Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Miceliumas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Miceliumas“ ieškinį atsakovui R. K. (R. K.) dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2017 m. birželio 13 d. sprendimo Nr. DGKS-2968 darbo byloje Nr. APS-7-6137 panaikinimo ir turtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2017 m. birželio 13 d. sprendimą Nr. DGKS-2968 darbo byloje Nr. APS-7-6137 visa apimtimi, priteisti iš atsakovo Rusijos Federacijos piliečio R. K. (R. K.) 3 831,93 EUR žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-07-20 nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad iš teismui pateikto ieškinio ir jo priedų nustatyta, kad atsakovas nuo 2016 m. lapkričio 16 d. dirbo pas ieškovę pagal terminuotą darbo sutartį. Tuo pagrindu Lietuvos Respublikos darbo birža 2016 m. lapkričio 14 d. išdavė atsakovui leidimą dirbti, prieš tai 2016 m. lapkričio 9 d. atsakovui buvo išduota nacionalinė viza D, išduodama užsieniečiui, kuriam leista laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Ieškovė nurodo, kad 2017 m. balandžio 10 d. atsakovas buvo atleistas iš darbo, o Lietuvos darbo biržos jam išduotas leidimas dirbti bei Migracijos departamento išduota nacionalinė viza D anuliuoti. Skundžiamame Darbo ginčų komisijos sprendime konstatuota, kad atsakovas ieškovei buvo nurodęs savo adresą Rusijos Federacijoje bei pažįstamo asmens adresą Pagėgiuose, pas kurį atvykęs apsistodavo. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės paneigia ieškovės nurodytą aplinkybę, kad atsakovas turi gyvenamąją vietą Lietuvoje. Ieškovė nurodo, kad jos buveinės vieta – Šilutės pl. 21, Klaipėda, tačiau iš teismui pateiktų ieškinio priedų (su atsakovu 2016 m. lapkričio 14 d. pasirašytos darbo sutarties, VSDFV pranešimų, ieškovės atsakovui teikto prašymo dėl atsakovo sąskaitos rekvizitų pateikimo, ieškovės pranešimų atsakovui dėl deponuoto darbo užmokesčio) matyti, kad ieškovė veiklą vykdo ne adresu Šilutės pl. 21, Klaipėda, o adresu Šaltkalvių g. 64-23, Vilnius. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad atsakovas dėl jam neišmokėto darbo užmokesčio kreipėsi į Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisiją, nes vadovaujantis DK 289 straipsnio 3 dalimi prašymas paduodamas darbo ginčų komisijai prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, kurio teritorijoje yra darbuotojo darbovietė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tai, kad daugumos įrodymų buvimo vieta, ieškovės faktinė veiklos vieta, yra ne Klaipėdos mieste, vertintina kaip pagrindas pateiktą ieškinį atsisakyti priimti kaip neteismingą Klaipėdos miesto apylinkės teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Ieškovei išaiškintina, kad su ieškinyje nurodytais reikalavimais ji turi teisę kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą arba pagal žalos padarymo vietą į Rusijos Federacijos kompetentingą teismą. Atskirajame skunde ieškovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2017-07-20 nutartį, klausimą dėl ieškinio priėmimo išspręsti iš esmės – ieškovės ieškinį priimti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 30 straipsnio 6 dalį, kas lėmė iš esmės nepagrįstos ir neteisėtos nutarties priėmimą. Ieškovė reikšdama reikalavimą atlyginti nuostolius fiziniam asmeniui pagal CPK 29 straipsnį, 30 straipsnio 6 dalį gali pateikti ieškinį teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą (bendroji taisyklė), ieškovo gyvenamąją vietą (buveinę) arba žalos padarymo vietą. Ieškovė ieškinį pateikė teismui pagal ieškovės buveinės adresą. Pirmosios instancijos teismas nurodydamas, kad ieškovės buveinė yra Vilniaus mieste, rėmėsi neaktualiais ir pasenusiais duomenimis, kas lėmė nepagrįsto sprendimo priėmimą. Ieškovės buveinė nuo 2017-04-07 yra Klaipėdos mieste.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinta galimybė sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).Ieškovė su atskiruoju skundu pateikė teismui papildomus įrodymus. Kadangi minėtais įrodymais ieškovė grindžia savo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, jie pridėtini prie bylos. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2017 m. birželio 13 d. sprendimą Nr. DGKS-2968 darbo byloje Nr. APS-7-6137 visa apimtimi, priteisti iš atsakovo Rusijos Federacijos piliečio R. K. (R. K.) 3 831,93 EUR žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą Klaipėdos miesto apylinkės teismui.Atskirasis skundas motyvuojamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CPK 30 straipsnio 6 dalį, spręsdamas ieškinio teismingumo klausimą.Teismas, spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio (pareiškimo) priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą). Nustatęs, kad nėra bent vienos iš CPK 137 straipsnio antrojoje dalyje nurodytos teisės kreiptis į teismą prielaidos ar šios teisės įgyvendinimo sąlygos, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį. Viena jų – kai ieškinys neteismingas tam teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismingumas yra numatytas kaip viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurios buvimą ar nebuvimą teismas privalo aiškintis ex officio ieškinio priėmimo metu.Kaip nustatyta iš byloje esančių įrodymų, Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2017 m. birželio 13 d. sprendimu Nr. DGKS-2968 darbo byloje Nr. APS-7-6137 nuspręsta išieškoti 1 526,32 EUR neišmokėto darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas, 1 037,08 EUR vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką, 2 392,12 EUR dienpinigių. Ieškovė su tokiu sprendimu nesutinka, todėl pareiškė reikalavimą panaikinti minėtą sprendimą. Darbo kodekso 296 straipsnyje (įstatymas, galiojęs iki 2017-07-01) įtvirtinta, kad, jeigu ginčo šalys nesutinka su darbo ginčų komisijos sprendimu, jos per mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos gali pareikšti ieškinį apylinkės teisme, vadovaudamosi Civilinio proceso kodekso nuostatomis. CPK 411 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta galimybė ieškinį paduoti pagal bendrojo teismingumo taisykles arba pagal vietą, kurioje darbas yra dirbamas, buvo dirbamas ar turėjo būti dirbamas, tačiau atsižvelgiant į visą CPK 411 straipsnio struktūrą, jo 2 dalis taikoma tik tuo atveju, jei ieškovas yra darbuotojas. Šioje byloje ieškinį dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo pateikė ne darbuotojas, o darbdavė – UAB „Miceliumas“, todėl šiuo atveju taikomos bendrosios teismingumo taisyklės. Pagal bendrojo teismingumo taisyklę ieškinys pareiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją (buveinės) vietą (CPK 29 straipsnis).Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad vienintelė ieškovei žinoma atsakovo gyvenamoji vieta Lietuvos Respublikoje yra Geležinkelio g. 5A, Pagėgiuose. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas neturi gyvenamosios vietos Lietuvoje. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė atsižvelgęs į tai, kad 2017 m. balandžio 10 d. atsakovas buvo atleistas iš darbo, o Lietuvos darbo biržos jam išduotas leidimas dirbti bei Migracijos departamento išduota nacionalinė viza D anuliuoti. Tačiau iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovas nagrinėjant darbo ginčą nurodė, jog atvykęs į Lietuvą apsistoja pas pažįstamą žmogų Pagėgiuose, ten atsakovui buvo atsiųstas pranešimas atvykti į darbo ginčų komisijos posėdį, minėtą pranešimą atsakovas gavo. Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog paskutinė žinoma atsakovo gyvenamoji vieta yra Geležinkelio g. 5A, Pagėgiuose, pagal CK 2.16 str. 2 d.ir 2.17 str. 2 d. kriterijus. Esant šioms aplinkybėms, ieškinys dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo yra teismingas Tauragės rajono apylinkės teismui (CPK 29 straipsnis).Tačiau iš ieškinio reikalavimų nustatyta, jog ieškovė taip pat reiškia reikalavimą dėl 3 831,93 EUR žalos atlyginimo priteisimo. Vadovaujantis CPK 30 straipsnio 6 dalimi, ieškinys dėl žalos, padarytos asmenų turtui, gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą (buveinę) arba žalos padarymo vietą. Iš ieškovės su atskiruoju skundu pateiktų įrodymų nustatyta, kad 2017-04-07 ieškovės vienintelio akcininko sprendimu įregistruotas ieškovės buveinės adresas – Šilutės pl. 21, Klaipėda. Viešai prieinami VĮ Registrų centro duomenys taip pat patvirtina, jog ieškovės buveinės adresas yra Šilutės pl. 21, Klaipėda. Esant šioms aplinkybėms bei vadovaujantis CPK 30 straipsnio 6 dalimi, ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti pareiškiamas Klaipėdos miesto apylinkės teismui arba žalos padarymo vietos teismui. Kaip nustatyta, ieškovė pasinaudojo teise reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareikšti pagal ieškovės buveinės vietą, tai yra Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Esant anksčiau nurodytų aplinkybių visumai bei atsižvelgiant į tai, kad ieškovė abu reikalavimus, kurie yra tarpusavyje susiję ir teismingi skirtingiems teismams, reiškia vienoje byloje, vadovaujantis CPK 30 straipsnio 12 dalimi, reglamentuojančia, jog ieškovas turi teisę pasirinkti vieną iš kelių teismų, kuriems teisminga byla, darytina išvada, kad ieškovė, pasinaudojusi teise pareikšti ieškinį pagal vieno iš ieškinio reikalavimo teismingumą, tai yra Klaipėdos miesto apylinkės teismui, nepažeidė proceso teisės normų. Esant anksčiau minėtų aplinkybių visumai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas išvadai, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias atsisakymo priimti ieškinį pagrindus, ieškinio teismingumą reglamentuojančias teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nutartį ir ieškovės UAB „Miceliumas“ ieškinio atsakovui R. K. dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2017 m. birželio 13 d. sprendimo Nr. DGKS-2968 darbo byloje Nr. APS-7-6137 panaikinimo ir turtinės žalos atlyginimo priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.