Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Miceliumas“ atstovei advokatei Evelinai Davidavičiūtei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Miceliumas“ ieškinį atsakovui R. K. (R. K.) dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2017 m. birželio 13 d. sprendimo Nr. DGKS-2968 darbo byloje Nr. APS-7-6137 panaikinimo ir turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir į bylą pateiktos Darbo ginčų komisijos darbo bylos Nr. APS-7-6137 nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2016-11-14 sudarė terminuotą darbo sutartį Nr. 22 (II t., b. l. 38-40) pagal kurią atsakovas R. K. buvo įdarbintas UAB „Miceliumas“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Darbo sutarties 14 punkte numatyta, jog darbo sutartis įsigalioja 2016-11-14, o 15 punkte nurodyta, kad darbuotojas pradeda dirbti 2016-11-29. 2016-11-14 tarp ieškovės ir atsakovo prie darbo sutarties Nr. 22 taip pat buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, kuria atsakovas įsipareigojo prisiimti visišką materialinę atsakomybę už bet kokio pobūdžio turtą, kurį jam patikėjo darbdavys bei už turtą, kurį gavo iš trečiųjų asmenų vykdymas savo darbo pareigas (2016-11-14 visiškos materialinės atsakomybės sutarties 2 dalis) (III t., b. l. 61-62). 2016-11-29 atsakovas pateikė darbdaviui prašymą darbo užmokestį mokėti jam 1 kartą per mėnesį grynais pinigais arba per banką, tačiau prašyme neužpildė grafos su banko sąskaitos numeriu (II t., b. l. 41). 2017-02-10 ieškovė pateikė pranešimą Sodros sistemoje apie atsakovo darbo pabaigą (I t., b. l. 21-22), kuris buvo atšauktas 2017-02-14 (I t., b. l. 23). 2017-03-18 UAB „Miceliumas“ darbuotojai D. L. (D. L.), A. S. (A. S.), D. S. (D. S.) ir T. I. (T. I.) pasirašė pažeistos transporto priemonės Scania, tranzitinis numeris S-5LSl, važiuoklės numeris YS2P4X20002104918, 2017-03-18 apžiūros aktą, kuriuo patvirtino, kad į automobilį, kurio tranzitinis numeris S-5LSl, važiuoklės numeris YS2P4X20002104918, užpakaline priekabos dalimi įvažiavo R. K. vairuojamas automobilis, kurio tranzitinis numeris S-ILSI, važiuoklės numeris YS2P420002104771, visi vairuotojai pripažino R. K. kaltę, atsakovas pasirašyti aktą atsisakė (I t., b. l. 111, 112). Dėl eismo įvykio metu atsiradusių pažeidimų taisymo ieškovė patyrė 3831,93 Eur nuostolių dėl detalių reikalingų transporto priemonės pažeidimams pašalinti įsigijimo ir transportavimo (1831,93 Eur už naujai įsigytas detales ir 2000 Eur už jų transportavimą) (I t., b. l. 117-118, 119). Iš ieškovės teismui pateiktų vilkikų draudimo sutarčių kopijų nustatyta, kad 2016-03-18 eismo įvykio, metu visi ieškovės vilkikai buvo apdrausti, draudimo įmokos sumokėtos (III t., b. l. 75-115). Atsakovas 2017-04-10 kreipėsi į darbo ginčų komisiją dėl individualaus ginčo, kuri atsakovo prašymą tenkino ir nusprendė išieškoti R. K. naudai iš UAB „Miceliumas“ 1526,32 Eur darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas su privalomaisiais mokesčiais, 1037,08 Eur vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką su privalomais mokesčiais, 2392,12 Eur dienpinigių (II t., b. l. 22-25) Pagal UAB „Miceliumas“ priskaitymų-užskaitymų žiniaraštį atsakovui už 2017 m. sausio ir vasario mėnesius buvo priskaičiuota išmokėti po 376,20 Eur atlyginimo (I t., b. l. 120-121). Pagal darbo užmokesčio žiniaraštį už 2017 m. kovo mėnesį atsakovui buvo sumokėtas 387,39 Eur darbo užmokestis, o už balandžio mėnesį - 147,93 Eur atostoginiai (I t., b. l. 122-123). Pagal UAB „Miceliumas“ apskaitos žiniaraščių duomenis atsakovas pas ieškovą dirbo sausio –balandžio mėnesiais: sausio mėnesį – 176 val., vasario mėnesį – 151 val., kovo mėnesį – 183 val., balandžio mėnesį – 152 val. Iš į bylą pateikto UAB „Miceliumas“ vadovo 2017-03-07 įsakymo Nr. 1-3/7 nustatyta, kad atsakovas kartu su kitais UAB „Miceliumas darbuotojais laikotarpiu nuo 2017 kovo 13 d. iki kovo 27 d. buvo išsiųstas į komandiruotę maršrutu Wielun (PL) - Baku (AZ) taip pat ir šalys: Lenkija - Baltarusija - Rusija - Azerbaidžianas (II t., b. l. 256), išvardinti vairuotojai supažindinti su komandiruočių nuostatais, pažymėtina, kad atsakovas minėto įsakymo savo parašu nepatvirtino (II t., b. l. 256). 2017-02-27 ieškovė raštu pateikė atsakovui prašymą nurodyti savo sąskaitos rekvizitus, kad būtų galimą per banko įstaigą sumokėti deponuotą darbo užmokestį (I t., b. l. 128). 2017-05-17 ieškovė Sodrai pateikė pranešimą dėl atsakovo pravaikštos (I t., b. l. 129). 2017-04-10 atsakovui buvo skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo (I t., b. l. 130). 2017-06-22 rašytiniu pranešimu ieškovė kreipėsi į atsakovą, informuodama, kad jam yra deponuotas 1287,72 Eur darbo užmokestis ir 436 Eur dienpinigių bei atsižvelgiant į tai, kad atsakovas savo banko sąskaitos rekvizitų ieškovei nepateikė, jam išmokėtina suma yra perduota V. G. (V. G.) (I t., b. l. 131), nurodytas pranešimas buvo išsiųstas žinomais atsakovo adresais Pagėgiuose bei Rusijos Federacijoje, tačiau įteiktas nebuvo (I t., b. l. 133-136). 2017 m. liepos 12 d. pakvitavime atsakovas savo parašu patvirtino, kad iš ieškovės įgalioto asmens V. G. atsiėmė 1723,72 Eur, pretenzijų darbdaviui neturi (I t., b. l. 132). Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, kad patyrė 2000 Eur bylinėjimosi išlaidų (III t., b. l. 122,123, 125).

Dėl darbo ginčus reglamentuojančių teisės aktų taikymo

Pažymėtina, kad šalių darbo santykiai prasidėjo 2016 m. lapkričio mėnesį, tai yra galiojant senojo darbo kodekso (toliau – DK) nuostatoms, o pasibaigė 2017 m. balandžio mėnesį, tai yra galiojant naujojo DK nuostatoms, todėl sprendžiant kilusį ginčą vadovaujamasi 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio darbo kodekso nuostatomis (2016 m. rugsėjo 14 d. Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 6 straipsnis). DK 231 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus. Ginčo šalis, pareiškusi ieškinį teisme, vadinama ieškovu, o kita šalis – atsakovu. Darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas (DK 231 straipsnio 4 dalis). Jeigu teismas tai laiko tikslinga, nagrinėjant darbo ginčą dėl teisės teisme gali būti remiamasi darbo ginčų komisijos surinktais ar jai pateiktais įrodymais. Teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 5,7 dalys).

Lietuvos Respublikos DK komentare dėl DK 6 straipsnio 7 dalies nuostatų taikymo nurodyta, kad materialiosios teisės prasme darbo ginčus nagrinėjančios institucijos turi taikyti teisės normas, galiojusias visuomeninių santykių srityje kilusio konflikto metu. Taip pat nustatoma, kad turi būti taikomos ir procesinės normos, galiojusios skundo, prašymo ar ieškinio padavimo dieną. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys teisme yra pareikštas 2017 m. liepos 13 d., todėl jam spręsti taikytinos procesinės teisės normos įsigaliojusios nuo 2017 m. liepos 1 d., tačiau ginčas sprendžiamas pagal iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusio DK nuostatas.

Dėl ieškovo reikalavimo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2017 m. birželio 13 d. sprendimą Nr. DGKS-2968 darbo byloje Nr. APS-7-6137

Byloje esančiais duomenimis atsakovas 2017-04-11 kreipėsi į Darbo ginčų komisiją dėl neišmokėto darbo užmokesčio išieškojimo, 2017-06-13 Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisija sprendimu Nr. DGKS-2968 atsakovo prašymas ieškovei UAB „Miceliumas“ dėl neišmokėto darbo užmokesčio išieškojimo buvo tenkintas R. K. naudai iš UAB „Miceliumas“ nutarta išieškoti 1526,32 Eur darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas su privalomaisiais mokesčiais, 1037,08 Eur vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką su privalomais mokesčiais, 2392,12 Eur delspinigių (II t., b. l. 22-25). Be to, 2017-06-13 Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisija sprendimu Nr. DGKS-2964 buvo atsisakyta nagrinėti ieškovės UAB „Miceliumas“ prašymą dėl žalos atlyginimo R. K. kaip nepriskirtą darbo ginčų komisijos kompetencijai, išaiškinant ieškovei teisę dėl šio ginčo išsprendimo kreiptis į teismą.

Ieškovė (pateikusi teismui ieškinį) UAB „Miceliumas“ nesutikdama su darbo ginčų komisijos sprendimu prašo panaikinti 2017-06-13 sprendimą DGKS-2968 darbo byloje Nr. APS-7-6137 ir priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 3 831,93 Eur žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, kad Darbo kodekso redakcijos įsigaliojusios nuo 2017-07-01 231 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau tekste – CPK) nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus. Ginčo šalis, pareiškusi ieškinį teisme, vadinama ieškovu, o kita šalis – atsakovu. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad Darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas CPK nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).

Nagrinėjamu atveju ieškovė nesutikdama su darbo ginčų komisijos sprendimu pateikė ieškinį teismui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei remiantis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti ieškovo ieškinio reikalavimą ir panaikinti Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2017-06-13 sprendimą DGKS-2968 darbo byloje Nr. APS-7-6137, kadangi šios institucijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas. Ieškovui pareiškus ieškinį teisme, individualaus darbo ginčo, dėl kurio išnagrinėjimo buvo kreiptasi į Darbo ginčų komisiją, nagrinėjimas yra perkeltas į teismą.

Dėl atsakovui priklausančio išmokėti darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas dydžio

Ieškovė reikšdama teismui ieškinį ginčija atsakovui priklausančio mokėti darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas dydį.

DK 141 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną.

Iš byloje esančios darbo sutarties nustatyta, kad 2016-11-14 atsakovas buvo priimtas dirbti pas ieškovę tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo pareigoms nustatant 495 Eur atlyginimą nustatant 8 valandų per dieną darbo laiką ir 40 valandų per savaitę. Darbo sutarties įsigaliojimas buvo numatytas nuo 2016-11-14 darbuotojui pradedant dirbti 2016-11-29. 2017-04-10 atsakovui buvo skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo.

Iš byloje pateikto UAB „Miceliumas“ priskaitymų-užskaitymų žiniaraščio duomenų nustatyta, kad atsakovui už 2017 m. sausio ir vasario mėnesius buvo priskaičiuota išmokėti po 376,20 Eur atlyginimo (I t., b. l. 120-121). Pagal darbo užmokesčio žiniaraštį už 2017 m. kovo mėnesį atsakovui buvo priskaičiuota išmokėti 387,39 Eur darbo užmokesčio, o už balandžio mėnesį - 147,93 Eur išmokų už nepanaudotas atostogas (I t., b. l. 122-123). Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju ginčo dėl ieškovės pareigos sumokėti atsakovui jo 1287,72 Eur darbo užmokestį nėra. Ieškovės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai - ieškovės atsakovui 2017-06-22 pateiktas rašytinis pranešimas, kuriuo jis buvo informuotas, kad jam yra deponuotas 1287,72 Eur darbo užmokestis (I t., b. l. 131) patvirtina, kad ieškovė pripažįsta, jog atsakovui buvo priskaičiuotas ir turėjo būti išmokėtas 1287,72 Eur darbo užmokestis. Ieškovės nurodytas aplinkybes dėl tinkamo mokesčių sumokėjimo patvirtina 2017 m. sausio ir vasario mėnesio priskaitymų-išskaitymų žiniaraščiai, kuriuose nurodyta, kad 2017 m. sausio ir vasario mėnesiais nuo atsakovui mokėtino darbo užmokesčio ieškovė atliko išskaitymus VSDFV fondui bei išskaičiavo gyventojų pajamų mokestį, taip pat įmonė Sodrai nurodytais mėnesiais sumokėjo po 154,34 Eur įmokų.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė paaiškino, jog darbo ginčų komisija sprendime nurodydama, jog atsakovui priskaičiuota 1526,32 Eur su privalomais mokėti mokesčiais bei paaiškino, jog atsakovui buvo išmokėta 1287,72 Eur atskaičius privalomai mokėti mokesčius, kurie buvo paskirstyti įstatymų nustatyta tvarka. Pagal ieškovės pateiktus priskaitymų-išskaitymų žiniaraščius nustatyta, jog ieškovui už 2017 m. sausį ir vasarį priskaičiuotas darbo užmokestis po 495,00 Eur į mėnesį, už kovą – 387,39 Eur ir už balandį – 147,93 Eur kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Iš viso atsakovui paskaičiuota 1526,32 Eur darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas su privalomais mokėti mokesčiais. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, išklausius ieškovės atstovės paaiškinimus, darytina išvada, kad byloje nėra duomenų patvirtinančių, jog ieškovė nesumokėjo privalomųjų mokesčių nuo atsakovui priskaičiuoto darbo užmokesčio (I t., b. l. 120-123). Be to, bylos duomenys patvirtina, kad 1287,72 Eur dydžio darbo užmokestis kartu su mokėtinais dienpinigiais atsakovui buvo deponuotas ir 2017-07-12 pasirašytinai perduotas atsakovui (I t., b. l. 132).

Dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo

Skundžiamu DGK sprendimu atsakovui iš ieškovės buvo priteista 1037,08 Eur vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką, konstatavus, kad ieškovė pažeidė DK 141 straipsnio 1 dalyje

nustatytą pareigą atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju. Ieškovė nesutinka su šia išvada, nurodydama, kad atsiskaityti su atsakovu uždelsė tik dėl atsakovo kaltės, nes jis pats neatvyko į darbovietę, savo banko sąskaitos rekvizitų nebuvo nurodęs, o paties atsakovo darbdaviui nurodytu adresu jam adresuoti laiškai grįždavo neįteikti. Mano, kad nurodytos aplinkybės patvirtina, jog su atsakovu buvo uždelsta atsiskaityti išimtinai dėl atsakovo kaltės.

Vadovaujantis DK 141 straipsnio 3 dalimi, kai uždelsiama atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog taikant DK 141 straipsnio 3 dalies nuostatas būtina nustatyti šias aplinkybes: pirma, neatsiskaitymo laiku faktą; antra, faktą, kad dėl neatsiskaitymo nėra darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje padarinių taikymas siejamas su darbdavio kalte ir darbuotojo kaltės nebuvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-625/2008).

Kasacinio teismo praktikoje yra nustatyta, jog DK 141 straipsnio 3 dalis nustato kompensuojamąjį mechanizmą, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2016-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501-701/2016). Kasacinio teismo praktikoje taip pat akcentuojama būtinybė užtikrinti proporcingumo, šalių interesų pusiausvyros principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87/2013).

Teismas spręsdamas klausimą dėl kieno kaltės buvo uždelsta atsiskaityti su atsakovu atsižvelgia į byloje esančius ir bylos nagrinėjimo metu ištirtus rašytinius įrodymus, ieškovės atstovės bei liudytojų paaiškinimus. Įvertintina tai, kad ieškovas po sugrįžimo iš komandiruotės nebeatvyko į darbovietę, pats su darbdaviu nesusisiekė, jokių paaiškinimų nepateikė. Atsakovas taip pat buvo pateikęs darbdaviui netinkamai užpildytą prašymą dėl darbo užmokesčio pervedimo, jame nenurodydamas savo banko sąskaitos numerio. Esant nurodytoms aplinkybėms yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad atsakovas su ieškove tinkamai nebendradarbiavo. Vertindamas savalaikio neatsiskaitymo su atsakovu priežastis teismas taip pat atsižvelgia ir į ieškovės veiksmus sprendžiant klausimą dėl galimų kliūčių darbo užmokesčiui išmokėti. Teismo vertinimu, ieškovės atsakovui pateikti prašymai nurodyti savo sąskaitos numerį bei informavimas apie jam deponuotą darbo užmokestį ir dienpinigius, bandymai susisiekti paštu bei telefonu įrodo aktyvų ieškovės siekį išmokėti atsakovui jam priklausančias su darbo santykiais susijusias sumas (CPK 178, 185 straipsniai).

Apibendrinant nurodytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad vėlavimą atsiskaityti nulėmė ne ieškovės veiksmai, o atsakovo pasyvumas ir neveikimas, todėl nėra pagrindo konstatuoti darbdavio (ieškovės) kaltę dėl neatsiskaitymo su darbuotoju jo paskutinę darbo dieną, bei atitinkamai nėra pagrindo taikyti DK 141 straipsnio 3 dalies nuostatas ir priteisti atsakovui jo vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką.

Dėl atsakovui priklausančių išmokėti dienpinigių dydžio

Ieškovė nesutikdama su skundžiamu DGK sprendimu teigia, kad atsakovui nepagrįstai buvo paskaičiuota priteistinų dienpinigių suma - 2392,12 Eur. Nurodo, kad atsakovas buvo siųstas tik į vieną komandiruotę Lenkija – Azerbaidžianas, kurioje praleido 14 dienų. Už nurodytą laikotarpį komandiruotėje atsakovui buvo paskaičiuota 436 Eur dienpinigių, apie kuriuos atsakovas buvo informuotas ir ši suma kartu su atsakovui priklausiusius mokėti darbo užmokesčiu buvo išmokėta 2017-07-12. Pakvitavime atsakovas savo parašu patvirtino, kad iš ieškovės įgalioto asmens V. G. atsiėmė 1723,72 Eur (darbo užmokestį ir dienpinigius), pretenzijų darbdaviui neturi.

Teismas pažymi, jog vairuotojai, kurių darbo pobūdis susijęs su krovinių gabenimu tarptautiniais maršrutais, yra specifiniai darbo santykių subjektai, kadangi faktiškai jų darbas yra mobilaus pobūdžio ir darbo funkcijų atlikimas kasdiena kintantis, todėl atlyginimas už darbo funkcijų atlikimą taip pat yra specifinis. Pažymėtina, kad vadovaujantis CPK 220 straipsnio 1-2 dalimis, darbuotojams, pasiųstiems į tarnybines komandiruotes, garantuojama, kad per visą komandiruotės laiką paliekama darbo vieta (pareigos) ir darbo užmokestis. Be to, jiems mokami dienpinigiai ir kompensuojamos su komandiruote susijusios išlaidos. Šių išmokų dydį ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Komandiruotės į užsienį dienpinigių normos nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ patvirtintu Maksimalių dienpinigių dydžių sąrašu.

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas kreipdamasis į darbo ginčų komisiją buvo nurodęs jog 2017 m. metais komandiruotėse praleido 34 dienas, tačiau šios aplinkybės jokiais įrodymais nepagrindė. DGK priimdama 2017-06-27 sprendimą Nr. DGKS-2968 rėmėsi atsakovo pase esančiomis žymomis apie sienos kirtimą bei paskaičiavo dienpinigių dydį išvesdama aritmetinį vidurkį pagal dienų praleistų komandiruotėse, atsižvelgiant į įvairiose šalyse taikomą koeficientą. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė nurodė, kad atsakovas buvo siųstas tik į vieną komandiruotę Lenkija - Azerbaidžanas 2017 m. kovo mėnesį bei atsižvelgiant į tai po kiek dienų atsakovas praleido užsienio šalyse, paskaičiavo atsakovui išmokėti 436 Eur dienpinigių. Pagal ieškovės teismui pateiktus duomenis atsakovas šios komandiruotės metu kovo 13-14 d. buvo Lenkijoje, kovo 15-16 dienomis - Baltarusijos Respublikoje, kovo 17-18 dienomis Rusijos Federacijoje, kovo 19-23 dienomis nurodyta prastova dėl vairuotojo kaltės (dėl eismo įvykio metu apgadintos transporto priemonės remonto darbų atlikimo), kovo 24 dieną – Rusijos federacijoje, kovo 25-26 dienomis – Azerbaidžane, kovo 27 d. – Rusijos Federacijoje, kovo 28 d. - Baltarusijos Respublikoje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ nurodytomis dienpinigių normomis atsakovui už šią komandiruotę mokėtini dienpinigiai turi būti paskaičiuoti tokiu būdu: (2 x 38) + (2 x 42) + (2 x 41) + 41 + (2 x 35) +41 + 42 = 436.

Civilinio proceso kodekso 185 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą išaiškino, kad teismų praktikoje suformuluotos įrodinėjimo taisyklės: įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus įstatyme numatytas išimtis; teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

Ieškovė į bylą pateikė 2017-03-07 UAB „Miceliumas“ vadovo įsakymą Nr. 1-3/7, patvirtinantį, kad atsakovas kartu su kitais UAB „Miceliumas darbuotojais laikotarpiu nuo 2017-03-13 iki 2017-03-27 buvo išsiųstas į komandiruotę maršrutu Wielun (PL) – Baku (AZ) taip pat ir šalys: Lenkija - Baltarusija - Rusija – Azerbaidžianas, kelionės tikslas pervaryti vilkikus su puspriekabėmis (II t., b. l. 256). Byloje kitų duomenų apie komandiruotes į kurias dirbdamas UAB „Miceliumas“ galėjo vykti atsakovas nėra, todėl įvertinus byloje esančių ir teismo ištirtų įrodymų visumą, teismo posėdžio metu išklausius liudytojo buvusio ieškovės įmonės direktoriaus J. M. ir ieškovės atstovės paaiškinimų byloje, teismas neturi pagrindo abejoti ieškovės išdėstyta pozicija, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2017 m. sausio iki kovo mėnesio į kitas komandiruotes nevyko. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad bylos duomenys patvirtina, jog atsakovui buvo išduota nacionalinė viza D leidžianti laisvai kirsti valstybės sieną, todėl jis galėjo kirsti valstybės sieną ir asmeniniais ne tik darbo tikslais. Teismo vertinimu, įvertinus tai, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie kitas atsakovo komandiruotes, darytina išvada, kad nėra teisinio bei faktinio pagrindo kiekvieną atvejį, kuomet atsakovas kirsdavo sieną laikyti komandiruote, už kurią atsakovui turėtų būti mokami dienpinigiai (CPK 178, 185 straipsniai).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad ieškovės paskaičiuota ir atsakovui 2017-07-12 perduota dienpinigių suma - 436 Eur, atitinka aptarto Vyriausybės nutarimo nuostatas, ir yra paskaičiuota tinkamai, be to, atsakovas taip pat su šia dienpinigių suma sutiko pasirašydamas 2017-07-12 pakvitavimą (I t., b. l. 132), todėl laikytina, kad ieškovė UAB „Miceliumas“ dienpinigius atsakovui išmokėjo tinkamai.

Apibendrinant aukščiau aptartas aplinkybes dėl ieškovės atsakovui išmokėtų išmokų, teismo vertinimu, byloje pateikta rašytinė medžiaga patvirtina, kad atsakovui R. K. nors ir nesilaikant įstatyme nustatytų atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju terminų, buvo paskaičiuotos ir išmokėtos jam priklausančios su darbo santykiais susijusios sumos pagal šalių sudarytą 2016-11-14 darbo sutartį. Atsižvelgiant į tai, kad pasirašydamas 2017-07-12 pakvitavimą (I t., b. l. 132) atsakovas patvirtino, jog jam yra išmokėtas 1287,72 Eur darbo užmokestis ir 436 Eur dienpinigiai bei remdamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principais, teismas konstatuoja, kad ieškovė UAB „Miceliumas“ (buvęs darbdavys) yra visiškai atsiskaičiusi su atsakovu R. K. (buvusiu darbuotoju).

Dėl žalos priteisimo

Ieškovė nurodo, kad kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, Vilniaus skyrių, dėl atsakovo padarytos ir neatlygintos žalos priteisimo. Tačiau 2017-06-13 Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimu Nr. DGKS-2964 buvo atsisakyta nagrinėti ieškovės UAB „Miceliumas“ prašymą dėl žalos atlyginimo R. K. kaip nepriskirtą darbo ginčų komisijos kompetencijai, išaiškinant, jog dėl šio ginčo išsprendimo reikia kreiptis į teismą.

Ieškovė nurodo, kad atsakovas R. K. turi atlyginti ieškovei padarytą materialinę 3831,93 Eur žalą. Teigia, kad šiuo atveju ieškovė prašo iš atsakovo tik tiesioginių nuostolių atlyginimo – išlaidų, apgadinto automobilio detalių įsigijimui ir transportavimui. Detalės eismo įvykio metu apgadintos transporto priemonės remontui pirktos iš oficialios atstovybės, jos buvo naujos, todėl jų nusidėvėjimas neskaičiuojamas, kaina nemažintina. Transportavimas buvo organizuotas skubos tvarka į kitą valstybę. Ieškovė taip pat turėjo išlaidų detalių sumontavimui, tačiau neturėdama išlaidas pagrindžiančių dokumentų, pastarųjų atlyginimo priteisimo neprašo.

Darbuotojo materialinė atsakomybė darbo teisėje suprantama kaip darbuotojo pareiga atlyginti darbdaviui žalą, padarytą neatlikus ar netinkamai atlikus darbuotojui nustatytas pareigas. Ji atsiranda esant DK 246 straipsnyje nustatytoms sąlygoms. Šios atsakomybės tikslas – atlyginti darbdaviui padarytą turtinę (tiesioginiai nuostoliai bei negautos pajamos) ir neturtinę žalą (DK 250, 257 straipsniai). DK 253 straipsnyje pateikiamas pavyzdinis darbuotojo materialinės atsakomybės atvejų sąrašas. Pagal jį darbuotojas privalo atlyginti materialią žalą, atsiradusią, be kita ko, dėl: turto netekimo ar jo vertės sumažėjimo, sugadinimo (sužalojimo) (1 punktas); išlaidų, susidariusių dėl sugadintų daiktų (4 punktas); netinkamo materialinių vertybių saugojimo (5 punktas). Darbuotojų materialinė atsakomybė būna dviejų rūšių: ribotoji ir visiška. Ribotoji darbuotojų materialinė atsakomybė įtvirtinta DK 254 straipsnyje ir, jai esant, darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio. Visiškos materialinės atsakomybės atvejai nustatyti DK 255 straipsnyje, kurio 3 punkte įtvirtinta darbuotojo pareiga atlyginti visą žalą, jei ji padaryta darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Darbdavys, atlyginęs darbuotojo padarytą žalą, turi į darbuotoją regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę; atlygintina žala nustatoma tokio dydžio, kurį darbdavys regreso teise įgijo dėl darbuotojo padarytos žalos atlyginimo (DK 257 straipsnio 4 dalis). Šioje byloje nustatyta, kad šalys 2016-11-14 prie darbo sutarties Nr. 22 taip pat sudarė visiškos materialinės atsakomybės sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo prisiimti visišką materialinę atsakomybę už bet kokio pobūdžio turtą, kurį jam patikėjo darbdavys bei už turtą, kurį gavo iš trečiųjų asmenų vykdymas savo darbo pareigas (2016-11-14 visiškos materialinės atsakomybės sutarties 2 ir 3 dalys) (III t., b. l. 61-62).

Darbuotojo materialinės atsakomybė atsiranda, kai nustatoma DK 246 straipsnyje numatytų sąlygų visuma: 1) padaroma žala; 2) žala padaryta neteisėta veika; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) yra pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais; 6) žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla. Konkrečioje byloje sprendžiant, ar yra pagrindas taikyti darbuotojo materialinę atsakomybę, reikia nustatyti, ar egzistuoja visos DK 246 straipsnyje nurodytos būtinos sąlygos.

Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, o piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnis). Pagal CK 6.251 straipsnį žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatyme nustatytų ar leistų išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Asmens teisė į turtinės ir neturtinės (materialinės ir moralinės) žalos atlyginimą yra garantuota įstatymų, ji turi būti įgyvendinama nustatyta tvarka, nepažeidžiant nei bendrųjų teisinės valstybės principų, nei teisingumo principo. Kai žala padaroma asmens turto sugadinimu, teisingas žalos atlyginimas reiškia, kad turi būti nustatyta nukentėjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginė išraiška – prarasto turto vertė ir šie netekimai kompensuojami. Žalos dydis – viena iš įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių bylose dėl žalos atlyginimo, šios aplinkybės įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui (CPK 178 straipsnis).

Parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad jis užpildė eismo įvykio deklaraciją ir perdavė ją darbdaviui, tačiau į teismo posėdį neatvyko, savo paaiškinimų teismui nedavė, jokių įrodymų, pagrindžiančių jo nurodomas aplinkybes nepateikė. Civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Darbo kodekso galiojusio iki 2017-07-01, t.y. atsakovo darbo atsakovo įmonėje metu, 35 straipsnyje buvo numatyta, jog įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise. Teismas, įvertinęs byloje esančią rašytinę medžiagą, išklausęs dalyvaujančių byloje asmenų ir liudytojų paaiškinimų, konstatuoja, kad atsakovas padaręs eismo įvykį turėjo atitinkamas pareigas dėl tinkamo šio eismo įvykio įforminimo ir šių pareigų neįvykdęs veikė neteisėtai, pažeisdamas DK 35 straipsnyje ir CK 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas įstatymo normas. Tarp atsakovo neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo yra nustatytas tiesioginis priežastinis ryšys - atsakovas parengiamojo teismo posėdžio metu pripažino savo kaltę dėl eismo įvykio pabrėžė, kad pats savo iniciatyva pradėjo apgadintos transporto priemonės remontą, šią aplinkybę patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojai. Pažeidėjas (atsakovas) ir nukentėjusioji šalis (ieškovė) teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais, kadangi atsakovas dirbo UAB „Miceliumas“ pagal terminuotą darbo sutartį ir pažeidimo padarymo metu buvo komandiruotas transporto priemonių pristatymui kartu su kitais įmonės darbuotojais. Žalos atsiradimas yra tiesiogiai susijęs su darbo veikla, nes žala padaryta atsakovui, vykdant darbo funkcijas.

Ieškovė į bylą pateikė rašytinius įrodymus – draudimo polisus, patvirtinančius, kad 2016-03-18 eismo įvykio, metu visi ieškovės vilkikai buvo apdrausti, draudimo įmokos sumokėtos (III t., b. l. 75-115). Bylos medžiaga, liudytojų pasiaiškinimai įrodo, kad atsakovui važiuojant su ieškovei priklausančiu automobiliu/sunkvežimiu įvyko kelių eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta kita ieškovės gabenamo krovinio (jos valdomos) transporto priemonė. Byloje nėra ginčo dėl to, jog eismo įvykis dėl kurio ieškovė siekia prisiteisti žalą iš atsakovo įvyko atsakovo komandiruotės metu, t.y. kai šalis siejo darbo teisiniai santykiai, darbo metu ir atliekant darbo funkcijas.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad tam, jog ieškovė galėtų kreiptis į draudimo kompaniją dėl žalos atlyginimo atsakovas turėjo tinkamai įforminti eismo įvykį, t.y. iškviesti policijos pareigūnus bei užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Iš teismo posėdžio metu liudytojo J. M. duotų paaiškinimų nustatyta, kad jei eismo įvykio metu padaryta žala yra nedidelė, į draudimo kompaniją kreiptis nėra būtina. Nagrinėjamu atveju įvykus eismo įvykiui atsakovas susisiekė su ieškovės direktoriumi, informavo apie eismo įvykį, tačiau duomenų, patvirtinančių, kad tinkamai įgyvendino savo pareigą pranešti apie eismo įvykį policijos pareigūnams bei užpildyti eismo įvykio deklaraciją, byloje nėra. Atsakovas teigdamas, jog tinkamai įgyvendino savo pareigą dėl komandiruotės metu įvykusio įvykio šios aplinkybės neįrodė (CPK 178, 185 straipsniai). Ieškovė padarytos žalos dydžiui pagrįsti į bylą pateikė UAB „Scania Lietuva“ 2017-03-20 išrašytą sąskaitą faktūrą 1831,93 Eur sumai bei RAP „Velant Trans Ukraina“ Lietuvos filialo 2013-03-20 kasos pajamų orderį, patvirtinantį, kad UAB „Miceliumas direktorius J. M. sumokėjo 2000 Eur už pervežimo paslaugas maršrutu Kaunas (LT) – Rostov na Donu (RU) (I t., b. l. 117, 118).

Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad ieškovė įrodė visas būtinas atsakovo materialinės atsakomybės taikymo sąlygas, todėl yra pagrindas ieškovės turėtas tiesiogines išlaidas dėl naujų detalių skirtų atsakovo apgadintai transporto priemonei suremontuoti pirkimo - 1831,93 Eur ir jų transportavimo į kitą šalį išlaidas - 2000 Eur pripažinti atsakovo padaryta žala, kurios dydis - 3831,93 Eur. Ieškovės patirtos žalos dydis yra pagrįstas byloje esančiais rašytiniais įrodymais, liudytojų paaiškinimais, iš kurių nustatyta, kad dėl atsakovo kaltės įvyko eismo įvykis, kurio padariniams pašalinti skubiai buvo nupirktos ir transportuotos remontui būtinos detalės. Nors parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad už remonto darbus (detalių dažymą) sumokėjo pats, vilkiką patvarkė taip pat pats su kitų darbuotojų pagalba, o ne autoservise, tačiau byloje šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nėra, jas paneigia kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai (I t., b. l. 117-118, 119), liudytojų paaiškinimai. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas taikyti atsakovui materialinę atsakomybę ir priteisti 3831,93 Eur žalos atlyginimą laikytinas įrodytu ir pagrįstu (CPK 178, 185 straipsniai), todėl tenkintinas.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007). Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos už priteistą sumą - 3831,93 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2017 m. rugsėjo 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis), bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovė patyrė 198 Eur išlaidų dėl žyminio mokesčio sumokėjimo bei 2000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (III t., b. l. 122, 123, 125). Atsižvelgiant į tai, kad teismas ieškovės ieškinį tenkino visiškai, ieškovei iš atsakovo priteistina 2198 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Miceliumas“ ieškinį tenkinti.

Pripažinti, kad ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Miceliumas“ yra visiškai atsiskaičiusi su atsakovu R. K. pagal 2016 m. lapkričio 14 d. sudarytą darbo sutartį Nr. 22.

Priteisti iš atsakovo R. K. (R. K.) 3831,93 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt vieną eurą 93 centus) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3831,93 Eur (trijų tūkstančių aštuonių šimtų trisdešimt vieno euro 93 centų) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2017 m. rugsėjo 26 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 2198 Eur (du tūkstančius vieną šimtą devyniasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimui įsiteisėjus grąžinti darbo ginčų komisijai darbo bylą Nr. APS-7-6137.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose.