- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-01-30
- Bylos Nr.
- 1A-29-107-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-30-2-00334-2011-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Stasys Valužis (pirm.), Dalia Kursevičienė, Eduardas Maškevičius
- Nuteistasis
- A. K. T.
- Advokatai
- Alvydas Kvaščevičius
Teisėja Edita Lapinskienė Teisminio proceso Nr. 1-30-2-00334-2011-0
2014 m. sausio 30 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Valužio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. K. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. T., gim. (duomenys neskelbtini), pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 290 straipsnį ir nuteista 20 MGL (2600 litų) dydžio bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. T. nuteista už tai, kad 2011 m. lapkričio 18 d. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), raštinėje, pateikė ieškinį ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 31-1-01465-10, registracijos numeris P-1380, kuriame parašė: „Uždariau 5 nelegalias aikšteles (pinigų plovyklas) kurias koravo prokurorė N. Ž. 10 metų laikotarpyje kartu su V. A.“, ir taip ieškinyje, kuris tapo prieinamas susipažinti bei vertinti jame esančius duomenis visiems proceso ikiteisminiame tyrime Nr. 31-1-01465-10 dalyviams, bylą kontroliuojantiems prokurorams, ikiteisminį tyrimą atliekantiems policijos pareigūnams, N. Ž. ir V. A. tiesioginiams vadovams, nurodydama tikrovės neatitinkančius ir objektyviais faktais nepagrįstus, valstybės tarnautojų garbę ir orumą žeminančius, pakertančius pasitikėjimą jais duomenis, viešai įžeidė Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigas einantį V. A. ir Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Trečiojo nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus prokuroro pareigas einančią N. Ž..
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistoji A. K. T. nurodo, kad „2013 m. rugsėjo 26 d. Nuosprendžio panaikinimo ir drausmės bylos iškėlimo teisėjai E. Lapinskienei, dėl profesinės etikos pažeidimo „meluoti“ ir netirti nusikaltimų, o slėpti toliau, padarius žalą Valstybei, mano įmonei, pažeminti teisėjo vardą, pažeisti Konstituciją, sekančiai: 1. Teisėja E. Lapinskienė ne teisingumą vykdo teisinėje Valstybėje, o tarnauja prokurorams, kurie darė nusikaltimus, slėpė juos, patys save tyrė, fabrikavo bylas ir neprisipažįsta, tai išdirbtos sistemos, korumpuotos sistemos išdirbta sistema, kurios niekas nekontroliuoja ir netiria. 2. 17 tyrimų Laisvame laikraštyje. Tikrai uždariau 5-kias pinigų plovyklas, tai rašė ir kiti laikraščiai. 3. Gąsdina mane su bauda, kad „užčiaupti“, o jie toliau nori „bujoti“, daryti nusikaltimus, slėpti juos ir save tirti. 4. Kokiose nuostatose yra parašyta skleisti paskalas, už mokesčių mokėtojų pinigus gauna atlyginimus ir skleidžia iš vieno žodžio „kuravo“ teisėjos nuosprendis 6 lapų. Todėl perdaviau visą medžiagą gerb. V. G., kad pasidomėtų, kiek dar tarnaus korumpuotai sistemai ir dėl baudos už tiesą ir teisingumą. 5. Esu ir buvau proceso dalyvė ir joks persekiojimas mano adresu negalimas. 6. Esu nuteista už žodį „kuravo“. Teisėja žino ir mato, kad 1300 Lt bauda sumokėta, bet to žinoti nenori, todėl su bauda nesutinku, prašau ją panaikinti, o teisėjai E. Lapinskienei iškelti drausmės bylą už nusikaltimo slėpimą ir pareigų neatlikimą. Tai profesinės etikos nusižengimas „meluoti“, slepiant prokurorų nusikaltimus. Teisėja pasitarnavo prokurorams, nuslėpė nusikaltimus. Padaryta žala Valstybei, žala mano įmonei, bet to aš esu įmonės direktorė, o mane nuteisė kaip iš gatvės.“
Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistoji, jos gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas, skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis kaip nepagrįstas ir neteisėtas naikintinas ir priimtinas išteisinamasis nuosprendis (BPK 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 1 punktas).
Pagal BK 290 straipsnį atsako tas, kas įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį. Šiame straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos objektyvioji pusė pasireiškia savo pareigas einančio valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimu. Įžeidimu laikytini žodžiai ar veiksmai, kuriais siekiama asmenį pažeminti, įskaudinti, pakenkti jo moraliniam prestižui. Ar žodžiai yra ištariami norint asmenį pažeminti, įskaudinti, sprendžiama atsižvelgiant į tai, kokie žodžiai ir kokioje situacijoje buvo ištarti.
BK 290 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, nusikaltimas laikomas baigtu nuo nukentėjusiojo įžeidimo momento. Įžeidimas yra tyčinis nusikaltimas, padaromas tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis). Kvalifikuojant veiką pagal BK 290 straipsnį, svarbu nustatyti nusikaltimo motyvą, kuris parodo ryšį tarp kaltininko veiksmų ir nukentėjusiojo pareigų. Įžeidimas padaromas būtent kaip atsakas į teisėtai pavestų pareigų vykdymą (kasacinė nutartis Nr. 2K-525/2011).
BK 290 straipsnyje nustatyto draudimo paskirtis – sudaryti galimybes valstybės tarnautojams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims vykdyti savo pareigas ir taip užtikrinti normalią jų veiklą. Be to, šia BK norma yra saugoma ir minėtų asmenų garbė bei orumas jiems atliekant viešojo administravimo pareigas.
2011-11-18 (duomenys neskelbtini) buvo gautas ir užregistruotas nukentėjusiosios A. K. T. ieškinys ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 31-1-01465-10, registracijos numeris P-1380, kuriame buvo parašyta ir tai, kad: „Uždariau 5 nelegalias aikšteles (pinigų plovyklas) kurias koravo prokurorė N. Ž. 10 metų laikotarpyje kartu su V. A.“ (t. 1, b. l. 4).
Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji N. Ž. parodė, kad ji kaip prokurorė kontroliavo ikiteisminį tyrimą Nr. 31-1-01465/2010 dėl A. K. T. sumušimo. A. K. T. kaip nukentėjusioji rašė įvairius prašymus, iš kurių dalis prašymų buvo patenkinti. 2011-11-18 A. K. T. pateikė 10 000 Lt civilinį ieškinį, kuriame teigė, kad prokurorei N. Ž. yra žinoma, jog jos įmonės verslas yra žlugdomas 10 metų, nurodė, kad „Uždariau 5 nelegalias aikšteles „pinigų plovyklas“, kurias koravo prokurorė N. Ž. 10 metų laikotarpyje, kartu su A.“. N. Ž. tvirtinimu, šie teiginiai neatitinka tikrovės, nes iki tų bylų ji A. K. T. nepažinojo, jos veikla niekada nesidomėjo, kur yra A. K. T. aikštelės, nežino, pati automobilio neturi, todėl tokie teiginiai niekaip nesusiję nei su jos asmeniu, nei su jos veikla, tokie teiginiai, pateikiant ją (N. Ž.) kaip korumpuotą asmenį, dangstantį nelegalias aikšteles, neatitinka tikrovės, žemina jos garbę ir orumą, A. K. T. ieškinys buvo priimtas į bylą, su juo susipažino kiti proceso dalyviai, buvo nagrinėjami skundai, todėl su šiuo ieškiniu susipažino ir teismai, raštinės darbuotojai. Kokia buvo žmonių reakcija susipažinus su ieškiniu, N. Ž. nesidomėjo, girdėjo iš raštinės darbuotojų, kad „žiūrėk, apie ją pateikė“. N. Ž. žodį „kuravo“ suprato, kad padėjo privačiam verslui su kažkokiomis nelegaliomis aikštelėmis, kurios yra kažkokios „pinigų plovyklos“, yra korumpuota. V. A. yra aukštesnysis prokuroras, tiesioginis jos (N. Ž.) viršininkas. N. Ž. ėjo pas V. A. konsultuotis dėl A. K. T. paduoto ieškinio priėmimo, nes jis neatitiko ieškiniui keliamų reikalavimų. Buvo nutarta A. K. T. pripažinti civiline ieškove. Atsakydama į nuteistosios A. K. T. klausimą, N. Ž. tokio atvejo, kad buvęs prokuroras F. K. būtų kvietęs pokalbiui dėl aikštelių, neprisiminė. N. Ž. teigimu, ji jokių aikštelių nekontroliavo, todėl toks klausimas jai neformuluotinas. Prisiminė, kad kontroliavo ikiteisminį tyrimą sukčiavimo byloje dėl buto, kur kaltinamoji buvo lyg ir T., o A. K. T. buvo jos pusėje, po to J. pusėje, tačiau kiekvienu atveju, gindama jų interesus, reiškė jai (N. Ž.) kažkokias pretenzijas (t. 2, b. l. 95–96).
Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis V. A. parodė, kad prieš kelias dienas, kai buvo surašytas tarnybinis pranešimas, N. Ž. atėjo su A. K. T. į jo kabinetą dėl A. K. T. ieškinio, nes jis neatitiko ieškiniui keliamų reikalavimų, davė tą ieškinį paskaityti. Ieškinyje buvo parašytas sakinys, kad „uždariau 5 stovėjimo aikšteles „pinigų plovyklas“, kurias kuravo Ž. su A. 10 metų“. V. A. tokį sakinį suprato kaip daromą nusikalstamą veiką, kad jis su N. Ž. kuruoja, nusikaltėlių žargonu tariant, „stoguoja“, dangsto nusikaltimus, yra korumpuotas. Ar tai pakenkė jo, kaip prokuroro, prestižui, niekas į akis nepasakys, tačiau kiekvienas gali pagalvoti kažką blogo. Byla su ieškiniu buvo siunčiama į generalinę prokuratūrą, teismus (t. 2, b. l. 96).
Teisiamajame posėdyje nuteistoji A. K. T. parodė, kad 2011-11-18 ieškinį rašė pati savo ranka, norėjo būti suprasta ir išgirsta, nes visi ją smaugia. Būdama invalidė, sukūrė veiklą, 2000 metais „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje atidarė savo automobilių saugojimo aikštelę tarp dviejų nelegalių aikštelių. Tada buvo pradėta jai kerštauti. Be to, uždarė 5 plovyklas, iš kurių viena buvo policijos autoūkio. Nuteistoji pasakymą, kad „jas kuravo N. Ž. kartu su A.“, paaiškino, kad „kuravo“ reiškia kontroliavo. Kontroliavo – turėjo omeny tai, kad prokuroras kontroliuoja policijos, Mokesčių inspekcijos ir kitų įstaigų darbą. Apie aikšteles ji pasakė dar gyvam būnant prokuroro pavaduotojui F. K., kuris iškvietė N. Ž. ir paklausė jos dėl uždarytinų aikštelių. N. Ž. F. K. neatsakė nieko. Kai ji išėjo, A. K. T. prokuroro paklausė, koks čia reikalas, kas yra. Ką atsakė F. K., nuteistoji pasakyti nenorėjo, parodė, kad F. K. pasakė, jog nuo tada iki tada visą policijos darbą kontroliavo N. Ž., o jos viršininkas yra V. A.. A. K. T. nuomone, kontrolė buvo neteisėta. Kadangi A. K. T. yra ne teisininkė, siekdama išsiaiškinti situaciją, ji išdėstė savo nuomonę apie nelegalias aikšteles taip kaip mokėjo. A. K. T. parodė, kad nuo 2000 m. iki 2006 m. rašė skundus, „pajungė“ laikraščius „Respublika“, „Vakaro žinios“, buvo atlikta 17 tyrimų, labai padėjo komisaras V. G.. A. K. T. teigimu, ji rašydavo skundus, tačiau V. A. juos atmesdavo. Per visą jos (A. K. T.) veiklos laikotarpį ant dokumentų pasirašydavo V. A. arba V. J.. „(duomenys neskelbtini) teritorijoje yra dvi aikštelės, trečia policijos autoūkis, 4 aklųjų kombinatas, 5 savivaldybės garažai“. A. K. T. girdėjo, kaip prokurorė davė nurodymus V. M.. A. K. T. teigimu, ji niekada melagingai skleisti paskalų į teismą neitų (t. 2, b. l. 99–100).
Iš nukentėjusiosios N. Ž. parodymų matyti, kad ji nuteistosios A. K. T. ieškinyje parašytą frazę: „Uždariau 5 nelegalias aikšteles „pinigų plovyklas“, kurias koravo prokurorė N. Ž. 10 metų laikotarpyje, kartu su A.“, suprato taip, kad apie ją rašoma kaip apie korumpuotą asmenį, kuris dangsto nelegalias aikšteles, o žodį „kuravo“ – kad padėjo privačiam verslui su kažkokiomis nelegaliomis aikštelėmis, kurios yra kažkokios „pinigų plovyklos“. Nukentėjusysis V. A. tą pačią frazę suprato taip, kad jis su N. Ž. kuruoja, nusikaltėlių žargonu tariant, „stoguoja“, dangsto nusikaltimus, yra korumpuotas.
Ar žodžiai yra ištariami norint asmenį pažeminti, įskaudinti, sprendžiama atsižvelgiant į tai, kokie žodžiai ir kokioje situacijoje buvo ištarti (kasacinės bylos Nr. 2K-421/2007, Nr. 2K-396/2009), svarbu nustatyti nusikaltimo motyvą, kuris parodo ryšį tarp kaltininko veiksmų ir nukentėjusiojo pareigų.
Nuteistoji A. K. T. paaiškino, kad ji dėl nelegalių automobilių stovėjimo aikštelių kreipėsi į teisėsaugos, kitas institucijas, taip pat atliko tyrimą žurnalistų pagalba. Kadangi A. K. T. nėra teisininkė, siekdama išsiaiškinti situaciją, ieškinyje savo nuomonę apie nelegalias automobilių saugojimo aikšteles išdėstė taip, kaip mokėjo. Iš A. K. T. paaiškinimų galima suprasti, kad teisėsaugos institucijos į jos skundus ir prašymus ištirti nelegalių automobilių saugojimo aikštelių veiklą atsakydavo neigiamai, neigiamus atsakymus gaudavo ir iš prokurorų N. Ž., V. A.. A. K. T. nuomone, už skundus apie nelegalią automobilių saugojimo aikštelių veiklą ji buvo sumušta, o jos sužalojimo aplinkybių tyrimo kontrolę prokurorai atliko netinkamai. A. K. T. parodė, kad žodis „kuravo“ reiškia kontroliavo. Žodį „kuravo“ (sinonimai: kontroliuoti, globoti, prižiūrėti) ji, A. K. T., suprato kaip prokuroro vykdomą policijos, Mokesčių inspekcijos ir kitų įstaigų veiklos kontrolę.
Bylos duomenys patvirtina, kad N. Ž. kontroliavo ne vieną ikiteisminį tyrimą, kurio baigtimi buvo suinteresuota A. K. T., taip pat kontroliavo ir ikiteisminį tyrimą dėl A. K. T. sumušimo. Nepaneigta ir ta aplinkybė, jog V. A. kaip aukštesnysis prokuroras spręsdavo klausimus, susijusius su skundų sprendimu dėl prokurorės N. Ž. priimtų nutarimų, todėl ieškinyje V. A. buvo paminėtas kaip ikiteisminius tyrimus kontroliuojantis prokuroras. Siekdama apginti ir savo teisėtus, ne tik valstybinius interesus, A. K. T. rašė skundus, prašymus atlikti tyrimus dėl nelegalių automobilių saugojimo aikštelių į įvairias valstybines institucijas, apie tai rašė spaudai 2002–2007 metais, iki paduodant ieškinį prokuratūrai, skundėsi, kad dėl nelegalių automobilių saugojimo aikštelių uždarymo kreipėsi į visas institucijas, tačiau joks tyrimas atliekamas nebuvo (t. 1, b. l. 143–148) ir tik įsikišus žurnalistams, kitoms kompetentingoms institucijoms, paaiškėjo, jog A. K. T. skundai dėl neteisėtai veikiančių automobilių saugojimo aikštelių Klaipėdos mieste buvo pagrįsti. Prokurorai į A. K. T. skundų pagrindu parašytus straipsnius: 2002-05-09 laikraštyje „Vakaro žinios“ straipsnyje „Biurokratų pūlinys“ („Klaipėdos valdininkai praregi tik po skundų“), 2007-06-08 laikraštyje „Laisvas laikraštis“ (Nr. 14) straipsnyje „Klaipėdos prokurorai milijonieriai“, 2009-05-09 „Laisvas laikraštis“ (Nr. 19) straipsnyje „Klaipėdos politikai turtą bando grobti ir su prokuratūros pagalba“ ir kitus šio laikraščio straipsnius (laikraščių straipsniai pridėti prie baudžiamosios bylos) nereagavo, spaudoje nurodytų faktų pagrįstumo netikrino, prokuratūrų vadovai dėl savo pavaldinių veiklos ar neveikimo tarnybinių patikrinimų neatliko, kurios nors prokuratūros ar prokurorų N. Ž., V. A. tarnybinės veiklos skaidrumu nesuabejojo, nes nemanė, kad publikacijomis spaudoje ar A. K. T. priekaištais buvo kėsinamasi į prokuratūros moralinį prestižą.
Atkreiptinas dėmesys, kad nusikalstama veika – įžeidimas – padaroma tik tiesiogine tyčia. Iš 2011-11-18 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūroje užregistruoto nukentėjusiosios A. K. T. civilinio ieškinio turinio matyti, kad jos pagrindinis tikslas buvo tas, kad ji būtų pripažinta civiline ieškove dėl 10000 Lt žalos atlyginimo už sutrikdytą sveikatą. Ieškinyje A. K. T. nurodė argumentus, kuriais rėmėsi prašydama minėtos žalos atlyginimo. Savo sveikatos sutrikdymą siejo su savo veikla nelegalių automobilių saugojimo aikštelių veiklai nutraukti, todėl įžvelgė pasyvų prokurorų elgesį, kuriuo nebuvo įvertintos jos pastangos užkirsti kelią nelegalioms veikloms ir neteisėtam pasipelnymui, netinkamą ikiteisminių tyrimų kontrolę. A. K. T. tyčia buvo nukreipta ne į siekį pažeminti, įskaudinti ar įžeisti prokurorus, bet atkreipti dėmesį į prokurorų neveiklumą ir atsakomybę nagrinėjant piliečių skundus ir pareiškimus apie nusikalstamas veikas.
Teisiamajame posėdyje liudytoja A. M. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) 19 metų. A. K. T. apylinkės prokuratūroje lankėsi labai dažnai, darėsi vis netaktiškesnė. Ji prokurorus pareiškimuose pamini dažnai – „juos reikia pasodinti, iššaudyti“. Liudytoja konkretaus A. K. T. parašyto pareiškimo neprisiminė. Priimdama pareiškimus, ji atkreipia dėmesį į pareiškimų, skundų turinį, į rekvizitus, į esmę, ko kas nori. Pareiškimo, kuriame buvo paminėti N. Ž. ir V. A., neprisiminė. Skundus išsamiau skaito raštinės darbuotoja J. S., ji suveda dokumentus į sistemą. Liudytoja parodė, kad per metus išskirstoma apie 9000 dokumentų, todėl visų gaunamų dokumentų turinio neprisimena (t. 1, b. l. 96–96).
Teisiamajame posėdyje liudytoja D. T. parodė, kad ji nuo 2010-09-14 iki 2012-05-03 dirbo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) , vykdė vyriausiosios prokurorės nurodymus, viena iš jos funkcijų buvo daryti dokumentų kopijas, jas patvirtinti. D. T. į A. K. T. pareiškimą atkreipė dėmesį atsitiktinai, nes ji prokuratūroje žinomas žmogus, nes nuolat lankydavosi su įvairiausiais skundais, buvo įdomu, ką ji prirašė dar. Perskaitė, kad pavaduotojas V. A. ir prokurorė N. Ž. „plauna pinigus“, buvo parašyta apie nelegalias aikšteles. Tokie teiginiai įneša sumaištį. Bet kuris žmogus, atėjęs iš gatvės, taip nerašo arba žino, kad daroma nusikalstama veika, ir tokius duomenis pateikia prokuratūrai. Liudytojos nuomone, tokie duomenys prokurorų reputacijai pakenkė (t. 2, b. l. 97).
Teisiamajame posėdyje liudytoja V. M. parodė, kad įvykio metu dirbo (duomenys neskelbtini) , atliko ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnyje, byloje nukentėjusiąja buvo pripažinta A. K. T.. Į bylą buvo gautas raštas, kaip jis buvo įvardytas, liudytoja neprisiminė, „jame buvo įvardijami prokurorai A. ir Ž., kad jie sukčiauja“. Šis dokumentas buvo užregistruotas policijos komisariato raštinėje ir perduotas jai (V. M.). Liudytoja prokurorų prestižu nesuabejojo, šio dalyko nesureikšmino (t. 2, b. l. 97–98).
Teisiamajame posėdyje liudytoja J. S. A. K. T. pateiktą ieškinį dėl 10000 Lt prisiminė, nes tam, kad galėtų užregistruoti dokumentą sistemoje, turėjo nurodyti ir dokumento, kurį perskaitė, turinį. Ieškinyje buvo parašyta ir apie tai, kad „A. su Ž. kažkokias plovyklas, plauna pinigus“. Tą ieškinį nunešė prokurorei N. Ž., kad pasirašytų, kad gauta. Liudytoja tada pagalvojo ar pasakė, kad „ir vėl, kokius čia pinigus plauna“. J. S. parodė, kad A. K. T. dažnai rašydavo ir koneveikdavo visą teisėsaugą, todėl perskaitytas jos raštas liudytojai sukėlė šypseną, tačiau, jei, būdama prokurore, būtų buvusi pavadinta nesąžiningu žmogumi, būtų įsižeidusi (t. 2, b. l. 98).
Iš aptartų liudytojų parodymų matyti, kad nė vienas liudytojas, A. K. T. ieškinio pareiškime pamatęs frazę „Uždariau 5 nelegalias aikšteles (pinigų plovyklas) kurias koravo prokurorė N. Ž. 10 metų laikotarpyje kartu su V. A.“, apie minėtus prokurorus blogos nuomonės nesusidarė, šio teiginio nesureikšmino, labiau atkreipė dėmesį į tai, kad ieškinį padavė A. K. T., nes A. K. T. savo skundais buvo gerai žinoma. Taigi ir realiai, dėl ko būkštavo nukentėjusieji prokurorai N. Ž. ir V. A., A. K. T. civiliniame ieškinyje paminėtų prokurorų moraliniam prestižui pakenkta nebuvo.
Nuteistoji A. K. T. pasakymų, kurie galėjo prokurorus įžeisti, reikšmes paaiškino taip, kaip jas suprato. Nuteistosios žodžių reikšmių paaiškinimai nėra neteisingi ar sąmoningai iškraipyti, o žodis „kuravimas“ prokurorinės veiklos apibūdinimui nėra svetimas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad A. K. T. pavartojo tuos pačius pasakymus, kurie buvo pavartoti paminėtuose spaudos leidiniuose, todėl negalėjo pamanyti, kad laikraštyje pavartoti prokurorus ar jų tarnybinę veiklą charakterizuojantys epitetai gali būti draudžiami vartoti jos civiliniame ieškinyje. Yra pagrindo manyti, kad savo civiliniu ieškiniu prokuratūrai ir teismui nuteistoji siekė ne prokurorų ar prokuratūros pažeminimo ar įžeidimo, bet kito tikslo – apginti savo teises ir interesus, užsitikrinti teisę būti pripažinta civiline ieškove, atkreipti dėmesį į nepakankamą ikiteisminių tyrimų kontrolę, nepagrįstus atsisakymus pradėti ikiteisminį tyrimą ar nepagrįstus ikiteisminių tyrimų nutraukimus, kurie turėjo tiesioginės ar netiesioginės įtakos ir jos verslo žlugdymui, pasikėsinimo ją nužudyti aplinkybių tyrimui.
Atsižvelgiant į tai, kokie žodžiai ir kokiomis aplinkybėmis buvo parašyti, atsižvelgiant į tų žodžių parašymo motyvą, tiesioginę prasmę, nuteistoji A. K. T. įžeisti savo pareigas einančius Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorus N. Ž. ir V. A., juos įskaudinti, pakenkti jų moraliniam prestižui tiesioginės tyčios neturėjo, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-09-26 nuosprendžiu A. K. T. pagal Lietuvos Respublikos BK 290 straipsnį nuteista nepagrįstai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu, kolegija
nusprendžia:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. nuosprendį panaikinti.
A. K. T. pagal Lietuvos Respublikos BK 290 straipsnį išteisinti, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).