Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2. Kaltinamasis A. M. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė (2 t., b. l. 101-107), kad praeitų metų rugsėjo 8 d. jis atvažiavo į (duomenys neskelbtini) esantį autoservisą permontuoti padangas. Anksčiau šiame servise yra buvęs. Servisas dirba kaip visi nuo 8-9 val. Buvo susitaręs atvažiuoti apie rytą. Į servisą atvažiavo pats su savo mašina. Mašiną pasistatė kairėj pusėj jei žiūrint nuo įvažiavimo, arčiau tvoros, netoli garažo, kokie 2-3 m iki garažo, kad netrukdytų darbo. Kadangi reikėjo išvykti dirbti į Švediją, dėl padangų permontavimo iš vakaro buvo susitaręs su T. V.. Kadangi buvo susitaręs, o Prienuose gerai montuojančių nėra, todėl norėjo pasikeisti ratus būtent pas V.. Atvažiavęs į servisą išmetė iš bagažinės atsargines padangas permontavimui. Prie jo priėjo T. ir sakė, kad dabar negali, padarys vakare, kad jis palauktų, neskubėtų, siūlė palikti mašiną ir sakė, kad pritaikys ir permontuos ratus. Į tai jis atsakė, kad jis negali neskubėti, nes jam reikia važiuoti 650 km iki Talino, o dabar jau pusė 11 val., o jam 17 val. keltas. Jei būtų išvažiavęs 11 val., iki 17 val. laisvai būtų spėjęs nuvažiuoti 650 km iki kelto, kad ir viršydamas greitį kai kur. Matė, kad garaže buvo mašinų. Liudytojai teisme sakė, kad buvo užimti visi pakelėjai, bet jam to nesakė, tik sakė, kad šiuo metu negali. Bekalbant T. jam sakė, kad jis turi pasiklausti pas G. ir T. nuėjo pasiklausti pas G.. Tada G. jam sakė, kad jie turi darbo, kad ar tau neaišku, kad dabar užimta. Jis jam sakė, kad su juo nekalba ir tai G. pakartojo gal tris kartus. Kai dar kartą T. pasakė, kad padarytų tai ką sutarė, T. užsisukęs pirštu parodė, kad G. jam trukdo padaryti darbą. G. pakartojo jam ne vieną kartą, kad ar tu nesupratai kas tau pasakyta? Taip buvo kelis kartus. Tada G. jam sakė, kad jis išeitų iš jo kiemo. Bet jis atvažiavo į servisą, tuo metu buvo darbo laikas, buvo susitaręs permontuoti padangas, todėl tęsė pokalbį su T., sakydamas, kad padarytų ką susitarė. Tuo metu vėl įsikišo G., tada jis iš lauko žengė į garažo pradžią, link G. žengė kelis žingsnius. G. išsigando ir jam iš niekur nieko smūgiavo su padangų montavimo metaliniu įrankiu, kurį laikė dešinėje rankoje, kirto jam. Jis nežino, kodėl G. išsigando. Žodinio konflikto metu jis buvo arčiau lauko pusės negu B.. Niekas jam netrukdė išeiti. Jam buvo grėsmė, nes B. jam taikė ne į ranką, o į galvą. Jis į konfliktą nesivėlė, G. sukėlė konfliktą. Jis dengėsi, G. jam pataikė į kairę ranką, nukrito jo laikrodis. Kai gavo smūgį nuo B., stovėjo įžengęs žingsnį ar du į garažą arba tarpdury buvo, pradžioje garažo. Kai jam trenkė į ranką, jis laikė iškėlęs tą įrankį. Tada jis stvėrė gintis kas buvo po ranka, paėmė kaip jie sako tą plastmasinį vamzdelį. Jam atrodo, kad jis nespardė šiukšlių maišų, o jeigu ir buvo kažkoks pastūmimas maišo, tai nebent netyčia, užkliuvo už maišo kažkaip. Jokiu būdu negalėjo imti plytos prieš vamzdžio paėmimą, su plyta nieko nebuvo. Tą vamzdelį paėmė ne nuo žemės, ten gal buvo kokia lentyna, neatsimena. Ištiestu rankos judesiu paėmė tą vamzdį, kas papuolė po ranka griebė. Negali pasakyti ar B. matė, kad jis paėmė tą vamzdį. Negali pasakyti ar vamzdelis buvo plastmasinis, ar popierinis, ar paauksuotas. Vamzdelis buvo lengvas, nedidelis, gal 50-40 cm ilgio, negalėjo jis jam tokių didelių kraujosruvų padaryti, bet tegul bus kaip jis sako. Vamzdelį pasiėmė į dešinę ranką, kairė ranka buvo stipriai sumušta. Jis dešiniarankis. Su kaire ranka dengėsi, nes toks instinktas, yra lankęs daug sporto šakų, niekas nesigina dešine ranka. Paėmęs tą vamzdį jis tada B. sudavė su tuo vamzdžiu atgal du kartus, laiko tarp jo suduotų smūgių nebuvo, kažkur pataikė, bet nematė į kur. Jam taip gavosi automatiškai suduoti kelis smūgius, gal būtų pakakę ir vieno smūgio. Grumtynių, stumdymosi veiksmų nebuvo, buvo tik sudavimo smūgiai. Gal būtų pakakę ir vieno smūgio, bet taip gavosi. Nematė, kad B. būtų sužalotas. Jam ne tas rūpėjo, jis gynėsi. Tuo metu kai jis trenkė, B. laikė tą štangą, jis sakė, kad mestų tą įrankį. Kai jis trenkė B. su tuo vamzdeliu, pargriūt jis negalėjo, jis tiesiog išbėgo per duris. Būnant pradžioj garažo jis davė ne daugiau kaip pora kartų, po ko G. iškart išbėgo per toliau esančias duris, už kokių 5-6 m, į galą garažo, priešingoj pusėj negu pradžioje esantys garažo vartai, o jis išėjo per tas duris, per kurias buvau įėjęs, per garažo vartus, numetęs tą jų vamzdelį. Išėjus į kiemą jis B. negaudė, paskui jį nevaikščiojo. Kieme B. rėkė, kad T. padėtų, dar kitą vardą šaukė, kad padėtų. G. toliau su savo įrankiu kartojo, kad eik tu iš čia, liepė vėl nešdintis iš kiemo. Pas G. irgi buvo pakeltas tonas, dėl keiksmų negali pasakyti, nes jis tik rėkė, kad jis dingtų iš kiemo. Pas jį pakeltas tonas buvo tik nuo tada, kai jam G. sudavė per kairę ranką. Jis necenzūrinius žodžius vartojo ko gero iš skausmo, iš įžeidžiančių žodžių galėjo išsprūsti, kad storas, plikas. Jis G. sakė, kad į servisą atvažiavo susitaręs, klausė, ką jis jam padarė. G. visą laiką priešais laikė tą įrankį ir sakė: „tu eik iš čia, tu eik iš čia“. Kieme jų bendradarbė, kuri stovėjo toliau, nuo jo gal 15 m atstumu, spiegė, filmavo. Jis jai sakė ko ji spiegia, kad jai niekas nieko nedaro, sakė, kad ji nerėktų, jis nieko jai nesiruošia daryti. Gal ir buvau prie jos priėjęs. Jam M. nieko nedarė, o kad ji spiegė, tai arba ji suvaidino, arba išsigando. Ji rėkė, kad kvies policiją. Jis sėdėjo ant suoliuko, kai atvažiavo policija. Policija atvažiavo gal per 15-20 min. nuo jo atvažiavimo, policijos mašinoj buvo gal 15-20 min. Jis jiems paaiškino, kad buvo susitaręs ne su G., o G. iš niekur nieko kirto jam, bet jis su ranka nusiėmė, sudavė jam į ranką. Rodė pareigūnams ranką, ką jam G. padarė. Pareigūnai į jo ranką nekreipė dėmesio. Policininkai paklausė ar gali jis papūsti. Jis sakė, kad jiems nepūs, kad vežtų jį į ligoninę. Jo paklausė ar galės susimokėti. Pasakė, kad galės susimokėti už girtumo nustatymą, bet tuo ir baigėsi. Jam pasiūlė pasitikrinti girtumą, jis atsisakė, nes policija nepasitiki. Policija įkyriai neprašė tikrintis blaivumo, jis jiems aiškino, kad vaistus geria, bet jie ne vieną kartą paminėjo, kad jis neadekvatus. Jis buvo blaivus, geria nuo širdies vaistus. Nevairavo pats automobilio dėl rankos skausmo. Policija jį parvežė į namus ir paleido, pats važiuoti negalėjo iš skausmo, su dešine ranka vairuoti nepakanka, bet kartais tenka taip vairuoti. Į medicininę pagalbą jis pats su mašina nuvažiavo gal 16 val., vairavo pats, nes skausmo negalėjo ištverti, skausmas nuo įvykio tik stiprėjo ir stiprėjo, vėliau paryčiais pats vairavo mašiną į ligoninę dėl širdies. Nesutarimų, pykčių su V., su M. nėra buvę, serviso darbuotojai neturi tikslo jį apkalbėti. Apie šiukšlių spardymą ir plytos užsimojimą liudytojai meluoja. Anksčiau su B. neturėjo konfliktų. Po įvykio į užsienį išvyko spalio 15 d., nes rugsėjo 24 d. gulėjo reanimacijoj, paskui važiavo į Kardiolitą, darėsi tyrimus, spalio 14 d. vėl gulėjo reanimacijoj, o spalio 15 d. išvažiavo į Švediją. Ikiteisminio tyrimo metu nesakė, kad pats gynėsi suduodamas smūgius, nes galvojo tegul teismas visą tiesą sužino. Jis pas B. mamą buvo užėjęs, bet ji melagingai sakė, kad jis buvo girtas. Klausė pas ją, kodėl G. pats viską pradėjęs rašinėja pareiškimus, klausė ko jis tuo siekia. Ji kartojo, kad nežino. Tuo ir pasibaigė jų pokalbis. Jis nesielgė agresyviai, nesakė, kad tokius veža į mišką nušauti.

3. Nukentėjusysis G. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė (2 t., b. l. 64-67), kad 2020 m. rugsėjo 8 d. apie 11 val. į servisą, adresu (duomenys neskeolbtini), atvyko A. M. pas T. V., su kuriuo buvo susitarę dienos metu permontuoti automobiliuiratus. Kaltinamasis atvažiavo su VW Passat automobiliu, pasistatė prie pat durų, toje vietoje automobiliai nestatomi, nes ten yra pravažiavimas, automobilius stato į aikštelę tvarkingai. T. V. pasakius, kad šiuo metu jis negali to padaryti, kaltinamasis kažko sunerimo. T. pasitarė su juo ir jis pasakė, kad šiuo metu permontuoti ratų negali, pasakė, kad atvažiuotų vėliau arba paliktų automobilį. Pasakius tai A. M. staiga pasipylė pykčio pliūpsnis, nepasitenkinimas, A. supyko, pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais, pasakė, kad juos privers tai padaryti. T. V. A. M. paaiškino situaciją, kad šiuo metu negali pagelbėti ir nuėjo dirbti toliau savo darbų, o A. M. neišvažiavo iš kiemo ir pradėjo aiškintis, rėkalioti. Jis priėjo raminti jo, paaiškino, kad dabar tikrai negali padėti ir kad galės vėliau. Kai priėjo raminti kaltinamojo, jis rankoj nieko neturėjo, A. M. taip pat rankose nieko neturėjo. Prasidėjus konfliktui buvo vartojami keiksmažodžiai, sakė: „blet, greičiau, padarysit, man reikia.“ A. M. balso tonas buvo pakeltas ir įpareigojantis jiems kažką daryti. Po to A. M. susinervino, pradėjo gestikuliuoti rankomis, pasipylė keiksmažodžiai, pakilo balso tonas, pradžioj iš to pykčio kieme jis besikeikdamas spyrė į šiukšlių maišus, kurie buvo netoliese, maišai buvo sukrauti išvežimui. Spyrė į maišus, vieną maišą metė į garažą, po to pasiėmė nuo žemės plytą ir artėdamas link jo pradėjo jam grasinti iškėlęs plytą virš galvos, kad mes tą plytą į jį. A. M. užsimojo su ta plyta, pakėlęs ranką sakė sutraiškys galvą. Plyta buvo nukreipta į jo pusę, nes jis jam su ja grasino. Pakėlęs tą plytą A. M. judėjo, ėjo link jo ir vėl grįžo. Jis bijojo, kad jis gali mesti tą plytą. Tuo metu V. ir M. sakė: „A., ką darai, raminkis.“ Visi jį pradėjo raminti. S. liepė skambinti į policiją, ji buvo už sienos. Pradėjo rėkti, labai išsigando. Kaltinamasis jam su plyta nesudavė, jis ją numetė ant žemės. Jis atsitraukė toliau į garažo vidų, nes išsigando. Kai jis atsitraukė kaltinamasis ėjo link garažo vidaus ir prie pat durų stovėjo mašinos dangčiui paremti plastikinis vamzdis. Vamzdis gal kokio metro ilgio, santechninis plastikinis vamzdis, gal kokių 20 mm skersmens. A. M. stvėrė už to vamzdžio ir grasindamas kirto jam, jis bandė apsisaugoti ir pakėlė ranką, gavo per plaštaką, antras smūgis buvo į ranką ir į galvą. Tada griebė veržliaraktį nuo pakėlėjo, tai buvo veržliaraktis ratams atsukti, metalinis, kokių 50-60 cm ilgio. Kol jis tą įrankį ėmė, gavo smūgį į galvą. Jis kėlė tą veržliaraktį ir dengėsi galvą, M. smūgių nesudavė. Abipusių muštynių nebuvo. Iš jo pusės nebuvo jokių veiksmų. Jis A. M. atžvilgiu tik gynėsi, jokių kitokių veiksmų neatliko, kad galėtų kuo greičiau nuo jo atsitraukti, nes tai buvo pavojinga jo gyvybei. Lauke girdėjo tokius žodžius: „ką tu man padarei“, bet nelabai suvokė ką jis nori tuo pasakyti, nes jis buvo puolimo pozicijoj, rėkė, o jis tik traukėsi. Nežino ar kas nors galėjo M. sužaloti, jis nematė, kad būtų sužalotas A. M.. Jis pats M. nesudavė, tačiau jautė, kad kai A. M. jam smūgiavo, o jis gynėsi tuo raktu, tai A. M. galėjo susitrenkti į tą raktą. Prieš tai su M. neturėjo jokių konfliktų. Po gautų smūgių jis išbėgo pro galines duris, pro katilinę į lauką, o A. M. išėjo pro priekines garažo duris. Nuo A. M. atvažiavimo iki to laiko, kol išbėgo į lauką, konfliktas vyko gal 10 min., viso konfliktas vyko gal pusvalandį ar valandą, negali tiksliai pasakyti. Lauke A. M. turėjo rankoj šepetį medinį grindims šluoti, jis jam grasino su tuo šepečiu, buvo užsimojęs, lyg ir kirto, o gal išvengė jis to smūgio. T. V. jį gynė. Viskas vyko tokiais impulsais, A. M. tai užsipuola, tai atsitraukia, tai vėl grįžta. Jis rankose turėjo tą veržliaraktį gynybai. Jei jis būtų dar daugiau priartėjęs ir jį užpuolęs daužyti, tai būtų gynęsis. Išbėgus iš garažo į lauką tęsėsi kiti veiksmai, kurie yra nufilmuoti. Šį įvykį nufilmavo L. M. ir S. M.. Jie visi dirba pagal individualią veiklą, jie visi pas jį nuomojasi patalpas, kurios yra jo kieme, privačioj teritorijoj, adresu (duomenys neskelbtini). Jie kiekvienas dirba individualiai, kiekvienas sau rašosi klientus. Įvykio metu V., M. ir M. atrodė išsigandę. Visiems darbuotojams, kurie matė įvykį tai buvo pirma patirtis, šokas, netikėta, kad iš matymo matytas žmogus galėtų taip elgtis. Anksčiau su kaltinamuoju nekonfliktavo. Į servisą gali bet kuriuo metu ateiti pašalinių žmonių ir klientų. Tuo metu buvo sustabdytas jų darbas ir nukentėjo klientai, nes negalėjo jų priimti. A. M. tonas lauke buvo labai pakeltas ir grasinantis. Jis jam grasino, norėjo sumušti, keletą kartų ir su šepečiu davė, iš to streso nežino, gal kažkiek užkliudė, grasino, rėkė, kad akis išbadys, paguldys vienu smūgiu, sumuš, priekabą ant galvos užmaus, kad jis turi visokių pažįstamų, kad atvažiuoja visokie žmonės ir su juo susidoros. Tokiomis frazėmis besimėtydamas ir keikdamas ignoravo jį, ir reikalavo, kad jie greičiau padarytų darbus, kurių jis nori, vertė tuo metu permontuoti ratus, nors jie neturėjo laiko ir pas juos buvo užimti visi keltuvai. Jis jo neprovokavo, nes tik pasakė, kad vėliau galės padaryti tą darbą, arba kad gali palikti mašiną ir jie paskambins kai bus padaryta. Jam nebuvo pasakyta jokių provokuojančių žodžių, bet jis įsiaudrino ir pasileido keiksmai. Kai A. M. pradėjo mėtyti šiukšlių maišus jis labai išsigando, pasimetė, bandė žodžiu nuraminti, klausė kas jam yra, kas jam darosi, prašė baigti. Jam tai buvo netikėta, pirmą kartą gyvenime atvažiavęs žmogus taip iš niekur nieko įsiaudrino. Jis jau iš pat pradžių įvažiavo į kiemą labai dideliu greičiu ir sustojo prie garažo. Mano, kad A. M. buvo lyg apsvaigęs, nes taip neadekvačiai elgėsi, atrodė pasimetęs, susinervinęs, nestabilus. Alkoholio kvapo jis neužuodė, bet iš nekoordinuotos kalbos ir elgesio matėsi, kad kažkas su juo negerai. Kai jam buvo suduota su vamzdžiu iš pradžių, streso būsenoj, nejautė skausmo, bet praėjus kokiai valandai, pradėjo svaigti galva. Pasakė pareigūnams, nes prasidėjo pykinimas, galvos svaigimas, akyse aptemo, tai jį pareigūnai nuvežė iki ligoninės priimamojo. Apžiūrėjus jį vežė į Kauno klinikas padaryti daugiau tyrimų, galvos tomografiją. Jam gydytojai nustatė plaštakos sumušimą, rankos sumušimą ir galvos sumušimą, kraujosruvą. Liko emociniai išgyvenimai ir sukrėtimas ir dabar jaučia stresą ir įtampą, galvos svaigimą, jaučiasi emocinė depresija, prieš kolegas pažeminimas, jaučia sumažėjusias galimybes, nesaugumo jausmą, nejauku net vakare išeiti į kiemą, nes kaltinamasis gyvena šalia, dirbant nejauku atsukti nugarą į duris, nes nežinai, gal atvažiuos vėl ir dar kažkas bus. Dėl galvos svaigimo kreipėsi pas neurologą, pas psichoterapeutę. Patirti sužalojimai sutrikdė darbą tą pačią dieną ir kitom dienom dėl nesaugumo jausmo. Įvykio metu jis nebuvo apsvaigęs, dirbo savo darbą, iki sumušimo neturėjo jokių išgyvenimų ar streso, buvo normali sveikata. Vartoja „Ibupromą“ kai galvą pradeda skaudėti, psichoterapeutė buvo išrašiusi „Tritiko“, tai vaistai mažinantys stresą. Civiliniame ieškinyje prašo atlyginti 406 Eur turtinės žalos, buvo pirkti medikamentai, kuro išlaidos: važiavimas pas gydytojus, važiavimas į Alytų į medicininę ekspertizę, važiavimas iš Kauno klinikų, važiuota į polikliniką Prienuose pas psichologą, pas neurologą, buvo važiuota vaistus nusipirkti Prienuose, pas advokatą. Buvo važiuota iš viso 7 kartai, 5 kartai įvardinti po 5 Eur ir 2 kartai po 15 Eur. Žino, kad kaltinamasis buvo nuvykęs pas jo mamą, su kuria jis gyvena viename kieme. Buvo sekmadienis, turbūt spalio 10 d., jie su šeima buvo išvykę, o mama grįžo namo ir rado M. bevaikščiojantį prie garažo, tarp garažo ir pirties, kuris mamai sakė, kad tokius kaip jis reikia išvežti į mišką, dėti į vietą ir daug tokių dalykų pripasakojo. Mama jautėsi negerai, jai buvo didelis stresas.

4. Liudytojas R. P. teismo posėdžio metu parodė (2 t., b. l. 67-69), kad 2020 m. rugsėjo 8 d. apie 11 val. dirbant buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), servise tarp darbuotojo ir kliento yra įvykęs žodinis konfliktas. Atvykus su reagavimo skriaus vyriausiaisiais patruliais D. P. ir Ž. Š. nurodytu adresu, pamatė, kad prie serviso ant suoliuko sėdi klientas, kuris reiškė nepasitenkinimą, kad jam nebuvo pakeistos padangos, nors kaip išsiaiškino tuo metu buvo užimti visi keltuvai ir nebuvo galimybės pakeisti, dėl to ten ir įvyko žodinis konfliktas. Įvykio vietoje be kaltinamojo buvo nukentėjusysis, tame servise dirbantys mergina ir dar du vyriškiai. Jie atrodė sutrikę, žmonėms buvo sutrikdytas darbas. Nukentėjusysis nurodė, kad jam buvo suduoti smūgiai su santechninio vamzdžio galu, nepamena ar į kairės ar į dešinės rankos dilbį ir į galvos sritį, matė jo galvos srityje patinimą. A. M. sužalojimų vizualiai nematė. Jei A. M. būtų skundęsis ar matytų, kad kažkas žmogui blogai su sveikata, tai bet kokiu atveju siūlo medikų pagalbą. Jis neužfiksavo, kad M. būtų kažkokie sužalojimai, ar buvo nusiskundimų neatsimena, bet kad bandytų kažkaip dengti ar saugoti sužeistą vietą tai tikrai taip nebuvo. A. M. labai karščiavosi, kalbėjo pakeltu balsu, buvo nepatenkintas, kad jam nekeičiamos automobilio padangos. Dar prie jų nukentėjusysis bandė jį raminti, aiškino, kad užimti keltuvai, bet jam nepavyko įtikinti. Kaltinamojo poelgis atrodė neadekvatus, jog esant užimtiems keltuvams, vis tiek nori, kad pakeistų padangas. Kaltinamasis atsisakė tikrintis blaivumą, bet jis negali nei patvirtinti nei paneigti ar jis buvo blaivus, ar neblaivus, bet jis alkoholio kvapo nejautė. Kai patruliai kaltinamąjį nusivedė į automobilį, kiek suprato, jam davė pasitikrinti blaivumą, bet jis atsisakė. Paskui jis pasiūlė pasitikrinti blaivumą bet jis irgi atsisakė. Kaltinamasis minėjo, kad jis nevairavo. Jis suprato, kad jis atsisakė tikrintis blaivumą, nes gal galvojo, kad jie jį kažkuo įtaria dėl vairavimo esant neblaiviu. Įtarė neblaivumą, nes jei žmogus atvyko, jam pasakė, kad keltuvai užimti, tai žmogus turėjo suprasti. Blaivumą pasitikrinti pasiūlė dėl jo neadekvataus elgesio. Jis suprato, kad kaltinamasis su T. V. buvo kalbėję apie padangų keitimą, bet ar buvo konkrečiai susitarę, jis negali pasakyti. Kaltinamasis blaivumą tikrintis atsisakė, sakė kad nevairavo. Jam buvo pasakyta, kad jie ne dėl vairavimo siūlo pasitikrinti. Jis kažkodėl bijojo tikrintis blaivumą. Kaltinamasis nebuvo vežtas pasitikrinti blaivumo. Kaltinamasis galėjo važiuoti savo automobiliu, bet jis neatsimena dėl ko jis nevažiavo pats. Dar kaltinamajam būnant įvykio vietoje, atvažiavo žmona paėmė raktelius ir pasakė, kad parvarys mašiną, jiems net nereikėjo spręsti ar leisti jam važiuoti ar ne, jie norėjo jį izoliuoti nuo nukentėjusiojo, todėl parvežė jį namo. A. M. elgėsi negražiai, į jų prašymus nusiraminti nereagavo, elgėsi neadekvačiai, buvo vartojami keiksmažodžiai nukreipti serviso darbuotojams. Kaltinamasis ir sėdėjo, ir vaikščiojo. Lyg apsiramina ir vėl pradeda neadekvačiai elgtis, todėl buvo patalpintas į tarnybinį automobilį. Daugiau neaštrinant konflikto M. patruliai nuvežė į namus. Nukentėjusysis jautė skausmą galvos srityje, tai jį kolegos nuvežė į Prienų skubios pagalbos priėmimo skyrių, paskui jis buvo išvežtas į Kauno klinikų skubios pagalbos skyrių tolimesnei medicininei apžiūrai, jį išleido tik visai vakare, todėl dėl to įvykio jis pradėjo aplinkybių patikslinimą sekančią dieną, kai nukentėjusysis atvyko į policijos komisariatą, parašė pareiškimą, buvo apklaustas ir atlikti visi kiti procesiniai veiksmai. Pagal filmuotą medžiagą matėsi, kad juos po pievą vaikėsi, matėsi kaip kaltinamojo prašė, kad liautųsi, nurimtų ir panašiai. Žmonės atrodė išsigandę ir sutrikę. Jis atliko vietos apžiūrą ir išėmė vamzdį, su kuriuo buvo sužalotas nukentėjusysis. Vamzdis stovėjo dešinėj pusėj atremtas prie tokios penkių pakopų lentynos. Vamzdis buvo pilkos spalvos, santechninis vamzdis. Su šluota nieko nesužalojo, todėl šluota nebuvo paimta. Neatsimena ar toje vietoje matė plytą.

5. Liudytojas T. V. teismo posėdžio metu parodė (2 t., b. l. 69-72), kad 2020 m. rugsėjo 8 d. iš ryto su A. susitarė, kad vakare montuos ratus. Jis pasakė A., kad permontuos ratus vakare, nes dienos metu yra užimta, visa diena suplanuota, jis sutiko. Iš vakaro su M. nebuvo susiskambinęs. Praėjo gal trys valandos nuo jų rytinio pokalbio ir A. atvažiavo į kiemą didesniu greičiu negu įprastai žmonės įvažiuoja į kiemus. K. A. atvyko, jis buvo sunerimęs susinervinęs. Sako: ar gali man montuot ratus, nes man reikia išvykti kelių dienų laikotarpyje. Jis jam pasakė, kad šiuo momentu visos darbo vietos yra užimtos ir negali dabar permontuot, kaip tarėsi galės vakare. A. vis tiek sakė, kad jam būtų gerai, kad dabar. Kai jis jam atsisakė būtent tuo metu suteikti paslaugą, jis buvo piktas, pakeltu balso tonu reikalavo atlikti paslaugą dabar. Paklausė G. ar jie dabar gali padėti, tačiau ir G. pasakė, kad negali, nes visos darbo vietos užimtos ir šiuo metu laiko neturi. Pagal jį, kai jis buvo ryte atvykęs, tai atrodė negirtas, bendravo normaliai, o kai atvyko po kelių valandų, mano jis buvo išgėręs, įvažiavo į kiemą dideliu greičiu, kas yra neįprasta, kalbėjo pakeltu tonu. Kvapo nejautė, nes buvo lauke, metro ar dviejų atstumu, pagal judesius nesimatė, kad svyruotų. Tada A. sakė, kad jam reikia dabar ir jie montuos dabar, tačiau jie vėl pasakė, kad dabar neįmanoma. A. M. pradėjo kolioti G., kuris jam gražiai pasakė, kad išvažiuotų iš kiemo. Nuo to prasidėjo tas visas įvykis. A. pakėlęs balstą pradėjo kolioti G., sakė, kad „tu storas, plikas“, pradėjo spardyti šiukšlių maišus, paėmęs plytą ja grasino, norėjo ją mesti į G., bet nemetė. A. M. plyta buvo užsimojęs, plyta stovėjo netoli durų, ja buvo paremtos durys. Kai A. M. laikė plytą stovėjo nuo B. 2-3 m atstumu, jei būtų metęs galėjo pataikyti. Jautė pavojų, kad plyta gali būti paleista, nes A. M. veiksmai buvo nekontroliuojami, A. M. pirmiausia metė šiukšlių maišą į G., pataikė, paskui griebė plytą. Kai metė maišą į G., G. tuo metu stovėjo tarpduryje. A. M. pirmas pasiėmė vamzdį iš garažo vidaus. Kad pasiimtų vamzdį M. reikėjo nueiti 1-2 metrus. Vamzdį A. M. paėmė dešine ranka, nes jis stovėjo prie sienos dešine puse. Tuo momentu jie stovėjo garaže. A. M. griebė tą vamzdį, ėjo link G. ir jį puolė, kirto juo G., trenkė per ranką. Tuo metu kai A. M. trenkė su vamzdžiu, B. nieko neturėjo rankose. Kai A. M. užsimojo su vamzdžiu, tai G. gynėsi, buvo susigrūmimas. A. M. lyg trenkė G. į ranką ir G. gynėsi, trenkė atgal švelniai lyg į ranką tarp alkūnės ir plaštakos, nes G. puolė. K. B. trenkė M., neatsimena ar trenkė su ranka ar su kuo. Jis nematė ar B. kažką turėjo rankose ar neturėjo. Nepastebėjo, kad A. M. būtų sužalotas. A. M. tvojo G. į petį ar į galvą. A. M. sudavė smūgį pirmas. Kai A. M. sudavė pirmą smūgį, G. bandė dengtis save. Kaip G. save dengė jis nepamena, jam tas vaizdas neužsifiksavo. Žmogus gynėsi, o kaip, jis negali atsakyti ar dengėsi ranka, ar bandydamas duoti atgal. B. vamzdžiu buvo suduota lyg vienas ar du smūgiai. Nepastebėjo ar per galvą sudavė. B. ranka buvo nubrozdinta, galvoj sužalojimų nepastebėjo. Po to G. išbėgo į kiemą. Jie taip pat išbėgo į kiemą. Jie nuo durų bandė atsitraukti į kiemo pusę. Ten dar ant laiptų stovėjo vazonas, kurį A. M. bandė mesti. A. M. koliodamas G. ėjo link G., grasino, kad kažką padarys. Jis stengėsi A. nuraminti, sakė, kad apsiramintų, išspręs viską gražiai, bet A. buvo piktas ant jų. Jis padėjo G. gintis, kai A. M. pradėjo juos vaikytis, buvo paėmęs šluotą, su kuria irgi lyg davė G. vienu mostu, paskui gal pametė tą šluotą, kad ir jis laikė ją. Daugiau niekas nieko rankose neturėjo. Kai S. pasakė, kad skambink policijai, ji paskambino ir filmavo, o kai A. M. pamatė, kad S. filmuoja, jis ją puolė, prirėmė prie tvoros, jie jį atitraukė ir S. pasakė, kad bėgtų. Ji nubėgo pas kaimynus. Jis buvo agresyviai nusiteikęs. A. M. puolė tokiais protarpiais, kelios sekundės praeina ir vėl jis pradeda pulti. Skambino policijai, nes nežinojo ką jis dar gali padaryti, M. siūlė iš kiemo išeiti, bet jis neišėjo. Jis M. nieko nepadarė, jokių veiksmų jo atžvilgiu neatliko. Tuo momentu, kai atvažiavo policija ir dar buvo prie kelio, A. išsiėmė padangas iš mašinos ir pasakė, kad jie vis tiek jam jas montuos. Garaže buvo S. M., jis, B. ir L. M.. S. nematė kaip A. atvažiavo, nes ji sėdėjo kitoj patalpoj, bet galėjo girdėti ką jie šnekėjo. Po to, kai įvyko kivirčas ji jau stebėjo, filmavo. Linas turėjo viską matyti. Kai buvo tas įvykis jis stovėjo šalia durų, o Linas turėjo stovėti už keltuvo ar šalia keltuvo, tai turėjo matyt. Konfliktą stebėjo iš šono 3-4 m atstumu, pakėlėjo dešiniam šone stovėjo B. ir A. M., kairiam šone stovėjo jis už keltuvo, automobilis stovintis ant pakėlėjo jam netrukdė matyti. Nuo garažo vartų vamzdis stovėjo gal 2 metrai link garažo gylio. B. stovėjo dar 2 metrai giliau. Buvo sutrikdytas jų darbas, nedirbo gal valandą ar pusantros. Jei būtų atvažiavęs koks žmogus, tai tikrai jam neatrodytų, kad tai normali situacija, nes triukšmas buvo kieme, A. M. garsiai koliojo G.. Tarp jo ir A. M. anksčiau konfliktų nebuvo, tarp G. ir A. M. taip pat nebuvo konfliktų. A. M. yra jo draugo tėtis, jis jį pažįsta ne vienus metus, todėl nesitikėjo iš jo tokių neigiamų veiksmų. Jį tai sukrėtė, nes tai nebuvo įprastas reiškinys. Jis išsigando, patyrė emocinius išgyvenimus.

7. Liudytojas Ž. Š. teismo posėdžio metu nurodė (2 t., b. l. 87, 88), kad 2021-09-08 apie 10:40 val. buvo gautas pranešimas, vyko į įvykio vietą. Įvykio vietoj buvo trys pareigūnai su viena tarnybine mašina. Jiems informacija buvo pateikta pranešime. Atvykus į įvykio vietą ten rado kaltinamąjį, asmuo buvo neadekvatus, agresyvus, keikėsi. Ten dar buvo nukentėjusysis ir dar kažkas, dabar visų asmenų tiksliai neišvardins. Buvo klausta ir pas M., kas čia atsitiko, jis sakė, kad buvo susitarta dėl mašinos tvarkymo, jį spaudė kažkokie terminai, lyg turėjo kažkur išvažiuoti, dėl to jis čia atvažiavo ir pradėjo konfliktuoti, kadangi nevykdomos kažkokios sąlygos, sakė, kad nukentėjusysis jam kažką padarė, bet jis tiksliai nežino ar ten buvo kažkoks sumušimas ar ne. Jis ant kaltinamojo sužalojimų nematė, pats A. M. jam rankos nerodė. Neatsimena ar siūlė iškviesti medicininę pagalbą, pats A. M. tikrai pagalbos neprašė. A. M. sakė, kad jį nustūmė nukentėjusysis nuo savęs, tai jis to sužalojimui nepriskiria. Nukentėjusysis jam sakė, kad A. M. jį puolė, o A. M. tai neigė. Kai paaiškino ką kaltinamasis darė, pareikalavo jį prieiti prie automobilio, kad nusistatyti blaivumą, nes jis elgėsi neadekvačiai. Jiems kilo įtarimas, kad jis neblaivus, nes A. M. kalba buvo nerišli, jis elgėsi agresyviai, keikėsi necenzūriniais žodžiais, buvo dėl kažko nepatenkintas, jis plūdo nukentėjusįjį. A. M. buvo pavojingas nukentėjusiajam, prie jų plūdo nukentėjusįjį necenzūriniais žodžiais, norėjo prie jo prieiti, turėjo kažką rankoj, paskui tas daiktas iš jo buvo paimtas, jis tada kumščiu grūmojo, grasino, prašomas nusiraminti nenusiramino, norėjo pulti nukentėjusįjį, bet jie šalia stovėdami jį ramindavo. A. M. necenzūriniais žodžiais plūdo ne tik nukentėjusįjį, bet ir kitus ten buvusius asmenis. Lauke nelabai pasakys ar jautė alkoholio kvapą. Girtumas nebuvo nustatytas, nes jis atsisakė, kodėl atsisakė jis nežino, bet jis reikalavo kelis kartus. Aiškino, kad jis yra įtariamas padaręs pažeidimus, dėl kurių reikia nusistatyti girtumą, bet jis nesutiko. Jei asmuo nesutinka nusistatyti girtumo, tai prilyginama sunkiam girtumo laipsniui ir jam tai buvo paaiškinta, bet jis vis tiek nesutiko. Siūlė jam nusistatyti girtumą kokius tris ar keturis kartus, bet jis atsisakydavo. Ar kaltinamasis atėjo, ar atvažiavo į servisą jis nežino, lyg sakė, kad jis pats buvo atvažiavęs, bet jie šito fakto neužfiksavo. Neatsimena ar jie aiškinosi kaip kaltinamasis atvyko į autoservisą. Matė, kad ten buvo kaltinamojo mašina. Jie galvojo, kad kaltinamąjį reikia sulaikyti, bet kažkaip gavosi, kad jį reikėjo namo parvežti, jo apklausinėti nebuvo įmanoma, tai jie jį parvežė namo. Kaltinamasis pasakė, kad pats nevairuos, tai ar jis pats išsikvietė ar kažkas pakvietė jo žmoną, jis šito tiksliai neprisimena. Nežino kodėl jis sakė, kad pats nevairuos. Kažką lyg sakė A. M., kad jam ranką skauda, bet kad matytųsi tai jis neatsimena. Jiems esant įvykio vietoj A. M. žmona atvyko pasiimti automobilio. M. parvežė namo, nes jis vykti savo automobiliu atsisakė ir prašė jį parvežti namo.

8. Liudytoja D. P. teismo posėdžio metu nurodė (2 t., b. l. 88-90), kad tą dieną jie trise patruliavo Prienų mieste ir gavo iškvietimą, kad įvyko konfliktas autoservise. Į įvykio vietą atvažiavo su patruliu Š. ir tyrėju P.. Kadangi pažeidimas buvo baudžiamasis, tai viską turėjo atlikti tyrėjas. Atvyko ir rado visus lauke, ten buvo ir A. M. su nukentėjusiuoju. Pradėjo aiškintis aplinkybes. A. M. elgėsi neadekvačiai, galimai buvo neblaivus, tikrintis girtumą atsisakė, elgėsi agresyviai, kalba buvo nerišli, nekoordinuoti judesiai. Girtumą M. siūlė tikrintis tarnybiniame automobilyje, sulaikymo kameroje, mašinos gale. Kai siūlė M. tikrintis girtumą buvo ji, Š. ir tyrėjas P., jei gerai atsimena visi kartu buvo ir visi viską matė. Bandant prieiti prie kaltinamojo jis toldavo nuo jų, nežino kodėl jis toldavo. Kaltinamasis buvo agresyvus ir visą laiką judėjo. Agresyvumas buvo ir kitų ir jų atžvilgiu, jis tiesiog agresyviai bendravo, buvo pakeltas tonas, gestikuliavo rankomis. Jie nenustatė fakto, kad A. M. vairavo transporto priemonę. Klausė, bet jis neigė, kad vairavo. Pagal registraciją žino, kad tai buvo A. M. transporto priemonė. Ji asmeniškai neapklausinėjo asmenų įvykio vietoje, atliko stebėtojo ir ryšio veiksmus. Nukentėjusysis skundėsi, kad skauda galvą, skundėsi, kad gavo smūgį į galvos sritį, o kaltinamasis lyg sakė, kad skauda ranką, bet gerai to neatsimena. Nukentėjusiojo galvoje matė guzą, o pas kaltinamąjį nematė, kad kas būtų sužalota. Nukentėjusįjį pristatė į priėmimo skyrių, o kaltinamąjį nuvežė namo. Nukentėjusysis prašė jį nuvežti pas medikus, o kaltinamasis prašė parvežti namo. Jeigu kaltinamasis būtų pageidavęs būtų pristatę jį į ligoninę, tačiau jis pašė parvežti jį namo, todėl jo į ligoninę nevežė.

9. Liudytojos S. A. M. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu, kuomet ji parodė (1 t., b. l. 45-49), kad dirba automobilių remonto dirbtuvėse, kuriose ir yra remontuojami automobilliai. Automobilių remonto dirbtuvės priklauso G. B.. Kartu su ja dirba L. M., T. V. ir pats G. B.. 2020 m. rugsėjo 8 d. apie 10 val. į remonto dirbtuvių patalpas atėjo nepažįstamas vyriškis, kuris stovėdamas prie įėjimų durų pakeltu balso tonu pradėjo reikalauti pas juos, kad jam skubiai pakeistų automobilio padangas. Tuo metu ji ir kiti aukščiau paminėti darbuotojai, buvo dirbtuvių viduje. Iš pradžių prie nepažįstamo vyriškio priėjo T. V., kuris jam pasakė, kad šiuo metu negali padėti, kadangi keltuvai yra užimti. T. V. nuėjo vėl į dirbtuvių vidų prie savo darbo vietos. Tuomet nepažįstamas vyras labai supyko ir pradėjo pakeltu balso tonu rėkauti, sakydamas, kad juos privers tai padaryti. Ji matė, kad prie rėkiančio vyriškio priėjo jų šefas G. B.. Ji buvo dirbtuvių katilinėj ir kažkas iš kolegų uždarė duris, kad pas ją rėkiantis vyriškis neįeitų. Ji girdėjo vyriškio keiksmus, reikalavimą dėl jo automobilio padangų pakeitimo. Jai būnant katilinėj, sušuko G. jai, kad ji kviestų policiją. Ji staigiai išėjo į lauką, kviesti policijos pareigūnų, dėl sukelto triukšmo, nes ji nematė, ar vyriškis G. trenkė, nes ji buvo lauke. Jai būnant lauke, vyriškis išėjo į lauką ir susinervinęs pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais kojomis spardė į šiukšlių maišus, kurie stovėjo lauke prie namo kampo. Pastoviai nepažįstamą vyriškį G. ir T. ramino, liepė jam baigti taip elgtis, tačiau jisai neapsiramino ir paėmęs plytą, kuri tuo metu gulėjo šalia maišų, laikydamas ją rankoje G. grasino, kad ją paleis. Po to, pastebėjo, kad vyriškis prie stovo su lentynomis paėmė pilkos spalvos santechnikos darbams skirtą vamzdį ir juo užsimojęs ėjo link G.. Nepažįstamas vyriškis vartodamas necenzūrinius žodžius ir laikydamas abejose rankose vamzdžio galą su juo užsimojo G., o jis tuo metu gindamasis į viršų prieš savo veidą pakėlė kairę ranką, tai vyriškis vamzdžiu jam sudavė vieną smūgį į kairės rankos plaštaką. Po to jisai vėl užsimojęs su vamzdžiu sudavė G. į kairės rankos sritį, po to jis sudavė G. smūgį vamzdžiu į galvos sritį, pataikydamas į kairės pusės viršugalvį. Ji su savo mobiliuoju telefonu filmavo konfliktą, tai pamatęs vyriškis pradėjo ją vaikytis turėdamas rankoje šepetį. Vartojo necenzūrinius žodžius ir grasino, tyčiojosi. Vyriškis konfliktavo, rėkė ir pan. vandališkai elgėsi, kol atvažiavo policijos pareigūnai. Atvažiavo policijos pareigūnai, minėtą asmenį apramino ir pradėjo forminti įvykį.

10. Liudytoja S. A. M. teisiamojo posėdžio metu parodė (2 t., b. l. 90-92), kad B. yra visų patalpų savininkas, iš kurio ji su T. V. ir L. M. nuomoja patalpas, darbo priemonės įeina į nuomą. Pas G. yra trys pakėlėjai, B., V. ir M. turi po atskirą pakėlėją, ji dirba su elektrine dalimi. Konflikto pradžios nematė, tik girdėjo, būdama katilinėje, kad atvažiavo mašina, atvažiavęs žmogus pasakė, kad jam reikia permontuoti padangas, jam T. pasakė, kad dabar negali, nes visi keltuvai užimti, pasakė, kad vėliau ir žmogus tiesiog įsikarščiavo, pasakė, kad jam reikia permontuoti padangas, nes jam reikia išvažiuoti į kelionę. T. jam pasakė, kad šiuo metu visi keltuvai užimti, tada G. jam pasakė, kad paskambins, padarys darbą vėliau, už kelių valandų, į vakarą. Žmogus tada pradėjo rėkauti, keiktis, tada visas tas veiksmas ir prasidėjo. Nematė, kad A. M. būtų sudavęs smūgius B. autoserviso patalpose. Jai po visko G. pasakojo, kad jam trenkė, bet ji to nematė. Matė pro garažo durų kampą, kai A. M. plytą buvo užsimojęs ir kai spardė maišus. Nuotraukoje yra garažas, ten matyti A. M. atmesti maišai į garažą, prieš tai jie buvo lauke. Maišai buvo pilni, paruošti išvežti, po konflikto iš jų buvo pabirę šiukšlių, kurias po to rinko. Plyta buvo prie pat maišų, prie gyvenamojo namo. Namas nuo garažo maždaug metro atstumu, tokiu atstumu buvo ir plyta. Kai G. bėgo pro ją, turėjo rankoje vadinamą metalinį „varatoką“, t. y. metalinį veržliaraktį. Tuo metu pas G. nepastebėjo sužalojimų, buvo apsirengęs darbiniais rūbais. Kai G. bėgo pro katilinę liepė kviesti policiją ir ji tada skambino policijai, pradėjo filmuoti. G. išbėgo į kiemą pro katilinę, o A. į kiemą išbėgo pro garažo įvažiuojamąsias duris, per kitą kampą ir vijosi G.. Klientai negali vaikščioti pro visus garažų kampus, ten kur ne serviso teritorija, toks atvejis buvo pirmas. A. M. bėgo į kiemą per praėjimą, kuris yra tarp garažo ir namo kampo. Kieme A. M. bandė G. stumdyti, turėjo lazdą ar kažkokį pagalį, tiksliai neprisimena, vaikėsi G. po kiemą. G. laikė metalinę lazdą, kad galėtų apsiginti, o A. M. bandė jį mušti. A. M. pasiėmęs šluotą bandė kirsti G., bet G. smūgių išvengdavo, bet tikslai neprisimena. Nukentėjusysis kieme M. nekirto atgal, tik laikė tą metalinę lazdą apsigynimui. Paskui tas konfliktas perėjo į kiemą. Kieme A. vaikėsi G. su lazda ir jam kirto. Nuo A. M. jautėsi alkoholio kvapas. A. M. elgesys jai kėlė įtarimą dėl neblaivumo, jo judesiai buvo nekoordinuoti, rankų mostai. Viduje filmavo kolega L. M.. Kai jis pamatė, kad ji filmuoja, ją užsivijo link židinio, kuris yra kieme šiek tiek toliau, kėlė ranką jai kirsti, ji bėgo slėptis nuo jo, ją apgynė. Kai ją apgynė, ji išėjo vėl atgal į kiemą ir pamatęs, kad filmuoja toliau, jis vėl ją užsivijo ir ji tada pabėgo į kaimynų kiemą ir pas juos pasislėpė ant laiptų. A. M. ją buvo užsivijęs du kartus. Konkrečių žodžių nepasakys kokius naudojo A. M., bet tai buvo necenzūriniai žodžiai. Po viso įvykio matė, kad G. sužalotas. A. M. eidamas nuo garažo kampo ranką rodė, sakydamas „ką tu man padarei“, jei gerai atsimena iš vaizdo medžiagos, o kad jam būtų kirsta ar kad jis būtų sužalotas tai nematė. Buvo atvykę trys pareigūnai. Minėjo pareigūnams, kai jie atėjo į kiemą, kad A. M. gali būti išgėręs ir atvažiavo pats su mašina. Girdėjo, kad pas M. klausė ar sutinka tikrintis girtumą, bet jis sakė, kad nepūs. Pareigūnai atvažiavę pas juos buvo apie valandą laiko. Jų darbas buvo sutrikdytas, iki pietų tikrai nedirbo, jautėsi blogai, buvo išsigandusi.

11. Liudytojas L. M. teisiamojo posėdžio metu parodė (2 t., b. l. 92-95), kad pernai, galėjo būti rugsėjo 8 d., A. M. pats su savo automobiliu labai greitai įvažiavo į jų serviso kiemą, sustojo prie pat garažo ir reikalavo T. V., kad permontuotų ratus. Jis pats matė konflikto pradžią, nes buvo garaže, durys buvo atidarytos ir dar pats pasakė: kas čia toks nenormalus, taip po kiemą nevažinėjama. Iš A. M. ir V. pokalbio suprato, kad buvo išankstinis susitarimas. Jis pats montuoja padangas, tai gali užtrukti iki valandos laiko, bet taip nebūna, kad jie remontuoja bendrą mašiną, nebent padeda vienas kitam, jei vienas negali kitas perima klientą. T. sakė, kad šiuo metu negali, sakė vėliau atvažiuoti. Tada A. M. puolė grasinti, vartojo necenzūrinius žodžius, prievartavo, kad jie visi jam greitai permontuos ratus. Jie tuo momentu neturėjo galimybės permontuoti jam ratus, nes tuo metu buvo pakelti visi trys automobiliai. G. B. išgirdo, jis tuo momentu buvo kažkur šalia ir sakė M. atvažiuoti vėliau, pasakė, kad paskambins. A. M. pradėjo grasinti, rankom mosikavo, spardė maišus, buvo pasiėmęs plytą ir reikalavo grasindamas pakeisti ratus. Reikalavimas vyko nenormaliu tonu, buvo grasinantis tonas, pakeltas balsas, nemandagiai, vartojant keiksmažodžius. A. M. elgėsi vandališkai, nes spardė maišus, lakstė po kiemą, rėkavo ne savo kieme, grasino, norėjo muštis. Šiukšlių maišai stovėjo nuo garažo apie 2 metrai, prie namo paruošti išvežti. A. M. spyrė maišus link garažo, lyg vieną į kiemą paspyrė. Plyta buvo padėta ant žemės, buvo užsimojęs plyta ir sakė, kad „aš jus sutvarkysiu“ ar kažką tokio, grasino. A. M. staigiu žingsniu ėjo link B., kuris stovėjo maždaug vidury garažo, tarp jų buvo gal trijų metrų atstumas. A. M. su plyta užsimojo į B., nes B. tuo momentu sakė A. ramintis, gražiai A. M. prašė nerėkauti, sakė, kad kai galės permontuoti paskambins, sakė, kad permontuos tą dieną vakare ar po pietų. Jis tikėjo, kad jis gali tą plytą paleisti, nes tai buvo neadekvatus veiksmas, A. M. kalba buvo nerišli, jis įtarė, kad jis buvo pavartojęs alkoholio, tai nusprendė iš judesių ir elgesio. A. M. neišgirdo B. prašymo, paėmė plastmasinį vamzdį ir puolė B. jau garaže. B. buvo garaže, V. buvo irgi garaže, bet jis buvo šone, dešiniau, M. tuo metu buvo katilinėj. Garaže buvo toks plastmasinis vamzdis, jis ten visą laiką stovi, jie jį naudoja jei atsidarius kapotas krenta. A. M. tuo plastmasiniu vamzdžiu trenkė B. per galvą, matė, kad du kartus tikrai pataikė trenkdamas. B. pasiėmė „varatoką“ ir juo gynėsi, t. y. geležinis įrankis ratams atsukti. B. su tuo įrankiu gynėsi kažkaip užsidengęs, pakėlęs rankas. Kai A. M. trenkė su plastmasiniu vamzdžiu, B. stovėjo, gal buvo pasilenkęs, bet stovėjo. Buvo ne mažiau du smūgiai, kuomet A. M. B. pataikė į galvą ir į ranką, kai B. dengėsi. Tuo metu, kai B. pataikė į galvą, B. rankos buvo pakeltos, jis rankose jau turėjo tą raktą. A. M. galėjo susižaloti į tą įrankį trenkdamas. Nematė, kad B. suduotų M.. Nematė, kad A. M. būtų atėjęs su sužalota ranka, ir po konflikto nematė sužalojimų, tik girdėjo kai jis rėkė, kad ką man padarei. B. iš pradžių gynėsi su tuo įrankiu, o paskui kai gavo su tuo vamzdžiu, tai su tuo įrankiu rankose pabėgo per katilinės duris į lauką. G. pabėgo per katilinės duris į lauką, o tam jam reikėjo atsitraukti pusantro metro atgal. G. išbėgdamas norėjo išvengti tolimesnių smūgių. G. išbėgo per vienas duris, A. M. išbėgo per kitas. G. sušuko, kad filmuotų. Jis kiek įmanoma pafilmavo per stiklines duris. Ten kur G. išbėgo, klientai neina, nes ten yra nuosavas kiemas, serviso mašinos tame kieme nėra laikomos, ten yra šiltnamis, pievutė, vykdoma namų ūkio veikla. Ant pievelės A. M. toliau puolė B., puolė muštis, grasino. Jis pačiam lauke nebuvo, tik per langelį pafilmavo. M. paskambinus policijai irgi filmavo, A. M. ir S. grasino, ją užsivijo į vieną galą, ta pabėgo kažkur už šiltnamio, paskui pas kaimynus į kitą pusę pabėgo. A. M. lakstė po kiemą, skeryčiojosi ir rėkavo visokiais žodžiais iki kol atvažiavo policija. A. M. išmetė padangas prieš atvažiuojant policijai, jas nutrenkė prie namo, lakstė ir ten ir ten kuomet dar grasinimai buvo nesibaigę. Iš karto jis nenusiramino ir atvažiavus policijai, paskui jau jį apramino, liepė sėsti ir nusiraminti. Iki nuvedant iki mašinos tai girdėjo, kad M. liepė apsiraminti, nes jis pakeltu tonu ir su pareigūnais kalbėjo. Policininkas buvo atėjęs kažko paklausti, tai jis pasakė, kad A. M. girtas, paklausė ar tikrino jo blaivumą, o policininkas pasakė, kad A. M. atsisakė pūsti. Jis alkoholio kvapo tikrai nejautė, taip nusprendė tik iš veiksmų, nes blaivus žmogus taip tikrai negalėtų elgtis, tai buvo įsibrovimas, staigus įvažiavimas į kiemą, rėkavimas, grasinimas, puolimas. Po įvykio jautėsi baisiai. Tai buvo labai nemalonus įvykis, jis nenukentėjo, bet tokiuose įvykiuose nesinori dalyvauti. Jų darbas buvo nutrauktas, nedirbo gal dvi valandas ar daugiau po įvykio, buvo šokas.

12. Liudytoja V. B. teisiamojo posėdžio metu parodė (2 t., b. l. 95, 96), kad B. G. yra jos sūnus, o A. M. gyvena kaimynystėj, gretimoj gatvėje. Spalio 11 d., maždaug 16:30 val., iki 17:00 val., tikslaus laiko negali pasakyti, parėjo iš darbo ir pamatė žmogų vaikščiojantį po jų kiemą. Pasisveikino. Žmogus atsisuko ir pamatė, kad tai A. M.. Jis priėjo prie jo ir klausė kur yra G.. Ji pasakė, kad nežino, kad parėjo iš darbo. Jis jai pasakė, kad G. parašė pareiškimą. Ji pasakė, kad nežino kas ką rašė. A. M. jai pasakė: „žinai, už tokius dalykus kas būna? Paima, nuveža į mišką ir nušauna.“ Ji jo išsigando. Jis jai tai pakartojo gal kokius tris kartus ir sakė, kad ji perduotų sūnui tuos žodžius. Ji labai išsigando. A. M. buvo išgėręs, matėsi iš jo judesių, jis mosikavo rankomis. Ji bijojo su juo kalbėti ir pasakė, kad skirstomės. Tada jis išėjo iš kiemo. Kai parvažiavo sūnus ji jam papasakojo apie šį įvykį. Kas vyko rugsėjo mėnesį ji nieko nežino, nes ji dirbo slaugytojos padėjėja Prienų ligoninėj, ji sūnaus neklausinėjo, nes matė, kad jam negerai. Kai sūnus buvo atvažiavęs į ligoninę, ji atnešė ledą, uždėjo jį ant galvos ir ant rankos. Po įvykio jie nesikalbėjo apie tai, jis su šeima gyvena savo gyvenimą, ji savo. Žino, kad sūnus vaikščiojo pas daktarus.

13. Įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nurodyta (1 t., b. l. 8-9, 10-12), kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Nuo gatvės pietryčių kryptimi matosi gyvenamasis namas ir rudos spalvos vieno aukšto garažas. Garažo šiaurės vakarinėje dalyje matome atvertas dvi duris. Garažo durys yra dvidurės. Garažo viduje matome du keltuvus ant kurių yra po automobilį. Rytinėje garažo pusėje matome vieną iš keltuvų, ant kurio yra automobilis valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo keltuvo prie rytinės garažo sienos yra sudėti įvairūs daiktai. Tarp įvairių daiktų prie sienos yra pritvirtintas penkių lentynų stovas, kuriame sudėti įvairūs daiktai. Prie stovo metalinio rėmo matome atremtą pilkos spalvos plastmasinį santechnikos darbams skirtą lituojamą vamzdį. Vamzdžio ilgis yra 1,03 cm., skersmuo yra 2,5 cm. Per vamzdžio korpuso visą ilgį eina raudonos spalvos juosta. Vamzdžio korpusas yra pasidengęs tamsios spalvos nešvarumais. Vamzdis yra nežymiai išlenktas. Iš įvykio vietos vamzdis yra paimamas ir supakuojamas į popierinę pakuotę, užplombuojamas plomba Nr. 057607;

14. (duomenys neskelbtini)V alstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvada Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), kurioje nurodyta (1 t., b. l. 42, 43), kad G. B. padaryta kraujosruva odoje ir poodyje kairiame dilbyje bei kliniškai nustatytas lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas. Sužalojimai padaryti veikiant kietu buku žalojančiu daiktu. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Padarytų sužalojimų pasėkoje nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą;

15. (duomenys neskelbtini) Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta (1 t., b. l. 88), kad A. M. kliniškai nustatyta kairio riešo sąnario sumušimas, kraujosruva odoje ir poodyje kairio riešo srityje. Sužalojimas padarytas veikiant kairį riešą kietu buku žalojančiu daiktu. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku ir galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. Padaryto sužalojimo pasėkoje nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą. Sužalojimo padarymo galimybė, griūnant ir atsitrenkiant į kietą paviršių, mažai tikėtina;

16. 2020 m. gruodžio 2 d. savanoriškas daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame nurodyta (1 t., b. l. 71), kad liudytoja S. A. M. savanoriškai pateikė atėjusi į Prienų policijos komisariatą apklausai kompaktinį diską, kuriame yra įvykio vietos, esančios Prienai, (duomenys neskelbtini), vaizdo trys įrašai;

17. 2020 m. gruodžio 8 d. objektų apžiūros protokolas, kuriame nurodyta (1 t., b. l. 72-74), kad įdėjus diską į diskasukį, ir jį atidarius, pastebime jame įrašytus tris įrašus: IMG_2273, IMG_2271 IR IMG_2270. 1. Apžiūrint įrašą pastebime, kad atvėrus įrašas yra IMG_2273, kuris trunka 32 sekundes laiko. Pradėjus peržiūrėti įrašą, pastebime stovinčius įtariamąjį A. M., kuris rankose laiko ilgą medinę šluotą ir šalia jo stovi liudytojas T. V., ir netoli jų stovi šalimais nukentėjusysis G. B.. Įraše matosi, kad T. V. ramina A. M. ir vis sako: - Baik A.. A. M. laikydamas rankose medinę šluotą su ja užsimoja nekentėjusiajam G. B. suduoti smūgius su šluota, šis atsitraukia, bet A. M. vėl smūgiuoja G. B., bet šis ir vėl stengiasi smūgių išvengti laikydamas metalinį įrankį rankose, su juo gindamasis, „blokuojasi“, kad nebūtų suduoti smūgiai nuo A. M. su šluota. A. M. G. B. sako: - Kiaušinius kavok, kiaušinius kavok.... Paskui A. M. stovi T. V., kuris irgi laikydamas medinį pagalį rankose, išmuša iš A. M. rankų šluotą. Įraše toliau matosi, kad ir vėl A. M. puola link G. B. sakydamas: - Ne ten žiūrai,- po to gąsdina priekaba apverst ir su ja sužalot, o G. B. ramindamas A. M. sako: - A. baik, kam to reikia, o jam atsikirsdamas A. M. atsakė:- Aš tau blet suka, reikia būti normaliam su žmonėm, tave durniau pripasakoja... Ir vis įraše girdisi, kad šalia stovintis T. V. A. M. ramina, kad šis baigtų. G. B. sako A. M., kad šis eitų nuo kiemo, tai po šių žodžių jis įsiaudrina, ir sako: - Nuo kokio kiemo, kokio kiemo blet, aš tau nuo kiemo nueisiu... Po šių žodžių eidamas pamato, kad jį filmuoja, ir A. M. sako: - Ateik čia... ir įrašas baigiasi. 2. Atsidarius įrašą IMG_2271, pastebime vaizdo ir garso filmuotą įrašą, kuris yra 1 minutės 13 sekundžių laiko. Pradėjus žiūrėti vaizdo įrašą pastebime jame nukentėjusįjį G. B. ir įtariamąjį A. M.. Vaizdo įraše matosi, kad nukentėjusysis G. B. rankose laiko metalinį įrankį, atsuktuvą, ir laikant įrankį traukiasi nuo A. M., kuris link jo eina ir kalba: A. M.: - Ką tu padarei? G. B.: - Baigiam. A. M.: - Ką tu padarei? G. B.: - Chebra; Žiūrint vaizdo įrašą girdisi moters balsas, kuri šaukia : - Linai.. Vaizdo įraše toliau matyti, kad A. M. eina įžūliai link G. B., savo dešinę ranką įsikišęs į kelnių kišenę, o kaire mosikuoja prieš G. B.. Toliau žiūrint vaizdą pastebime, kad A. M. su dešine koja spiria G. B., bet nepataiko, tai šis atsitraukia nuo jo, A. M. vis tiek kartoja žodžius: - Ką tu padarei? Ir šalia stovi dar vienas vyriškis, kaip matosi iš įrašo T. V., kuris vis bando atsistoti tarp G. B. ir A. M., kuris matosi, kad rankose laiko lazdą, bandydamas taip atskirti juos. A. M. G. B. vadina: - Asile, tau blet, akys iššoks ant kaktos.. A. M. G. sako, kad užmuš, ir žiūrint įrašą girdisi moters balsas, kuri šaukia: - Linai. A. M. vadina G. asilu, bei įraše sako kad kviestų policiją. Vaizdo įraše moters balsas sako: -Eik padėsi. Toliau žiūrint įrašą matyti, kad A. M. yra įpykęs, vaikšto po kiemą ir sako: - Pasakyk tam asilui, ne ant to užšoko. Ir po šių žodžių apsisukęs vėl eina link G. B. ir sako: - Ar nori? Kad nėra policijos, kažkoks tai blet.. ir vėl po šių pasakytų žodžių spiria G. B., bet šis spėja atsitraukti. A. M.: - Kažkoks tai blet skersas, ar žinai, kad tu skersas. Kalėjimo gaidys. T. V.: - Baik A.. A. M.: - Aš tau blet baigsiu, aš tau kurva baigsiu, tu nežinai su kuo susidūrei. Įraše matyti šalia A. M. vaikšto T. V., kuris vis ramina A. M., kad šis baigtų, ir A. M. nueina į šalį, nes T. V. vis prašo nusiraminti ir baigti. Tuo vaizdo įrašas ir baigiasi. 3. Apžiūrint įrašą pastebime, kad atvėrus įrašas yra IMG_2270, kuris trunka 3 minutes ir 41 sekundės laiko. Pradėjus peržiūrėti įrašą, pastebime stovinčius ant pievos, kieme, įtariamąjį A. M., liudytoją T. V. ir nukentėjusįjį G. B.. G. B. rankose laiko metalinį įrankį, T. V. rankose laiko medinę šluotą, o A. M. nieko rankose neturi. Žiūrint įrašą pastebime, kad A. M. nusiteikęs priešiškai, agresyviai, rėkia eina link G. ir T., o jie abu nuo A. M. traukiasi ir prašo išeiti iš kiemo. Tada A. M. pasiunta, kad jam liepia išeiti iš kiemo ir sako: - Kokio kiemo, kokio kiemo, - ir vėl agresyviai eina link G. B., kuris nuo A. M. traukiasi, o T. V. sako: - Baik A., baik. Nuo jų A. M. nueina koliodamasis necenzūriniais ir kitais žodžiais. Eidamas A. M. kažką pamato, pasisukęs į šoną ir sako: - Ateik į čia,- ir po šių pasakytų žodžių eina į kitą pusę staigiu žingsniu ir pasigirsta moteriškas spiegimas. Vaizdo įraše nesimato, tik girdisi moters spiegimas, po keleto sekundžių matosi vaizdas, kad filmuota pro „plyšį“, iš pastato vidaus, kad A. M. neleidžia eiti link moters, kuri spiegia, šalia jo stovi T. V. šluota užstojęs praėjimą, kur girdisi kad spiegia moteris, bet pačios moters nematyt. Įraše matosi, kad žmogus, kuris filmuoja nukreipia kamerą, ir filmuoja patalpų vaizdą. Stebint toliau įrašą, pastebiu stovinčius kieme G. B. ir T. V., o vaizde A. M. nematyti, stovi netoli kažkur, nes girdėti tik, kaip išreiškia nepasitenkinimą servizo darbuotojams, kalba jis apie policiją, kur jie yra. G. B. sako, kad iškvietė policiją. A. M. vaikšto ir rėkia po kiemą, kur ta policija ir pan. Toliau žiūrint įrašą ir vėl matome, kad filmuojama patalpų vaizdas, ir tik girdisi kaip kalba A. M. ir G. B.. G. B. klausia pas A. M. kodėl jis kolioja, bet A. M. į tai nereaguoja, ir toliau koliojasi. G. B. sako, kad nenori nė A. M. mušti, nei muštis. Ir toliau stebint įrašą, vaizdo nematyti, vaizdas užstrigęs, tik girdisi garsas, kad A. M. konfliktuoja, burba. Po kiek laiko vėl girdisi moters riksmas, kuris nutyla, bet žiūrint iki galo pabaigos įrašą vaizdo daugiau nebematyti, tik eina laikas ir girdisi kažkokie pašaliniai garsai, lyg vyktų pokalbis, ir tuo įrašas pasibaigia;

18. 2020 m. gruodžio 29 d. Objektų apžiūros protokolas, kuriame nurodyta (1 t., b. l. 78-79), kad apžiūrėtas garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro. Įrašas prasideda 2020/09/08 10 val. 37 min., įrašo laikas yra 1 min. 23 s. Įraše užfiksuota: 112: 112; Pranešėja: Laba diena, reikia policijos ekipažo (duomenys neskelbtini) 112: (duomenys neskelbtini), taip, nuosavas namas. Pranešėja: Nuosavas namas, (duomenys neskelbtini); 112: Kas nutiko? Pranešėja: žmogus šita mušasi; 112: Kas ten mušasi, kur mušasi? Pranešėja: Nu atvažiavęs žmogus šita, grasina ir mušasi; 112: Kas per žmogus pas jus atvažiavo? Pranešėja: Nu klientas atvažiavo ir dabar grasina; 112: Į pačius Prienus atvažiavo į namus, ar ne? Pranešėja: Taip, taip, taip; 112: Ar pažįstamas? Pranešėja: Ne, nepažįstu; 112: O kaip jis pateko pas jus? Pranešėja: Nu atvažiavo į kiemą dabar ir pradėjo rėkauti, ir dabar muša visus; 112: O dėl ko jisai, kokią priežastį nurodo? Pranešėja: Nežinau, nežinau; 112: Kuom jisai atvažiavo, automobiliu kokiu? Pranešėja: (duomenys neskelbtini); 112: Gal valstybinį numerį? Pranešėja: Greičiau tegul važiuoja; 112: Numerį sakykit ponia; Pranešėja: (duomenys neskelbtini), greičiau važiuokit; 112: Aš kalbu apie Passato numerį, pagal jį nustatinėsiu savininką; Pranešėja: Tai greičiau siųskit, nes jisai plytom mėtosi, siųskit greičiau ekipažą; 112: Jūsų vardą, pavardę sakykit. Pranešėja: S. M., greičiau siųskit ekipažą; 112: Nešaukit, siunčiu viso gero ;

19. 2020 m. gruodžio 8 d. Alytaus apskrities VPK Prienų rajono PK tyrėjos J. J. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta (1 t., b. l. 67), kad ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), bendraujant su nukentėjusiuoju G. B. ir vykdant jo apklausą buvo paminėti šie daiktai: šluota ir plyta. Apžiūrint 2020 m. rugsėjo 8 d. įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), nebuvo paimti iš įvykio vietos šluota ir plyta. Tyrimo eigoje susisiekus su nukentėjusiuoju G. B. buvo sužinota, kad minėti daiktai (šluota ir plyta) yra išmesti, sunaikinti, nežinant, kad jis juos turėjo saugoti, todėl nėra galimybės jų apžiūrėti ir pridėti kaip daiktinių įrodymų prie baudžiamosios bylos.

20. Pagal BK 284 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta.

21. Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje šioje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų (kasacinė nutartis Nr. 2K-412/2009).

22. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. Kasacinė instancija ne kartą pasisakė, kad įžūlūs veiksmai asmeniui inkriminuojami paprastai tada, kai jie susiję su akivaizdžiu, demonstratyviu agresyvumu (nutartys Nr. 2K-122/2008, 2K-412/2009, 2K-587/2007, 2K-563/2009). Grasinimai – tai žmonių bauginimas žodžiais ar veiksmais. Viešosios tvarkos pažeidimas gali pasireikšti tokiais bauginimo būdais, kurie žmonėms pirmiausia kelia smurto, turto sunaikinimo ar sugadinimo ar kitų panašių agresyvių veiksmų baimę. Grasinama gali būti tiek konkrečiam nukentėjusiajam, tiek ir grupei žmonių ar neapibrėžtam jų ratui. Vandališki veiksmai – tai betikslis, beprasmis, svetimo turto daužymas, padegimas, apipylimas dažais ar kitoks niokojimas.

23. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnį būtina nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai dėl prieš asmenį panaudoto fizinio smurto aplinkiniai pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, nutraukiamas žmonių poilsis ar darbas, padaroma didelė materialinė žala, sutrikdoma normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeliamas didelis išgąstis ar kyla sumaištis, nutraukiamas jiems skirtas renginys, sustabdomas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-241/2009, 2K-65/2010, 2K-115/2010, 2K-377/2010, Nr. 2K-491/2013, 2K-303/2014, 2K-141-507/2015, 2K-54-222/2017).

24. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia: kaltininkas suvokia, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių nori. Teismų praktikoje pripažįstama, kad veika pagal BK 284 straipsnio 1 dalį gali būti kvalifikuojama ir tais atvejais, kai viešosios tvarkos pažeidėjas veikia nesukonkretindamas jo veiksmų galimo poveikio visuomenei, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-437/2013). Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik remiantis kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, bet pirmiausia įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, intensyvumą, trukmę, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą, nukentėjusiųjų asmenybę, viešosios vietos specifiką ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2013, 2K-171/2015). Motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnyje numatytos veikos sudėties požymiai, šis nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie, tačiau veikos motyvų ir tikslų analizė svarbi teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui, išvadoms apie tai, kad asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas. Kai savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirinko būtent viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, jo veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį (kasacinė nutartis Nr. 2K-318/2012).

25. Vertindamas kaltinimo pagrįstumą, atsižvelgęs į byloje esančius ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad kaltinamasis neturi įrodinėti savo nekaltumo, o jo neprisipažinimas padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką vertintinas kaip gynybos būdas, siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tik esanti byloje kitų neginčytinų įrodymų nuosekli visuma sudaro jo nusikalstamos veikos įrodomąjį pagrindą ir patvirtina padarius nusikaltimą. Taigi, nors kaltinamasis savo kaltę neigia, jo kaltė įrodyta kitais byloje surinktais duomenimis: nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, rašytine bylos medžiaga, tame tarpe specialisto išvada, įvykio vietos apžiūros protokolais, daiktų apžiūros protokolais, filmuota vaizdo medžiaga, garso įrašu ir kita bylos medžiaga, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, dėl kurių patikimumo teismui nekyla jokių abejonių ir kurių visetas objektyviai pagrindžia A. M. kaltę bei leidžia atmesti teisiamajame posėdyje jo iškeltą gynybos versiją, jog jis veikė atsiradus teisei į būtinąją gintį.

26. Teismas kaltinamojo parodymus vertina kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi jo parodymai yra prieštaringi tarpusavyje, viso tyrimo metu nebuvo nuoseklūs, teisminio nagrinėjimo metu skyrėsi esminėse aplinkybėse nuo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, be to, jų nepatvirtina, o priešingai juos paneigia bylos medžiaga. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis neigė, jog sudavė smūgius nukentėjusiajam, tuo tarpu teisme pripažino, kad sudavė smūgius, bet iškėlė gynybos versiją, kad smūgiavo gindamasis. Kaltinamasis teisme parodė, kad iš įvykio vietos jis pats nevairavo, nes jam skaudėjo ranką, o skausmas einant laikui tik stiprėjo, tačiau vėliau parodė, kad jis tą dieną po įvykio važiavo į ligoninę, automobilį pats vairavo, todėl šie kaltinamojo parodymai laikytini nelogiškais, neracionaliais ir prieštaringais. Nors teisme kaltinamasis neigė šiukšlių maišų spardymą, metimą link nukentėjusiojo, grasinimą plyta, tačiau, kaip nustatyta žemiau šiame nuosprendyje, tai įrodyta nukentėjusiojo parodymais, kurie viso baudžiamojo proceso metu buvo vieningi ir nuoseklūs, kuriuos patvirtino liudytojų parodymai, rašytinė bylos medžiaga. Taip pat, nors kaltinamasis teisme neigė, kad vaikėsi nukentėjusįjį kieme, mosikavo su šluota priešais jį, ketino su šluota suduoti, vijosi S.A. M., plūdosi necenzūriniais žodžiais, grasino susidoroti, tačiau šie kaltinamojo veiksmai įrodyti tiek nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, tiek filmuota medžiaga, daiktų apžiūros protokolais. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo parodymai vertintini kritiškai, kaip siekis suklaidinti teismą ir kaip jo gynybinė versija.

27. Pažymėtina, kad nukentėjusiojo parodymai viso baudžiamojo proceso metu buvo nuoseklūs, išsamūs, vieningi, juos patvirtino liudytojų parodymai, vaizdo filmuota medžiaga, garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro, įvykio vietos apžiūros protokolas su fotolentele, daiktų apžiūros protokolai, specialisto išvada ir kita rašytinė bylos medžiaga, todėl teismas jais vadovaujasi, juolab pats kaltinamasis teisme parodė, kad anksčiau su nukentėjusiuoju, liudytojais konfliktų neturėjo, pagrindo jį apkalbėti jie neturi, todėl teismas neturi pagrindo netikėti minėtais nukentėjusiojo, liudytojų parodymais. Manyti, kad visi liudytojai apšneka kaltinamąjį, yra suinteresuoti, norėtų kaip nors jam pakenkti, nėra jokio pagrindo, juolab kaip minėta pats kaltinamasis teismo posėdžio metu nurodė, jog konfliktų anksčiau nebuvo tarp jų, jie nėra suinteresuoti jį apkalbėti. Kita vertus, liudytojai teisme parodymus davė būdami prisiekę, jų parodymai nėra prieštaringi tarpusavyje, priešingai, jie yra atitinkantys ir papildantys vieni kitus, logiški, nuoseklūs, atitinkantys bylos medžiagą.

28. Vien ta aplinkybė, kad liudytojai, dirbdami individualios veiklos pagrindais, nuomojasi patalpas su įranga iš nukentėjusiojo, neduoda pagrindo išvadai, kad jie yra suinteresuoti apkalbėti kaltinamąjį, priešingai, pats kaltinamasis teisme nurodė, kad konfliktų tarp jų nebuvę ir jie neturi pagrindo jį apkalbėti. Pastebėtina, kad liudytojos S. A. M. parodymai duoti teisminio nagrinėjimo metu, detalėse skyrėsi nuo ikiteisminio tyrimo metu duotų, tačiau pastarieji teisme buvo pagarsinti ir sutikrinti, kuomet minėta liudytoja parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė, ką buvo girdėjusi, o teisme parodė, ką konkrečiai ji girdėjo, o ką matė, todėl įvertinant tai, kad jos esminiai parodymai sutapo detalėse su nukentėjusiojo, kitų liudytojų parodymais, juos patvirtino filmuota bylos medžiaga, garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro ir kita bylos medžiaga, teismas neturi pagrindo netikėti šios liudytojos parodymais.

29. Nukentėjusysis vienareikšmiškai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė tokias pačias, jam padarytų sužalojimų esmines aplinkybes. Nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes dėl panaudoto fizinio smurto pobūdžio lokalizacijos ir patirtų sužalojimų pavirtina specialisto išvados duomenys, iš kurių akivaizdu, jog nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės sutampa su teismo medicinos eksperto nustatytu sužalojimų padarymo mechanizmu, todėl netikėti nukentėjusiojo parodymais nėra jokio pagrindo, juolab juos patvirtina toliau aptariami liudytojų parodymai. Pažymėtina, kad byloje ginčo, kad nukentėjusiajam autoserviso patalpose – garaže buvo suduoti du smūgiai su santechniniu vamzdžiu nekilo. Pats kaltinamasis teismo posėdžio metu pripažino, jog sudavė su vamzdžiu nukentėjusiajam du smūgius. Nukentėjusysis nurodė, jog gavo vamzdžiu du smūgius: į ranką ir į galvą. Šias aplinkybes patvirtino ir apklausti posėdyje liudytojai, teismo ekspertas bei rašytinė bylos medžiaga, tame tarpe specialisto išvada, kurioje nurodyta, jog nukentėjusiajam padaryta kraujosruva odoje ir poodyje kairiame dilbyje bei kliniškai nustatytas lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, nukentėjusiojo sužalojimai padaryti veikiant kietu buku žalojančiu daiktu, galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, padaryti mažiausiai dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Byloje nėra duomenų, kurie leistų suabejoti pateikta minėta išvada, kurioje detaliai ir visapusiškai nustatyta nukentėjusiajam padarytų sužalojimų mechanizmas, lokalizacija ir sunkumo laipsnis bei teismo eksperto S. J. apklausos metu duotais paaiškinimais, kaip nepakankamai išsamiais ar pagrįstais. Atsižvelgiant į šių įrodymų visumą, kaltinime nurodyta aplinkybė, kad kaltinamasis, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, pasiėmęs garažo dirbtuvėse buvusį vamzdžio galą su juo tyčia sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į kairės rankos, kuria buvo užsidengęs galvą, plaštaką, tyčia sudavė vieną smūgį į viršugalvį, tikslintina, nurodant, kad kaltinamasis tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, pasiėmęs garažo dirbtuvėse buvusį vamzdžio galą su juo tyčia sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į kairės rankos, kuria buvo užsidengęs galvą, dilbį, tyčia sudavė vieną smūgį į viršugalvį. Šie kaltinamojo veiksmai, suduodant du smūgius ir sukeliant nukentėjusiam fizinį skausmą bei padarant nežymų sveikatos sutrikdymą, pripažįstami įžūliais veiksmais.

30. Byloje įrodymų visuma (nuoseklūs, išsamūs, neprieštaringi nukentėjusiojo parodymai, liudytojų parodymai, daiktų apžiūros protokolai, įvykio vietos apžiūros protokolas su fotolentele) patvirtina ir tai, kad kaltinamasis įvykio metu naudojo necenzūrinius žodžius, tyčiojosi, grasino, įžūliai elgėsi. Pats kaltinamasis teismo posėdžio metu parodė, jog jam atrodo, kad jis nespardė šiukšlių maišų, o jeigu buvo kažkoks pastūmimas maišo, tai netyčia, pas jį pakeltas tonas buvo tik nuo tada, kai jam G. sudavė per kairę ranką, jis necenzūrinius žodžius vartojo iš skausmo, iš įžeidžiančių žodžių galėjo išsprūsti, kad storas, plikas. Nukentėjusysis teisme parodė, jog M. keikėsi necenzūriniais žodžiais, sakė: „blet, greičiau, padarysit, man reikia“, A. M. balso tonas buvo pakeltas ir įpareigojantis, jis gestikuliavo rankomis, pasipylė keiksmažodžiai, pradžioj iš pykčio kieme besikeikdamas spyrė į šiukšlių maišus, vieną maišą metė į garažą, po to pasiėmė nuo žemės plytą ir artėdamas link jo pradėjo jam grasinti iškėlęs plytą virš galvos, kad mes tą plytą į jį, sakė sutraiškys galvą, grasino, rėkė, kad akis išbadys, paguldys vienu smūgiu, sumuš, priekabą ant galvos užmaus, kad jis turi visokių pažįstamų, kad atvažiuoja visokie žmonės ir su juo susidoros. Liudytojas R. P. parodė, kad atvykus į įvykio vietą M. elgėsi negražiai, į jų prašymus nusiraminti nereagavo, elgėsi neadekvačiai, buvo vartojami keiksmažodžiai nukreipti serviso darbuotojams. Liudytojas T. V. parodė, kad A. pakėlęs balsą koliojo G., sakė, kad „tu storas, plikas“, spardė šiukšlių maišus, vieną jų metė į G., paėmęs plytą ja grasino, norėjo plytą mesti į G., šiukšlių maišą į G., pataikė, paskui griebė plytą, koliodamas G. ėjo link G., grasino, kad kažką padarys, kieme pradėjo juos vaikytis, buvo paėmęs šluotą, kai M. pamatė, kad S. filmuoja, jis ją puolė, prirėmė prie tvoros, jis buvo agresyviai nusiteikęs, M. puolė tokiais protarpiais, kelios sekundės praeina ir vėl jis pradeda pulti, garsiai kolioti G.. Liudytojas Ž. Š. parodė, kad įvykio vietoje M. elgėsi agresyviai, keikėsi necenzūriniais žodžiais, buvo dėl kažko nepatenkintas, plūdo nukentėjusįjį, jam buvo pavojingas, norėjo prie jo prieiti, turėjo kažką rankoj, paskui tas daiktas iš jo buvo paimtas, jis tada kumščiu grūmojo, grasino, prašomas nusiraminti nenusiramino, norėjo pulti nukentėjusįjį, necenzūriniais žodžiais plūdo ne tik nukentėjusįjį, bet ir kitus ten buvusius asmenis. Liudytoja D. P. teismo posėdžio metu nurodė, jog M. elgėsi neadekvačiai, elgėsi agresyviai, visą laiką judėjo, agresyvumas buvo ir jų ir kitų atžvilgiu, agresyviai bendravo, buvo pakeltas tonas, gestikuliavo rankomis. Liudytoja S. A. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad M. rėkavo, keikėsi, spardė maišus, plytą buvo užsimojęs link G., ją užsivijo link židinio, kėlė ranką jai kirsti, ji bėgo slėptis nuo jo, ją apgynė, vėliau vėl ją užsivijo ir ji tada pabėgo į kaimynų kiemą. Liudytojas L. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad M. grasino, vartojo necenzūrinius žodžius, prievartavo, kad jie visi jam greitai permontuos ratus, rankom mosikavo, spardė maišus, buvo pasiėmęs plytą ir reikalavo grasindamas pakeisti ratus, reikalavimas vyko nenormaliu grasinančiu pakeltu tonu, nemandagiai, vartojant keiksmažodžius, M. elgėsi vandališkai, nes spardė maišus, lakstė po kiemą, rėkavo ne savo kieme, grasino, norėjo muštis, lakstė po kiemą, skeryčiojosi ir rėkavo visokiais žodžiais, iš karto jis nenusiramino ir atvažiavus policijai, pakeltu tonu ir su pareigūnais kalbėjo. Minėtus nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus patvirtina ir daiktų apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėtas garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro, kuriame užfiksuota, kaip pranešėja (liudytoja S. A. M.) nurodo, jog atvažiavęs klientas mušasi, grasina, rėkauja, mėtosi plytomis. Taip pat nukentėjusiojo ir liudytojų vieningus nuoseklius parodymus patvirtina ir daiktų apžiūros protokolas su filmuota vaizdo medžiaga, iš kurių nustatyta, jog kaltinamasis vartojo necenzūrinius žodžius, elgėsi įžūliai, piktybiškai tyčiojosi, elgėsi agresyviai, grąsinančiai, panaudodamas bauginimo būdą - keiksmažodžius ir puolamuosius veiksmus, kuriuo aplinkiniams akivaizdu buvo sukelta smurto ir agresyvių veiksmų baimė (nukentėjusysis ėjo atatupstas, traukdamasis nuo kaltinamojo, liudytoja S. A. M., kuomet ją kaltinamasis užsivijo, pabėgo pas kaimynus slėptis, liudytojas L. M. į konfliktą nesikišo, filmavo būdamas pastate pro langą).

31. Byloje nenustatyta nukentėjusiojo aktyvių veiksmų, sukėlusių jo ir kaltinamojo tarpusavio konfliktą, priešingai, akivaizdu, kad būtent kaltinamasis inicijavo žodinį konfliktą, ėmėsi aktyvių aukščiau nurodytų veiksmų, jam užsibrėžtai siekiant savo tikslo, jog būtų permontuoti ratai, nereaguojant į išaiškinimus dėl užimtumo ir prašymus nusiraminti ir kaip pats nurodė kaltinamasis teismo posėdžio metu turint galimybę išeiti, jam to nepadarant ir tęsiant savo veiksmus, kurie buvo nukreipti ne tik į nukentėjusįjį, bet ir į aplinkinius asmenis (matant serviso trims darbuotojams, į vieną iš darbuotojų tiesiogiai nukreipus savo aktyvius veiksmus, ją nusivejant, grasinant jai ir plūstant necenzūriniais žodžiais) ir viešosios rimties ir tvarkos sutrikdymą, kuomet kilęs asmeninis konfliktas su nukentėjusiuoju, truko pakankamai ilgą laiko tarpą ir peržengė privataus konflikto tarp minėtų asmenų ribas. Pažymėtina, kad nenustatyta, kad tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo iki įvykio būtų buvę asmeninių konfliktinių santykių, priešingai, tiek nukentėjusysis, tiek kaltinamasis teigė, jog nesutarimų tarp jų nebuvo. Vien ta aplinkybė, kad kaltinamasis dėl ratų permontavimo tarėsi su vienu iš autoserviso darbuotojų T. V. nepateisina kaltinamojo atliktų neteisėtų veiksmų, sukeliant nukentėjusiajam G. B. fizinį skausmą ir padarant nežymų sveikatos sutrikdymą bei demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdant visuomenės rimtį ir tvarką. Pastebėtina, kad nenustatyta, kad minėtas susitarimas buvo konkrečiai valandai (pasak liudytojo T. V. tarėsi, kad permontuos ratus vakare, nes dienos metu yra užimta; pasak liudytojo L. M. jis iš A. M. ir T. V. pokalbio suprato, kad buvo išankstinis susitarimas ryte ar iš vakaro; pasak nukentėjusiojo jis nežinojo apie T. V. ir A. M. susitarimą, bet suprato, kad buvo susitarimas dienos metu permontuoti, pasak kaltinamojo buvo susitarimas iš vakaro, kad ryte permontuos), o atsižvelgiant į tai, kad kaip nurodė pats kaltinamasis jis į darbą Švedijoje išvyko spalio 15 d., t. y. daugiau nei už mėnesio po veikos padarymo, net ir įvertinus kaltinamojo nurodytas sveikatos problemas, vien šis susitarimas savaime laikytinas mažareikšme priežastimi. Taip pat atsižvelgiant į kaltinamojo parodymus, kad jo gyvenamojoje vietoje – Prienuose yra ir kitų autoservisų, bet jis norėjo paslaugos būtent šiame autoservise, dėl ko jis atvyko pusę vienuoliktos, planavo išvykti 11 val., keltas 17 valandą, iki jo 650 km, kas rodo neįmanomą tokio atstumo nuvažiavimą per tokį laiką, juolab kaip minėta ir nebuvo išvykta nei tą pačią dieną nei kitą dieną, o daugiau nei už mėnesio nuo veikos padarymo, todėl šių aplinkybių kontekste minėtas kaltinamojo nurodytas argumentas dėl susitarimo reikšmės, dėl konflikto priežasties, ją įvardinant ir kaip nukentėjusiojo kišimąsi į pokalbį su T. V., laikytinas jo gynybos taktika, siekiant pateisinti savo veiksmus, nepagrįstai sureikšminant susitarimą dėl ratų permontavimo. Pažymėtina, kad asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, kuomet kaltininkas savo asmeninimas santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai bei sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinė nutartis Nr. 2K-316-222/2016). Šis susitarimas buvo asmeninio konflikto priežastimi, tačiau kaltinamasis šį asmeninį konfliktą pavertė viešu, sutrikdžiusiu viešąją tvarką autoservise. Taigi, viešosios tvarkos pažeidimas, numatytas BK 284 straipsnyje, prasidėjo tuo, kad kaltinamasis, matant kitiems asmenims, viešoje vietoje – autoserviso teritorijoje, dėl mažareikšmės priežasties – ratų nepermontavimo, griežtu tonu reikalavo permontuoti ratus, plūdosi necenzūriniais žodžiais, spardė šiukšlių maišus, vieną jų metė į nukentėjusįjį, pataikė į jo kojas, grasino iškėlęs rankoje su plyta, sudavė du smūgius nukentėjusiajam su vamzdžiu, nukentėjusiajam pasišalinus iš autoserviso garažo ir turėdamas galimybę išeiti iš įvykio vietos, kaltinamasis toliau tęsė aktyvius veiksmus kieme pasivijęs nukentėjusįjį, mosikuodamas rankoje su šluota, o vėliau numetęs šluotą, vaikėsi nukentėjusįjį, plūdo jį necenzūriniais žodžiais, grasino sumušti ar kitaip susidoroti, bandė jam įspirti, pamatęs filmuojant nusivijo autoserviso darbuotoją, ją plūsdamas necenzūriniais žodžiais ir grasindamas susidoroti, sukėlė darbuotojams išgąstį ir baimę, nutraukė autoserviso darbą, padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, sukėlė fizinį skausmą.

32. Byloje neginčijamai nustatyta, kad įvykis, kurio metu nukentėjusiajam buvo suduoti smūgiai, grasinimai, keiksmai vyko automoilių serviso teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), įmonės darbo metu (apie 10:40 val.), t. y. viešoje vietoje, kur bet kuriuo metu galėjo atsirasti pašalinių asmenų, kur keičiantis autoserviso klientams vyksta žmonių judėjimas, kur autoservise dirbantys savarankiškais pagrindais asmenys galėjo girdėti ir girdėjo, matė konfliktą, matė spardomus šiukšlių maišus, grasinimus su plyta, smūgius su vamzdžiu, demonstratyviai agresyvius veiksmus kieme.

33. Tiek nukentėjusysis, tiek fizinio smurto prieš G. B. panaudojimą ir kitą kaltinamojo demonstratyvų agresyvų elgesį matę aplinkiniai pasijuto nejaukiai, buvo šokiruoti, sukrėsti, buvo sutrikdytas jų darbas, nes serviso darbuotojai tiek konflikto metu, tiek po jo kurį laiką negalėjo dirbti. Liudytojas T. V. nurodė, jog buvo sutrikdytas jų darbas, nedirbo gal valandą ar pusantros. Liudytoja S. A. M. nurodė, jog darbas buvo sutrikdytas, nedirbo iki pietų, jautėsi blogai, buvo išsigandusi. Liudytojas L. M. nurodė, jog tai buvo labai nemalonus įvykis, po įvykio jautėsi baisiai, nors jis nenukentėjo, bet tokiuose įvykiuose nenori dalyvauti, jų darbas buvo nutrauktas, nedirbo gal dvi valandas ar daugiau po įvykio, buvo šokas. Tai, kad tiek nukentėjusysis, tiek aplinkiniai asmenys buvo šokiruoti, nutrauktas jų darbas, patvirtino liudytojai – policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą. Liudytojas R. P. nurodė, jog įvykio vietoje asmenys buvo išsigandę ir sutrikę. Liudytojas Ž. Š. parodė, kad atvykus į įvykio vietą kaltinamasis elgėsi agresyviai, keikėsi necenzūriniais žodžiais, buvo pavojingas nukentėjusiajam, prie jų plūdo nukentėjusįjį necenzūriniais žodžiais, norėjo prie jo prieiti, kumščiu grūmojo, grasino, prašomas nusiraminti nenusiramino, norėjo pulti nukentėjusįjį, necenzūriniais žodžiais plūdo ne tik nukentėjusįjį, bet ir kitus ten buvusius asmenis. Liudytoja D. P. parodė, jog M. tiek jų, tiek aplinkinių atžvilgiu buvo agresyvus, visą laiką judėjo, agresyviai bendravo, buvo pakeltas tonas, gestikuliavo rankomis. Taip pat tai, kad tiek nukentėjusysis, tiek aplinkiniai asmenys – autoserviso darbuotojai, buvo šokiruoti, nutrauktas jų darbas, patvirtino rašytinė bylos medžiaga – savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriuo pateiktas kompaktinis diskas, daiktų apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėtas pateiktas kompaktinis diskas su filmuota įvykio medžiaga, taip pat daiktų apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėtas kompaktinis diskas, pateiktas Bendrojo pagalbos centro, kuriuos ištyrus teisme įstatymo nustatyta tvarka akivaizdu, jog kaltinamasis savo elgesiu sukėlė aplinkiniams šoką, išgąstį, nutraukė jų darbą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, jog kaltinamojo elgesiu buvo sukelti BK 284 straipsnyje numatyti padariniai – dėl įžūlaus elgesio, grasinimų ir piktybinio tyčiojimosi buvo realiai sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, t. y. aplinkiniai asmenys buvo šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių darbas, sutrikdyta normali įmonės - autoserviso veikla, akivaizdžiai pademonstruota nepagarba aplinkai ir aplinkiniams dėl aiškaus žmogaus ir visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, priešpastatant save aplinkiniams, demonstruojant niekinamąjį požiūrį į juos, šiems veiksmams atlikti panaudojant mažareikšmę dingstį – ratų nepermontavimą, viešoje vietoje panaudojant fizinį smurtą, vertintiną kaip įžūlų elgesį, tyčiojimąsi, grasinimus. Pažymėtina, kad kaltinamojo veiksmai nebuvo momentinio vienkartinio pobūdžio, o truko pakankamai ilgą laiko tarpą (kaltinamasis parodė, kad policija atvažiavo per 15-20 min. nuo jo atvažiavimo; liudytojas T. V. parodė, kad nuo pasakymo, kad skambintų policijai iki jos atvažiavimo praėjo apie 20 min), kaltinamasis šį asmeninį konfliktą dėl ratų nepermontavimo pavertė viešu, sutrikdžiusiu viešąją tvarką.

34. Pažymėtina, kad kaltinamojo fizinio smurto naudojimas dėl mažareikšmės priežasties viešoje vietoje prieš nukentėjusįjį kitų asmenų akivaizdoje, prieš tai demonstratyviai agresyviai elgiantis spardant, metant šiukšlių maišus, vėliau demonstratyviu agresyvumu autoserviso kieme vaikantis nukentėjusįjį, vėliau ir vieną iš darbuotojų, trukdant ne tik nukentėjusiajam, bet ir kitiems autoserviso darbuotojams dirbti yra įžūlūs veiksmai, kuriais kartu su kaltinamojo grasinimais žodžiu (sumušti ar kitaip susidoroti) ir veiksmais (užsimojant plyta, mosikuojant ir ketinant suduoti su šluota), taip pat tyčiojimusi, buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams, šiurkščiai pažeidžiamos visuomenėje nusistovėjusios ir įstatymais įtvirtintos jos narių bendro gyvenimo taisyklės, todėl tokie veiksmai neabejotinai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Taigi, įvertinant objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius (kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, intensyvumą, trukmę, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą, viešosios vietos specifiką), bylos aplinkybių visumos – privataus konflikto tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo ribų peraugimas ir jo tapimas viešu, sutrikdžiusiu viešąją tvarką autoservise, smurto ir kito demonstratyvaus agresyvumo panaudojimo vieša vieta ir būdas (kitų žmonių akivaizdoje dienos metu, įmonės darbo metu) – vertinimas rodo, kad kaltinamojo veiksmai buvo nukreipti į viešosios tvarkos sutrikdymą. Kaltinamasis, viešoje vietoje atlikdamas nevienkartinius, nemomentinius agresyvius įžūlius veiksmus, grasindamas, tyčiodamasis, bendrais bruožais turėjo numatyti, jog visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta, todėl kaltinamasis šią veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia.

35. BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal Baudžiamąjį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Sprendžiant, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant būtinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos būtinosios ginties teisėtumo sąlygos, susijusios su dviem pagrindiniais šio instituto elementais – kėsinimusi ir gynyba (kasacinė nutartis Nr. 2K-15-648/2017 ir kt.). Kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Pažymėtina, kad vertinant būtinosios ginties situaciją turi būti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas šių aplinkybių nustatymas lemia tinkamą būtinosios ginties įvertinimą. Paprastai kėsinimosi pradžia – tai riba, kada kėsinimasis jau pripažįstamas akivaizdžiu, o pabaiga – tai riba, iki kada kėsinimasis dar pripažįstamas akivaizdžiu. Pradinei kėsinimosi ribai nustatyti naudojami du kriterijai: 1) kai žala atitinkamiems interesams jau yra daroma (pavyzdžiui, gali būti pradėta naudoti fizinė jėga, smurtas; užpuolikas gali veikti su įrankiais ar be jų), ir 2) žala faktiškai dar nepadaryta, tačiau iš susiklosčiusios situacijos matyti aiški reali žalos grėsmė. Šiuo atveju reali grėsmė vertinama atsižvelgiant, kiek gresiantis ginamoms vertybėms pavojus yra akivaizdus ir tiesioginis (pavyzdžiui, tai gali būti ginklo išsitraukimas, peilio atlenkimas, besiginančiojo apsupimas kitų asmenų). Asmuo, manantis, kad jo interesams gresia tiesioginis pavojus, iš esmės gali gintis (o dažnai ir privalo pradėti gintis) nelaukdamas, kol jam bus suduotas pirmas smūgis, nes jau po pirmojo puolančio asmens smūgio besiginantysis gali netekti galimybės gintis. Nebūtų logiška visada reikalauti sulaukti pirmojo smūgio ir tik nuo to momento konstatuoti, kad kėsinimasis yra akivaizdus ir prasidėjęs (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-416-942/2016). Tuo tarpu besiginančiojo veiksmai padarant žalą kitam asmeniui negali būti laikomi būtinąja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiškiai nebuvo reikalo gintis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-428/2010, Nr. 2K-125/2011, Nr. 2K-140/2011, Nr. 2K-7-313/2012).

36. Kaip matyti iš bylos medžiagos kaltinamasis nuo pat atvažiavimo į autoservisą ėmė elgtis labai aktyviai, buvo konflikto iniciatorius, t. y. demonstratyviai agresyviai nusiteikęs, griežtu tonu reikalavo atlikti darbus, plūdosi necenzūriniais žodžiais, spardė šiukšlių maišus, vieną jų metė į nukentėjusįjį, grasino iškėlęs rankoje su plyta, sudavė du smūgius nukentėjusiajam su vamzdžiu, nukentėjusiajam pasišalinus iš autoserviso garažo ir turėdamas galimybę išeiti iš įvykio vietos, kaltinamasis toliau tęsė aktyvius agresyvius veiksmus kieme pasivijęs nukentėjusįjį, mosikuodamas rankoje su šluota, o vėliau numetęs šluotą, vaikėsi nukentėjusįjį, plūdo jį necenzūriniais žodžiais, grasino sumušti ar kitaip susidoroti, bandė jam įspirti, pamatęs filmuojant nusivijo darbuotoją, ją plūsdamas necenzūriniais žodžiais ir grasindamas susidoroti, sukėlė darbuotojams išgąstį ir baimę, nutraukė autoserviso darbą. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad jis savo veiksmais negalėjo išprovokuoti smurtinių veiksmų prieš save, nes jis pats nesmurtavo kaltinamojo atžvilgiu, gražiai prašė išeiti, nusiraminti, nurodė, jog A. M. buvo susinervinęs, balso tonas pakeltas, įpareigojantis, jis gestikuliavo rankomis, keikėsi, spyrė į šiukšlių maišus, vieną maišą metė į garažą, po to pasiėmė nuo žemės plytą ir artėdamas link jo pradėjo jam grasinti iškėlęs plytą virš galvos, kad mes tą plytą į jį, buvo plyta užsimojęs ir sakė, kad sutraiškys galvą, tuo metu jis atsitraukė toliau į garažo vidų, nes A. M. išsigando, tačiau tuo pat metu kaltinamasis ėjo link garažo ir stvėręs už plastikinio vamzdžio, grasindamas kirto jam, jis bandė apsisaugoti ir pakėlė ranką, gavo per plaštaką, tada griebė veržliaraktį, kol jis tą įrankį ėmė, gavo smūgį į galvą, jis kėlė tą veržliaraktį ir dengėsi galvą, A. M. smūgių nesudavė, abipusių muštynių nebuvo, jautė, kad kai M. jam smūgiavo, o jis gynėsi tuo raktu, tai M. galėjo susitrenkti į tą raktą, po gautų smūgių jis išbėgo pro galines duris į lauką, o M. išėjo pro priekines garažo duris, lauke jį vaikėsi, turėdamas rankoj šepetį jam grasino, buvo užsimojęs, lyg kirto šepečiu. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino, jog kai jis žengė link G. B., šis nežinia ko išsigando ir atsitraukė į garažą. Nukentėjusiojo nuoseklius parodymus, kurie teisminio nagrinėjimo metu sutapo su duotais ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino ir liudytojų parodymai. Liudytojas T. V. teismo posėdžio metu parodė, kad A. buvo susinervinęs, atsisakius permontuoti jam ratus buvo piktas, pakeltu balso tonu reikalavo atlikti paslaugą dabar, G. sakė, kad negali, nes visi keltuvai užimti, M. pradėjo kolioti G., kuris jam gražiai pasakė, kad išvažiuotų iš kiemo, tada A. pakėlęs balsą koliojo G., sakė, kad „tu storas, plikas“, pradėjo spardyti šiukšlių maišus, paėmęs plytą ja grasino, norėjo ją mesti į G., plyta buvo užsimojęs, stovėjo nuo B. 2-3 m atstumu, jei būtų metęs galėjo pataikyti, jautė pavojų, kad plyta gali būti paleista, nes A. M. veiksmai buvo nekontroliuojami – pirmiausiai šiukšlių maišai, po to plyta, tada M. pirmas pasiėmė vamzdį iš garažo vidaus, o tam jam reikėjo nueiti 1-2 metrus, nuo garažo vartų vamzdis stovėjo gal 2 metrai link garažo gylio, o B. stovėjo dar 2 metrai giliau, ėjo link G. ir jį puolė, sudavė smūgį pirmas G., trenkė per ranką; tuo metu kai M. trenkė su vamzdžiu, B. nieko neturėjo rankose; nepastebėjo, kad M. būtų sužalotas; B. vamzdžiu buvo suduota lyg vienas ar du smūgiai; B. ranka buvo nubrozdinta, galvoj sužalojimų nepastebėjo; po to G. išbėgo į kiemą, M. koliodamas G. ėjo link G., grasino, kad kažką padarys, pradėjo juos vaikytis kieme, buvo paėmęs šluotą, su kuria irgi lyg davė G. vienu mostu, o kai M. pamatė, kad S. filmuoja, jis ją puolė, prirėmė prie tvoros, jie jį atitraukė ir S. pasakė, kad bėgtų; A. M. buvo agresyviai nusiteikęs, puldavo tokiais protarpiais, kelios sekundės praeina ir vėl jis pradeda pulti, A. M. siūlė iš kiemo išeiti, bet jis neišėjo. Liudytoja S. A. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nors nematė konflikto pradžios, bet girdėjo kaip T. A. M. pasakė, kad šiuo metu visi keltuvai užimti, negali permontuoti ratų, A. M. įsikarščiavo, tada G. jam pasakė, kad paskambins, padarys darbą vėliau, už kelių valandų, į vakarą, tada A. M. pradėjo rėkauti, keiktis, matė pro garažo durų kampą, kai A. M. plytą buvo užsimojęs ir kai spardė maišus, bet nematė Kaip A. M. sudavė smūgius, apie juos jai pasakojo G.; G. išbėgus į kiemą pro katilinę, ji filmavo, A. į kiemą išbėgo pro garažo įvažiuojamąsias duris, per kitą kampą ir vijosi G., bandė G. stumdyti, vaikėsi G. po kiemą, pasiėmęs šluotą bandė kirsti G., kai pamatė, kad ji filmuoja, ją užsivijo ir kėlė ranką jai kirsti, ji bėgo slėptis nuo jo, ją apgynė, bet jis vėl ją užsivijo ir ji tada pabėgo į kaimynų kiemą ir pas juos pasislėpė. Liudytojas L. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad A. M. reikalavo T. V., kad permontuotų ratus, T. sakė, kad šiuo metu negali, sakė vėliau atvažiuoti, tada A. M. puolė grasinti, vartojo necenzūrinius žodžius, prievartavo, kad jie visi jam greitai permontuos ratus, G. sakė A. M. atvažiuoti vėliau, pasakė, kad paskambins, gražiai A. M. prašė nerėkauti, tačiau A. M. grasino, vartojo keiksmažodžius, rankom mosikavo, spardė maišus, buvo pasiėmęs plytą, ja užsimojęs link B. reikalavo pakeltu tonu pakeisti ratus, jis tikėjo, kad A. M. gali tą plytą paleisti, po to A. M. staigiu žingsniu ėjo link B., kuris stovėjo maždaug vidury garažo, tarp jų buvo gal trijų metrų atstumas, paėmė plastmasinį vamzdį ir puolė B. jau garaže, tuo plastmasiniu vamzdžiu trenkė B. per galvą, matė, kad du kartus tikrai pataikė trenkdamas į galvą ir į ranką, B. pasiėmė „varatoką“ ir juo gynėsi kažkaip užsidengęs, pakėlęs rankas, tuo metu, kai B. pataikė į galvą, B. rankos buvo pakeltos, jis rankose jau turėjo tą raktą, todėl A. M. galėjo susižaloti į tą įrankį trenkdamas, nematė, kad B. suduotų A. M., nematė, kad A. M. būtų atėjęs su sužalota ranka, ir po konflikto nematė sužalojimų, gavęs smūgius G. pabėgo per katilinės duris į lauką, o tam jam reikėjo atsitraukti pusantro metro atgal, ten kur G. išbėgo, klientai neina, nes ten yra nuosavas kiemas, bet A. M. išbėgo pro duris, pro kurias įėjo ir lakstė po kiemą, toliau puolė B., puolė muštis, grasino G. ir S., ją buvo užsivijęs, ta pabėgo, A. M. lakstė po kiemą, skeryčiojosi ir rėkavo visokiais žodžiais iki kol atvažiavo policija, iš karto jis nenusiramino ir atvažiavus policijai, girdėjo, kad pareigūnai A. M. liepė apsiraminti, nes jis pakeltu tonu ir su pareigūnais kalbėjo. Liudytojas Ž. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad atvykus į įvykio vietą rado kaltinamąjį, kuris buvo neadekvatus, agresyvus, keikėsi, A. M. nurodė, jog buvo susitarta dėl mašinos tvarkymo, jį spaudė kažkokie terminai, sakė, kad nukentėjusysis jam kažką padarė, bet jis pats ant kaltinamojo sužalojimų nematė, pats A. M. jam rankos nerodė, pats A. M. medicininės pagalbos neprašė; iš A. M. suprato, kad gynybos metu kažkas jam buvo, kad jį nustūmė nukentėjusysis nuo savęs; nukentėjusysis jam sakė, kad A. M. jį puolė; kilo įtarimas, kad A. M. neblaivus, nes jo kalba buvo nerišli, jis elgėsi agresyviai, keikėsi necenzūriniais žodžiais, buvo dėl kažko nepatenkintas, buvo pavojingas nukentėjusiajam, nes jį plūdo necenzūriniais žodžiais, norėjo prie jo prieiti, turėjo kažką rankoj, paskui tas daiktas iš jo buvo paimtas, jis tada kumščiu grūmojo, grasino, prašomas nusiraminti nenusiramino, norėjo pulti nukentėjusįjį, bet jie šalia stovėdami jį ramindavo; keletą kartų atsisakė tikrintis girtumą. Liudytoja D. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad atvykus į įvykio vietą rado lauke ir M. ir nukentėjusįjį, A. M. elgėsi neadekvačiai, galimai buvo neblaivus, tikrintis girtumą atsisakė, elgėsi agresyviai, kalba buvo nerišli, nekoordinuoti judesiai, bandant prieiti prie kaltinamojo jis toldavo nuo jų, visą laiką judėjo, agresyvumas buvo ir kitų ir jų atžvilgiu, jis tiesiog agresyviai bendravo, buvo pakeltas tonas, gestikuliavo rankomis, nukentėjusysis skundėsi, kad skauda galvą, skundėsi, kad gavo smūgį į galvos sritį, o kaltinamasis lyg sakė, kad skauda ranką, bet gerai to neatsimena; nukentėjusiojo galvoje matė guzą, o pas kaltinamąjį nematė, kad kas būtų sužalota; nukentėjusįjį pagal jo prašymą pristatė į priėmimo skyrių pas medikus, o kaltinamąjį pagal jo prašymą parvežti namo nuvežė namo. Liudytojas R. P. teismo posėdžio metu parodė, kad atvykus į įvykio vietą pamatė, kad prie serviso ant suoliuko sėdi klientas, kuris reiškė nepasitenkinimą, kad jam nebuvo pakeistos padangos, nors kaip išsiaiškino tuo metu buvo užimti visi keltuvai ir nebuvo galimybės pakeisti, dėl to ten ir įvyko žodinis konfliktas; įvykio vietoje be kaltinamojo buvo nukentėjusysis, tame servise dirbantys mergina ir dar du vyriškiai, jie atrodė sutrikę, žmonėms buvo sutrikdytas darbas; nukentėjusysis nurodė, kad jam buvo suduoti smūgiai su santechninio vamzdžio galu, nepamena ar į kairės ar į dešinės rankos dilbį ir į galvos sritį, matė jo galvos srityje patinimą; A. M. sužalojimų vizualiai nematė, ar buvo A. M. nusiskundimų neatsimena, bet kad bandytų kažkaip dengti ar saugoti sužeistą vietą tai tikrai taip nebuvo, A. M. labai karščiavosi, kalbėjo pakeltu balsu, buvo nepatenkintas, kad jam nekeičiamos automobilio padangos, dar prie jų nukentėjusysis bandė jį raminti, aiškino, kad užimti keltuvai; kaltinamasis atsisakė tikrintis blaivumą, A. M. elgėsi negražiai, į jų prašymus nusiraminti nereagavo, elgėsi neadekvačiai, buvo vartojami keiksmažodžiai, kaltinamasis ir sėdėjo, ir vaikščiojo, lyg apsiramina ir vėl pradeda neadekvačiai elgtis, todėl buvo patalpintas į tarnybinį automobilį. Taigi, tiek nukentėjusiojo parodymai, tiek liudytojų parodymai paneigia kaltinamojo iškeltą teisiamojo posėdžio metu gynybos versiją dėl būtinosios ginties sąlygų buvimo. Esant šių aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų visetui, įvertinant tai, kad kaip pats kaltinamasis pripažino jis sportavo įvairias sporto šakas, tame tarpe ir savigynos, jis už nukentėjusįjį buvo fiziškai pranašesnis, ir pats kaltinamasis savo aktyviais provokuojančiais veiksmais kėlė realią grėsmę nukentėjusiojo saugumui bei sveikatai, o ne atvirkščiai, kaip kad nurodo kaltinamasis, nes būtent kaltinamojo veiksmai buvo aiškiai agresyvūs ir puolamojo pobūdžio, todėl teigti, kad kaltinamasis, suduodamas du smūgius nukentėjusiajam, veikė būtinosios ginties sąlygomis, nėra pagrindo. Kaltinamojo parodymų, kad pirmas jam sudavė nukentėjusysis, jokie bylos įrodymai nepatvirtina, o tik paneigia, nes iš nukentėjusiojo parodymų, kuriuos patvirtino aukščiau minėti liudytojų parodymai, nustatyta, kad pirmą smūgį sudavė A.A. M. G. B., o ne atvirkščiai, kaip nurodo A.A. M.. Šiame kontekste teismas pažymi, kad ne nukentėjusysis konflikto pradžioje priėjo prie kaltinamojo, o priešingai, pats kaltinamasis ėjo link nukentėjusiojo, stovėjusio garaže, spardė ir metė link nukentėjusiojo šiukšlių maišus, užsimojo plyta link nukentėjusiojo eidamas ir ja grasindamas, keikdamasis, pakeliui pasiėmęs garaže buvusį vamzdį su juo sudavė du smūgius priėjęs prie nukentėjusiojo, taigi nebuvo kaltinamojo gynybinės pozicijos, o kovinė pozicija, aktyvus, provokuojantis elgesys, nes kaltinamojo gyvybei ar sveikatai nebuvo iškilęs joks akivaizdus ir realus pavojus.

43. Daiktų, turinčių reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme, klausimas išspręstinas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka.