Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo (apelianto) V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei K. S. dėl teisės pripažinimo atlikti veiksmus be bendrosios dalinės nuosavybės turėtojo sutikimo, tretieji asmenys – D. Š., R. B., S. M., A. S..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas V. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas pripažinti ieškovui teisę tiesiogiai pačiam ar per trečiuosius asmenis be atsakovės K. S. sutikimo atlikti visus reikalingus veiksmus pagal UAB „GeoFormatas“ matininko E. Š. parengtą žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylą VĮ „Registrų centras“ ir Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos; pripažinti ieškovui teisę tiesiogiai pačiam ar per trečiuosius asmenis, be atsakovės sutikimo sudaryti servituto susitarimą / servituto sutartį pagal UAB „GeoFormatas“ matininko E. Š. 2022 m. rugsėjo 19 d. parengtą servituto nustatymo planą sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), pasirinktame notaro biure ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 8 d. nutartimi priimtas ieškovo atsisakymas nuo ieškinio, civilinė byla nutraukta, paskirstytos bylinėjimosi išlaidos.

3. Teisme 2023 m. gruodžio 1 d. gautas atsakovės atskirasis skundas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

4. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. vasario 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-302-565/2024, panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 8 d. nutartį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nagrinėjimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

5. Ieškovas 2023 m. kovo 7 d. pateikė raštą dėl teismo įpareigojimo vykdymo (DOK-37119) ir dėl papildomo dokumento (DOK-37538), su kuriais ieškovas pateikė dviejų elektroninių laiškų kopijas bei pažymą apie registruotąją korespondencijos siuntą. Nurodė, kad prieš paduodamas ieškinį teismui siuntė atsakovei pranešimą, kurį parengė jo atstovė advokatė Asta Skujytė, nurodė, kad atsakovei registruotu paštu nebuvo siunčiama nei kadastro duomenų byla, nei servituto planas. Ieškovo teigimu, atsakovė dokumentus gavo, sureagavo į šį prašymą ir 2023 m. vasario 24 d. atvyko į susitikimą su ieškovo atstove, tačiau ir šio susitikimo metu atsisakė pasirašyti dokumentuose, motyvuodama ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis. 2023 m. gegužės 3 d. ieškovo atstovės iniciatyva kontoros patalpose įvyko susitikimas su atsakove ir jos atstovu advokatu Arūnu Merkiu, tačiau ir šio susitikimo metu nebuvo pasiektas susitarimas dėl atsakovės pasirašymo dokumentuose, net ir sudarius servituto sutartį notaro biure, atsakovė delsė pasirašyti kadastro duomenų byloje, ką patvirtina 2023 m. spalio 27 d. ieškovo atstovės elektroninis laiškas atsakovės atstovui. Papildomai prašė priteisti 180 Eur išlaidų už advokatės pagalbą parengiant 2024 m. kovo 6 d. raštą teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. kovo 21 d. nutartimi nutarė grąžinti ieškovui V. K. 160,50 Eur žyminio mokesčio.

6.1. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB „GeoFormatas“ matininkas E. Š. parengė žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylą. Iš su ieškiniu pateikto žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto, žemės sklypo plano matyti, kad juose iki ieškinio pateikimo buvo pasirašę visi žemės sklypo bendraturčiai, išskyrus D. Š. (J. B. įpėdinis) ir atsakovę. Nors teismas, remdamasis Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 8 d. nutarties išaiškinimais, 2024 m. vasario 23 d. pasiūlė šalims pateikti papildomus duomenis ir įrodymus, ieškovas paties 2023 m. sausio 27 d. išsiųsto pranešimo papildomai nepateikė. Tačiau ieškovas teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieškovo atstovė 2023 m. sausio 27 d. išsiuntė registruotu paštu atsakovei prašymą susisiekti su advokate dėl pasirašymo kadastro duomenų byloje. Ieškovo pateikta AB „Lietuvos paštas“ pažyma patvirtina, kad ieškovo atstovės laiškas atsakovei buvo įteiktas. Ieškovo teigimu, jis ne kartą buvo atvykęs į vietą ir pašė atsakovės pasirašyti dokumentus, tačiau šių aplinkybių ieškovas nepagrindė jokiais įrodymais. Teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, kad su prie ieškinio pridėtais žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), planu bei siūlomu servituto nustatymo planu iš esmės sutinka. Nurodė, kad iki ieškinio pateikimo jai buvo rodomas kitoks ieškovo namo (statinio) pridavimo planas su numatomu kitokiu privažiavimu, dėl to atsakovė nesutikusi. Taigi, atsakovė iš esmės neginčija, o ir byloje esančių duomenų visuma pagrindžia, kad ieškovas iki ieškinio pareiškimo buvo kreipęsis į atsakovę. Visgi 2023 m. kovo 7 d. teismui pateiktame rašte ieškovas nurodė, kad atsakovei nei kadastro duomenų byla, nei servituto planas nebuvo siunčiami. Atsižvelgiant į tai, teismas vertina, kad ieškovas leistinais įrodymais nepagrindė, kad iki ieškinio pateikimo konkrečiai atsakovei buvo pateikęs būtent kadastro duomenų bylą ir servituto planą, dėl kurio 2023 m. kovo 3 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą, taip pat nepateikė įrodymų, kad be 2023 m. sausio 27 d. siųsto laiško ir vykusio susitikimo 2023 m. vasario 24 d. šalių ginčą būtų bandęs spręsti taikiai ar tarpusavio kompromisų keliu, kad iki ieškinio teismui pateikimo būtų kvietęs atsakovę pas notarą pasirašyti servituto sutartį ar naudojimosi žemės sklypu tvarką.

6.2. Atsakovė teismui pateiktuose dokumentuose nurodė, kad sutinka su ieškovo siūlomu nustatyti privažiavimu ir yra pasirengusi pasirašyti servituto arba naudojimosi žemės sklypu tvarką, numatant privažiavimą prie ieškovo žemės sklypo dalies pagal ieškovo pridedamą servituto planą, kai tik ieškovas pakvies tai padaryti pas notarą, iki šiol tokio pasiūlymo nebuvo. 2023 m. rugsėjo 12 d. teismo posėdžio metu ieškovo atstovė paprašė suteikti papildomo laiko šalims nuvykti pas notarą, kas leidžia daryti išvadą, jog servituto sandorio sudarymą pas notarą ieškovas pradėjo derinti ir tuo rūpintis jau iškėlus bylą teisme. Šiuo atveju nenustatyta atsakovės netinkamo ar nesąžiningo elgesio dėl sandorio sudarymo, nenustatyta, kad atsakovė būtų atsisakiusi jį sudaryti, priešingai, atsakovė dublike patvirtino pasirengusi jį pasirašyti.

6.3. Bylos duomenimis, žemės sklypo bendraturčiai servituto sutarties pasirašyti turėjo atvykti 2023 m. spalio 13 d. Iš Vilniaus miesto 7 – ojo notaro biuro notarės D. B. 2023 m. spalio 16 d. liudijimo matyti, kad, atsakovė atvyko pas notarę sudaryti servitutų nustatymo sutarties, tačiau sutartis nebuvo sudaryta neatvykus vienam iš trečiųjų asmenų. Ieškovas 2023 m. lapkričio 3 d. informavo teismą, kad šalys 2023 m. spalio 20 d. sudarė servituto sutartį ir apie atliktas įrašas Nekilnojamojo turto registre. Ieškovo teigimu, atsakovė delsė pasirašyti kadastro duomenų byloje, ką, ieškovo nuomone, patvirtina ieškovo atstovės elektroninis laiškas. Iš pateikto susirašinėjimo elektroniniu paštu matyti, kad ieškovo atstovė kreipėsi į atsakovės atstovą dėl pasirašymo kadastro duomenų byloje laiko suderinimo. Iš atsakovės atstovo pranešimo turinio matyti, kad atsakovė susitarė su ieškovo atstove dėl pasirašymo datos. Nors ieškovas teigia, kad atsakovė delsė pasirašyti kadastro duomenų byloje, teismas su tokiais ieškovo teiginiais nesutinka. Servituto nustatymo sutartis sudaryta 2023 m. spalio 20 d., atsakovė, suderinusi pasirašymo laiką su ieškovo atstove, dokumentuose pasirašė 2023 m. lapkričio 3 d., t. y. po 14 kalendorinių dienų, iš kurių 6 dienos buvo nedarbo dienos. Teismo vertinimu, atsakovės pasirašymo trukmė po servitutų sutarties sudarymo nebuvo neprotingai ilga, be to, ieškovo pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovas dėl pasirašymo susitarė su ieškovo atstove, dėl to toks atsakovės elgesys nevertintinas kaip delsimas, juolab nereiškia atsakovės nesąžiningumo.

6.4. Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, atsižvelgė į aukščiau nurodytas faktines bylos aplinkybes, taip pat tai, kad byloje dalyvaujantys asmenys sąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis ir vykdė pareigas, byloje nenustatyta šalių piktnaudžiavimo nei iki ieškovui kreipiantis į teismą su ieškiniu, nei bylos nagrinėjimo metu, nei atsakovei teikiant atskirąjį skundą.

6.5. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovo elgesys tiek pareiškiant ieškinį atsakovei, tiek jo atsisakant negali būti traktuojamas kaip netinkamas ir neturėtų sukelti jam papildomų turtinių pasekmių. Tačiau byloje nenustatytas ir atsakovės netinkamas elgesys, iškėlus bylą teisme atsakovė sutiko pasirašyti ieškovo nurodytuose dokumentuose, ieškovui suorganizavus sandorio sudarymą notaro biure, atvyko jo sudaryti, nenustatyta, kad iki ieškovui kreipiantis į teismą atsakovė būtų nesąžiningai atsisakiusi pasirašyti plane bei kadastro byloje, todėl atsakovė taip pat neturėtų patirti neigiamų pasekmių ieškovui atsisakius ieškinio. Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių, ypač susijusių su ginčo šalių sąžiningumu procese, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidos nepaskirstytinos, t. y. nė viena ginčo šalis neatlygina viena kitos patirtų išlaidų procese. Darytina išvada, kad nė viena iš ginčo šalių nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, o atsižvelgiant į tai, kad nutartimi, kuria byla nutraukta, dėl ginčo nepasisakyta iš esmės, nė viena iš šalių nelaikytina proceso pralaimėtoja, todėl bylinėjimosi išlaidos šalims nepaskirstomos ir nepriteisiamos.

6.6. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad atsakovės atskirasis skundas buvo patenkintas, sprendė, kad ieškovui jo patirtos išlaidos už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą nepriteistinos, be to, kadangi šalys viso proceso metu veikė sąžiningai, valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos 187,50 Eur išlaidos pagal 2023 m. lapkričio 21 d. sprendimą Nr. ATS-2023-31567 iš ieškovo valstybės naudai taip pat nepriteistinos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai

7. Ieškovas V. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 16 d. nutartį ir klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo išspręsti iš esmės – priteisti ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Ieškovas nurodo, kad sutinka su skundžiamos nutarties dalimi, kuria ieškovui grąžinta 75 proc. pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio. Ieškovas pažymėjo, kad turi būti įvertintas toks faktas, kad pareikšdamas ieškinį teisme prieš vieną iš bendrosios dalinės nuosavybės turėtojų - D. Š. (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-25511-294/2022), ieškovas neturėjo ir atsakovės parašo reikiamuose dokumentuose, tačiau šioje byloje atsakove K. S. neįtraukė, nes laukė ir tikėjosi, kad K. S. pasirašys be kreipimosi į teismą. Jau tuo metu su atsakove buvo vedamos derybos, kas yra objektyviai suprantama, nes likusieji bendrosios dalinės nuosavybės turėtojai buvo pasirašę.

7.2. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovas leistinais įrodymais nepagrindė, kad iki ieškinio pateikimo konkrečiai atsakovei buvo pateikęs būtent kadastro duomenų bylą ir servituto planą, dėl kurio 2023 m. kovo 3 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą. Tačiau apelianto nuomone, teismas perkėlė pernelyg didelę įrodinėjimo naštą ieškovui. Nors atsakovė teigė, kad jai buvo pateiktas kitoks planas, tačiau teismas iš atsakovės nereikalavo pateikti tokius teiginius pagrindžiančių įrodymų.

7.3. Pažymėjo, kad atsakovė sutiko pasirašyti dokumentuose tik po ieškinio padavimo ir bylą nagrinėjant teisme ir tik tuomet, kai ieškovas apmokėjo notarės išlaidas, nors pati atsakovė buvo pažadėjusi atlyginti ieškovui dalį tokių išlaidų, ko iki šios dienos nepadarė ir net nesiūlė. Jei atsakovė būtų sutikusi pasirašyti, ieškovui nebūtų reikėję kreiptis į teismą. Būtent atsakovės elgesys šioje byloje buvo nesąžiningas, todėl ieškovui turi būti atlygintos bylinėjimosi išlaidos.

8. Atsakovė K. S. atsiliepime į ieškovo V. K. atskirąjį skundą nurodė su juo nesutinkanti ir prašė atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentas:

8.1. Pažymėjo, kad niekada neprieštaravo, kad ieškovui būtų numatytas privažiavimas prie jo sklypo dalies, tačiau laikėsi pozicijos, kad pirmiausia pas notarą turėjo būti pasirašyta naudojimosi žemės sklypu tvarka (pagal ieškovą servituto sutartis) su kartu pridedamu žemės sklypo planu, kuriuose būtų numatytas ir aiškiai apibrėžtas ieškovo pageidaujamas privažiavimas (servituto nustatymas). Iki kreipimosi į teismą ir bylos nagrinėjimo metu ieškovas siūlė pasirašyti ir teismo prašė pripažinti jam teisę tiesiogiai pačiam, ar per trečiuosius asmenis, be jos sutikimo atlikti visus reikalingus veiksmus pagal UAB „GeoFormatas“ matininko E. Š. parengtą žemės sklypo planą, kuriame nebuvo numatytas ir parodytas (atvaizduotas) jo pageidaujamas privažiavimas prie jo sklypo dalies. Nors buvo siūloma sudaryti bendraturčių susitarimą dėl jo siūlomo privažiavimo, tačiau ieškovas pasirinko teisminį kelią. Galiausiai, viskas buvo padaryta taip, kaip siūlė atsakovė – padarytas naujas planas, pas notarą pasirašyta visų bendraturčių sutartis ir nebeliko jokio teisinio pagrindo ieškovo reikalavimui teisme. Todėl ir buvo atsisakyta ieškinio reikalavimų. Taigi, faktiškai ne atsakovė patenkino ieškovo reikalavimus, o ieškovas patenkino atsakovės atsikirtimus. Taigi paties ieškovo neapdairumas ir ieškinio padavimą nulėmusių priežasčių netinkamas identifikavimas nulėmė ieškovo bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis.

8.2. Nagrinėjamu atveju tik bylinėjimosi eigoje ieškovas suprato ir sutiko, jog kilęs ginčas gali būti sprendžiamas ir kitu, neteisminiu, keliu, nors tokia galimybė buvo ir iki kreipimosi į teismą. Teismas visiškai pagrįstai padarė išvadą, jog servituto sandorio sudarymą pas notarą ieškovas pradėjo derinti ir tuo rūpintis jau iškėlus bylą teisme ir šiuo atveju nenustatyta atsakovės netinkamo ar nesąžiningo elgesio dėl sandorio sudarymo. Pažymėjo, kad plano, kuris buvo parengtas ir šalių parašais patvirtintas pas notarą, pasirašant servituto sutartį, ir kuriame jau buvo aiškiai numatytas ieškovui reikalingas privažiavimas, ieškovas niekada nebuvo pateikęs. Todėl atsakovė tokių įrodymų pateikti negali. Nurodė, kad tarp šalių vyko derybos, tačiau jų metu ir buvo akcentuojama, kad atsakovė negali pasirašyti tokių dokumentų, kuriuose nėra konkrečiai nurodytas ieškovo privažiavimas, nors dėl jo iš principo buvo sutariama.

8.3. Ieškovas kažkodėl ieškiniu prašė pripažinti jo teisę be atsakovės sutikimo sudaryti servituto sutartį, nors pats niekada nesiūlė tokios sutarties pasirašyti ir tokių įrodymų teismui nepateikė. Kai servituto sutartis buvo parengta ir buvo pasiūlyta ją pasirašyti, jokių trukdymų ir / ar atsisakymų iš atsakovės pusės nebuvo. Todėl apelianto teiginys, kad atsakovė sutiko pasirašyti dokumentuose tik po ieškinio padavimo ir tik bylą nagrinėjant teisme, nėra pagrįstas. Be to, sutartis buvo sudaryta pagal kitokį, nei buvo pateiktas teismui, planą. Teismas pagrįstai abiejų šalių procesinį elgesį vertino kaip sąžiningą bei tinkamą ir nepriteisė bylinėjimosi išlaidų nei iš vienos šalies.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas.

11. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 21 d. nutarties, dalis kuria teismas netenkino ieškovo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

12. Ieškovas atskiruoju skundu teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovės ir ieškovo procesinį elgesį, todėl netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, t. y. nepagrįstai nepriteisė ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės.

13. Paminėtina, kad bylinėjimosi išlaidų, susidariusių ieškovui atsisakius nuo ieškinio ir teismui šį atsisakymą priėmus bei civilinę bylą nutraukus, atlyginimą reglamentuoja CPK 94 ir 98 straipsniai.

14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad bylos ar jos dalies nutraukimas vertinamas kaip bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Tokiu atveju, sprendžiant dėl priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio, taikytinos CPK 93 straipsnio 4 dalies, 94 straipsnio 1 dalies bei 98 straipsnio 2 dalies nuostatos, t. y. turi būti atsižvelgiama tiek į šalių procesinio elgesio tinkamumą bei priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, tiek ir į bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015; 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-212-469/2021, 53 punktas, 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2021).

15. Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis).

16. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra nurodęs, kad vertindamas šalies procesinį elgesį teismas turi atsižvelgti, ar buvo galimybė šį ginčą spręsti neteisminiu keliu ir šalis juo pasinaudojo, ar šalis pagrįstai pradėjo procesą, t. y. ar kreipimosi į teismą metu ji tinkamai pasinaudojo visa jos turima ir jai prieinama informacija, ar pasirūpino tinkamu atstovavimu ir pateikė visus reikalingus įrodymus ieškiniui pagrįsti, ar buvo aktyvi, bendradarbiaujanti ir dėjo pastangas greitai ir teisingai išnagrinėti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-1075/2020).

17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Turi būti atsižvelgta į tai, kad pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018, 29 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, vertinant reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastis, svarbu tai, ar jo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis reikalavimą patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Tuo atveju, kai byla baigiama nepriėmus sprendimo dėl esmės, nėra nustatoma, jog bylos šalys būtų piktnaudžiavusios savo procesinėmis teisėmis, bylinėjimosi išlaidos paprastai neturėtų būti skirstomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-403/2020).

19. Tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Šios teisės normos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 18 punktas).

20. Remiantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, 94 straipsnio 1 dalimi ir nurodyta kasacinio teismo praktika, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, turi būti įvertintas tiek ieškovės, tiek atsakovės procesinis elgesys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ir priežastys, nulėmusios tiek ieškinio padavimą, tiek jo atsisakymą, taip pat priežastys, dėl kurių susidarė šalių bylinėjimosi išlaidos, bei, atsižvelgiant į ieškinio reikalavimų pobūdį, t. y. leidimo ieškovui atlikti veiksmus be atsakovės sutikimo, taip pat ir šalių elgesys ikiteisminėje stadijoje.

21. Pirmosios instancijos teismas byloje nenustatė nei vienos šalies piktnaudžiavimo savo procesinėmis teisėmis, todėl bylinėjimosi išlaidų tarp šalių nepaskirstė. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šiais pirmosios instancijos teismo motyvais dėl toliau išdėstytų argumentų.

22. Paminėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2024 m. vasario 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2S-302-565/2024, nurodė, kad nenustatyta, jog atsakovės procesinis elgesys bylos nagrinėjimo metu būtų nukreiptas trukdyti ieškovo siekiamam tikslui dėl servituto į jo sklypą nustatymui ir atitinkamo žemės sklypo plano patvirtinimui, ką šiuo atveju bandė įrodyti ieškovas, o bylos dalis dėl bylinėjimosi paskirstymo grąžinta nagrinėti iš naujo, kadangi nebuvo duomenų apie šalių elgesį ikiteisminėje stadijoje.

23. Pažymėtina, kad įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Remiantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-916/2021). Todėl nagrinėjamu atveju būtent ieškovui buvo pareiga įrodyti, priešingai nei nurodo apeliantas atskirajame skunde, kad atsakovei buvo pateikta kadastro duomenų byla ir servituto planas, kurie pateikti šioje byloje, taip pat, kad buvo siūlyta pasirašyti dokumentus pas notarą, o ne atsakovė turėjo tai įrodyti, neigiant tokius faktus.

24. Apeliantas nepateikė byloje įrodymų, kurie pagrįstų, kad atsakovei buvo pateikta būtent kadastrinių matavimų byla ir servituto planas, kurie pateikti kartu su ieškiniu nagrinėjamoje byloje. Ieškovas 2023 m. kovo 7 d. rašte nurodė, kad registruotu paštu nebuvo siunčiama nei kadastro duomenų byla, nei servituto planas. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovo atstovė 2023 m. sausio 27 d. siuntė pranešimą atsakovei, kuris įteiktas atsakovei, tačiau pačio pranešimo byloje nėra pateikta. Nors 2024 m. kovo 6-7 d. raštuose teismui „Dėl teismo įpareigojimų vykdymo“ ir „Dėl papildomo dokumento“, nurodo, kad teikė kartu su ieškiniu 2023 m. sausio 26 d. prašymą atsakovei, pavadintas „Advokatės Astos Skujytės 2023-01-26 prašymas atsakovei K. S.“, tačiau kartu su ieškiniu toks dokumentas, nors buvo įrašytas į ieškinio pridedamų dokumentų sąrašą, nebuvo pateiktas. Atsakovė neginčija, kad vyko susitikimas su ieškovu, procesiniuose dokumentuose (atsiliepime į ieškinį ir triplike), teigė, kad niekada neprieštaravo, jog ieškovui reikalingas privažiavimas prie jo sklypo dalies ir sutiko pasirašyti servituto sutartį arba naudojimosi žemės sklypu tvarką pas notarą, o iki ieškinio pateikimo nesutiko, nes buvo pateiktas ne toks planas atsakovei.

25. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad be 2023 m. sausio 27 d. siųsto laiško ir vykusio susitikimo 2023 m. vasario 24 d., nėra kitų įrodymų, kad ieškovas šalių ginčą bandė spręsti taikiai, t. y. byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų kvietęs atsakovę pasirašyti servituto sutartį ar naudojimosi žemės sklypu tvarką pas notarą iki kreipimosi į teismą dienos. Apeliantas akcentuoja Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinę bylą Nr. e2-25511-294/2022, kurioje atsakovė buvo įtraukta trečiuoju asmeniu, visgi ši aplinkybė nepatvirtina, kad atsakovė būtų atsisakiusi vykti pasirašyti servituto sutarties ar naudojimosi žemės sklypu tvarkos pas notarą. Apeliantas taip pat teigia, kad civilinės bylos Nr. e2-25511-294/2022 iškėlimo metu buvo vedamos derybos su atsakove, visgi jokie įrodymai, išskyrus ieškovo deklaratyvius teiginius, nėra pateikti, be to, pats faktas, kad vyko derybos nepatvirtina aplinkybės, kad atsakovė būtų atsisakiusi vykti pas notarą sudaryti sandorio.

26. Bylos duomenys patvirtina, kad sudaryti servituto sutartį pas notarą ieškovas pradėjo derinti tik po bylos iškėlimo teisme. Atsakovė neginčijo ieškinio, proceso metu sutiko pasirašyti servituto sutartį pas notarą, ją pasirašė, procesinius dokumentus teikė savalaikiai, todėl apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismui, daro išvadą, kad atsakovė nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis tiek ikiteisminėje stadijoje, tiek po bylos iškėlimo teisme. Apeliantas nurodo, kad atsakovė sutiko su ieškiniu tik po bylos iškėlimo teisme, todėl turi būti priteistos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės, tačiau kaip nurodyta 24 – 25 punktuose, ieškovas neįrodė, kad būtent būtų pasiūlęs atsakovei iki kreipimosi į teismą vykti pas notarą sudaryti sandorio, t. y. nėra duomenų, kad ieškovas bandė spręsti ginčą tokiu neteisminiu keliu, kurį atsakovė nurodė siūliusi.

27. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, taip pat nustatytas aplinkybes, kurios leidžia daryti išvadą, kad ieškovas ir atsakovė savo procesinėmis teisėmis nepiktnaudžiavo, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepaskirstė bylinėjimosi išlaidų tarp šalių.

Dėl bylos baigties

28. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, atskirojo skundo argumentus ir nustatytus faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šalių procesinį elgesį, tinkamai taikė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančias teisės normas ir teismų praktiką, todėl nepaskirstydamas bylinėjimosi išlaidų priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

29. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Todėl į esminius atskirojo skundo argumentus atsakius, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniai, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 21 d. nutartį nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.