- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-28
- Bylos Nr.
- e2S-186-603/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17460-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Atsakovas
- V. T.
- Ieškovas
- L. K.-T.
- Trečiasis asmuo
- Luminor Bank AS
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės L. K.-T. ieškinį atsakovui V. T. dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų susijusių klausimų, trečiasis suinteresuotas asmuo Luminor Bank AS, veikiantis per Lietuvos skyrių, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė L. K.-T. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. T. (toliau – atsakovas), kuriuo prašė panaikinti tarp ieškovės ir atsakovo 2002 m. rugpjūčio 30 d. bažnytine tvarka sudarytos santuokos apskaitos įrašą dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui, mokamą periodinėmis 500 Eur dydžio išmokomis, padalinti santuokos metu įgytą turtą ir prievoles, ieškovei kartu priteisiant 74 500,50 Eur dydžio piniginę kompensaciją už santuokos metu padidėjusią atsakovui priklausančios įmonės vertę, išspręsti kitus susijusius klausimus. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) uždrausti atsakovui sudaryti sandorius, kuriais būtų perleidžiamas tretiesiems asmenims IĮ „Devilmora“ ir UAB „Ailėja“ priklausantis turtas arba sudaryti kitus finansinius sandorius, kurie blogintų šių įmonių turtinę padėtį; 2) įpareigoti atsakovą netrukdyti ieškovei naudotis IĮ „Devilmora“ vardu įregistruotu automobiliu Mercedes Benz, ML270, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), perduodant šią transporto priemonę, jos raktus bei dokumentus ieškovei. Nurodė, kad iš teismui pateiktų duomenų apie atsakovo nedarbingumo laikotarpius ir jo atstovo teismui duotų paaiškinimų apie atstovaujamojo negalėjimą dalyvauti parengiamuosiuose teismo posėdžiuose paaiškėjo, kad atsakovas galimai serga psichine liga arba kitokiu psichinės sveikatos sutrikimu, dėl ko ieškovės nuomone pagrįstai tikėtina, kad atsakovas gali neracionaliai ir neprotingai elgtis su santuokoje įsigytu turtu, sudaryti sandorius, kuriais bus pažeistos ieškovės teisės bei teisėti interesai. Nurodė, kad santuokos metu IĮ „Devilmora“ vardu buvo įgytas ir VĮ „Regitra“ 2010 m. birželio 1 d. registruotas keleivinis automobilis MERCEDES BENZ, ML270, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Šiuo automobiliu šeimos poreikių tenkinimo tikslais – vežioti nepilnametį sūnų J. T. į įvairius formaliojo bei neformaliojo ugdymo užsiėmimus, naudojosi ieškovė, tačiau prasidėjus konfliktams šeimoje ir ieškovei siekiant inicijuoti santuokos nutraukimo procesą, atsakovas atėmė iš pastarosios naudojamą automobilį. Pažymėjo, kad ieškovei šis automobilis yra neišvengiamai reikalingas.
Atsiliepimas
2. Atsakovas atsiliepimu į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašė jį atmesti. Pažymėjo, kad IĮ „Devilmora“ ir UAB „Ailėja“ nėra byloje dalyvaujantys asmenys, civilinėje byloje nėra reiškiami reikalavimai dėl šių juridinių asmenų, jie neįeina į šalių santuokoje įgyto ir dalintino turto balansą, todėl nėra jokio pagrindo riboti šių juridinių asmenų veiklą, uždraudžiant atsakovui sudarinėti sandorius. Įpareigojimas perduoti ieškovei Mercedes Benz, ML270 nėra susijęs su ieškinio reikalavimais ir neturės įtakos tinkamo sprendimo įvykdymui. Atkreipė dėmesį, kad atsakovė neprašo areštuoti atsakovui priklausančio turto ar uždrausti jį perleisti tretiesiems asmenims, bet siekia apriboti atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančios įmonės IĮ „Devilmora“ ir jo vadovaujamos bendrovės UAB „Ailėja“ veiklą, nes siekia paveikti atsakovą. Pažymėjo, kad byloje nėra jokių konkrečių duomenų apie ligos pobūdį, jos eigą, kokias nors galimas ligos įtakas atsakovo veiksmams, todėl ieškovės teiginiai apie ligos poveikį atsakovui priimant sprendimus nėra pagrįsti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 28 d. nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino iš dalies. Priteisė iš V. T. sūnaus J. T. naudai laikiną išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 400 EUR per mėnesį nuo šios nutarties priėmimo dienos iki galutinio sprendimo šioje byloje priėmimo, pinigus sumokant vaiko motinai L. K.-T., kuri skiriama vaikui priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Padarė įrašą valstybės įmonės Registrų centro tvarkomame Nekilnojamojo turto registre: uždrausti perleisti nuosavybės teises į butą/patalpą, un. Nr. (duomenys neskelbtini), adr. (duomenys neskelbtini), taip pat į butą/patalpą, un. Nr. (duomenys neskelbtini), adr. (duomenys neskelbtini). Padarė įrašą valstybės įmonės Registrų centro tvarkomame Juridinių asmenų registre: uždrausti perleisti nuosavybės teises į individualią įmonę „Devilmora“, taip pat į UAB „Ailėja“ akcijas. Padarė įrašą valstybės įmonės „Regitra“ tvarkomame Kelių transporto priemonių registre: uždraudė perleisti nuosavybės teises į transporto priemonę Peugeot Boxer, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), taip pat į transporto priemonę Mercedes Benz ML270, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).
Dėl įpareigojimo perduoti ieškovei automobilį.
4. Teismas vertino, kad ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės taikymas nėra tikslingas, nes sudarytų prielaidas kilti ginčui tarp šalių dėl to, kaip dalintis automobiliu, nebūtų užtikrinta teisinė taika. Pirmosios instancijos teismas nutarė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog vaiko pavėžėjimas gali būti atliekamas tik su šia konkrečia ieškovės nurodyta transporto priemone, taip pat nenustatyta, kad būtent ieškovei tenka visa vaiko pavėžėjimo našta.
5. Atsižvelgė į tai, kad ieškovė nuo 2019 m. sausio mėn. nebegauna su darbo santykiais susijusių pajamų atsakovo įmonėje „Devilmora“, jos pajamos sudaro apie 300 Eur per mėnesį, gaunamų iš juvelyrikės veiklos (el. b. T. I , psl. 99-100), taigi tikėtina, jog ieškovė galimai neturi pakankamai pajamų, kad galėtų pilnai tenkinti nepilnamečio vaiko poreikius, įskaitant ir vaiko pavėžėjimo poreikį. Todėl ieškovės prašymas dėl įpareigojimo perduoti jai automobilį tenkintas nustatant alternatyvų įpareigojimą atsakovui – skirti lėšų vaiko išlaikymui, lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovę, kurias ieškovė galėtų naudoti transporto priemonės nuomai, taksi paslaugoms, viešajam transportui ir kitiems vaiko pavėžėjimo būdams, taip pat kitiems vaiko poreikiams tenkinti.
6. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas turi finansinių galimybių teikti savo sūnui laikiną išlaikymą, iš kurio ieškovė, ją paskyrus laikino išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, turėtų galimybę tinkamai užtikrinti nepilnamečio vaiko poreikius, tarp jų ir vaiko pavėžėjimo poreikį.
Dėl draudimo atlikti veiksmus
7. Teismas nutarė, kad ieškovės prašymas uždrausti atsakovui, kaip įmonių IĮ „Devilmora“ ir UAB „Ailėja“, vadovui, sudaryti finansinius sandorius, kurie blogintų šių įmonių turtinę padėtį, yra pernelyg abstraktus, todėl negali būti tenkinamas.
8. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad butas/patalpa, adr. (duomenys neskelbtini), yra šeimos gyvenamasis būstas (el. b. T. I, psl. 99-100). Todėl teismas laikė nepagrįstu atsakovo argumentą, kad civilinėje byloje nėra reiškiami reikalavimai dėl IĮ „Devilmora“ ir UAB „Ailėja“, kad šios įmonės neįeina į šalių santuokoje įgyto ir dalintino turto balansą. Priešingai – ieškinyje yra keliamas reikalavimas priteisti ieškovei 74 500,50 Eur dydžio piniginę kompensaciją už santuokos metu padidėjusią IĮ „Devilmora“ vertę, įmonės vertės padidėjimą siejant su 2008-2019 m. laikotarpiu įmonės įgytu registruotinu turtu, t. y. nekilnojamuoju turtu, transporto priemonėmis, kitos įmonės akcijomis (el. b. T. I, psl. 80-90). Konstatavo, kad teismui išnagrinėjus bylą juridiniai asmenys IĮ „Devilmora“ ir UAB „Ailėja“ galimai bus pripažinti atsakovo ir ieškovės šeimos įmonėmis arba bus pripažinta, kad santuokos metu IĮ „Devilmora“, kaip turtinio ūkinio komplekso, vertė išaugo. Ieškovė leistinais rašytiniais įrodymais pagrindė aplinkybę, kad atsakovo įmonė IĮ „Devilmora“ 2003-2007 m. laikotarpiu turėjo bankrutuojančios įmonės statusą, o vėliau pradėjo vykdyti ūkinę veiklą, įgijo vertingo turto (el. b. T. I, psl. 157), todėl ieškovės prašymą taikyti draudimus dėl šių įmonių valdomo registruotino turto perleidimo laikė pagrįstu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nutartį ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
9.1. Šioje proceso stadijoje tarp ieškovės ir atsakovo nebuvo ginčo dėl laikino išlaikymo nepilnamečiui sūnui priteisimo. Pateiktu prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių ieškovė net neprašė taikyti tokios rūšies laikinąsias apsaugos priemones. Be to, parengiamojo posėdžio metu, atsakydama į teismo klausimą, ieškovė neginčytinai patvirtino, kad atsakovas laikiną išlaikymą sūnui teikia gera valia ir ginčo dėl to nėra. Net ir pripažinus, kad teismas turėjo teisę ir pagrindą nustatyti laikiną išlaikymą, yra visiškai akivaizdu, kad nebuvo pagrindo šalių sūnui priteisti 400 Eur dydžio laikiną išlaikymą. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nustatytas rekomendacijas, įvertinant, kad šalių sūnus neturi jokių specialių poreikių, galinčių didinti išlaikymo dydį, jog išlaikymą sūnui turi teikti abu tėvai, atsižvelgiant, kad šioje proceso stadijoje, kol nėra ištirti byloje esantys įrodymai bei šalys nėra davusios paaiškinimų, nėra galimybės nustatyti įvertinti nei ieškovės nurodytų vaiko poreikių pagrįstumo, nei šalių turtinės padėties, nepilnamečio vaiko laikinam išlaikymui nebuvo jokio pagrindo priteisti daugiau, negu yra nustatyta rekomenduojama suma (215 Eur).
9.2. Ginčo dėl suvaržyto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių nėra - šis turtas nėra dalinamas, priklauso juridiniam asmeniui ir į jį ieškovė nepretenduoja, t.y. ieškovė nereiškia reikalavimo nei priteisti jai dalį IĮ „Devilmora“, nei priteisti jos nuosavybėn šiai įmonei priklausantį turtą. Kadangi byloje yra kilęs ginčas tik dėl įmonės vertės padidėjimo ir būsimo sprendimo priėmimui yra svarbi įmonės turto sudėtis, buvusi bendro gyvenimo pabaigoje, o ne po teismo sprendimo priėmimo, todėl turto savininko teisės negali būti ribojamos, nes toks ribojimas negalės turėti jokios įtakos būsimo sprendimo įvykdymui. Akivaizdu, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones buvo suvaržytos teisės į turtą, kuris nepriklauso šalims ir dėl kurio priklausomybės ginčo nėra. Taigi, šiuo atveju nėra tiesioginio ryšio tarp pareikštų ieškinio reikalavimų ir pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, jos neužtikrina ieškinyje pareikštų reikalavimų įvykdymo ir pan.
9.3. Skundžiamos laikinosios apsaugos priemonės negalėjo būti taikomos turint tikslą užtikrinti atsakovo turtinę padėtį, nes atsakovas asmeninės ir jungtinės nuosavybės teise valdo pakankamai turto, užtikrinančio jo galimybes realiai įvykdyti priimtą teismo sprendimą. Taigi, rizikos, kad būsimas teismo sprendimas nebus įvykdytas arba bus apsunkintas jo įvykdymas nėra.
Atsiliepimas
10. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
Šalies argumentai
10.1. Ieškovė nesutinka su atsakovo pozicija, kad tarp jos ir atsakovo nebuvo ginčo dėl laikino išlaikymo nepilnamečiam šalių sūnui J. T. priteisimo. Nors ieškovė neprašė taikyti laikinųjų apsaugos priemonių ir iš atsakovo priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiam sūnui, nereiškia, kad teismas, būdamas šios kategorijos bylose aktyvus, veikdamas išimtinai nepilnamečio šalių vaiko interesais, išnagrinėjęs ieškovės prašymą, pasielgė neteisingai ir neteisėtai kitaip išspręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Nepilnamečio J. T. poreikiai šeimoje buvo tenkinami ir iki šiol yra tenkinami pakankamai aukštu lygiu, atsižvelgiant į objektyvias nuosavą verslą turinčių jo tėvų galimybes. Paauglys mokosi (duomenys neskelbtini), lanko papildomo (neformaliojo ugdymo) ir kitas veiklas (pvz. korepetitorius, kt.), kurios pareikalauja itin nemažai finansinių lėšų. Vaiko tėvas, susitikęs su sūnumi, duoda jam piniginių lėšų nedidelėmis sumomis (dalimis) papildomoms išlaidoms mėnesio eigoje, kada reikia tenkinti nepilnamečio poreikius lankant įvairias veiklas (2019 m. rugsėjo mėn. davė 50 Eur, spalio mėn.- 140 Eur, lapkričio mėn. - 170 Eur, gruodžio mėn. - 60 Eur). Šiais pinigais paauglys atsiskaito už korepetitorių paslaugas - papildomas lietuvių kalbos pamokas.
10.2. Atsakovas nereagavo į ieškovės prašymus sudaryti jai galimybę naudotis automobiliu MERCEDES BENZ vaiko poreikių tenkinimo tikslais, todėl teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą, į sprendžiamus ir ginčytinus klausimus pagrįstai pažiūrėjo plačiai ir visapusiškai išimtinai šalių nepilnamečio vaiko interesų aspektu. Tėvo teikiamas išlaikymas sūnui priklauso nuo jo geros valios, todėl teismas klausimą, susijusį su automobilio grąžinimu ieškovei, teisingai sprendė per laikino išlaikymo institutą.
Atsiliepimas
10.3. Atsakovas nurodo, kad sūnus neturi jokių specialių poreikių, galinčių didinti išlaikymo dydį. Su tokia atsakovo pozicija ieškovė nesutinka, nes sūnui gyvenant šeimoje buvo tenkinami ženkliai didesni nei minimalūs poreikiai, paauglys neturi specialiųjų poreikių, susijusių su sveikata ir sveikatinimu, tačiau kasdieniniame jo gyvenime yra tenkinami ženklių piniginių lėšų reikalaujantys vaikui naudingi ir reikalingi poreikiai (nepilnamečio lankomų neformaliojo ugdymo veiklų užsiėmimai, korepetitoriai ir kt.).
10.4. Ieškovė pagal CPK 141 str. savo ieškinio reikalavimus gali keisti, todėl šiai dienai nesant pareikštiems reikalavimas dėl atskirajame skunde nurodyto turto priteisimo natūra, nereiškia, kad ieškovė ateityje netikslins savo reikalavimų, susiedama jų ne tik su įmonės, kuri savo veiklą pradėjo vykdyti tik šalių santuokos metu, vertės padidėjimu. Atsakovas, turintis polinkį ir dedantis pastangas sumažinti santuokoje įsigyto turto balansą, perleidęs turtą tretiesiems asmenims, gali iš esmės pabloginti savo turtinę padėtį ir tapti visiškai nemokiu.
Motyvuojamoji dalis
11. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 338 straipsnis).
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
15. Ieškovė prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pridėjo naujus įrodymus – 2019-12-11 pranešimo apie įsiskolinimą (duomenys neskelbtini) kopiją ir 2019-01-16 prašymo išmokėti sukauptą sutarties vertę / permoką kopiją.
16. Šių įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas spręstinas, vadovaujantis CPK 314 straipsniu, pagal kurį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Remiantis CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu principu, pagal kurį šeimos bylose teismas turi teisę įrodymus rinkti savo iniciatyva, remtis įrodymais, kuriais šalys nesiremia, tinkamam atskirojo skundo išnagrinėjimui minėti įrodymai priimtini.
Dėl laikino išlaikymo priteisimo
17. Atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad ieškovė neprašė taikyti laikino išlaikymo nepilnamečiui sūnui priteisimo, todėl tokio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės negalėjo būti taikytos.
18. Byloje nustatyta, kad ieškovė prašė teismo įpareigoti atsakovą netrukdyti ieškovei naudotis IĮ „Devilmora“ vardu įregistruotu automobiliu Mercedes Benz, ML270, perduodant šią transporto priemonę, jos raktus bei dokumentus naudotis ieškovei. Teismas sprendė, kad ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės taikymas nėra tikslingas, nes sudarytų prielaidas kilti ginčui tarp šalių dėl to, kaip dalintis automobiliu, ir taip nebūtų užtikrinta teisinė taika, todėl parinko alternatyvų įpareigojimą – laikiną išlaikymą periodinėmis 400 Eur dydžio išmokomis.
19. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas). Minėta laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams turi atitikti bent minimalius vaikų poreikius jų normaliam vystymuisi. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 ir CK 3.3 straipsnių nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
20. CK 3.192 straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Šių kriterijų – vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties – pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaiku susijusius klausimus.
21. CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo aktyvaus veikimo pareiga šeimos bylose reiškia teismo pareigą, nagrinėjant bylą, siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai, teisę peržengti pareikštų reikalavimų ribas, taikyti alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CK 3.183 straipsnio 2 dalis) ir specialias laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2010).
22. Byloje nustatyta, kad šalių sūnus lanko įvarius užsiėmimus, t. y. futbolo, baseino, teatro, taip pat mokosi (duomenys neskelbtini), jam reikalingi korepetitoriai. Šių aplinkybių neneigia ir atsakovas. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad nesutinka su atsakovo teiginiais, jog jis gera valia teikia išlaikymą sūnui ir ginčas dėl to nekyla. Paaiškina, kad atsakovas mokėdavo už mokslą (duomenys neskelbtini) - 75 Eur per mėnesį, tačiau šiai dienai yra susidaręs 485 Eur įsiskolinimas (duomenys neskelbtini).
23. Atsižvelgdamas į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, į tai, kad šalių sūnus lanko papildomo (neformaliojo ugdymo) ir kitas veiklas (korepetitorius), į šalių gerą turtinę padėtį (el. b. T. I , psl. 15-36), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo iš atsakovo priteistas 400 Eur laikinas išlaikymas šalių nepilnamečiam sūnui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nėra per didelis laikinai užtikrinti jo būtinuosius poreikius, nėra neproporcingas, pernelyg suvaržantis atsakovo teises ir teisėtus interesus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose yra siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją, o ginčas tarp šalių šioje proceso stadijoje nėra sprendžiamas. Laikino išlaikymo priteisimas neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, priimti kitokį teismo sprendimą, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą.
Dėl draudimo atlikti veiksmus
24. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad ieškovė nereiškia reikalavimo nei priteisti jai dalį IĮ „Devilmora“, nei priteisti jos nuosavybėn šiai įmonei priklausantį turtą. Su šiais apelianto argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodo, kad prašo priteisti 74 500,50 Eur dydžio piniginę kompensaciją už santuokos metu padidėjusią atsakovui priklausančios įmonės „Devilmora“ vertę. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad teismui išnagrinėjus bylą juridiniai asmenys IĮ „Devilmora“ ir UAB „Ailėja“ gali būti pripažinti atsakovo ir ieškovės bendrąja jungtine nuosavybe arba bus pripažinta, kad santuokos metu IĮ „Devilmora“, kaip turtinio ūkinio komplekso, vertė išaugo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XIX skyriuje „Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai“ įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo santuokos nutraukimo teisenoje, todėl teismo nesaisto tik šalių pareikštų reikalavimų ribos.
25. Be to, CPK 148 str. 1 d. tvirtinta, kad teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo institutas atlieka tiek ieškovo, tiek atsakovo teisių apsaugos funkciją: jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis, ir priešingai, jei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, atsakovas gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-12-17 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1728-370/2015; 2019-10-17 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1013-1120/2019).
26. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/20J0; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
27. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl ieškovo atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., CPK 338 str.).
28. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.