Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. K. T., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), specialaus vidurinio išsilavinimo, našlė, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, teista:

- 2011-11-11 Kretingos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso 232 straipnį – 25 MGL (3250 Lt) bauda. 2012-04-12 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu 2011-11-11 Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendis pakeistas ir paskirta bauda 10 MGL (1300 Lt); teistumas neišnykęs,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 straipsnyje

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji A. K. T. įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją.

2011 m. lapkričio 18 d., Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini), raštinėje kaltinamoji A. K. T. pateikė ieškinį ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos numeris (duomenys neskelbtini), kuriame parašė: „Uždariau 5 nelegalias aikšteles (pinigų plovyklas) kurias koravo prokurorė N. Ž. 10 metų laikotarpyje kartu su V. A.“, ir tokiu būdu ieškinyje, kuris tapo prieinamas susipažinimui bei jame esančių duomenų vertinimui visiems proceso ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) dalyviams, bylą kontroliuojantiems prokurorams, ikiteisminį tyrimą atliekantiems policijos pareigūnams, N. Ž. ir V. A. tiesioginiams vadovams, nurodydama tikrovės neatitinkančius ir objektyviais faktais nepagrįstus, valstybės tarnautojų garbę ir orumą žeminančius, pakertančius pasitikėjimą jais duomenis, viešai įžeidė Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) pareigas einantį V. A. ir (duomenys neskelbtini) prokurorės pareigas einančią N. Ž..

Kaltinamoji A. K. T. kalta padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką neprisipažino ir paaiškino, jog ikiteisminio tyrimo byloje, kurioje ji buvo pripažinta nukentėjusiąja, 2011 m. lapkričio 18 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros raštinei pateiktame 10 000 Lt civiliniame ieškinyje, kurį pati betarpiškai surašė, iš tiesų parašė, kad „uždarė 5 nelegalias aikšteles (pinigų plovyklas) kurias koravo prokurorė N. Ž. 10 metų laikotarpyje kartu su V. A.“, tačiau paaiškino, jog tai nurodė tik tokiu būdu norėdama atkreipti dėmesį į prieš jos asmenį bei jos vykdomą veiklą nukreiptus neteisėto pobūdžio įvairių teisėsaugos institucijų, pareigūnų, tame tarpe ir prokurorų veiksmus. A. K. T. paaiškino, jog ji kaip Lietuvos Respublikos pilietė su pareiškimu, prašymu ar kitokio pobūdžio dokumentu turi teisę kreiptis į bet kurią valstybinę instituciją, ir reikšti savo nuomonę. A. K. T. nurodė, jog Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrai pateikdama civilinį ieškinį ikiteisminio tyrimo byloje būtent ir realizavo savo teisę kreiptis į valstybinę instituciją ir reikšti savo nuomonę. Civiliniame ieškinyje įvardinta aplinkybe (nukreipta į N. Ž. ir V. A.) ji nesiekė prokurorų įžeisti, tiesiog siekė, kad būtų išsiaiškinta, jog tiek prokurorė N. Ž., tiek jos viršininkas V. A. galimai daro ir slepia nusikalstamas veikas.

Nukentėjusioji N. Ž. parodė, kad 2011 m. ji kaip Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros 3-ojo nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus prokurorė kontroliavo Klaipėdos apskrities VPK 1 PK atliekamą ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nukentėjusiąja buvo pripažinta A. K. T.. 2011 m. lapkričio 18 d. Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros raštinėje minėtoje ikiteisminio tyrimo byloje buvo pateiktas A. K. T. civilinis ieškinys su prašymu pripažinti ją civiline ieškove 10 000 Lt sumai. Susipažinusi su nukentėjusiosios pateiktu civiliniu ieškiniu, ji aptiko jame įvardintą aplinkybę, jog „Uždariau 5 nelegalias aikšteles (pinigų plovyklas) kurias koravo prokurorė N. Ž. 10 metų laikotarpyje kartu su V. A.“. Nukentėjusioji paaiškino, jog šis civiliniame ieškinyje kaltinamosios įvardintas teiginys ją kaip prokuroro pareigas einantį ir atliekantį pareigūną vienareikšmiai įžeidė, bei pažemino jos kaip prokurorės garbę ir orumą, kadangi, pirmiausia, šis teiginys yra akivaizdžiai neatitinkantis tikrovės. Nukentėjusioji paaiškino nei suprantanti, nei galinti paaiškinti, kokias automobilių stovėjimo aikšteles turinti omeny kaltinamoji, kadangi jokių sąsajų su jokiomis automobilių stovėjimo aikštelėmis neturėjusi, juolab niekada nekontroliavusi jokių ikiteisminių tyrimų, susijusių su kokiomis nors aikštelėmis. Nukentėjusioji nurodė, jog kaltinamosios civiliame ieškinyje išdėstytas teiginys neabejotinai sumenkino, pakirto ir pasitikėjimą ja kaip prokuratūros pareigūne, kadangi su ikiteisminio tyrimo byloje pateiktu civiliniu ieškiniu ir jame išdėstytu turiniu susipažino platus asmenų ratas - visi ikiteisminio tyrimo dalyviai, ikiteisminį tyrimą byloje atlikę teisėsaugos pareigūnai, jos tiesioginiai vadovai, Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros raštinės darbuotojai, bei įvairių instancijų tiek prokuratūros, tiek teismų darbuotojai. N. Ž. patikino, jog kaltinamosios A. K. T. veiksmai, viešai, neapibrėžtam ratui asmenų paskleidžiant įžeidžiančio pobūdžio, tikrovės neatitinkančias žinias jos atžvilgiu, vienareikšmiai ir tikslingai buvo nukreipti prieš ją kaip prokurorę ikiteisminio tyrimo byloje atliekančią prokuroro procesines funkcijas, nors minėtoje byloje kaltinamoji A. K. T. ir buvo pripažinta nukentėjusiąja.

Nukentėjusioji N. Ž. parodė ir tai, jog susipažinusi su A. K. T. pateiktu civiliniu ieškiniu, ir nustačiusi, kad procesinis dokumentas akivaizdžiai neatitinka baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų, siekdama tinkami išspręsti civilinio ieškinio priėmimo klausimą, kreipėsi į tiesioginį savo vadovą vyriausiojo prokuroro pavaduotoją V. A.. Tokiu būdu su civilinio ieškinio turiniu ir jame išdėstytais A. K. T. teiginiais susipažino ir vyriausiojo prokuroro pavaduotojas V. A..

Nukentėjusysis V. A. parodė, kad 2011 m. lapkričio mėnesį jam kaip Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojui prokuratūros prokurorė N. Ž. pateikė susipažinimui jos kontroliuojamojoje ikiteisminio tyrimo byloje A. K. T. pateiktą ieškininį pareiškimą, kadangi minėtas procesinis dokumentas akivaizdžiai neatitiko baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų. Susipažinęs su prokurorės jam pateiktu A. K. T. pareikštu civiliniu ieškiniu, jo turiniu, jis aptiko teiginį, jog pastaroji „uždarė 5 nelegalias aikšteles (pinigų plovyklas) kurias koravo prokurorė N. Ž. 10 metų laikotarpyje kartu su V. A.“. Nukentėjusysis paaiškino, jog šis A. K. T. procesiniame dokumente įvardintas teiginys jį kaip prokuratūros pareigūną neabejotinai įžeidė, neabejotinai pažemino jo kaip prokuroro garbę ir orumą, neabejotinai pakirto pasitikėjimą juo kaip pareigūnu, kadangi šis faktas nėra pagrįstas jokiais įrodymais, taigi yra akivaizdžiai neatitinkantis tikrovės, be to, šie tikrovės neatitinkantys duomenys tapo žinomi plačiu mastu – su ikiteisminio tyrimo byloje pateiktu civiliniu ieškiniu susipažino ne tik Klaipėdos prokuratūros raštinės darbuotojai, ikiteisminį tyrimą byloje betarpiškai atlikę ikiteisminio tyrimo pareigūnai, jo tiesioginiai vadovai, bet ir kitų instancijų prokuratūros darbuotojai bei prokurorai, ikiteisminio tyrimo byla, jos medžiaga ne kartą buvo pateikta įvairių instancijų teismams. Nukentėjusysis V. A. nurodė, jog A. K. T. teiginiai vienareikšmiai neigiamai apibrėžė tiek jo, tiek N. Ž., kaip sąžiningai dirbančių prokurorų reputaciją, paskleisti įžeidimai ir šmeižtas jų kaip prokurorų, teisėsaugos pareigūnų atžvilgiu yra užgauliai pažeminantys.

Liudytoja A. M., patvirtindama ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, jog Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūroje ji atliko ir atlieka raštinės vedėjos pareigas. 2011 m. lapkričio mėnesį ji kaip raštinės vedėja, pavaduodama kitą raštinės darbuotoją, priiminėjo ir į raštinę asmenų pateikiamus įvairaus pobūdžio procesinius dokumentus, prašymus, pareiškimus ir pan. Liudytoja nurodė, jog būtent 2011 m. lapkričio 18 d. A. K. T. pateikto civilinio ieškinio bei paties ieškinio pateikimo fakto ji neprisimenanti, tačiau galinti patvirtinti, jog būtent tuo laikotarpiu, kuomet būtent ji priiminėjo asmenų į raštinę pateikiamus dokumentus, A. K. T. ne kartą pateikė įvairaus pobūdžio raštus – skundus, pareiškimus, prašymus, kuriuose neigiamai ir įžeidžiančiai apibūdindavo prokurorus (t. 1, b. l. 34-35).

Liudytoja V. M. parodė, kad 2011 m. ji kaip Klaipėdos AVPK 1 PK tyrėja atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), iškeltoje pagal LR BK 145 straipsnį, kurioje nukentėjusiąja buvo pripažinta A. K. T.. Atliekant ikiteisminį tyrimą buvo pateiktas nukentėjusiosios A. K. T. civilinis ieškinys. Liudytoja nurodė, jog, susipažinusi su ikiteisminio tyrimo byloje pateiktu A. K. T. civiliniu ieškiniu, jo turiniu, ji aptiko, jog jame nepagarbiai ir įžeidžiančiai atsiliepiama apie ikiteisminį tyrimą kontroliavusią prokurorę N. Ž. ir vyriausiojo prokuroro pavaduotoją V. A., kurie apibūdami kaip sukčiaujantys asmenys. Liudytoja patikino, jog kadangi šiuos asmenis kaip prokurorus ji pažįstanti ir juos žinanti, jų reputacija ir kompetencija nesuabejojusi. Vienok mano, kad tokio pobūdžio teiginiai visuomenės mastu ir akivaizdoje prokurorus žemina ir šmeižia, menkina jų reputaciją.

Liudytoja D. T. parodė, kad nuo 2010 m. rugsėjo 14 d. iki 2012 m. gegužės 3 d. Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūroje ji atliko vyriausiojo prokuroro padėjėjo pareigas, į kurias įeidavo vykdyti vyriausiosios prokurorės nurodymus, ir viena iš funkcijų buvusi paruošti dokumentų kopijas. Liudytoja nurodė, jog būtent ir atliekant šią jai pavestą darbinę funkciją, tai yra kopijuodama dokumentus, tvirtindama dokumentų kopijas, ji atkreipusi dėmesį į A. K. T. pareiškimą. Liudytoja nurodė, jog A. K. T. prokuratūrai pateiktame dokumente ji perskaičiusi, kad pavaduotojas V. A. ir prokurorė N. Ž. užsiimantys „pinigų plovimu“, pareikškime buvo minima apie šių prokurorų kuruojamas nelegalias aikšteles. Liudytoja parodė ir tai, jog, jos manymu, tokie teiginiai, nesant tam pagrįsto pagrindo, įneša sumaišties, ir mano, jog tokie teiginiai prokurorų reputacijai neabejotinai kenkia.

Daiktų apžiūros protokolu, 2011 m. lapkričio 18 d. ieškiniu nustatyta, kad 2011 m. lapkričio 18 d. Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrai (reg. (duomenys neskelbtini)) ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktas nukentėjusiosios A. K. T. ieškinys 10 000 Lt sumai. Nustatyta, kad ieškinyje nurodyta „ 2) Uždariau 5 nelegalias aikšteles (pinigų plovyklas) kurias koravo prokurorė N. Ž. 10 metų laikotarpyje kartu su V. A.“ (t. 1, b. l. 4-5, 6-7).

Kaltinamoji A. K. T. fakto, jog 2011 m. lapkričio 18 d. Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrai pateiktą ieškinį, taigi ir teiginį „Uždariau 5 nelegalias aikšteles (pinigų plovyklas) kurias koravo prokurorė N. Ž. 10 metų laikotarpyje kartu su V. A.“ surašiusi ir pateikusi pati, neneigdama, neigia tokiu būdu siekusi įžeisti, pažeminti ar šmeižti prokurorus N. Ž. ir V. A.. Tokie kaltinamosios A. K. T. paaiškinimai vertintini kritiškai kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Motyvuojamoji dalis

Įstatymų leidėjas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 straipsnyje įtvirtinta norma numato atsakomybę už valstybės ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimą. Pažymėtina, kad šia teisės norma saugoma normali pareigas einančio valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veikla, autoritetas, taip pat jo asmeninė ir profesinė garbė bei orumas. Taigi, vadovaujantis teismų praktika, baudžiamojo kodekso 290 straipsnyje nustatyto draudimo paskirtis – sudaryti galimybes valstybės tarnautojams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims vykdyti savo pareigas ir taip užtikrinti normalią jų veiklą. Be to, šia baudžiamajame įstatyme įtvirtinta norma yra saugoma ir minėtų asmenų garbė bei orumas jiems atliekant viešojo administravimo pareigas. Taigi darytina išvada, kad pagal BK 290 straipsnį atsako tas, kas įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį.

Lietuvos Respublikos BK 290 str. numatyto nusikaltimo objektyvusis požymis – valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimas tuo metu, kai jis atlieka savo pareigas. Baudžiamosios teisės teorijoje ir praktikoje, įžeidimas reiškia, kad kaltininkas prieš pareigas vykdantį nukentėjusįjį atlieka nepadorius veiksmus, išsako žeminančius žodžius, demonstruoja bendrą neigiamą jo asmenybės vertinimą, diskredituoja jį ir kenkia jo moraliniam prestižui tiek aplinkinių, tiek ir jo paties akyse.

Šių išdėstytų sąvokų, teismų praktikos kontekste vertinant A. K. T. žodžius, jog atkreiptina, net dešimt metų, taigi laiko prasme itin reikšmingą laiko tarpą; prokuroro, taigi itin reikšmingas ir atsakingas valstybės tarnautojo pareigas einantys asmenys; užsiima ne bet kokia, o pinigų plovimo, taigi pažymėtina nusikalstama įstatymo draudžiama veikla; užsiima penkiose nelegaliose aikštelėse, taigi užsiima reikšminga, plačia apimtimi, vienareikšmiai konstatuotina, jog šie A. K. T. žodžiai neabejotinai yra užgaulaus, žeminančio ir diskredituojančio pobūdžio nukentėjusiųjų asmenų – prokurorų V. A. ir N. Ž. atžvilgiu. Ir žeminančio bei žeidžiančio, diskredituojančio pobūdžio yra tiek savęs vertinimo jų pačių akyse, tiek ir aplinkos, visuomenės mastu. Pažymėtina, jog būtent visuomenės vertinimo aspektu įžeidimas laikytinas itin reikšmingu, kadangi įžeidžiami asmenys, kuriems įstatymu yra deleguota atlikti ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo, valstybinio kaltinimo baudžiamosiose bylose palaikymo, įstatymo nustatytais atvejais asmens, visuomenės ir valstybės teisių bei teisėtų interesų gynimo funkcijas.

Kreiptinas dėmesys, jog A. K. T. žodžiai, nukreipti prieš prokurorus V. A. ir N. Ž., jų garbę ir orumą, yra įtvirtinti raštiškai, maža to, ikiteisminio tyrimo byloje. Taigi jų išliekamasis, ir šiuo atveju pabrėžtina neigiamas ir žeidžiantis pobūdis yra akivaizdžiai didesnis ir reikšmingesnis nei žodžiu ištartų žodžių ar žodžių, įtvirtintų kitokia rašytine forma. Ši aplinkybė vėlgi suponuoja atitinkamai didesnį A. K. T. nusikalstamų veiksmų pavojingumą.

Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, jog 2011 m. lapkričio 18 d. A. K. T. ieškinys pateiktas Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros raštinėje, ir kaip minėta pateiktas ikiteisminio tyrimo byloje. Taigi, logiška, jog ieškinys, jo turinys, jame įtvirtinantys teiginiai tapo žinomi, ir maža to, yra žinomi itin plačiam asmenų, vienokia ar kitokia apimtimi būtent profesiniu aspektu susijusių su nukentėjusiaisiais, ratui. Tokiu būdu, nukentėjusiųjų N. Ž. ir V. A. prestižas diskredituojamas būtent kaip prokurorų, ir tiek jiems pavaldžių, tiek jiems vadovaujančių pareigūnų akivaizdoje, tiek prokuratūros, tiek ir kitų teisėsaugos institucijų darbuotojų, pareigūnų, aplinkoje.

Konstatuotų aplinkybių visuma, jog ieškinys su žeidžiančiais teiginiais, pateiktas ikiteisminio tyrimo byloje, kurią kontroliuoja būtent N. Ž., pateiktas Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrai, kurioje vienas iš atsakingų asmenų, einančių pavaduotojo pareigas ir tiesiogiai vadovaujantis prokurorei N. Ž., yra būtent V. A., logiškai suponuoja išvadą, jog A. K. T. žodžiai buvo nukreipti ir nukreipti tikslingai būtent prieš konkrečius asmenis - N. Ž. ir V. A., būtent kaip prokurorus ir būtent kaip atliekančius savo, įstatymu jiems deleguotas pareigas.

Nustatyta, jog A. K. T. nukentėjusiųjų atžvilgiu išdėstyti teiginiai yra neabejotinai neatitinkantys tikrovės. Pažymėtina, jog nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu kaltinamoji ne tik nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, pateisinančių jos žodžius, bet nesugebėjo ir logiškai, nuosekliai paaiškinti, kuo remiantis išdėstė pareigūnus žeidžiančius ir kaltinančius teiginius. Kiekvienu atveju kaltinamoji įvardindavo vis kitas aplinkybes. Turint omeny, jog nukentėjusieji ir šiuo metu atlieka prokurorų pareigas, logiška, kad nukentėjusiųjų atžvilgiu nėra pradėti jokie ikiteisminiai tyrimai. Be to, kreiptinas dėmesys, jog įstatyme nenumatyta aplinkybių, kurioms esant valstybės tarnautojų ar kitas viešojo administravimo funkcijas atliekančių asmenų įžeidinėjimas galėtų būti pateisinamas.

Visa tai objektyviai lemia, jog kaltinamoji A. K. T. savo veiksmais neabejotinai įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus – Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorus N. Ž. ir V. A..

Tokiu būdu, vertinant išdėstytą visumą, akivaizdu, jog A. K. T. veiksmuose nusikalstamos veikos, numatytos baudžiamojo kodekso 290 straipsnyje, objektyvioji pusė konstatuota. Baudžiamojo kodekso 290 straipsnyje apibrėžto nusikaltimo sudėtis – formalioji, nusikaltimas laikomas baigtu nuo nukentėjusiojo įžeidimo momento. A. K. T. veiksmus vertinant šiuo aspektu, laikytina, jog A. K. T. nusikalstamas elgesys yra baigtas.

Nusikalstama veika, įtvirtinta baudžiamojo kodekso 290 straipsnyje - savo pareigas einančio valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimas – yra tyčinio pobūdžio nusikalstama veika. Tai suponuoja, kad kaltininkas supranta, kad įžeidžia einantį savo pareigas valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį ir to nori; suvokia, kad skleidžiamos žinios yra melagingos, prasimanytos, žemina einančio savo pareigas valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens garbę bei orumą ir jį įžeidžia.

Vertinant kaltinamosios veiksmus - viešai, raštiškai, valstybinei institucijai – būtent prokuratūrai, neturint visiškai jokio pagrįsto pagrindo ir tai suvokiant, pateikiant ir tokiu būdu paskleidžiant žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, apie daromas būtent nusikalstamo pobūdžio veikas, būtent prokurorų N. Ž. ir V. A. atžvilgiu, konstatuotina, jog A. K. T. prokurorus įžeidžiantį savo veiksmų pobūdį neabejotinai suvokė ir, maža to, tikslingai to siekė nukentėjusiųjų būtent kaip prokurorų atžvilgiu. Išvadą, kad kaltinamoji savo veiksmų nusikalstamą tyčinį pobūdį suvokė lemia ir pačios A. K. T. asmenybė - A. K. T. išsilavinimas, gyvenimo patirtis ir gyvenimo aplinka, teisės normų suvokimas. Taigi, A. K. T. veiksmai traktuotini kaip vienareikšmiai nusikalstamai tyčiniai, tikslingai nukreipti ir susiformavę.

Vertinant išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, jog kaltinamosios kaltė padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką laikytina įrodyta visa apimtimi. Kaltinamosios A. K. T. nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 straipsnį.

Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamosios padaryta nusikalstama veika yra tyčinio pobūdžio nusikaltimas, nukreiptas pažeisti itin svarbų ir reikšmingą, įstatymu saugomą objektą – valstybės tarnautojo veiklą. Kaltinamoji kalta padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką neprisipažino, savo elgesio kritiškai nevertino nei bylos nagrinėjimo teisme metu, nei ikiteisminio tyrimo metu. Atvirkščiai, neįžvelgdama savo veiksmų nusikalstamo pobūdžio, toliau kaltino teisėsaugos pareigūnus neteisėtais jos atžvilgiu veiksmais.

Kaltinamosios padaryta nusikalstama veika, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsniu, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Tačiau nėra ir kaltinamosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

Kaltinamoji yra teista. Ir teistumas už anksčiau padarytą veiką nėra išnykęs. Pažymėtina, jog ši nusikalstama veika padaryta praėjus vos keletui dienų po anksčiau kaltinamosios atžvilgiu paskelbto apkaltinamojo nuosprendžio už pažymėtina analogiško savo esme nusikalstamą veiką.

Atsižvelgiant į išdėstytą, laikytina, jog bausmės tikslai kaltinamosios A. K. T. atžvilgiu gali būti pasiekti paskyrus ir švelniausią sankcijoje numatytą bausmę - baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. K. T. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 straipsnyje ir nuteisti 20 MGL, tai yra 2600 Lt bauda.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teismui.