- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-11
- Bylos Nr.
- 1A-88-380-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-30-2-00334-2011-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelija Sadauskaitė (pirm.), Dalius Jocys, Linas Pauliukėnas
- Nuteistasis
- A. K. T.
- Nukentėjusysis
- V. A.
- Advokatai
- Jurij Koreckij
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aurelijos Sadauskaitės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. K. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 5 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. T. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 290 str. ir nuteista 20 MGL, t. y. 2600 Lt bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. T. nuteista už tai, kad ji įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją: ji, 2011 m. lapkričio 18 d., (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės prokuratūros, adresu (duomenys neskelbtini), raštinėje pateikė ieškinį ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos numeris (duomenys neskelbtini), kuriame parašė: „Uždariau 5 nelegalias aikšteles (pinigų plovyklas) kurias kuravo prokurorė N. Ž. 10 metų laikotarpyje kartu su V. A.“, tokiu būdu ieškinyje, kuris tapo prieinamas susipažinimui bei jame esančių duomenų vertinimui visiems proceso ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) dalyviams, bylą kontroliuojantiems prokurorams, ikiteisminį tyrimą atliekantiems policijos pareigūnams, N. Ž. ir V. A. tiesioginiams vadovams, nurodydama tikrovės neatitinkančius ir objektyviais faktais nepagrįstus, valstybės tarnautojų garbę ir orumą žeminančius, pakertančius pasitikėjimą jais duomenis, viešai įžeidė (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigas einantį V. A. ir (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės prokuratūros trečiojo nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus prokurorės pareigas einančią N. Ž..
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. K. T. prašo ją išteisinti. Apeliaciniame skunde teigia, kad yra nuteista nedalyvaujant jos gynėjui advokatui. Taip buvo pažeista Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Teismo nuosprendis priimtas šiurkščiai pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 2 d., kurioje numatyta, jog asmuo, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, turi teisę, jog jo byla būtų išnagrinėta viešai ir teisingai nepriklausomo, nešališko teismo. Teisėjai nagrinėdami bylas vadovaujasi įstatymu, vykdydami teisingumą yra nepriklausomi, tačiau šiuo atveju teisėjas nesivadovavo įstatymu ir buvo priklausomas nuo prokuratūros. Buvo raštu motyvuotai ir pagrįstai prašoma nušalinti teisėją nuo bylos nagrinėjimo dėl jo šališkumo ir asmeninio suinteresuotumo šios bylos baigtimi. Tačiau teisėjas nenusišalino nuo bylos nagrinėjimo, nesikreipė į teismo pirmininkę dėl A. K. T. prašymo. Buvo kreiptasi į Lietuvos apeliacinį teismą, į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą dėl baudžiamosios bylos perdavimo nagrinėti kitam nešališkam, nesuinteresuotam tos pačios pakopos teismui. Apeliaciniame skunde teigia, kad jos teisės buvo grubiai pažeistos. Teisme nebuvo užtikrinta teisė į teisingą teismą.
Nuteistoji ir jos gynėjas advokatas prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas dalyje.
Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 320 str. 3 d.).
Žemesnės instancijos teismas
A. K. T. apeliaciniame skunde teigia, kad nebuvo užtikrinta jos teisė į gynybą. BPK 51 str. nurodyti atvejai, kai įtariamajam (kaltinamajam) besąlygiškai turi būti užtikrinta kvalifikuota gynėjo pagalba, t. y. nagrinėjant bylas dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis; nagrinėjant neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas; nagrinėjant nemokančių proceso kalbos asmenų bylas; kai yra įtariamųjų ar kaltinamųjų gynybos interesų prieštaravimų, jeigu bent vienas iš jų turi gynėją; nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos gali būti skiriamas laisvės atėmimas iki gyvos galvos; šio Kodekso XXXII skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjant bylą kaltinamajam nedalyvaujant; tiriant ir nagrinėjant bylas, kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas; kai sprendžiama dėl asmens išdavimo (ekstradicijos) arba perdavimo Tarptautiniam baudžiamajam teismui ar pagal Europos arešto orderį; nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka. Byloje nenustatytos būtinos gynėjo dalyvavimo sąlygos. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme A. K. T. buvo išaiškintos jos teisės ir ji pareiškė pageidavimą, kad jai būtų paskirtas gynėjas. BPK 50 str. 3 d. numatyta, kad tokiu atveju, jei įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis prašo užtikrinti gynėjo dalyvavimą ir gynėjo dalyvavimas nėra būtinas pagal šio Kodekso 51 straipsnį ar privalomas kitais įstatymų numatytais atvejais, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas išaiškina įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam teisės į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą įgyvendinimo tvarką. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad bylą nagrinėjantis teismas įvykdė šio įstatymo normą. Bylos nagrinėjimas keletą kartų buvo atidėtas, nuteistoji turėjo galimybę susirasti gynėją ar kreiptis, kad jai būtų skirtas gynėjas. Iš Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pranešimo matyti, kad tarnyba 2012-06-08 gavo A. K. T. prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, 2012-06-14 gavo prašymo patikslinimą, 2012-06-19 gavo patikslintą turto deklaraciją. 2012-06-20 tarnyboje priimtas sprendimas atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą A. K. T. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 290 str., nes pareiškėjos metinės pajamos viršijo pirmąjį ir antrąjį pajamų lygį (2 t. b. l. 45). Kadangi valstybės garantuojama teisinė pagalba A. K. T. nebuvo skirta ir nenustatytos būtinos gynėjo dalyvavimo sąlygos, todėl pati nuteistoji turėjo pasisamdyti gynėją. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, nėra jokio pagrindo pripažinti, kad teisė į gynybą A. K. T. buvo pažeista.
Apeliaciniame skunde nemaža dalis argumentų yra dėl teismo šališkumo ir nušalinimo instituto taikymo. BPK 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, teisė, kad jo bylą lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Bylos nagrinėjimo procesas pirmosios instancijos teisme vyko iš esmės pažeidžiant šias baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas.
Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad nors nešališkumas paprastai reiškia išankstinio nusistatymo, tendencingumo nebuvimą, pagal Konstitucijos 6 str. 1 d. jis gali būti tikrinamas dviem aspektais, kurie yra glaudžiai tarpusavyje susiję. Pirmiausia teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. teisėjas konkrečioje byloje negali būti iš anksto nusistatęs ir tendencingas. Teisėjo nešališkumas turi būti preziumuojamas, kol nėra įrodyta priešingai. Šio šališkumo požymio apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią pagrįstą abejonę. Vertinant nešališkumą objektyviuoju aspektu turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Objektyvus aspektas bendrąja prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas ar teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi. Nagrinėjantis bylą teismas privalo vengti situacijų, keliančių proceso dalyviams pagrįstų abejonių dėl teismo objektyvumo (kasacinės nutartys Nr. 2K-198/2009, 2K-122/2010, 2K-195/2010).
Teisėjas gavęs šią bylą, siekdamas išvengti bet kokių abejonių teismo šališkumu, 2012 m. gegužės 25 d. nutartimi nusišalino nuo bylos nagrinėjimo, motyvuodamas tuo, kad yra kartu su nukentėjusiaisiais dirbęs prokuratūroje (1 t. b. l. 114). Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininkė A. G. 2012 m. gegužės 28 d. nutartimi nepatvirtino teisėjo nusišalino nuo bylos nagrinėjimo, motyvuodama tuo, kad teisėjo ankstesnis darbas su nukentėjusiaisiaisiais negalėtų turėti įtakos bylos nagrinėjimui (1 t. b. l. 115). Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, nebuvo nustatyta, jokių faktų, kurie galėtų kelti abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Tačiau nutartis, kuria nepatvirtintas teisėjo nusišalinimas, nesuteikė teismui teisės nesvarstyti kitų nagrinėjimo teisme dalyvių reiškiamų nušalinimų. Kadangi objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, jog negalėtų susidaryti įspūdis, kad proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi. Todėl kaltinamosios A. K. T. pareikštų nušalinimų teismas negalėjo ignoruoti.
2012-08-17 A. K. T. raštu pareikštą nušalinimą (1 t. b. l. 155), kurį 2012-08-21 teisiamojo posėdžio metu teisėjas išsprendė protokoline nutartimi, pripažinęs, kad nušalinimas pareikštas tais pačiais pagrindais (1 t. b. l. 163). Šiuo atveju teisėjas nesilaikė proceso reikalavimų, kad nušalinimo klausimas išsprendžiamas pasitarimo kambaryje (BPK 59 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Šis procedūros nesilaikymas pripažintinas esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, nes A. K. T. pareikšto nušalinimo pagrindai nesutapo su tais pagrindais, kurie anksčiau, pačiam teisėjui nusišalinus, teismo pirmininkės jau buvo išnagrinėti nustatyta tvarka. Be to 2012-09-25 teisiamojo posėdžio metu išaiškinus nušalinimo teisę, kaltinamoji A. K. T. pareiškė nušalinimą prokurorui Svajūnui Petravičiui ir teisėjui Eugenijui Antanauskui (2 t. b. l. 11). Teismo nutartimi A. K. T. pareikštas nušalinimas prokurorui buvo atmestas (2 t. b. l. 18). Tačiau teismas A. K. T. pareikšto, kaip numatyta BPK 59 str., iki įrodymų tyrimo pradžios, nušalinimo teisėjui, neišsprendė. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad paskelbus nutartį atmesti nušalinimą prokurorui, kaltinamoji A. K. T. dar kartą pareiškė, kad teisėjas šališkas (2 t. b. l. 12). Tačiau kaltinamajai kilusių abejonių teisėjo nešališkumu, teismas nesvarstė ir dėl jų nepasisakė, išnagrinėjo bylą, neišsprendęs teisėjui pareikšto nušalinimo. Tai pripažintina esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu.
Kaltinamojo teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą įgyvendinimas neįmanomas, jeigu nebuvo išspręstas jo pareikštas nušalinimas (BPK 44 str. 5 d.). Teisėjų kolegija, įvertinusi visas minėtas aplinkybes, laiko tai esminiu BPK reikalavimų pažeidimu, sukliudžiusiu pirmosios instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.
Nustačius, jog bylą išnagrinėjo pirmosios instancijos teismas, kuris objektyviąja prasme buvo šališkas, t. y. neišsprendęs pareikšto nušalinimo, nesuteikė pakankamų garantijų, pašalinančių bet kokias abejones savo, kaip institucijos, nešališkumu, nuosprendis naikinamas ir byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Nustačiusi besąlyginį pagrindą nuosprendžiui panaikinti teisėjų kolegija, vengdama iš anksto nustatyti išvadas, kurias gali padaryti bylą iš naujo nagrinėsiantis pirmosios instancijos teismas, atskirai nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, kuriais ginčijamos teismo padarytos išvados nuteistosios kaltės klausimais. Tik atkreipiamas dėmesys, kad teismas turėtų įvertinti pareikštą kaltinimą, įžeidimo ir šmeižimo sąvokų ypatumus.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
n u taria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m spalio 5 d. nuosprendį panaikinti, bylą perduoti iš naujo nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui.