Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotųjų asmenų K. M. ir M. M. M. atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo BUAB „Alkoras“ prašymą dėl skolininkui priklausančio turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys – antstolis D. J., skolininkas K. M. ir M. M. M..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina, klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo nustatyta, kad skolininkui priklauso ½ dalis sutuoktinės visų gaunamų pajamų, teisėtumo ir pagrįstumo

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsni).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino visų svarbių faktinių bylos aplinkybių, todėl netinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su skolininko turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymu, ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.

Byloje esantys dokumentai patvirtina, jog antstolis D. J. vykdo Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl 10.139,89 € skolos išieškojimo iš skolininko K. M. išieškotojui BUAB „Alkoras“, atstovaujamam bankroto administratoriaus UAB „Ekvalda“. Skolininkas skolos nemoka, turi daugiau skolų. 2012 m. liepos 21 d. skolininkas yra sudaręs santuoką su M. M. M.. Antstolis, nustatęs, kad skolininko sutuoktinė gauna darbo užmokestį, 2015 m. kovo 24 d. patvarkymu pasiūlė išieškotojui iki 2015 m. balandžio 20 kreiptis į teismą dėl skolininko turto, esančio bendra su kitais asmenimis nuosavybe, dalies nustatymo. Antstolis 2015 m. balandžio 2 d. patvarkymu nustatė, jog skolininkas su sutuoktine 2014 m. balandžio 9 d. sudarė vedybinę sutartį, kurioje nustatyta, kad kiekvieno sutuoktinio įgytos pajamos, bet koks kilnojamasis bei nekilnojamasis turtas yra tą turtą įgijusio sutuoktinio nuosavybė. Antstolis minėtu patvarkymu pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą ir ginčyti sudarytą vedybų sutartį, kadangi šis sandoris pažeidžia kreditoriaus teises. Išieškotojas 2015 m. balandžio 9 d. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui ieškinį atsakovams K. M. ir M. M. M. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu. Pagal šį ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-19743-127/2015, kuri dar nėra išnagrinėta.

CPK 666 straipsnio 1 dalis nustato, jog išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Pagal CPK 667 straipsnio 2 dalį skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta bendrąja nuosavybe esančio turto skolininko turto dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį.

Pagal CK 3.102 straipsnio 2 dalį povedybinė sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo, jei sutartyje nenustatyta kitaip. Taigi nuo povedybinės sutarties įsigaliojimo visas sutuoktinių įgytas turtas pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe, tuo tarpu turtas, įgytas po šios sutarties sudarymo, yra pripažįstamas kiekvieno jį įgijusio sutuoktinio asmenine nuosavybe. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra ne kartą išaiškinta, jog vien turto režimo (statuso) nustatymas povedybinėje sutartyje savaime nepaneigia kreditoriaus išieškojimo teisės pagal sutuoktinių prievolę, atsiradusią iki povedybinės sutarties sudarymo. Susitarimas dėl sutuoktinių gautinų pajamų teisinio režimo neapriboja sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal iki tokio susitarimo santuokos metu atsiradusias prievoles, kurios vykdomos iš bendro sutuoktinio turto (LAT 2006 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2006; 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-149/2008). Tačiau šis išaiškinimas nereiškia, kad kreditoriui visas sutuoktinių įgytas turtas po povedybinės sutarties sudarymo turi būti vertinamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, į kurios dalį visada galima nukreipti išieškojimą.

Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendrosios, tai yra tokios, kurias įgyja abu sutuoktiniai šeimos interesais. CK 3.109 straipsnio 1 dalyje pateikiamas prievolių, kurios laikomos bendrosiomis sutuoktinių prievolėmis, sąrašas. CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad bendrosios prievolės gali atsirasti ne tik dėl abiejų sutuoktinių veiksmų, bet ir vieno sutuoktinio iniciatyva, jei konkretų sandorį vienas sutuoktinis sudarė kito sutuoktinio sutikimu arba jį kitas sutuoktinis vėliau patvirtino, arba tokiam sandoriui kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jis sudarytas šeimos interesais. Turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu (CK 3.92 straipsnio 1 dalis). Ši nuostata kyla iš bendrosios nuosavybės esmės ir sutuoktinių lygiateisiškumo principo – nesuteikti nė vienam sutuoktiniui daugiau teisių į bendrą turtą, negu jų turi kitas. Atsižvelgiant į vienodas abiejų sutuoktinių teises, susijusias su bendrąja jungtine nuosavybe, CK 3.92 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija, kad, sudarydamas sandorius, sutuoktinis veikia kito sutuoktinio sutikimu, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Šia prezumpcija siekiama palengvinti civilinę apyvartą ir apsaugoti sąžiningus trečiuosius asmenis, sudarančius sandorius su sutuoktiniais, nuo galimų ieškinių siekiant nuginčyti sudarytus sandorius. Pagal CK trečiosios knygos III dalies VII skyriaus nuostatas, reglamentuojančias sutuoktinių civilinę atsakomybę pagal turtines prievoles, galimos įvairios sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal turtines prievoles modifikacijos. Tik nustačius prievolės pobūdį ir jos atsiradimo pagrindą, galima nustatyti, kas yra atsakomybės subjektai pagal prievolę – vienas ar abu sutuoktiniai. Tai ir nulemia išieškojimo nukreipimą į skirtingo teisinio režimo turtą: į vieno sutuoktinio asmeninį turtą, į jo dalį bendrame sutuoktinių turte ar į bendrą sutuoktinių turtą.

Nagrinėjamos bylos atveju sutuoktinių įgytas turtas nuo 2012 m. liepos 21 d. santuokos sudarymo iki 2014 m. balandžio 9 d. vedybinės sutarties sudarymo išlieka bendrąja jungtine nuosavybe, tačiau visas kitas turtas, įgytas po šios sutarties sudarymo, pripažįstamas kiekvieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe. Pažymėtina, kad antstolis vykdo vykdomąjį dokumentą pagal 2014 m. kovo 21 d. sprendimą, kuriuo skola iš skolininko buvo priteista už 2007-2009 m. BUAB „Alkora“ padarytą žalą. Nurodyta žala buvo padaryta dar iki skolininkui sudarant santuoką, todėl pripažintina, kad antstolio išieškoma 10.139,89 € skola yra jo asmeninė prievolė. Taigi išieškojimas gali būti nukreipiamas tik į skolininko asmenines lėšas ir į jam priklausančią turto, įgyto bendrosios jungtinės nuosavybės teise iki 2014 m. balandžio 9 d., dalį. Todėl į skolininko sutuoktinės ½ dalį gaunamų pajamų po 2014 m. balandžio 9 d. vedybinės sutarties sudarymo negali būti nukreiptas skolininko skolos išieškojimas.

Šiuo metu skolininko ir jo sutuoktinės vedybinė sutartis yra ginčijama Vilniaus miesto apylinkės teisme. Ši byla buvo iškelta dar iki Trakų rajono apylinkės teismui priimant skundžiamą nutartį. Pažymėtina, kad tuo atveju, kai negalima nagrinėti bylos, kol nebus išspręsta kita civiline tvarka nagrinėjama byla, teismas privalo šią bylą sustabdyti iki įsiteisės teismo sprendimas (nutartis) kitoje byloje (CPK 163 straipsnio 3 punktas; 166 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai netaikė bylos sustabdymą reglamentuojančių CPK nuostatų.

Pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį teismas gali byloje dalyvaujančiam asmeniui, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, skirti iki 5.792,00 € dydžio baudą. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad pareiškėjas prašymą teismui teikė vadovaudamasis antstolio patvarkymais. Be to, pareiškėjas kartu ieškiniu ginčija ir pačią vedybinę sutartį. Todėl negalima daryti kategoriškos išvados, kad pareiškimas dėl skolininko turto dalies nustatymo buvo pateiktas sąmoningai suvokiant, kad jame reiškiami nepagrįsti reikalavimai. Todėl suinteresuotųjų asmenų prašymas dėl baudos skyrimo pareiškėjui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmestinas.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutartis, kuria buvo nustatyta, kad skolininkui priklauso ½ dalis jo sutuoktinės gaunamų pajamų, panaikintina ir klausimas dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo perduotinas nagrinėti Trakų rajono apylinkės teismui iš naujo.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 € sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas

nutaria:

Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutartį panaikinti ir perduoti tam pačiam pirmos instancijos teismui nagrinėti skolininko turto dalies nustatymo klausimą iš naujo.