- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-30
- Bylos Nr.
- eA2-40255-1099/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Pavel Liubkevič
- Atsakovas
- M. V.
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratoriui M. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, kuriai atstovauja nemokumo administratorius M. K., ieškinį atsakovui M. V. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Byloje kilo ginčas dėl buvusio ieškovės vadovo atsakomybės ir nuostolių atlyginimo neišsaugojus bei neperdavus administratoriui bendrovės turto po bankroto bylos iškėlimo.
II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai
2. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „(duomenys neskelbtini)“, kuriai atstovauja nemokumo administratorius M. K., kreipėsi į Telšių apylinkės teismo Telšių rūmus su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo M. V. 36 000 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
3. Nurodė, kad ieškovei Šiaulių apygardos teismo 2019 m. kovo 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-408-856/2019, iškelta bankroto byla; ieškovės nemokumo administratoriumi paskirtas M. K.; nutartis įsiteisėjo 2019 m. kovo 23 d. Pažymėjo, kad teismas, iškeldamas minėtą bankroto bylą, be kita ko, įpareigojo ieškovės vadovą per 7 dienas po nutarties įsiteisėjimo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Teigė, kad ši pareiga nustatyta ir Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte.
4. Aiškino, kad paskutinis ieškovės vadovas buvo atsakovas M. V., todėl būtent jam kilo pareiga perduoti administratoriui įmonės turtą bei dokumentus. Pažymėjo, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ priklauso greideris FMG (duomenys neskelbtini) (pirktas 2014 m.); be to, nurodė, jog ieškovės nuosavybės teisės į šį turtą buvo apribotos ir šio turto saugotoju Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-54-990/2019 paskirtas atsakovas. Anot ieškovės, turtas turėjo būti saugomas (pagal teismo nutartį minėtoje baudžiamojoje byloje) (duomenys neskelbtini), tačiau nemokumo administratoriui nuvykus nurodytu adresu, jis minėto greiderio nerado.
5. Anot ieškovės nemokumo administratoriaus, jis, siekiant išsiaiškinti šio turto vertę, kreipėsi į UAB „Rovaltra“, kuri užsiima greiderių pardavimu, bei gavo atsakymą, jog naujo tokio greiderio vertė būtų 40 000 Eur. Taigi, atsižvelgiant į tai, jog greideris buvo mažai naudotas, į jo nusidėvėjimą, nemokumo administratorius jį įvertino 36 000 Eur. Ieškovės vertinimu, atsakovas, neperdavęs administratoriui minėto turto – greiderio, padarė ieškovei 36 000 Eur turtinę žalą, kurią privalo atlyginti. Anot administratoriaus, šiuo atveju yra visos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti.
Atsiliepimas
6. Atsakovas M. V. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.
7. Atsakovas iš esmės pripažino, kad baudžiamoje byloje jis buvo įpareigotas saugoti ir nedisponuoti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu greideriu. Paaiškino, kad pagal žodinį susitarimą su žemės savininku minėtas greideris buvo laikomas (duomenys neskelbtini); tai buvo užfiksuota ir policijos pareigūnų. Anot atsakovo, jis apie greiderio dingimą buvo informuotas tik ieškovės nemokumo administratoriaus, kuris minėtu adresu jo nerado. Atsakovo teigimu, jis nebuvo informuotas apie pakeistą greiderio buvimo vietą, todėl kreipėsi į policiją dėl vagystės bei jo pareiškimo pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Žemesnės instancijos teismas
8. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. rugsėjo 6 d. nutartimi, tenkinant atsakovo prašymą, ši civilinė byla buvo sustabdyta iki bus baigtas aukščiau nurodytas ikiteisminis tyrimas (dėl greiderio vagystės), tačiau 2020 m. vasario 11 d. nutartimi bylos nagrinėjimas atnaujintas – iš esmės dėl to, kad minėtas ikiteisminis tyrimas buvo sustabdytas, nes atlikus visus veiksmus ir išnaudojus visas galimybes nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, toks asmuo nenustatytas.
9. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. birželio 2 d. nutartimi, tenkinant šalių prašymą, patvirtinta ieškovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovo M. V. 2020 m. gegužės 29 d. sutaryta taikos sutartis bei civilinė byla nutraukta; nutartis įsiteisėjo 2020 m. birželio 10 d.
10. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. lapkričio 6 d. nutartimi, tenkinant ieškovės nemokumo administratoriaus prašymą, atnaujintas procesas šioje civilinėje byloje, nes Šiaulių apygardos teismo 2020 m. liepos 29 d. nutartimi buvo panaikintas 2020 m. gegužės 28 d. BUAB „(duomenys neskelbtini)” kreditorių susirinkimo nutarimas, kuriuo pritarta minėtos taikos sutarties sudarymui, t. y. buvo panaikintas kreditorių susirinkimo nutarimas, kuris buvo pagrindas taikos sutarčiai sudaryti.
11. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. lapkričio 17 d. nutartimi, tenkinant ieškovės prašymą, civilinė byla pagal ieškovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui M. V. dėl nuostolių atlyginimo perduota nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
12. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu (vykusio vaizdo konferencijos būdu) ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai, o Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. birželio 2 d. nutartį panaikinti. Iš esmės palaikė ieškinyje išdėstytą poziciją ir reikalavimus. Pakartotinai nurodė, kad atsakovas, kaip paskutinis ieškovės vadovas, privalėjo/privalo ieškovės nemokumo administratoriui perduoti visą ieškovei priklausantį turtą, tačiau šios savo pareigos neįvykdė ir neperdavė (neišsaugojus) nurodyto greiderio, kurio vertė, atsižvelgiant į nusidėvėjimą, sudaro 36 000 Eur. Paaiškino, kad atsakovas pagal byloje patvirtintą taikos sutartį sumokėjo tik 50 Eur, todėl iš esmės sutiko, kad priteistina suma būtų sumažinta šia suma.
Šalies argumentai
13. Atsakovas teismo posėdžio metu (vykusio vaizdo konferencijos būdu) su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad baudžiamojoje byloje buvo įpareigotas saugoti nurodytą greiderį, tačiau iš ieškovės nemokumo administratoriaus sužinojo, jog saugojimo vietoje administratorius jo nerado. Paaiškino, kad dėl šio greiderio vagystės kreipėsi į policiją, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau jo metu nenustatyta asmenų, kurie galėjo jį pavogti. Teigė, kad rašytinės pasaugos sutarties dėl šio greiderio saugojimo nebuvo sudaręs; buvo susitaręs tik žodžiu, kad ūkininkas leistų laikyti šį greiderį ūkininkui priklausančioje valdoje. Atsakovas iš esmės sutiko, kad jis turėjo saugoti ir vėliau perduoti nemokumo administratoriui minėtą greiderį, tačiau, anot atsakovo, jis padarė viską, kad greideris būtų apsaugotas; pažymėjo, jog neturėjo finansinių galimybių pasamdyti kažkokios realios apsaugos, taip pat neturėjo galimybių kitur laikyti ginčo greiderio (dėl jo nemobilumo), nes gyveno bute (neturėjo kito nekilnojamojo turto, kur šis greideris galėjo būtų laikomas). Atsakovo vertinimu, teismas, įpareigojęs atsakovą saugoti greiderį, neatsižvelgė į tai, jog atsakovas neturėjo lėšų jo faktiniam saugojimui, todėl jis nėra atsakingas už tai, kad jį pavogė. Iš esmės sutiko su ieškovės nurodoma greiderio verte – UAB „Rovaltra“ ir jam buvo pateikusi informaciją, jog jo vertė sudaro apie 40 000 Eur; taip pat paaiškino, jog greideris buvo mažai naudotas (faktiškai juo buvo dirbta apie 2 savaites). Nurodė, kad nemokumo administratoriui pagal taikos sutartį yra sumokėjęs 50 Eur.
III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės
14. Iš byloje esančios rašytinės medžiagos, šalių paaiškinimų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byla iškelta Šiaulių apygardos teismo 2019 m. kovo 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-408-856/2019 (dabar Nr. eB2-163-856/2020); bendrovės nemokumo administratoriumi paskirtas M. K.; nutartis įsiteisėjo 2019 m. kovo 23 d. Minėta nutartimi, be kita ko, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas įpareigotas per 7 dienas po šios nutarties įsiteisėjimo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas).
15. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad atsakovas M. V. nuo 2016 m. rugsėjo 6 d. iki 2019 m. kovo 23 d. (nutarties, kuria ieškovei iškelta bankroto byla, įsiteisėjimo dienos) buvo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas.
Motyvuojamoji dalis
16. Iš į bylą pateiktos ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-29189-19 medžiagos nustatyta, kad ieškovei BUAB „(duomenys neskelbtini)“, be kita ko, priklauso greideris FMG (duomenys neskelbtini) kuris UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsigytas (kartu su traktoriumi Valtra) pagal 2014 m. gegužės 5 d. technikos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2014-05, sudarytą su UAB „E projektai“ (atsakovas šios aplinkybės neginčijo).
17. Nurodytoje 2014 m. gegužės 5 d. pirkimo-pardavimo sutartyje atskirai nenurodyta greiderio vertė. Ieškovės nemokumo administratorius 2019 m. gegužės 22 d. kreipėsi į UAB „Rovaltra“ su užklausimu dėl minėto greiderio vertės; UAB „Rovaltra“ atstovai 2019 m. birželio 13 d. elektroniniu paštu informavo, jog naujo tokio greiderio kaina būtų 40 000 Eur (atsakovas šios aplinkybės taip pat neginčijo; iš esmės pats patvirtino, jog tokią vertę UAB „Rovaltra“ buvo nurodžiusi ir jam).
18. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 26 d. nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1-867-990/2018 (dabar Nr. 1-20-990/2020), kurioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovai buvo/yra kaltinami apgaule sudarę apsimestinius greiderio „(duomenys neskelbtini)“ ir traktoriaus „Valtra T213V“ sandorius padidinant greiderio „(duomenys neskelbtini)“ ir traktoriaus „Valtra T213V“ vertę UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai siekiant gauti didesnę paramą iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos, laikinai – šešiems mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. kovo 26 d., apribotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teisės į greiderį „FMG (duomenys neskelbtini)“, tapatumo numeris 12686, saugojamą (duomenys neskelbtini), uždraudžiant juo disponuoti; turto saugotoju paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius M. V.. Vėliau minėtas nuosavybės teisių apribojimas buvo pratęsinėjamas; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu minėtas laikinas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teisių į greiderį „FMG (duomenys neskelbtini)“, tapatumo numeris (duomenys neskelbtini), apribojimas panaikintas; nurodytas nuosprendis nėra įsiteisėjęs.
Žemesnės instancijos teismas
19. Nustatyta, kad atsakovas M. V. 2019 m. liepos 1 d. kreipėsi į policiją dėl ginčo greiderio vagystės; tuo pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-29189-19, tačiau 2019 m. lapkričio 11 d. nutarimu jis buvo sustabdytas (ikiteisminio tyrimo metu atlikus visus veiksmus ir išnaudojus visas galimybes nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, tačiau tokio asmens nenustačius).
Nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis, naikintina; ieškinys tenkintinas iš dalies.
IV. Teismo argumentai ir motyvai
Dėl bylos nagrinėjimo ribų atnaujinus procesą
20. CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias šio kodekso taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai. Tokia nuostata reiškia, kad atnaujintos bylos nagrinėjimo ribos apibrėžtos teismo nutartyje, kuria procesas byloje atnaujintas. Taigi, atnaujinus procesą, teismas nagrinėja bylą, apsiribodamas tais klausimais, kurie kyla, siekiant atsakyti, ar pareiškėjo, prašiusio atnaujinti procesą, konkrečiai suformuluotos ir motyvuotos abejonės dėl bylos išsprendimo tinkamumo yra pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2009; 2020 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-153-969/2020).
21. Kita vertus, tai nereiškia, kad atnaujintoje civilinėje byloje negalima iš naujo įrodinėti aplinkybių, kurios jau buvo nustatytos anksčiau priimtuose teismų sprendimuose toje pačioje byloje, jeigu tai yra būtina siekiant įvertinti naujai nurodytų aplinkybių įtaką teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nes priešingu atveju būtų paneigta proceso atnaujinimo instituto paskirtis – ištaisyti ne tik teisines, bet ir faktines klaidas anksčiau priimtuose teismų aktuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2004; 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2010; 2013 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2013). Atnaujinus procesą, teismas turi pasisakyti dėl visų pareiškėjo (pareiškėjų) nurodytų proceso atnaujinimo pagrindų ir juos analizuoti atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, nes tik šitaip galima atsakyti į klausimus, ar pareiškėjo nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai iš tikrųjų leidžia abejoti byloje priimto ir įsiteisėjusio sprendimo (nutarties) teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-154-378/2018).
22. Nagrinėjamu atveju Telšių apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nutartimi procesas byloje buvo atnaujintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu – iš esmės konstatavus, kad Šiaulių apygardos teismo 2020 m. liepos 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje eB2-506-856/2020, buvo panaikintas 2020 m. gegužės 28 d. BUAB „(duomenys neskelbtini)” kreditorių susirinkimo nutarimas, kuriuo pritarta taikos sutarties sudarymui, t. y. buvo panaikintas kreditorių susirinkimo nutarimas, kuris buvo pagrindas taikos sutarčiai sudaryti.
23. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 44 straipsnio 11 punkte nustatyta, kad kreditorių susirinkimas turi teisę naudotis kitomis šiame ir kituose įstatymuose suteiktomis teisėmis. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. gegužės 28 d. kreditorių susirinkime nutarta pritarti atsakovo M. V. pasiūlymui dėl taikos sutarties sudarymo ir su atsakovu M. V. sudaryti taikos sutartį Telšių apylinkės teismo Telšių rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-64-304/2020, pagal kurią atsakovas sumoka ieškovei BUAB „(duomenys neskelbtini) ” 2 500 Eur pagal nustatytą mokėjimų grafiką, galutinai atsiskaitant iki 2020 m. gruodžio 31 d. Iš esmės minėto kreditorių susirinkimo nutarimo pagrindu tarp ieškovės nemokumo administratoriaus ir atsakovo buvo sudaryta taikos sutartis, kuri buvo patvirtinta 2020 m. birželio 2 d. nutartimi ir civilinė byla nutraukta.
24. Atsakovas neginčijo šių aplinkybių, t. y. kad buvo panaikintas kreditorių susirinkimo nutarimas, kuris buvo pagrindas taikos sutarčiai sudaryti; ieškovės nemokumo administratorius nebepalaikė prašymo dėl taikos sutarties patvirtinimo, nes negautas kreditorių susirinkimo pritarimas tokiai taikai (jis buvo panaikintas, o naujas negautas).
25. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. CPK 42 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad šalys gali užbaigti bylą taikos sutartimi. Remiantis CPK 140 straipsnio 3 dalimi, bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi.
26. Kasacinis teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą (CK 6.983 straipsnis), yra nurodęs, kad taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas. Taikos sutartis, kurią patvirtina teismas, nors reguliuojama ir proceso, ir materialiosios teisės normų, yra viena iš civilinių sutarčių, tiesiogiai nustatytų Civilinio kodekso, rūšių; teismo nutartimi patvirtintos sutarties teisinė galia ir jos materialiniai teisiniai padariniai šalims apibrėžti CK normose, o tokios sutarties šalims kylantys procesiniai teisiniai padariniai nustatyti proceso normose. Tai reiškia, kad taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria ginčo šalys laisvo apsisprendimo būdu išsprendžia kilusį ginčą, sutarties sąlygomis apibrėždamos kiekvienos jų teises ir pareigas. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas. Be to, procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo išraiškų. Tik pačios šalys sprendžia dėl taikos sutarties turinio, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019).
27. Kita vertus, šalių teisė bylą baigti taikos sutartimi nėra absoliuti, prieš tvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį teismas turi įsitikinti ne tik dėl to, ar ji (taikos sutartis, jos sąlygos) atitinka tikrąją šalių valią, bet ir ar ji neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms ar viešajam interesui.
28. Kasacinio teismo taip pat konstatuota, kad dispozityvumo principas ir iš jo kylanti šalių laisvė susitarti dėl taikos sutarties sąlygų nėra absoliuti. Šalių veiksmus kontroliuojantis teismas netvirtina taikos sutarties, jei byloje nustatomi CPK 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti pagrindai, t. y. bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais turi įvertinti šalių pasiektos taikos sutarties sąlygų atitiktį imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui. Teismas neturi atsisakyti tvirtinti šalių taikos sutarties, jeigu materialiojoje teisėje tų šalių teisės nevaržomos ir tokia sutartis nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2009; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2010). Teismui atsisakius tvirtinti šalių pateiktą taikos sutartį, ji neįgyja teisinės galios, tokiu atveju teismas turi tęsti ginčo nagrinėjimą CPK nustatyta tvarka.
29. Vertinant, ar yra viešasis interesas tuo atveju, kai šalys bylą baigia taikos sutartimi, atsižvelgtina į tai, jog CK 1.5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Teisingumo principas reikalauja, kad asmenys, įgyvendindami savo teises, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Laikantis šio principo, tuo atveju, kai šalių sudaryta taikos sutartimi pažeidžiamos kito asmens teisės, tokių teisių gynimas yra viešasis interesas, nors šalių sudaryta taikos sutartis išoriškai gali atrodyti kaip taikus teisinio ginčo baigimas. Teismas, nustatęs viešojo intereso pažeidimą, taikos sutarties neturi tvirtinti. Teismas, tvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį, turi aiškinti, ar taikos sutartyje nustatytomis sąlygomis nepažeidžiamos trečiųjų asmenų teisės. Pažeidžiant kitų asmenų teises, pažeidžiama ir nustatyta teisės tvarka. Nustatytos teisės tvarkos pažeidimai valstybėje netoleruojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019).
30. Patvirtinta taikos sutartis pagal įstatymą prilyginta teismo sprendimo galiai, nes, patvirtinus ją, bylos nagrinėjimas toliau nevyksta – ji nutraukiama (CPK 140 straipsnio 3 dalis). Esant patvirtintai taikos sutarčiai, kaip ir įsiteisėjusiam teismo sprendimui, ieškinys negali būti pareiškiamas, nes teismas atsisako priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas) arba nutraukia bylą (CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Taigi, teismo sprendimu (nutartimi) patvirtinta taikos sutartis šalims turi galutinio teismo sprendimo (lot. res judicata) galią, nes ji kyla iš šalių suderintos valios, kuri patvirtinama teismo sprendimu. Esant tokiai teismo patvirtintos taikos sutarties galiai, taikos sutarties turinys gali būti pakeistas abipusiu šalių susitarimu arba dėl jos sąlygų sprendžiant atnaujinus byloje procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010).
31. Taigi, teismas, spręsdamas šalių sudarytos taikos sutarties tvirtinimo klausimą, pirma, privalo patikrinti šalių valią dėl taikos sutarties tvirtinimo, antra, įsitikinti, ar ji (taikos sutartis) neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms ar viešajam interesui.
32. Šiuo atveju byloje, kuri buvo išnagrinėta nutartimi, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, atnaujinus procesą dėl to, kad panaikintas kreditorių susirinkimo nutarimas, kuriuo buvo pritarta tokios taikos sutarties sudarymui, teismas, pakartotinai nagrinėdamas bylą, privalo iš naujo nustatyti šalių valią dėl taikos sutarties sudarymo, o taikos sutarties sąlygas, jų turinį vertinti pagal CPK 42 straipsnio 2 dalį, t. y. ar taikos sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms ir viešajam interesui (CPK 140 straipsnio 3 dalis).
33. Nagrinėjamu atveju tiek reiškiant pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, tiek nagrinėjant bylą iš naujo buvo aiškiai išreikšta ieškovės – vienos iš taikos sutarties šalių – valia netvirtinti taikos sutarties. Taigi, pasikeitus ieškovės pozicijai dėl taikos sutarties tvirtinimo ir ieškovei išreiškus valią nesudaryti taikos sutarties, Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. birželio 2 d. nutartis, kuria buvo patvirtinta ieškovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovo M. V. sudaryta taikos sutartis bei civilinė byla nutraukta, naikintina (CPK 371 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, pažymėtina, kad tokia sutartis, nesant galiojančio kreditorių susirinkimo pritarimo (jį panaikinus, o naujo nepateikus), prieštarauja ir viešajam interesui, kuris egzistuoja bankroto bylose.
34. Kaip minėta, taikos sutartis, kaip ir kitos civiliniuose santykiuose sudaromos sutartys, privalo atitikti šalių valią – esant šalies valios trūkumui sutartis yra niekinė arba negaliojanti. Niekinės ir aiškiai šalies valios trūkumų turinčios sutarties patvirtinimas prieštarautų imperatyvioms sandorius reglamentuojančioms teisės normoms, todėl teismas šiuo atveju negali tokios sutarties tvirtinti. Be to, teismo vertinimu, ji ekonomiškai nebūtų naudinga ieškovei, t. y. jos kreditoriams, nes ja tenkinama tik mažiau nei 7 proc. pareikšto pradinio reikalavimo.
35. Kaip minėta, atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas ją nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 4 dalis), tačiau šiuo atveju pasikeitus šalių pozicijai dėl taikos sutarties pasirašymo ir teismui panaikinus nutartį, kuria buvo patvirtinta tokia taikos sutartis, šalių 2020 m. birželio 1 d. teiktas prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo netenkintinas (šalys iš esmės šio prašymo ir nepalaikė) ir byla nagrinėtina iš esmės visoje apimtyje (nes jos materialieji reikalavimai iš esmės nebuvo iki šiol nagrinėjami).
Dėl ginčo esmės – žalos priteisimo
36. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl žalos, padarytos bankrutavusios bendrovės vadovo veiksmais, pastarajam, ieškovės teigimu, neišsaugojus ir neperdavus bendrovės nemokumo administratoriui viso bendrovės turto, atlyginimo.
37. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 7, 8, 10 dalys, 12 dalies 1 ir 2 punktai numato, kad bendrovės vadovas organizuoja kasdienę bendrovės veiklą vadovaudamasis įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, pareiginiais nuostatais, jis veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, atsako už finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą.
38. Teismas pažymi, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą įmonės valdymo organai privalo per teismo nustatytą terminą perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punktas, 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas (įstatymas galiojo iki 2020 m. sausio 1 d., t. y. ginčui aktualiu laikotarpiu)). Ši valdymo organų pareiga nustatyta ir aktualiame JANĮ – 57 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Tuo atveju, kai įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punkte, 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Tokia pareiga numatyta ir JANĮ 13 straipsnio 1 punkte.
39. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai bendrovės vadovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė, vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, jog bendrovės vadovas yra kaltas. Bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2016 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016).
40. Kasacinio teismo praktikoje juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės klausimai buvo ne kartą analizuoti. Kasacinio teismo išaiškinta, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, jog įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo įmonės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (ši pareiga iš esmės išlieka ir iškėlus bendrovei bankroto bylą). Ar vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Įmonės vadovas privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų, privalo laikytis įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų, nepriešpastatytų įmonės interesų visuomenės interesams. Dėl šios priežasties įmonės vadovo civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek įmonei, kai įmonės vadovas veikia priešingai įmonės interesams, tiek tretiesiems asmenims, kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, nustačius tam tikras trečiųjų asmenų teisių apsaugos garantijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006).
41. Nagrinėjamu atveju byloje iš esmės nekilo ginčo dėl to, kad atsakovas, kaip paskutinis ieškovės vadovas, neišsaugojo ir neperdavė nemokumo administratoriui ginčo greiderio, kurio vertė sudarė apie 40 000 Eur; atsižvelgiant į nusidėvėjimą – 36 000 Eur. Atsakovas savo nesutikimą su ieškinio reikalavimais iš esmės grindė tik ta aplinkybe, jog jis padarė viską, kad išsaugotų minėtą turtą, tačiau jis buvo pavogtas. Teismas kritiškai vertina tokius atsakovo atsikirtimų motyvus.
42. Kaip minėta, būtent bendrovės vadovas yra atsakingas už įmonės veiklos organizavimą, įskaitant ir už įmonės turto priežiūrą; be to, kaip minėta, atsakovas baudžiamojoje byloje taip pat buvo įpareigotas saugoti minėtą turtą, tačiau faktiškai šios savo pareigos neatliko. Tiek iš į bylą pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos, tiek iš atsakovo paaiškinimų nustatyta, kad jis (iš esmės per trečiuosius asmenis) tik žodžiu susitarė su ūkininku, jog minėtą greiderį būtų leista laikyti minėto ūkininko valdose, t. y. jokios pasaugos sutarties (ar kito pobūdžio sutarties) nebuvo sudaryta; be to, atsakovas faktiškai net nesidomėjo šiuo greideriu (arba domėjosi minimaliai) – jo buvimo vieta buvo užfiksuota policijos pareigūnų, vykdant teismo įpareigojimą dėl nuosavybės teisių apribojimų, 2018 m. kovo mėn.; anot atsakovo, po to jis maždaug po pusmečio dar kartą matė greiderį ir apie jo dingimą sužinojo tik iš ieškovės nemokumo administratoriaus maždaug 2019 m. viduryje. Taigi, darytina išvada, kad atsakovas, kaip ieškovės vadovas, tinkamai nesirūpino įmonės turtu – šiuo atveju ginčo greideriu (nors byloje nekilo ginčo dėl to, jog jis buvo mažai naudotas ir jo vertė buvo pakankamai didelė); atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog atsakovas pareigą prižiūrėti ir rūpintis savo vadovaujamos bendrovės turtu turėjo ir nepaisant nustatytų įpareigojimų baudžiamojoje byloje (dėl minėto turto saugojimo).
43. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad atsakovas, žinodamas apie savo, kaip įmonės vadovo, pareigą perduoti nemokumo administratoriui įmonės turtą – šiuo atveju nurodytą greiderį, įsiteisėjus nutarčiai iškelti bankroto bylą, šios savo pareigos nevykdė (šio turto tinkamai neišsaugojus), todėl toks atsakovo M. V. neveikimas pripažintinas neteisėtu (CPK 178 straipsnis; CK 6.246 straipsnio 1 dalis).
44. Be to, laikytina, kad atsakovo neteisėti veiksmai – neperduodant nemokumo administratoriui įmonės turto, padarė žalą kreditorių finansiniams interesams bei pačiai bendrovei, todėl egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo, t. y. atsakovas privalo atlyginti prarasto turto vertę (CK 2.87 straipsnio 7 dalis, 6.246 straipsnis, 6.249 straipsnis). Nustačius vadovo M. V. neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovė neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Atsakovas M. V. nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie paneigtų nemokumo administratoriaus surinktus ir pateiktus įrodymus dėl civilinės atsakomybės sąlygų, nors tokią pareigą turėjo (CPK 178 straipsnis). Teismas atkreipia atsakovo dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nustačius kaltus asmenis dėl ginčo greiderio vagystės, jis turės teisę kreiptis į šiuos asmenis dėl žalos atlyginimo regreso tvarka.
45. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad byloje įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos atsakovo atsakomybei kilti – neteisėti veiksmai, kurie pasireiškė UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto neišsaugojimu ir jo neperdavimu ieškovės nemokumo administratoriui, žala ir priežastinis ryšys tarp atsiradusios žalos bei neteisėtų veiksmų (kaltė šiuo atveju preziumuojama).
46. Kaip minėta, byloje nekilo ginčo dėl greiderio vertės (atsižvelgiant į nusidėvėjimą) – ji sudaro 36 000 Eur; kita vertus, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog atsakovas yra sumokėjęs ieškovės nemokumo administratoriui 50 Eur, todėl šia suma mažintina priteistina žala (nors ieškovės nemokumo administratorius baigiamosiose kalbose sutiko, kad šia suma būtų sumažinta priteistina žala, tačiau faktiškai šios reikalavimo dalies neatsisakė).
47. Taigi, apibendrinant, ieškovei iš atsakovo priteistina 35 950 Eur (36 000 Eur - 50 Eur) žala už prarastą ir neperduotą turtą – greiderį; kitoje dalyje ieškinio reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
48. Tenkinant ieškovės prašymą, iš atsakovo priteistinos 5 proc. metinės procesinės palūkanos už priteisiamą 35 950 Eur sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. liepos 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
49. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
50. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
51. Nei ieškovė, nei atsakovas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė nei prašymo, nei įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl jos šalims nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
52. Kadangi ieškovė atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), valstybei iš atsakovo priteistina 764 Eur mokėtino žyminio mokesčio nuo priteistos sumos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas; 96 straipsnio 1 dalis).
53. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,
nusprendžia:
Panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. birželio 2 d. nutartį, kuria buvo patvirtinta ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, kuriai atstovauja nemokumo administratorius M. K., ir atsakovo M. V. sudaryta taikos sutartis bei civilinė byla nutraukta.
Netenkinti šalių 2020 m. birželio 1 d. prašymo dėl taikos sutarties patvirtinimo.
Ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, kuriai atstovauja nemokumo administratorius M. K., ieškinį atsakovui M. V. dėl žalos atlyginimo tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), 35 950 Eur (trisdešimt penkis tūkstančius devynis šimtus penkiasdešimt eurų) žalos, 5 (penkių) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (35 950 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. liepos 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti valstybei iš atsakovo M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 764 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.