Klaipėdos apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. rugsėjo 11 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2024 m. liepos 26 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-9051-2024 E. G. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 2 dalį 140 Eur už tai, kad ji 2024 m. kovo 23 d. 17.00 val. Taikos pr. 61, Klaipėdoje, bare (duomenys neskelbtini) keikėsi necenzūriniais žodžiais, trikdė restorano darbą.

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose gautas E. G. skundas, kuriuo ji prašė Institucijos priimtą nutarimą panaikinti ir administracinę teiseną jos atžvilgiu nutraukti. Skundą motyvavo tuo, jog ji nesiekė pažeisti viešosios tvarkos, pasakė vieną negražų žodį, kalbėdama su restorano darbuotoju, konflikto pašaliniai asmenys negirdėjo, vartodama necenzūrinius žodžius nesiekė įžeidimo ar sumenkinimo.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas netenkintinas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016 ir nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022).

7. Apeliaciniame skunde E. G. laikosi pozicijos, kad ji administracinėn atsakomybėn pagal ANK 481 straipsnio 2 dalį patraukta nepagrįstai, nes jos veiksmai buvo nukreipti ne į viešosios tvarkos ir žmonių rimties pažeidimą, o siekiant išsiaiškinti jai rūpimą klausimą dėl pinigų grąžinimo, tačiau su ja niekas nesiskaitė. Apeliacinės instancijos teismas pagrindo sutikti su tokiais pareiškėjos apeliacinio skundo argumentais neįžvelgia.

8. Pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, administracinę atsakomybę užtraukia necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Taigi, administracinei atsakomybei pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį kilti būtina nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių veikų: necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose; įžeidžiamą kibimą prie žmonių; kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Šio administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, nereikalaujanti konkrečių pasekmių kilimo. Tam, kad kaltininko veiksmus būtų galima kvalifikuoti pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad dispozicijoje numatytais veiksmais buvo siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, tačiau siekiamų pasekmių kilimas nėra būtinas šio nusižengimo sudėties požymis. Sprendžiant, ar buvo padarytas ANK 481 straipsnio 1 dalyje nurodytas administracinis nusižengimas, svarbu atsižvelgti į konkrečių veiksmų pobūdį, pavojingumą, t. y. į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmus, jų intensyvumą ir trukmę, kilusius padarinius ir vietos specifiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-1-1073/2019). Už pakartotinai padarytą nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą atsakomybė yra numatyta ANK 481 straipsnio 2 dalyje.

9. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą įvertinęs byloje surinktus įrodymus, neturi jokio pagrindo abejoti Institucijos nutarimo bei apylinkės teismo nutarties pagrįstumu ir teisėtumu. E. G. kaltę padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 2 dalyje, patvirtina pareiškėjo (liudytojo) teikiančio pareiškimą apie įvykį, E. L. 2024 m. kovo 23 d. parodymų protokolas (b. l. 61-63), liudytojo E. L. teismo posėdžio metu duoti parodymai ( b. l. 87), 2024 m. kovo 27 d. R. P. rašytinis paaiškinimas (b. l. 58), 2024 m. kovo 26 d. V. M. rašytinis paaiškinimas (b. l. 59), pranešimų Bendruoju pagalbos numeriu apie įvykį duomenys (b. l. 66), kompaktiniame diske esantis vaizdo įrašas, 2024 m. balandžio 2 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuoti esminiai tyrimo metu Institucijos surinkti duomenys (b. l. 10-12), Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus (b. l. 67–68), pačios administracinėn atsakomybėn patrauktos E. G. parodymai (b. l. 86-87).

10. 2024 m. kovo 23 d. pareiškėjo (liudytojo) E. L., teikiančio pareiškimą apie įvykį, parodymų protokole užfiksuota, kad apie 17.00 val. atėjo moteris, prašanti grąžinti pinigus už suteiktas paslaugas, kurias gavo kovo 6 d., turėjo su savimi čekį. Iš pradžių situaciją sprendė jo kolegė. Po kiek laiko moteris pradėjo šaukti per visą restoraną ir reikalavo pinigų. Jis bandė suprasti situaciją, tačiau moteris negalėjo paaiškinti, kodėl jie turi grąžinti jai pinigus. Tada moteris pradėjo dar garsiau šaukti, keiktis, trukdė darbuotojams dirbti, lietė kasos aparatą, atsisukusi šaukė: „arba tu man atiduoti pinigus, asile, arba eini na***“. Dėl šio konflikto buvo sustabdyta visa restorano veikla. Ši frazė skambėjo penkiems kolegoms iš eilės (b. l. 62).

11. Šias faktines įvykio aplinkybes liudytojas E. L. patvirtino ir duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme (b. l. 87). Taip pat jis teismo posėdžio metu papildomai parodė, kad bandydamas spręsti situaciją, jis klientei (E. G.), prašančiai kavinės darbuotojų grąžinti pinigus, paaiškino, kad ji turi kreiptis į tą įmonę, kuri ją įdarbino. Klientė nesutiko, pradėjo kelti balsą ir reikalauti pinigų. Jai nenurimus, jis pasakė, kad iškvies policiją. Tada ji paėjo prie kasos aparato ir pradėjo jį spaudyti. Tada jau jo kolegės pradėjo klientei sakyti „ką jūs čia darote, kaip jūs galite sau tai leisti“. Jis klientei pasiūlė ateiti kitą dieną, tada ji atsisuko ir pasakė tą savo pagrindinę frazę, necenzūrinį žodį. Šalia kasos aparato, apie 1 metro atstumu yra klientų staliukai. Tą dieną jie visi buvo užimti, be to, dar daug žmonių laukė eilėje. Šalia buvo vaikų ir viena klientė labai įsižeidė bei jai pasakė „kaip jūs taip galite kalbėti, kai šalia yra vaikai“. Tuomet jis (E. L.) pasakė, kad iškvies policiją, tačiau klientė vis tiek šaukė. Atėjus iškviestam apsaugos darbuotojui, pradžioje jis E. G. apramino, tačiau ji nesutiko išeiti iš baro ir kalbėjo pakeltu balsu. Po kiek laiko atvyko policijos pareigūnai, kurie ją išsivedė. Pareiškime nurodė, kad ji sakė žodį „asilas“, tačiau taip sakė ne jam, o jo kolegėms.

12. Teismo vertinimu, E. L. duoti parodymai yra nuoseklūs, juos taip pat patvirtina administracinio nusižengimo byloje esančio vaizdo įrašo turinys. Byloje esančio pareigūnų Body kameros įraše Nr. PSS-20240323-172852UTC+0200.MP4 užfiksuota, kaip į restoraną (duomenys neskelbtini) atvyksta policijos pareigūnai. Matosi, kad prie restorano (duomenys neskelbtini), esančio prekybos centro viduje, stovi didelė klientų eilė. Atvykusiems policijos pareigūnams E. L. pasakoja, kad atvykusi klientė reikalavo grąžinti pinigus, jis paaiškino, kad dėl pinigų grąžinimo ji turi kreiptis į savo darbdavį. Moteris nesutiko, pradėjo restorano darbuotojus įžeidinėti, prie visų klientų, vaikų pradėjo keiktis, spaudinėti kasos aparatą. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip E. G. pasako, jog ant ekrano paspaudė iksiuką. Taip pat E. L. nurodė, kad E. G. jam ištarė: „arba grąžini man pinigus arba eini na***“. Vaizdo įraše E. G. pareigūnams nurodo, jog niekur nedirba, nei restorane, nei slaptu pirkėju, ji vykdo rinkos tyrimą įmonei (duomenys neskelbtini). Restoranas nesumokėjo įmonei (duomenys neskelbtini), todėl įmonė neatsiskaito su ja. E. G. nurodo, jog paspaudė kasos aparato mygtuką, nes į ją niekas nekreipė dėmesio.

13. Pati E. G., apklausta apylinkės teismo posėdžio metu parodė, kad pripažįsta visa tai, kas įvyko, tačiau tikslai ir siekiai, kuriais yra nubausta, neatitinka visiškai. Pripažįsta savo kaltę dėl to, kuo ji yra kaltinama, tačiau mano, kad nusižengimo nepadarė. Jei ji būtų norėjusi žmogų įžeisti ar sutrikdyti viešąją rimtį, ji būtų pavartojusi ne vieną necenzūrinį žodį, tačiau dabar ji pasakė tik vieną necenzūrinį žodį. Ji paprašė administratorės grąžinti pinigus už patiekalus. Ji bendravo su moterimi, o iš nugaros pribėgo nukentėjusysis vyras ir ji pamanė, kad jai įspirs ir išmes iš baro. Tada ji jam pasakė „eik tu na***“. Ji pasakė garsiai. Žmonės sėdėjo toliau ir tikrai negalėjo girdėti jos pasakyto žodžio. Tada jie iškvietė apsaugos darbuotoją ir ji turėjo laukti policijos. Ji, stovėdama prie kasos aparato, palietė jo ekrane buvusį iksą, jį palietė, nes norėjo, kad su ja bendrautų, o ne ignoruotų. Ji barmenėms darbo nesutrukdė, tikrai nesiekė nieko įžeisti. Šalia sėdėjusi vyresnio amžiaus moteris jai pasakė, kad ji kalbėtų tyliau. Jos tikslas buvo viską išsiaiškinti, o ne trikdyti darbą (b. l. 86-87).

14. Sugretinus administracinėje byloje esančius duomenis - liudytojo E. L. parodymus, pačios administracinėn atsakomybėn traukiamos E. G. parodymus, vaizdo įraše užfiksuotus duomenis, teismui nekyla abejonių, jog E. G. restorane, esančiame prekybos centro viduje, kuriame tuo metu buvo daug klientų, vartojo necenzūrinius žodžius, trikdė restorano darbą (nepagrįstai kibdama prie restorano darbuotojų, spaudinėdama kasos aparatą), dėl tokio jos elgesio buvo iškviestas prekybos centro apsaugos darbuotojas ir policijos pareigūnai. Tokiu savo elgesiu ir veiksmais E. G. pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

15. Kaip matyti iš E. G. skundo, ji sutinka su faktine situacija, nurodo, kad sureagavo instinktyviai ir apgailestauja dėl pasakyto necenzūrinio žodžio. Tačiau apeliantės vertinimu, vyras, kuriam jis buvo pasakytas, nepatyrė pažeminimo, nebuvo pažeista jo garbė ir orumas, todėl jos veiksmuose nėra administracinio nusižengimo požymių. Visgi, priešingai nei teigia E. G., apygardos teismas pažymi, jog E. G. ir E. L. bei kitų restorano darbuotojų nesiejo jokie - darbiniai, asmeniniai ar kitokie santykiai, restorano darbuotojai kaip įprastai vykdė darbines funkcijas, teikė viešąsias paslaugas, todėl necenzūrinio žodžio vartojimas (kurį vartojusi pripažįsta pati apeliantė), teismo vertinimu, laikytinas užgauliu ir įžeidžiančiu. Pakeltas apeliantės balso tonas, necenzūrinių žodžių vartojimas viešoje vietoje, vakaro metu, kitų restorano darbuotojų ir klientų akivaizdoje, trukdymas praeiti, kasos aparato spaudymas pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo įvertintas kaip pažeidžiantis viešąją tvarką bei žmonių rimtį, kadangi dėl tokio apeliantės elgesio ne tik restorano darbuotojai, tarp jų ir liudytojas E. L., jautėsi pažeminti, tačiau laikinai buvo sutrikdyta ir restorano veikla, iškviestas prekybos centro apsaugos darbuotojas, policijos pareigūnai.

16. Kartu pažymėtina ir tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, teismui gali tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to šiuo atveju E. G. nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo (kaip minėta skunde, E. G. nuomone, Institucija ir apylinkės teismas neteisingai jos veiksmus įvertino kaip nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą) savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui.

17. Iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo (b. l. 67-68) matyti, kad pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį E. G. jau buvo bausta 2023 m. birželio 9 d. protokolu su administraciniu nurodymu. Nagrinėjamu atveju tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą ji padarė per metus laiko nuo prieš tai jai surašyto protokolo administracinio nusižengimo byloje, todėl laikytina, kad šiuo atveju administracinis nusižengimas yra padarytas pakartotinai (ANK 40 straipsnis). Todėl tokie E. G. pakartotinai viešoje vietoje atlikti veiksmai, kurie peržengia normalaus moralės ir teisės normomis apibrėžto žmonių tarpusavio bendravimo ribas, dėl kurių liudytojas E. L. pasijuto nepatogiai, tokius veiksmus matant ir girdint kitiems pašaliniams asmenims, turi būti įvertinti kaip atitinkantys ANK 481 straipsnio 2 dalies požymius. Dėl šių priežasčių apeliantė administracinėn atsakomybėn Institucijos 2024 m. liepos 26 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. Nr. 30-ANR_N-9051-2024 buvo patraukta pagrįstai, atsižvelgta į tai, kad E. G. prisipažino padariusi šį administracinį nusižengimą, gailėjosi (tai pripažinta lengvinančia aplinkybe), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl jai paskirta minimali sankcijoje numatyta bauda – 140 Eur, jos mokėjimą išdėstant į tris dalis.

18. Skundžiamos nutarties aprašomojoje dalyje nurodyta, kad Institucijos pareigūnai tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarytą nusižengimą teisingai kvalifikavo pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį (nors turėjo būti 481 straipsnio 2 dalį), tačiau apygardos teismo vertinimu, toks pirmosios instancijos teismo nutarties aprašomosios dalies trūkumas vertintinas kaip rašymo apsirikimas, kuris nesukelia jokių neigiamų teisinių pasekmių administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir nesuvaržo įstatymu garantuojamų jo teisių, todėl nelaikytinas esminiu ANK pažeidimu.

19. E. G. savo apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad jos veiksmai turėjo būti kvalifikuoti pagal ANK 518 straipsnį (Savavaldžiavimas), o ne pagal 481 straipsnio 2 dalį. ANK 518 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą. Pagal šio straipsnio nuostatas, savavaldžiavimas pasireiškia kaip savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Tai blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose. Remiantis CK 1.137 straipsnio nuostatomis, asmenys, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus arba darytų žalos kitiems asmenims, arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Todėl, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus, laikoma, kad jis veikia savavališkai. Vadinasi, traukiant asmenį atsakomybėn dėl savavaldžiavimo pagal ANK 518 straipsnį, reikia nustatyti šio administracinio nusižengimo požymius – asmens tyčinius veiksmus, kuriais pažeidžiama įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-23-303/2021).

20. Nagrinėjamu gi atveju, administracinio nusižengimo byloje nėra jokių duomenų (jų prie apeliacinio skundo nepateikė ir administracinėn atsakomybėn traukiama pažeidėja) apie tai, kad E. G. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) ar UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiame restorane (duomenys neskelbtini), ar kad tarp jos ir minėtų įmonių būtų pasirašyta kokia nors sutartis ar susitarimas, kurių pagrindu ji galėjo manyti, kad restorano (duomenys neskelbtini) darbuotojai turėjo pareigą jai grąžinti pinigus už 2024 m. kovo 6 d. suteiktas viešojo maitinimo paslaugas, ir dėl savavališko tikros ar tariamos savo teisės vykdymo nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, jos veiksmus būtų buvę galima kvalifikuoti kaip savavaldžiavimą.

21. Savo apeliaciniame skunde E. G. taip pat prašo jai netaikyti administracinio poveikio priemonės, numatytos ANK 27 straipsnio 4 dalyje. ANK 481 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta, kad už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti taikoma administracinio poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose). ANK 481 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus, padarytus viešojoje vietoje vykstančiame renginyje, gali būti skiriamas draudimas lankytis viešosiose vietose vykstančiuose renginiuose nuo šešių mėnesių iki dvejų metų. Ši administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 27 straipsnio 4 dalimi, administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti, gali būti paskirta asmeniui kartu su nuobauda. Visgi, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju E. G. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 2 dalyje padarymą Institucijos nutarimu buvo paskirta minimali sankcijoje numatyta bauda – 140 Eur, jos sumokėjimą išdėstant į tris dalis ir jokia papildoma administracinio poveikio priemonė paskirta nebuvo, todėl klausimas dėl jos netaikymo nespręstinas.

22. Dėl išvardytų motyvų apygardos teismas konstatuoja, kad skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartis, patikrinus ją neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti E. G. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.