus, priešieškinį atmetus, ieškovei iš atsakovo priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos – 289 Eur žyminis mokestis ir 1 400 Eur išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, iš viso 1 689 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14. Apeliaciniu skundu atsakovas skundžia Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 3 d. sprendimo dalis: 1) dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutuoktinių turtinėms teisėms; 2) dėl pavardžių po santuokos nutraukimo; 3) dėl nekilnojamojo turto padalijimo; 4) dėl namų apyvokos daiktų padalijimo; 5) dėl piniginių lėšų padalijimo; 6) dėl kompensacijos; 7) dėl skolos; 8) dėl kompensacijos už komunalinių mokesčių mokėjimą; 9) dėl bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad apeliacinio skundo reikalavimas yra tapatus atsakovo pateiktiems reikalavimas priešieškinyje. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Santuokos nutraukimo pasekmių sutuoktinių turtinėms teisėms klausimas buvo aptariamas 2022 m. spalio 26 d. vykusiame teismo posėdyje. Teismo posėdyje prisiekusi ieškovė (garso įrašas nuo 33 min. 35 sek. iki 33 min. 54 sek.) pripažino, kad abiem šalims priimtina data, nuo kurios santuokos nutraukimas sutuoktiniams sukėlė turtines pasekmes, yra 2022 m. balandžio 18 d., t. y. ta diena, kurios ir prašė atsakovas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.100 straipsnio 5 punktu, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium, kas ir įvyko 2022 m. balandžio 18 d. po policijos iškvietimo atsakovui dėl tariamo smurto.

1.2. Atsakovas dėl santuokos iširimo kalta laiko ieškovę ir reiškia tokį reikalavimą. Sutuoktiniai neturi bendrų vaikų, taip eliminuojama dar viena įstatymo sąlyga, ribojanti tokią galimybę (CK 3.69 straipsnio 2 dalis). Ieškovės teiginiai, kad pavardės keitimas jai sukels papildomų nepatogumų keičiant asmens dokumentus, atrodo neproporcingi tiems nepatogumams, kuriuos dėl vienašališko pageidavimo nutraukti santuoką ieškovė sukuria atsakovui. Teismo posėdžių metu atsakovas pasakė ir kitus motyvus dėl pavardės.

Žemesnės instancijos teismas

1.3. Byloje buvo nagrinėjami ne visi duomenys apie buto pagerinimui atliktus darbus, panaudotas medžiagas ir pirktus daiktus, dėl šios priežasties negalima įvertinti, kokia apimtimi kiekviena šalis prisidėjo prie buto pagerinimo iš esmės. Ieškovės atstovas dar pirmo teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas sudarė ir atsiuntė detalų sutuoktinių bendrų daiktų balansą, atliktų remonto darbų finansinius vertinimus, paskaičiavimus, kokia apimtimi kiekviena šalis prisidėjo prie ieškovei priklausančio buto remonto. Teismas proceso metu iš esmės nevertino atsakovo jėgomis atliktų buto pagerinimo remonto darbų.

1.4. Teismas nevertino atsakovo indėlio grynaisiais pinigais į buto remontą, nors byloje atsakovas pateikė tai pagrindžiančius rašytinius įrodymus.

1.5. Nesutiktina su teismo sprendimo 20.1 punkte nurodytų lėšų panaudojimu buto remontui, nes byloje nėra pateikta tokių duomenų. Atsakovas tik teismo posėdžių metu pirmą kartą išgirdo apie tokių lėšų buvimą.

1.6. Nesutiktina su teismo sprendimo 20.2 punktu, kad ieškovės teta V. P. paskolino ieškovei 8000 Eur grynaisiais pinigais. Apie šį menamą lėšų skolinimąsi ieškovė privalėjo informuoti savo sutuoktinį, tačiau atsakovas apie gautą paskolą nieko nežinojo. Minimi pakvitavimai byloje atsirado ieškovei nepavykus nuslėpti iš Swedbank sąskaitos atlikto 10 000 Eur lėšų išgryninimo dar prieš skyrybų procesą. Ieškovė šį lėšų išgryninimą grindžia poreikiu grąžinti minimą skolą. Byloje nėra paties skolos vekselio egzistavimo įrodymų, nors skolinantis tokią sumą buvo prievolė vekselį registruoti pas notarą. Logiškai nesuprantamas ieškovės siekis pasiskolinti grynaisiais pinigais tokią sumą, kai minėtu laikotarpiu remonto darbams net nebuvo poreikio skolintis pinigų. Apie šį menamą pinigų skolinimąsi ieškovė neužsiminė pirmo teismo posėdžio metu. Nesuprantama, kodėl V. P. minėtos menamos paskolos ieškovei neskolino pavedimu, taip būtų buvę galima išvengti bet kokio ginčo šiuo klausimu.

1.7. Nesutiktina su teismo sprendimo 20.3 punkto teiginiu, kad ieškovė „gavo darbo užmokestį, kurio dalį pervesdavo atsakovui“. Ieškovė atsakovui pervesdavo pinigus tik už atitinkamus atsakovo pirkinius, kurie buvo skirti išskirtinai ieškovei (už automobilio dalis ir pan.).

1.8. Nesutiktina su teismo sprendimo 20.4 punktu. Atsakovas pateikė visą teismo reikalautą informaciją apie santuokos metu gautas pajamas. Iš detalių bankų sąskaitų išklotinių matyti, kokiems tikslams buvo išleidžiamos šios lėšos. Atsakovo į bylą pateikti duomenys apie darbo užmokestį 2007-2014 m., t. y. dar iki santuokos sudarymo įrodo, kad atsakovas galėjo disponuoti jo minima 20 000 Lt suma ir ją skirti ieškovės buto remontui. Būtent šis priežastinis ryšys tarp atsakovo turėtų santaupų ir prekių bei paslaugų mokėjimo kvitų, kuriuos atsakovas teikė teismui, yra esminis įrodymas kad tokie pirkiniai grynaisiais pinigais buvo apmokėti iš atsakovo lėšų.

1.9. Nesutiktina su teismo sprendimo 21 punktu, kad buto remontas atliktas išskirtinai ieškovės lėšomis. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad atsakovas savo lėšomis prisidėjo prie ieškovės buto remonto, todėl atsakovo reikalavimas dėl piniginės kompensacijos negali būti atmestas.

1.10. Nesutiktina su teismo sprendimo 25 punkte pateiktais motyvais, kodėl patenkintas ieškovės pasiūlytas daiktų padalijimo būdas natūra. Minėtas būdas neatitinka CK numatytų teisingumo ir protingumo kriterijų. Neturinčiam nuosavo būsto atsakovui natūra atitektų tokie daiktai kaip sofa, dvigulė miegamojo lova, skalbimo mašina ir kt. Dėl tokio daiktų padalijimo atsakovas posėdžių metu nuolat reiškė motyvuotus prieštaravimus.

Žemesnės instancijos teismas

1.11. Atsakovas ieškovei buvo siuntęs Excel programos failą (EPP failas pridėtas kaip (duomenys neskelbtini)), kuriame detaliai nurodė visus daiktus, remonto darbus, medžiagas remontui, buto mokesčių paskaičiavimus, kuriais paremti atsakovo reikalavimai ieškovei. Teismo sprendimo 26 ir 27 punktai su visais juose esančiais papunkčiais neatitinka to, ką viso proceso metu sutarė šalys, kaip nusprendė pasidalinti turtą. Vien tik ieškovės ieškinyje minimo turto pasidalinimo ir turto kainų nustatymui buvo paskirti trys teismo posėdžiai, buvo sutarta dėl daugelio daiktų pasidalinimo tarp šalių, tačiau teismas šiuo sprendimu kažkodėl nusprendė grįžti vos ne į pradinį ieškovės teikto ieškinio variantą.

1.12. Nesutiktina su sprendimo 29 punktu, kad 2021 m. rugpjūčio 20 d. Swedbank taupomosios sąskaitos lėšos buvo panaudotos ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto remontui, nes remonto darbai bute jau buvo užbaigti. Šioje sąskaitoje buvusios lėšos atitinka CK 3.88 straipsnio sąvoką, kas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl skyrybų procese turi būti atitinkamai padalintos.

1.13. Nesutiktina su sprendimo 30 punktu, kad atsakovui tenka didesnė turto natūra dalis, todėl priteistina 380,69 Eur dydžio kompensacija ieškovės naudai. Kilnojamo turto balansas, kuriuo šiame procese teismas remiasi iš esmės, yra sudarytas netinkamai. Teismas proceso metu nesudarė tinkamo ir pilno bendro sutuoktinių turto balanso. Artimiausią tikrovę atitinkantį bendro sutuoktinių turto balansą teismui teikė atsakovas, bet teismas jo net nevertino.

1.14. Nesutiktina su sprendimo 31 punktu, kuriame nurodyta, kad likęs atsakovo įsiskolinimas ieškovei sudaro 380 Eur. Ieškovė 2021 m. lapkričio 12 d. iš savo sąskaitos atliko 422,22 Eur pavedimą į atsakovo sąskaitą, paskirtyje nurodydama „atsiskaitau už telefoną, nors minėtu laikotarpiu neva egzistuoja atsakovo 380 Eur skola ieškovei.

1.15. Nesutiktina su sprendimo 33 ir 34 punktais. Atsakovas prašė jam santuokos metu susidariusią komunalinių mokesčių permoką. Atsakovas neginčija fakto, kad komunalinius mokesčius už butą mokėjo ir ieškovė, bet pagal byloje pateiktas detalias mokėjimų išklotines matyti, kad atsakovas sumokėjo didesnę mokesčių už butą dalį. Proceso metu buvo nustatyta, kad atsakovas gaudavo žymiai mažesnes pajamas nei ieškovė, bet sumokėjo daugiau mokesčių už butą, taip nukrypstant nuo sutuoktinių lygiavertiškumo principo, kai abu sutuoktiniai vienoda dalimi turi prisidėti prie šeimos išlaikymo. Toks buto mokesčių permokos susidarymas grindžiamas detaliais skaičiavimais, kurių teismas proceso metu nenagrinėjo.

1.16. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo priteistomis bylinėjimosi išlaidomis. Byla nėra sudėtinga ir buvo visos galimybės taikiai susitarti, tačiau ieškovė vengė bendravimo su atsakovu ir visokiais būdais apsunkino procesą. Šalims neleido susitarti ieškovės atstovo pozicija. Ieškovės atstovo elgesys proceso metu turėjo CPK 95 straipsnyje aprašomo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių. Dėl šių aplinkybių teismas visas bylinėjimosi išlaidas turėjo priteisti iš ieškovės, kad ji patirtų savo neracionalių veiksmų pasekmes.

Atsiliepimas

15. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Atsakovo apeliacinis skundas turi šiuos trūkumus: 1) nėra nurodytas apeliacinio skundo dalykas, dėl to apeliacinis skundas paliktinas nenagrinėtu (CPK 306 straipsnio 1 dalies 5 punktas); 2) atsakovas nepateikė materialinės ir/ar procesinės teisės normų pažeidimų, nenurodė teismų praktikos, nuo kurios hipotetiniu atveju galėjo nukrypti pirmosios instancijos teismas, taigi atsakovas iš esmės nenurodė objektyvių motyvų, sudarančių pagrindą konstatuoti sprendimo neteisėtumą.

Žemesnės instancijos teismas

2.2. Nesutiktina su atsakovo prašymu nustatyti, kad turtines pasekmes santuokos nutraukimas sutuoktiniams sukėlė nuo 2022 m. balandžio 18 d. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2022 m. balandžio 20 d. (prašymo dėl mediacijos vykdymo šalių ginčui dėl santuokos nutraukimo pateikimo dienos). Atsakovas nenurodo motyvų, kodėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatymas kita data – 2022 m. balandžio 18 d. – yra tikslingesnis, nei teismo konstatuota 2022 m. balandžio 20 d. data. Jis nenurodo, kokių turtinių pasekmių, atsirandančių dėl įstatymų nustatyto sutuoktinių turto režimo taikymo ir sutuoktinių prievolių bendrumo, jis siekia išvengti, todėl taikytina bendra CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kuomet faktinis santuokos nutraukimas laikytinas nuo santuokos nutraukimo bylos inicijavimo (2022 m. balandžio 20 d.).

2.3. Nesutiktina su atsakovo prašymu atimti iš ieškovės jos santuokinę pavardę, nes ji yra kalta dėl santuokos nutraukimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė ieškovei palikti santuokos metu įgytą D. pavardę, kadangi šalių santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovas savo priešieškinyje nereiškė reikalavimo ir neįrodinėjo ieškovės kaltės, todėl nepagrįstai reiškia reikalavimą uždrausti ieškovei santuokinę pavardę ir prašo jai grąžinti iki santuokos turėtą pavardę. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę pavardę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pasirinko po santuokos nutraukimo išsaugoti santuokos pagrindu įgytą pavardę. Jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų (CK 3.69 straipsnio 2 dalis). Atsakovas reikalauja uždrausti ieškovei pasilikti santuokinę pavardę, nes laiko, kad santuoka nutrūko dėl ieškovės kaltės, tačiau to neįrodinėjo pirmosios instancijos teisme. Priešingai, atsakovas savo procesiniuose dokumentuose (atsiliepime į ieškinį ir priešieškinyje) reikalavo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, taigi iš esmės pripažino ir savo kaltę dėl santuokos iširimo. Pavardės keitimas pareikalautų keisti eilę ieškovės asmens dokumentų, ieškovės asmens duomenis darbovietėje ir kitose institucijose, kas reikalautų daug laiko, pastangų, asmeninių ieškovės lėšų ir sukeltų didelių nepatogumų.

2.4. Nesutiktina su atsakovo reikalavimu pripažinti, kad ieškovės būstas, kurį ji dovanojimo sutarties pagrindu įgijo iki santuokos, būtų pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Butą ieškovė įgijo dovanojimo sutarties pagrindu, jis laikytinas asmenine ieškovės nuosavybe. Dovanojimo sutartyje nenurodytos jokio išimtys, kurių pagrindu minėtas turtas sukurtų turtines teises ir atsakovui. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus apie tai, kad jai tėvų padovanoto buto kosmetinis remontas buvo atliktas išskirtinai iš ieškovės lėšų, ieškovė visą santuokos laikotarpį dirbo (priešingai, nei atsakovas) ir didžiąją dalį savo darbo užmokesčio skirdavo būsto remonto ir baldų įsigijimui, mokėjo už komunalinius patarnavimus, pirko šeimai maistą, išlaikė atsakovą. Pastarasis nepateikė duomenų apie santuokos metu gautas darbines pajamas, o jo pateikti duomenys apie darbo užmokestį iki santuokos sudarymo nėra susiję su ieškovės asmeniu ir/ar jos turtu.

2.5. Santuokos metu ieškovės butas nebuvo pagerintas iš esmės. Atsakovas neįrodė ieškovės bute atliktų esminių pagerinimų fakto, lėmusių ieškovės buto vertės padidėjimą. Buto vertės padidėjimas dėl nekilnojamojo turto rinkos pokyčių nėra prilyginamas tokio turto esminiam pagerinimui ar pagerinimui apskritai ir nesuteikia bei negali suteikti jokių turtinių teisių tokiame turte kartu gyvenančiam asmeniui. Atsakovas neįrodė, kad santuokos laikotarpiu jo gautos pajamos buvo pakankamos bent jo paties asmeninių būtinųjų poreikių tenkinimui. Remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, nenustatyta teisiškai reikšminga antroji aplinkybė (jog iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis), kuri yra būtina siekiant sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

2.6. Nesutiktina su atsakovo prašymu vadovautis jo priešieškinyje pateiktu namų apyvokos daiktų padalijimo būdu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė tokį atsakovo reikalavimą. Ieškovė, dalindama daiktus, atsakovui paliko jo neoficialioje darbinėje veikloje naudojamus baldus ir kompiuterinę techniką, sau palikdama buto įrengimą sudarančius integruotus daiktus, kurių išmontavimas padarytų žalą butui, dėl to tenkinamas būtent ieškovės pasiūlytas daiktų padalijimo būdas. Vien tai, jog iš esmės visi daiktai (net ir tenkantys atsakovui) buvo įgyti iš ieškovės darbo užmokesčio, nes atsakovas nedirbo beveik visą santuokos laikotarpį, ieškovės pasiūlytas padalinimo būdas atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų įgyvendinimą.

2.7. Atsakovas apeliaciniame skunde kelia deklaratyvius klausimus dėl pirmosios instancijos teismo posėdžių, kuriuose buvo sprendžiamas santuokos metu įgyto kilnojamojo turto padalijimo klausimas, tačiau nuslepia faktinę aplinkybę, kad net trys teismo posėdžiai buvo skirti daiktų padalinimui dėl atsakovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, jo nuomonės kaitos, kuomet jis daug kartų keitė savo pageidaujamų kilnojamųjų daiktų sąrašą ir nesąžiningai mažino dalijamų daiktų vidutines rinkos vertes, siekdamas praturtėti ieškovės sąskaita. Atsakovas jau pasiėmė didžiąją dalį jam priteistų kilnojamųjų daiktų, kas įrodo, kad teismo nustatytas daiktų padalinimo būdas yra puikiai realizuojamas praktikoje ir jam priimtinas.

2.8. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad visos ieškovės asmeninėse banko sąskaitose esančios lėšos buvo panaudotos jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto remontui, dėl to atsakovo prašymas dalinti šias lėšas lygiomis dalimis pagrįstai buvo atmestas. Atsakovas santuokos metu nedirbo ir buvo iš esmės visiškai išlaikomas ieškovės, dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad jis, pažeisdamas savo sutuoktinio pareigą prisidėti prie bendro šeimos ūkio, neteko jokių teisių į kito sutuoktinio uždirbtą turtą. Kadangi ieškovės darbo užmokestis (įskaitant ir atsakovo nurodytą ieškovės banko sąskaitoje sukauptą sumą) buvo išnaudotas santuokos metu (t. y. iki 2022 m. balandžio 20 d.) išimtinai būste esančių daiktų įsigijimui, kurie buvo padalinti sprendimu, akivaizdu, kad atsakovas šią sumą iš esmės gavo natūra jam priteistais daiktais.

2.9. Atsakovas pirmosios instancijos teismui nepasiūlė jokio tikrovę atitinkančio dalintino turto balanso, priešingai, siekė sumažinti dalintiną turtą, eliminuodamas santuokos metu įgytą kompiuterinę techniką ir kitus daiktus, o dalį daiktų be ieškovės sutikimo ėmė pardavinėti bylinėjimosi metu, gautas lėšas panaudodamas savo asmeniniams poreikiams. Toks atsakovo elgesys, kuomet jis naikina santuokos metu įgytą ir nepadalintą turtą, patvirtina jo nesąžiningumą ir asmeninių interesų prioritetizavimą. Santuokos pabaigoje dalinamas tik santuokos pabaigoje išlikęs turtas. Tuo atveju, jeigu iki santuokos pabaigos vienas iš sutuoktinių be kito sutuoktinio žinios parduoda ar kitaip pradangina turtą, kuris buvo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisės objektas, kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti kompensacijos. Šiame ginče teisę į piniginę kompensaciją turi tik ieškovė.

2.10. Ieškovė pateikė įrodymus, kad santuokos laikotarpiu atsakovui iš viso paskolino 680 Eur ir iš šios sumos atsakovas grąžino ieškovei 300 Eur. Likęs įsiskolinimas sudaro 380 Eur ir priteistinas ieškovei. Atsakovo byloje keliami klausimai yra be adresato, neturi faktinės ar teisinės prasmės šiam ginčui, todėl nenagrinėti dėl jų neatitikties procesiniam dokumentui keliamiems reikalavimams.

2.11. Atmestinas atsakovo reikalavimas priteisti jo sumokėtus komunalinius mokesčius už ieškovės buto išlaikymą. Tiek šeimos patiriamos išlaidos būsto komunaliniams mokesčiams, tiek maistui ar elementarioms buities reikmėms, yra prilyginamos bendro ūkio vedimui ir bendroms šeimos išlaidoms. Priešingu atveju, ieškovė įgytų teisę reikalauti priteisti jai iš atsakovo: 1) nuomos mokestį už jo gyvenimą ieškovei priklausančiame bute tiek santuokos laikotarpiu, tiek ieškovei inicijavus santuokos nutraukimą; 2) patalpų nuomą jo vykdomai individualiai veiklai; 3) ieškovės išlaidas, patirtas atsakovo išlaikymui santuokos laikotarpiu. Tai, kad atsakovas santuokos metu apmokėjo dalį buto komunalinių mokesčių, nesudaro moralinio ar teisinio pagrindo reikalauti kompensacijos, nes šalys vedė bendrą šeimos ūkį ir atsakovas turėjo pareigą rūpintis sutuoktine tiek materialiąja, tiek fizine, tiek psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

2.12. Ieškovė šioje civilinėje byloje iš viso patyrė 5600 Eur bylinėjimosi išlaidų, tačiau teismas jai priteisė tik 1689 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ne atsakovas, o ieškovė dėl atsakovo piktnaudžiavimo procesu patyrė nuostolį, nes ieškinys buvo tenkintas visa apimtimi, tačiau ieškovės naudai priteista mažiau nei 1/3 jos patirtų išlaidų. Ieškovė neskundė teismo sprendimo ir sutinka nusileisti bylinėjimosi išlaidų dalyje.

2.13. Tai, jog atsakovas po santuokos sudarymo apsigyveno ieškovės bute, didžiąją santuokos dalį nedirbo ir nė nebandė susirasti geriau apmokamo darbo ar įgyti atitinkamų kompetencijų, kurias pavyko įgyti ieškovei, yra ne ieškovės, bet paties atsakovo asmeninių neigiamų savybių pasekmė ir atsakomybė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

17. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

Dėl apeliacinio skundo reikalavimų (apeliacijos dalyko)

18. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė pagrįstai teigia, kad apeliantas neišdėstė savo prašymo taip, kaip to reikalauja CPK 306 straipsnio 1 dalies 5 punktas, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tai nesudaro pagrindo apeliacinio proceso metu nustatyti atsakovui terminą apeliacinio skundo trūkumų pašalinimui ar, kaip pageidauja ieškovė, šį apeliacinį skundą palikti nenagrinėtą.

19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl apeliacinio skundo priėmimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo yra grindžiama Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, kurioje yra akcentuojama asmens teisė į tinkamą teismo procesą. Jos esmė yra tai, kad įstatymu turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, jog pirmosios instancijos ar specializuoto teismo baigiamąjį aktą būtų galima apskųsti bent vienam aukštesnės instancijos teismui; įstatyme turi būti įtvirtinta ne tik proceso šalies teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą bent vienos aukštesnės instancijos teismui, bet ir nustatyta tokia apskundimo tvarka, kuri leistų aukštesnės instancijos teismui ištaisyti galimas pirmosios instancijos teismo klaidas; nepripažįstama tinkamu, užtikrinančiu asmens teisę į teisingą bylos nagrinėjimą toks procesinių normų, užtikrinančių šią asmens teisę, aiškinimas, kada procesines teises reglamentuojančių teisės normų taikymas formalizuojamas ir asmens teisė neužtikrinama; kartu pripažįstama, kad nors teisė į teismą nėra absoliuti ir galimi tam tikri šios teisės ribojimai, tačiau bet kokie teisinio ar faktinio pobūdžio šios teisės ribojimai gali būti pripažįstami nesuderinamais su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, jei jie nepagrįstai pasunkina pareiškėjo teisės kreiptis į teismą efektyvumą, konkrečiai – teisės į teismą ribojimas turi turėti teisėtą tikslą ir turi egzistuoti pagrįstas proporcingumo ryšys tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2010, 2018 m. lapkričio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-687/2018 14 punktas).

20. Remdamasis šiomis nuostatomis bei atsakovo apeliacinio skundo turiniu, iš kurio akivaizdu, jog apeliantas skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį prašo koreguoti pagal priešieškinyje išdėstytus jo reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliacijos dalyką sudaro patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas šalių santuoką dėl jų abiejų kaltės, pagrįstai paliko ieškovei santuokos metu įgytą pavardę; ar teisingai nustatė datą, nuo kurios santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms sukėlė teisines pasekmes; ar pagrįstai atmetė atsakovo priešieškinį dėl ieškovei asmeninės nuosavybės teise įgyto buto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, atsakovo nuosavybės teisės į ¼ dalį šio buto pripažinimo arba piniginės kompensacijos už šiame bute atliktus remonto darbus priteisimo; ar teisingai sudarė bendro sutuoktinių turto balansą ir padalijo kilnojamąjį turtą; ar pagrįstai atsisakė padalinti ieškovės banko sąskaitoje buvusias pinigines lėšas ir šalių išlaidas gyvenamojo būsto komunaliniams mokesčiams bei priteisė iš atsakovo jo skolą ieškovei, ar tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Dėl žodinio apeliacinio proceso

21. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį, žodinio proceso tvarka byla apeliacinės instancijos teisme gali būti nagrinėjama tik nustačius, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.

22. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant dalyvaujančio byloje asmens (asmenų) prašymui, nėra teismo pareiga. Bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia tokio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė ją konstatuoti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014). Žodinis posėdis nėra būtinas, jei nėra keliamas fakto ar teisės klausimas, kurie negali adekvačiai būti išnagrinėti pagal bylos medžiagą ir šalių rašytinę poziciją (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1991 m. spalio 29 d. sprendimas byloje Fejde prieš Švediją, peticijos Nr. 12631/87, par. 33) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-611/2022, 30 punktas).

23. Pageidavimą bylą nagrinėti žodine apeliacinio proceso tvarka atsakovas motyvuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismas paliko nenagrinėtus jo pateiktus įrodymus, nepateikdamas motyvų juos visiškai atmetė. Atsakovė prašo rašytinio apeliacinio proceso, atsiliepime į apeliacinį skundą išsamiai išdėstė atsikirtimus į apelianto teiginius. Atsižvelgdama į pastarąją aplinkybę, į tai, kad pirmosios instancijos teismo posėdžiuose dalyvavo abi šalys, į apeliacinio skundo pagrindus bei toliau nurodytiną jų vertinimą teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju žodinis apeliacinis procesas nėra būtinas.

Dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutuoktinių turtinėms teisėms

24. Sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis).

25. Nors ieškovė ieškiniu prašė pripažinti, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo kreipimosi dėl teisminės mediacijos dienos (2022 m. balandžio 20 d.), 2022 m. spalio 26 d. teismo posėdyje sutiko su atsakovo prašymu nustatyti, kad ši data yra 2022 m. balandžio 18 diena, kuomet ji kreipėsi į policiją dėl konflikto su atsakovu (kreipimosi į Kauno m. Santakos policijos komisariatą momentą patvirtina ieškinio priedas Nr. 3) ir išsikėlė gyventi į kitą būstą. Tuo remiantis sutiktina su apeliantu, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2022 m. balandžio 18 d., kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, o ne pirmosios instancijos teismo nustatyto kreipimosi dėl teisminės mediacijos momento (CK 3.67 straipsnio 2 dalis).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

26. Jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų (CK 3.69 straipsnio 2 dalis).

27. Atsakovas priešieškiniu prašė nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pirmosios instancijos teismas šį abiejų šalių reikalavimą patenkino, atsakovas šios sprendimo dalies apeliacine tvarka neskundžia, todėl apelianto reikalavimas po santuokos nutraukimo palikti ieškovei ikisantuokinę jos pavardę atmestinas nesant tam CK 3.69 straipsnio 2 dalyje nustatytos įstatyminės sąlygos.

Dėl buto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe

28. Atsakovas priešieškiniu prašė pripažinti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe ieškovei priklausantį butą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), nes minimas turtas santuokos metu buvo iš esmės pagerintas bendromis sutuoktinių lėšomis ir darbu (CK 3.90 straipsnio 1 dalis), ir priteisti atsakovui vieną ketvirtąją dalį šio buto vertės (pirmosios instancijos teismas priėmė nagrinėti priešieškinį, kuriame prašomos priteisti buto dalies vertė nenurodyta) arba ne mažesnę nei 7159,5 Eur piniginę kompensaciją. Reikalavimą grindė tuo, kad pradedant 2015 m. birželio 27 d. bute buvo atliktas kapitalinis remontas, baigtas 2017 m. rudenį, 2019 m. vasarą atliktas kapitalinis buto balkono remontas.

29. Ieškovės teigimu, bute jos asmeninėmis lėšomis buvo atliktas kosmetinis remontas.

Žemesnės instancijos teismas

30. Pirmosios instancijos teismas šį priešieškinio reikalavimą atmetė konstatavęs, kad byloje nekilo ginčo dėl remonto fakto, kurį patvirtina fotonuotraukos prieš ir po buto remonto (apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas buto remonto darbus išvardino priešieškinyje bei pateikė jų aprašymą USB laikmenoje), tačiau remontas buvo atliktas ieškovės lėšomis, kurias buto remontui ir įrengimui 2014 m. sausio ir gegužės mėnesiais ieškovei padovanojo jos tėvai (10 000 Lt ir 5000 Lt), 8000 Eur 2015 m. rugsėjo 15 d. ieškovei paskolino jos teta V. P., remontui panaudotas ir ieškovės santuokos metu gautas darbo užmokestis; atsakovas duomenų apie darbines pajamas nepateikė, o jo pateikti duomenys apie darbo užmokestį iki santuokos neįrodo, kad šios lėšos buvo panaudotos ieškovės buto remontui.

31. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėdamas šį priešieškinio reikalavimą pirmosios instancijos teismas neatskleidė aptariamos bylos dalies esmės.

32. Aiškindamas CK 3.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisės normą kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, kai nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2008). Esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita. Jeigu turto pagerinimas nebuvo esminis, turtas, esantis asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe, teismo negali būti pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011). Spręsdamas dėl esminio pagerinimo teismas turi atsižvelgti į tikrosios asmeninio turto vertės prieš pagerinant ir pagerinus santykį. Esant ginčui dėl turto pagerinimo iš esmės, teismas turėtų atsižvelgti tik į tą turto vertės pokytį, kuris yra nulemtas atliktų pagerinimų, o ne dėl padėties rinkoje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259-378/2015).

33. Nors tarp šalių kilo ginčas dėl turto pagerinimo iš esmės fakto, pirmosios instancijos teismas atsakovo priešieškinio reikalavimo dėl buto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe nurodytu aspektu nevertino – konstatavo, kad dovanojimo sutarties pagrindu įgytas butas yra asmeninė ieškovės nuosavybė, jo remonto darbai atlikti ieškovės lėšomis, todėl atsakovo reikalavimas dėl piniginės kompensacijos priteisimo atmetamas, t. y. pirmosios instancijos teismas pasisakė tik dėl alternatyvaus priešieškinio reikalavimo, pareikšto CK 3.118 straipsnio 3 dalyje numatytu pagrindu.

34. Analizuojamų pirmosios instancijos teismo išvadų kontekste aktualūs ir apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo vertinimo, jog buto remonto darbai buvo atlikti ieškovės lėšomis.

35. Pirma, teismas nekonstatavo, kad išlaidos buvo remontui buvo padarytos iš asmeninės nuosavybės teise ieškovei priklausančių piniginių lėšų, todėl remiantis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktu nėra reikšminga, kad tam tikslui buvo naudojamas ieškovės darbo užmokestis, kurį įstatymų leidėjas pripažįsta bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (jokio kitokio vertinimo dėl ieškovės gaunamo darbo užmokesčio pirmosios instancijos teismas neatliko).

36. Antra, nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog bylos duomenys patvirtina, kad ieškovei jos tėvai 2014 m. sausio mėn. ir gegužės mėn. padovanojo atitinkamai 10 000 Lt ir 5 000 Lt buto remontui ir įrengimui, tų bylos duomenų neįvardijo, taip pažeisdamas CPK 270 straipsnio 3 dalies reikalavimą atlikti įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokį dovanojimą patvirtinančių įrodymų, išskyrus ieškovės paaiškinimus, byloje nėra (ieškovė tai patvirtino ir atsiliepimuose į priešieškinį bei apeliacinį skundą). Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ir pastarųjų ieškovės paaiškinimų pakankamumo /nepakankamumo dovanojimo faktui pagrįsti taip, kaip to reikalauja CK 1.73 straipsnis, bei nenurodė, kokie bylos duomenys įrodo remonto darbų atlikimą būtent iš ieškovės tėvų padovanotų piniginių lėšų.

37. Trečia, iš ieškovės tetos V. P. rašytinių pakvitavimų, pateiktų prie patikslinto ieškinio, matyti, kad ieškovė 3000 Eur jai grąžino 2022 m. sausio 5 d., pakvitavimai dėl 2500 Eur ir 2500 Eur grąžinimo surašyti 2022 m. sausio 8 d. ir 2022 m. sausio 10 d., kas reikštų, jog pinigai jai buvo sugrąžinti tuo metu, kai šalys gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. Be to, pakvitavimuose tvirtinama, jog pinigai grąžinami pagal 2015 m. rugsėjo 15 d. neprotestuotiną vekselį, t. y. 8000 Eur suma buvo pasiskolinta šalims gyvenant santuokoje (liudytoja V. P. 2023 m. kovo 14 d. teismo posėdyje paaiškino apie vieno vekselio pasirašymą). Iš ieškovės pozicijos spręstina, kad prievolė kreditorei V. P. buvo jos asmeninė prievolė, nes pasiskolinti pinigai buvo panaudoti jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto remontui ir įrengimui. Atsakovas nurodė, jog apie šią paskolą jis nežinojo, paskola yra fiktyvi (niekinė). Paskolos fiktyvumą atsakovas pirmosios instancijos teisme motyvavo tuo, kad pagal tuometinę Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 77 straipsnio 2 dalį (2015 m. birželio 9 d. įstatymo Nr. XII-1761 redakcija) paprastasis vekselis, kurio suma didesnė kaip trys tūkstančiai eurų, turi būti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo, o ieškovė tokio įrodymo nepateikė, liudytoja V. P. apie vekselio tvirtinimą pas notarą neteigė, tačiau pirmosios instancijos teismas šių atsakovo atsikirtimų nevertino.

38. Pasisakant dėl apeliacinio skundo argumentų dėl šios paskolos fiktyvumo taip pat pažymėtina, jog vertinant, ar paskolos grąžinimo pakvitavimai patvirtina rašytinės paskolos sutarties tarp ieškovės ir liudytojos V. P. sudarymą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-43-916/2017), yra aktualios paskolos grąžinimo aplinkybės. 2023 m. kovo 14 d. teismo posėdyje liudytoja V. P. parodė, kad paskolą suteikė grynaisiais pinigais, tokiu pat būdu paskola buvo sugrąžinta. Ieškovė paaiškino, kad paskolos grąžinimą patvirtina liudytojos parodymai ir jos banko sąskaitų išrašai (pirmosios instancijos teismas paskolos sugrąžinimo aplinkybių su ieškove detaliai nesiaiškino). Iš Swedbank, AB, ieškovės sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad 2022 m. sausio 4 d. atliktas pervedimas tarp savo sąskaitų – įplauka 3000 Eur, išgryninta sausio 4 d. du kartus po 780 Eur, sausio 5 d. atliktas pervedimas tarp savo sąskaitų – įplauka 1500 Eur, išgryninta 2000 Eur; sausio 8 d. atliktas pervedimas tarp savo sąskaitų – įplauka 2000 Eur, išgryninta 2000 Eur; 2022 m. sausio 9 d. atliktas pervedimas tarp savo sąskaitų – įplauka 1 261,00 Eur, išgryninta 2000 Eur. Iš sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad 2022 m. sausio 4 d. atliktas pervedimas tarp savo sąskaitų nuimant 3000 Eur, sausio 5 d. – 1500 Eur, sausio 8 d. – 2000 Eur, sausio 9 d. – 1261 Eur, 2021 m. lapkričio 11 d. – 1000 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios operacijos tikėtinai pagrindžia ieškovės paaiškinimus apie asmeninės paskolos sugrąžinimą, tačiau kelia abejonių, ar buto remontui panaudoti paskolos pinigai yra ieškovės asmeninės piniginės lėšos, jeigu paskola yra sugrąžinta iš indėlio, sukaupto šalims gyvenant santuokoje (CK 3.88 straipsnio 1 dalis).

39. Teisėjų kolegija atmeta įrodymais neparemtus apelianto argumentus, jog buto remontui jis panaudojo savo darbo užmokestį, gautą 2007-2014 metais – tokios išvados negalima pagrįsti jokiais byloje esančiais atsakovo sąskaitų bankuose išrašais. Pastebėtina, kad Revolut banko ir dalies Monete banko atsakovo sąskaitų išrašai yra pateikti ne valstybine kalba, pažeidžiant CPK 113 straipsnio 3 dalies reikalavimus, taip pat kad nei juose, nei Swedbank esančiose atsakovo sąskaitose nurodytų duomenų negalima priežastiniu ryšiu susieti su apelianto nurodomomis išlaidomis buto remontui (pažymėtina, kad apeliaciniame skunde tokios sąsajos ir nekonkretizuojamos, apie jas teigiama deklaratyviai, be to, pirmosios instancijos teisme atsakovas nurodė, kad ikisantuokines santaupas grynaisiais pinigais laikė bute pas savo motiną).

40. Tačiau remdamasis priimamos nutarties 31-39 punktuose nurodytais argumentais ir ieškovės pripažinimu teismo posėdžiuose, kad butas buvo suremontuotas tik abiejų šalių darbu, nieko papildomai nesamdant, t. y. atsakovo darbinio indėlio patvirtinimu, (pažymėtina, kad atsakovas teigė ir apie meistrų samdymą), apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad buto remontas buvo atliktas vien tik ieškovės lėšomis ir dėl to yra nepagrįstas atsakovo reikalavimas dėl piniginės kompensacijos priteisimo. Kadangi šis priešieškinio reikalavimas yra alternatyvus, o pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl atsakovo reikalavimo butą pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe, tuo pažeisdamas CPK 265 straipsnio 2 dalies reikalavimą priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų bei neatskleisdamas bylos dalies esmės, apeliacinės instancijos teismas negali priimti sprendimo dėl atsakovo alternatyvaus reikalavimo.

Dėl kilnojamųjų daiktų padalijimo

41. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl dalintino turto balanso sudarymo, namų apyvokos daiktų vertės ir jų padalijimo būdo.

42. Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad CK 3.118 straipsnio 1 dalies prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantis nuosavybės teise turtas. Laikytina, kad turtas realiai egzistuoja, jeigu prašantis padalyti bendrą turtą sutuoktinis nurodo konkretų bendrosios nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą ir pateikia įrodymus, pagrindžiančius tokio turto buvimo vietą ir jo valdymą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2009). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad išlaidos nedalijamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012).

43. Priešieškinyje atsakovas nurodė dalintinus namų apyvokos daiktus, kad šių daiktų vertė yra 3828 Eur, kartu su automobiliu – 4228 Eur, jam prašė priteisti 55 340 Eur vertės televizorių Sony, 10 Eur vertės katino draskyklę, 50 Eur vertės siurblį robotą, 20 Eur vertės skalbinių džiovyklę LEIFHEIT, 60 Eur vertės virtuvinį stalą, jo motinos nupirktus šaldytuvą Samsung ir keturias taburetes, 33 Eur vertės grilį, 40 Eur vertės balkono suoliuką, 120 Eur vertės „stalą kairėje“, 100 Eur vertės IKEA rašomąjį stalą, 50 Eur vertės IKEA kolonėlę, 80 Eur vertės IKEA spintelę su ratukais, 20 Eur vertės 3 stalines lempas, 60 Eur vertės kompresorių, 10 Eur vertės lentą užrašams, 20 Eur vertės dulkių siurblį Karcher, bevertį kilimėlį, jam iš atsakovės priteisti 904 Eur piniginę kompensaciją už namų apyvokos daiktus ir 200 Eur piniginę kompensaciją už automobilį. Ieškovei prašė priteisti kitus priešieškinyje nurodytus daiktus, kurių vertė 2815 Eur, ir 400 Eur vertės automobilį.

44. Ieškovė prašė padalinti namų apyvokos daiktus, išvardintus pirmosios instancijos teismo sprendimo 26, 27 punktuose ir rezoliucinėje dalyje. Abi šalys nurodė savo argumentus dėl daiktų vertės ir teikė apie ją įrodymus. Be to, šalys nurodė nevienodą namų apyvokos daiktų sudėtį. Pavyzdžiui, ieškovė prašė padalinti 1700 Eur vertės virtuvės baldų komplektą, o atsakovas tokiais baldais įvardijo tik 60 Eur vertės virtuvinį stalą; ieškovė šaldytuvą Samsung įvertino 750 Eur, keturias taburetes 40 Eur, o atsakovas šiuos daiktus laikė beverčiais ir jam paskirtinais dėl to, kad jie pirkti jo motinos; atsakovas iš balkono baldų prašė padalinti tik balkono suoliuką, ieškovė prašė padalinti ir balkono staliuką, hamaką bei jo tvirtinimo elementus, dvi balkono kėdes (jos prašymu šie daiktai paskirti atsakovui); atsakovas prašė padalinti vonios svarstykles, plaukų tiesintuvą ir džiovintuvą, kurių ieškovė į dalintinų daiktų balansą neįtraukė; neaišku, koks daiktas yra ieškovės nurodytas 170 Eur vertės siurblys šluota, ar tai ne tas pats atsakovui paskirtas 300 Eur vertės siurblys robotas, kurį atsakovas vertino 50 Eur; atsakovo teigimu, daug įvairių asmeninių įrankių jis buvo įgijęs iki santuokos, tačiau pirmosios instancijos teismas nepasisakė, kodėl visus fotonuotraukose matomus įrankius padalijo kaip bendrąją jungtinę nuosavybę; atsakovas argumentavo, kad dalis ieškovės nurodytų daiktų neatskiriamai priklauso butui kaip jo pagerinimo įranga.

45. Apeliantas pagrįstai teigia, jog šalys teismo posėdžiuose susitarė dėl daugelio namų apyvokos daiktų pasidalinimo, tačiau pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė, namų apyvokos daiktų padalijimą pagal ieškovės pasiūlytą variantą motyvavo tik tuo, kad ieškovė atsakovui paliko jo darbinėje veikloje naudojamus baldus ir kompiuterinę techniką, sau palikdama buto įrengimą sudarančius daiktus, kurių išmontavimas padarytų žalą butui. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad padalindamas namų apyvokos daiktus išimtinai pagal ieškovės pasiūlymą ir neįvardindamas netgi atsakovo pageidaujamo jų padalijimo būdo, nevertindamas teismo posėdžiuose nurodytos šalių pozicijos dėl daiktų padalijimo, nepasisakydamas dėl šio turto sudėties ir vertės nustatymo kriterijų (kodėl sudarydamas dalintino turto balansą vadovaujasi išimtinai ieškovės ieškiniuose nurodyta pozicija bei daiktų kaina laiko ieškovės nurodytą jų vertę, nepasisakydamas dėl atsakovo argumentų apie namų apyvokos daiktų kaip bendrosios jungtinės nuosavybės sudėtį bei šių daiktų vertę), pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies reikalavimus motyvuojamoje sprendimo dalyje glausta forma nurodyti teismo nustatytas bylos aplinkybes, atlikti įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimą, nurodyti argumentus, dėl kurių atmetė atsakovo pateiktus įrodymus.

46. Tuo remiantis pritartina apeliantui, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CK 3.118 straipsnio 1 dalies reikalavimus dėl dalintino turto balanso sudarymo ir 3 dalies nuostatas dėl teisingo kompensacijų balanso sudarymo.

Dėl piniginių lėšų padalijimo

47. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad paprastai teismo sprendimu dalijamas tas sutuoktinių turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę jie įgijo iki bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo arba teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 straipsnio 1 dalis). Šios bendrosios taisyklės išimtis nustatyta tik tiems atvejams, kai sutuoktiniai faktiškai pradėjo gyventi skyrium dar prieš iškeliant santuokos nutraukimo bylą. Tokiu atveju vieno sutuoktinio (išskyrus tą, kuris pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo) prašymu teismas gali nustatyti, kad dalijamas tik tas turtas, kuris įgytas bendrai iki tos dienos, kai sutuoktiniai faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis).

48. Atsakovas priešieškiniu prašė padalinti ieškovės sąskaitoje (duomenys neskelbtini) Swedbank, AB, 2021 m. rugpjūčio 20 d. buvusias pinigines lėšas, jam priteisiant ½ jų dalį, t. y. 5 000 Eur. Teismas šį reikalavimą atmetė konstatavęs, kad šios lėšos buvo panaudotos ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto remontui, apeliantas šią išvadą ginčija nurodydamas, kad tuo metu remonto darbai bute buvo jau užbaigti, todėl tą dieną ieškovės sąskaitoje buvusios piniginės lėšos turi būti padalintos abiem šalims.

49. Teisėjų kolegija sprendžia, jog apelianto reikalavimas dėl 10 000 Eur padalijimo yra nepagrįstas.

50. Iš šios ieškovės banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2021 m. rugpjūčio 20 d. joje buvo 10 000 Eur, kurie 20-čia mokėjimų buvo pervesti į kitą ieškovės sąskaitą 2021m. rugpjūčio 27 d.– 2022 m. sausio 9 d. laikotarpiu po 100, 129, 60, 50, 20, 100, 100, 280, 50, 50, 1000, 50, 100, 50, 100, 300, 3000, 1500, 2000, 1261 Eur. Nurodomus pervedimus patvirtina išrašas iš ieškovės banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios Swedbank, AB.

51. Pasisakant dėl šio apeliacinio skundo reikalavimo pažymėtina, kad priešingai, nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, atsikirtimuose į atsakovo priešieškinį ieškovė nurodė, jog šios lėšos buvo išleistos santuokos metu bendroms sutuoktinių reikmėms (bendram ūkiui), nes santuokos nutraukimo faktas įvyko praėjus 8 mėnesiams nuo atsakovo nurodomos datos.

52. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš pastarajame sąskaitos išraše užfiksuoto ginčo piniginių lėšų panaudojimo nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad 10 000 Eur piniginių lėšų turi būti įtraukta į dalintino turto balansą – bendro gyvenimo pabaigoje 2022 m. balandžio 18 d. tų lėšų jau nebebuvo, o iš išplėstiniame sąskaitos išraše matomo jų panaudojimo darytina labiau tikėtina išvada, kad pinigai buvo panaudoti kasdienėms gyvenimiškoms reikmėms (pirkiniams įvairiose maisto ir drabužių parduotuvėse, renginiams, kavinėms, kurui degalinėse, įvairiems smulkiems pirkiniams, spaudai, paramai Ukrainai per VšĮ Mėlyna ir geltona, nedidelės sumos fiziniams asmenims už, pvz., bilietus ir pan.) (CPK 185 straipsnis), išskyrus nutarties 38 punkte nurodomą tikėtiną atsiskaitymą su kreditore V. P. (minėta, kad toks piniginių lėšų panaudojimas kelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo vertinimo, jog ieškovės asmeninio turto pagerinimas buvo atliktas iš jos asmeninių lėšų, todėl pastaroji aplinkybė turi būti įvertinta pasisakant dėl priešieškinio reikalavimų dėl asmeninio turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ar piniginės kompensacijos už asmeninio turto pagerinimą priteisimo).

53. Pažymėtina, jog į dalintino turto balansą netraukiamos bendro gyvenimo metu sutuoktinių patirtos išlaidos. Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. birželio 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012, pasisakydama dėl kasatoriaus argumentų, susijusių su įmokų už ieškovės studijas neįtraukimo į turto balansą, akcentavo, kad pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno, ir kito asmeninis turtas, t. y. turi būti sudarytas turto balansas, tačiau į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantis nuosavybės teise turtas. Tai reiškia, kad išlaidos nedalijamos.

Dėl atsakovo skolos ieškovei

54. Ieškovė pateikė banko sąskaitos išrašus, kuriuose pažymėta, jog gyvenant santuokoje ji atsakovui kaip paskolą yra pervedusi 680 Eur (2018 m. gegužės 24 d. 10 Eur, 2021 m. vasario 8 d. 100 Eur, vasario 12 d. 50 Eur, 2021 m. vasario 25 d. 350 Eur, vasario 26 d. 150 Eur, 2021 m. gruodžio 23 d. 20 Eur) (priedas prie patikslinto ieškinio Nr. 2), ir atsakovo pavedimą, kuriame pripažįstamas 300 Eur skolinių įsipareigojimų padengimo faktas (priedas prie patikslinto ieškinio Nr. 3). Atsakovas nepateikė įrodymų apie tai, kad yra sugrąžinęs ieškovei likusią skolos dalį.

Žemesnės instancijos teismas

55. Pirmosios instancijos teisme su aptariamu ieškovės ieškinio reikalavimu atsakovas nesutiko todėl, kad santuokos laikotarpiu visos šalių tarpusavio skolos yra pilnai padengtos, nors atsakovo banko sąskaitų išrašuose ir nėra pavedimo, patvirtinančio lėšų pervedimą ieškovei kaip skolos grąžinimą (atsakovo teigimu, jei skola ir buvo, ji sumokėta atsakovo turėtais grynais pinigais, o iš ieškovės gauti pinigai buvo panaudoti bendroms šalių reikmėms).

56. Su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti iš jo ieškovei likusią skolos dalį atsakovas nesutinka dėl to, kad 2021 m. lapkričio 12 d. ieškovė iš savo Swedbank sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atliko 422,22 Eur pavedimą į atsakovo sąskaitą nurodydama paskirtį „atsiskaitau už telefoną“, pavedimo suma 422,22 Eur. Apelianto teigimu, šių pinigų ji nebūtų pervedusi, jei tuo metu būtų egzistavusi 380 Eur jo skola ieškovei.

57. Apeliacinės instancijos teismas šį argumentą atmeta atsižvelgdamas į tai, kad tokiais atsikirtimais atsakovas nesirėmė pirmosios instancijos teisme (teigė, jog pasiskolintas sumas išleido bendriems poreikiams), dėl ko nebuvo pagrindo aiškintis apeliacinio proceso metu jo nurodomų aplinkybių apie ieškovės skolą už telefoną (draudimą apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus nustato CPK 312 straipsnis).

Dėl komunalinių mokesčių

58. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog iš bylos duomenų matyti, kad buto komunalinius mokesčius mokėjo abi šalys (tai apeliantas pripažįsta) ir kad gyvenant santuokoje įprasta, kuomet sutuoktiniai pasidalina bendras išlaidas būstui išlaikyti, todėl atmetė atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl jo sumokėtos didesnės komunalinių mokesčių dalies priteisimo.

59. Iš priedo „Viena sąskaita mokesčių analizė“ prie atsakovo priešieškinio matyti, kad, kaip teigia atsakovas, 2015 m. ieškovė sumokėjo 733,11 Eur komunalinių mokesčių už butą, 2016 m. šių mokesčių suma sudarė 1311,73 Eur, iš kurių ieškovė sumokėjo 369,83 Eur, 2017 m. 1622,82 Eur, iš kurių ieškovė sumokėjo 944,23 Eur, 2018 m. 1537,56 Eur, iš kurių ieškovė sumokėjo 898,34 Eur, 2019 m. 1440,32 Eur, iš kurių ieškovė sumokėjo 1159,23 Eur, 2020 m. 1597,86 Eur, iš kurių ieškovė sumokėjo 172,39 Eur, 2021 m. 1707,62 Eur, kurią sumokėjo atsakovas, 2022 m. 1403,16 Eur, iš kurių iki faktinės separacijos 670,54 Eur, pastarąją sumą sumokėjo atsakovas. Bendra mokesčių už butą suma 10 621,56 Eur, ieškovės sumokėta suma 3544,02 Eur, atsakovo savo lėšomis sumokėta dalis 7 077,54 Eur, kiekvienam sutuoktiniui tenkanti ½ dalis 5 310,78 Eur, atsakovo permoka 1 766,76 Eur (7077,54-5310,78 Eur).

60. Atsakovo priešieškinis dėl šios sumos priteisimo grindžiamas tuo, kad jis gaudavo žymiai mažesnes pajamas nei ieškovė, bet sumokėjo daugiau mokesčių už butą, taip nukrypstant nuo sutuoktinių lygiavertiškumo principo, kai abu sutuoktiniai vienoda dalimi turi prisidėti prie šeimos išlaikymo.

61. Apeliacinio skundo argumentus dėl piniginės kompensacijos už komunalinių mokesčių išlaidas teisėjų kolegija atmeta remdamasi priimamos nutarties 53 punkte nurodomais motyvais apie bendro gyvenimo metu patirtų išlaidų neįtraukimą į dalintino turto balansą. Pažymėtina, jog apeliantas pats tvirtina, kad tarp šalių nebėra likę jokių santuokos metu įgytų tarpusavio įsiskolinimų.

Apeliacinės instancijos teismo išvados

62. Apibendrindama išdėstytus motyvus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nepasisakydamas dėl atsakovo reikalavimo ieškovės asmeninės nuosavybės teise įgytą butą pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe, pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalies reikalavimą priimti sprendimą dėl visų atsakovo pareikštų reikalavimų ir neatskleidė bylos dalies dėl sutuoktinių turto padalijimo esmės; padalindamas kilnojamuosius daiktus pirmosios instancijos teismas pažeidė CK 3.118 straipsnio 1 dalies reikalavimus dėl dalintino turto balanso sudarymo; dėl minimų pažaidų gali būti netinkamai pritaikytos CK 3.118 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl teisingo kompensacijų balanso sudarymo.

63. Atskleisti bylos esmę ir priimti sprendimą dėl pareikštų konkrečių reikalavimų pagal konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo pareiga. Nors apeliacinės instancijos teisme taip pat galima įrodinėti faktines bylos aplinkybes, tačiau bylos esmė turi būti atskleista pirmosios instancijos teisme, nes tą esmę atskleidus tik apeliacinės instancijos teisme, šios instancijos teismas iš esmės veiks kaip pirmosios instancijos teismas, o šalys de facto praras teisę į apeliaciją. Bylos esmės atskleidimas apeliacinės instancijos teisme taip pat prieštarautų CPK įtvirtintai ribotos apeliacijos prigimčiai (CPK 312, 314, 320 straipsniai).

64. Kadangi dėl tirtinų aplinkybių apimties ir pobūdžio yra pagrindas padaryti išvadą, jog byla dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ir bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, nurodoma pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis panaikintina ir ši bylos dalis perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 327 straipsnio 1 dalis 2 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2013).

65. Sprendimo dalis, kuria nustatyta, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2022 m. balandžio 20 d., pakeistina nurodant 2022 m. balandžio 18 d. datą (CPK 330 straipsnis, 326 straipsnio 3 punktas).

66. Perduodamas bylos dalį dėl turto padalijimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimu.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 3 d. sprendimo dalį, kuria nustatyta, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2022 m. balandžio 20 d. Šią sprendimo dalį suformuluoti taip: „Nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2022 m. balandžio 18 d.“.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 3 d. sprendimo dalį, kuria visiškai patenkintas ieškovės ieškinys ir atmestas priešieškinis, padalintas šalių kilnojamasis turtas, nuspręsta priteisti ieškovei E. D. iš atsakovo E. D. 380,69 Eur (trijų šimtų aštuoniasdešimties eurų 69 ct) kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį ir 1 689,00 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) bylinėjimosi išlaidas ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Palikti nepakeistą sprendimo dalį, kuria šalių santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo ieškovei E. D. palikta santuokinė pavardė D., atsakovui E. D. palikta prigimtinė pavardė D., ieškovei iš atsakovo priteista 380,00 Eur (trijų šimtų aštuoniasdešimties eurų) skola, pirmosios instancijos teismo 2022 m. lapkričio 14 d. ir 2023 m. vasario 15 d. nutartimis ieškovės prašymu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo bei nuspręsta teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo patvirtintą kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo įsiteisėjimo dienos elektroninio ryšio priemonėmis išsiųsti Kauno miesto savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo ir informavimo skyriaus Civilinės metrikacijos poskyriui santuokos nutraukimo faktui įregistruoti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Virginija GudynienėAnita SereikienėEdita Šliumpienė