- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-06-05
- Bylos Nr.
- 2-135-445/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00681-2011-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalis Žilionis
- Ieškovas
- P. V., M. K., V. V.
- Atsakovas
- S. S., D. P., Varėnos rajono savivaldybės administracijos, Varėnos rajono savivaldybės administracijai ir tretiesiems asmenims Varėnos rajono 1 notarų biurui, notarei E
- Trečiasis asmuo
- Varėnos rajono 1 notarų biurui, notarei E
- Advokatai
- Nijolė Raulušaitienė, Ilona Leketienė
- Kategorijos
- 29.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Reginai Tertelytei, dalyvaujant ieškovams P. V., M. K., V. V., jų atstovei advokatei Nijolei Raulušaitienei, atsakovams S. S., D. P., jų atstovei advokatei Ilonai Leketienei, atsakovo Varėnos rajono savivaldybės administracijos atstovei Živilei Akulavičiūtei, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų P. V., M. K., V. V. ieškinį atsakovams S. S., D. P., Varėnos rajono savivaldybės administracijai ir tretiesiems asmenims Varėnos rajono 1 notarų biurui, notarei E. J., VĮ “Registrų centras” dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, testamento pripažinimo negaliojančiu, paveldėjimo teisės liudijimo ir dovanojimo sutarties iš dalies pripažinimo negaliojančiais, nuosavybės teisių pripažinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai paduotu teisme ieškiniu atsakovams prašo:
1. paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. V., a.k. (duomenys neskelbtini), M. K., a.k. (duomenys neskelbtini), V. V., a.k. (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo motinos M. V., mirusios 2010 m. lapkričio 24 d. mirties, faktiškai pradėdami valdyti paveldėtą turtą;
2. pripažinti negaliojančiu M. V. testamentą, sudarytą 1990 rugpjūčio 10 d., reg. Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintąVarėnos apylinkės viršaičio pavaduotojos O. M., kaip neteisėtą;
3. pripažinti iš dalies (dalyje dėl ¾ dalių turto) negaliojančiu paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą, išduotą 2011-02-28 notaro R. M., reg. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (atitinkamai ir NTR įrašus), t.y. dalyje dėl ¾ dalių ūkininko ūkio, į.k. (duomenys neskelbtini), ¾ gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¾ ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¾ pastato viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¾ ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¾ ūkinio pastato , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¾ ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¾ ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ¾ 0,30 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 490 Lt vertės, es (duomenys neskelbtini), ¾ 0,25 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3800 Lt vertės, es. (duomenys neskelbtini), ¾ 0,150 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 260 Lt vertės, ¾ 0,30 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 670 Lt vertės, es. (duomenys neskelbtini), ¾ 8,0 hažemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 15800 Lt vertės, es. (duomenys neskelbtini), nustatant, kad atsakovė S. S. paveldėjo ¼ dalį paveldėjimo teisės liudijimuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nurodyto turto;
4. pripažinti iš dalies negaliojančia 2011-04-14 dovanojimo sutartį, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintą notarės E. J., kuria turtas perleistas neatlygintinai atsakovei D. P., dalyje dėl ¾ dalių turto dovanojimo: ¾ gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¾ ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¾ pastato viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¾ ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¾ ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¾ ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¾ ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ¾ 0,30 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 490 Lt vertės, es. (duomenys neskelbtini), ¾ 0,25 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3800 Lt vertės, es. (duomenys neskelbtini), ¾ 0,150 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 260 Lt vertės, ¾ 0,30 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 670 Lt vertės, es. (duomenys neskelbtini), ¾ 8,0 hažemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 15800 Lt vertės, es. (duomenys neskelbtini);
5. pripažinti ieškovams P. V., a.k. (duomenys neskelbtini), M. K., a.k. (duomenys neskelbtini), V. V., a.k. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisę kiekvienam po ¼ dalį M. V. priklausiusio turto, iš viso į: ¾ dalių ūkininko ūkio, į.k. (duomenys neskelbtini), ¾ gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¾ ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¾ pastato viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¾ ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¾ ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¾ ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¾ ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ¾ 0,30 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 490 Lt vertės, es. (duomenys neskelbtini), ¾ 0,25 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3800 Lt vertės, es. (duomenys neskelbtini), ¾ 0,150 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 260 Lt vertės, ¾ 0,30 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 670 Lt vertės, es. (duomenys neskelbtini), ¾ 8,0 hažemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 15800 Lt vertės, es. (duomenys neskelbtini);
Ieškovai nurodė, kad 2010 m. lapkričio 24 d. mirė jų motina M. V., iki mirties gyvenusi (duomenys neskelbtini). Jų tėvas V. Z. mirė 1981 m. spalio 9 d. Kaip sužinojo, M. V. paliko testamentą. Ji 1990 m. rugpjūčio 10 d. testamentu, patvirtintu Varėnos rajono viršaičio pavaduotojos O. M., reg. Nr. (duomenys neskelbtini), savo dukrai S. S. paliko turtą: gyvenamąjį namą ir ūkio pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), ir visą savo priklausantį turtą, kuris priklausys jai mirties dieną. Esant šiam testamentui, paveldėjimas pagal įstatymą neatsirastų. Apie testamentą buvo informuoti atsakovės S. S. jau po motinos mirties. Atsakovei S. S. šio testamento pagrindu ir buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą. Ji testamento pagrindu paveldėjo tokį turtą: ūkininko ūkį, į.k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), 0,30 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 490 Lt vertės, es. (duomenys neskelbtini), 0,25 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3800 Lt vertės, es. (duomenys neskelbtini), 0,150 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 260 Lt vertės, 0,30 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 670 Lt vertės, es. (duomenys neskelbtini), 8,0 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 15800 Lt vertės, es. (duomenys neskelbtini). Sudarytas testamentas pripažintinas negaliojančiu įstatyme nustatytais pagrindais, kaip pažeidžiantis jų, kitų įstatyminių įpėdinių, teises paveldėti jų motinai M. V. priklausiusį turtą. LR CK 5.16, 5.17 str. numato, kad testamentas gali būti pripažintas negaliojančiu, jei sudarytas neveiksnaus asmens, yra neteisėtas ir nesuprantamas, sudarytas asmens, kuriam apribotas veiksnumas. Jis gali būti pripažintas negaliojančiu ir kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais. Ieškinį dėl testamento ar atskirų jo dalių pripažinimo negaliojančiomis gali pareikšti tiek kiti įpėdiniai pagal įstatymą ar testamentą, kurie paveldėtų, jei testamentas ar jo atskiros dalys būtų pripažintos negaliojančiomis. Todėl sudarytą testamentą ginčija jie, kiti M. V. vaikai, kurie būtų pirmosios eilės įpėdiniais pagal įstatymą. M. V. šeimoje be atsakovės yra dar trys vaikai: ieškovai P. V., M. V. (po sant. K.), V. V.. Testamentas pripažintinas negaliojančiu kaip neteisėtai sudarytas. Kaip matyti iš testamento, jį turėjo pasirašyti jų motina M. V.. Susipažinę su testamento tekstu, pagrįstai abejoja parašo autentiškumu. Iki mirties su motina bendravo visi vaikai. Ypač dažnai ją lankydavo, padėdavo dirbti visus ūkio darbus, apdirbant žemę ieškovas P. V.. Pati M. V. niekad nepasakodavo apie testamentą, o atvirkščiai, ji kartodavo, kad visas turtas turi likti visiems vaikams - ieškovams bei atsakovei. Jų ir motinos santykiai buvo geri, todėl jei būtų buvęs sudarytas testamentas, ji tą faktą būtų jiems pasakiusi. Mano, kad testamentą pasirašė ne jų motina M. V., o kitas asmuo. Šį testamentą ginčija kaip sudarytą neteisėtai. Tokiu būdu byloje prašys skirti rašysenos ekspertizę, siekiant nustatyti, ar testamentą pasirašė M. V.. Kiek gali spręsti iš dabar paaiškėjusių aplinkybių, testamentas, jei jį surašė jų motina, galėjo būti sudarytas suklydimo įtakoje. Kiek žinoma, viena iš atsakovių prieš keletą metų pirko motinos vardu butą Alytaus mieste. M. V. pasakojusi, kad tą turtą ji turinti padovanoti atsakovei S. S. ar anūkei. Todėl ir galėjo būti sudarytas testamentas, to reikalaujant atsakovėms, nurodant kad reikia garantijų, kad joms priklausantis turtas neatitektų kitiems asmenims (jiems - vaikams). Vienas iš ieškovų V. V. teigia girdėjęs, kad testamentas privalėjo būti sunaikintas ir laikytinas negaliojančiu, užbaigus buto pirkimo procedūras. Tačiau atsakovė, nesąžiningai nurodžiusi, kad testamentą sunaikins, jį pasiliko saugoti.ir pateikė notarų biurui po motinos mirties. Todėl toks testamentas, kaip neatitinkantis tikrosios M. V. valios, sudarytas kitam sandoriui užtikrinti, yra negaliojantis, nes sudarytas dėl suklydimo (LR CK1.90 str). Siekia nuginčyti testamentą, sudarytą 1990 m. rugpjūčio 10 d., kurį patvirtino Varėnos rajono Varėnos apylinkės viršaičio pavaduotoja O. M.. Testamento sudarymo ir patvirtinimo metu galiojo 1974 m. birželio 26 d. Notariato įstatymo 3 str. 4, 5 d. (Lietuvos Respublikos Seimo 1993 m. kovo 10 d. nutarimas Nr. 1-92 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. rugsėjo 17 d. nutarimo ,,Dėl Lietuvos Respublikos notariato įstatymo įsigaliojimo” 1 punkto pakeitimo”). Šių įstatymo normų įgyvendinimas buvo nustatytas Teisingumo ministerijos 1975 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 8 patvirtintos Miestų, gyvenviečių, apylinkių darbo žmonių deputatų tarybų vykdomųjų komitetų atliekamų notarinių veiksmų instrukcijos 2 punkte. Nurodyto įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje buvo nustatyta, kad notarinius veiksmus miestų gyvenviečių, apylinkių liaudies deputatų vykdomuosiuose komitetuose atlieka vykdomojo komiteto pirmininkas, pirmininko pavaduotojas arba sekretorius, kuriems tarybos vykdomojo komiteto sprendimu pavesta atlikti notarinius veiksmus. Instrukcijos 2 punkte buvo nustatyta, kad notarinius veiksmus miestų gyvenviečių apylinkių Darbo žmonių deputatų vykdomajame komitete atlieka vykdomojo komiteto pirmininkas, pirmininko pavaduotojas arba sekretorius, kuriam tarybos vykdomojo komiteto sprendimu pavesta atlikti notarinius veiksmus. Nuo 1990 m. kovo 11 d. prasidėjus savivaldos reformai, vykdomųjų komitetų nebeliko, nes pakito vietos savivaldos sistema. Ginčijamo testamento sudarymo ir tvirtinimo metu žemesniosios pakopos savivaldybės valdymo organas (institucija) buvo apylinkės gyvenvietės (valsčiaus) viršaitis (1990 m. vasario 12 d. Vietos savivaldos pagrindų įstatymas). Taigi 1990 metais apylinkės viršaitis atitiko 1974 m. Notariato įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nustatytą liaudies deputatų tarybų vykdomąjį komitetą- savivaldybės instituciją, turinčią įstatyme nustatytą teisę atlikti notarinius veiksmus. LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2006 yra išaiškinta, kad 1974 m. Notariato įstatymo 3 straipsnio 5 dalis ir Instrukcijos 2 punktas turi būti aiškinami taip, kad viršaitis notarinius veiksmus turėjo teisę atlikti pagal įstatymą, o viršaičio pavaduotojas - pagal viršaičio pavedimą. Ieškovas P. V. kalbėjosi su tuometine viršaičio pavaduotoja O. M., ji nurodžiusi, kad savo inciatyva patvirtinusi testamentą, nors tuo metu buvo ir dirbo apylinkės viršaitis. Jis neatostogavo, o pats atlikinėjo savo pareigas, todėl tik jis ir turėjo teisę tvirtinti testamentą. Testamentą patvirtinusi O. M. tokios teisės neturėjo. Mano, kad visą turtą atsakovė S. S. po motinos mirties testamento pagrindu paveldėjo viena nepagrįstai, todėl siekia, kad jai 2011-02-28 išduotas paveldėjimo teisės liudijimai, not. reg. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), patvirtinti notaro R. M., dalyje būtų panaikinti. Taip pat siekia nustatyti palikimo priėmimo faktus po jų motinos M. V. mirties, nes jie kaip ir atsakovė S. S. yra 1-os eilės įpėdiniai pagal įstatymą (LR CK 5.11 str.). 2000 m. CK 5.50 str. straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti; neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis; laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai kreipėsi dėl apyrašo sudarymo, padavė palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai - įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t.y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis - tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje J. G. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-586/2007, 3K-7-468/2009). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Palikimą priimti faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti įpėdinis gali per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Palikimą priėmė po motinos mirties aktyviais veiksmais. Po jos mirties Gudžių kaime motinai priklausiusioje sodyboje gyveno nuolat V. V., jis ten ir liko gyventi. P. V. naudojosi žeme, jis prižiūri dar iki motinos mirties pasodintą sodą, naudojasi jo vaisiais, augina daržoves, jas nusiėmė sau. P. V. buvo kartu su motina pirkęs žemės apdirbimui arklį, kartu buvo įgijęs žemės ūkio padargus. Padargai atiteko jam ir po motinos mirties. Sodybos rūsyje buvo laikomos daržovės, jas naudojo visi įpėdiniai. V. V. taip pat pasisodino bulvių ir daržovių. Ieškovė M. K. po motinos mirties pasiėmė dalį namų apyvokos reikmenų, naudojosi žeme. Ieškovai naudojosi po motinos M. V. mirties name likusiu turtu, savo poreikiams sodino daržą. Todėl laikytina, kad įpėdiniai pagal galimybes rūpinosi namų priežiūra, aplinkos tvarkymu, atvykdavo į sodybą iš savo gyvenamosios vietos savaitgaliais, laisvalaikiu. Tačiau tokius veiksmus 2011 m. gegužės mėn. vienašališkai nutraukė atsakovė S. S., panaikinusi V. V. deklaravimo duomenis, pakeitusi namų raktus. Jie visi rūpinosi motinos laidotuvėmis, prižiūrėjo ir prižiūri jos kapą. Tai, kad prižiūrėjo sodybą, ją tvarkė, naudojosi žeme, reiškė pretenzijas į paveldimą turtą, patvirtins liudytojai. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad jie - ieškovai palikimą priėmė, faktiškai pradėję turtą valdyti. Atsakovei pradėjus juos varyti iš jų motinos namų ir pakeitus raktus, jau negalėjo patekti į sodybą ir šiuo metu ten sodyboje nesilanko. Tačiau naudojasi kitu likusiu turtu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad aktyvus naudojimasis palikimu patvirtina įpėdinio valios priimti palikimą tinkamą išraišką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3 -442/2001, 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2003, 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007 ir kt). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti atvejis yra individualus. Vieno iš įpėdinio V. V. gyvenimas palikimą sudarančiame name, kai įpėdiniui tai yra vienintelė gyvenamoji vieta (gyveno apie 12 metų), kai įpėdinis iki palikimo atsiradimo ten su palikėju šiam sutinkant ilgą laiką kartu gyveno, taip pat patvirtina palikimo priėmimo faktą. LR CK 5.11 str. nustato, kad pirmosios eilės įpėdiniai paveldint pagal įstatymą lygiomis dalimis yra palikėjo vaikai. Tokiu būdu įstatymo pagrindu ir pagal teisingumo, sąžiningumo, protingumo reikalavimus (LR CK 1.5 str.) ir jie ieškovai, turi teisę paveldėti jų motinos M. V. turtą. Kadangi jų nurodytais pagrindais testamentą prašo pripažinti negaliojančiu, tuo būdu naikintinas ir vėliau sudarytas sandoris dėl šio nekilnojamojo turto. Atsakovė S. S. žinodama apie jų pretenzijas į motinos turtą, kurias jai ne kartą išsakė, nesąžiningai jį perleido savo dukrai ir atsakovei byloje D. P.. Iš 2011-06-22 nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad šiuo metu visas paveldėtas turtas yra perleistas atsakovei D. P., gim. (duomenys neskelbtini), 2011-04-14 dovanojimo sutarties, reg. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Nurodyta dovanojimo sutartis naikintina dalyje dėl prašomo jiems pripažinti paveldėjus nuosavybėn turto (dėl ¾ dalių kiekvieno paveldėto turto). Visą paveldėtą nekilnojamąjį daiktą perleidęs asmuo - atsakovė S. S. neturėjo teisės jo perleisti. Naujoji savininkė šį turtą įgijo neatlygintinai, tai pagal LR CK 4.96 str. 3 d. daiktas neatlygintinai įgytas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn, gali būti išreikalautas visais atvejais. Panaikinus aukščiau nurodytą vienašalį sandorį - testamentą, nustačius palikimo priėmimo faktą, dalyje naikintina ir 2011-04-11 Dovanojimo sutartis, reg. Nr. 1731, patvirtinta Alytaus 3-iojo notarų biuro notarės E. J., jiems pripažįstant nuosavybės teises kiekvienam į ¼ dalį paveldimo turto.
Atsiliepimas
Atsakovai S. S. ir D. P. pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašo jį atmesti. Nurodo, kad palikimą pagal teisiškai galiojantį testamentą po motinos M. V. mirties (2010-11-24) teisėtai paveldėjo palikėjos dukra atsakovė S. S.. Įstatymas suteikia teisę asmeniui laisva valia sudaryti sandorius (CK 6.156 straipsnis), tame tarpe savo nuožiūra sudaryti testamentą, jį iki savo mirties keisti (CK 5.15 str., 5.18 str., 5.19 str.). Ieškovai gerai žinojo, kad motina savo ūkį su jai priklausančiu turtu po jos mirties paliks dukrai S. S., kuri buvo įsitikinusi, kad dukra S. S. jos palikimą tvarkys tinkamai. Testatorė visą laiką laikėsi tokios pozicijos. Testatorė M. V. testamentą surašė būdama materialiai ir psichologiškai nuo nieko nepriklausanti, suvokianti aplinką ir savo veiksmus. Testatorės valia nepriklausė nuo atsakovių kokių nors veiksmų ar įtakos, tvirtinant testamentą. Šias aplinkybes patvirtins liudytojai. Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuota praktika tokio pobūdžio bylose aiškina, jog, sandoriai, atitinkantys įstatymo reikalavimus, negali buti naikinami. Civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2010 LAT Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nurodytomis testamento sudarymo tvarką reglamentuojančiomis teisės normomis visų pirma siekiama užtikrinti testatoriaus teisės palikti testamentu turtą savo nuožiūra teisės įgyvendinimą. Gero elgesio (geros moralės) taisyklės reikalauja gerbti testatoriaus valią. Ši moralinė nuostata taikant testamento sudarymo tvarką reglamentuojančias normas įgyvendinama per civilinių teisinių santykių subjektų teisinę pareigą įgyvendinant savo teises bei atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (1.5 str. 1 d.) bei įstatyme nustatytą pareigą vadovautis šiais principais ir teismui aiškinant įstatymus bei taikant juos (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). S. S. nuolat rūpinosi ne tik motina M. V., bet rūpinosi ir ieškovais, rėmė juos ir jų vaikus materialiai, kadangi broliai P. ir V. V. girtavo, sesuo M. K. savo vaikais nesirūpino, dažnai keitė gyvenamąją vietą pas vis kitą sugyventinį (M. K. keturis nepilnamečius vaikus prižiūrėjo M. V., penktą dukrą O. K. S. S. trejus metus augino pas save). Du metus S. S. materialiai rėmė netgi patį brolį V. V., kuris tuo metu gyveno S. bute Alytuje. Ieškovai P. ir V. V. dažnai įžeidinėjo motiną, ją keikdavo, koliodavo necenzūriniais žodžiais, motina ne kartą buvo išvyta iš savo namų. Dėl nepasitikėjimo ieškovais, ne kartą testatorė yra garsiai baiminusis dėl netinkamai besielgiančių savo vaikų P., V. ir M. bei jų anūkų ateities; motina daugiau nei dvidešimt metų tvirtino, kad ieškovai neturės galimybės pragerti jos turto ar kitaip jį iššvaistyti. Tokie faktai gerai žinomi ieškovams. Šias aplinkybes patvirtins liudytojai, kuriuos į teismo posėdį pasikvies pati. Taigi, ieškovų teiginiai apie neva gerus buvusius santykius su motina M. V., yra melagingi. Po motinos mirties likusį turtą paveldėjo ir prižiūrėjo S. S. (dažnai kartu su ja į sodybą atvykdavo vyras V. S., kartais mirusiosios anūkė D. P. su vyru A. P.). Po motinos laidotuvių ieškovai nereškė jokių pretenzijų dėl S. S. veiksmų, valdant ir prižiūrint sodybą Varėnos rajone. Ieškovas V. V. retsykiais atvažiuodavo pailsėti, praleisti laiką savaitgaliais S. S. leidimu. S. S. broliui V. V. leido užsukti į motinos buvusią sodybą, pasodinti keletą daržovių. Tačiau ieškovai motinos palikimu nesirūpino ir kaip savo jo nevaldė. Priešingai, V. V. ilsėdamasis šioje sodyboje girtavo, triukšmavo, dingo daiktai iš sodybos dėl jo kaltės. Dėl tokių brolio veiksmų S. S. liepė broliui V. V. daugiau nesilankyti motinos sodyboje. Dėl šios priežasties su V. V. kilo ginčas, 2011-05-28 apie 12 val. buvo kreiptasi į Varėnos policijos komisariatą, į Varėnos seniūniją dėl jo išdeklaravimo. Faktiškai iki motinos mirties ir po jos mirties V. V. gyveno su sugyventine O. R. adresu (duomenys neskelbtini), o ne jo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. V. V. deklaravo savo gyvenamąją vietą pas motiną, kadangi sugyventinė V. V. nesutiko priregistruoti pas save. 2008 m. sausio 25 dieną motina M. V. sutiko, kad sūnus V. formaliai deklaruotų gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). V. V. tikino motiną, kad jo gyvenamosios vietos deklaravimas bus reikšmingas jo įsidarbinimui. Ieškovė M. K. po motinos mirties nei karto nebuvo atvykusi į sodybą Varėnos rajone ir motinos palikimo faktiškai nevaldė. Ieškovas P. V. buvo vieną kartą atvykęs pasiimti bulvių, kurias laikė sodyboje, bet motinos palikimo faktiškai nevaldė. Ieškovai motina niekada nesirūpino, nelankė sergančios ligoninėje, sanatorijoje. V. V. iki motinos mirties ir po jos mirties nuolat girtavo, konfliktavo su kaimynais, netgi savo vaikų neaugino (dėl vaikų visiškos nepriežiūros ir jais nesirūpinimo vyko teisminiai procesai Alytaus rajono apylinkės teisme). Reikalui esant, šias aplinkybes patvirtinančius rašytinius įrodymus bus prašoma teismo išreikalauti iš V. V.. Šias aplinkybes gali patvirtinti liudytojai. Mirus motinai M. V., mirusi motina buvo laidojama ne ieškovų lėšomis, o S. S. duotomis lėšomis bei gautomis iš valstybinių institucijų laidojimo pašalpos lėšomis. Po motinos laidotuvių S. S. buvo likę 113 litų, kuriuos S. S. padavė broliui V. V., prašydama juos sumokėti už telefoną ir už elektrą (nurodydama, kad sumokėtų už 2010 m. lapkritį). Visus kitus mokėjimus, susijusius su palikimu, vykdė pati S. S.. Po motinos mirties S. S. padengė mirusiosios motinos skolas yra ūkininkams: V. B. grąžino 100 litų mirusiosios M. V. skolą už malkas ir V. A. apmokėjo 20 litų mirusiosios skolą už grūdus. Šias aplinkybes patvirtins liudytojai. Ieškovų nepagrįstas teiginys, jog testamentas pripažintinas negaliojančiu kaip neteisėtai sudarytas testamentas. Dėl motinos parašo autentiškumo ieškovų abejonės visiškai nepagrįstos. Motinos parašo autentiškumą patvirtina pridedami dokumentai (žemės sklypo nuomos sutartis, pensininko pažymėjimas), iš kurių ir be rašysenos ekspertizės akivaizdu, kad tai, būtent mirusiosios motinos parašas. Rašysenos ekspertizės po pasirašiusiojo asmens mirties būtų dar vienas nepagrįstas ieškovų prašymas. Ieškovai teigia, jog testamentas galėjo būti surašytas suklydimo įtakoje, tačiau šį teiginį pagrindžiančių įrodymų nepateikia. Motinos vardu niekada joks butas Alytaus mieste nebuvo pirktas. Šias aplinkybes žino liudytojai, kuriuos į teismo posėdį pasikvies patys bei gali patvirtinti duomenys iš VĮ Registrų centro. Tai tik ieškovų nepagrįsti išsigalvojimai. Testamento sudarymo metu apylinkės viršaitis (ar viršaičio pavaduotoja) turėjo teisę pagal įstatymą atlikti notarinius veiksmus. Ieškovai teigia, jog testamentą patvirtinusi viršaičio pavaduotoja O. M. neturėjo teisės patvirtinti ginčijamą testamentą, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių šį teiginį nepateikia. Priešingai, iš paveldėjimo bylos akivaizdu, jog testamentas patvirtintas teisėtai, seniūno rašytinis patvirtinimas testamento lapo kitoje pusėje, tik dar kartą įrodo, jog testamentas galiojantis. Atsakovių nuomone, tikslinga į teismo posėdį iškviesti liudytojus: testamentą patvirtinusią O. M. ir Varėnos seniūnijos seniūną A. J. B.. Testamento teisėtumą taip pat gali patvirtinti archyviniai dokumentai, kuriuos atsakovių nuomone, pateiks Varėnos rajono savivaldybė (atsakovė). Ieškovų teiginiai ieškinyje, jog jie palikimą priėmė po motinos mirties, faktiškai valdydami jį yra visiskai nepagrįsti ir prieštaraujantys tokiems faktams. S. S. yra motinos turto paveldėtoja pagal testamentą, o ieškovai jokių teisių į šį turtą neturėjo ir neturi, todėl šio turto atžvilgiu jie nėra ir negali būti motinos M. V. įstatyminiais pirmos eilės įpėdiniais. Po motinos mirties S. S. įstatymų nustatyta tvarka ir terminais kreipėsi pas notarą R. M., kuris išdavė paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą į motinos paveldimą turtą. Gavusi paveldėjimo teisės liudijimą, S. S. jį užregistravo VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registre ir jai buvo pripažinta nuosavybės teisė į motinos palikimą. Taip pat pažymėtina, kad po motinos mirties S. S. nekilnojamuoju ir visu likusiu turtu rūpinosi, prižiūrėjo ir jį faktiškai valdė. Mokėjo mokesčius už elektrą, šiukšlių išvežimą ir kitas paslaugas, sudarė žemės sklypo nuomos sutartis, tvarkė sodybos aplinką. Šias aplinkybes patvirtina pridedami rašytiniai įrodymai: žemės sklypo nuomos sutartys, pažyma dėl sunaudotos elektros energijos, pažyma iš Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro; šias aplinkybes taip pat patvirtins liudytojai, kuriuos į teismo posėdį pasikvies patys. Ieškovai nepateikė teismui nei vieno reikšmingo įrodymo, patvirtinančio jog šį palikimą priėmė ir iki šios dienos valdo kaip savo. Kadangi palikėja M. V. mirė 2010-11-24, tai po jos mirties atsiradusiems paveldėjimo santykiams taikomos LR Civilinio Kodekso normos. Ieškovai teigia, jog jie yra įstatyminiai įpėdiniai (CK 5.11 straipsnis 1 dalis 1 punktas), tačiau testatorė, sudarydama testamentą ir visą savo turtą palikdama dukrai S. S., mirusioji M. V. atėmė paveldėjimo pagal įstatymą teisę iš savo kitų vaikų (ieškovų). Ieškovų prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jie po motinos M. V. mirties priėmė palikimą, pradėdami faktiškai valdyti paveldimą turtą, neturi jokio teisinio pagrindo ir prasmės, nes juridinę reikšmę turinčio fakto (palikimo priėmimo) nustatymas, esant testamentinei įpėdinei, nesukels jiems teisinių pasekmių. Ieškovai negali pretenduoti į palikimo dalį pagal įstatymą, nes palikimas priimtas pagal testamentą teisėtai. Nėra jokių duomenų ar įrodymų, kad to palikimo nepriėmė kitas įpėdinis (S. S.). Dėl juridinio fakto nustatymo (palikimo priėmimo) reikalavimas atmestinas. Juridiniai faktai dėl palikimo priėmimo nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka. Be to, testamentas atima teisę iš kitų įpėdinių paveldėti pagal įstatymą. S. S. paveldėtą turtą padovanojo dukrai D. P. asmeninėn nuosavybėn, atlikdama sąžiningus veiksmus, nepažeisdama įstatymų nei ieškovų interesų. Būdama neįgali, dėl prastos sveikatos būklės negalėdama nuolat važinėti į buvusią motinos sodybą, ją padovanojo dukrai (mirusiosios mylimiausiai anūkei), žinodama, kad dukra dovana rūpinsis tinkamai. Taigi, teiginys, jog S. S. neturėjo teisės perleisti minėto turto tretiesiems asmenims, visiškai nepagrįstas. Įstatymas nedraudžia asmeniui nuosavybės teise disponuoti savo nuožiūra. Ieškovų teiginiai apie atsakovių nesąžiningumą nepagrįsti ne tik teisiniu, bet ir moraliniu požiūriu. Nesuvokiami ieškovų siekiai ir ieškinio reikalavimai, atsiradę po ilgo laiko po M. V. mirties, ieškinys pateiktas net po septynių mėnesių po testamento paskelbimo pas notarą dienos. Apie testamentą ieškovai žinojo dar motinai esant gyvai. Atliekant notarinius veiksmus dėl palikimo įforminimo, 2011-01-21 notaras R. M. paskelbė testamento turinį. Testamento paskelbimo dieną ieškovai pasirašė pas notarą įrašų registrų knygoje. Ieškovai palikimo paveldėtojai pagal testamentą pretenzijų dėl M. V. testamento nereiškė iki teismui ieškinio padavimo dienos. Šias aplinkybes žino liudytojai.
Tretysis asmuo Alytaus miesto 3-iojo notaro biuro notarė E. J. pateikė atsiliepimą į ieškinį, su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad ieškinio reikalavimas pripažinti dovanojimo sutartį iš dalies negaliojancia yra nepagrįstas ir turėtų būti atmestas. Žemės sklypų ir pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) Varėnos rajono savivaldybėje, bei žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), Varėnos rajono savivaldybėje, dovanojimo sutartis, registro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo patvirtinta 2011 m. balandžio 14 d. Alytaus miesto 3-ajame notaro biure. Šia sutartimi S. S. padovanojo minėtą turtą savo dukrai D. P.. Dovanojimo sutarčiai sudaryti buvo pateikti visi reikalingi ir galiojantys dokumentai: žemes sklypų ir pastatų įsigijimo dokumentas - 2011 m. vasario 28 d. Varėnos rajono 1-ojo notaro biuro notaro R. M. išduotas Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai, sklypų planai, giminystės ryšį įrodantys dokumentai, iš anksto notaro biure užsakytos ir gautos pažymos iš VĮ Registrų centro dovanojimo sandoriui sudaryti. Iš pateiktų dokumentų buvo nustatyta, kad nekilnojamasis turtas, kurį ketinama dovanoti, priklausė asmeninės nuosavybės teise dovanotojai S. S. ir ši jos nuosavybės teisė, kaip reikalauja įstatymai, buvo tinkamai įregistruota viešame Nekilnojamojo turto registre, kurį tvarko VĮ Registrų centras. S. S. buvo teisėta minėto nekilnojamojo turto savininkė, teisėtai šį turtą valdė, juo naudojosi ir disponavo, teisėtai padovanojo šį turtą savo dukrai D. P.. Todėl ieškovų teiginys, kad S. S. neturėjo teisės perleisti minėtą nekilnojamąjį turtą, yra niekuo nepagrįstas. Pateikusi dokumentus, dovanotoja aiškiai ir suprantamai išreiškė savo valią sudaryti šią dovanojimo sutartį. Iš pateiktų dokumentų ir šalių paaiškinimų nekilo įtarimų, kad šiuo sandoriu būtų pažeistos kieno nors teisės. Prieš sudarant ir pasirašant šią sutartį, buvo patikrinta dovanojamo nekilnojamojo turto būklė sutarties sudarymo dieną Nekilnojamojo turto registre, Hipotekos ir turto areštų registruose, įsitikinta, kad sutartyje dalyvaujantys asmenys neįrašyti neveiksnių asmenų sąraše, šalims išaiškintos sudaromo sandorio pasekmės, nustatyti tikrieji šalių ketinimai ir laisva valia dėl sudaromos dovanojimo sutarties. Atsisakyti atlikti notarinį veiksmą - tvirtinti nurodyto nekilnojamojo turto dovanojimo sutartį, nebuvo jokio teisinio pagrindo, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos Notariato įstatymo 29 str. šis sandoris buvo patvirtintas. Sandoris buvo patvirtintas laikantis visų įstatymų reikalavimų ir neprieštaravo jokioms imperatyviosioms įstatymų normoms.
Šalies argumentai
Ieškovai ieškinį palaikė ir paršė tenkinti ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis ir pagrindais. Jų atstovė ieškinį palaikė ir prašė tenkinti. Ji nurodė, kad testament patvirtino asmuo, neturintis tam įgalinimų.Ieškovai gyveno motinos sodyboje, prižiūrėjo ir tvarkė palikimą. Atsakovė S. S. perleido nuosavybės teises į paveldėtą turtą dėl neigiamų padarinių, panaikinus paveldėjimo teisės liudijimą.
Atsakovės S. S., D. P. ir jų atstovė ieškinio nepripažino ir prašė atmesti. Savo atsikirtimus grindė tuo, kad testamentas sudarytas teisėtai, nėra pagrindų jį panaikinti. Turto savininkė turėjo teisę turtą perleisti kitam asmeniui.
Atsiliepimas
Atsakovo Varėnos rajono savivaldybės administracijos atstovė ieškinio nepripažino ir prašė atmesti. Ji nurodė, kad testamentas sudarytas teisėtai ir nėra pagrindo jį naikinti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
M. V., 1990 metų rugpjūčio 10 d. testamentu padarė patvarkymą, kad gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), ir visą kitą turtą, kuris jai priklausys jos mirties dieną, palieka dukrai S. S.. Šį testamentą patvirtino Varėnos apylinkės viršaičio pavaduotoja O. M. ( t.1, b.l. 32).
M. V. mirė 2010-11-24 ir tokias aplinkybes patvirtina išduotas mirties liudijimas ( t.1, b.l. 23).
2011-02-28 buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas, kuriuo S. S. paveldėjo M. V. turtą : gyvenamąjį namą, ūkio pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) Varėnos r. sav. (t.1, b.l. 48-61), taip pat paveldėjo ir ūkininko ūkį ( t.1, b.l. 47).
Palikėjos M. V. turimi pastatai ir žemės sklypai buvo registruoti viešame nekilnojamojo turto registre ( t.1, b.l. 37- 43).
2011-04-14 dovanojimo sutartimi S. S. paveldėtą M. V. turtą – pastatus ir žemės sklypus dovanojo D. P. ( savo dukrai) – (t.1, b.l. 63-81).
Ieškovai prašo pripažinti M. V. testamentą negaliojančiu, kaip pažeidžiantį įstatyminių įpėdinių teises paveldėti, jei sudarytas testamentas yra neveiksnaus asmens, yra neteisėtas ir nesuprantamas, sudarytas asmens, kuriam apribotas veiksnumas. Ieškovai nurodo, kad testamentas sudarytas neteisėtai: pirmiausia, tai ieškovai abejoja, kad testamentą pasirašė pati M. V., o kitas asmuo; testamentas galėjo būti sudarytas suklydimo įtakoje, kadangi viena iš atsakovių Alytaus mieste buvo pirkusi butą M. V. vardu, todėl galėjo būti sudarytas testamentas dėl garantijų; ieškovas V. V. girdėjo, kad testamentas turėjo būti sunaikintas ir laikytinas negaliojančiu, užbaigus buto pirkimo procedūras, o atsakovė nesąžiningai pasilegė ir testamento nesunaikino, pateikė notarų biurui po motinos mirties; toks testamentas neatitinka M. V. valios, sudarytas kitam sandoriui užtikrinti, yra negaliojantis, nes sudarytas dėl suklydimo; testamentą galėjo patvirtinti tik tuometinis viršaitis, o ne viršaičio pavaduotoja.
Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus ( CPK 178 str.).
Ieškovai nepateikė jokių neginčijamų įrodymų, neprašė skirti rašysenos ekspertizę, įrodinėdami ieškinyje nurodytą aplinkybę, kad testamentą pasirašė ne testatorė M. V., o kitas asmuo. Testamentą patvirtinusi, tuo metu viršaičio pavaduotoja dirbusi, liudytoja apklausta O. M. patvirtino, kad M. V. sudarytą testamentą pasirašė pati M. V., o ne kitas asmuo. Taigi ieškovai neįrodė, kad ginčijamą testamentą pasirašė ne M. V., o kitas asmuo.
Ieškovai nurodo, kad M. V. sudarė testamentą suklydimo įtakoje. Testamentas sudarytas 1990-08-10, o M. V. mirė 2010-11-24, taigi testatorė turėjo pakankamai laiko (dvidešimt metų) išreikšti savo valią. Kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti savo visą turtą arba jo dalį vienam ar keliems asmenims ( CK 5.19 str. 1 d.). Ieškovai neįrodė aplinkybių dėl aplinkybių, kad testamentas sudarytas suklydimo įtakoje. Nepateikta jokių įrodymų dėl M. V. vardu sudarytų sandorių dėl nekilnojamojo turto (buto) pirkimo-pardavimo, nėra jokių įrodymų, kad M. V. buvo neveiksnus ar ribotai veiksnus asmuo. Asmens veiksnumas ribojamas teismo sprendimu, bet toks sprendimas nėra pateiktas.Nenustatytos aplinkybės laikyti testamentą negaliojančiu aukščiau nurodytais pagrindais.
Ieškovų aiškinimas, kad testatorė buvo susitarusi su atsakove, kad užbaigus buto pirkimo-pardavimo procedūras, testamentas bus sunaikintas ir nesukels teisinių pasekmių, yra nepagrįstas.
1990-08-10 galiojusios 1974 m. birželio 26 d. Lietuvos Respublikos notariato įstatymo nuostatos, jo 41 str. numato, kad testamentus gali tvirtinti notarai ir kiti pareigūnai, atliekantys notarinius veiksmus. Pagal šios įstatymo 42 str. buvo numatyta, kad gavus pareiškimą panaikinti sudarytą testamentą arba gauna naują testamentą, panaikinantį arba pakeičiantį anksčiau sudarytąjį testamentą, apie tai pažymima valstybinėje notarinėje kontoroje arba apylinkės viršaičio institucijoje saugomo testamento egzemplioriuje ir notarinių veiksmų registravimo registre. Pareiškime panaikinti testamentą parašas turi būti notariškai patvirtintas. Taigi ieškovų pozicija teigiant, kad sunaikinus testatorės turimą testamento egzempliorių, turėjo nekilti jokios iš jo teisinės pasekmės, nepagrįsta. Ginčijamo testamento kitoje pusėje nėra įrašo apie testamento panaikinimą, pakeitimą ar duomenų, nurodančių į naują testamentą.
Pagal LR Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. rugsėjo 17 d. nutarimą Nr.I-2896 „Dėl Lietuvos Respublikos notariato įstatymo įsigaliojimo“ buvo nustatyta, kad Lietuvos Respublikos notariato įstatymas įsigalioja nuo 1992 m. gruodžio 1 dienos. Nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos netenka galios 1974 m. birželio 26 d. Lietuvos Respublikos notariato įstatymas, išskyrus jo 3 straipsnio ketvirtąją ir penktąją dalis ir 16-1 straipsnį, kurių galiojimas pratęsiamas iki 1993 m. kovo 1 dienos.
Pagal nurodomo Valstybinio notariato įstatymo 3 str. 4, 5 d.gyvenamosiose vietovėse, kur nėra valstybinių notarinių kontorų, notarinius veiksmus, numatytus šiuo Įstatymu, atlieka miestų, gyvenviečių, apylinkių Darbo žmonių deputatų tarybų vykdomieji komitetai ( atitinkama vietos savivaldos institucija) ir notarinius veiksmus miestų, gyvenviečių, apylinkių Darbo žmonių deputatų tarybų vykdomuosiuose komitetuose atlieka vykdomojo komiteto pirmininkas, pirmininko pavaduotojas arba sekretorius ( savivaldos institucijos vadovas, jo pavaduotojas, jį pavaduojantis asmuo), kuriems atitinkamos Tarybos vykdomojo komiteto sprendimu pavesta atlikti notarinius veiksmus.
Daroma išvada, kad ginčijamo testamento sudarymo metu galiojo 1974-06-26 LR notariato įstatymo redakcija.
Teismo pareiga nustatyti tikrąją tiesą, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti bylos faktus .
Ginčijamo testamento sudarymo ir patvirtinimo metu galiojo 1974 m. birželio 26 d. Notariato įstatymo 3 str. 4, 5 d. Šių įstatymo normų įgyvendinimas buvo nustatytas Teisingumo ministerijos 1975 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 8 patvirtintos Miestų, gyvenviečių, apylinkių Darbo žmonių deputatų tarybų vykdomųjų komitetų atliekamų notarinių veiksmų instrukcijos 2 p.
Nuo 1990 m. kovo 11 d. prasidėjus savivaldos reformai, vykdomųjų komitetų nebeliko, nes pakito vietos savivaldos sistema. Ginčijamo testamento sudarymo ir tvirtinimo metu žemesniosios pakopos savivaldybės valdymo organas (institucija) buvo apylinkės gyvenvietės (valsčiaus) viršaitis (1990 m. vasario 12 d. Vietos savivaldos pagrindų įstatymas). Todėl 1990-08-10 apylinkės gyvenvietės (valsčiaus) viršaitis atitiko 1974 m. Notariato įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nustatytą liaudies deputatų tarybų vykdomąjį komitetą – savivaldybės instituciją, turinčią įstatyme nustatytą teisę atlikti notarinius veiksmus.
1974 m. Notariato įstatymo 3 str. 5 d. , instrukcijos 2 p. turi būti aiškinami taip, kad viršaitis notarinius veiksmus turėjo teisę atlikti pagal įstatymą, o viršaičio pavaduotojas – pagal viršaičio pavedimą ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus kolegijos 2006-11-07 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-426/2006).
Pagal 1985-11-28 Varėnos rajono Varėnos apylinkės vykdomojo komiteto sprendimą Nr.34 dėl notarinių veiksmų atlikimo, notarinius veiksmus buvo pavesta atlikti apylinkės vykdomojo komiteto sekretorei O. M., o nesant jai – vykdomojo komiteto pirmininkei L. S. ( t.2, b.l. 6).
Pagal Varėnos rajono Varėnos apylinkės vykdomojo komiteto 1989-01-03 bylų nomenklatūrą 1989 metai, notarinių veiksmų registrų knyga vedama neterminuotai, kaip ir testamentai (originalai) – t.2, b.l. 15-21.
Pagal 1990-04-04 Lietuvos Respublikos Varėnos apylinkės Tarybos sprendimą, Varėnos apylinkės Tarybos viršaičio pavaduotoja paskirta O. M. ( t.1, b.l. 176).
Varėnos viršaičio 1990 m. testamentų byloje yra 1990-08-10 testamento registro Nr.30 įrašas dėl M. V. testamento patvirtinimo ( t.1, b.l.174, 177).
Pagal LR Varėnos rajono Varėnos apylinkės tarybos 1991-01-07 sprendimą buvo patvirtintas Varėnos apylinkės tarybos darbo reglamentas ( t.2, b.l. 7- 12), kuriame nurodyta, kad viršaičio pavaduotoja atlieka notarinius veiksmus( t.2, b.l.12).
Pagal 1990-06-29 apylinkės viršaitės potvarkį , viršaičio pavaduotojai O. M. buvo suteiktos atostogos už 1989-03-01 – 1990-03-01 laikotarpį nuo 1990 m. liepos 2 d.iki liepos 28 d.įskaitytinai ( t.2, b.l. 14).
Pagal Alytaus archyvo pažymą apie testamentų notarinį patvirtinimą, kad 1989 m. testamentų originalai byloje esantys testamentai nuo 1989-01-17 iki 1989-03-28 , nuo 1989 balandžio 18 d. iki 1989 m. liepos 25 d., nuo 1989 m. rugsėjo 18 d. iki 1989 m. gruodžio 7 d. patvirtinti Varėnos apylinkės vykdomojo komiteto pirmininko sekretorės O. M., o nuo 1989 m. balandžio 5 d. testamentas, 1989 m. rugpjūčio 3 d. iki 1989 m. rugpjūčio 28 d. patvirtinti apylinkės vykdomojo komiteto pirmininkės L. S..
1990 metų Varėnos apylinkės tarybos ir viršaičio dokumentų testamentų originalų byloje esantys testamentai nuo 1990 m. vasario 9 d. iki 1990 m. birželio 7 d., nuo 1990 m. rugpjūčio 10 d. iki 1990 m. gruodžio 11 d. patvirtinti Varėnos apylinkės viršaičio pavaduotojos O. M., o testamentai nuo 1990 m. liepos 10 d. iki 1990 m. liepos 25 d. patvirtinti Varėnos apylinkės viršaitės L. S. ( t.2, b.l. 4,73).
Liudytoja apklausta buvusi viršaitės pavaduotoja O. M. patvirtino, kad 1990 m. ji vykdė tokias pačias funkcijas, kaip ir būdama buvusio vykdomojo komiteto sekretore, t.y. atliko notarinius veiksmus viršaitės pavedimu, o notarinius veiksmus pati viršaitė atlikdavo tik tada, kai jos nebūdavo ( atostogaudavo).
Liudytoja byloje apklausta E. S. nurodė, kad nuo 1989 metų dirbo Matuizų apylinkės vykdomojo komiteto sekretore, viršaičio pavaduotoja, raštvede, seniūno pavaduotoja. Nuo 1990 m. pavasario dirbo viršaičio pavaduotoja. Tvirtindavo testamentus. Funkcijos apylinkės vykdomojo komiteto sekretorės ir viršaičio pavaduotojos buvo tokios pačios ( t.2, b.l. 63).
Byloje archyvo rašytiniu įrodymu apie testamentų notarinį patvirtinimą, apylinkės viršaitės potvarkį dėl viršaičio pavaduotojos atostogų, liudytojų O. M., E. S. parodymais neginčijamai įrodyta, kad apylinkės viršaitės pavedimu 1990 metais notarinius veiksmus, tvirtinant testamentus, buvo pavesta vykdyti viršaitės pavaduotojai O. M., kuri ir patvirtino M. V. testamentą, sudarytą 1990-08-10.
M. V. notariškai patvirtintu testamentu paliko visą savo turtą, kuris jai priklausys mirties dieną, paliko dukrai S. S. ( t.1, b.l. 32). Taigi M. V. valia buvo aiškiai išreikšta, testamentas nenuginčytas ir buvo įvykdytas. Ieškovai nenurodė aplinkybių, kad palikėjo mirties dieną jiems buvo reikalingas išlaikymas, kad jie siekia įgyti teises į privalomąją dalį (CK 5.20 str.1, 2 d.). Teismas priima sprendimą dėl ieškovo pareikštų reikalavimų, ir neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų , išskyrus atvejus, kai tai numato civilinio proceso kodekso nuostatos.
Testamentų registre nėra įregistruota kitų M. V. testamentų ar kitų pakeitimų dėl nagrinėjamo testamento. Testatorė M. V. turėjo pakankamai laiko, kad 1990 m. iki 2010 m. sudarytą testamentą panaikintų, pakeistų ir pan., jeigu jos valia dėl palikimo pasikeitė, kaip nurodo ieškovai.Dvidešimties metų terminas nurodo, kad testatorė išreiškė savo valią dėl palikimo ir jos nekeitė, tokia ir yra jos tikroji valia.
Ieškovai nurodo į aplinkybes, kad palikėjai nuosavybės teisėmis priklausė ne visas turtas, kurį paveldėjo atsakovė. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, M. V. nuosavybės teise valdė gyvenamąjį namą ir ūkio statinius pagal 1999-11-17 savivaldybės valdybos sprendimą Nr.395 (t.1.b.l. 37-38).
Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis nuosavybės teisėmis žemės sklypai M. V. priklauso :
- (duomenys neskelbtini) 0.3000 ha žemės sklypas pagal 2002-06-18 Alytaus apskrities viršininko sprendimą ( t.1, b.l. 39);
- (duomenys neskelbtini) 0.2500 ha žemės sklypas pagal 2002-06-18 Alytaus apskrities viršininko sprendimą ( t.1, b.l. 40);
- (duomenys neskelbtini) 0.3000 ha žemės sklypas pagal 2002-06-18 Alytaus apskrities viršininko sprendimą ( t.1, b.l. 41);
- (duomenys neskelbtini) 0.1500 ha žemės sklypas pagal 2002-06-18 Alytaus apskrities viršininko sprendimą ( t.1, b.l. 42);
- (duomenys neskelbtini) 8.000 ha žemės sklypas pagal 1996-06-28 Alytaus valdytojo įsakymą ( t.1, b.l. 43).
Alytaus apskrities valdytojo administracijos 1996-06-28 įsakymas Nr.387 dėl 8 ha žemės sklypo suteikimo, atkuriant nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą ( t.1, b.l. 44); Varėnos rajono valdybos 1999-11-17 sprendimu Nr.395 patvirtintos nuosavybės teisės į statinius ( t.1, b.l. 45); Alytaus apskrities viršininko administracijos 2002-06-18 sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo (duomenys neskelbtini) ( t.1, b.l. 46).
Pagal mirties liudijimo duomenis Z. V. mirė 1981-10-08 ( t.1, b.l. 22). Koks liko palikimas po Z. V. mirties, kas šį turtą paveldėjo, nėra nagrinėjama šioje byloje, kadangi nėra pareikšti ieškinio reikalavimai dėl palikimo priėmimo po Z. V. mirties nustatymo ar nuginčijimo. Pagal pareikštus ieškinius ginčijama M. V. sudarytas testamentas, prašant jį pripažinti negaliojančiu, prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovai priėmė palikimą po motinos M. V. mirties faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti, ginčijamas išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą iš dalies dėl ¾ dalių ūkininko ūkio paveldjimo, 2011-04-14 dovanojimo sutartis, kad turtas perleistas D. P., pripažinti nuosavybės teises ieškovams į dalis ūkininko ūkio, po M. V. mirties.
Nustačius, kad ieškovai neįrodė, jog testamentas buvo sudarytas neteisėtai ir jo nepripažinus negaliojančiu, išlieka nuosavybės teisės įgijimo pagrindai nepakeistais, t.y. laikant, kad nuosavybės teisės įgytos įstatymo nustatytais pagrindais ( CK 4.47 str. 1 d.1 p., 1 d. 2 p.), kurie yra teisėti ir galiojantys.
Kai testamente nurodyta kam paliekamas visas turtas, taigi atsiradus paveldėjimui pagal testamentą ir buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas paveldėti pagal testamentą. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis ( CK 5.50 str.1 d.). Įpėdinis laikomas palikimą priėmusia, kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą ( CK 5.50 str.2 d.).
Ieškovų reikalavimas, paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jie palikimą po motinos M. V. mirties priėmė faktiškai pradėdami valdyti, negali būti tenkinamas, kadangi nekilnojami daiktai yra registruojami daiktai, kurie yra suformuoti įstatymo nustatyta tvarka ir kurių įgijimo ir perleidimo pagrindų registravimą nustato teisės aktai ( CK 4.253 str. 1 d.). Pagal CK 4.254 str. 1 d. 1 p. viešame registre registruojami sandoriai ir sprendimai, kuriais keičiamos registruojamo daikto teisinis statusas ar iš esmės keičiamos jo valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybės. Viešame registre aiškiai yra įrašyta, kas buvo ir yra nekilnojamojo turto savinininkai, o tai reiškia, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka ( CK 4.262 str.).
Atsakovės, būdamos turto savininkėmis, galėjo ir gali juo naudotis netrukdomai, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis ( CK 4.93 str.). Žemės sklypų nuomavimas yra ne kas kita, kaip nuosavybės teisės įgyvendinimas – teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti ( CK 4.37 str.1 d.). Nuosavybės teisės gali būti apribotos paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimu ( CK 4.39 str.1 d.), o tai reiškia atsakovė turi teisę nuomuoti žemės sklypus ir statinius, leisti kitiems asmenims atlyginamai ar neatlyginamai naudotis jai nuosavybes teise priklausančiu turtu, perleisti kitiems asmenims turtą nuosavybės teisės įgijimo pagrindais.
Liudytojų O. V., J. P., G. A., A. Z., V. V., E. V., A. S.,V. S., A. P. parodymai dėl testamento pripažinomo negaliojančiu nepaneigia ar nepatvirtina kokių nors reikšmingų aplinkybių, nagrinėjant šį ieškinį (t.2, b.l. 59-63).
Atmetant ieškinį, bylinėjimosi išlaidos atsakovams priteistinos iš ieškovų pagal CPK 93 str. 1 d., 96 str. 2 d. nuostatas.
Atsakovės prašo priteisti iš ieškovų po 2500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kiekvienai iš atsakovių. Priteistina atsakovėms po 1500 litų kiekvienai išlaidų advokato pagalbai apmokėti, t.y. už procesinių dokumentų paruošimą ir pateikimą, už atstovavimą teisme ir kelionės išlaidas į teismo posėdį. Toks išlaidų advokato teiktai pagalbai apmokėti dydis atitinka Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymą dėl rekomendacijų civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo ( CPK 98 str.1, 2 d.).
Iš ieškovų priteistina į valstybės biudžetą išlaidos dėl procesinių dokumentų įteikimo – 81 litas (CPK 96 str.1 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ieškinį atmesti.
Priteisti S. S. iš P. V., M. K., V. V., iš kiekvieno po penkis šimtus litų (500 Lt), turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti
Priteisti D. P. iš P. V., M. K., V. V., iš kiekvieno po penkis šimtus litų (500 Lt), turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti
Priteisti iš P. V., M. K., V. V. į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660), iš kiekvieno po dvidešimt septynis litus ( 27 Lt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Varėnos rajono apylinkės teismą.