- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-04-29
- Bylos Nr.
- e2-270-955/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08863-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Imbrasienė
- Ieškovas
- E. D.
- Atsakovas
- E. D., V. P.
- Advokatai
- Erikas Pavlovičius, Gintas Gustaitis
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. D. patikslintą ieškinį atsakovui E. D. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir kompensacijos priteisimo bei atsakovo E. D. patikslintą priešieškinį ieškovei E. D. bei atsakovei V. P. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, santuokoje įgyto turto padalijimo ir kompensacijos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai
1. Ieškovė E. D. (toliau – ieškovė) patikslinusi ieškinio reikalavimus prašė natūra padalinti santuokoje įgytą turtą jos nurodytu būdu bei iš atsakovo E. D. (toliau – atsakovas) priteisti ieškovei 278,79 Eur vertės kompensaciją už atsakovui natūra atitenkančią didesnę turto dalį bei ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė bei teismo posėdžiuose paaiškino, kad šalių santuoka nutraukta Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 3 d. sprendimu, tačiau turto padalijimo klausimai buvo perduoti teismui spręsti iš naujo. Taigi, ieškovė prašo jai priteisti jos vardu registruotą transporto priemonę AUDI, 80 AVANT, v/n (duomenys neskelbtini) 400,00 Eur vertės, jos vardu atidarytoje banko sąskaitoje esančias lėšas (patikslinto ieškinio pateikimo dienai - 655,43 Eur), santuokos metu įgytus kilnojamuosius daiktus (natūra), kurių bendra vertė yra 7 415,00 Eur bei 278,79 Eur vertės piniginę kompensaciją už atsakovui natūra atitenkančią didesnę turto dalį. Atsakovui E. D. ieškovė prašo priteisti visas jo asmeninėje banko sąskaitoje esančias lėšas, santuokos metu įgytus kilnojamuosius daiktus (natūra), kurių bendra vertė yra 9 028,00 Eur.
3. Ieškovė nurodė, kad santuokos laikotarpiu šalys nekilnojamojo turto neįgijo. Iki santuokos sudarymo 2014 m. spalio 30 d. dovanojimo sutarties Nr. VL-3163 pagrindu ieškovė įgijo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Esminis šio būsto remontas ir įrengimas buvo atlikti iš ieškovės asmeninių lėšų, įgytų iki santuokos sudarymo. 2014 metų sausio mėn. 10 000,00 Lt ieškovei padovanojo jos tėvai - L. O. ir V. O. - buto remontui ir įrengimui, kurie buvo panaudoti pagal paskirtį; 2014 metų gegužės mėn. 5 000,00 Lt ieškovei padovanojo motina L. O. buto remontui ir įrengimui, kurie buvo panaudoti pagal paskirtį. Šias aplinkybes patvirtina ieškovės banko sąskaitos išrašas, kuriame matyti, kad iki santuokos ieškovė į savo asmeninę banko sąskaitą įnešė virš 5 000,00 Eur tėvų dovanotus grynuosius pinigus. Be to, 2015 m. rugsėjo 15 d. ieškovei jos teta V. P. paskolino 8 000,00 Eur, taip pat buto įrengimui buvo naudojamas ieškovės gautas darbo užmokestis.
4. Santuokos metu šalys įgijo įvairų kilnojamąjį turtą, kuris yra išvardintas patikslintame ieškinyje. Ieškovė paaiškino, kad nurodytų namuose esančių daiktų vertė atitinka daiktų įsigijimo kainą (už kurią daiktai buvo pirkti) ir šią kainą pasiūlė būtent atsakovas, kuomet 2022 m. balandžio 27 d. pateikė pasiūlymą ieškovei, nurodydamas, kokia yra kiekvieno daikto vertė ir kaip pageidauja juos pasidalinti. Santuokos metu įgytų kilnojamųjų baldų ir technikos vertė iš viso yra 16 443,00 Eur.
Atsiliepimas
5. Ieškovė atsiliepimu į priešieškinį prašė teismo priešieškinį atmesti, o ieškinį tenkinti. Ieškovė nesutinka su priešieškinio reikalavimu po santuokos nutraukimo pripažinti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe ieškovei priklausantį butą ir priteisti atsakovui ¼ buto vertės. Bute buvo atliktas tik einamasis kosmetinis remontas, kurį ieškovė atliko savo asmeninėmis lėšomis. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių ieškovei priklausančio buto vertės padidėjimą dėl atliktų pagerinimų, bet ne padėties rinkoje. Atsakovo pateikti čekiai, kvitai ir sąskaitos faktūros nepatvirtina, kad juos apmokėjo būtent atsakovas ar kad juos atsakovas apmokėjo iš savo uždirbtų ir/ar asmeninių lėšų, ar kad įgytos medžiagos, daiktai buvo naudojami konkrečiai ieškovės būsto remontui. Kitaip tariant, atsakovo teikiami apskaitos dokumentai neturi priežastinio ryšio su ieškovei priklausančiu butu. Atsakovo nurodyti būste esantys kilnojamieji daiktai neturi įtakos nekilnojamojo turto vertei, nėra laikytini neatskiriama nekilnojamojo turto dalimi ir negali būti pripažinti būsto pagerinimu. Atsakovas neįrodė, kad santuokos laikotarpiu jo gautos pajamos buvo pakankamos bent jo paties asmeninių būtinųjų poreikių tenkinimui. Santuokos laikotarpiu visi buto kosmetinio remonto darbai, medžiagos, buto baldai ir daiktai buvo perkami iš ieškovės asmeninių santaupų ir darbo užmokesčio.
Šalies argumentai
6. Ieškovė nurodo, kad atsakovas nurodo klaidingą santuokos metu įgytų kilnojamųjų daiktų vertę, siekdamas sumažinti jam po santuokos nutraukimo tenkančių kilnojamųjų daiktų vertę ir prisiteisti piniginę kompensaciją iš ieškovės. Ieškovė prašo vadovautis jos patikslintame ieškinyje nurodyta kilnojamųjų daiktų verte, nes ieškovės patikslintame ieškinyje nurodyta turto vertė atitinka 2022 m. balandžio 22 d. paties atsakovo pateiktame pasiūlyme nurodytą turto vertę, kurią atsakovas pradėjo koreguoti tik bylinėjimosi teisme metu. Be to, atsakovas dalį daiktų pasiėmė, išsikraustydamas iš ieškovės namų. Bendra atsakovo savavališkai išvežtų daiktų vertė – 6 758,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas šiuos daiktus išsivežė išsikraustydamas iš ieškovės namų, laikytina, kad atsakovas sutinka, jog šie daiktai jam atitektų natūra, o ieškovei būtų priteista piniginė kompensacija, atitinkanti / šių daiktų vertę.
7. Taip pat ieškovė nurodo, kad atsakovas patikslintame priešieškinyje be kitų reikalavimų reiškia visiškai naujus reikalavimus, kuriais prašo pripažinti E. D. ir V. P. tarpusavio skolinimosi sandorį apsimestiniu bei pripažinti E. D. AB „Swedbank“ taupymo sąskaitoje 2022 metų sausio mėn. buvusias lėšas, t. y. 8 000,00 Eur, bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, atsakovui priteisiant 4 000,00 Eur. Ieškovė nurodo, kad šių reikalavimų atsakovas nereiškė savo pirminiame priešieškinyje civilinėje byloje Nr. e2-15639-1041/2023, o 2023 m. rugsėjo 28 d. Kauno apygardos teismas nutartimi iš naujo grąžino tik reikalavimus dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir kompensacijos priteisimo, kuriuos šalys išreiškė šioje civilinėje byloje, todėl ieškovė prašo atsakovo naujai reiškiamus reikalavimus šioje civilinėje byloje palikti nenagrinėtus.
II. Atsakovų argumentai
II.1. Atsakovo E. D. argumentai
Šalies argumentai
8. Atsakovas E. D. byloje pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo prašė: 1) pripažinti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe E. D. priklausantį nekilnojamą turtą, butą (duomenys neskelbtini), nes minėtas turtas santuokos metu buvo iš esmes pagerintas bendromis sutuoktinių lėšomis ir darbu, atsakovui priteisti 7 159,50 Eur kompensaciją; 2) pripažinti negaliojančiu ieškovės E. D. ir atsakovės V. P. 2015 m. rugsėjo 15 d. sudarytą 8 000,00 Eur tarpusavio skolinimosi sandorį pagal neginčijamą vekselį; 3) pripažinti ieškovės E. D. AB „Swedbank“ taupymo sąskaitoje 2022 metų sausio mėn. buvusias lėšas, t. y. 8 000,00 Eur bendra jungtine sutuoktiniu nuosavybe, atsakovui priteisiant 4 000,00 Eur; 4) priteisti atsakovui kilnojamą turtą natūra, kurio vertė iš viso yra 795,00 Eur ir šią sumą sudaro daiktai pagal vertes nurodyti atsakovo sudarytoje lentelėje; 5) atsakovo naudai priteisti iš ieškovės jo patirtas bylinėjimosi ir teisinės pagalbos išlaidas; 6) papildomai priteisti iš ieškovės kompensaciją už didesnę kilnojamo turto natūra dalį.
Atsiliepimas
9. Atsakovas savo procesiniuose dokumentuose nurodė bei teismo posėdžiuose paaiškino, kad jis nesutinka su ieškovės pateiktu sutuoktinių bendro turto balansu ir ieškovės siūlomu kilnojamų daiktų padalinimo natūra tarp šalių variantu. Juo siekiama atsakovui priskirti didelių gabaritų ir išskirtinai pagal ieškovės buto išplanavimą pirktus baldus ir kitus daiktus, taip piktybiškai siekiant nemokėti jokios finansinės kompensacijos atsakovui už ieškovei tenkančią didesnę kilnojamų daiktų dalį. Atsakovas neturi nuosavo būsto ir jam šių daiktų nebūtų kur dėti. Atsakovas prašo priteisti jam kilnojamuosius daiktus, kurie išskirtinai naudojami jo profesinei veiklai vykdyti, viso 795,00 Eur sumai, o už didesnę ieškovei atitenkančią turto dalį priteisti atsakovui piniginę kompensaciją. Atsakovas taip pat nurodo, kad ieškovės nurodyti kilnojamieji daiktai, esantys atsakovui priklausiusiame darbo kambaryje yra ne jo, o jo klientų. Atsakovas nuo 2006 m. rugpjūčio 28 d. vykdo individualią veiklą pagal pažymą, todėl turi sukaupęs begalę įvairių daiktų savo profesinei veiklai, o ieškovei pateikus darbo kambario aplinkos nuotraukas niekaip neįrodoma, kad nuotraukose matomi daiktai yra jungtinės sutuoktinių nuosavybės daiktai. Priešingai, ieškovės teismui pateiktose nuotraukose matomi buvo naudojami išskirtinai atsakovo profesinėje veikloje.
10. Buto remontui naudotų daiktų nuotraukos pateikiamos 2015-2019 metų, nuotraukose matomi daiktai neišlikę bute iki santuokos nutraukimo momento, todėl negali būti įtraukti į bendro turto balansą. Dalis įrankių buvo skolinta, dalį įrankių buvo atsivežę darbus bute atlikę meistrai todėl jie niekada ir nepriklausė sutuoktiniams. Atsakovas nesutinka su ieškovės pateiktomis atsakovui atitenkančių daiktų kainomis ir mano, kad visos šių daiktų kainos turėtų būti nustatytos pagal jų rinkos vertę jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje.
11. Atsakovas prašo pripažinti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe ieškovei priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), nes šis turtas santuokos metu buvo iš esmės pagerintas bendromis sutuoktinių lėšomis ir darbu - bute buvo keičiama elektros instaliacija, vykdomas šildymo sistemos modernizavimo projektas, keičiami radiatoriai, liejamos naujos betoninės grindys, lyginamos sienos, betonuojami sienose buvę plyšiai ir ertmės, taip sustiprinant nešančias konstrukcijas, daroma gipsinė pertvara ir suformuojama nauja vonios ir tualeto bendra patalpa, iš esmės pakeičiant pradinį buto išplanavimą. Virtuvėje, vonioje, sandėliavimo patalpose įrengtos gipsinių konstrukcijų lubos su LED apšvietimu, pakeista apšvietimo kontūro elektros instaliacija, įrengta nauja balinto uosio parketlenčių grindų danga, virtuvėje grindys išklotos medžio imitacijos akmens masės plytelėmis. Visame bute atnaujinti šilto ir šalto vandens stovai, vonios nuotekų stovas ir nuo jo einanti kanalizacijos sistema, hidrolizuota vonios?tualeto patalpa, sienos ir grindys išklijuotos plytelėmis, įrengtas elektrinis grindinis šildymas, pakeistas karšto vandens cirkuliacinis gyvatukas, sumontuota nauja santechnika, atlikti kiti remonto darbai. Buto remontui pirktų daiktų ir medžiagų bei atliktų darbų vertinimas pagal daiktų įsigijimo ir vidutines remonto darbų atlikimo kainas viršija 25 000,00 Eur. Ši suma yra artima buto dovanojimo sutartyje nurodytai šio buto vertei 29 830,86 Eur, todėl minėti buto atnaujinimai neabejotinai buvo esminiai, kas atitinka CK 3.90 straipsnio reikalavimus norint vieno sutuoktinio asmeninį turtą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Taip pat 2019 m. buvo padarytas kapitalinis buto balkono remontas.
12. Atsakovas prie ieškovės turto pagerinimo iš esmės prisidėjo neproporcingai daug tiek finansiškai, tiek ir darbu, savo finansinį indėlį į ieškovės buto remontą jis vertina apytiksliai 7 000,00 Eur, nes tokia pinigų suma disponavo iki santuokos ir visą ją panaudojo šio buto remontui, dar papildomai šiam remontui skirdamas ir visas kitas tuo metu gaunamas pajamas. Atsakovas nurodo, kad jis iki santuokos sudarymo disponavo apie 20 000,00 Lt santaupomis, be to visą santuokos laikotarpį atsakovas gavo pajamų iš individualios veiklos. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovė dėl savo darbo pobūdžio santuokos laikotarpiu fiziškai negalėjo žymiai prisidėti prie darbų atlikimo savo darbu (dirbo sezoninį pamaininį darbą su viršvalandžiais, taip pat buvo komandiruotėse kituose Lietuvos miestuose). Atsakovas neneigia ieškovės finansinio indėlio į buto remontą, bet tik iš jos su darbo santykiais gautų pajamų ir tik ta apimtimi, kuri atspindėta detaliose ieškovės banko sąskaitų išklotinėse.
13. Atsakovas pažymėjo, kad jam apie jokias ieškovės tėvų finansines dovanas nebuvo žinoma iki skyrybų proceso teisme. Ieškovės tėvų tariamas 15 000,00 Lt dovanojimas dar ir buto remontui atrodo labai mažai tikėtinas ir nepagrįstas jokiais rašytiniais įrodymais. Tokios pajamos turėjo atsispindėti ieškovės metinėje mokesčių deklaracijoje, nuo jų net turėjo būti sumokėti mokesčiai valstybei, tačiau tokių duomenų ieškovė teismui nepateikė.
14. Atsakovas taip pat prašo pripažinti ieškovės E. D. ir jos tetos atsakovės V. P. 2015 m. rugsėjo 15 d. sudarytą paskolos sandorį, kuriuo atsakovė V. P. tariamai paskolino ieškovei E. D. 8 000,00 Eur, negaliojančiu. Nurodo, kad jei tokia suma tarp šalių skolinama pasirašant vekselį, pagal CK 1.105 straipsnio 5 dalį toks vekselis turi būti notarinės formos. Byloje nepateiktas joks rašytinis įrodymas, kuriuo ieškovė galėtų pagrįsti tokio vekselio ar paskolos sutarties egzistavimą, tik 2022 m. rugsėjo 30 d. trys pakvitavimai. Be to, V. P. žinojo apie atsakovo ir ieškovės santuoką ir iš to kylančią prievolę apie tokį paskolos sandorį informuoti ir kitą sutuoktinį, tačiau tai padaryta nebuvo, nes jokio paskolos sandorio nebuvo sudaryta. Atsakovas apie neva suteiktą 8 000,00 Eur paskolą sužinojo iš teismui pateiktų pakvitavimų 2022 m. rugsėjo 30 d. Atsakovas pažymėjo, kad V. P. dirba finansų direktore ir jai puikiai žinoma kaip reikia pildyti vekselius, dažnai juos naudoja darbinėje veikloje, ji neabejotinai turėjo galimybę, esant reikalui, paskolinti tokią ar net didesnę pinigų sumą ir pavedimu, nurodant pavedimo paskirtį, taip išvengiant bet kokių interpretacijų kam tokie skolinti pinigai turėjo būti skirti ir kada buvo paskolinti. Jokio realaus poreikio tuo metu (2015 m. rugsėjo 15 d.) skolintis ir tuo labiau grynaisiais pinigais šeimai nebuvo. Sutuoktiniai po 2015 m. gegužės 15 d. vestuvių dar buvo gavę ir žymių dovanų grynaisiais pinigais, todėl jokio poreikio skolintis pinigų nebuvo. Be to, ieškovė teigia, kad skolą V. P. grąžino 2022 m. sausio mėnesį. Atsakovas prašo 2022 metais sausio mėnesį per tris kartus ieškovės išgrynintą 8 000,00 Eur sumą pripažinti bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe.
II.2. Atsakovės V. P. argumentai
Atsiliepimas
15. Atsakovė V. P. pateikė atsiliepimą į patikslintą priešieškinį, kuriame nurodė, kad su E. D. reikalavimu nesutinka ir prašo jį palikti nenagrinėtu. Pažymėjo, kad dabar negali tiksliai prisiminti, ar su E. D. sudarė vieną, du, tris vekselius. Prisimena tik tai, kad E. D. paskolino iš viso 8 000,00 Eur, kuriuos ji jai grąžino, todėl vekselį/vekselius atsakovė sunaikino, nes jų saugojimas neteko jokios prasmės. Kaip matyti civilinėje byloje, pinigų grąžinimo faktas buvo užfiksuotas 3 pakvitavimais, kuriuos E. D. pateikė į civilinę bylą.
16. Kadangi tarp jos ir ieškovės sudarytu vekseliu/vekseliais prisiimti įsipareigojimai yra įvykdyti ir šis vekselis/vekseliai yra sunaikintas, atsakovė mano, kad šis klausimas yra nebeaktualus ir nesupranta E. D. pretenzijų, reiškiamų jos atžvilgiu. Taip pat nurodo, kad vekselio pripažinimas negaliojančiu, savaime nepanaikina paskolos santykių faktinio egzistavimo, tad net ir pripažinus jau sunaikintą vekselį/vekselius negaliojančiais, atsakovę ir E. D. vis tiek sietų paskoliniai santykiai, suteikiantys jai teisę reikalauti paskolintos sumos – 8 000,00 Eur – grąžinimo.
Atsiliepimas
17. Atsakovė nurodo, kad E. D. nepateikė jokios medžiagos, kuri įrodytų, jog ji nepaskolino pinigų E. arba E. negrąžino jai skolos. Atsakovė patvirtino, kad 2015 metais ieškovė kreipėsi į ją, prašydama paskolinti pinigų, todėl atsakovė paskolino E. D. 8 000,00 Eur ir jos sudarė vieną ar kelis vekselius. Ieškovė pažadėjo grąžinti skolą ir šiuos pinigus grąžino, o skolą patvirtinančius dokumentus atsakovė sunaikino.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
patikslintas ieškinys tenkinamas iš dalies, patikslintas priešieškinis tenkinamas iš dalies.
III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Byloje nustatyta, jog Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 3 d. sprendimu nutraukta šalių santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 391), dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o klausimas dėl santuokoje įgyto turto padalijimo Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartimi perduotas nagrinėti iš naujo.
Dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe
19. Iš Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad ieškovės E. D. vardu asmeninės nuosavybės teise registruotas butas, (duomenys neskelbtini) (toliau – butas), įgytas 2014 m. spalio 30 d. dovanojimo sutarties Nr. VL-3163 pagrindu.
20. Atsakovas prašo pripažinti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe ieškovei priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), nes minėtas turtas santuokos metu buvo iš esmės pagerintas bendromis sutuoktinių lėšomis ir darbu; atsakovui priteisti ¼ buto vertės arba ne mažesnę nei 7 159,50 Eur piniginę kompensaciją. Savo reikalavimą atsakovas grindžia tuo, kad nuo 2015 m. birželio 27 d. bute buvo atliktas kapitalinis remontas, baigtas 2017 m. rudenį, 2019 m. vasarą atliktas kapitalinis buto balkono remontas.
21. Sprendžiant ginčą dėl turto, priklausančio asmeninės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, būtina vadovautis CK 3.90 straipsnio 1 dalyje nustatytomis taisyklėmis – turi būti nustatomos teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: 1) asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; 2) asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; 3) iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317-2011). CK 3.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų teisiškai reikšmingų faktų, kurie sudaro pagrindą vieno sutuoktinio asmeninę nuosavybę pripažinti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, visumą privalo įrodyti sutuoktinis, reikalaujantis kito sutuoktinio asmeninį turtą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594-687/2016).
22. CK 3.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės, yra vertinamasis kriterijus, kuris detaliau neapibūdinamas, tačiau įstatyme pažymima, kad esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita.
23. Atsakovas nurodo, kad butas santuokos metu buvo iš esmės pagerintas bendromis sutuoktinių lėšomis ir darbu. Nurodo, kad investicijos į turto pagerinimą iš esmės sudarė daugiau kaip 25 000,00 Eur vertinant daiktų įsigijimo ir darbų atlikimo kainomis minimu laikotarpiu. Taip pat nurodo, kad senos statybos blokiniame daugiabutyje nėra galimybės kardinaliai keisti buto išplanavimo, griauti kapitalinių sienų atlikti tokių darbų, kurie galimi nuosavame name. Šiuo atveju būtent finansinis ir remonto darbų apimčių mastas, atliekant esminius nekilnojamo turto būklės pagerinimo darbus, turėtų būti vertinamas kaip tolygus įstatyme įvardintam kapitaliniam remontui. Atsakovas nurodo, kad bute buvo atlikti šie pagerinimo darbai: buvo keičiama elektros instaliacija, vykdomas šildymo sistemos modernizavimas, keičiami radiatoriai, liejamos naujos betoninės grindys, lyginamos sienos, betonuojami sienose buvę plyšiai ir ertmės, taip sustiprinant nešančias konstrukcijas, griaunama atskirų patalpų san. kabina, vietoje jos daroma gipsinė pertvara ir suformuojama nauja vonios ir tualeto bendra patalpa, iš esmės pakeičiant pradinį buto išplanavimą. Virtuvėje, vonioje, sandėliavimo patalpose įrengtos gipsinių konstrukcijų lubos su LED apšvietimu, pakeista apšvietimo kontūro elektros instaliacija, įrengta nauja balinto uosio parketlenčių grindų danga, virtuvėje grindys išklotos medžio imitacijos akmens masės plytelėmis. Visame bute atnaujinti šilto ir šalto vandens stovai, vonios nuotekų stovas ir nuo jo einanti kanalizacijos sistema, hidrolizuota vonios?tualeto patalpa, sienos ir grindys išklijuotos plytelėmis, įrengtas elektrinis grindinis šildymas, pakeistas karšto vandens cirkuliacinis gyvatukas, sumontuota nauja santechnika, atlikti kiti remonto darbai bei nupirkti nauji baldai bei buitinė technika.
24. Vertindamas atsakovo nurodytų buto remonto darbų apimtis bei nurodytų patirtų išlaidų visumą, teismas pažymi, kad pirma, atsakovo nurodyti baldai ir buitinė technika, kurių įsigijimą atsakovas vertino kaip turto pagerinimą, buvo pirkti bendrai šeimos buičiai, o ne buto pagerinimui, be to, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, buto apstatymas negali būti vertinamas kaip turto pagerinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-916/2022 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika), antra, atsakovo nurodyti darbai - elektros instaliacijos, santechnikos bei radiatorių pakeitimas, lubų ir sienų remontas, perdaryta vonios patalpa, naujų grindų sudėjimas ir kt., laikomi įprastais patalpų remonto darbais, todėl šie atsakovo nurodyti bute atlikti darbai nevertintini kaip esminis ieškovės turto pagerinimas.
25. Kaip jau buvo minėta, pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį, turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe tik tokiu atveju, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo pagerintas iš esmės. Paprastai turto pagerinimu iš esmės laikoma turto kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita.
26. LR Statybos įstatyme nurodyta, kad statinio kapitaliniu remontu yra laikoma statyba, kurios tikslas – pertvarkyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas nekeičiant statinio išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.), o statinio rekonstravimu vadinama statyba, kurios tikslas – perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.). Byloje atsakovas nepateikė įrodymų, jog ieškovei priklausančiame bute buvo keičiamos laikančios konstrukcijos, jos pertvarkomos ar stiprinamos. Taip pat nepateikti ir įrodymai, jog butas buvo rekonstruojamas, po ko padidėjo jo plotas ar panašiai. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, jog po santuokos sudarymo atsakovo nurodyti atlikti buto remonto darbai neatitinka esminio turto pagerinimo sąlygų, bute buvo atliekami įprasti buto remonto darbai, todėl, teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo taikyti CK 3.90 straipsnio 1 dalies nuostatų.
27. Atsakovas nurodo, jog investicijos į turto pagerinimą sudarė daugiau kaip 25 000,00 Eur vertinant daiktų įsigijimo ir darbų atlikimo kainomis minimu laikotarpiu, atsižvelgdamas į tai, atsakovas sprendžia, jog investuotų lėšų suma prilygsta buto įsigijimo vertei, kas sąlygoja, jog turtas buvo pagerintas iš esmės. Teismas su šia atsakovo išvada nesutinka. Teismas pažymi, jog aplinkybės, kad remonto darbams buvo išleista tam tikra pinigų suma, savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad tokia pat suma buvo padidinta ir turto vertė, todėl spręsdamas dėl esminio pagerinimo, teismas turi atsižvelgti į tikrąją asmeninio turto prieš pagerinant ir po pagerinimo vertę, taip pat į tai, kad turto vertę gali veikti ne tik jo techninė būklė ir parametrai, bet ir paklausa bei pasiūla rinkoje. Atsakovas byloje neįrodinėjo kokia ieškovei priklausanti buvo vertė buvo iki jo pagerinimo, ir kokia buvo atlikus atsakovo nurodytus remonto darbus. Nesant duomenų apie turto vertės pokytį, taip pat nėra galimybės spręsti klausimą, ar santuokos metu atlikti turto pagerinimai gali būti vertinami kaip esminiai, kas sudarytų pagrindą pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį ginčo turtą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
28. Kaip jau minėta, atsakovas turi teisę į sutuoktinės asmenine nuosavybės teise valdomo turto dalį, tik jei įrodo visas tris CK 3.90 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad atsakovas neįrodė pirmosios būtinos sąlygos, kad asmeninis sutuoktinės turtas buvo pagerintas iš esmės, todėl jo reikalavimas pripažinti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe E. D. priklausantį nekilnojamą turtą - butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), atmetamas.
Dėl piniginės kompensacijos už ieškovės asmeninio turto pagerinimą priteisimą
29. Formuodamas teismų praktiką dėl CK 3.90 straipsnio 1 dalies taikymo, kasacinis teismas yra nurodęs, jog byloje nustatęs turto pagerinimo, bet ne esminio, atlikto santuokos metu, faktą, teismas turi spręsti kompensacijos priteisimo klausimą. Tais atvejais, kai vienas sutuoktinis savo asmeninėmis (ar (ir) bendromis santuokinėmis) lėšomis ar darbu prisideda prie daikto pagerinimo, tačiau toks pagerinimas nėra esminis ir nesukuria pagrindo pripažinti teisę į turto bendrąją jungtinę nuosavybę, jam gali būti kompensuojama už daikto pagerinimus. Toks sutuoktinio, prisidėjusio prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, teisių gynimo būdas reiškia sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkūrimą ir neleidžia vienam iš jų nepagrįstai praturtėti kito sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-449-687/2018, 32 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
30. Byloje nėra ginčo, kad ieškovei priklausančiame bute šalims gyvenant kartu, 2015-2019 metais buvo daromas remontas. Atsakovas į bylą pateikė jo sudarytą Excel lentelę, pavadintą „Paskaičiavimai, kuriuos E. D. pateikė E. D.“, (pateikta 2022 m. spalio 11 d. DOK-126631), kurioje, jo nuomone, detaliai nurodė visus daiktus, remonto darbus, medžiagas remontui, buto mokesčių paskaičiavimus, kuriais grindžia savo reikalavimus ieškovei. Šioje lentelėje įsigytų daiktų suma nurodyta 9 250,00 Eur, darbų paskaičiavimai – 9 840,00 Eur, mokesčių – 6 723,98 Eur.
31. Šioje lentelėje yra nurodytos kai kurios statybinės medžiagos, pvz. gipso kartonas ir profiliai luboms, grindų ir sienų plytelės virtuvei, santechnikos įranga, durys, šviestuvai ir pan. Pastabose atsakovas prie kiekvienos pozicijos nurodo kaip ir kas tuos daiktus ar prekes pirko, kas daiktus surinkinėjo ar statybos darbus atliko, pavyzdžiui, nurodo, kad už grindjuosčių sumontavimą savo darbą jis įvertina 100,00 Eur, už rozečių ir jungiklių montavimą – 200,00 Eur, grindų sudėjimą – 560,00 Eur, lentynos sutvirtinimas – 50,00 Eur, daiktų laikymo sistemos montavimas – 100,00 Eur ir t. t.
32. Kaip jau buvo minėta, byloje nekilo ginčas, kad bute buvo atliktas remontas, abi šalys neginčija, kad remontą atliko savo jėgomis. Tačiau remontas buvo atliekamas šalims gyvenant santuokoje, vedant bendrą ūkį, sukurtą darbo rezultatą naudojant šeimos poreikiams tenkinti. Šalys neginčija, kad atliktu remonto rezultatu kasdien naudojosi tiek ieškovė, tiek atsakovas, todėl nesant jokių įrodymų, kad remontui ar atskiriems darbams atlikti buvo samdomos įmonės ir joms oficialiai mokami pinigai, atsakovo reikalavimas įvertinti jo atliktus remonto darbus pinigais, negali būti laikomas pagrįstu, kadangi kaip ir minėta, atsakovas taip pat naudojosi savo darbo rezultatu.
33. Nors byloje nėra įrodymų apie tikslias visas namų valdos pagerinimui išleistas sumas, tačiau paprastai sutuoktiniams gyvenant santuokoje, kuriant bendrą ūkį ir gerinant šeimos gyvenamąją vietą, pajamos ir išlaidos laikomos bendromis (jei šalys nesusitaria kitaip), nesudaromi specialūs susitarimai dėl tam skiriamų lėšų dalies, nėra kaupiami įrodymai apie patirtas išlaidas, nes yra vertinama, jog viskas, kas sukuriama, yra sukuriama bendram šeimos labui.
34. Byloje iš esmės nėra objektyvių įrodymų, kurie leistų tiksliai nustatyti, kiek konkrečiai piniginių lėšų buvo išleista buto remontui ir kokia iš šių lėšų dalis buvo bendra abiejų sutuoktinių, o kokia dalimi kiekvienas iš jų prisidėjo iš asmeninės nuosavybės teise turėtų lėšų. Kadangi šalys pripažįsta, kad bute remontas buvo atliekamas nuo 2015 m. birželio 27 d. iki 2017 metų rudens, o 2019 m, vasarą buvo baigtas balkono remontas, teismas vertina abiejų šalių pateiktus duomenis laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 27 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d., kaip įrodymus, patvirtinančius buto remonto išlaidas.
35. Ieškovė teigia, kad visi remonto darbai buvo atliekami iš jos asmeninių lėšų. Nurodo, kad jos tėvai 2014 m. sausio mėn. ir gegužės mėn. padovanojo atitinkamai 2 896,20 Eur (10 000,00 Lt) ir 1 448,10 Eur (5 000,00 Lt) buto remontui ir įrengimui. Teismas pažymi, jog ieškovė tokį dovanojimą patvirtinančių įrodymų, išskyrus ieškovės paaiškinimus, nepateikė.
36. Ieškovės pateikti banko sąskaitų išrašai patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 27 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. iš ieškovės sąskaitų yra atlikta mokėjimų, galimai susijusių su prekių, reikalingų buto remontui atlikti viso už 3 707,61 Eur, t. y. laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 14 d. iki 2017 m. gruodžio 8 d. UAB „Ermitažas“ parduotuvėse išleista viso 1 835,87 Eur, nuo 2015 m. liepos 3 d. iki 2019 m. sausio 25 d. UAB „ Kesko Senukai Lithuania“ – 923,89 Eur, 2016 m. kovo 23 d. parduotuvėje „1000 plytelių“ – 75,00 Eur, 2015 m. rugpjūčio 3 d. - 2017 m. gegužės 2 d. parduotuvėje Chata1 Suvalkuose iš viso išleista 152,35 Eur, laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 15 d. iki 2016 m. gruodžio 16 d. parduotuvėje „Sadolin idea@design“ išleista 275,48 Eur, nuo 2015 m. rugpjūčio 14 d. iki 2016 m. rugsėjo 27 d. parduotuvėje „Celsis“ iš viso išleista 445,02 Eur.
37. Atsakovas byloje teigė, kad į ieškovės asmeninio turto pagerinimą jis investavo savo asmenines lėšas, uždirbtas iki santuokos sudarymo. Atsakovas nurodė, kad iki santuokos sudarymo turėjo apie 5 792,40 Eur (20 000,00 Lt) asmeninių santaupų, iš kurių finansavo šalių vestuvių šventę bei 2015 m. prasidėjusį ieškovės buto remontą. Asmenines santaupas grynais pinigais, pasak atsakovo, atsakovas laikė pas savo motiną bute, ginklo laikymui skirtame seife. Atsakovas nurodo, kad šią aplinkybę patvirtina jo į bylą pateikti sąskaitų išrašai bei algalapiai iš UAB „Jungtis“, iš kurių matyti, kad gavęs atlyginimą jis išsigrynindavo įvairias pinigų sumas (viso yra išgryninęs virš 60 000,00 Lt) ir jas taupydavo, o paskui panaudojo tame tarpe ir ieškovės buvo remontui. Kitos lėšos, iš kurių atsakovas įrengė ieškovės butą: periodinės individualios veiklos pajamos; metalo laužo pardavimo pajamos; iki santuokos įgytų kilnojamų daiktų pardavimo pajamos; artimųjų ir giminaičių piniginės dovanos. Teismas pažymi, kad jokių įrodymų, išskyrus savo paaiškinimus apie turėtas santaupas, atsakovas nepateikė. Atsakovo į bylą pateikti duomenys apie darbo užmokestį 2007–2014 metais, t. y. dar iki santuokos sudarymo, teismo vertinimu, neįrodo, kad šios lėšos buvo panaudotos ieškovės buto remontui.
38. Atsakovo pateikti banko sąskaitų išrašai patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 27 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. iš atsakovo sąskaitų yra atlikta mokėjimų, galimai susijusių su prekių, reikalingų buto remontui atlikti viso už 302,47 Eur, t. y. laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 2 d. iki 2019 m. rugpjūčio 27 d. UAB „Kesko Senukai Lithuania“ parduotuvėse išleista viso 209,63 Eur, nuo 2016 m. birželio 26 d. iki 2019 m. rugpjūčio 5 d. parduotuvėje „Depo“– 81,45 Eur, 2019 m. rugpjūčio 16 d. parduotuvėje „Ermitažas“ – 11,39 Eur. Taip pat atsakovas į bylą pateikė eilę kvitų, (pažymėtina, kad dalis jų yra neįskaitomi, todėl teismas jų nevertina) iš kurių matyti, kad aptariamu laikotarpiu už galimai statybines medžiagas buvo sumokėta V. K. firmai „Kervita“ – 305,24 Eur, UAB „Lemora“ – 223,99 Eur, parduotuvėje „Moki veži“ – 214,45 Eur, UAB „Bauen“ – 27,00 Eur, UAB „Santera“ – 9,09 Eur, parduotuvėje „Ermitažas“ – 1 957,07 Eur, parduotuvėje „1000 plytelių“ – 497,00 Eur, parduotuvėje „Varžtų pasaulis“ – 21,39 Eur, parduotuvėje „Senukai“ – 479,76 Eur, UAB „Celsis“- 3 431,68 Eur, viso už 7 166,67 Eur.
39. Taigi, visi aptarti teismo įrodymai leidžia daryti pagrįstą prielaidą, kad į ieškovės buto remontą sutuoktiniai, gyvendami santuokoje, investavo ne mažiau nei 11 176,75 Eur. Taip pat pažymėtina, kad teismas iš šalių pateiktų rašytinių įrodymų į šią sumą neįtraukė sumų, išleistų kilnojamiems daiktams (baldams, buitinei technikai ir pan.) pirkti, kadangi šie daiktai byloje yra dalinami atskirai.
40. Byloje kilo ginčas, kieno lėšomis buvo daromas remontas – ieškovė teigia, kad jis buvo daromas išimtinai iš jos asmeninių lėšų, kadangi tuo laikotarpiu atsakovas neturėjo pajamų. Ieškovė teigia, kad buto remontui jai pinigų davė tėvai, taip pat tam buvo naudojami iš tetos pasiskolinti pinigai bei pajamos iš gauto darbo užmokesčio. Tuo tarpu atsakovas beveik visą laiką niekur nedirbo, pajamų negavo, todėl ir prisidėti prie jos buto remonto negalėjo. Atsakovas teigia, kad į ieškovės buto remontą jis investavo savo asmenines lėšas, kurias buvo susitaupęs iki santuokos bei skyrė visas papildomas lėšas, prie pagerinimo prisidėjo savo darbu.
41. Išanalizavęs visus šalių pateiktus įrodymus teismas sprendžia, kad šalys nepateikė neginčijamų įrodymų, kad remontas buvo atliekamas iš kurios nors šalių asmeninių lėšų. Kaip jau buvo minėta, ieškovė į bylą nepateikė įrodymų apie tariamai jos tėvų dovanotas pinigines lėšas, šis faktas yra tik deklaratyviai nurodomas pačios ieškovės. Nors sutiktina, kad ieškovė buto remontui galėjo panaudoti 2015 m. rugsėjo 15 d. paskolos sutartimi jai tetos paskolintus 8 000,00 Eur, tačiau byloje taip pat yra nustatyta, kad šią skolą ieškovė gražino 2022 m. sausio 5 d., 2022 m. sausio 8 d. ir 2022 m. sausio 10 d. (2 t., 228-230 b. l.), t. y. skolą grąžino iš pinigų, sukauptų šalims gyvenant santuokoje, todėl ir šių paskolos pinigų negalima laikyti ieškovės asmeninėmis lėšomis. Atsakovas savo asmeninėmis lėšomis, investuotomis į ieškovės buto remontą, nurodo iki santuokos turėtas santaupas, laikomas grynais pinigais jo mamos namuose, tačiau taip pat jokių įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes, nepateikė. Atsakovo į bylą pateikti įrodymai apie gautą darbo užmokestį iki santuokos ir iš banko sąskaitos išimtas grynųjų pinigų sumas nepatvirtina fakto, kad šios sumos buvo investuotos būtent į ieškovės buto remontą, o ne išleistos kitoms atsakovo reikmėms.
42. Kita vertus, abi šalys laikosi nuomonės, kad į buto remonto investavo ir savo gaunamas darbines pajamas. Nors ieškovė teigia, kad atsakovas santuokos metu beveik niekada nedirbo, todėl jokių pajamų, kurias galėtų investuoti į jos buto remontą, negavo, tačiau iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad aptariamu laikotarpiu tam tikras pajamas gavo abu sutuoktiniai.
43. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šios sutuoktinio pajamos bendrąja jungtine nuosavybe yra nuo momento, kai jos išmokamos (gaunamos) (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2011). Teismas pažymi, kad šalys šioje byloje neįrodinėjo, kad jos buvo sutarusios kiekvieno iš jų gaunamas pajamas laikyti asmeninėmis, todėl nesant duomenų apie kiekvieno iš sutuoktinių turėtas asmenines lėšas, teismas sprendžia, kad remontas ieškovės bute buto atliekamas iš abiejų sutuoktinių gaunamų pajamų. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra svarbu kas kokias prekes pirko, ar kuris iš sutuoktinių už jas sumokėjo, kadangi, kaip jau buvo minėta, remiantis CK 3.88 straipsniu, jų pajamos po santuokos sudarymo priklausė abiems bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise.
44. Teismui nustačius, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini) santuokos metu bendromis santuokinėmis lėšomis ir abiejų sutuoktinių darbu buvo pagerintas ne mažesne kaip 11 176,75 Eur (3 707,61 Eur + 302,47 Eur 7 166, 67 Eur) suma, nutraukus šalių santuoką, atsakovui turi būti kompensuojama pusė šios sumos, t. y. 5 588,38 Eur, kuri atsakovui priteisiama iš ieškovės.
Dėl kilnojamųjų daiktų padalijimo
45. Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad CK 3.118 straipsnio 1 dalies prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantis nuosavybės teise turtas. Laikytina, kad turtas realiai egzistuoja, jeigu prašantis padalyti bendrą turtą sutuoktinis nurodo konkretų bendrosios nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą ir pateikia įrodymus, pagrindžiančius tokio turto buvimo vietą ir jo valdymą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2009). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad išlaidos nedalijamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012).
46. Ieškovė nurodė, kad santuokos metu šalys įgijo E. D. vardu įregistruotą transporto priemonę - AUDI, 80 AVANT, v/n (duomenys neskelbtini), kurios vertė – 400,00 Eur, ir kurią prašė priteisti jai. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė pripažino, kad šiuo metu transporto priemonės nėra, todėl ji sutinka už ją sumokėti atsakovui kompensaciją, t.y. pusę automobilio vertės 200,00 Eur. Atsakovas prieštaravimų dėl to nepareiškė, todėl klausimas dėl minėtos transporto priemonės priskyrimo kuriai nors iš šalių nesprendžiamas, priteisiant atsakovui iš ieškovės 200,00 Eur kompensaciją.
47. Taip pat byloje nekilo ginčas dėl šalių asmeninėse sąskaitose buvusių lėšų pasidalijimo, šalys sutiko, kad ieškovės sąskaitose buvusios lėšos atitenka ieškovei, o atsakovo sąskaitoje – atsakovui.
48. Ieškovė savo patikslinto ieškinio 10 punkte nurodė kilnojamuosius daiktus bei jų vertes. Ieškovė nurodė, kad šių daiktų vertes nurodė pagal jų įsigijimo kainą bei pačio atsakovo sudarytą Exel lentelę (3 t., 156-171 b. l.). Tuo tarpu atsakovas kategoriškai nesutinka su jam priskirtų daiktų kainomis bei kai kurių iš šių daiktų priklausomybe ne sutuoktiniams. Nurodo, kad didžioji dalis daiktų buvo įsigyta 2017 metais, todėl praėjus tiek laiko, jie yra stipriai nusidėvėję ar net beverčiai.
49. Pažymėtina, kad sprendimo priėmimo dienai šalys yra faktiškai pasidalinusios kilnojamuosius daiktus, atsakovas jam atitekusius daiktus išsivežė iš buto išsikraustydamas 2023 m. kovo 17 d., šalys pretenzijų vienas kitam dėl to, kam kokie daiktai atitenka, nereiškė, iš esmės byloje ginčas kilo tik dėl kilnojamųjų daiktų vertės bei kompensacijos dydžio priteisimo.
50. Pagal CK 3.119 straipsnį dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Kasacinis teismas, aiškindamas šią materialiosios teisės normą, yra nurodęs, kad priimdamas sprendimą teismas vadovaujasi duomenimis, nustatomais iš byloje surinktų įrodinėjimo priemonių. Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamo turto vertę turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Dėl to teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys, išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis), remiantis VĮ Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais; šalys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; ir kt.).
51. Rungimosi proceso esmė yra ta, kad įrodinėja ta šalis, kuri teigia. Ši principinė nuostata yra įtvirtinta CPK 12 straipsnyje, kuris reglamentuoja rungimosi principą; CPK 178 straipsnyje, kuris apibrėžia įrodinėjimo pareigą. Abiejų šių proceso teisės normų turinys yra iš esmės tapatus: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, nebent yra remiamasi aplinkybėmis, kurių civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Rungimosi principas, be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020, 59 punktas).
52. Atsakovas nurodo, kad jis neginčija kilnojamųjų daiktų, atitekusių ieškovei vertės. Ieškovė taip pat jokių įrodymų, apie jai atitekusių daiktų rinkos vertę bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje neteikė, todėl teismas, skaičiuodamas ieškovei atitekusio kilnojamojo turto vertę rėmėsi ieškovės patikslintame ieškinyje nurodytomis kainomis. Tokiu būdu, šalims baigus bendrą gyvenimą kartu, ieškovei atiteko natūra kilnojamojo turto už 7 415,00 Eur. Šį turtą sudarė: stalas – 120,00 Eur vertės; 4 kėdės – 200,00 vertės Eur; šviestuvas – 100,00 Eur vertės; karnizai ir užuolaidos – 80,00 Eur vertės; sieninės spintelės – 460,00 Eur vertės; sieninis veidrodis – 60,00 Eur vertės; virtuvės komplektas - 1 700,00 Eur vertės; BOSCH indaplovė – 420,00 Eur vertės; gartraukis – 130,00 Eur vertės; kaitlentė – 450,00 Eur vertės; orkaitė – 500,00 Eur vertės; lubiniai šviestuvai, LED lemputės į gartraukį – 30,00 Eur vertės; virtuvės lango roletas – 50,00 Eur vertės; lauko durys - 1 300,00 vertės Eur; lubinis plafoninis šviestuvas – 30,00 Eur vertės; dviračio laikiklis – 20,00 Eur vertės; sieninis veidrodis – 60,00 Eur vertės; TV antena su laikikliu, laidas, sieninė rozetė – 50,00 Eur vertės; skalbinių džiovyklė – 50,00 Eur vertės; darbo kambario lubinis šviestuvas – 50,00 Eur vertės; darbo kambario lango roletas – 50,00 Eur vertės; pieno putų plakiklis – 25,00 Eur vertės; sumuštinių keptuvas su keičiamomis plokštėmis – 20,00 Eur vertės; grindinis skaitymo šviestuvas (miegamasis) – 10,00 Eur vertės; svarstyklės (vonios kambarys) – 10,00 Eur vertės; miegamojo kambario lango roletas „diena – naktis“ – 100,00 Eur vertės; karnizas – 40,00 Eur vertės; užuolaida – 40,00 Eur vertės; komoda – 100,00 Eur vertės; spintelės prie lovos 2 vnt. – 80,00 Eur vertės; šviestuvas – 80,00 Eur vertės; Samsung televizorius – 320,00 Eur vertės; televizoriaus laikiklis – 20,00 Eur vertės; vonios kriauklės spintelė – 60,00 Eur vertės; vonios spintelė su veidrodžiu – 40,00 Eur vertės; vonios kampinė lentynėlė nerūdijančio plieno – 20,00 Eur vertės; vonios ventiliatorius – 50,00 Eur vertės; sandėliuko tinklo įrangos lentynos – 20,00 Eur vertės; gipsinių lubų šviestuvas – 20,00 Eur vertės; daiktų laikymo sistema – 250,00 Eur vertės; šviestuvas – 10,00 Eur vertės; rūsio durys ir spyna – 110,00 Eur vertės; lentynos – 80,00 Eur vertės.
53. Atsakovui po santuokos nutraukimo atiteko šie kilnojamieji daiktai: sofa, ieškovės nurodoma vertė 500 Eur. Atsakovas su tokia kaina nesutinka. Atsakovas pateikė įrodymus (6 t., 70 b. l.), kad ši sofa įsigyta 2017 m. balandžio 28d., taigi iki faktinio perėjimo atsakovo nuosavybėn praėjo daugiau nei 6 metai, todėl jos vertė turėtų būti ženkliai mažesnė. Kadangi atsakovas nepateikė daugiau jokių įrodymų apie šio daikto rinkos vertę bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, tačiau ginčija ieškovės nurodytą kainą, nes daiktas ne naujas, teismas ieškovės nurodytą kainą mažina per pusę ir sprendžia, kad sofos vertė yra 250,00 Eur; televizorius SONY, ieškovės nurodyta vertė - 1 000,00 Eur. Atsakovas taip pat nesutinka ir su šia verte. Nurodo, kad televizorius įgytas 2017 metais, analogiškų televizorių rinkos vertė 2024 metais buvo 200-250 Eur, atsakovas pateikė tai pagrindžiančius įrodymus (9 t., 5-9 b.l.). Atsakovas teismo posėdyje nurodė, jog ieškovei lieka Samsung televizorius 320,00 Eur vertės, kuris savo būkle atitinka atsakovui tenkantį televizorių, todėl laikytina, kad abiejų televizorių vertės galėtų būti vienodos. Teismas su šiuo atsakovu sutinka, todėl vertina, kad atsakovui atitenkančio televizoriaus SONY vertė taip pat yra 320,00 Eur; mažas staliukas – 30,00 Eur, atsakovas kainos neginčijo. Katino draskyklė, ieškovės įvertinta 40,00 Eur. Atsakovas pateikė įrodymus (9 t., 30-35 b. l.), kad naudotų draskyklių kainos yra 10-20 Eur, todėl atsakovui atitenkančios draskyklės vertę teismas įvertina 20,00 Eur; siurblys robotas, ieškovės vertinamas 300,00 Eur. Atsakovas pateikė įrodymus (9 t., 71-77 b. l.), kad analogiškų naudotų siurblių kainos yra 50-100 Eur, todėl teismas šį daiktą įvertina 100,00 Eur; virtuvinis stalas – 60,00 Eur. Atsakovas pateikė įrodymus, kad naujas virtuvinis stalas kainuoja 19,00 Eur, naudoti stalai nuo 5,00 Eur iki 35,00 Eur (9 t., 66-70 b. l.), todėl teismas atsakovui atitekusį stalą vertina 30,00 Eur; šaldytuvas SAMSUNG, ieškovės nurodyta vertė – 750,00 Eur. Atsakovas pateikė įrodymus, kad analogiško naudoto šaldytuvo kaina nuo 60,00 Eur iki 280,00 Eur (9 t., 66-70 b. l.), todėl teismas šaldytuvą įvertina jį išvesdamas vertės vidurkį 170,00 Eur. Taburetės 4 vnt. – 40,00 Eur, atsakovas prieštaravimų nepateikė. Skalbimo mašina LG, ieškovės nurodyta vertė 300,00 Eur. Atsakovas pateikė įrodymus (6 t. 19 b. l.), kad ši skalbyklė buvo įsigyta už 279,00 Eur, ir atsakovo nuomone, po šešių metų naudojimo jos vertė yra 50-100,00 Eur. Kadangi palyginimui analogiškų skalbimo mašinų kainų atsakovas nepateikė, tačiau ieškovės įvertinimą ginčija, kadangi daiktas yra naudotas, teismas ieškovės nurodytą kainą mažina per pusę, iki 150,00 Eur. Samsung televizoriaus laikiklis – 40,00 Eur, atsakovas kainos neginčijo. Balkono staliukas, ieškovės nurodyta vertė 30,00 Eur. Atsakovas paaiškino, kad šį staliuką nupirko jo mama, buvo mokėta mamos kortele, staliukas stovėjo atvirame balkone daugybę metų ir jis yra bevertis. Kadangi ieškovė nepaneigė atsakovo nurodyto fakto, jog staliuką pirko atsakovo mama, jis iš dalintinų daiktų sąrašo pašalinamas. Hamakas ir jo tvirtinimo elementai – 60,00 Eur, atsakovas kainos neginčijo. Balkono suoliukas, ieškovės įvertintas 50,00 Eur. Atsakovas su tokia kaina nesutinka, pateikė įrodymus (9 t., 10 b. l.), kad naujas toks suoliukas kainuoja 39,99 Eur, nurodė, kad ir šis staliukas visą laiką stovėjo neįstiklintame balkone, todėl yra bevertis. Kadangi palyginimui analogiškų suoliukų kainų atsakovas nepateikė, tačiau ieškovės įvertinimą ginčija, teismas ieškovės nurodytą kainą mažina per pusę, iki 25,00 Eur. Balkono kėdės 2 vnt. – 50,00 Eur, atsakovas kainos neginčijo. Lentyna virš darbo stalo, ieškovės nurodoma vertė 20,00 Eur. Atsakovas šią vertę ginčija, pateikia įrodymus (9 t. 58-61 b. l.), kad panašios lentynos rinkos kaina yra 5,00 Eur, todėl teismas ją tokia suma ir įvertina. Stalai kairėje, ieškovės nurodoma vertė 200,00 Eur. Atsakovas nurodo, kad stalai buvo surinkti iš parduotuvėje IKEA pirktų medžiagų, paaiškino bei pateikė įrodymus ( 6 t., 151 b. l., 9 t. 28 b. l. 43-47 b. l.), jog šie stalai buvo padaryti iš trijų plokščių po 9,00 Eur, dviejų spintelių su stalčiaus po 59,00 Eur bei 4 metalinių kojų po 5,00 Eur, atsakovo nuomone viso nauji stalai kainavo ne daugiau nei 170,00 Eur, tačiau kadangi jie taip pat buvo dėvėti, teismas ieškovės nurodytą sumą mažina per pusę ir stalus įvertina 100,00 Eur. Sieninė kabykla „Medis“, ieškovės nurodyta kaina 10,00 Eur. Atsakovas nurodė, kad ši kabykla buvo pirkta 2017 metais, nauja kainavo 10,00 Eur ir už ją sumokėjo atsakovo mama savo banko kortele. Kadangi ieškovė nepaneigė atsakovo nurodyto fakto, jog kabyklą pirko atsakovo mama, ji iš dalintinų daiktų sąrašo pašalinama. Rašomasis stalas iš IKEA – 200,00 Eur. Atsakovas su tokia verte taip pat nesutinka, pateikė įrodymus (6 t. 152-153 b. l.), kad už naują stalą buvo mokėta 180,00 Eur, bei įrodymus, kad naudoti tokio tipo rašomieji stalai kainuoja apie 70,00 Eur ( 9 t., 91-92 b. l.), todėl teismas atsakovui atitekusį rašomąjį stalą vertina 70,00 Eur. Kolonėlė iš IKEA, ieškovės nurodoma vertė 100,00 Eur, atsakovas pateikė įrodymus (9 t. 54-57 b. l.), kad naudotos kolonėlės kainuoja 40-50 Eur, todėl teismas nustato jos vertę 50,00 Eur. Spintelė su ratukais iš IKEA, ieškovės nurodoma kaina 110,00 Eur, atsakovas pateikė įrodymus (6 t. 154 b. l.), kad spintelė pirkta 2021 m. lapkričio 20 d., už ją mokėta 99,00 Eur, todėl teismas ją vertina 50,00 Eur. Stalinės lempos 3 vnt., ieškovės nurodoma vertė 30,00 Eur, atsakovas pateikė įrodymus (9 t. 3-4 b. l.), kad naujos tokio tipo lempos kainuoja po 8,00 Eur, todėl ieškovės nurodyta suma mažinama taip pat per pusę iki 15,00 Eur. Kompresorius, ieškovės nurodyta vertė 200,00 Eur, atsakovas pateikė įrodymus (9 t. 108-114 b. l.), kad kompresorius įsigytas 2020 m. gruodžio 17 d. už 99,00 Eur, šiuo metu naują tokį patį galima nusipirkti už 50-60 Eur, todėl teismas šį atsakovui atitekusį daiktą įvertina 50,00 Eur. Kompiuteris, ieškovės nurodyta vertė 400,00 Eur. Atsakovas pateikė įrodymus (9 t. 16-17 b. l.), kad šį kompiuterį jis įsigijo jau naudotą 2015 m. kovo 3 d. už 193,60 Eur. Kadangi kompiuteris įgytas iki santuokos, jis iš dalintinų daiktų sąrašo šalinamas. Kompiuterio laikiklis, ieškovės nurodyta vertė 100,00 Eur, atsakovas nurodo, kad tai buvo kliento UAB „Cerera foods“ įranga ir tai patvirtina kliento išankstinė sąskaita (9 t. 78 b. l.), kadangi ieškovė šio fakto nepaneigė, laikiklis iš dalintino turto sąrašo šalinamas. Kompiuterio monitorius Nr.1, ieškovės nurodyta vertė 400,00 Eur. Atsakovas pateikė įrodymus (9 t. 115-120 b. l.), kad šį monitorių įsigijo iki santuokos, t. y. 2015 m. kovo 3 d., todėl jis iš dalintino turto sąrašo šalinamas. Kompiuterio monitoriai Nr. 2 ir Nr. 3, abiejų vertę ieškovė nurodo po 150,00 Eur. Atsakovas nurodo, kad šie monitoriai priklausė jo klientams, pateikė tai įrodančias nuotraukas (9 t. 93-94 b. l.). Kadangi monitorių įsigijimo dokumentai nepateikti, o ieškovė nepaneigė atsakovo nurodytų aplinkybių apie monitorių priklausomybę, jie taip pat šalinami iš dalintinų daiktų sąrašo. Lenta užrašams – 15,00 Eur, atsakovas kitokios vertės neįrodinėjo. Išmaniojo telefono kameros stabilizatorius, ieškovės nurodyta vertė 100,00 Eur. Atsakovas nurodė, kad nepamena, jog tokį daiktą būtų pirkęs, tačiau jo vertė negalėtų būti didesnė nei 40-50 Eur ir šis daiktas skirtas išimtinai jo darbui. Kadangi atsakovas nepateikė įrodymų apie dabartinę šio daikto rinkos kainą, paliekama ieškovės nurodyta kaina – 100,00 Eur. Biuro kėdė ieškovės nurodyta kaina 150,00 Eur, atsakovas nurodo, kad už kėdę sumokėjo jo mama savo banko kortele, kadangi ieškovė nepaneigė atsakovo nurodyto fakto, jog kėdę pirko atsakovo mama, ji iš dalintinų daiktų sąrašo pašalinama. Kilimėliai 2 vnt. – 40,00 Eur, atsakovas su šia verte taip pat nesutinka, nurodo, kad kilimėliai buvo pirkti 2017 metais ir buvo susidėvėję ir beverčiai, palyginimui pateikė kilimėlių kainas (9 t., 13-15 b. l.), todėl teismas ieškovės nurodytą sumą mažina per pusę iki 20,00 Eur. Visa kita kompiuterinė įranga (pelė, klaviatūra, ssd diskai, kabeliai, kamera (avietė), procesoriai, maitinimo blokai, įrankiai kompiuteriams taisyti, baterijos, RAM atmintis, adapteriai ir kt.) , ieškovės nurodyta vertė 600,00 Eur. Atsakovas nurodė, kad visa ši įranga buvo pirkta iki santuokos ir skirta yra išimtinai jo profesinei veiklai vykdyti. Kadangi ieškovė nepateikė jokių šios įrangos įsigijimo dokumentų ir nepaneigė atsakovo nurodytų aplinkybių, minėta įranga taip pat šalinama iš dalintino turto sąrašo. Kompiuteriai - serveriai svetainėje Nr. 1 ir Nr. 2, abiejų vertę ieškovė nurodo po 200,00 Eur. Atsakovas nurodo, kad šie kompiuteriai priklausė jo klientams. Kadangi šių kompiuterių-serverių įsigijimo dokumentai nepateikti, o ieškovė nepaneigė atsakovo nurodytų aplinkybių apie jų priklausomybę, jie taip pat šalinami iš dalintinų daiktų sąrašo. Dulkių siurblys „Karcher“ , ieškovės nurodyta vertė 130,00 Eur. Atsakovas pateikė įrodymus, kad siurblys pirktas už 82,60 Eur, o reali tokio naudoto siurblio vertė apie 30,00 Eur (9 t. 121-126 b. l.), todėl šio siurblio kainą teismas nustato lygią pusei jo įsigijimo kainai – 41,00 Eur. Grilis (virtuvė) – 33,00 Eur, atsakovas pateikė įrodymus, kad grilis ir buvo įsigytas už tokią kainą (9 t. 20 b. l.), todėl jo kaina mažinama per pusę iki 16,00 Eur. Remontui pirkti darbo įrankiai (gulsčiukai, plytelių pjovimo staklės, kopėčios, perforatorius, suktuvai, gręžtuvai, atsuktuvų komplektas, kampinis šlifuoklis, daugiafunkcinis prietaisas, prietaisų akumuliatoriai, įvairių įrankių rinkinys, atsuktuvo antgalių su laikikliu rinkinys, kryžminių linijų lazeris, įvairūs antgaliai, priedai ir kt.), ieškovės nurodyta vertė 800,00 Eur. Atsakovas su tokiu ieškovės teiginiu kategoriškai nesutinka, nurodo, kad jokių darbo įrankių, išskyrus smulkmenas nepirko, darydamas remontą juos skolinosi arba nuomojosi. Kadangi byloje nėra jokių įrodymų, kad šalys, gyvendamos santuokoje, būtų įsigijusios kokius nors įrankius, o atsakovui tai kategoriškai neigiant, šie įrankiai taip pat šalinami iš dalintinų daiktų sąrašo. Miegamojo lova, ieškovės nurodoma vertė 320,00 Eur, lovos grotelės – 120,00 Eur; lovos čiužinys TYLA – 810,00 Eur. Atsakovas su tokiomis kainomis nesutinka, nurodo, kad lova pirkta 2017 m. balandžio mėnesį (6 t. 85-86 b. l.) be čiužinio jos vertė yra niekinė, čiužinys pirktas 2015 metais, vidutiniškai čiužinys tarnauja 7-10 metų, todėl jis jau dabar yra visiškai susidėvėjęs ir bevertis. Atsižvelgiant į tai, kad šalys nepateikė įrodymų apie miegamojo lovos būklę, tačiau įvertinus tai, jog lova yra kasdien naudojamas daiktas, todėl akivaizdu, kad per 7-8 metus ji jau gerokai yra nusidėvėjusi, teismas visą lovą kartu su grotelėmis ir čiužiniu vertina 100,00 Eur. Laisvai pastatoma kabykla RIGGA – 20,00 Eur, atsakovas nurodo, kad ši kabykla yra sugadinta, bevertė, o ieškovė šio fakto nepaneigė, todėl kabykla iš dalintino turto sąrašo šalinama. Siurblys šluota – 170,00 Eur, atsakovas vertės neginčijo.
54. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, laikoma, kad po santuokos nutraukimo atsakovui atiteko kilnojamųjų daiktų už 2 087,00 Eur, o ieškovei – už 7 415,00 Eur, todėl iš ieškovės atsakovui priteisiama 2 664,00 Eur ((7 415,00 – 2 087,00)/2) kompensacija už jai atitenkančią didesnę santuokoje įgyto kilnojamojo turto dalį.
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu
55. Atsakovas taip pat prašo pripažinti negaliojančiu ieškovės E. D. ir atsakovės V. P. 2015 m. rugsėjo 15 d. sudarytą 8 000,00 Eur tarpusavio skolinimosi sandorį pagal neginčijamą vekselį. Atsakovas nurodė, kad pagal CK 1.93 straipsnio nuostatas toks sandoris negalioja, nes nebuvo laikomasi įstatyme reikalaujamos tokio sandorio formos. Kadangi paskolos suma buvo 8 000.,00 Eur, sandoris turėjo būti sudarytas notarine forma. Be to, V. P. žinojo apie atsakovo ir ieškovės santuoką ir iš to kylančią prievolę apie tokį paskolos sandorį informuoti ir kitą sutuoktinį, tačiau to nepadarė, todėl akivaizdu, kad jokio paskolos sandorio ir nebuvo. Todėl atsakovas prašo pripažinti negaliojančiu 8 000,00 Eur pinigų skolinimosi sandorį negaliojančiu, o ieškovės 2022 metais sausio mėnesį per tris kartus išgrynintą 8 000,00 Eur sumą pripažinti bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, nes lėšų išgryninimas buvo bandymas sumažinti turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, vertę.
56. Ieškovė E. D. su tokiu reikalavimu nesutinka, nurodė, kad pinigus ji skolinosi iš tetos savo buvo remontui ir iš savo gaunamų santaupų visą skolą grąžino.
57. Atsakovė V. P. teigia nepamenanti kelis vekselius sudarė su ieškove, tačiau kadangi visa skola jai grąžinta, vekselius ji sunaikino, o paskolos egzistavimo faktą patvirtina pačios V. P. išduoti pakvitavimai ieškovei, kad skola grąžinta.
58. Atsakovas paskolos sutartį prašo pripažinti negaliojančia pagal CK 1.93 straipsnį, kaip sudarytą nesilaikant notarinės formos, nurodydamas, kad bet kokiu atveju šis sandoris privalėjo būti sudarytas notarine forma. Pažymėtina, kad vadovaujantis sutarčių teisėje esančiais konsensualizmo, neformalumo ir favor contractus (sutarties naudai) principais, taip pat atsižvelgiant į tai, kad esminis sandorio požymis, skiriantis jį nuo kitų teisinių veiksmų, yra jo subjektų valia, nukreipta sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis), šalys, aiškiai ir nedviprasmiškai išreikšdamos savo valią, gali sandorį, sudarytą nesilaikant privalomos notarinės formos, patvirtinti, kas nagrinėjamu atveju ir įvyko, ieškovė neginčijo, kad pinigus gavo, o atsakovė V. P. – kad skola jai buvo grąžinta.
59. Atsakovo įsitikinimu, ši paskola buvo tariama ir realiai ieškovei nesuteikta. Teismas nesutinka ir su tokiais atsakovo argumentais. Nors pirminių paskolos suteikimo dokumentų (vekselių) nagrinėjamoje byloje nėra išlikę (paskolą suteikęs asmuo nurodė, kad vekselius sunaikino, kadangi skola jai buvo grąžinta), tačiau pažymėtina, kad nagrinėjant iš paskolos teisinių santykių kilusius ginčus, yra svarbu atsižvelgti į įstatymo įtvirtintas prezumpcijas, t. y. į faktus, aplinkybes, kuriems įstatymo suteikiama tam tikra teisinė reikšmė, kol nėra įrodyta priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008). Viena iš tokių įstatymo nustatytų prezumpcijų – pagal CK 6.65 straipsnį, skolos dokumento ar pakvitavimo buvimas pas skolininką yra pagrindas preziumuoti, kad prievolė įvykdyta. Kadangi ieškovė į bylą pateikė kreditorės ranka surašytus tris pakvitavimus, jog skola jai yra grąžinta, teismas neturi pagrindo abejoti, jog paskolos sutartis buvo sudaryta. V. P. nurodė, kad paskolą ji suteikė grynaisiais pinigais, tokiu pačiu būdu paskola jai ir buvo grąžinta 2022 m. sausio 5 d., 2022 m. sausio 8 d. ir 2022 m. sausio 10 d., šias aplinkybes patvirtina ir byloje pateikti rašytiniai įrodymai. Iš Swedbank, AB, ieškovės sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad 2022 m. sausio 4 d. atliktas pervedimas tarp savo sąskaitų –gauta 3 000,00 Eur, išgryninta 2022 m. sausio 4 d. du kartus po 780,00 Eur; 2022 m. sausio 5 d. atliktas pervedimas tarp savo sąskaitų – gauta 1 500,00 Eur, išgryninta 2 000,00 Eur; 2022 m. sausio 8 d. atliktas pervedimas tarp savo sąskaitų –gauta 2 000,00 Eur, išgryninta 2 000,00 Eur; 2022 m. sausio 9 d. atliktas pervedimas tarp savo sąskaitų – gauta 1 261,00 Eur, išgryninta 2 000,00 Eur. Iš sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad 2022 m. sausio 4 d. atliktas pervedimas tarp savo sąskaitų nuimant 3 000,00 Eur, 2022 m. sausio 5 d. – 1 500,00 Eur, 2022 m. sausio 8 d. – 2 000,00 Eur, 2022 m. sausio 9 d. – 1 261,00 Eur, 2021 m. lapkričio 11 d. – 1 000,00 Eur.
60. Taigi, remiantis išdėstytu, teismas nemato pagrindo ieškovės E. D. ir atsakovės V. P. 2015 m. rugsėjo 15 d. sudarytą 8 000,00 Eur tarpusavio skolinimosi sandorį pripažinti negaliojančiu. Kadangi šioje dalyje atsakovo reikalavimas netenkinamas, atmetamas ir išvestinis reikalavimas 2022 metais sausio mėnesį per tris kartus ieškovės išgrynintą 8 000,00 Eur sumą pripažinti bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, nes teismas šią sumą jau įvertino sprendimo 39 punkte, kaip panaudotą ieškovės turto pagerinimui, už kurį atsakovui priteisiama atitinkama kompensacija.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
61. Vadovaujantis CPK 88 straipsniu, 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai.
62. Apeliacinės instancijos teismas, perduodamas iš naujo nagrinėti bylos dalį dėl turto padalijimo, taip pat pasisakė, kad iš naujo turėtų būti išspręstas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl kieno kaltės nutraukiama santuoka, dėl automobilio ir dėl sutuoktinių sąskaitose esančių lėšų padalijimo ginčo nekilo. Iš esmės byloje ginčas kilo tik dėl santuokoje įgyto kilnojamojo turto padalijimo ir kompensacijos priteisimo.
63. Kadangi šeimos bylose objektyvių ir tiksliai įvardintų kriterijų, pagal kuriuos būtų galima tiksliai nustatyti tenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas nėra, nagrinėjamu atveju, įvertinus, kad ieškovė prašė padalinti santuokoje įgytą turtą, priteisiant jai kilnojamojo turto už 7 415,00 Eur, o įvertinus tenkančią jai sumokėti atsakovui kompensaciją už pastarajam atitenkančią mažesnę turto dalį, ieškovei liko santuokoje įgyto turto už 4 751,00 Eur (7 415,00 Eur - 2 664,00 Eur), teismas, skaičiuodamas matematine proporcija, laiko, kad ieškovės patenkintų reikalavimų dalis sudaro 64 proc. Atsakovas byloje patikslintu priešieškiniu reiškė 19 958,50 Eur turtinį reikalavimą, kuris buvo patenkintas iš dalies ir priteista atsakovui 10 539,38 Eur (200,00 Eur + 2 087,00 Eur + 2 664,00 Eur + 5 588,38 Eur), todėl laikoma, kad atsakovo reikalavimai patenkinti 52 proc.
64. Tiek ieškovė, tiek atsakovas pateikė prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
65. Ieškovė E. D. pateikdama ieškinį sumokėjo 315,00 Eur žyminį mokestį (1 t., 43, 47 b. l., 7 t. 144 b. l). Taip pat ieškovė pagal advokatų kontoros „Gustaitis, Pesenka, Sirvydis, Vaicekauskas ir partneriai“ išrašytas sąskaitas už advokato padėjėjo Eriko Pavlovičiaus suteiktas teisines paslaugas, konsultacijas, prašymų, pretenzijų, ieškinio bei patikslinto ieškinio paruošimą, atsiliepimų į priešieškinį, patikslintą priešieškinį parengimą, pasiruošimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose 2022 m. birželio 2 d., 2022 m. birželio 20 d., 2023 m. vasario 10 d., 2023 m. spalio 24 d., 2023 m. lapkričio 23 d. mokėjimo nurodymais (1 t. 119-120 b. l., 5 t. 128 b. l., 8 t. 93-94 b. l.), bei 2023 m. kovo 14 d. pinigų priėmimo kvitais (6 t. 157 b. l.). Iš viso sumokėta 6 300,00 Eur. Taip pat už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą advokatui Gintui Gustaičiui 2023 m. gegužės 18 d. mokėjimo nurodymu ieškovė sumokėjo 1 260,00 Eur. Taigi, viso byloje ieškovė patyrė 7 875,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
66. Atsakovas E. D. prašo iš jo ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų nepriteisti, kadangi tik dėl jos kaltės užtruko visas procesas, tačiau pažymėtina, kad būtent atsakovas byloje ne kartą buvo įspėtas dėl piktnaudžiavimo procesu, tuo tarpu ieškovės procesinis elgesys buvo tinkamas.
67. Teismas pažymi, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, ir atsižvelgiant į bylos apimtį, jos nagrinėjimo trukmę, vykusių teismo posėdžių skaičių ir rengtų procesinių dokumentų apimtį ir pobūdį, laikytinos protingomis ir nėra mažintinos, todėl atsižvelgiant į nustatytą patenkintų ir atmestų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų proporciją (64 proc.), ieškovei iš atsakovo priteistina 5 040,00 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.
68. Atsakovas E. D. pateikdamas priešieškinį sumokėjo iš viso 449,00 Eur žyminį mokestį (5 t. 104 b. l., 10 t., 75 b. l.), bei už apeliacinį skundą sumokėjo 338,00 Eur žyminį mokestį (7 t. 6 b. l.), taigi atsakovo bylinėjimosi išlaidas šioje byloje sudaro 787,00 Eur. Atsakovo ieškinį patenkins iš dalies (52 proc.), proporcingai patenkintų reikalavimų dydžiui iš ieškovės atsakovui priteisiama 409,24 Eur bylinėjimosi išlaidos. Atlikus priešpriešinių vienarūšių mokėtinų reikalavimų įskaitymą galutiniu sprendimu ieškovei iš atsakovo priteisiama 4 630,76 Eur (5 040,00 Eur – 409,24 Eur) bylinėjimosi išlaidų.
69. Atsakovė V. P. bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų nepateikė.
70. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai, 92 straipsnis, 93 straipsnis, 96 straipsnis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 265 straipsniais, 268 - 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies, patikslintą priešieškinį tenkinti iš dalies.
Padalinti santuokos metu šalių įgytą turtą, nustatant, kad ieškovei E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atitenka:
- transporto priemonė Audi 80 Avant, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 400,00 Eur vertės;
- ieškovės E. D. vardu atidarytose banko sąskaitose sukauptos lėšos;
- kilnojamieji daiktai: stalas – 120,00 Eur vertės; 4 kėdės – 200,00 vertės Eur; šviestuvas – 100,00 Eur vertės; karnizai ir užuolaidos – 80,00 Eur vertės; sieninės spintelės – 460,00 Eur vertės; sieninis veidrodis – 60,00 Eur vertės; virtuvės komplektas - 1 700,00 Eur vertės; BOSCH indaplovė – 420,00 Eur vertės; gartraukis – 130,00 Eur vertės; kaitlentė – 450,00 Eur vertės; orkaitė – 500,00 Eur vertės; lubiniai šviestuvai, LED lemputės į gartraukį – 30,00 Eur vertės; virtuvės lango roletas – 50,00 Eur vertės; lauko durys - 1 300,00 vertės Eur; lubinis plafoninis šviestuvas – 30,00 Eur vertės; dviračio laikiklis – 20,00 Eur vertės; sieninis veidrodis – 60,00 Eur vertės; TV antena su laikikliu, laidas, sieninė rozetė – 50,00 Eur vertės; skalbinių džiovyklė – 50,00 Eur vertės; darbo kambario lubinis šviestuvas – 50,00 Eur vertės; darbo kambario lango roletas – 50,00 Eur vertės; pieno putų plakiklis – 25,00 Eur vertės; sumuštinių keptuvas su keičiamomis plokštėmis – 20,00 Eur vertės; grindinis skaitymo šviestuvas (miegamasis) – 10,00 Eur vertės; svarstyklės (vonios kambarys) – 10,00 Eur vertės; miegamojo kambario lango roletas „diena – naktis“ – 100,00 Eur vertės; karnizas – 40,00 Eur vertės; užuolaida – 40,00 Eur vertės; komoda – 100,00 Eur vertės; spintelės prie lovos 2 vnt. – 80,00 Eur vertės; šviestuvas – 80,00 Eur vertės; Samsung televizorius – 320,00 Eur vertės; televizoriaus laikiklis – 20,00 Eur vertės; vonios kriauklės spintelė – 60,00 Eur vertės; vonios spintelė su veidrodžiu – 40,00 Eur vertės; vonios kampinė lentynėlė nerūdijančio plieno – 20,00 Eur vertės; vonios ventiliatorius – 50,00 Eur vertės; sandėliuko tinklo įrangos lentynos – 20,00 Eur vertės; gipsinių lubų šviestuvas – 20,00 Eur vertės; daiktų laikymo sistema – 250,00 Eur vertės; šviestuvas – 10,00 Eur vertės; rūsio durys ir spyna – 110,00 Eur vertės; lentynos – 80,00 Eur vertės. Viso kilnojamojo turto už 7 415,00 Eur.
Atsakovui E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atitenka:
- 200,00 Eur piniginė kompensacija už ieškovei atitekusią transporto priemonę Audi 80 Avant, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)F;
- atsakovo E. D. vardu atidarytose banko sąskaitose sukauptos piniginės lėšos;
- kilnojamieji daiktai: sofa -250,00 Eur vertės; televizorius SONY – 320,00 Eur vertės; mažas staliukas – 30,00 Eur vertės; katino draskyklė – 20,00 Eur vertės; siurblys robotas – 100,00 Eur vertės; virtuvinis stalas – 30,00 Eur vertės; šaldytuvas SAMSUNG – 170,00 Eur vertės; taburetės 4 vnt. – 40,00 Eur vertės; skalbimo mašina LG – 150,00 Eur vertės; Samsung televizoriaus laikiklis – 40,00 Eur vertės; hamakas ir jo tvirtinimo elementai – 60,00 Eur vertės; balkono suoliukas – 25,00 Eur vertės; balkono kėdės 2 vnt. – 50,00 Eur vertės; lentyna virš darbo stalo – 5,00 Eur vertės; stalai kairėje – 100,00 Eur vertės; rašomasis stalas iš IKEA – 70,00 Eur vertės; kolonėlė iš IKEA – 50,00 Eur vertės; spintelė su ratukais iš IKEA – 50,00 Eur vertės; stalinės lempos 3 vnt. – 15,00 Eur vertės; kompresorius – 50,00 Eur vertės; lenta užrašams – 15,00 Eur vertės; išmaniojo telefono kameros stabilizatorius – 100,00 Eur vertės; kilimėliai 2 vnt. – 20,00 Eur vertės; dulkių siurblys „Karcher“ - 41,00 Eur vertės; grilis (virtuvė) – 16,00 Eur vertės; miegamojo lova su grotelėmis ir čiužiniu TYLA – 100,00 Eur vertės; siurblys šluota – 170,00 Eur vertės. Viso atsakovui atitenka kilnojamųjų daiktų už 2 087,00 Eur.
Priteisti iš ieškovės E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 2 664,00 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų šešiasdešimt keturių eurų 00 ct) kompensacija už ieškovei atitekusią didesnę santuokoje įgyto kilnojamojo turto dalį.
Priteisti iš ieškovės E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 5 588,38 Eur (penkių tūkstančių penkių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų 38 ct) piniginę kompensaciją už ieškovės asmeninio turto pagerinimą.
Likusias patikslinto ieškinio ir patikslinto priešieškinio dalis atmesti.
Priteisti ieškovei E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4 630,76 Eur (keturių tūkstančių šešių šimtų trisdešimties eurų 76 ct) bylinėjimosi išlaidas. bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.