- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-09-20
- Bylos Nr.
- e2A-902-560/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-28280-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dainius Rinkevičius, Neringa Švedienė, Jelena Šiškina
- Atsakovas
- UAB „Elklita“
- Ieškovas
- UAB „Šakių autobusų parkas“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Magora“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Jelenos Šiškinos ir Neringos Švedienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Elklita“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Šakių autobusų parkas“ ieškinį atsakovui UAB „Elklita“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo UAB „Magora“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Šakių autobusų parkas“ pateikė ieškinį, kurį patikslinęs prašė priteisti iš atsakovo UAB „Elklita“ 7 232, 08 Eur žalos atlyginimo, 6 procentus procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2014-09-30 ieškovas ir atsakovas pasirašė prekių pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2014/09 LS-35 dėl 22 keleivinių bilietų kasos aparatų BSA-4F įsigijimo. 2015 m. balandį Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos pareigūnai atliko neplaninį patikrinimą, kurio metu paaiškėjo, kad negautų pajamų ataskaitoje už 2015 m. sausį buvo neteisingai nurodyta negautų pajamų už 2015 m. sausį maršrutuose M-677 Šakiai – Klaipėda ir M-680 Šakiai – Vilnius su nuolaida parduotus bilietus suma. Ieškovas rengė minėtą ataskaitą remdamasis pagal sutartį įsigytų kasos aparatų duomenimis. Ataskaitoje, kurią ieškovas pateikė inspekcijai, negautų pajamų suma už 2015 m. sausį neteisingai nurodyta dėl netinkamo kasos aparatų veikimo dviejų valiutų laikotarpyje. Remdamasis patikrinimo aktu Nr. KKA-L-15-03, inspekcijos viršininkas 2015-05-26 priėmė įsakymą Nr. 2B-106, kuriame nurodyta išskaičiuoti iš ieškovo visas jau atlygintas maršrutuose M-677 Šakiai – Klaipėda ir M-680 Šakiai – Vilnius 2015 m. sausio negautas pajamas (7 679,76 Eur) iš ieškovo 2015 m. balandžio negautų pajamų atlyginimo sumos. Dėl to ieškovas patyrė 7 232,08 Eur dydžio žalą.Atsakovas UAB „Elklita“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad transporto bilietų fiskalinis kasos aparatas Elklita BSA-4F yra įteisintas teisės aktų nustatyta tvarka. Inspekcijos sprendimas išskaičiuoti iš 2015 m. balandžio negautų pajamų atlyginimo sumos 7 679,76 Eur atsirado ne dėl atsakovo, o dėl ieškovo kaltės, aplaidumo bei nerūpestingumo pasirenkant kasos aparatų duomenų neteisingą paskaičiavimo būdą, metodiką ir pateikiant inspekcijai neteisingą ataskaitą. Be to, Vilniaus apygardos administracinis teismo 2016-04-07 sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. eI-3791-281/2016, konstatuota, kad buvo galima pateikti tikslią ataskaitą. Tai yra prejudicinis faktas. Trečiasis asmuo UAB „Magora“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodydamas, kad palaiko atsakovo poziciją. Pažymėjo, kad dėl kasos aparatų darbo sutrikimų 2015 m sausį-vasarį ieškovas į aptarnavimo įmonę nesikreipė ir nepareiškė jokių pretenzijų dėl jų netinkamumo naudojimui. Inspekcijos sprendimas išskaičiuoti iš 2015 m. balandžio negautų pajamų atlyginimo sumos 7 679,76 Eur atsirado dėl ieškovo kaltės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-07-03 sprendimu ieškinį tenkino: priteisė iš atsakovo UAB „Elklita“ ieškovui UAB „Šakių autobusų parkas“ 7 232,08 Eur žalos atlyginimo, 2 713,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (7 232,08 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-08-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; priteisė iš atsakovo UAB „Elklita“ į valstybės biudžetą 4,62 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.Teismas sprendė, kad nors Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016-04-07 sprendimu išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eI-3791-281/2016 nebuvo tiriamas galimas atsakovo parduotų kasos aparatų netinkamas veikimas, šioje byloje buvo tiriamas nagrinėjamoje byloje aktualus ieškovo patirtų nuostolių dydis, faktinės aplinkybės nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl teismas šiuo atveju remiasi administracinėje byloje Nr. eI-3791-281/2016 nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Dėl aplinkybės, jog ginčo kasos aparatai teisingai fiksavo „pilnus“ bilietus ir bilietus su nuolaidomis kontrolinėje juostoje Z, ginčo tarp šalių nėra, kas taip pat nustatyta ir administracinėje byloje Nr. eI-3791-281/2016.Sutarties 1 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad perkami kasos aparatai privalo būti atsakovo paruošti darbui eurais ir litais. 2017-04-12 posėdžio metu apklaustas liudytoju D. K., UAB „Magora“ darbuotojas, kuris apmokė ieškovo atsakingą darbuotoją dirbti su kasos aparatais, patvirtino, kad jeigu duomenys į ginčo aparatus yra įvedami pagal instrukciją, kasos aparato duomenys bet kurioje iš ataskaitų turi būti teisingi, o tikrinti ataskaitų duomenų teisingumą reikėtų tik kilus abejonėms. Ginčo kasos aparatų vartotojo instrukcijoje bei administratoriaus instrukcijoje nėra nurodyta, kad bet kuri iš aparato spausdinamų ataskaitų turėtų būti tikrinama su kontroline juosta Z. 2017-06-12 posėdžio metu apklausta liudytoja ieškovo darbuotoja R. M. patvirtino, kad buvo apmokyta D. K., jokių įspėjimų, kad ataskaitos gali būti netikslios, nebuvo. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovo darbuotojai būtų vedę duomenis apie parduotus bilietus ne pagal atsakovo parengtas vartotojo instrukcijas. Teismas konstatavo, kad ieškovas įrodė, jog atsakovas netinkamai įvykdė savo sutartinę pareigą, t. y. atsakovo parduoti ginčo kasos aparatai neatitiko sutarties 1 straipsnio 8 punkto nuostatų.Teismas pažymėjo, kad būtų neprotinga ir nepagrįsta reikalauti iš kasos aparatus įsigyjančio ūkio subjekto (ieškovo) kiekvieną kartą tikrinti kasos aparato spausdinamų skirtingų ataskaitų duomenis, kai nekyla jokios pagrįstos abejonės dėl aparatų tinkamo veikimo. Kasos aparatai ir yra įsigyjami, tam, kad būtų palengvintas ūkio subjekto darbas ir tinkamai apskaitytos ūkinės operacijos. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu teikė įrodymus, kad ginčo aparatai atitinka keliamus reikalavimus ir jais galima prekiauti Lietuvoje, o tai tik dar kartą patvirtina, jog ieškovas neturėjo pagrindo abejoti įsigytų ginčo aparatų veikimo tinkamumu ir/ar spausdinamų ataskaitų duomenų teisingumu. Iki 2015-01-01 ieškovo darbuotojai išbandė įsigytus ginčo kasos aparatus ir nenustatė jokių veiklos sutrikimų ir/ar netinkamų ataskaitų formavimo. Tai sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovas pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus ir todėl jam kyla sutartinė atsakomybė.Dėl inspekcijos viršininko 2015-05-26 priimto įsakymo Nr. 2B-106 ieškovo patirtas nuostolis yra tiesiogiai susijęs su ginčo kasos aparatų netinkamu veikimu, už kurį pagal sutartį yra atsakingas atsakovas. Tad ieškovo patirti nuostoliai buvo tiesiogiai nulemti atsakovo sutartinės pareigos netinkamo vykdymo. Teismas konstatavo, kad ieškovo ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas UAB „Elklita“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-03 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.Nurodo, kad neteisingos ataskaitos inspekcijai pateikimą lėmė ne netinkamas kasos aparatų veikimas dviejų valiutų laikotarpyje, o neteisingai ieškovo darbuotojų parinkta lengvatinių nuolaidų sumos paskaičiavimo metodika bei netinkama kasos aparatų veikimo kontrolė. Piniginės įplaukos, mokesčių sumos ir kasos pinigų sumos kasos aparatų ataskaitose yra teisingos. Kasos aparatų kontrolinėse juostose visų rūšių bilietai fiksuojami teisingai, todėl dviejų valiutų laikotarpyje „pilnų“ ir lengvatinių bilietų pinigines įplaukas ir jų kiekius reikėjo skaičiuoti iš kontrolinių juostų, ką padarė inspekcijos pareigūnai patikrinimo metu ir ką turėjo padaryti ir ieškovo darbuotojai.Teismas, nurodydamas, jog jis remiasi administracinėje byloje Nr.el-3791-281/2016 nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, priėjo visiškai priešingos, negu Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime, išvados. Teismas iš viso nepasisakė dėl atsakovo argumentų. Ieškovo buhalterijos darbuotojos teigė, kad „šventai tikėjo ataskaitų skaitikliais iš kurių darė išvestinius paskaičiavimus, o skaičiavo, kaip visada, rankiniu būdu“. Teismas nepagrįstai ignoravo liudytojo E. B. parodymus, kad kai kurie kasos aparatų „neteisingi“ duomenys neturėjo įtakos lengvatinių nuolaidų sumos paskaičiavimui.Kasos aparatai neatstoja kasininkų bei buhalterių išskirtinės pareigos tikrinti kasos aparatų tinkamą veikimą, teikti teisingas ataskaitas ir laiku reaguoti į galimus tam tikrus kasos aparato veiklos sutrikimus. Kasos aparatų duomenys yra pagrindas daryti ataskaitas, o ne pati ataskaita. Priežastinio ryšio dėl neteisingos ataskaitos, neteisingų duomenų inspekcijai pateikimo ir kasos aparatų tinkamo ar netinkamo veikimo nėra. Tai darbuotojų klaida. Keleivinių bilietų kasos aparatų „ELKLITA BSA-4F“ garantinio aptarnavimo sąlygų 9 punkte nurodyta, kad „sugedus ar atsiradus darbo sutrikimams aparatą reikia nedelsiant išjungti ir kreiptis į aptarnavimo įmonę“. Dėl kasos aparatų darbo sutrikimų 2015 m sausį-vasarį ieškovas į kasos aparatų aptarnavimą vykdančia įmonę UAB „Magora“ nesikreipė.Ieškovas UAB „Šakių autobusų parkas“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodo, kad atsakovas situaciją vertina remdamasis ne įrodymų visetu, bet atskirais, iš konteksto paimtais įrodymais, jų pagrindu padarydamas fragmentiškas ir logikai prieštaraujančias išvadas. Atsakovas netinkamai vykdė sutartines pareigas. Jo parduotų kasos aparatų kokybė neatitiko leidžiamų naudoti kasos aparatų techninių reikalavimų, jie nebuvo tinkamai paruošti darbui. Visiškai nesuprantama apie kokią „nuolaidų paskaičiavimo metodiką“ atsakovas kalba. To nepavyko išsiaiškinti ir bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme. Atsakovo neteisėti veiksmai yra akivaizdūs ir jie pasireiškė jam netinkamai vykdant ginčo sutartį bei pažeidžiant jos 1 straipsnio 3 punktą 1 straipsnio 8 punktą. Priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų taip pat yra akivaizdus.Su atsakovo nuomone dėl prejudicinių faktų ieškovas nesutinka. Administracinėje byloje Nr. eI-3791-281/2016 nebuvo nustatinėjamos klaidingos ataskaitos pateikimo priežastys.Trečiasis asmuo UAB „Magora“ nepateikė atsiliepimo į apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Bylos duomenimis nustatyta, jog 2014-09-30 ieškovas UAB „Šakių autobusų parkas“ ir atsakovas UAB „Elklita“ pasirašė prekių pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2014/09 LS-35 dėl 22 keleivinių bilietų kasos aparatų BSA-4F įsigijimo. Pagal sutartį įsigyti kasos aparatai ieškovui buvo perduoti 2014-11-20, pasirašius turto priėmimo-perdavimo aktą. 2015 metų balandį Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos pareigūnai atliko neplaninį patikrinimą, kurio metu paaiškėjo, kad negautų pajamų ataskaitoje už 2015 m. sausio mėnesį, kurią ieškovas pateikė inspekcijai, buvo neteisingai nurodyta negautų pajamų už 2015 m. sausį tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais maršrutuose M-677 Šakiai – Klaipėda ir M-680 Šakiai – Vilnius su nuolaida parduotus bilietus suma. 2015-04-27 įgalioti inspekcijos pareigūnai surašė patikrinimo aktą Nr. KKA-L-15-03, kuriuo konstatuota, kad ieškovo pateiktoje ataskaitoje negautų pajamų sumos neatitinka su sumomis nustatytomis patikrinimo metu, taip pažeidžiant Keleivinio transporto vežėjų išlaidų (negautų pajamų), susijusių su transporto lengvatų taikymu, kompensavimo (atlyginimo) tvarkos aprašo, patvirtinto 2000-04-28 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 478, 9 punktą. Inspekcijos viršininkas 2015-05-26 priėmė įsakymą Nr. 2B-106 „Dėl vežėjų išlaidų (negautų pajamų), patirtų dėl keleiviams taikytų važiavimo tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais lengvatų, kompensavimo“, kuriame nurodyta išskaičiuoti iš ieškovo visas jau atlygintas maršrutuose M-677 Šakiai – Klaipėda ir M-680 Šakiai – Vilnius 2015 m. sausio negautas pajamas (7 679, 76 Eur) iš ieškovo 2015 m. balandžio negautų pajamų atlyginimo sumos.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovui iškyla sutartinė atsakomybė. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo atsakovo argumentu sutinka bei nurodo, jog bylos duomenys sudaro pagrindą labiau tikėti, kad neteisingos ataskaitos inspekcijai pateikimą lėmė ne netinkamas kasos aparatų veikimas dviejų valiutų laikotarpyje, o ieškovo darbuotojų neatidūs, nerūpestingi veiksmai. Šiame kontekste pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-15 nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009-07-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010-07-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.).Nagrinėjamu atveju byloje visa apimtimi galioja rungtyniškumo ir dispozityvumo principai, todėl įrodinėjimo našta skirstytina pagal bendrąją taisyklę, teigiančią, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Tai reiškia, jog ieškovas turėjo įrodyti, kad neteisingos ataskaitos inspekcijai pateikimą lėmė netinkamas kasos aparatų veikimas dviejų valiutų laikotarpyje, t. y. tai, kad ginčo kasos aparatai aktualiu laikotarpiu veikė netinkamai bei tai, kad šis netinkamas veikimas lėmė neteisingos ataskaitos suformavimą ir pateikimą inspekcijai, o atsakovas – jog ieškovo patirtą žalą sąlygojo ieškovo darbuotojų nerūpestingumas, atliekant skaičiavimus pagal teisingus kasos aparatų duomenis. Nors pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą byloje, tačiau pažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, o tai nulėmė, kad byloje buvo priimtas neteisingas procesinis sprendimas.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016-04-07 sprendimu išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eI-3791-281/2016, buvo nagrinėjamas ginčas dėl inspekcijos sprendimo išskaičiuoti iš UAB „Šakių autobusų parkas“ 2015 m. balandžio negautų pajamų atlyginimo sumos visas bendrovei jau atlygintas 2015 m. sausio negautas pajamas, todėl, kaip nurodė ir pats Vilniaus apygardos administracinis teismas, teiginiai dėl priežasčių, nulėmusių atitinkamą pažeidimą (t. y. kas dėl šio pažeidimo yra faktiškai atsakingas – UAB „Šakių autobusų parkas“ ar UAB „Elklita“), šioje administracinėje byloje teisinės reikšmės neturėjo ir atitinkamos aplinkybės įrodinėjimo dalyku nebuvo. Tai lemia, jog teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016-04-07 sprendimu išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eI-3791-281/2016 nebuvo tiriamas galimas atsakovo parduotų kasos aparatų netinkamas veikimas. Tad darytina išvada, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo teiginiai dėl aplinkybių, susijusių su kasos aparatų veikimu bei priežastimis, galimai lėmusiomis minėtą pažeidimą, prejudiciniais faktais nagrinėjamoje byloje laikytini nėra. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog teisėjų kolegija, tirdama ir vertindama į šią bylą pateiktus duomenis, turi teisę pastarųjų duomenų visumos kontekste atsižvelgti ir į minėtoje administracinėje byloje Vilniaus apygardos administracinio teismo pateiktus, su šios bylos įrodinėjimo dalyku susijusius motyvus, įskaitant Vilniaus apygardos administracinio teismo teiginius, jog: (i) dėl faktinės aplinkybės, kad kasos aparatai teisingai fiksavo pilnus bilietus ir bilietus su nuolaidomis kontrolinėje juostoje, ginčo nėra, ką teismo posėdyje patvirtino ir trečiojo suinteresuotojo asmens atstovas; (ii) atsižvelgiant į tai, teikiant ataskaitą dviejų valiutų laikotarpyje ir atidžiai bei rūpestingai elgiantis, t. y. „pilnų“ ir lengvatinių bilietų pinigines įplaukas ir jų kiekius skaičiuojant iš kontrolinių juostų, buvo galima pateikti tikslią ataskaitą.Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog nagrinėjamu atveju ginčo ataskaita, kuri buvo pateikta inspekcijai ir lėmė ieškovo prašomus priteisti nuostolius, buvo suformuota ieškovo darbuotojų, remiantis atitinkamais ginčo kasos aparatų duomenimis. Dėl to šalių ginčo nėra ir tai implikuoja, kad netinkamos ataskaitos suformavimą ir pateikimą galėjo lemti tiek kasos aparatų netinkamas veikimas, tiek ieškovo darbuotojų netinkami skaičiavimai. Teisėjų kolegijos vertinimu, tam, kad šioje byloje būtų įrodyta, jog netinkamas kasos aparatų veikimas lėmė ieškovo nuostolius, byloje turėjo pakakti duomenų pagrįstam teismo įsitikinimui, jog pagal kasos aparatų duomenis ieškovo buhalteris ir kiti atsakingi darbuotojai negalėjo tinkamai apskaičiuoti ieškovo negautų pajamų bei tinkamai parengti ataskaitą inspekcijai. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog tokių duomenų nepakanka, kas reiškia, jog ieškovas neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo. Ir net gi priešingai, kaip minėta, Vilniaus apygardos administracinis teismas konstatavo, jog ieškovui atidžiai bei rūpestingai elgiantis, t. y. „pilnų“ ir lengvatinių bilietų pinigines įplaukas ir jų kiekius skaičiuojant iš kontrolinių juostų, buvo galima pateikti tikslią ataskaitą. Tokie pirmosios instancijos teismo argumentai kaip „ginčo kasos aparatų vartotojo instrukcijoje bei administratoriaus instrukcijoje nėra nurodyta, kad bet kuri iš aparato spausdinamų ataskaitų turėtų būti tikrinama su kontroline juosta Z“ šiuo atveju neturi potencialo pagrįsti skundžiamą procesinį sprendimą, kadangi, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas kaip bet kuris kitas verslo subjektas veda buhalterinę apskaitą, atitinkamai – samdo darbuotojus, turinčius kompetenciją šią apskaitą vesti, o šie darbuotojai privalo mokėti apskaityti kasos aparatų duomenis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog dviejų valiutų laikotarpis buvo išskirtis bei reikalaujantis papildomo atidumo ir rūpestingumo, vedant apskaitą, šiam laikotarpiui buvo ruošiamasi ir buvo visuotinai žinoma, kad šis laikotarpis padidins vienokių ar kitokių klaidų ir/ar netikslumų atsiradimo tikimybę. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pažymi, jog nepaisant to, kad minėta informacija (dėl kontrolinės Z juostos) nebuvo nurodyta instrukcijose, tai neeliminavo ieškovo darbuotojų, vedusių buhalterinę apskaitą, pareigos dviejų valiutų laikotarpiu būti atidiems ir rūpestingiems bei rengiant ataskaitą patikrinti ataskaitos duomenų teisingumą jiems prieinamais būdais. Dėl kitų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas tenkinti atsakovo apeliacinį skundą, skundžiamą sprendimą panaikinti bei priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Kadangi apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas priimtas atsakovo naudai, yra pagrindas perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, šalių patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir ieškovo prašymą priteisti šias išlaidas atmesti. Byloje patirta 4,62 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, kurios priteisiamos iš ieškovo valstybės naudai.Apeliacinį skundą tenkinus, yra pagrindas ieškovo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, jo patirtas bylą nagrinėjant apeliacinis instancijos teisme, atmesti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Atsakovo UAB „Elklita“ apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo UAB „Šakių autobusų parkas“ ieškinį atmesti, prisiteisti iš ieškovo UAB „Šakių autobusų parkas“ (j. a. k. 174273897) 4,62 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybės naudai.