- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-17
- Bylos Nr.
- 2S-730-413/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-15956-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Atsakovas
- A. K., A. A.
- Ieškovas
- A. G. Z.
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „TIDA projektai“
- Kategorijos
- 99.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Gintautas Koriaginas, raštinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo A. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 13 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-90-877/2014 pagal ieškovo A. G. Z. ieškinį atsakovams A. K., A. A., trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „TIDA projektai“ dėl avanso bei žalos atlyginimo ir atsakovo A. K. priešieškinį ieškovui A. G. Z. atsakovui A. A., trečiajam asmeniui UAB „TIDA projektai“ dėl paskolos sutarčių pripažinimo nesudarytomis, pinigų išmokėjimo kvito, pinigų gavimo kvitų pripažinimo negaliojančiais,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kauno apylinkės teisme nagrinėjamas ieškovo A. G. Z. ieškinys, kuriuo jis prašo priteisti iš atsakovo A. K. 22 252,40 Lt avansą, solidariai iš atsakovų A. K. ir A. A. 20 600,41 Lt žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2014 m. sausio 3 d. Kauno apylinkės teisme gautas atsakovo A. K. priešieškinis, kuriuo atsakovas prašo pripažinti nesudarytomis 2010 m. gegužės 20 d. paskolos sutartį dėl 15 000 Lt ir 2010 m. lapkričio 12 d. paskolos sutartį dėl 5 500 Lt, kuriomis UAB „Tida projektai“ paskolino A. A. 20 500 Lt; pripažinti negaliojančiais: 2010 m. gruodžio 30 d. pinigų išmokėjimo kvitą dėl 20 600,41 Lt; 2010 m. gruodžio 6 d. pinigų gavimo kvitą dėl 7 018 Lt; 2011 m. sausio 27 d. pinigų gavimo kvitą dėl 1 588,68 Lt; 2011 m. vasario 3 d. pinigų gavimo kvitą dėl 5 500 Lt; 2011 m. vasario 3 d. pinigų gavimo kvitą dėl 10 000 Lt; 2011 m. kovo 8 d. pinigų gavimo kvitą dėl 1 000 Lt. Priešieškinio suma 45 707,09 Lt. Sumokėjęs 200 Lt žyminį mokestį, nuo likusio 1 171 Lt dalies žyminio mokesčio atsakovas prašė jį atleisti. Prašymą motyvavo tuo, kad iš savo 1 311,50 Lt darbo užmokesčio išlaiko du vaikus: nepilnametį sūnų J. K., gimusį (duomenys neskelbtini), ir pilnametį sūnų J. K., gimusį (duomenys neskelbtini), kuris mokosi užsienyje, Jorko universitete (Didžiojoje Britanijoje), jam nuosavybės teise priklausantys du žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), šiuo metu yra areštuoti, kitų nekilnojamųjų daiktų, priklausančių nuosavybės teise, neturi.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. sausio 13 d. nutartimi atmetė atsakovo prašymą dėl atleidimo nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, atidėjo atsakovui 1 171 žyminio mokesčio mokėjimą iki sprendimo priėmimo ir priešieškinį priėmė. Teismas tokį sprendimą motyvavo tuo, jog atsakovas nepateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog jis nepajėgus sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį už priešieškinį, t. y. nepateikė pažymos iš VĮ „Regitra“ apie jo ir sutuoktinės I. K. vardu registruotas transporto priemones, duomenų apie sutuoktinės gaunamas pajamas, turimus nekilnojamuosius daiktus, bankuose ir kitose kredito įstaigose laikomas lėšas ir/ar santaupas. Teismas taip pat nurodė, atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie teikiamą išlaikymą Didžiosios Britanijos universitete studijuojančiam sūnui J. K.. Iš atsakovo pateiktų duomenų apie gaunamas su darbo santykiais susijusias pajamas, turimus nekilnojamuosius daiktus (du žemės sklypus) teismas sprendė, jog atsakovo turtinė padėtis nėra tokia bloga, kad būtų pagrindas jį atleisti nuo likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Todėl nutarė atsakovą ne atleisti bet atidėti jam nesumokėtos dalies žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo priėmimo, kadangi priimant sprendimą bus galima žyminį mokestį paskirstyti tarp šalių, atsižvelgiant į patenkintus ir atmestus reikalavimus.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas A. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 13 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atleisti atsakovą nuo 1 171 Lt dalies žyminio mokesčio sumokėjimo dėl sunkios turtinės padėties. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, jog atsakovas su žmona A. K. yra išsiskyręs, jų santuoka nutraukta 2002 m. spalio 18 d., todėl teismo reikalavimas pateikti duomenis apie I. K. turtinę padėtį yra neteisėtas. Atsakovo nuomone, kartu su atskiruoju skundu pateikti įrodymai patvirtina, jog apeliantas, atsižvelgiant į jo gaunamas pajamas, ženkliai prisideda prie savo vaikų išlaikymo. Atsakovo vertinimu, jo pateikti papildomi įrodymai patvirtina sunkią jo turtinę padėtį, kas sudaro pagrindą atleisti A. K. nuo nesumokėtos 1 171 Lt žyminio mokesčio dalies už priešieškinio padavimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5 straipsnyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kuris garantuoja kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, teisminę gynybą. Tačiau teisė į teisminę gynybą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Civiliniame procese teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis). Įstatymų leidėjas, siekdamas visiems asmenims užtikrinti vienodas galimybes kreiptis į teismą, CPK numatė atleidimo nuo žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnis) bei žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo (CPK 84 straipsnis) institutus. Dėl šių institutų paskirties ir jų taikymo yra ne kartą pasisakęs Lietuvos apeliacinis teismas. Asmuo atleidžiamas nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo tuo atveju, kai pateikiami jo sunkią turtinę padėtį patvirtinantys įrodymai ir nėra duomenų, kad ši padėtis galėtų ateityje pagerėti (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-778/2009; 2010 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1023/2010 ir kt.). Teismas gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą nustatęs, kad asmens turtinė padėtis yra sunki, tačiau tokia jo turtinė padėtis yra laikina, t. y. pareigą sumokėti žyminį mokestį turinčio asmens turtinė padėtis gali pagerėti per ilgesnį laikotarpį (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 17 d. civilinėje byloje Nr. 2-249/2008; 2009 m. vasario 12 d. civilinėje byloje Nr. 2-212/2009 ir kt.).
Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovo priešieškiniu keliamų reikalavimų suma yra 45 707,09 Lt, taigi už priešieškinį mokėtinas žyminis mokestis – 1 371 Lt. Atsakovas 2014 m. sausio 3 d. mokėjimo nurodymu Nr. 482782 sumokėjo 200 Lt žyminį mokestis ir, kaip jau minėta, nuo likusios žyminio mokesčio dalies (1 171 Lt) sumokėjimo prašė atleisti. Teismas šį atsakovo prašymą tenkino iš dalies ir nesumokėtos žyminio mokesčio dalies mokėjimą atidėjo iki teismo sprendimo priėmimo CPK 84 straipsnio pagrindu.
Minėta, kad CPK 83 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu reglamentavimu teismui, atsižvelgiant į asmens turtinę padėtį, suteikta teisė iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Asmens prašymas atleisti jį nuo nesumokėtos žymini mokesčio dalies turi būti motyvuotas, prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Taigi pagrindinė įstatyme įtvirtinta asmens atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo taikymo sąlyga – asmens, turinčio prievolę sumokėti žyminį mokestį, sunki turtinė padėtis, kuri turi būti nuolatinio pobūdžio ir neapima tų atvejų, kai dėl laikinai susidariusių kliūčių asmuo, paduodamas procesinį dokumentą, negali sumokėti žyminio mokesčio. Galimybė asmenį iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo yra siejama ne tik su jo turimomis lėšomis, bet su realia turtine padėtimi. Tai reiškia, kad teismas, vertindamas asmens galimybę sumokėti žyminį mokestį bei poreikį šį asmenį atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, atsižvelgia į šiam asmeniui priklausančio viso turto kiekį bei jo vertę. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, spręsdamas dėl asmens prašymo iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, įvertina įrodymų visumą (prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, pinigines lėšas, gaunamas pajamas ir pan., bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį) ir jų pagrindu sprendžia, ar asmuo gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį. Turtinę asmens padėtį rodo Nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ „Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai. Pareiga pateikti savo sunkią turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus tenka prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo pateikiančiam asmeniui (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 2-1935/2013).
Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas yra dirbantis asmuo, gaunantis kas mėnesį pastovias 1 311,50 Lt dydžio pajamas (b. l. 11). VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto išrašo duomenimis, atsakovas turi nekilnojamojo turto, t. y. du žemės sklypus, kurie šiuo metu yra areštuoti. Nors šiuo metu areštuotu turtu atsakovas negali laisvai disponuoti, tačiau šis apribojimas yra laikinas ir negali būti tapatinamas su turto neturėjimu ar netekimu. Pažymėtina, kad atsakovas nepateikė duomenų apie kitose Lietuvos kreditų įstaigose turimas sąskaitas ir jose esančias lėšas, o atsakovo 2013 m. gruodžio mėn. atlikti mokėjimai antstoliui, kurių suma ženkliai viršija atsakovo darbo užmokestį, leidžia manyti, kad atsakovas gauna ir papildomas pajamas (b. l. 10-11). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliantas yra sumokėjęs tik 200 Lt žyminio mokesčio, t. y. dalį žyminio mokesčio, kuri sudaro tik 6,3 proc. nuo privalomo mokėti mokesčio. Atleisti beveik nuo viso žyminio mokesčio mokėjimo galima tik išimtiniais atvejais, nes pagal teisinius padarinius toks procesinis veiksmas iš esmės prilygsta visiškam asmens atleidimui nuo žyminio mokesčio, o tai leistina tik konkrečiais įstatyme nustatytais atvejais (CPK 83 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju, išimtinės aplinkybės, dėl kurių ieškovas galėtų būti atleistas beveik nuo visos žyminio mokesčio sumos sumokėjimo, nenustatytos.
Remiantis nurodytu, yra pagrindas išvadai, jog pateikti atsakovo turtinę padėtį atspindintys duomenys nėra išsamūs, nepagrindžia labai sunkios atsakovo turtinės padėties bei nesudaro pagrindo išvadai, jog atsakovas nebus pajėgus sumokėti likusią nesumokėtą žyminio mokesčio dalį (1 171 Lt) vėliau. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertimu, jog nėra pagrindo atleisti atsakovą nuo likusios mokėtinos žyminio mokesčio dalies.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teismo procesinis sprendimas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, nors ir nesant atsakovo tokiam prašymui, yra teisėtas, kadangi sutiktina su teismo išvada, kad šiuo metu atsakovo finansinė padėtis riboja jo galimybes sumokėti likusią privalomo žyminio mokesčio dalį. Tokia teismo teisė įtvirtinta ir teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1153/2012). Pažymėtina, kad atsakovo nekilnojamojo turto areštas taikytas būtent šioje byloje. Vadinasi, priėmus nepalankų atsakovui sprendimą, priteistos sumos taip pat ir nesumokėta žyminio mokesčio dalis galės būti išieškomos iš areštuoto turto. Be to, atidėjus žyminio mokesčio mokėjimą, o teismui išnagrinėjus bylą iš esmės ir netenkinus ieškinio ar tenkinus atsakovo priešieškinį, atsakovui pareiga sumokėti atidėtą žyminio mokesčio dalį nekils (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Remiantis tuo, kas nurodyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, todėl naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.