- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-17
- Bylos Nr.
- e2-1013-1120/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Tikniūtė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „KAROLINOS TURAS“
- Ieškovas
- A. A.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto 19-ojo notarų biuro
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Tikniūtė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „KAROLINOS TURAS“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „KAROLINOS TURAS“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto pakeitimo civilinėje byloje Nr. e2-2105-864/2019 pagal ieškovės A. A. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „KAROLINOS TURAS“ dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo, trečiasis asmuo Vilniaus miesto 19-ojo notarų biuro notaras M. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. A. (toliau – ieškovė) ieškiniu prašė: 1) pripažinti negaliojančia 2016 m. balandžio 20 d. pirkimo-pardavimo sutartį; 2) taikyti restituciją ir įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „KAROLINOS TURAS” (toliau – atsakovė) per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti ieškovei gautus 92 000 Eur, sumokėtus pagal 2016 m. balandžio 20 d. sutartį; 3) taikyti restituciją ir įpareigoti atsakovę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti atgal negyvenamąją patalpą – viešbučio patalpą, plane pažymėtą nuo 7-81 iki 7-85 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei padengti visas su daikto grąžinimu susijusias išlaidas; 4) priteisti iš atsakovės 25 000 Eur ieškovės patirtų išlaidų dėl patalpų įrengimo; 5) priteisti iš atsakovės 20 000 Eur neturtinės žalos; 6) priteisti 5 proc. dydžio procesines palūkanas už? priteista? suma? nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 6) priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas; 7) taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovei priklausančius kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines lėšas, esančius pas atsakovę ar trečiuosius asmenis.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gruodžio 17 d. nutartimi areštavo atsakovei priklausančius nekilnojamuosius ir (arba) kilnojamuosius daiktus, jų esant nepakankamai – pinigines lėšas ir (ar) turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, už 137 000 Eur. Atsakovė pateikė teismui prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones – areštą atsakovės turtui ir lėšoms. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 15 d. nutartimi atsakovės prašymo netenkino.
3. Atsakovė pateikė teismui prašymą pakeisti atsakovės areštuoto nekilnojamojo turto mastą, paliekant areštą patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), bei patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), o kitam nekilnojamajam turtui areštą panaikinti.
Atsiliepimas
4. Atsakovės teigimu, antstolė, vykdydama nutartį, apribojimų įmonės lėšoms nėra pritaikiusi, tačiau sudarė viso įmonės kilnojamojo ir nekilnojamojo turto aprašą, tokiu būdu įmonės turtas – patalpos-butai – areštuoti iš viso 218 268 Eur sumai. Atsakovė paaiškino, kad vien tik atsakovės turimo nuosavybės teise turto balansinė vertė sudaro 3 569 585 Eur, o reali turto vertė, atsakovės teigimu, dar didesnė. Nurodė, kad mokėjimų apyvarta tiekėjams už prekes, žaliavas ir paslaugas buhalterijos duomenimis sudarė 1 005 411 Eur. Teigia, kad įmonė vykdo veiklą – viešbučių, apgyvendinimo, konferencijų ir kitų renginių organizavimo, viešojo maitinimo paslaugos, o šiai veiklai vykdyti turi kilnojamojo turto, automobilius. Pažymėjo, kad galbūt tenkinus ieškinį, įmonė pajėgi atsiskaityti su ieškove. Anot atsakovės, esant tokioms aplinkybėms, ieškovės turtiniai interesai vykdant sprendimą nenukentės, sprendimo vykdymas nepasunkės ir nepasidarys neįmanomas. Atsakovės nuomone, turto arešto mastas keistinas. Paaiškino, jog dėl arešto visam bendram kilnojamam ir nekilnojam turtui yra suvaržyta įmonės ūkinės veiklos laisvė, dėl ko areštas atsakovės kilnojamam ir nekilnojamam turtui yra ekonomiškai nepagrįstas, neproporcingas reikalavimų dydžiui ir perteklinis. Nurodė, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso 33 nekilnojamojo turto vienetai, dauguma iš jų patalpos-butai. Teigė, kad ginčas byloje kilęs tik dėl vienos ieškovės patalpos-buto. Atsakovės nuomone, ieškinio užtikrinimui pakanka taikyti laikinąsias apsaugos priemones 2-jų patalpų-butų atžvilgiu, t. y. patalpoms, registro Nr. (duomenys neskelbtini), 48 700 Eur vertės, bei patalpoms, registro Nr. (duomenys neskelbtini), 65 000 Eur vertės.
Šalies argumentai
5. Ieškovė prašė atsakovės prašymą atmesti. Nurodė, kad teikiant ieškinį buvo išreikštas nuogąstavimas dėl nesąžiningo atsakovės elgesio, kuris gali pasireikšti realizuojant, perleidžiant, įkeičiant ar kitaip apsunkinant disponavimą savo turtu. Teigė, kad jau tuomet buvo duomenų, jog atsakovė savo laisvas patalpas perleidinėjo, pardavinėjo pažįstamiems asmenims, giminaičiams. Pažymėjo, kad pagal Nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), registro išrašą tiek pagrindinis viešbučio ir konferencijų centro pastatas, tiek atsakovei priklausančios patalpos, esančios naujai pastatytame name, yra arba įkeistos, arba areštuotos, tačiau atsakovė apie savo įsipareigojimus kreditoriams, teikdama prašymą, duomenų į bylą nepateikė. Nurodė, kad butai, esantys (duomenys neskelbtini), 2018 m. gruodžio 27 d. dar buvo atsakovės nuosavybė, tačiau šiuo metu nebepriklauso atsakovei, t. y. jie yra perleisti tretiesiems asmenims. Nurodė, kad nukreipti išieškojimą į butą, kurio likimas nėra aiškus, nėra protinga. Teigė, kad atsakovė klaidingai nurodė, jog butų, esančių (duomenys neskelbtini), reali vertė yra didesnė, kadangi objekto legalizavimo klausimas ir patalpų paskirties pakeitimo klausimas, kuris ir padidintų realią patalpų vertę, vis dar sprendžiamas teisme.
6. Atkreipė dėmesį, kad be šio ieškinio atsakovei yra pareikšta visa eilė reikalavimų ne vienoje byloje Vilniaus miesto apylinkės bei Vilniaus apygardos teismuose, susijusiose būtent su (duomenys neskelbtini) esančiomis patalpomis ir sutartinių įsipareigojimų nevykdymu. Teigė, kad ieškinio tikslas nėra atsakovės veiklos suvaržymas, atsakovė areštuotomis transporto priemonėmis viešbučių ir maitinimo paslaugas gali teikti visa apimtimi, o arešto panaikinimas daliai nekilnojamojo turto vienetų sukeltų grėsmę, kad turtas bus parduotas, nes atsakovė vykdo nekilnojamojo turto vystytojo ir pardavėjo veiklą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi atsakovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto pakeitimo netenkino. Teismas nustatė, kad atsakovė šio prašymo pagrįstumą grindė aplinkybėmis, jog antstolė, vykdydama nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sudarė viso įmonės kilnojamojo ir nekilnojamojo turto aprašą, tokiu būdu įmonės patalpos-butai areštuoti iš viso 218 268 Eur sumai, o atsakovės nuomone, ieškinio reikalavimams užtikrinti užtektų areštuoti tik dvi patalpas.
3. Atsakovė neginčijo aplinkybės, jog taikytas areštas 137 000 Eur sumai yra per didelis ir viršijantis ieškinio reikalavimus. Vertinant tai, kad ieškinio suma (137 000 Eur) sutampa su taikytu Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 17 d. nutartimi atsakovės turto atžvilgiu arešto dydžiu (137 000 Eur), laikyta, jog nėra pagrindo išvadai, kad taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas šiuo metu yra didesnis už ieškinio reikalavimus, kas galėtų sąlygoti tai, jog egzistuoja pagrindas pakeisti laikinųjų apsaugos priemonių mastą.
4. Išvados dėl pagrindo pakeisti šioje civilinėje byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą nebuvimo, nepaneigė ir aplinkybė, kad antstolė, vykdydama nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsakovės teigimu, aprašė atsakovės turto už didesnę sumą, t. y. 218 268 Eur. Teismas pažymėjo, kad klausimas dėl galbūt aprašytos didesnės turto vertės negu yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės, spręstinas ne šioje byloje, tačiau įstatymų nustatyta tvarka vertinant antstolės veiksmų (ne)teisėtumą. Teismas sprendė, jog prašyme nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 17 d. nutartimi taikyto laikinųjų apsaugos priemonių masto.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
1. Atskirajame skunde atsakovė prašo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti atsakovės prašymą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Faktiškai yra areštuoti 8 bendrovės nekilnojamojo turto objektai. Tai žemas sklypai su statiniais ir 5 patalpos-butai, kurių bendra rinkos vertė yra virš 560 000 Eur. Dviejų butų kaina tame pačiame pastate, kuriame yra antstolės areštuoti butai, yra 164 000 Eur (t .y. 91 000 Eur ir 75 000 Eur).
9.2. Atsakovės viso turto balansinė vertė 3 569 585 Eur, o mokėjimų apyvarta 1 005 411 Eur. Pati ieškovė savo butą įvertino 92 000 Eur. Ieškiniu prašoma grąžinti 92 000 Eur vertės minėtą butą atsakovei. Vykdant sprendimą ir nesumokėjus ieškovei pinigų, išieškojimas papildomai gali būti nukreiptas į minėtą butą. Dviejų butų areštas ir galimybė papildomai nukreipti išieškojimą į 3-čią grąžintiną butą yra daugiau nei pakankama laikinoji apsaugos priemonė ieškiniui ir sprendimo vykdymui užtikrinti.
9.3. Egzistuoja pagrindas keisti mastą, nes jis 4 kartus viršija ieškinio sumą. Nepagrįstai teismas nutartyje nurodė, jog klausimas dėl aprašytos didesnės negu taikytos teismo nutartimi laikinosios apsaugos priemonės spręstinas ne šioje byloje, tačiau įstatymų nustatyta tvarka vertinant antstolės veiksmų (ne)teisėtumą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 147 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad kitose proceso stadijose pateikti prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir kiti su laikinosiomis apsaugos priemonėmis susiję prašymai nagrinėjami laikantis šiame skirsnyje nustatytų terminų ir tvarkos. Tokiu būdu teismas dėl galimybės pakeisti areštą atsakovės siūlomoms patalpoms, nurodytoms 2019 m. gegužės 3 d. prašyme, turėjo pasisakyti iš esmės, nenurodant, kad jis spręstinas vertinant antstolės veiksmus.
Atsiliepimas
2. Ieškovė atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti, nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:
10.1. Nutarties vykdymas pavestas antstolei A. S.. Areštuoto turto vertė nustatyta vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro pažymėjime nurodyta turto verte. Apeliantė, nesutikdama su tokiu įkainojimu, turėjo teisę CPK 681 straipsnyje nustatytais terminais reikšti prieštaravimus dėl areštuoto turto vertės.
Šalies argumentai
10.2. Prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo nėra prašoma pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 17 d. nutartimi nustatytą atsakovės turto arešto tvarką (eiliškumą) ir (ar) jo mastą. Kaip matyti, atsakovė siekia, kad vietoje kelių areštuotų nekilnojamųjų ir kilnojamųjų turto objektų, areštas būtų taikomas tik dviem, ginčydama ir teikdama įrodymus dėl netinkamos areštuoto turto vertės. Turto įkainojimą atlieka antstolis, vykdydamas teismo nutartį areštuoti turtą, CPK 675, 677, 678 straipsniuose nustatyta tvarka. Atsakovė nesutinka su antstolio veiksmais, vykdant Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 17 d. nutartį, tačiau tokio pobūdžio ginčai spręstini atliekant teisminę antstolio procesinių veiksnių kontrolę CPK nustatyta tvarka (CPK 510 straipsnis).
10.3. Atsakovė pateikė UAB „NT partneriai“ 2019 m. sausio 2 d. parengtą atsakymą „Į žodinį paklausimą dėl turto rinkos kainos nustatymo“, kuris neatitinka nekilnojamojo turto vertinimo metodikoms keliamų reikalavimų, o taip pat yra parengtas šališko ir suinteresuoto, byloje trečiuoju asmeniu atsakovės pusėje dalyvaujančio asmens, kuris palaiko atsakovės išsakytus argumentus, todėl kyla pagrįstų abejonių tiek dėl parengto atsakymo objektyvumo, tiek dėl formos, bei aktualumo (parengtas prieš 5 mėn.).
10.4. Atsakovė 2019 m. gegužės 17 ir 22 d. kreipėsi su prašymais į antstolę A. S., 2019 m. gegužės 22 d. prašyme prašė arešto butams esantiems (duomenys neskelbtini). Tačiau atsakovės 2019 m. gegužės 3 d. prašyme Vilniaus apygardos teismui, prašoma areštą palikti butams esantiems (duomenys neskelbtini), tačiau pateikė įvertinimą dėl butų, esančių (duomenys neskelbtini). Visi prašymuose (įvertinimuose) minimi butai yra apsunkinti hipoteka. Atsakovės teikiamų prašymų ir dokumentų prieštaringumas bei nenuoseklumas kelia daug abejonių dėl atsakovės siekių šiais prašymais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys) ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
4. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gruodžio 17 d. nutartimi ieškovės ieškinio reikalavimams užtikrinti areštavo atsakovei priklausančius nekilnojamuosius ir (arba) kilnojamuosius daiktus, jų esant nepakankamai – pinigines lėšas ir (ar) turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis už 137 000 Eur sumą. Atsakovė pateikė teismui prašymą pakeisti atsakovės areštuoto nekilnojamojo turto mastą, paliekant areštą dviem patalpoms ((duomenys neskelbtini)), esančioms (duomenys neskelbtini), o kitam nekilnojamajam turtui areštą panaikinti. Pirmosios instancijos teismas prašymą atmetė, nurodydamas, kad ieškinio suma sutampa su taikytu atsakovės turto atžvilgiu arešto dydžiu, todėl nėra pagrindo pakeisti laikinųjų apsaugos priemonių mastą. Atskirajame skunde atsakovė su nutartimi nesutinka, nurodo, kad faktiškai įkeisto turto rinkos vertė yra didesnė nei ieškinio reikalavimai, todėl buvo pagrindas sumažinti taikomų laikinųjų apsaugos priemonių mastą.
5. CPK 148 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo institutas atlieka tiek ieškovo, tiek atsakovo teisių apsaugos funkciją: jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis, ir priešingai, jei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, atsakovas gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-463-464/2015; 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1728-370/2015).
6. Nagrinėjamoje byloje apeliantė, prašydama laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, iš esmės siekia tinkamo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutarties vykdymo – kad būtų areštuota tik tiek turto, kiek būtina ieškinio reikalavimams užtikrinti. CPK 152 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, panaikinimo ar pakeitimo vykdo antstoliai, teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka. Konkrečiai įkeičiamo turto įkainojimą atlieka antstolis, vykdydamas teismo nutartį areštuoti turtą, CPK 675, 677, 678 straipsniuose nustatyta tvarka. CPK 675 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vykdydamas teismo nutartį areštuoti turtą, antstolis CPK 677 straipsnyje nustatyta tvarka sudaro areštuojamo turto aprašą. Antstolis negali areštuoti (aprašyti) turto daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti (CPK 677 straipsnio 2 dalis). Atsakovė prašyme buvo nurodžiusi, kad antstolė aprašė daugiau turto, negu teismas areštavo. Pažymėtina, kad atsakovė dėl galimų tokio pobūdžio neteisėtų antstolės veiksmų gali kreiptis įstatymų nustatyta tvarka į antstolės procesinę veiklą kontroliuojantį teismą, taip pat gali prašyti antstolės areštuoti kitą jai priklausantį turtą ar panaikinti areštą turtui, kurio suma viršija teismo nutartimi nustatytą sumą (CPK 594 straipsnis).
7. Kadangi prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo apeliantė faktiškai nesutinka su antstolės veiksmais vykdant Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartį, spręstina, kad apeliantė pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą. Tokio pobūdžio ginčai spręstini ne taikant laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo institutą (CPK 148 straipsnis), o atliekant teisminę antstolio procesinių veiksmų kontrolę CPK nustatyta tvarka (CPK 510 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-288-186/2017). Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad klausimas dėl galbūt aprašytos didesnės turto vertės negu yra taikytos teismo nutartimi laikinosios apsaugos priemonės spręstinas ne šioje byloje, tačiau įstatymų nustatyta tvarka vertinant antstolės veiksmų (ne)teisėtumą.
8. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto sumažinimo. Dėl išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartį palikti nepakeistą.