Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo V. Z., atstovaujamo advokato R. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-20639-435/2015 pagal pareiškėjo V. Z. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys K. I., V. I., antstolis R. S.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1 d., 338 str. (toliau, - CPK). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo 2015-11-19 nutarties dalies, kuria nustatyta, kad skolininkui V. I. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine K. I. priklauso ½ dalis K. I. pajamų, gautų iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, pensijų pašalpų bei kitokių išmokų iki 2015-07-15, teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimas.

Nepagrįstais laikytini apelianto argumentai, kad civilinių įstatymų galiojimo principas numatytas CK 1.7 straipsnio 2 dalyje turėjo būti taikomas ir sutarčių sudarymui, jeigu sutartis pažeidžia trečiųjų asmenų teises ir pareigas, kad CK 3.104 straipsnyje nėra numatyta sutuoktinių teisė keisti prievolių įvykdymo pobūdį. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolis R. S. vykdo Kauno rajono 1-ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą, Nr. 2-7584, dėl 9899, 15 Eur skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo solidariai iš skolininkų V. I., I. A., išieškotojo, V. Z. naudai. Antstolis nustatė, kad nuo 2008-06-14 V. I. sutuoktinė yra K. I., kuri VSDFV duomenimis dirba ir gauna darbo užmokestį iš (duomenys neskelbtini). 2015-06-18 antstolis areštavo skolininko V. I. sutuoktinės K. I. vardu registruotą. 2015-07-15 tarp K. I. ir V. I. sudaryta povedybine sutartis, kuria susitarta, kad sutuoktiniai turtui, įgytam po šios sutarties sudarymo, nustato visiško atskirumo teisinį režimą. 2015-07-15 povedybinė sutartis įregistruota vedybų sutarčių registre. Pagal CK 3.87 str., 3.88 str. 2 d., preziumuojama, kad turtas ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. Tuo atveju, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 str. nustatyta tvarka. Tokiu būdu už asmeninę sutuoktinio prievolę, kuri nėra vykdoma iš bendro abiejų sutuoktinių turto, skolininkas atsako savo asmeniniu turtu ir turima turto dalimi bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Todėl išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 str. 1 d.). Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. (CPK 667 str. ). Vedybų sutartis yra sutuoktinių susitarimas, nustatantis jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium (separacija) (CK 3.101 str.). Vedybų sutartis gali būti sudaryta iki santuokos įregistravimo (ikivedybinė sutartis) arba bet kuriuo metu po santuokos įregistravimo (povedybinė sutartis) (CK 3.102 str. 1 d.). Pagal CK 3.102 straipsnio 2 dalį povedybinė sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo, jei sutartyje nenustatyta kitaip. Ginčo atveju nustatyta, kad susitarimas dėl pajamų teisinio režimo sudarytas ir notarine tvarka patvirtintas 2015-07-15, vedybų sutarčių registre įregistruotas 2015-07-21. Povedybinės sutarties 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šia sutartimi sutuoktiniai turtui įgytam po šios sutarties sudarymo, nustato visiško atskirumo teisinį režimą. Turtas, kurį nuo šios sutarties sudarymo bet kuri šalis įgyja savo vardu, laikytinas tos šalies asmenine nuosavybe. Pažymėtina ir tai, kad skolininko ir jo sutuoktinės povedybinė sutartis yra sudaryta (2015-07-15) po skolininko prievolių atsiradimo, todėl turto režimo (statuso) nustatymas povedybinėje sutartyje negali paneigti kreditoriaus išieškojimo teisės pagal vieno iš sutuoktinių prievolę, atsiradusią iki povedybinės sutarties sudarymo iš turto, įgyto iki povedybinės sutarties sudarymo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tik lėšos, įgytos po povedybinės sutarties sudarymo, laikytinos asmenine sutuoktinių nuosavybe (CK3.104 str. 1 d. 1 p.), taigi išieškojimas gali būti nukreipiamas tik į skolininko asmenines lėšas ir į jam priklausančią turto, įgyto bendrosios jungtinės nuosavybės teise iki 2015-07-15, dalį (Pvz. žr. Šiaulių apygardos teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2S-1070-883/2015; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-852-661/2015; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2S-1565-431/2015 ir kt.). Todėl nustačius šią aplinkybę, pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad K. I. pajamos gautos iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, pensijų pašalpų bei kitokių išmokų iki 2015-07-15 (povedybinės sutarties sudarymo), priklauso abiems sutuoktiniams lygiomis dalimis ir darė išvadą, kad V. I. priklauso ½ dalis minėto turto.

Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad suinteresuotų asmenų 2015-07-15 povedybinė sutartis pasirašyta tik tam, kad išvengti prievolės vykdymo V. Z., t.y. tik dėl akių, neketinant tarpusavyje sukurti teisinių pasekmių ir yra tariamasis sandoris, kuris vadovaujantis CK 1.86 straipsniu negalioja. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apelianto argumentus laiko nepagrįstais. Pirmos instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai pastebėjo, kad povedybinė sutartis nagrinėjamu atveju nėra nuginčyta ar ginčijama. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis tokių duomenų taip pat nenustatyta. Tai, kad pirmos instancijos teismas nesiaiškino sutarties punktų, juose numatytų sąlygų ar sutarties atitikimo įstatymo nuostatoms apeliacinės instancijos teismo vertinimu nepaneigia pirmos instancijos teismo skundžiamos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo, kadangi šiuo atveju nėra nagrinėjamas klausimas dėl suinteresuotų asmenų sudarytos povedybinės sutarties teisėtumo.

Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs pateiktą civilinės bylos medžiagą, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas, todėl priėmė visapusiškai teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyme numatytų pagrindų, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atmetus apelianto V. Z. atskirąjį skundą, iš jo į valstybės biudžetą priteisiamos 6,20 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 str. 1 d., 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš pareiškėjo V. Z. a.k(duomenys neskelbtini) 6,20 Eur (šešis Eur ir 20 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo momento.