- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-15
- Bylos Nr.
- e2A-95-775/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-40-3-00209-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė, Edita Šliumpienė, Tomas Ridikas
- Ieškovas
- M. D.
- Atsakovas
- E. D.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Tomo Ridiko ir Editos Šliumpienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. D. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. liepos 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. D. ieškinį atsakovui E. D. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Šakių rajone.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė M. D. (toliau – ieškovė) prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-20664-955/2014 patvirtintos 2014 m. rugpjūčio 26 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių II punkte nepilnamečiui vaikui S. D. (toliau – nepilnametis vaikas/dukra) nustatyto (priteisto) išlaikymo dydį ir iš atsakovo E. D. (toliau – atsakovas) priteisti nepilnamečiui vaikui išlaikymą periodinėmis išmokomis po 495 Eur kiekvieną mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki kol dukra sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Taip pat priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad šalių santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutarimu nutraukta (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo sprendimu (toliau – sprendimas). Teismas patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje šalys susitarė, kad atsakovas teiks savo nepilnametei dukrai periodinėmis išmokomis po 72,41 Eur per mėnesį nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki jos pilnametystės, lėšas dukros išlaikymui perves iki einamojo mėnesio 25 dienos į ieškovės asmeninę sąskaitą. Ieškovė su dukra 2014 m. išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini). Sprendimo priėmimo metu nepilnametė dukra buvo vos 3 metų amžiaus, šiuo metu jai yra beveik 12 metų. Per šį laiką ženkliai išaugo nepilnametės dukters poreikiai, dukra ėmė lankyti mokyklą, būrelius, jos priežiūrai ir išlaikymui reikalingos didesnės išlaidos. Taip pat dėl itin didelės infliacijos išaugo prekių ir paslaugų kainos. Dėl šių priežasčių sprendimu priteisto išlaikymo dydis nepatenkina net būtiniausių nepilnametės dukters poreikių. Jos mėnesines išlaikymo išlaidas sudaro: maistas (120 svarų sterlingų (toliau – GBP)), būreliai (40 GBP), būsto nuoma (450 GBP), internetas (15 GBP), mobilusis ryšys (10 GBP), komunalinės paslaugos (40 GBP), savivaldybės mokestis (50 GBP), vaistai, vitaminai (15 GBP), higienos prekės (15 GBP), drabužiai, avalynė (40 GBP), kanceliarinės prekės (10 GBP), pramogos ir atostogos (40 GBP), kuro išlaidos (30 GBP). Bendros nepilnamečio vaiko išlaikymo išlaidos per vieną mėnesį sudaro 875 GBP, kas pagal šios dienos svaro sterlingo kursą (1 GBP lygu 1,13 Eur) atitinka 988,75 Eur. Ieškovė gauna vaiko pinigus, kurių suma siekia beveik 100 Eur per mėnesį, kitų išmokų negauna. Specialiųjų poreikių mergaitė neturi. Ieškovės vienintelis asmeninis turtas (duomenys neskelbtini) yra 2013 m. transporto priemonė BMW 1. Ieškovė yra (duomenys neskelbtini), vykdo individualią veiklą ir iš jos gauna apie 1 500 GBP pajamų per mėnesį, tačiau šiuo metu keičia kvalifikaciją, lanko seminarus. Jos pajamos yra per mažos, kad ji galėtų iš savo lėšų kompensuoti išaugusius nepilnametės dukros poreikius, todėl prie padidėjusių dukters poreikių lygia dalimi turėtų prisidėti ir atsakovas.
Atsiliepimas
3. Atsakovas nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Sutiko, kad nepilnametės dukters poreikiai, vaikui augant, padidėjo, dėl ko reikalingos didesnės lėšos jiems patenkinti, tačiau nesutinka su reikalaujama priteisti išlaikymo suma, kuri yra akivaizdžiai per didelė ir nepagrįsta. (duomenys neskelbtini) šalys susitarė dėl santuokos nutraukimo pasekmių, dėl išlaikymo sumos, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su ieškove, numatė bendravimo tvarką, kuri buvo detalizuota, tačiau joje nebuvo nė vieno žodžio apie tai, jog ieškovė išvyks į užsienį. Nederindama su atsakovu, ieškovė su dukra išvyko gyventi į užsienį. Išvykimas į užsienį lėmė didesnes išlaidas vaiko poreikiams patenkinti, kurias ieškovė siekia perkelti atsakovui be jokio pagrindo. Ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovo 495 Eur išlaikymą per mėnesį, tai beveik 7 kartus daugiau nei šalys susitarė 2014 m., kuri atsakovui yra tikrai didelė. Atsakovas sutiko su 200 Eur išlaikymo suma. Nurodė, kad jam nustatytas 60,75 procentų darbingumo lygis. Jam diagnozuotos (duomenys neskelbtini). Nors atsakovas aktyviai ėmėsi/imasi priemonių, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, tačiau objektyvūs veiksniai – sveikatos būklė, neleidžia to padaryti. Atsakovo sveikata sutrikusi ir jis yra nedarbingas nuo 2017 metų, po (duomenys neskelbtini) (operacijos) (duomenys neskelbtini). VSDFV pažyma patvirtina, kad atsakovas jokių draudžiamųjų pajamų ir išmokų negauna. Jis vykdo individualią veiklą – (duomenys neskelbtini), tačiau jo veikla 2020–2022 metų pajamų mokesčio deklaracijų duomenimis buvo nepelninga, jo vidutinės pajamos per mėnesį sudaro 300 Eur. Atsakovas gavo nedarbingumo išmokas iki 2021 metų, tačiau tuomet jo nedarbingumas siekė 55 procentus. Nuo 2021 metų jo darbingumo lygis tapo aukštesnis, todėl išmokų jis nebegauna. Didele dalimi atsakovas gyvena iš negausių santaupų, kurias gavo po gyvenamojo būsto pardavimo. Gyvenamojo būsto ir kito nekilnojamo turto neturi, gyvena pas tėvus. Atsakovas disponuoja 2012 metų laidos automobiliu ir automobiline priekaba, kito kilnojamo registruotino turto neturi. Atsakovo manymu, ieškovės paskaičiuotos vaiko poreikius užtikrinti reikalingos sumos yra nepagrįstos, akivaizdžiai per didelės ir neadekvačios tiek pragyvenimo lygio Lietuvoje atžvilgiu, tiek atsakovo turtinės padėties.
4. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Šakių rajone (toliau – skyrius) išvadoje nurodė, kad ieškinio reikalavimai užtikrina geriausius vaiko interesus ir išlaikymo dydis priteistinas vaiko naudai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. liepos 18 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pakeitė sprendimu nepilnametei S. D. nustatytą materialinio išlaikymo dydį ir priteisė iš atsakovo materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai nuo 2023 m. kovo 15 d. iki išlaikytinės pilnametystės po 230 Eur kas mėnesį mokamą išlaikymą periodinėmis išmokomis. Ieškovę paskyrė nepilnametei dukrai priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Kitą ieškinio dalį nusprendė atmesti. Priteisė iš atsakovo 490,22 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei. Priteisė iš ieškovės 122,40 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei. Sprendimo dalį dėl materialinio išlaikymo priteisimo nustatymo nusprendė vykdyti skubiai.
6. Teismas pripažino, kad sprendimo priėmimo momentu nustatytas išlaikymo dydis vaikui po 72,41 Eur akivaizdžiai neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnis), taip pat proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principo bei vaiko teisėtų interesų, tačiau, teismo vertinimu, ieškovės prašomo priteisti išlaikymo vaikui suma nagrinėjamu atveju yra per didelė ir nepagrįsta. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovė, prašydama priteisti iš atsakovo 495 Eur dydžio išlaikymą, nurodytą sumą detalizuoja, tačiau ji nėra pagrįsta išlaidas pagrindžiančiais įrodymais.
7. Teismas pripažino pagrįstomis šias ieškovės nurodytas nepilnametės dukters poreikiams skiriamas išlaidas: 140 Eur maistui; 35 Eur sveikatos prekėms ir kitoms medicininėms paslaugoms, higienos priemonėms, kirpyklai; 50 Eur rūbams ir avalynei; 160 Eur įvairioms priemonėms mokyklai, renginiams, užsiėmimams, kompiuteriui, ryšio priemonėms, mobiliajam ryšiui bei internetui, kelionėms į ugdymo įstaigą; 50 Eur pramogoms ir atostogoms.
Šalies argumentai
8. Ieškovės nurodytą 629 Eur sumą per mėnesį išleidžiamą būsto nuomai, komunaliniams mokesčiams, savivaldybės mokesčiams, teismas vertino kaip iš dalies pagrįstą. Teismas pripažino, kad vaikui yra būtinos išlaidos ne tik maistui, rūbams, apavui, tačiau kasdieninei vaiko priežiūrai būtinas vanduo, elektra, dujos ar kietasis kuras maisto gamybai, taip pat ir būsto šildymas, tačiau remdamasis teismų praktika, padarė išvadą, kad pagrindinė būsto išlaidų našta turi tekti būsto savininkams. Pažymėjo, kad nors ieškovė išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini), teismo vertinimu, pagal turimą specialybę ji darbą galėtų rasti ir Lietuvoje, todėl sutiko su atsakovo pozicija, kad ieškovė turi prisiimti didesnes pragyvenimo išlaidas, patiriamas užsienio šalyje. Įvertinęs aplinkybę, kad ieškovė ilgą laiką nuomojasi tą patį būstą, teismas padarė išvadą, kad ji gali šį būstą nuomotis, todėl turi prisiimti ir papildomą finansinę naštą už jį susimokėti. Todėl 125 Eur sumą per mėnesį pripažino pakankama užtikrinti nepilnamečio vaiko poreikius būstui, šilumai, vandeniui, elektrai, kuri yra būtina ir neišvengiama išlaidoms vaiko gyvenamajai vietai užtikrinti.
Žemesnės instancijos teismas
9. Įvertinęs (duomenys neskelbtini) skiriamą 100 Eur išmoką vaikui, teismas sprendė, kad vaiko kasdieniams poreikiams šalys turėtų skirti iš viso 460 Eur (560 Eur – 100 Eur) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).
10. Teismas, vertindamas šalių turtinę padėtį teikti nurodyto dydžio išlaikymą nustatė, kad ieškovė nekilnojamojo turto neturi, turi įgijusi transporto priemonę, už 1 048 Eur nuomojasi būstą. Ieškovės nurodymu, jos gaunamos pajamos per mėnesį siekia 1 750 Eur (1 500 GPB). Atsakovas nekilnojamojo turto taip pat neturi, turi transporto priemonę su priekaba. Atsakovui nuo 2023 m. gegužės 23 d. metams laiko yra nustatytas 55 procentų darbingumas. Pažymoje nurodoma, kad atsakovas negali kelti daugiau kaip 15 kg., dirbti darbo su priverstiniais liemens palenkimais, dirbti naktį, dirbti aukštyje. Atsakovo nurodymu, jo mėnesinės pajamos siekia apie 300 Eur. Atsakovui bus paskirta ir mokama 220,80 Eur dydžio siekianti netekto darbingumo pensija ir 34,89 Eur vienišo asmens išmoka. Kitų išlaikytinių šalys neturi.
11. Įvertinęs minėtus duomenis, teismas padarė išvadą, kad nors nagrinėjamu atveju atsakovas turi nustatytą tik dalinį darbingumą, tačiau jis dirbti gali. Atsakovas detaliau nepaaiškino, kokio pobūdžio veikla jis verčiasi, kodėl ji nuostolinga, taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad nuoširdžiai dėjo pastangas gauti nuolatines ir galinčias užtikrinti vaiko poreikius pajamas pagal savo sveikatos būklę. Delsimą, ir tai, kad atsakovas nesvarsto galimybės persikvalifikuoti, jei jo vykdoma veikla yra nuostolinga, ar imtis kitokio nuolatinio ir geriau apmokamo darbo, teismas vertino, kaip jo pasyvumo ir nenoro gerinti savo turtinę padėtį įrodymą.
12. Nors ieškovės pajamos šiuo atveju yra didesnės, tačiau ji nuomojasi gyvenamąjį būstą užsienio valstybėje, tam išleidžia gan didelę dalį savo pajamų (1 048 Eur). Todėl teismui kilo abejonių ir dėl tikrosios ieškovės materialinės padėties, kadangi ieškovės atstovas nurodė, kad ieškovė su dukra kiekvieną savaitgalį pramogauja, eina į kavines, vieną kartą metuose išskrenda atostogoms (šiais metais į Graikiją), nors pragyventi abiem su dukra, atskaičius visus ieškovės nurodytus mokesčius, lieka tik 561 Eur suma, įskaitant atsakovo teikiamą 73 Eur dydžio materialinį išlaikymą dukrai. Teismas taip pat pažymėjo, kad faktiškai didesnį išlaikymą vaikui vis tiek teikia tas iš tėvų, su kuriuo vaikas lieka gyventi – šiuo atveju ieškovė, nes tenkina jo kasdienius, nuolatinius poreikius. Todėl net ir nustačius abiems šalims vienodą vaiko išlaikymui skirtiną sumą, bet kokiu atveju faktiškai daugiau išlaidų patirs ieškovė, nes vaikas gyvena su ja.
13. Įvertinęs šalių pateiktų įrodymų apie jų gaunamas pajamas ir išlaidas visumą, taip pat teisme duotus paaiškinimus, kilusias abejones dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, teismas padarė išvadą, kad šiuo metu šalys turi galimybę prie nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimo prisidėti lygiomis dalimis, todėl iš atsakovo nepilnametei dukrai priteisė materialinį išlaikymą po 230 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, šią sumą indeksuojant teisės aktų nustatyta tvarka, nuo 2023 m. kovo 15 d. iki išlaikytinės pilnametystės.
14. Teismo nuomone, tokio išlaikymo priteisimas nepažeis atsakovo, turinčio sveikatos problemų, interesų, atitiks proporcingumo tarp vaiko poreikių ir išlaikymą privalančio mokėti atsakovo (tėvo) turtinės padėties ir finansinių galimybių kriterijų, maksimaliai užtikrins nepilnamečio vaiko interesus ir garantuos būtinųjų vaiko poreikių tenkinimą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).
15. Pripažinęs, kad ieškovės reikalavimas priteisi iš atsakovo materialinį išlaikymą, kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po 495 Eur tenkintas iš dalies (46 procentais), teismas, įvertinęs, kad ieškovė patyrė 1 065,70 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktas teisinės pagalbos paslaugas, dalį šių išlaidų, t. y. 490,22 Eur priteisė ieškovei iš atsakovo.
16. Už antrinės teisinės pagalbos teikimą atsakovui valstybės išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų paruošimu ir advokato atstovavimu teisme, sudarė 266,67 Eur. Todėl šias išlaidas, 122,40 Eur dydžio sumą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas nusprendė išieškoti į valstybės biudžetą iš ieškovės proporcingai atmestų pareikštų reikalavimų daliai dydžio suma (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
17. Apeliaciniu skundu ieškovė M. D. (toliau – ir apeliantė) prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. liepos 18 d. sprendimą, ieškinį tenkinti iš dalies. Pakeisti sprendimu patvirtintos 2014 m. rugpjūčio 26 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių II punkte nepilnamečiam vaikui nustatyto (priteisto) išlaikymo dydį ir iš atsakovo priteisti nepilnamečiui vaikui išlaikymą periodinėmis išmokomis po 495 Eur kiekvieną mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki kol dukra sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Taip pat priteisti iš atsakovo apeliantės naudai apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Apeliantė mano, kad teismo sprendimo dalis, kuria iš dalies tenkintas jos reikalavimas, yra neteisėta ir nepagrįsta, priimta netinkamai taikant ir aiškinant materialinės teisės normas, susijusias su nepilnamečio vaiko poreikių nustatymu ir vertinimu, todėl keistina.
1.2. Apeliantė ieškinį grindė tuo pagrindu, kad pasikeitė šalių nepilnametės dukters poreikiai. Ji neįrodinėjo ir neteigė, kad pagrindas pakeisti nepilnametės dukters išlaikymo dydį yra pasikeitusi tėvų turtinė padėtis. Priešingai, apeliantės nuomone, tėvų turtinė padėtis nėra pasikeitusi.
1.3. Apeliantė kategoriškai nesutinka su teismo išvada, kad nepilnamečio vaiko poreikiams užtikrinti reikalinga 560 Eur suma, o tėvai prie nepilnametės dukters išlaikymo, atėmus (duomenys neskelbtini) skiriamą 100 Eur paramą, turėtų bendrai prisidėti 460 Eur suma. Apeliantė rašytiniais įrodymais pagrindė didžiąją dalį nepilnamečio vaiko išlaikymo išlaidų, kurias teismas iš esmės laikė pagrįstomis, išskyrus buto nuomą. Todėl, net ir eliminuodamas šias išlaidas, teismas, vadovaudamasis teismų praktika, turėjo atsižvelgti į tai, kad vaiko poreikių suma negali būti mažesnė nei pusė minimalios mėnesinės algos, kuri šiuo metu sudaro 633 Eur (atskaičius mokesčius). Teismo nustatyta 560 Eur nepilnamečio vaiko poreikių suma yra net 73 Eur mažesnė nei Lietuvoje nustatyta minimali mėnesinė alga (633 Eur). Teismas nukrypo nuo naujausios kasacinio teismo praktikos, kadangi negalėjo nustatyti mažesnio nepilnametės dukters išlaikymo nei pusė minimalios mėnesinės algos dydžis, nesant kitų aplinkybių, leidžiančių mažinti teiktino išlaikymo dydį.
1.4. Net ir laikant, kad nurodyto dydžio būsto nuomos išlaidos susidarė dėl to, kad apeliantė išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini), jos negalėjo būti visiškai eliminuotos. Vaiko poreikis turėti gyvenamąjį būstą užtikrinamas teisės aktuose, įtvirtinant vaiko teisę į gyvenamąjį būstą (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnis). Apeliantė pagrindė, kad už būsto nuomą ji moka 450 GBP, arba apie 520 Eur. Nepaisant to, kad apeliantė išvyko gyventi į užsienio valstybę, tai nereiškia, kad ji turi viena prisiimti visas nepilnametės dukros aprūpinimo būstu išlaidas. Net ir apeliantei likus gyventi Lietuvoje, ji būtų priversta nuomotis būstą, kadangi jokio nekilnojamojo turto neturi ir neturėjo, dėl ko byloje ginčo nekilo. Nuomodamasi būstą Lietuvoje ji taip pat patirtų analogiškas išlaidas, net jei jos būtų mažesnės, nors net ir Kaune dviejų kambarių būsto nuomos kainos šiuo metu siekia apie 400–500 Eur. Apeliantės vertinimu, teismas turėjo ne eliminuoti šias išlaidas iš nepilnametės dukros poreikių, o jas sumažinti ne daugiau nei per pusę, t. y. iki maždaug 250 Eur. Tokiu atveju nepilnametės dukros poreikiai sudarytų 810 Eur (560 + 250). Atėmus (duomenys neskelbtini) teikiamą 100 GBP (apie 110 Eur) dydžio paramą, nepilnametės dukros poreikius sudaro ne mažesnė nei 700 Eur suma (810 – 110 Eur), todėl nepilnametės dukros išlaikymo dydis turėjo būti padidintas iki ne mažiau nei 350 Eur.
1.5. Apeliantė išvyko gyventi į užsienio valstybę tam, kad pajėgtų išlaikyti nepilnametę dukrą, t. y. jos išvykimas buvo sąlygotas objektyvių priežasčių. Nors teismas nurodė, kad pagal turimą išsilavinimą apeliantė galėjo dirbti tokį pat darbą ir Lietuvoje, tačiau nei ji, nei jos atstovas bylos nagrinėjimo metu teismui nebuvo nurodę, koks yra apeliantės išsilavinimas, todėl nesuprantama, kuo remiantis buvo padaryta tokia išvada.
1.6. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nepilnametei dukrai gyvenant su apeliante jai tenka didesnė išlaikymo našta, tačiau neatsižvelgė į aplinkybę, kad atsakovas beveik nebendrauja su dukra ir tokiu būdu visiškai neprisideda prie jos išlaikymo, o nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį ši aplinkybė yra svarbi, kas akcentuojama ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019, 79 punktas).
Atsiliepimas
18. Atsakovas atsiliepimu prašo Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. liepos 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimai grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Pagal CK 3.201 straipsnį vertindamas išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus, teismas priteisto išlaikymo dydis gali peržiūrėti ar pakeisti esant dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Todėl teismas pagrįstai vertino ir šalių turtinę padėtį bei vadovavosi proporcingumo kriterijumi, vertino realias šalių galimybes teikti tam tikro dydžio išlaikymą.
2.2. Priimdamas sprendimą, teismas visiškai pagrįstai įvertino, kad apeliantės prašomo priteisti išlaikymo vaikui suma yra per didelė ir nepagrįsta. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Teismas įvertino nepilnamečio vaiko amžių ir tokio amžiaus vaiko galimus ir būtinus poreikius, padarė išvadą, kad bendrieji nepilnamečio vaiko poreikiai po sprendimo pasikeitė. Teismas detaliai nustatė nepilnametės poreikių turinį ir pagrįstai įvertino kokia suma patenkins vaiko poreikius. Nors apeliantė ir akcentuoja, kad teismo nustatyta suma yra mažesnė nei Lietuvoje nustatytas 1 MMA, tačiau 1 MMA yra tik orientacinė suma, kadangi kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio, būtina įvertinti konkrečias bylos aplinkybe. Be to, apibendrindama pati apeliantė nurodo, kad nepilnametės dukros išlaikymo dydis turėjo būti padidintas iki ne mažiau nei 350 Eur, nors skundu reikalauja priteisti 495 Eur išlaikymo sumą.
2.3. Atsakovo įsitikinimu, vaiko poreikių tenkinimo lentelėje nurodytos tam tikros išlaidos ir jų dydis, t. y. 900 GBP būsto nuomai, 50 GBP savivaldybės mokestis yra tiesiogiai susiję su vienasmenišku apeliantės sprendimu išvykti gyventi į (duomenys neskelbtini), kurioje pragyvenimo lygis yra daug aukštesnis nei Lietuvoje. Nepilnametės dukros poreikiai, jai gyvenant Lietuvoje, galėtų būti tenkinami tėvams patiriant mažesnes išlaidas nei vaikui gyvenant (duomenys neskelbtini). Šalių dukra gyventi į užsienio valstybę išvyko išskirtinai apeliantės iniciatyva, kas lemia didesnes išlaidas jos poreikiams tenkinti, todėl nėra jokio pagrindo tokias išlaidas perkelti atsakovui.
Šalies argumentai
2.4. Apeliantės nurodoma vaiko poreikiams patenkinti reikalinga suma yra žymiai didesnė už orientacinę 1 MMA sumą. Apeliantė nurodytų išlaidų nepagrindė, nors tokią procesinę naštą turėjo. Atsakovo vertinimu, apeliantė pilnai nepagrindė būsto nuomai skiriamų išlaidų, kurios yra akivaizdžiai didelės ir ženklios. Jos pateiktos terminuotos nuomos sutartis yra pasibaigusi, objektyvių duomenų, kad nuomos sutartis yra pratęsta, apeliantė nepateikė.
2.5. Nors apeliantė teigia, kad teismas eliminavo išlaidas būstui, tačiau, teismas, remdamasis teismų praktika, vertino, kad pagrindinė būsto išlaidų našta turi tekti būsto savininkams ir laikė, kad 125 Eur suma per mėnesį užtikrintų vaiko poreikius būstui, šilumai, vandeniui, elektrai, tai yra išlaidos būtinoms ir neišvengiamoms išlaidoms vaiko gyvenamajai vietai užtikrinti.
2.6. Tiek atsakovo turimas turtas, tiek jo gaunamos pajamos yra minimalios, todėl apeliantės reikalaujamo priteisti dydžio išlaikymas nepilnamečiam vaikui yra neproporcingas jo turtinei padėčiai. Atsakovas yra neįgalus, dėl sveiktos būklės yra darbingas tik iš dalies, jam nustatytas 55 darbingumo lygis. Jam sunku susirasti darbą, kadangi didžioji dauguma darbdavių dėl nustatytų ribojimų atsisako jį priimti. Būtent objektyvūs veiksniai – sveikatos būklė, atsakovui neleidžia gauti daugiau pajamų, pagerinti savo sunkios materialinės padėties, todėl jo elgesys siekio užsidirbti ir gauti pajamų vaikui išlaikyti aspektu negali būti vertinamas analogiškai kaip darbingų asmenų. Teismas pagrįstai nustatė, kad apeliantės pajamos šiuo metu yra didesnės. Be to, apeliantė vengė atskleisti tikrąją savo materialinę padėtį arba nenurodė tų aplinkybių, kurios galimai jai nebūtų naudingos. Atsakovui iš viešų informacijos šaltinių žinoma, kad minimalus mėnesinis atlyginimas (duomenys neskelbtini) 2023 metais yra 1938 Eur (Bruto) arba 1696 Eur (Neto). Tokiu būdu, atsižvelgiant į proporcingumo savo turtinei padėčiai principą, būtent apeliantei turėtų tekti didesnė vaiko išlaikymo našta, kuri tiesiogiai susijusi su jos pasirinktu gyvenimu užsienyje.
Atsiliepimas
2.7. Atsakovas nesutinka su apeliantės argumentu, kad jis beveik nebendrauja su nepilnamete dukra ir tokiu būdu visiškai neprisideda prie jos išlaikymo. Atsakovas niekada neginčijo tiek vaiko išlaikymo pareigos, tiek bendravimo su vaiku teisės/pareigos. Būtent apeliantės veiksmai – vienasmeniškas sprendimas išsivežti dukrą gyventi į užsienį, lėmė jo ir dukters tarpusavio ryšio atšalimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
20. Apeliacijos objektas yra patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai tik iš dalies padidino vaikui priteistą išlaikymą.
Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo
21. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai.
22. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas).
23. Ieškovė pareiškė ieškinį dėl nepilnametei dukrai nustatyto išlaikymo dydžio pakeitimo motyvuodama išaugusiais dukters poreikiais, todėl nagrinėjamu atveju svarbus realus dabartinis vaiko poreikių nustatymas. Teigdama, kad nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį yra reikalinga 988,75 Eur per mėnesį suma, ji iš atsakovo prašė priteisti po 495 Eur per mėnesį.
24. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
25. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
26. Nuo Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. sprendimo iki skundžiamo sprendimo priėmimo praėjo beveik devyneri metai, minėto teismo sprendimo priėmimo metu šalių dukrai buvo treji metai, skundžiamo sprendimo priėmimo metu jai buvo dvylika, ji mokosi mokykloje (duomenys neskelbtini).
27. Akivaizdu, kad augant vaikui platėja jo socialinių interesų sfera, todėl tinkamam vaiko vystymuisi užtikrinti reikia skirti daugiau lėšų. Per devynerių metų laikotarpį pasikeitė tiek Lietuvos, tiek ir Europos ekonominė situacija, padidėjo maisto produktų ir įvairių paslaugų kainos, Lietuvoje pasikeitė ir minimalios mėnesinės algos dydis. Kauno apylinkės teismo sprendimo priėmimo metu minimaliosios mėnesinės algos (toliau – ir MMA) dydis buvo 1 035 Lt, nuo 2023 m. sausio 1 d. minimalios algos dydis Lietuvoje yra 840 Eur (arba atskaičius mokesčius apie 633 Eur). Taigi, vadovaujantis protingumo principu teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad iš esmės pasikeitė vaiko poreikiai, o taip pat išaugo ir vaiko poreikiams tenkinti reikalinga išlaikymo suma.
Žemesnės instancijos teismas
28. Ieškovė nurodė, kad vaiko poreikius sudaro 988,75 Eur suma. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės prašomo priteisti 459 Eur išlaikymo vaikui suma nagrinėjamu atveju yra per didelė ir nepagrįsta, todėl įvertinęs (duomenys neskelbtini) skiriamą 100 Eur išmoką vaikui, nustatė, kad vaiko kasdieniams poreikiams šalys turėtų skirti iš viso 460 Eur (560 Eur – 100 Eur). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad vaiko poreikius sudaro: 140 Eur maistui, 35 Eur vaistams ir higienos prekėms, 50 Eur rūbams ir avalynei, 160 Eur mokyklos ir transporto išlaidoms, 50 Eur pramogoms ir atostogoms bei 125 Eur išlaidos būstui, šilumai, vandeniui ir elektrai, tai yra išlaidos vaiko gyvenamajai vietai užtikrinti.
29. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu 460 Eur vaiko poreikių dydžiu ir nepagįstai sumažintomis nuo 629 Eur iki 125 Eur būsto nuomos bei jo išlaikymo išlaidomis. Apeliantė apeliaciniame skunde prašo pakeisti teismo sprendimą ir priteisti iš atsakovo 495 Eur išlaikymą, to paties skundo 22 punkte nurodo, kad nepilnametės dukters išlaikymo dydis turėtų būti padidintas ne mažiau kaip 350 Eur. Apeliantės nuomone, vaiko poreikių dydis negali būti mažesnis nei pusė minimalios mėnesinės algos. Atsakovas su tuo nesutinka ir nurodo, kad ieškovė be atsakovo sutikimo išvyko su dukra gyventi į užsienio valstybę, todėl ji pati ir turi prisiimti didesnę vaiko išlaikymo išlaidų dalį, nes atsakovo turtinė padėtis ir sveikata neleidžia teikti didesnio išlaikymo.
30. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad iniciatyva išvažiuoti gyventi į (duomenys neskelbtini) su dukra buvo ieškovės, atsakovas šiam sprendimui nepritarė. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, tokiu atveju, kai vaikas išvyksta gyventi į užsienio valstybę, kurioje pragyvenimo lygis yra aukštesnis nei Lietuvoje, vieno iš tėvų iniciatyva, tai likusiam gyventi Lietuvoje vaiko tėvui neturėtų kilti pareiga prisiimti dėl šios priežasties padidėjusių išlaidų tenkinant vaiko poreikius. Dėl vaiko išvykimo gyventi į užsienio valstybę padidėjusios jo poreikių tenkinimo išlaidos atitinkama dalimi turi tekti tam iš tėvų, kurio iniciatyva vaikas išvyko iš Lietuvos, nebent tėvų turtinės padėties kriterijus pateisintų kitokį sprendimą. Tačiau tuo pačiu kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, nors tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui.
31. Nuo 2024 m. sausio mėn. minimali mėnesinė alga yra 924 Eur, atskaičius mokesčius, – 708,40 Eur. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir šalys neginčijo 435 Eur vaiko poreikių sumos. Ginčas kilo dėl 629 Eur ieškovės nurodytų vaikui tenkančios būsto nuomos ir mokesčių už butą sumos. Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad, skaičiuodamas vaiko poreikių dydį, pirmosios instancijos teismas šias išlaidas nepagrįstai sumažino iki 125 Eur, nes iki minimalios mėnesinės algos dydžio išlaidų įrodinėti ieškovei nereikia. Todėl laikytina, jog 274 Eur būsto nuomos ir mokesčių suma, skirtina vaiko poreikiams, yra įrodyta. Likusios šių išlaidų dalies – 355 Eur – teismas nepriskiria prie vaiko poreikių ir ją turėtų prisiimti dengti pati ieškovė, kurios iniciatyva vaikas išvyko iš Lietuvos. Teisėjų kolegijai nustačius, kad vaiko poreikių dydis yra 708 Eur ir iš šios sumos atėmus 100 Eur (duomenys neskelbtini) gaunamą vaiko išmoką, vaiko išlaikymui turėtų būti skiriama 608 Eur.
32. Priteistinas išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, šis vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad šalių turtinė padėtis yra panaši, todėl prie dukters poreikių tenkinimo šalys turi galimybes prisidėti lygiomis dalimis. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas ir iš atsakovo priteistas materialinis išlaikymas padidintinas iki 304 Eur kas mėnesį (708-100/2=304).
33. Byloje nustatyta, kad atsakovo mėnesinės pajamos yra apie 300 Eur, jis papildomai gauna netekto darbingumo pensiją ir vienišo asmens išmoką. Kitų išlaikytinių neturi. Atsakovui nustatytas 55 proc. darbingumas, jo galimybės susirasti darbą yra iš dalies apribotos, tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra duomenų, kad jis negali dirbti. Pažymėtina, jog nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 29 punktą; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018 21 punktą). Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Kadangi byloje nepateikta įrodymų, kokių priemonių ėmėsi atsakovas, kad gautų atitinkančias savo sveikatą, amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui, todėl darytina išvada, kad jis turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti, kad galėtų teikti bent minimalius vaiko poreikius tenkinantį išlaikymą.
34. Kadangi byloje nėra nustatyta aplinkybių, dėl kurių atsakovas būtų atleistas nuo pareigos teikti minimalius vaiko poreikius tenkinantį išlaikymą, konstatuotina, kad 304 Eur dydžio išlaikymas atitinka vaiko poreikius ir yra pagrįstas šalių turtinės padėties vertinimu bei jų galimybėmis.
Dėl bylos procesinės baigties
35. Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai taikė įrodymų vertinimą nustatančias procesinės teisės normas, dėl to buvo netinkamai nustatyti nepilnamečio vaiko poreikiai, todėl apeliacine tvarka patikrintas sprendimas pakeistinas, padidinant iš atsakovo nepilnamečiam vaikui priteistą išlaikymą iki 304 Eur per mėnesį (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Keičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos, apie tai pasisakant kitoje nutarties dalyje.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
36. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
37. Pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė 1 065,70 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktas teisinės pagalbos paslaugas. Iš pateiktos pažymos matyti, kad už antrinės teisinės pagalbos teikimą atsakovui valstybės išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų paruošimu ir advokato atstovavimu teisme, sudarė 266,67 Eur.
38. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, ieškinys tenkintas 45,27 proc.(495-72,4=422,59; 304-72,41=231,59; 231,59x100/422,59=54,73 proc.; 100-54,73=45,27), todėl ieškovei iš atsakovo proporcingai patenkinto reikalavimo sumai priteistina 482,44 Eur išlaidų už teisines paslaugas. Proporcingai atmesto reikalavimo dydžiui, iš ieškovės valstybei priteistina 145,95 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo atsakovui išlaidų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
39. Apeliantė pateikė įrodymus apie patirtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme – 360 Eur už apeliacinio skundo parengimą. Iš pateiktos pažymos matyti, kad už antrinės teisinės pagalbos teikimą atsakovui apeliacinės instancijos teisme valstybės išlaidos yra 150 Eur.
40. Apeliacinis skundas patenkintas 27,92 proc. (495-230=265; 304-230=74; 74x100/265=27,92), todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 100,51 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovės valstybei – proporcingai atmestų reikalavimų dydžiui 108,12 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo atsakovui išlaidų.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. liepos 18 d. sprendimą pakeisti.
Iš atsakovo E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistą 230 Eur materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo 2023 m. kovo 15 d. iki išlaikytinės pilnametystės kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis padidinti iki 304 Eur.
Iš atsakovo E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistas ieškovei M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 490,22 Eur bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 482,44 Eur.
Iš ieškovės M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistas valstybei 122,40 Eur bylinėjimosi išlaidas (už antrinę teisinę pagalbą) padidinti iki 145,95 Eur.
Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100,51 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovės M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 145,95 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo atsakovui apeliacinės instancijos teisme išlaidų.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.