- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-16
- Bylos Nr.
- 2S-278-372/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00064-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- B. M.
- Suinteresuotas asmuo
- Milašauskių tikroji ūkinė bendrija "Žaibas", Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos
- Kategorijos
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
- 3.4.5.11Bylų dėl antstolių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti nagrinėjimas
- 3.5.1Antstolio ir kitų asmenų pareiškimų, paduotų teismui vykdymo proceso metu, nagrinėjimas
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo B. M. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. sausio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-1228-251/2020 pagal pareiškėjo B. M. skundą dėl antstolio A. B. veiksmų, suinteresuoti asmenys: (išieškotoja) Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, M. tikroji ūkinė bendrija „Žaibas“, antstolis A. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas B. M. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriame prašė: 1) panaikinti antstolio A. B. 2019 m. lapkričio 21 d. patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuspręsta skirti turto vertės nustatymo ekspertizę ir nurodyta, kad „nepadengus įsiskolinimų iš varžytynių bus pardavinėjamas areštuotas turtas“; 2) panaikinti antstolio A. B. 2019 lapkričio 26 d. patvarkymą dėl areštuoto turto vertės nustatymo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
2. Pareiškėjas nurodė, kad antstolio A. B. kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktą vykdomąjį dokumentą – Sprendimą Nr. (23.31-08)RNA-13236 dėl skolos iš skolininkės M. tikrosios ūkinės bendrijos „Žaibas“ išieškojimo.
3. Pareiškėjas nurodė, kad antstolis pateikė 2019 m. lapkričio 21 d. patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad vykdant vykdomąjį dokumentą yra areštuoti pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis priverstine hipoteka išieškotojos naudai apsunkintas nekilnojamojo turto objektas – 1,5700 ha ploto žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Patvarkymu nuspręsta skirti žemės sklypo vertės nustatymo ekspertizę bei nurodyta, kad „nepadengus įsiskolinimų iš varžytinių bus pardavinėjamas areštuotas turtas“. Nepraėjus patvarkymo apskundimo terminui, ekspertizė buvo atlikta ir antstolis 2019 m. lapkričio 26 d. patvarkymu dėl areštuoto turto vertės nustatymo Nr. (duomenys neskelbtini), remdamasis UAB „Verslo konsultacija“ nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertizės aktu Nr. 19/11-22, nustatė žemės sklypo vertę – 29 250 Eur.
4. Pareiškėjas nurodė, kad nesutinka su patvarkymu dėl ekspertizės skyrimo bei patvarkymu dėl areštuoto turto vertės nustatymo, kadangi antstolis šioje vykdymo stadijoje negali atlikti išieškojimo iš žemės sklypo veiksmų – nei skirti ekspertizės jo vertei nustatyti, nei nustatyti jo vertę, nei jį pardavinėti iš varžytynių.
5. Pareiškėjas pažymėjo, kad vykdomojoje byloje yra vykdomas išieškojimas dėl skolos iš skolininkės, o ne iš pareiškėjo. Pareiškėjas yra skolininkės (tikrosios ūkinės bendrijos) tikrasis narys ir pagal skolininkės prievoles atsako savo turtu subsidiariai. Šiuo atveju skolininkė vykdyti savo prievolių išieškotojai neatsisako, išieškojimas į pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą gali būti nukreiptas tik baigus išieškojimą iš skolininkės turto. Pareiškėjas pažymėjo, kad jam nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui yra taikoma svetimo turto hipoteka, išieškojimas į svetimo turto hipoteka apsunkintą pareiškėjo žemės sklypą gali būti nukreiptas tik tuo atveju, kai yra baigtas išieškojimas iš skolininkės turto. Taigi, tiek daiktinės, tiek prievolinės teisės normos numato pareiškėjo subsidiarią atsakomybę.
6. Pareiškėjas nurodė, kad skolininkė turi vertingo nekilnojamojo, taip pat kilnojamojo turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas vykdomojoje byloje. Antstolis pirmiausia turi vykdyti išieškojimą iš skolininkės turto ir tik jo neužtekus, išieškojimas gali būti nukreiptas į pareiškėjo turtą. Todėl nepagrįstai antstolis atlieka vykdymo veiksmus, susijusius su išieškojimu iš pareiškėjo žemės sklypo, kuris, skolininkei turint turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, šiuo metu negali būti priverstinai realizuojamas, todėl jo vertė šiuo metu nėra reikšminga. Priverstinis išieškojimas iš žemės sklypo (ekspertizės jo vertei nustatyti skyrimas, vertės nustatymas ir pardavinėjimas iš varžytinių gali būti pradedamas ateityje ir tik tuo atveju, jei skolininkės turto nepakaks išieškotojos reikalavimui patenkinti. Žemės sklypo vertė kinta ir tuo atveju, jei atsiras teisinis pagrindas realizuoti jį priverstine tvarka, jo vertė gali būti pakitusi ir atsiras būtinybė skirti dar vieną ekspertizę jo vertei nustatyti, o tai prieštarauja ekonomiškumo principui bei pareiškėjo ir skolininkės interesams, kadangi ekspertizės išlaidos bus išieškomos iš skolininkės, o lėšų neužtekus – iš pareiškėjo hipoteka apsunkinto turto.
7. A. A. B. 2019 m. gruodžio 19 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir persiuntė nagrinėti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams. Antstolis nurodė, kad skolininkei priklausantis turtas įkeistas hipoteka, be to – apribojimus šiam turtui pirmiau taiko kiti antstoliai (iš viso vykdoma 14 vykdomųjų bylų dėl skolos išieškojimo iš tikrosios ūkinės bendrijos „Žaibas“). Išieškojimą pirmiau nukreipiant į šį turtą, būtų pažeidžiami hipotekos kreditoriaus interesai atgauti skolą, nes realizavus skolininko nurodytą turtą, pirmiausia dengiami hipotekinio kreditoriaus, kurio reikalavimų užtikrinimui taikyta hipoteka, reikalavimai, o paskui likusios lėšos skirstomos kitiems išieškotojams.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. sausio 21 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.
9. Teismas nurodė, kad pateikdama antstoliui vykdymui sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką, išieškotoja nurodė, iš kokio priverstine hipoteka įkeisto turto turi būti išieškoma. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad antstolis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 665 straipsniuose nustatyta tvarka, pagrįstai nustatė, iš kokio turto vykdyti išieškojimą, t. y., antstolio priimtas patvarkymas yra teisėtas ir pagrįstas.
10. Teismas nurodė, kad antstolis, priėmęs vykdyti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką, užtikrintą priverstine hipoteka, teisėtai atliko veiksmus, numatytus CPK 665 straipsnio 1dalyje, 2019 m. lapkričio 21 d. priėmė patvarkymą dėl ekspertizes skyrimo, kuriuo nuspręsta skirti turto vertės nustatymo ekspertizę, kuriame nurodyta, kad nepadengus įsiskolinimų iš varžytinių bus pardavinėjamas areštuotas turtas bei 2019 m. lapkričio 26 d. patvarkymą dėl areštuoto turto vertės nustatymo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
11. Skunde dėl pirmosios instancijos teismo 2020 m. sausio 21 d. nutarties pareiškėjas (apeliantas) B. M. prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės: 1) panaikinti antstolio 2019 m. lapkričio 21 d. patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo, kuriuo nuspręsta skirti turto vertės nustatymo ekspertizę ir nurodyta, kad „nepadengus įsiskolinimų iš varžytynių bus pardavinėjamas areštuotas turtas“; 2) panaikinti antstolio 2019 m. lapkričio 26 d. patvarkymą dėl areštuoto turto vertės nustatymo.
Šalies argumentai
12. Pareiškėjas nurodė, kad antstolis šioje vykdymo stadijoje negali atlikti išieškojimo iš jam priklausančio žemės sklypo – nei skirti ekspertizės jo vertei nustatyti, nei nustatyti jo vertę, nei pardavinėti iš varžytynių.
13. Pareiškėjas pažymėjo, kad jo skundas dėl antstolio veiksmų buvo grindžiamas argumentu dėl subsidiarios atsakomybės, dėl kurio pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi visiškai nepasisakė. Pareiškėjo atsakomybė vykdomojoje byloje yra subsidiari – antstolis vykdomojoje byloje pirmiausia turi vykdyti išieškojimą iš skolininkės turto ir tik jo neužtekus išieškojimas gali būti nukreiptas į pareiškėjo turtą. Priverstinis išieškojimas iš žemės sklypo (ekspertizės jo vertei nustatyti skyrimas, vertės nustatymas ir pardavinėjimas iš varžytinių) gali būti pradedamas ateityje ir tik tuo atveju, jei skolininkės turto nepakaks išieškotojos reikalavimui patenkinti.
Atsiliepimas
14. Atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą antstolis A. B. prašė pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas; kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, visapusiškai ir objektyviai išsiaiškino bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir jas tinkamai juridiškai kvalifikavo, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pareiškėjo (apelianto) atskirasis skundas netenkintinas.
15. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų buvo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
16. Remiantis civilinės bylos bei vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad antstolio A. B. kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktą vykdomąjį dokumentą – 2014 m. balandžio 4 d. Sprendimą Nr. (23.31-08)RNA-13236 išieškoti mokestinę nepriemoką, užtikrintą priverstine hipoteka (įkeitimu), iš įkeisto turto; mokesčių mokėtojas (skolininkas, įkeičiamo turto savininkas) – M. tikroji ūkinė bendrija „Žaibas“, B. M.; turtas, kuriam nustatyta priverstinė hipoteka (įkeitimas) – M. tikrosios ūkinės bendrijos „Žaibas“ nekilnojamasis turtas (14,78 kv. m. poilsio patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančioms adresu (duomenys neskelbtini)), B. M. vardu registruotam 1,57 ha žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).).
17. Nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 14 d. priimtas turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog antstolis A. B. 2019 m. lapkričio 14 d. pardavė skolininko pasiūlytam pirkėjui turtą – poilsio patalpas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančias adresu (duomenys neskelbtini), už 19000 Eur, visa suma už nupirktą turtą įmokėta 2019 m. spalio 23 d., šis aktas yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas.
18. Nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 18 d. priimtas išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymas, skolininkės tikrosios ūkinės bendrijos „Žaibas“ įsiskolinimai nebuvo visiškai padengti.
19. Nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 21 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl ekspertizes skyrimo, kuriuo nuspręsta skirti turto vertės nustatymo ekspertizę B. M. nuosavybės teise priklausančiam 1.5700 ha žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini) bei 2019 m. lapkričio 26 d. patvarkymą dėl areštuoto turto vertės nustatymo.
20. Nustatyta, kad M. tikrosios ūkinės bendrijos „Žaibas“ nekilnojamajam turtui – 14,78 kv. M. poilsio patalpoms (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančioms adresu (duomenys neskelbtini), ir B. M. priklausančiam žemės sklypui ((duomenys neskelbtini), 2013 m. gruodžio 4 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimu Nr. (23.16-08)319-6659 buvo nustatyta priverstinė hipoteka.
Dėl ginčo esmės
21. Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad antstolio kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla pagal išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktą vykdomąjį dokumentą – 2014 m. balandžio 4 d. Sprendimą Nr. (23.31-08)RNA-13236 išieškoti mokestinę nepriemoką, užtikrintą priverstine hipoteka (įkeitimu), iš įkeisto turto; mokesčių mokėtojas (skolininkas, įkeičiamo turto savininkas) – M. tikroji ūkinė bendrija „Žaibas“, B. M.; turtas, kuriam nustatyta priverstinė hipoteka (įkeitimas) – M. tikrosios ūkinės bendrijos „Žaibas“ nekilnojamasis turtas (14,78 kv. m. poilsio patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančioms adresu (duomenys neskelbtini)), B. M. vardu registruotam 1,57 ha žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).
22. Pareiškėjas B. M. yra tikrosios ūkinės bendrijos „Žaibas“ tikrasis narys. Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymo (toliau – ŪBĮ) 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tikroji ūkinė bendrija yra įmonė, kurios visi dalyviai yra tikrieji nariai. Bendrija yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo (ŪBĮ 2 straipsnio 5 dalis).
23. Juridiniai asmenys skirstomi į ribotos ir neribotos civilinės atsakomybės asmenis. Jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis, jeigu įstatymai nenustato kitaip (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.50 straipsnio 4 dalis).
24. Jeigu ūkinė bendrija neturi pakankamai lėšų išieškomoms sumoms padengti, išieškojimas nukreipiamas solidariai į jos narių turtą (CPK 672 straipsnio 1 dalis). Kai bendrijos prievolėms įvykdyti neužtenka bendrijos turto, bendrijos tikrieji nariai pagal bendrijos prievoles atsako solidariai visu savo turtu, o komanditoriai pagal komanditinės ūkinės bendrijos prievoles atsako tik tuo savo turtu, kurį įnešė ir (ar) įsipareigojo įnešti į komanditinę ūkinę bendriją (ŪBĮ 8 straipsnio 1 dalis) – pagal šią nuostatą bendrijos tikrieji nariai yra subsidiariai atsakingi už bendrijos skolas; kai kreditoriai šiems nariams pareiškia reikalavimus už bendrijos neįvykdytas prievoles sumokėti skolas, tikrieji nariai tarpusavyje atsako kreditoriams solidariai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje e3K-3-222-969/2016 17 p.).
25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta skolininko subsidiariosios atsakomybės esmė yra ta, kad kreditorius gali reikšti reikalavimą subsidiariai atsakančiam asmeniui tik tada, jei šio reikalavimo nepatenkina (tiek, kiek nepatenkina) pagrindinis skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2013; 2014 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2014; 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2014).
26. Juridinio asmens dalyvio subsidiariosios atsakomybės esminė sąlyga yra ta, kad reikalavimas asmeniui, kuris atsako subsidiariai, gali būti pareiškiamas tuo atveju, kai jų nepatenkina pagrindinis skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2013).
27. Vykdant teismo sprendimą dėl subsidiariosios juridinio asmens dalyvio atsakomybės išieškojimas į subsidiaraus skolininko turtą gali būti nukreipiamas tik tada, kai yra baigtas išieškojimas iš pagrindinio skolininko turto, ir tik tiek, kiek pagrindinė prievolė liko neįvykdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2012).
28. Kaip numatyta CK 6.245 straipsnio 5 dalyje, kreditorius iki pareikšdamas reikalavimus asmeniui, kuris pagal įstatymus ar sutartį atsako papildomai kartu su kitu asmeniu (subsidiarioji atsakomybė), turi pagrindiniam skolininkui pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo. Jeigu pagrindinis skolininkas atsisakė atlyginti nuostolius arba kreditorius per protingą terminą iš skolininko negavo atsakymo į pareikštą reikalavimą, tai kreditorius gali pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo subsidiariai atsakingam skolininkui.
29. Minėta, kad M. tikrosios ūkinės bendrijos „Žaibas“ nekilnojamajam turtui – 14,78 kv. m. poilsio patalpoms (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir B. M. priklausančiam žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. gruodžio 4 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimu Nr. (23.16-08)319-6659 buvo nustatyta priverstinė hipoteka.
30. Įkeisto daikto savininkas atsako už skolininko įsipareigojimo įvykdymą tik įkeistu savo daiktu. Įkaito davėjas tampa su skolininku subsidiariai atsakingas nuo hipoteka užtikrintos prievolės neįvykdymo dienos (CK 4.195 straipsnio 1 dalis). Jeigu kreditoriaus reikalavimai užtikrinti ir skolininkui nuosavybės teise priklausančio daikto hipoteka, ir svetimo daikto hipoteka, kreditorius turi teisę išieškoti iš svetimo daikto hipotekos objekto tik tiek, kiek neįmanoma jo reikalavimo patenkinti iš įkeisto skolininkui nuosavybės teise priklausančio daikto (CK 4.195 straipsnio 3 dalis).
31. Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad skolininkė vykdyti savo prievolių neatsisakė; vykdytas išieškojimas iš priverstine hipoteka užtikrinto įkeisto turto – M. tikrosios ūkinės bendrijos „Žaibas“ nekilnojamo daikto poilsio patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); turtas buvo parduotas; įsiskolinimai nebuvo visiškai padengti.
32. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas teisės normas, konstatuoja, kad pareiškėjo atsakomybė nagrinėjamu atveju yra subsidiari, todėl sutiktina su pareiškėjo nurodytais argumentais, jog išieškojimas į svetimo turto hipoteka apsunkintą pareiškėjo žemės sklypą gali būti nukreiptas tik tuo atveju, kai yra baigtas išieškojimas iš skolininkės turto, kas, kaip patvirtina byloje nustatytos faktinės aplinkybės, nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. Baigus išieškojimą iš bendrijos turto, antstolis turėjo pagrindą pradėti išieškojimą vykdyti iš subsidiariojo skolininko (tikrosios ūkinės bendrijos nario).
33. Atsižvelgdamas į rašytinius civilinės bei vykdomosios bylos dokumentus, atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų, vertino jo veiksmų teisėtumą, tinkamai atliko antstolio procesinės veiklos kontrolę ir priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą, kurį naikinti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. sausio 21 d. nutartį nepakeistą.
Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.