- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-09
- Bylos Nr.
- 2-288-186/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00349-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Žironas
- Atsakovas
- N. K.
- Ieškovas
- V. M.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo N. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovui N. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas V. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo N. K. 74 554,40 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.Ieškinio reikalavimų užtikrinimui teismas 2016 m. spalio 17 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, neviršijant 74 554,40 Eur sumos, leidžiant šiuo turtu naudotis, bet uždraudžiant jį išnuomoti, perduoti panaudai, parduoti, įkeisti ar kitaip perleisti nuosavybės teisę į jį, o nesant ar nepakankant atsakovo nekilnojamojo ir (ar) kilnojamojo turto, areštavo atsakovui priklausančiose banko sąskaitose esančias pinigines lėšas, leidžiant atsiskaityti su ieškovu. Teismas pavedė antstoliui surasti ir aprašyti atsakovo turtą.Atsakovas N. K. pateikė teismui prašymą pakeisti 2016 m. spalio 17 d. nutartį ir areštuoti konkretų atsakovui N. K. priklausantį turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 4 373 Eur ir pastatą – namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 21 664 Eur; žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 18 761 Eur; žemes sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) kurio vertė – 46 079 Eur. Panaikinti areštą piniginėms lėšoms, esančioms sąskaitose: Nr. (duomenys neskelbtini) Kredito unija „Kelmės taupa“, Nr. (duomenys neskelbtini) AB Swedbank, (duomenys neskelbtini) AB Swedbank, patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemes sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini) 5.9400 ha ploto, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), plotas 6.77 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), plotas 4.3700 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobiliui Audi A6 AVANT valst. Nr. (duomenys neskelbtini).Atsakovas nurodė, kad antstolis, vykdydamas 2016 m. spalio 17 d. nutartį, areštavo visą atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, kurio bendra vertė 219 731 Eur, taip pat ir pinigines lėšas banko sąskaitose 30 373,40 Eur sumai (t. y. turto areštuota tris kartus daugiau, negu reikia).
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apygardos teismas 2016 m. lapkričio 21 d. nutartimi prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo netenkino. Teismas nurodė, kad atsakovo atžvilgiu taikytos CPK 145 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punkte numatytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. turto (nekilnojamojo, kilnojamojo, lėšų ir turtinių teisių) areštas, laikantis CPK 145 straipsnio 2 dalyje nurodyto reikalavimo. Antstoliui aprašius konkretų atsakovo turtą laikoma, kad teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra įvykdyta. Todėl teismas sprendė, kad atsakovo prašymas pakeisti 2016 m. spalio 17 d. teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones tokiu būdu, kad dar viena teismo nutartimi būtų areštuotas tas pats konkretus jo turtas, kuris antstolio, vykdant šią nutartį, jau yra aprašytas (faktiškai areštuotas), neturi teisinės prasmės, todėl negali būti patenkintas. Be to, atsakovas prašo areštuoti kitą, t.y. jam ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą (areštuota ½ dalis turto). Teisinę prasmę turėtų atsakovo prašymas pakeisti taikytinas laikinąsias apsaugos priemones ir vietoj antstolio aprašyto atstovo konkretaus turto, areštuoti kitą konkretų atsakovo turtą, tačiau toks prašymas nepateiktas. Teismas pažymėjo ir tai, kad atsakovas dėl galimų neteisėtų antstolio veiksmų, tuo atveju jei pastarasis aprašė daugiau turto, negu teismas areštavo, t. y. daugiau, negu reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti (CPK 677 straipsnio 2 dalis), turi teisę kreiptis įstatymų nustatyta tvarka į antstolio procesinę veiklą kontroliuojantį teismą, taip pat gali prašyti antstolio areštuoti kitą jam priklausantį turtą ar panaikinti areštą turtui, kurio suma viršija teismo nutartimi nustatytą sumą (CPK 594 straipsnis).
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskirajame skunde atsakovas N. K. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutartį ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Antstolis R. K., vykdydamas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 2016 m. spalio 24 d. sudarė turto aprašą ir areštavo atsakovui priklausantį turtą, nenurodydamas jo vertės, t. y. antstolis areštavo visą atsakovui priklausantį nekilnojamą turtą, o taip ir pinigines lėšas, esančias jo atsiskaitomosiose sąskaitose. Nors teismas areštavo atsakovui priklausančio turto ne daugiau kaip už 75 554, 40 Eur sumą, antstolis pagal aprašą areštavo visą atsakovui priklausantį tiek nekilnojamą, tiek kilnojamą turtą, kurio bendra vertė - 219 731,00 Eur, taip pat yra areštuotos ir piniginės lėšos banko sąskaitose už 30 373, 40 Eur, t. y. turto areštuota tris kartus daugiau negu reikia ieškinio reikalavimui užtikrinti.Asmuo, kuriuo turtas yra areštuotas turi teisę kreiptis į teismą su prašymu, kad teismas pakeistų nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuria buvo areštuotas turtas jo nesukonkretinant, ir areštuotų asmens nurodytą turtą. Todėl atsakovas prašo, kad teismas taikytų areštą konkrečiam atsakovo išvardintam turtui, kurio visiškai pakanka ieškinio sumai padengti, jeigu teismo sprendimas būtų palankus ieškovui, ir kad panaikintų areštą piniginėms lėšoms, esančioms banko sąskaitose ir konkrečiai įvardintam nekilnojamam turtui, kurio areštas jau viršija ieškinio sumą. Be to, tokios laikinosios apsaugos priemonės, kaip draudimas turtą nuomoti, per daug suvaržo atsakovo teises gauti pajamų iš turimo turto, kurį naudoja nuomai. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas V. M. prašo atskirąjį skundą atmesti ir Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovui priklausančio turto areštą, nenurodydamas išsamių turto duomenų, tačiau tai neprieštarauja nei įstatymo reikalavimui, nei teismų praktikai tokio pobūdžio bylose. Ieškovas, kreipdamasis į teismą ir prašydamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nežinojo kokį konkretų turtą atsakovas turi, todėl negalėjo nurodyti prašomo areštuoti turto ir jo vertės. Ieškovas prašė jo pasirinktam antstoliui surasti ir areštuoti atsakovui priklausančio turto neviršijant 74 554,40 Eur sumos. Jeigu atsakovo netenkina antstolio veiksmai, kaip teismas nurodė skundžiamoje nutartyje, atsakovas turi teisę kreiptis įstatymų nustatyta tvarka į antstolio procesinę veiklą kontroliuojantį teismą ir reikšti reikalavimus CPK 594 straipsnio nustatyta tvarka.Atsakovas nepagrįstai prašo panaikinti areštą turtui, kuris yra likvidus, t. y. piniginėms lėšoms, gamybinės paskirties pastatams, ir areštuoti nekilnojamąjį turtą, kuris yra atsakovo ir jo žmonos bendroji jungtinė nuosavybė, kuris kartu yra ir šeimos gyvenamasis būstas. Išieškoti iš tokio turto priteistą sumą būtų neįmanoma. Taigi atsakovas siekia apsunkinti būsimo teismo sprendimo vykdymą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindus apeliacinio nagrinėjimo dalyką sudaro patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas nepadarė teisės taikymo ir faktų vertinimo klaidos, nutardamas netenkinti apelianto prašymo pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 320, 338 straipsniai). Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).Pagal CPK 148 straipsnio 1 dalį teismas gali dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Teismui sprendžiant dėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo, būtina atsižvelgti į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, tikslą, ištirti faktines aplinkybes ir nustatyti, ar ši priemonė užtikrina galimo ieškovui palankaus sprendimo įvykdymą, ar atitinka šalių interesų pusiausvyrą.Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad pareikšto ieškinio reikalavimų sumai užtikrinti paprastai pirmiausia turėtų būti areštuojamas nekilnojamasis ir (ar) kilnojamasis turtas, o tik jo nesant ar esant nepakankamai – piniginės lėšos. Būtent toks laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būdas nepažeidžia ekonomiškumo bei šalių interesų pusiausvyros principo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-651-178/2015). Šiaulių apygardos teismo 2016 m. spalio 17 d. nutartimi taikant šioje byloje laikinąsias apsaugos priemones minėto areštuojamo turto eiliškumo buvo laikytasi – teismas aptariama nutartimi 74 554,40 Eur sumai pirmiausia areštavo apeliantui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ir tik tokio turto nesant arba esant nepakankamai, areštavo apelianto pinigines lėšas, esančias bankų ar kitų kredito įstaigų atsiskaitomosiose sąskaitose. Taigi, pagal Šiaulių apygardos teismo 2016 m. spalio 17 d. nutartį apelianto piniginės lėšos galėjo būti areštuojamos tik tiek ir tik tada, jei kito apelianto turto nepakako ieškovo reikalavimams užtikrinti. Nustatyta, ir tai, kad Šiaulių apygardos teismo 2016 m. spalio 17 d. nutarties vykdymas pavestas ieškovo pasirinktam antstoliui, kuris turėjo aprašyti ir aprašė konkretų areštuotą atsakovų turtą, byloje pateiktas 2016 m. spalio 24 d. turto aprašas, tačiau jame areštuoto turto vertė nenustatyta. Šiuo atveju prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo nėra prašoma pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. spalio 17 d. nutartimi nustatytą apelianto turto arešto tvarką (eiliškumą) ir (ar) jo mastą. Kaip matyti apeliantas siekia, kad vietoje jo piniginėms lėšoms, transporto priemonei ir nekilnojamajam turtui pritaikyto arešto būtų areštuotas tik jo turimas nekilnojamasis turtas, t. y.: 1) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kurio vertė –4 373 Eur) ir pastatas – namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (kurio vertė – 21 664 Eur); 2) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), (kurio verte – 18 761 Eur); 3) žemes sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (kurio vertė – 46 079 Eur). Pats apeliantas įvardijo tai, kad bendra nekilnojamojo turto objektų, kurių atžvilgiu arešto pakaktų, vertė yra 90 877 Eur ir jos visiškai užtektų ieškinio reikalavimų užtikrinimui. Tačiau turto arešto aktų registro duomenų bazėje esanti informacija (CPK 179 straipsnio 3 dalis, turto arešto aktas Nr. 2016047667 ir jo pakeitimai Nr. 1.1. bei 1.2.), patvirtina, kad Šiaulių apygardos teismo 2016 m. spalio 17 d. nutarties pagrindu buvo įregistruotas apelianto turto areštas ir kaip matyti apelianto aukščiau įvardinti nekilnojamojo turto objektai, jau yra įtraukti į areštuotino turto masę, t. y. 1) ½ dalis žemės sklypo ir pastato, adresu (duomenys neskelbtini) (arešto akto 1.1.2.2. ir 1.1.2.3. punktai); 2) žemės sklypas, adresu(duomenys neskelbtini), (arešto akto 1.1.2.4. punktas); žemes sklypas adresu (duomenys neskelbtini) (arešto akto 1.1.2.5. punktas).Vadinasi, apeliantas, prašydamas laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo iš esmės siekia tinkamo Šiaulių apygardos teismo 2016 m. spalio 17 d. nutarties vykdymo, kiek tai susiję su turto arešto mastu (apimtimi). Turto įkainojimą atlieka antstolis, vykdydamas teismo nutartį areštuoti turtą, CPK 675, 677, 678 straipsniuose nustatyta tvarka. Antstolis negali areštuoti (aprašyti) turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti (CPK 677 straipsnio 2 dalis). Tokiu atveju darytina išvada, kad prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo apeliantas iš esmės nesutinka su antstolio veiksmais, vykdant Šiaulių apygardos teismo 2016 m. spalio 17 d. nutartį, tačiau tokio pobūdžio ginčai spręstini ne taikant laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo institutą (CPK 148 straipsnis), o atliekant teisminę antstolio procesinių veiksmų kontrolę CPK nustatyta tvarka (CPK 510 straipsnis). Aktualu ir tai, kad, šioje byloje nepateikta duomenų apie vykdomosios bylos, pradėtos pagal Šiaulių apygardos teismo 2016 m. spalio 17 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apeliantui užbaigimą ir (ar) vykdomojo dokumento grąžinimą. Kaip minėta nutarties vykdymas yra antstolio prerogatyva, taigi jeigu antstolis areštavo daugiau turto ar lėšų (CPK 675 straipsnis), nei jo reikia ieškinio reikalavimams užtikrinti, apeliantas turi kreiptis į nutartį vykdantį antstolį dėl arešto masto sumažinimo arba skųsti antstolio veiksmus CPK 510–513 straipsniuose nustatyta tvarka. Vertinant, ar nagrinėjamu atveju egzistuotų pagrindas pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. spalio 17 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones tuo aspektu, kad teismo nutartyje būtų įvardyti tik konkretūs areštuotini apeliantui priklausantys nekilnojamojo turto objektai, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad neturėdamas konkrečių įrodymais pagrįstų duomenų apie prašomo areštuoti turto priklausomybę ir vertę, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino apelianto prašymo pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti konkretų apelianto pasirinktą ir su kitais asmenimis bendrosios nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą (CPK 12, 178 straipsniai).Apeliantas nurodo ir tai, kad taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis nepagrįstai ir pernelyg suvaržytos jo galimybės gauti pajamas, kadangi areštuotą turtą jis naudoja nuomai. Pirma, pažymėtina, kad šiems teiginiams pagrįsti nepateikta įrodymų, nors pagal CPK 178 straipsnio reikalavimus šalys privalo įrodyti nurodomas aplinkybes, o apeliacinės instancijos teismas yra faktus nagrinėjanti teismo instancija (CPK 178 straipsnis, 314 straipsnis). Antra, pagal CPK 686 straipsnio 1 dalį jau išnuomoto nekilnojamojo turto nuomos sutarties šio turto areštas nekeičia. Taigi po nuomos sutarties išviešinimo taikytas areštas pats savaime negali pakeisti galiojančios ir nenuginčytos nuomos sutarties ir nepanaikina nuomos sutartyje nurodytų teisių ir pareigų.Nurodytų argumentų pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.