- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-20
- Bylos Nr.
- e2S-795-273/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01241-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Izolda Nėnienė
- Atsakovas
- P. B.
- Ieškovas
- D. Č.
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo P. B. atstovės advokatės R. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 4 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės D. Č. ieškinį atsakovui P. B. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija byloje - Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje pagal ieškovės D. Č. ieškinį atsakovui P. B. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. B. ir S. B. kas mėnesį kiekvienam vaikui 220 Eur dydžio mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2021 m. vasario 4 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino, taikė laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams A. B. ir S. B. kiekvieną mėnesį po 220 Eur kiekvienam vaikui mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. vasario 4 d. iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo; ieškovę paskyrė priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.
3. Teismas nurodė, kad pateikto ieškinio aplinkybės leidžia manyti, jog neužtikrinus reikalavimo, bus pažeisti nepilnamečių vaikų interesai, gali būti neužtikrinti minimalūs nepilnamečių vaikų poreikiai maistui, būstui, sveikatai, aprangai, ugdymui, nes atsakovas gera valia tinkamo išlaikymo vaikams neteikia.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atskirajame skunde atsakovas prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 4 d. nutartį ir sumažinti laikiną išlaikymą kiekvienam vaikui iki 140 Eur bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atskirajame skunde nurodė tokius argumentus:
1.1. Teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones nepranešęs atsakovui ir neišklausęs atsakovo nuomonės;
1.2. Atsakovo turtinė padėtis neleidžia teikti vaikams didesnio išlaikymo. Atsakovo vidutinė mėnesinė alga sudaro 1 020 Eur, būtinosios išlaidos pragyventi sudaro 529 Eur, todėl atsakovui išlaikyti vaikus bei padengti savo išlaidas maistui lieka vos 491 Eur. Atsakovas turi ne vieną kreditorinį įsipareigojimą, dėl ko didesnio išlaikymo teikti vaikams atsakovas neturi galimybės, nes prarastų turtą ir jo paties vaikai liktų be gyvenamosios vietos. Atsakovas teikia papildomą išlaikymą vaikams jo bendravimo su vaikais metu. Atsakovo butas, Baltų pr. 41-58, Kaune, yra įkeistas AB SEB bankui, nes buvo įgytas pasinaudojus banko suteiktu kreditu. Atsakovas neturi galimybės pagerinti savo turtinės padėties;
1.3. Teismo išvada, kad atsakovas gera valia išlaikymo vaikams neteikia, yra nepagrįsta. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė duomenis, kad laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 26 d. iki 2020 m. gruodžio 17 d. atsakovas vaikų išlaikymui pervedė iš viso 2 824,90 Eur. Atsakovas kiekvieną mėnesį vaikų išlaikymui pervesdavo vidutiniškai kiekvienam po 130 - 150 Eur;
1.4. Teismas turėjo aiškintis šalių turtinę padėtį ir tik po to spręsti, ar toks atsakovo teikiamas išlaikymas nėra pakankamas užtikrinti bent minimalius vaikų poreikius;
1.5. Ieškovė nurodė akivaizdžiai padidintus vaikų poreikius. Ieškovė teigdama, kad vaikų išlaikymui kas mėnesį skiria net po 1 000 Eur, tačiau pati neturi finansinių lėšų teikti tokio dydžio išlaikymą;
1.6. Priteistas išlaikymas nėra pagrįstas ir neatitinka CK 3.192 str. nuostatų dėl išlaikymo dalies proporcingumo vaiko poreikių ir išlaikymą teikiančiojo galimybių atžvilgiu.
Atsiliepimas
5. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašė palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 4 d. nutartį ir atmesti atsakovo atskirąjį skundą kaip nepagrįstą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė tokius argumentus:
2.1. Atsakovo teikiamas išlaikymas kiekvienam vaikui po 130-150 Eur, neužtikrina vaikų net minimalių poreikių maistui, būstui, sveikatai, aprangai, ugdymui;
2.2. Atsakovas neteisingai nurodo, kad vaikai neturi specialių poreikių. S. B. nustatytas specifinis mišrus raidos sutrikimas, kalbos supratimo ir išraiškos sutrikimas;
2.3. Atsakovo turtinė padėtis nėra sunki. Atsakovas gauna vidutinį atlyginimą, turi nekilnojamojo turto, keturių kambarių butą, kuriame gyvena su sugyventine, o kitus kambarius nuomoja kolegoms ir gauna papildomas pajamas iš nuomos;
2.4. Atsakovo siūlomos vaikų išlaikymo sumos neužtektų net minimaliems vaikų poreikiams patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl papildomų įrodymų priėmimo
7. Šalys kartu su atskiruoju skundu ir atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė papildomus rašytinius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).
8. Nustatyta, kad atsakovo su atskiruoju skundu pateikti rašytiniai įrodymai jau yra byloje. Jie buvo pateikti su atsiliepimu į ieškinį. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teisme byla yra vykdoma elektronine forma, apeliacinės instancijos teismui nėra kliūčių susipažinti su visais byloje esančiais įrodymais ir juos vertinti, įskaitant ir atsakovo su atskiruoju skundu pateiktus rašytinius įrodymus. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus priimti atsisakytina.
9. Ieškovės su atsiliepimu atskirąjį skundą pateiktas išrašas iš medicininių dokumentų, atsižvelgiant į šio dokumento parengimo datą (2021 m. kovo 3 d.), negalėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Minėtu įrodymu ieškovė atsikerta į apelianto argumentus dėl vieno iš vaikų specialių poreikių nebuvimo. Atsižvelgiant į tai, sprendžiama, kad minėto įrodymo pateikimo būtinybė iškilo vėliau, todėl ieškovės pateiktas rašytinis įrodymas priimtinas (CPK 314 straipsnis).
Dėl atskirojo skundo
10. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikyta laikinoji apsaugos priemonė - priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams - teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, CK 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas).
12. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo s 2011 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 ir CK 3.3 straipsnių nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.
13. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad šalys yra nepilnamečių A. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. B., gim. (duomenys neskelbtini) , tėvai. Nepilnamečiai vaikai gyvena kartu su ieškove. Ieškinio pareiškime ieškovė pripažino, kad atsakovas nuo 2020 m. vasario 26 d. iki ieškinio padavimo dienos (2021 m. sausio 25 d.) yra sumokėjęs ieškovei 2 824,90 Eur vaikams išlaikyti, vidutiniškai 128 Eur (2824,90/11 mėn./2) vienam vaikui per mėnesį.
14. Atskirajame skunde atsakovas nesutinka su laikino išlaikymo dydžiu ir prašo jį sumažinti nuo 220 Eur iki 140 Eur kiekvienam vaikui. Nurodo, kad atsakovas dėl savo turtinės padėties neturi galimybės teikti priteisto laikino išlaikymo, kvestionuoja išlaidų nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti pagrįstumą ir jų dydį.
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Taigi, teisminio proceso pradžioje, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas negali vertinti argumentų, susijusių su tėvų galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaiko poreikiais ir jiems patenkinti reikalingos pinigų sumos, jie išsamiai bus išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje, nes, priešingu atveju, tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės, neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo. Atsakovo argumentai dėl vaikų būtiniems poreikiams patenkinti išlaidų dydžio bei dėl išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai bus vertinami sprendžiant dėl byloje pareikšto ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių atskirojo skundo argumentų išsamiau nepasisako ir tik preliminariai vertina byloje esančius duomenis.
16. Nesutiktina su atsakovu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė šalių nepilnamečiams vaikams priteistino laikino išlaikymo dydį.
17. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Visgi, minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris šiuo metu atskaičius mokesčius yra 468 Eur (nuo 2021 m. sausio 1 d. minimali mėnesio alga (MMA) Lietuvoje iki mokesčių sudaro 642 Eur) laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Taigi, net atsižvelgiant į šį kriterijų, kuris nėra privalomas, iš atsakovo priteisto laikino išlaikymo dydis 220 Eur yra mažesnis nei pusė minimalios mėnesinės algos (468/2 – 234 Eur).
18. Atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, į šalių vaikų amžių, preliminariai įvertinus byloje esančius duomenis, sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismo priteistas laikinas išlaikymas šalių nepilnamečiams vaikams kiekvienam po 220 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nėra per didelis laikinai užtikrinti vaikų būtinuosius poreikius ir nėra toks, kad neproporcingai suvaržytų atsakovo galimybes teikti išlaikymą.
Dėl procesinės bylos baigties
19. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Vertinant, ar atskirojo skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).
20. Kadangi kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
21. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.