- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-03
- Bylos Nr.
- 2A-6-856/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Ieškovas
- G. K.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei MAXIMA LT
- Trečiasis asmuo
- V. D., Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato Šiaurinės policijos
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-996-512/2017 pagal ieškovo G. K. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei MAXIMA LT, tretiesiems asmenims V. D., Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato Šiaurinės policijos nuovados tyrėjui S. L. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas G. K. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) MAXIMA LT priteisti 500 Eur turtinę žalą, 1000 Eur neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas (2–3, 72–73 b. l.).
Ieškovas nurodė, kad trečiasis asmuo V. D., žinodamas, jog ieškovas yra sudaręs visiškos materialinės atsakomybės sutartį, pagal kurią už krovinį, kurį perveža, yra atsakingas materialiai, pareiškimu kreipėsi į policiją, nurodydamas, kad ieškovas pavogė euro padėklus. Ieškovui buvo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai ir byla perduota į teismą. Dėl nepagrįsto kaltinimo ieškovas buvo priverstas kreiptis į advokatą dėl teisinės pagalbos suteikimo, dėl ko patyrė 500 Eur išlaidų. Teisme buvo iškelta administracinio teisės pažeidimo byla, tačiau paaiškėjus, jog nėra administracinio pažeidimo sudėties, byla buvo nutraukta. Teismo nutarimas yra įsiteisėjęs. Šiuo atveju atsakovės atstovas kreipėsi į policiją, kas nenumatyta nei Civilinio kodekso normose, nei tarp šalių pasirašytoje vežimo sutartyje, todėl administracinė byla pradėta nepagrįstai, o ją iniciavę asmenys privalo atsakyti už tokių veiksmų pasekmes. Paskleidus apie ieškovą tikrovės neatitinkančią informaciją, nukentėjo ieškovo garbė ir orumas, sutriko jo emocinė būsena, jis patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, dėl šių aplinkybių buvo nutraukta jo santuoka. Ieškovas patirtus išgyvenimus vertina 1000 Eur.
Atsiliepimu į ieškinį atsakovė MAXIMA LT, UAB prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, nurodė, kad nepakanka daryti išvadą, jog G. K. veikė tyčia, kad tarp šalių UAB „Krauta“, bendrovės darbuotojo G. K. bei MAXIMA LT, UAB yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, t. y. visapusiškai ištyręs ir įvertinęs visus administracinio teisės pažeidimo bylos duomenis, įrodymus, teismas konstatavo, kad jų nepakanka administracinio teisės pažeidimo sudėčiai konstatuoti. Klaipėdos miesto apylinkės teismas nutarimu nekonstatavo ir atsakovės, bendrovės ar teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmų neteisėtumo. Nei Klaipėdos miesto apylinkės teismas, nei tyrimą pagal atsakovės pareiškimą atlikę pareigūnai, neįžvelgė ir nekonstatavo atsakovės ar jos darbuotojo piktnaudžiavimo teise ar tyčinio žinomai melagingo pareiškimo pateikimo. Siekdamas apginti atsakovės interesus ir veikdamas atsakovės vardu, darbuotojas sąžiningai kreipėsi su pareiškimu į policiją. Atsakovės pozicijos dėl jos atžvilgiu ieškovo atliktų veiksmų atitikimo konkrečiai pažeidimo sudėčiai išsakymas negali būti vertinamas kaip neteisėtas veiksmas civilinės atsakomybės prasme. Ieškovas neteikia jokių įrodymų, kad atsakovės atstovas, kreipdamasis į policiją dėl ieškovo veiksmų, piktnaudžiavo įstatymu suteiktomis teisėmis, todėl konstatuoti atsakovės neteisėtų veiksmų (kaip civilinės atsakomybės atsiradimo būtinosios sąlygos) nėra pagrindo. Ieškovas ieškinyje nepagrindė neturtinės žalos atsiradimo aplinkybių, jog apie ieškovo galimai padarytą vagystę sužinojo daug žmonių ir tokiais veiksmais buvo sumenkinta jo reputacija. Administracinė byla ieškovo atžvilgiu buvo nutraukta, todėl negalėjo sugriauti esą nepriekaištingos ieškovo reputacijos kitų žmonių atžvilgiu. Policijai nurodyti duomenys negali būti pripažinti kaip neatitinkantys tikrovės. Ieškovo santuoka nutraukta bendru sutarimu dėl to, kad sutuoktiniai kartu negyvena ir neveda santuokinio gyvenimo. Ieškovas nepateikė įrodymų, kuo neturtinė žala susijusi su atsakovės veiksmais ir dėl to yra priežastinis ryšys, nes neįrodyta, kad atsakovės veiksmai buvo neteisėti (36–40, 75–79 b. l.).
Atsiliepimu į ieškinį trečiasis asmuo V. D. prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, nurodė analogiškus nesutikimo argumentus kaip ir atsakovė MAXIMA LT, UAB (28–31 b. l.).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė (83– 87 b. l.).
Teismas nurodė, kad MAXIMA LT, UAB apsaugos darbuotojas kreipėsi į policiją dėl ieškovo įtariamos padarytos nusikalstamos veikos vykdydamas savo tiesiogines darbo funkcijas ir įtaręs ieškovo neteisėtus veiksmus atsakovės (turto) atžvilgiu. Teismo vertinimu, trečiasis asmuo, veikdamas įmonės (atsakovės) vardu darbo metu, turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą apie tokius įtarimus pranešti atsakingoms teisėsaugos institucijomis. Šiuo atveju toks kreipimasis teisminės gynybos įstatymo nustatyta tvarka negali būti įvertintas kaip neteisėta veika CK 6.246 straipsnio prasme. Teismas konstatavo, kad nenustatyta teisinių pagrindų atsakovės veiksmus pripažinti neteisėtais, todėl sprendė, kad nėra sąlygų atsakovės deliktinei civilinei atsakomybei kilti, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja atlyginti turtinę žalą.
Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, kad atsakovė veikė neteisėtai, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko matyti, jog G. K. ir jo buvusios sutuoktinės Z. D. K. santuoka yra nutraukta pagal bendrą pareiškėjų pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, todėl nėra pagrindo teigti, kad administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimas lėmė ieškovo santuokos nutraukimą. Teismas laikė, jog ieškovas neįrodė neturtinės žalos atsiradimo fakto, todėl ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas G. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovės 500 Eur turtinę bei 1000 Eur neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas (90–92 b. l.). Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Trečiasis asmuo V. D. žinojo, jog ieškovas nepadarė administracinio teisės pažeidimo, dėl kurio įvykdymo kreipėsi į policiją, taipogi žinojo, jog dėl euro padėklų trūkumo yra kreiptasi į ieškovo darbdavį ir dėl pervežimo metu rastų trūkumų yra vedamos derybos, surašyta pretenzija, į kurią tinkamai sureaguota, tad tikrai neturėjo pagrindo rašyti pareiškimą policijai, o tai reiškia, kad pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
8.2. Aplinkybė, kad apeliantas buvo priverstas gintis teisme, pats apsiginti neturėjo profesinių žinių ir buvo priverstas naudotis advokato paslaugomis, o administracinėse teisės pažeidimo bylose tokios paslaugos nepriteisiamos, nenaikina pareigos nepagrįstai besikreipiančiam į teisėsaugos institucijas atlyginti išteisinto asmens patirtą žalą. Akivaizdu, kad materialinė žala patirta, ji reali, įrodyta ir nenuginčyta. Yra tiesioginis ryšys tarp neteisėtos veikos, kuri įvardijama kaip bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai.
8.3. Pirmosios instancijos teismas neįžvelgė, jog garbė ir orumas yra pažeisti pačiu brutaliausiu būdu, nes tai nėra tik pareiškimo surašymas, tai yra ir tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimas, nes pareiškimas nagrinėtas atviruose teismo posėdžiuose ir informacija yra vieša bei visiems prieinama, todėl akivaizdu, kad nukentėjo ieškovo reputacija, garbė ir orumas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas sudaro tokią nuomonę, jog teismai negina ir nesiekia apginti pažeistų žmogaus teisių konvencijos 5, 6 ir 7 straipsnių nuostatomis numatytų žmogaus teisių.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė MAXIMA LT, UAB prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą (99–101 b. l.). Atsiliepime nurodė, kad trečiasis asmuo, veikdamas atsakovės vardu darbo metu, turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą apie įtarimus pranešti atsakingoms teisėsaugos institucijomis, todėl šiuo atveju toks kreipimasis teisminės gynybos įstatymo nustatyta tvarka negali būti įvertintas kaip neteisėta veika CK 6.246 straipsnio prasme. Byloje nebuvo nustatyta jokių atsakovės ar trečiojo asmens piktnaudžiavimo teise, atidumo ir rūpestingumo imperatyvų sąmoningo nepaisymo, todėl ieškovas negali teigti, kad trečiasis asmuo, žinodamas, kad administracinis teisės pažeidimas nėra padarytas, kreipėsi į policiją ir tokiu būdu pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Šiuo atveju ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad patirti išgyvenimai buvo intensyvūs, kad apribojo jo bendravimo galimybes, kad būtent dėl to iširo santuoka, todėl ieškovas neįrodė žalos atsiradimo fakto ir nepagrindė jos dydžio (99–101 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.245 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.246 straipsnį, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Neteisėtumu laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisinių aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms ar teisei (pažeidžiama bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai). Neveikimas yra tada, kai asmeniui nustatyta pareiga ką nors atlikti, ką nors daryti, kokiu nors būdu elgtis ar dar kitoks nurodymas būti aktyviam, bet asmuo tos pareigos nevykdo. Tai neteisėta, jeigu nurodyto pobūdžio elgesio reikalaujama teisės aktų ar teisės pagrindu. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai šią pareigą įvykdė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2008; 2008 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2008). Reikalaujanti atlyginti žalą šalis turi įrodyti, kokį konkretų įstatymo ar sutarties įpareigojimą pažeidė atsakovas, arba kokiu būdu jis asmeniškai pažeidė bendrą atidumo ir rūpestingumo pareigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014). Pažymėtina, kad civilinė atsakomybė taikytina tik esant visoms įstatyme numatytoms privalomoms jos atsiradimo sąlygoms (CK 6.246–6.249 straipsniai).
Apeliantas, kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo 2017 m. birželio 6 d. sprendime padarytas išvadas, nurodo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 27 d. nutarimu nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą G. K. atžvilgiu, nenustatęs administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Apelianto teigimu, trečiasis asmuo V. D. žinojo, jog ieškovas nepadarė administracinio teisės pažeidimo, todėl neturėjo pagrindo kreiptis į policiją, o tai reiškia, kad pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką dėl įrodymų vertinimo civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Taigi, ieškovas, pareikšdamas šį ieškinį, privalėjo įrodyti, kad egzistuoja sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti, o pastaroji - pagrįsti argumentus dėl šių sąlygų nebuvimo. Pirmosios instancijos teismas detaliai aptarė visus bylos įrodymus bei šiais įrodymais patvirtinamas arba paneigiamas byloje reikšmingas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovės veiksmai yra teisėti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog trečiasis asmuo V. D., veikdamas įmonės (atsakovės) vardu darbo metu, turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą apie įtarimus pranešti atsakingoms teisėsaugos institucijoms, todėl tokį kreipimąsi vertino kaip teisėtą veiką CK 6.246 straipsnio prasme. Nesutiktina su apelianto argumentu, jog V. D., kreipdamasis į policiją, pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, nes V. D. žinojo, kad ieškovas nepadarė administracinio teisės pažeidimo, dėl euro padėklų trūkumo atsakovė kreipėsi į ieškovo darbdavį UAB „Krauta“ ir į pretenziją buvo sureaguota tinkamai. Pastebėtina, kad apelianto nurodoma aplinkybė, jog ieškovas nepadarė administracinio teisės pažeidimo, paaiškėjo vėliau, t. y. po trečiojo asmens V. D. kreipimosi į policiją, Klaipėdos miesto apylinkės teismui 2016 m. gegužės 27 d. nutarimu nutraukus administracinio teisės pažeidimo bylą (5–8 b. l.). Įrodymų, patvirtinančių apelianto argumentą, kad ieškovo darbdavys UAB „Krauta“ tinkamai reagavo į atsakovės pretenziją, t. y. sutiko sumokėti ar sumokėjo atsakovės reikalaujamą žalą, byloje nepateikta. Aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad V. D. kreipiantis į policiją dėl euro padėklų trūkumo, pastarajam nebuvo žinomos šios apelianto nurodytos aplinkybės, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad trečiasis asmuo V. D., kreipdamasis į policiją, pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, atmestinas kaip nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovės ir trečiojo asmens veiksmus, padarė išvadą, jog nėra teisinių pagrindų atsakovės veiksmus pripažinti neteisėtais, todėl pagrįstai konstatavo, jog neegzistuoja atsakovės civilinės atsakomybės sąlyga – neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog teismo išvada dėl atsakovės veiksmų vertinimo (t. y. kad nėra pagrindo juos pripažinti buvus neteisėtais) yra pagrįsta ir teisinga, padaryta įvertinus visus įrodymus, nustačius visas nagrinėjamai bylai reikšmingas aplinkybes.
Kaip minėta aukščiau, žalą padariusio asmens veikos ar neveikimo neteisėtumas yra privaloma deliktinės atsakomybės sąlyga, todėl nenustačius bent vienos civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo įrodinėti kitų civilinės atsakomybės sąlygų ir konstatuoti atsakovės civilinės atsakomybės. Vadovaujantis anksčiau nurodytais motyvais dėl atsakovės neteisėtų veiksmų nebuvimo, apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovas įrodė visas civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas, laikytinas nepagrįstu.
Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, jog garbė ir orumas yra pažeisti pačiu brutaliausiu būdu, nes tai nėra tik pareiškimo surašymas, tai yra ir tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimas, nes pareiškimas nagrinėtas atviruose teismo posėdžiuose ir informacija yra vieša bei visiems prieinama, todėl akivaizdu, kad nukentėjo ieškovo reputacija, garbė ir orumas.
Iš ieškinio ir patikslinto ieškinio turinio matyti, kad ieškovas reikalavimą dėl 1000 Eur neturtinės žalos priteisimo grindė tuo, jog paskleidus apie jį tikrovės neatitinkančią informaciją, nukentėjo jo garbė ir orumas, žmona nutraukė su ieškovu santuoką, nusisuko draugai, teko vaikščioti po teismus, sutriko emocinė būsena.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, jog ieškovas neįrodė visų būtinųjų sąlygų atsakovės deliktinei atsakomybei dėl žalos atlyginimo kilti, todėl šioje dalyje pagrįstai ieškinį atmetė. Jeigu šalis neįrodo visų būtinųjų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti, tuo pagrindu reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti atmestas. Nesant teisinių pagrindų atsakovės veiksmus pripažinti neteisėtais, nėra ir teisinio pagrindo iš atsakovės priteisti ieškovo prašomą neturtinę žalą. Apeliacinio teismo vertinimu, vien deklaratyvūs ieškovo teiginiai apie patirtus pergyvenimus, sutrikusią emocinę būseną, dvasinius išgyvenimus, nepateikiant šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, nesudaro pagrindo reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimas nebuvo faktas, nulėmęs ieškovo santuokos nutraukimą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl neturtinės žalos atlyginimo (neatlyginimo), todėl jų nekartoja ir plačiau dėl jų nepasisako.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Kadangi skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas išsamiai ir teisingai motyvuotas, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, vadovaudamasis pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais motyvais, kurių nekartoja, priima nutartį skundžiamo teismo sprendimo nekeisti.
Apeliantas G. K. apeliaciniame skunde prašo iš atsakovės ieškovo naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatas, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Netenkinus ieškovo G. K. apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos apeliantui nepriteisiamos (CPK 93, 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.