Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. J. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2916-986/2019, kuria tenkintas ieškovės prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė AB „Panevėžio energija“ kreipėsi į teismą, prašydama išduoti vykdomąjį raštą atsakovo V. J. P. atžvilgiu, nes atsakovas nevykdo taikos sutarties sąlygų, įsiskolinimo ieškovei nesumokėjo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 3 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino – išdavė ieškovei AB „Panevėžio energija“ vykdomąjį raštą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 1 ir 3 punkte nesumokėtų sumų išieškojimo.

3. Teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-29167-986/2019 patvirtinta taikos sutartis tarp bylos šalių – ieškovės AB „Panevėžio energija“ ir atsakovo Labdaros ir paramos fondo „Biblijos skeptras“. Taikos sutarties 1 punkte numatyta, kad sutaria ir atsakovas pripažįsta, jog per laikotarpį nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2018 m. spalio 1 d. už suvartotą šilumos energiją atsakovui nuosavybės teise priklausančiose (duomenys neskelbtini), patalpose (36/100 patalpų dalis) yra skolingas ieškovui 1 189,30 Eur ir įsipareigoja šią sumą sumokėti. Iki 1 189,30 Eur dydžio sumos pilno sumokėjimo atsakovas įsipareigoja mokėti ieškovei 5 proc. dydžio procesines palūkanas. Taikos sutarties 3 punkte atsakovas įsipareigojo ieškovui sumokėti jo turėtas 7,25 Eur dydžio žyminio mokesčio išlaidas. Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, yra įsiteisėjusi ir turi būti vykdoma, todėl ieškovės prašymas dėl nevykdomos taikos sutarties dalies (1 ir 3 punkto) išduoti vykdomąjį raštą pagrįstas ir tenkintinas.

III. Atskirojo skundo argumentai

4. Atskirajame skunde atsakovas V. J. P. prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartį panaikinti.

5. Atskirajame skunde teigia, kad taikos sutartyje nenurodytas atsiskaitymo terminas, o atsakovas sutinka ieškovei mokėti 5 proc. dydžio procesines palūkanas, tačiau nesutinka, kad vykdomasis raštas būtų perduotas vykdyti antstoliui. Teismas nesivadovavo protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais. Apeliantas negali atsiskaityti su ieškove, nes jam nepakanka gaunamos pensijos.

6. Apeliantas su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus – 2019 m. balandžio 4 d. LR Prezidento kanceliarijos Asmenų aptarnavimo skyriaus raštą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 str.). Šioje byloje skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo ribose tikrina skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą

Dėl naujų įrodymų priėmimo

8. Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Aiškindamas CPK 314 straipsnio normą, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).

9. Apeliacinės instancijos teismui su atskiruoju skundu pateiktas 2019 m. balandžio 4 d. LR Prezidento kanceliarijos Asmenų aptarnavimo skyriaus raštas jokių ginčo klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių nepagrindžia, be to, jis galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl šį dokumentą atsisakytina priimti (CPK 314 str.).

Dėl atskirojo skundo esmės

10. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

11. Taikos sutartis – tai šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas (CK 6.983 str.). Teismo patvirtinta taikos sutartis įgyja galutinio teismo sprendimo galią. Įstatymo nustatyta tvarka nenuginčyta taikos sutartis CK 6.189 straipsnio prasme šalims turi įstatymo galią ir tokia taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 str., CPK 584 str. 4 p.).

12. Byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2019 m. vasario 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-29167-986/2019 patvirtino šalių – ieškovės AB „Panevėžio energija“ ir atsakovo V. J. P. sudarytą taikos sutartį. Taikos sutarties 1 punktu šalys susitarė ir atsakovas pripažino, kad per laikotarpį nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2018 m. spalio 1 d. už suvartotą šilumos energiją atsakovui nuosavybės teise priklausančiose (duomenys neskelbtini), patalpose (36/100 patalpų dalis) yra skolingas ieškovui 1 189,30 Eur ir įsipareigojo šią sumą sumokėti. Iki 1 189,30 Eur dydžio sumos pilno sumokėjimo atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovei 5 proc. dydžio procesines palūkanas. Taikos sutarties 3 punkte atsakovas įsipareigojo ieškovui sumokėti jo turėtas 7,25 Eur dydžio žyminio mokesčio išlaidas.

13. Ieškovė AB „Panevėžio energija“ 2019 m. spalio 3 d. teismui pateikė prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties nevykdymo. 2019 m. spalio 3 d. nutartimi teismas ieškovei AB „Panevėžio energija“ išdavė vykdomąjį raštą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 1 ir 3 punkte nesumokėtų sumų išieškojimo.

14. Apelianto nuomone, skundžiama 2019 m. spalio 3 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas vykdomąjį raštą išdavė nepagrįstai, kadangi taikos sutartyje nenurodytas atsiskaitymo terminas, o jis yra įsipareigojęs ieškovei sumokėti 5 proc. procesines palūkanas.

15. CPK 646 straipsnio 3 dalyje numatyta, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės.

16. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad teismas, prieš tvirtindamas šalių rašytine forma sudarytą ir jų pasirašytą taikos sutartį, turi pareigą patikrinti ir įsitikinti, ar taikos sutartyje išreikšta tikroji šalių valia, ar sutarties sąlygos joms aiškios ir priimtinos, taip pat išaiškinti šalims šių procesinių veiksmų teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2014). Teismo patvirtinta taikos sutartis yra privaloma ir vykdoma pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo nutartyje dėl jos patvirtinimo. Teismo procesiniu dokumentu patvirtinus taikos sutartį, tokio procesinio sprendimo galiojimo apimtis ir trukmė yra susaistyta taikos sutarties sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2005; 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2008; 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-528-706/2015).

17. Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-29167-986/2019 kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, yra įsiteisėjusi, todėl tapo priverstinai vykdytinu dokumentu (CK 6.985 str. 2 d.). Taikos sutartis nėra pripažinta negaliojančia (CK 6.986 str.). Ieškovė 2019 m. spalio 2 d. prašyme dėl vykdomojo rašto išdavimo nurodė, kad per laikotarpį nuo 2019 m. vasario 14 d. nutarties įsiteisėjimo dienos atsakovas neatliko nei vieno mokėjimo (CPK 646 str. 3d.). Atsakovas pirmosios instancijos teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių taikos sutarties vykdymą. Šių aplinkybių byloje nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Apeliantas vien deklaratyviai nurodo, kad iš pensijos neturi galimybės mokėti įsiskolinimo. Pažymėtina, kad atsakovas, sudarydamas taikos sutartį, privalėjo įvertinti savo galimybes ją vykdyti. Taikos sutartį sudarę asmenys privalo ją vykdyti griežtai laikydamiesi sutartyje nustatytų ir jų pačių laisva valia prisiimtų įsipareigojimų. Prašymo pakeisti taikos sutarties sąlygų vykdymo tvarką atsakovas byloje neteikė, todėl vykdomojo rašto neišdavimas, šiuo atveju, reikštų šalių interesų pusiausvyros pažeidimą. Kadangi aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad apeliantas nevykdė teismo patvirtintos taikos sutarties, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad yra nustatytos visos būtinosios sąlygos vykdomajam raštui dėl neįvykdytos taikos sutarties pagal CPK 646 straipsnio 3 dalį išduoti.

18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kiti atskirojo skundo argumentai teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui teisinės reikšmės neturi, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.

19. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė vykdomojo rašto išdavimą reglamentuojančias procesines teisės normas, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.