Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Egidijaus Laužiko (pranešėjas) ir Sigito Gurevičiaus,

dalyvaujant kasatoriaus atstovui advokatui Vytautui Griežei, atsakovei J. K., atsakovių atstovui advokatui Mindaugui Baneliui, trečiajam asmeniui notarei Dainai Aliukonienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. O. (S. O.) kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. O. ieškinį atsakovėms G. O., J. K.; trečiasis asmuo – notarė Daina Aliukonienė (buvusi – Brazinskaitė), dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, dalies paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo pripažinimo negaliojančiu, testamento pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. gruodžio 29 d. nutartimi atmetė ieškovo ir trečiojo asmens notarės D. Aliukonienės apeliacinius skundus ir Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 7 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija nutartyje nurodė, kad byloje nėra įrodymų apie ieškovo aktyvius veiksmus, iš kurių būtų galima padaryti išvadą, jog ieškovas išreiškė valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Kolegija pripažino, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas po motinos mirties likusiu turtu nesirūpino, namą pavertė landyne, yra pagrįsta. Pirmosios instancijos teismas iš rašytinių įrodymų: Vilniaus apskrities archyvo 2005 m. balandžio 11 d. rašto, Trakų rajono Karijotiškių apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1986 m. balandžio 30 d. protokolo Nr. 4 ir sprendimo Nr. 13, Trakų rajono savivaldybės administracijos 2005 m. liepos 15 d. rašto Nr. AP3-1713 ir liudytojos S. L. parodymų padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovo ir atsakovių motinos 1994 m. vasario 23 d. testamentą patvirtino įgaliotas asmuo (T. 1, b. l. 156–157, 196–199, 203, 200–202). Kolegija taip pat nurodė, kad pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas nepradėjo valdyti paveldėto turto kaip savo, neatliko aktyvių veiksmų, išreiškiančių jo valią įsigyti paveldėtą turtą nuosavybės teise, viešame registre nepasidomėjo, ar kiti įpėdinai nepriėmė palikimo ir neįregistravo nuosavybės teisės į ginčo turtą. Atsakovės nuosavybės teises į ginčo turtą įregistravo 1998 m. gruodžio 7 d. (T. 1, b. l. 5). Teismas nurodė, kad ieškovo ir atsakovių motinos 1994 m. vasario 23 d. testamentą pagal tuo metu galiojusius teisės aktus galėjo patvirtinti viršaičio pavaduotojas.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai, nurodymas apie prisidėjimą prie kasacinio skundo

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 7 d. sprendimą, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 29 d. nutartį ir priimti naują sprendimą, ieškinį patenkinant, atsakovių priešinį ieškinį atmetant. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Bylą nagrinėję teismai pažeidė 1974 m. Valstybinio notariato įstatymo 3 straipsnio 4, 5 dalis, nes rėmėsi Miestų, gyvenviečių, apylinkių Darbo žmonių deputatų tarybų vykdomųjų komitetų atliekamų notarinių veiksmų instrukcijos, patvirtintos Teisingumo ministerijos 1975 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 8, 2 punktu, ir padarė išvadą, kad viršaičio pavaduotoja S. L. turėjo teisę atlikti notarinius veiksmus. Nurodytos instrukcijos 2 punktas prieštarauja nurodyto įstatymo 3 straipsnio 5 daliai, todėl teismai privalėjo vadovautis įstatymu, o ne instrukcija. Vadovaudamasi nurodyto įstatymo 3 straipsnio 5 dalimi viršaičio pavaduotoja S. L. neturėjo teisės atlikti notarinių veiksmų, nes nebuvo priimtas savivaldybės vykdomojo komiteto sprendimas, suteikiantis jai, kaip viršaičio pavaduotojai, teisę atlikti notarinius veiksmus.Teismai nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos dėl viršaičio teisės atlikti notarinius veiksmus, nes priimdami sprendimą ir nutartį vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 17 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-611/2002, ir 2002 m. spalio 28 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1256/2002. Nagrinėjamos bylos ir nurodytų bylų faktinės aplinkybės skiriasi. Nurodytose bylose nekeltas klausimas dėl to, ar viršaičio pavaduotojas turėjo teisę atlikti notarinius veiksmus, kai nėra viršaičio sprendimo, kuriuo pavaduotojui tokia teisė būtų suteikta.Teismai, patenkindami atsakovių priešinį ieškinį, priėmė nepagrįstus sprendimą ir nutartį, nes pripažino, kad atsakovės paveldėjo pagal testamentą, nors galiojo nenuginčytas atsakovių 1998 m. lapkričio 12 d. pareiškimas dėl palikimo priėmimo. Atsakovės šiame pareiškime išreiškė valią paveldėti pagal įstatymą, o ne pagal testamentą.Bylą nagrinėję teismai pažeidė CPK 185 straipsnį, 270 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktus, nes priimdami sprendimą neatsižvelgė į tai, ar kasatorius savo veiksmais išreiškė valią įgyti nuosavybės teisę į motinos turtą. Teismai atmetė kasatoriaus pateiktus įrodymus, patvirtinančius, kad kasatorius atliko veiksmus, išreiškiančius jo valią priimti palikimą, nenurodė motyvų, dėl kurių įrodymai atmesti.

Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovės G. O. ir J. K. prašo kasacinį skundą atmesti ir teismų sprendimą bei nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodoma, kad kasatoriaus argumentas dėl netinkamo Miestų, gyvenviečių, apylinkių Darbo žmonių deputatų tarybų vykdomųjų komitetų atliekamų notarinių veiksmų instrukcijos 2 punkto taikymo prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms ir surinktiems įrodymams. Teismai teisingai išaiškino ir pritaikė nurodytą teisės normą, nes 1974 m. birželio 26 d. Valstybinio notariato įstatymo 3 straipsnio 5 dalis negalėjo būti taikoma dėl pasikeitusių teisės aktų, reglamentuojančių vietos savivaldos valdymo organų struktūrą ir veiklą. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad atitinkamos tarybos sprendimas būtų priimamas, jeigu notarinius veiksmus būtų atlikęs vykdomojo komiteto sekretorius (b. l. 108, 196–203). Be to, liudytoja S. L. paaiškino, kad ji atlikdavo notarinius veiksmus pagal savo pareigas, t. y. kaip Karijotiškių apylinkės viršaičio pavaduotoja (b. l. 109). Bylą nagrinėję teismai nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, suformuotos dėl viršaičio teisės atlikti notarinius veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 17 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-611/2002 ir 2002 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1256/2002). Kasatoriaus argumentas dėl priešiniame ieškinyje nurodytų reikalavimų nepagrįstumo, kad testamentas buvo patvirtintas neįgalioto atlikti notarinius veiksmus pareigūno ir yra negaliojantis, neturi reikšmės nagrinėjant bylą kasacine tvarka, nes jis susijęs su įrodymų vertinimu. Nurodytas argumentas neatitinka CPK 346 straipsnyje nustatytų kasacijos pagrindų, nes juo nekeliamas teisės normų pažeidimo ar netinkamo taikymo klausimas. Taip pat nepagrįstas kasatoriaus argumentas, kad atsakovės pačios pasirinko paveldėjimo pagal įstatymą būdą. Nurodytas argumentas neatitinka byloje nustatytų aplinkybių. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad atsakovių tikslas, pateikiant notarei pareiškimą dėl paveldėjimo pagal įstatymą, buvo paveldėti pagal testamentą. Tik tada, kai notarė atsakovėms pareiškė, kad testamentas yra negaliojantis, jos pateikė pareiškimą dėl paveldėjimo pagal įstatymą. Atsiliepime nurodyta, kad kasatorius neteisingai tvirtina, jog atsakovės, norėdamos paveldėti pagal testamentą, turėjo nuginčyti 1998 m. lapkričio 12 d. pareiškimą dėl paveldėjimo pagal įstatymą. Be to, nebuvo įformintas atsakovių atsisakymas nuo paveldėjimo pagal testamentą (1964 m. CK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 1998 m. lapkričio 12 d. pareiškimas dėl paveldėjimo pagal įstatymą yra niekinis, nes prieštarauja 1964 m. CK 567 straipsniui, kuriame nustatyta imperatyvioji teisės norma. Bylą nagrinėję teismai įvertino įrodymus vadovaudamiesi CPK 185 straipsniu. Kasatoriaus įrodymai buvo įvertinti ir dėl jų pasisakyta pirmosios instancijos teismo sprendime.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

1998 m. gegužės 18 d. mirė ieškovo ir atsakovių motina. Ieškovas nuo 1983 m. kartu su motina gyveno ir šiuo metu tebegyvena name su priklausiniais (duomenys neskelbtini). Ieškovas į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, mano, kad priėmė palikimą (gyvenamąjį namą su priklausiniais ir žemės sklypą), pradėdamas jį faktiškai valdyti. Atsakovės (ieškovo seserys) nurodytame name negyvena. Visus mokesčius, susijusius su turto išlaikymu (už elektros energiją, žemę) mokėjo atsakovė J. K. Ieškovo ir atsakovių motina 1994 m. vasario 23 d. buvo sudariusi testamentą, kurį patvirtino Karijotiškių apylinkės viršaičio pavaduotoja S. L. Atsakovės su pareiškimu apie palikimo priėmimą kreipėsi 1998 m. lapkričio 12 d. Notarė D. Aliukonienė 1998 m. gruodžio 7 d. atsakovėms išdavė paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimą ir nutartį teisės taikymo aspektu, kartu kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų faktinių bylos aplinkybių. Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą vienas iš pagrindų peržiūrėti bylą kasacine tvarka yra materialinės ar proceso teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Nagrinėjamoje byloje kasatorius kelia klausimus dėl viršaičio pavaduotojos teisės atlikti notarinius veiksmus ir dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus jį valdyti sampratos, tai yra teisės klausimai, dėl kurių teisėjų kolegija turi pasisakyti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime nurodė, kad teismo priedermė teisingai išspręsti bylą ir nustatyti objektyvią tiesą kyla iš Konstitucijos. Taigi teismas, nagrinėdamas konkrečią bylą, turi siekti nustatyti tikrąją tiesą, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirdamas ir įvertindamas tos konkrečios bylos faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. prieš Kauno 8-ojo notarų biuro notarė L. Teklienė, valstybės įmonė Registrų centrą, AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-295).

Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad ieškovo ir atsakovių motina 1994 m. vasario 23 d. sudarė testamentą, kurį patvirtino Karijotiškių apylinkės viršaičio pavaduotoja. Nagrinėjamoje byloje turėjo būti nustatyta esminė aplinkybė, ar be atitinkamos savivaldybės institucijos atitinkamo pavedimo viršaičio pavaduotojas galėjo tvirtinti testamentus ir atlikinėti kitus notarinius veiksmus. Nurodyto testamento sudarymo ir patvirtinimo metu galiojo 1974 m. birželio 26 d. Notariato įstatymo 3 straipsnio 4, 5 dalys (Seimo 1993 m. kovo 10 d. nutarimas Nr. I–92 „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. rugsėjo 17 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos notariato įstatymo įsigaliojimo“ 1 punkto pakeitimo“). Šių įstatymo normų įgyvendinimas buvo nustatytas Teisingumo ministerijos 1975 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 8 patvirtintos Miestų, gyvenviečių, apylinkių Darbo žmonių deputatų tarybų vykdomųjų komitetų atliekamų notarinių veiksmų instrukcijos 2 punkte. Nurodyto įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje buvo nustatyta, kad gyvenamosiose vietovėse, kur nėra valstybinių notarinių kontorų, notarinius veiksmus atlieka miestų, gyvenviečių, apylinkių liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai. Įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje buvo nustatyta, kad notarinius veiksmus miestų, gyvenviečių, apylinkių liaudies deputatų vykdomuosiuose komitetuose atlieka vykdomojo komiteto pirmininkas, pirmininko pavaduotojas arba sekretorius, kuriems tarybos vykdomojo komiteto sprendimu pavesta atlikti notarinius veiksmus. Nurodytos instrukcijos 2 punkte buvo nustatyta, kad notarinius veiksmus miestų, gyvenviečių, apylinkių Darbo žmonių deputatų vykdomajame komitete atlieka vykdomojo komiteto primininkas, primininko pavaduotojas arba sekretorius, kuriam tarybos vykdomojo komiteto sprendimu pavesta atlikti notarinius veiksmus.

Nuo 1990 m. kovo 11 d. prasidėjus savivaldos reformai, vykdomųjų komitetų nebeliko, nes pakito vietos savivaldos sistema. Ginčijamo testamento sudarymo ir tvirtinimo metu žemesniosios pakopos savivaldybės valdymo organas (institucija) buvo apylinkės gyvenvietės (valsčiaus) viršaitis (1990 m. vasario 12 d. Vietos savivaldos pagrindų įstatymas). Taigi 1994 metais apylinkės gyvenvietės (valsčiaus) viršaitis atitiko 1974 m. Notariato įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nustatytą liaudies deputatų tarybų vykdomąjį komitetą – savivaldybės instituciją, turinčią įstatyme nustatytą teisę atlikti notarinius veiksmus. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad 1974 m. Notariato įstatymo 3 straipsnio 5 dalis, Instrukcijos 2 punktas turi būti aiškinami taip, kad viršaitis notarinius veiksmus turėjo teisę atlikti pagal įstatymą, o viršaičio pavaduotojas – pagal viršaičio pavedimą.

Nagrinėjamoje byloje yra pateiktas Trakų rajono Karijotiškių apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1986 m. balandžio 30 d. sprendimas Nr. 13 (T. 1, b. l. 200–202), kuriuo nutarta pavesti vykdomojo komiteto sekretoriui vykdyti notarinius veiksmus. Vien iš testamentą patvirtinusios buvusios viršaičio pavaduotojos S. L. parodymų ir Trakų rajono savivaldybės administracijos 2005 m. liepos 15 d. rašto Nr. AP3-1713 (T. 1, b. l. 156–157, 203) negalima daryti išvados, kurią padarė apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, kad 1994 metais viršaičio pavaduotojas, neturėdamas viršaičio įgaliojimų, turėjo teisę atlikti notarinius veiksmus. Liudytoja S. L. paaiškino, kad atlikti notarinius veiksmus buvo jos, kaip viršaičio pavaduotojos, pareiginė funkcija, nustatyta atitinkamame reglamente. Taip pat liudytoja teigė, kad ji notarinius veiksmus atlikdavo dalyvaujant viršaičiui ir kad jos darbą atliekant notarinius veiksmus nuolat tikrindavo notarai, taip pat notarė D. Aliukonienė (Brazinskaitė). Trakų rajono savivaldybės administracijos 2005 m. liepos 15 d. rašte Nr. AP3-1713 nurodyta, kad žemesniosios pakopos savivaldybių vykdomosios institucijos (organai) nepriimdavo sprendimų dėl įgaliojimų viršaičių pavaduotojams atlikti notarinius veiksmus, nesant viršaičių darbe dėl atostogų, ligos ir pan. Iš nurodyto rašto matyti, kad visų žemesniosios pakopos savivaldybių archyvai perduoti valstybiniams archyvams. Remdamasi tokiais bylos duomenimis, kasacinio teismo kolegija konstatuoja, kad negalima nustatyti, ar viršaičio pavaduotoja, tvirtindama ginčijamą testamentą, turėjo teisę atlikti notarinius veiksmus. Taigi bylą nagrinėję teismai, darydami priešingą išvadą, neįvertino bylos faktinių duomenų, nevisiškai išsiaiškino esmines ginčo aplinkybes, turinčias įtakos tinkamam materialinės teisės normų taikymui. Byloje nepakanka faktinių duomenų, patvirtinančių, kad viršaičio pavaduotojos 1994 metais patvirtintas ginčijamas testamentas galiojo, todėl apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, suformuluotas CPK 176–185 straipsniuose. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismo nutartis negali būti palikta galioti, yra naikintina, byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, turėtų įvertinti, ar iš tikrųjų 1994 metais buvo susiformavusi visuotinė praktika viršaičio pavaduotojui atlikti notarinius veiksmus be viršaičio sprendimu suteikto pavedimo. Nustatytina, ar viršaičio pavaduotoja S. L. be nagrinėjamo notarinio veiksmo galėjo atlikti kitus notarinius veiksmus (pavyzdžiui, pagal notarinių veiksmų atlikimo knygą). Taip pat turėtų būti išsiaiškinta, kokias funkcijas vykdė viršaičio pavaduotoja, kur buvo nustatytos ar reglamentuotos jo funkcijos ir įgalinimai (viršaičio pavaduotojo pareiginė instrukcija, reglamentas ar kt.). Tam, kad būtų teisingai išspręstas bylos šalių ginčas, teisme turėtų būti apklaustas 1994 metais Karijotiškių apylinkės viršaičio pareigas ėjęs asmuo. Be to, iš naujo nagrinėdami bylą, teismai turėtų ištirti liudytojos S. L. nurodytas aplinkybes, t. y. ar iš tikrųjų notarė D. Aliukonienė (Brazinskaitė) tikrindavo viršaičio pavaduotojos 1990–1994 metais atlikinėtų notarinių veiksmų teisėtumą.

Kasatorius teigia, kad žemesniųjų instancijų teismai neturėjo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 17 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-611/2002, ir 2002 m. spalio 28 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1256/2002, nes nagrinėjamos bylos ir nurodytų bylų faktinės aplinkybės skiriasi (antrasis kasacinio skundo argumentas). Kasacinio teismo teisėjų kolegija su šiuo kasacinio skundo argumentu sutinka. Kasacinio teismo teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1256/2002, pasisakyta tik dėl to, kad Tauragės rajono Žygaičių apylinkės viršaičio pavaduotoja turėjo teisę atlikti notarinius veiksmus, bet joje nenagrinėta tokios teisės įgyvendinimo tvarka. Kitoje kasacinio teismo teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-611/2002, konstatuota tik tai, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu notarinius veiksmus turėjo teisę atlikti ne tik notaras, bet ir apylinkių viršaičiai. Taigi nurodytose bylose nenagrinėta, ar viršaičio pavaduotojas turėjo teisę atlikti notarinius veiksmus nesant viršaičio sprendimo, kuriuo pavaduotojui tokia teisė būtų suteikta.

Kasatorius teigia, kad žemesniųjų instancijų teismai pažeidė CPK 185 straipsnį, 270 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktus, nes priimdami sprendimą neatsižvelgė į tai, ar kasatorius savo veiksmais išreiškė valią įgyti nuosavybės teisę į motinos turtą. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentas iš esmės yra pagrįstas. Bylą nagrinėję teismai vertino ir aiškinosi tik su gyvenamuoju namu susijusius ieškovo veiksmus. Teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, turėtų nustatyti visą paveldėto turto masę ir vertinti ne tik ieškovo veiksmus dėl gyvenamojo namo, bet ir dėl kito paveldimo turto (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. gruodžio 29 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.