Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės Ritos Poškienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžio, kuriuo R. C. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį (perkvalifikavus iš BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto), 178 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

- pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 40 parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas R. C. laikiname sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2022 m. vasario 28 d. iki 2022 m. liepos 7 d. ir laikoma, kad jis paskirtą bausmę yra atlikęs.

Kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir registraciją policijos įstaigoje, nuspręsta palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus nuosprendžiui - panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. C. nuteistas už tai, kad 2020 m. kovo 2 d. apie 22 val., bendrai veikdamas su nuteistuoju R. M. ir S. P. (kurio atžvilgiu tyrimas išskirtas į atskirą tyrimą), iš anksto susitarę ir sugalvoję tariamą priežastį, kad nuomininkas A. M. laiku neatsiskaitė už buto nuomą, prie prekybos centro ,,I.“, esančio (duomenys neskelbtini), bendrais veiksmais tyrimo nenustatytu kietu buku daiktu sudavė bent vieną smūgį A. M. į šonkaulius ir padarė jam kairės pusės 5 ir 6 šonkaulių lūžius, tai sukėlė A. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

2. Be to, jis nuteistas ir už tai, kad pagrobė svetimą turtą, t. y. 2020 m. kovo 2 d. apie 22 val. prie prekybos centro ,,I.“, esančio (duomenys neskelbtini), smurto prieš A. M. metu, pamatė ir pagrobė iš jo drabužių ant žemės iškritusį A. V. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Huawei Mate 20 lite“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), 409,50 eurų vertės, ir telefono dėkle buvusius, neturinčius materialinės vertės A. V. vardu išduotus dokumentus – asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir neįgaliojo pažymėjimą.

3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 9 d. nuosprendyje R. C. padaryta nusikalstama veika iš BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto perkvalifikuota į BK 138 straipsnio 1 dalį, konstatuojant, kad R. C. veiksmai negali būti vertinami kaip padaryti iš chuliganiškų ir savanaudiškų paskatų, siekiant pademonstruoti nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei užvaldyti turtą. Skirdamas bausmę, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad R. C. praeityje teistas, baustas administracine tvarka, nustatyta viena baudžiamąją atsakomybę lengvinanti ir viena baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė, padaryti du tyčiniai nesunkūs nusikaltimai, jis augina mažametį vaiką, dirba.

4. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorė Rita Poškienė prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 9 d. nuosprendį dalyje dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8, 9 punktų perkvalifikavimo į BK 138 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir pripažinti kaltinamąjį R. C. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8, 9 punktuose. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 9 d. nuosprendį dalyje dėl R. C. skirtos bausmės pakeisti ir už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8, 9 punktuose, padarymą skirti laisvės atėmimo bausmę 3 metams, o už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje - laisvės atėmimo bausmę 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir galutinę bausmę skirti 3 metus ir 3 mėnesius laisvės atėmimo. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

4.1. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas nepagrįstai R. C. veiką iš BK 138 straipsnio 2 dalies 8 ir 9 punktų perkvalifikavo į BK 138 straipsnio 1 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, numatantį bausmės skyrimą ir dėl to nuteistajam paskyrė aiškiai neteisingą, per švelnią bausmę. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nusikalstamus veiksmus R. C. atliko viešoje vietoje (prie prekybos centro ,,I.“, esančio (duomenys neskelbtini)), dėl mažareikšmės dingsties (dėl to, kad R. M. norėjo pamokyti A. M. dėl laiku nemokamo nuomos mokesčio L. G.) bei nukentėjusiojo atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, sukėlusį nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, visai be priežasties, elgėsi ypatingai įžūliai. Jokių asmeninio pobūdžio konfliktų tarp nukentėjusiojo A. M. ir nuteistojo prieš įvykį nėra buvę - jie iki tol nebuvo pažįstami. Be to, įvykio metu R. C., sumušęs A. M., pagrobė ir A. V. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną, kuris iškrito A. M., gulint sumuštam ant žemės, t. y. minėtus veiksmus, atliko iš savanaudiškų paskatų. Esant šioms aplinkybėms, teismo padaryta išvada, kad kaltinamojo R. C. veiksmai negali būti vertinami kaip padaryti iš chuliganiškų ir savanaudiškų paskatų, nepagrįsta.

4.2. Skunde prokurorė sutinka su teismo padaryta išvada, kad R. C. skirtina laisvės atėmimo bausmė, tačiau, priešingai, nei nurodė motyvuojamoje dalyje, laisvės atėmimo bausmę skyrė tik už nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje. Tuo tarpu už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, skyrė arešto bausmę. Skundžiamame nuosprendyje teismas nutarė laisvės atėmimo bausmės terminą nustatyti mažesnį už sankcijose numatytą vidurkį. Tiek BK 178 straipsnio 1 dalyje, tiek BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už minėtų nusikalstamų veikų padarymą, asmeniui gali būti skiriama laisvės atėmimo bausmė iki 3 metų. Bausmės vidurkis šiuo atveju yra 1 metai 9 mėnesiai. Skundžiamu nuosprendžiu teismas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą R. C. skyrė laisvės atėmimą 3 mėnesiams, t. y. ne mažesnę, nei straipsnyje numatytos sankcijos vidurkis bausmę, o minimalią. O už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, skyrė arešto bausmę.

4.3. Prokurorė skunde atkreipia dėmesį į tai, kad R. C. padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus, nusikaltimai baigti. Padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 138 straipsnyje, nebuvo atsitiktinė, ji padaryta bendrininkų grupėje, nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia. R. C. savo kaltę dėl minėtos nusikalstamos veikos, neigė. Nors dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymo savo kaltę pripažino, tačiau R. C. teismo skirta bausmė yra aiškiai per švelni.

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė Rita Poškienė prašė tenkinti apeliacinį skundą, o nuteistasis R. C. ir jo gynėjas advokatas Ž. K. – skundą atmesti.

6. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės Ritos Poškienės apeliacinis skundas atmetamas.

7. Prokurorės apeliaciniame skunde nėra ginčijamas BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos (vagystės) epizodas, keliami BK 138 straipsnyje numatytos veikos kvalifikavimo, bausmės individualizavimo klausimai. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose.

8. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, patikrinusi skundžiamame nuosprendyje pateiktą įrodymų vertinimą, sutinka su apylinkės teismo sprendimu perkvalifikuoti R. C. padarytą nusikalstamą veiką iš BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto, 9 punkto į BK 138 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismas išsamiai ištyrė ir įvertino byloje esančius duomenis, tinkamai vadovavosi BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis nuostatomis ir vertino byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstas ir bylos aplinkybes atitinkančias išvadas dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos kvalifikavimo.

9. Nagrinėjamu atveju baudžiamosios bylos medžiaga su kaltinamuoju aktu buvo perduota pirmosios instancijos teismui, R. C. kaltinant nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 9 punkte padarymu. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aprašymas buvo suformuluotas taip: R. C. nesunkiai sužalojo žmogų, t. y. 2020 m. kovo mėn. 2 d. apie 22 val., bendrai veikdamas su R. M. ir su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą (S. P.), iš anksto susitarę ir sugalvoję tariamą priežastį, kad nuomininkas A. M. laiku neatsiskaitė už buto nuomą, t. y. dėl chuliganiškų ir savanaudiškų paskatų, prie prekybos centro ,,I.“, esančio (duomenys neskelbtini), bendrais veiksmais tyrimo nenustatytu kietu buku daiktu sudavė bent vieną smūgį A. M. į šonkaulius ir padarė jam kairės pusės 5 ir 6 šonkaulių lūžius, tai sukėlė A. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

10. Pirmosios instancijos teismas nuteistojo R. C. atliktus veiksmus iš BK 138 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 9 punkto, perkvalifikavo į BK 138 straipsnio 1 dalį, konstatuodamas, kad nukentėjusį A. M. kaltinamasis galėjo sumušti ne dėl neaiškios priežasties, o dėl asmeninės antipatijos ir pykčio, atsiradusio tarp jo ir nuteistojo R. M. dėl L. G. įžeidimo. Ši aplinkybė kaltinamajam R. C. sukėlė nepageidautinas emocijas, jam kilo nepasitenkinimas dėl nukentėjusio A. M. veiksmų, todėl paskata panaudoti fizinį smurtą nukentėjusio atžvilgiu šiomis konkrečiomis bylos aplinkybėmis kaltinamajam R. C. galėjo pasirodyti pakankamai svari, o ne mažareikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-371/2015). Pirmosios instancijos teismas R. C. kaltę dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo A. M. grindė tarnybiniu pranešimu (Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 1 t., b. l. 48-49), nukentėjusiojo A. M. parodymais, liudytojų A. V., E. D. parodymais, 2020 m. kovo 24 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 6 t., b. l. 88), 2020 m. liepos 7 d. apžiūros protokolu (Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 6 t., b. l. 110-113), 2020 m. liepos 8 d. apžiūros protokolu (Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 6 t., b. l. 115-117), 2020 m. gegužės 22 d. veiksmų, neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolu (Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 4 t., b. l. 172-177), 2020 m. birželio 11 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolu (Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 4 t., b. l. 27-35), slapto sekimo protokolu (Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 4 t., b. l. 188-192). Vertindamas šiuos faktinius duomenis, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistasis R. C. suprato, kad suduodamas rankomis ir kojomis smūgius A. M., tokiais savo veiksmais kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad gali jį sužaloti ir tokių padarinių siekė. Tarp sukeltų padarinių ir kaltinamojo atliktų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, o kaltinamojo tiesiogiai atlikti nusikalstami veiksmai sukėlė konkrečius padarinius, t. y. nesunkų A. M. sveikatos sutrikdymą.

12. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nustatytos nukentėjusiajam A. M. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusysis buvo sužalotas iš esmės dėl asmeninio pobūdžio priežasčių, keršto, konflikto tarp L. G. ir nukentėjusiojo. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis A. M. parodė, kad įvykio aplinkybių neprisimena, buvo neblaivus, kaltinamųjų anksčiau nematė. Vadovaujantis BPK 276 straipsniu, pirmosios instancijos teisme buvo pagarsinti nukentėjusiojo A. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuos nukentėjusysis patvirtino. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. M. parodė, kad su keliais pažįstamais asmenimis nakvojo išnuomotame bute. Buvo atėjusi moteris, kuri prisistatė buto šeimininke ir pareikalavo sumokėti mokestį už nuomą. Dėl nesumokėto mokesčio ta moteris paėmė jo telefoną ,,Samsung S4“ su kortele. Ši moteris pasakė, kad atiduos telefoną, kai bus sumokėti pinigai. Tą pačią dieną apie 22 val. į draugo A. mobilųjį telefoną paskambino kažkoks vyriškis ir pasakė, kad atveža atiduoti nukentėjusiojo telefoną. Jis laukė gatvėje ir pamatė atvažiuojantį BMW automobilį, iš kurio iššoko trys vyriškiai ir pradėjo jį mušti (6 t., b. l. 24-28). Liudytojas E. D., apklausiamas apylinkės teisme, parodė, kad jam A. M. pasakojo, kad jį sumušė kažkokie žmonės, kurie turėjo atvežti jo asmeninį telefoną. Nukentėjusįjį sumušę keturi ar penki vyrai į (duomenys neskelbtini) atvažiavo automobiliu. 2020 m. gegužės 22 d. veiksmų, neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolas patvirtina, kad L. G. vardu registruotame automobilyje, kuriuo naudojasi R. M., slapta buvo sumontuota garso įrašymo technika. Užfiksuota, kad 2020 m. kovo 2 d. 12.20.11 min. vyksta pokalbis tarp R. M. ir S. P., kurio metu R. M. bando suorganizuoti susitikimą su asmenimis, gyvenusiais L. G. išnuomotame bute, tariamai dėl telefono grąžinimo, turėdamas tikslą sumušti tuos asmenis, t. y. pamokyti už tai, kad ne laiku, nepakankamai atsiskaitė už buto nuomą. R. M. planuoja vakare susitikti prie nenustatytos parduotuvės ir tamsoje tuos asmenis sumušti. S. P. planuoja dalyvauti, bet nesiruošia užmušti. Tą pačią dieną 20.39.48 val. R. M. skambina asmeniui, galimai nukentėjusiajam A. M., prašo susitikti ir sako, kad nori atiduoti jo telefoną būtent A. M. (asmeniui, kuriam skambina) į rankas. 21.28.11 val. automobilyje sėdi R. M. su S. P. ir R. C.. R. M. sako, kad jis daužys tą asmenį, grasina užmušti, po to telefonu, galimai su nukentėjusiu A. M., tariasi dėl susitikimo vietos. R. C. kalba galimai apie dujinį ar mažo kalibro pistoletą, kurį pasiėmė R. M.. 21.58.19 val. R. M., S. P. ir R. C. automobilyje, važiuoja į susitikimo vietą (duomenys neskelbtini). Važiuodami pamato asmenį, galimai A. M.. Aptarinėja jo išvaizdą, sustoja prie gatvės aikštelėje ir kviečia minėtą asmenį prieiti prie automobilio, planuoja jį sumušti. Girdisi, kai asmenys išlipa iš automobilio, lauke pasigirsta galimai muštynių garsai. R. M. išplūsta atėjusį asmenį, galimai A. M., necenzūriniais žodžiais. R. C. ragina greičiau važiuoti, nes gali iškviesti policiją. S. P. liepia atiduoti galimai A. M. tą telefoną, o R. C. ragina sulaužyti. Įsėdus į automobilį, S. P. sako, kad užsidėjo kapišoną ir blogai matė, kur suduoti, galimai A. M. į galvą. R. C. išlipus iš automobilio, S. P. sako, kad jam baisu buvo mušant persistengti, kad neužmuštų. R. M. kalba, kad tas asmuo buvo (primuštas) profilaktiškai. S. P. sako, kad jis sudavė lengvą smūgį, būtų stipriau smūgiavęs, bet neva būtų dantys išbyrėję. 2020 m. kovo 3 d. 10.33.26 val. R. C. sako, ar R. M. žinojo, kad tas sumuštas asmuo yra invalidas (4 t., b. l. 172-177).

13. Aukščiau išdėstyti įrodymai patvirtina, kad, kilus konfliktui tarp L. G. ir nukentėjusiojo A. M. dėl nesumokėto buto nuomos mokesčio, nuteistasis R. C. kartu su R. M. ir S. P. siekė atkeršyti, pamokyti, naudojant fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu. Slapto pasiklausymo metu užfiksuoti pokalbiai tarp R. C., R. M. ir S. P. patvirtina, kad jie iš anksto planavo ir tarėsi dėl fizinio smurto naudojimo A. M. atžvilgiu, o po to aptarinėjo savo atliktus smurtinius veiksmus. Sutiktina su prokurore, kad išties R. C. kartu su minėtais asmenimis elgėsi įžūliai ir naudojo prieš nukentėjusįjį A. M. fizinį smurtą viešoje vietoje, tačiau akcentuojama, kad fizinis smurtas prieš nukentėjusįjį buvo panaudotas ne dėl chuliganiškų, o dėl asmenių paskatų – keršto (kaip teigė R. M. slapto pasiklausymo metu, pamokyti nukentėjusįjį už tai, kad ne laiku, nepakankamai atsiskaitė už buto nuomą). Akivaizdu, kad tyčia sužaloti nukentėjusįjį A. M. nagrinėjamu atveju buvo susiformavusi iš anksto, dar važiuojant automobilyje iki įvykio vietos, bendrininkams aptariant konkretų asmenį, kurio atžvilgiu bus naudojamas smurtas, fizinio smurto intensyvumą. Nagrinėjamu atveju Fizinio smurto naudojimas nebuvo nukreiptas į viešosios tvarkos pažeidimą, visuomenės negerbimą, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimą, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, pvz. fizinį smurtą naudoti spontaniškai praeiviui. Net gi priešingai - nuteistųjų smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį A. M. lėmė pyktis, kerštas, t. y. asmeninės priežastys, esant konfliktinei situacijai tarp nukentėjusiojo ir buto savininkės (bylos duomenimis, įvykio metu R. M. gyveno su L. G.). Nors, kaip teigia prokurorė, nukentėjusysis išties iki įvykio nebuvo pažįstamas su nuteistaisiais, juos matė pirmą kartą ir iki įvykio jokių asmeninio pobūdžio konfliktų tarpusavyje neturėjo, tačiau, kaip minėta, konfliktą sąlygojo A. M. konfliktas su buto savininke ir tai buvo nuteistųjų paskata fiziniam smurtui. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios nuteistojo R. C. elgesio priežastys niekaip negali būti pripažintos kilusiomis iš chuliganiškų paskatų. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad R. C. veiksmuose, padarant nukentėjusiajam A. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nėra chuliganiškų paskatų, t. y. nėra būtinojo BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodyto subjektyviojo požymio, todėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir R. C. veiksmus perkvalifikavo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

14. Nėra pagrindo R. C. padarytą nusikalstamą veiką kvalifikuoti ir kaip padarytą dėl savanaudiškų paskatų (BK 138 straipsnio 2 dalies 9 punktas), t. y. siekiant gauti turtinės naudos sau ar kitiems, įgyti teisę į turtą ar išvengti pareigos mokėti skolą ir pan. BK 138 straipsnio 2 dalies 9 punkte įtvirtintas nesunkaus sveikatos sutrikdymo kvalifikuojantis požymis apibūdina vieną iš nusikaltimo sudėties subjektyviųjų požymių – nusikalstamos veikos motyvaciją, kurią įstatymų leidėjas įvardija kaip paskatas. Inkriminuojant kaltininkui savanaudiškas paskatas, nebūtina, kad kaltininkas arba kitas suinteresuotas asmuo realiai patirtų turtinės naudos, tačiau privalu nustatyti šio motyvo susiformavimo laiką. Nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 9 punktą tik tada, kai savanaudiškos paskatos susiformuoja iki kitam žmogui padaryto sužalojimo pradžios arba kėsinimosi į kito žmogaus sveikatą metu. Savanaudiškų paskatų požymį prokurorė grindžia tuo, kad įvykio metu R. C., sumušęs A. M., pagrobė ir A. V. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną, kuris iškrito A. M. gulint sumuštam ant žemės. Vis dėlto, akcentuotina, kad, kaip minėta, tyčia sužaloti nukentėjusįjį A. M. buvo susiformavusi iš anksto, t. y. iki smurtinių veiksmų atlikimo, siekiant atkeršyti, pamokyti nukentėjusįjį. Taigi, nuteistųjų smurtinius veiksmus lėmė ne siekis pasipelnyti, gauti kažkokios turtinės naudos (pasisavinant mobilaus ryšio telefoną), o priešingai – kilęs konfliktas dėl nesumokėto nuomos mokesčio. Be to, jei nuteistųjų tyčia būtų nukreipta siekiui užvaldyti nukentėjusiajam priklausantį turtą, nusikalstama veika turėtų būti vertinama kaip plėšimas (BK 180 straipsnis). Nagrinėjamu atveju R. C. tyčia pavogti mobilaus ryšio telefoną iš A. M., susiformavo po fizinio smurto naudojimo, spontaniškai, todėl pagrįstai inkriminuota kaip atskira nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnio 1 dalyje.

15. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad baudžiamojon atsakomybėn dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajam A. M. buvo patraukti visi trys bendrininkai: R. C., R. M. ir S. P.. Kadangi R. C. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pasislėpė, jo atžvilgiu byla buvo išskirta. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-145-408/2022 R. M. buvo nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (dėl nesunkaus A. M. sveikatos sutrikdymo). Pažymėtina, kad prokurorė minėto nuosprendžio dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo iš BK 138 straipsnio 1 dalies į BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 9 punktą, R. M. atžvilgiu neskundė, taip sutikdama su veikos kvalifikacija ir faktinėmis bylos aplinkybėmis. Taigi, nesuprantama kaltinimo pozicija dviejų iš anksto susitarusių, bendrai veikiančių asmenų tuo pačiu metu atliktą nusikalstamą veiką kvalifikuoti kaip dvi skirtingas nusikalstamas veikas, nesant vykdytojo eksceso, t. y. bendravykdytojų R. M. ir R. C. veiksmus kvalifikuoti skirtingai. Tenkinus prokurorės skundą ir R. C. nusikalstamus veiksmus perkvalifikavus pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 9 punktą, susidarytų situacija, kai du teismai tą patį įvykį, faktines bylos aplinkybes ir veikos kvalifikaciją dviejų bendravykdytojų atžvilgiu traktuotų skirtingai.

Motyvuojamoji dalis

Dėl bausmės

16. Apeliaciniu skundu prokurorė taip pat nesutinka su nuteistajam paskirtos bausmės individualizavimo klausimu, nurodydama, kad R. C. paskirta per švelni bausmė. Pažymėtina, kad pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę pagal BK kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK kodekso bendrosios dalies nuostatų. To paties straipsnio 2 dalis numato, jog skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.

17. Akcentuojama, kad apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo nustatoma, kad pirmosios instancijos teismo paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Šiuo atveju konstatuojama, kad byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam R. C. bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas.

18. Įstatymų leidėjas už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą yra numatęs alternatyvias bausmės rūšis: viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą ir laisvės atėmimą iki 3 metų. BK 138 straipsnio 1 dalies sankcija numato taip pat alternatyvias bausmes: laisvės apribojimą, areštą ir laisvės atėmimą iki 3 metų. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas R. C. už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skyrė 40 parų arešto bausmę, o už BK 138 straipsnio 1 dalyje – laisvės atėmimą 3 mėnesiams.

19. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę R. C., nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė į prokurorės apeliaciniame skunde akcentuojamas aplinkybes, t. y. į tai, kad nuteistasis padarė du tyčinius nesunkius baigtus nusikaltimus, nustatyta viena baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 138 straipsnyje numatyta nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupėje) ir viena baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė (R. C. pripažino kaltę dėl BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo). Apylinkės teismas taip pat vertino tai, kad R. C. dirba, turi šeimą, augina, mažametį vaiką. Ir nors, kaip teisingai pastebėjo prokurorė, pirmosios instancijos teismas neaptarė R. C. už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtinos arešto bausmės, bendrai pažymėdamas, kad nuteistajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad motyvuojamoji nuosprendžio dalis dėl laisvės atėmimo bausmės skyrimo neprieštarauja skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nustatytai galutinei subendrintai bausmei. Tai, kad teismas atskirai neaptarė už kiekvienos nusikalstamos veikos padarymą bausmės skyrimo motyvų, skundžiamo nuosprendžio nedaro neteisėtu ir nepagrįstu bei nesudaro pagrindo vien šiuo pagrindu sugriežtinti nuteistajam paskirtą bausmę. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas vertino tiek nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes (dirba, turi šeimą, teistas, baustas administracine tvarka), tiek ir aplinkybes, susijusias su konkrečia nusikalstama veika ir turinčias reikšmės bausmės skyrimui (baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė vagystės epizode, baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė nesunkaus sveikatos sutrikdymo epizode). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tiek pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės už pavienes nusikalstamas veikas R. C., tiek galutinė subendrinta bausmė, nuteistojo asmenybės ir padarytų nusikalstamų veikų kontekste, tinkamai individualizuota, yra pagrįsta, proporcinga ir nelaikytina aiškiai per švelnia, sudarančia pagrindą keisti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę.

20. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismo nuosprendis yra išsamiai motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės Ritos Poškienės apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.