Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Mindaugo Šimonio (kolegijos primininkas ir pranešėjas), Arvydo Žibo,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo O. K. R., atstovaujamo advokato M. B., apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. T. ieškinį atsakovui O. K. R., tretiesiems asmenims kooperatinei bendrovei „Blauzdžių agroservisas“, V. P., dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Teismas pagrįstai nelaikė reikšmingais duomenų apie ieškovo sąsajas su KB „Blauzdžių agroservisas“ pajininkais, trečiuoju asmeniu V. P., liudytojais K. V. ir V. S., nes liudytojų parodymai yra nuoseklūs, nekeliantys abejonių dėl jų teisingumo. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas O. K. R. keitė savo poziciją dėl vekselio pasirašymo aplinkybių.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.Byloje kilo ginčas dėl skolos pagal paprastąjį vekselį priteisimo, vekselio, kaip rašytinio įrodymo, vertinimo, o taip pat kitų civilinėje byloje pateiktų įrodymų viseto vertinimo, siekiant nustatyti ginčo prievolės šalis, tarpusavio susiklosčiusius teisinius santykius bei iš jų kylančius įsipareigojimus.Ieškovas A. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo O. K. R. 33 796,50 Eur skolos pagal 2014 m. rugsėjo 16 d. atsakovo O. K. R. ieškovui išrašytą 37 700 USD (33 796,50 Eur) paprastą neprotestuotiną vekselį. Atsakovas O. K. R. byloje įrodinėjo, kad minėtą vekselį pasirašė KB „Blauzdžių agroservisas“ vardu ir pinigus gavo ne jis, o KB „Blauzdžių agroservisas“, kuris ir turi būti atsakingas. Jonavos rajono apylinkės teismas skundžiamu 2017 m. vasario 15 d. sprendimu ieškinį tenkino, nes nustatė, kad atsakovas O. K. R. (vekselio davėjas) 2014 m. rugsėjo 16 d. paprastuoju neprotestuotinu vekseliu įsipareigojo besąlygiškai sumokėti ieškovui A. T. (vekselio turėtojui) 37 700 USD (33 796,50 Eur) vekselyje nurodytu terminu ir savo parašu patvirtino šį vekselį. Teismas sprendė, kad vekselis yra pakankamas rašytinis įrodymas, patvirtinantis skolininko piniginės prievolės kreditoriui faktą, o atsakovas O. K. R. neįrodė, kad 2014 m. rugsėjo 16 d. buvo pasirašytas ne tik vekselis, bet ir paskolos sutartis dėl 37 700 USD (33 796,50 Eur) tarp KB „Blauzdžių agroservisas“ vadovo V. P. ir ieškovo A. T.. Atsakovas O. K. R. apeliaciniame skunde nurodo, kad 2014 m. gruodžio 8 d. papildomas susitarimas patvirtina, jog 37 700 USD buvo suteikti ne atsakovui, o KB „Blauzdžių agroservisas“, tačiau teismas nepagrįstai sprendė, kad nurodytas papildomas susitarimas nėra tinkamas įrodymas. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai nesivadovavo antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais, kuriuose užfiksuotas kompiuterinėje laikmenoje esantis 2014 m. rugsėjo 16 d. paskolos sutarties turinys tarp ieškovo ir KB „Blauzdžių agroservisas“. Be to, byloje neįvertinta aplinkybė, kad atsakovas O. K. R. yra Norvegijos pilietis, jo suprantama kalba – anglų, todėl jis nesuprato, ant kokio dokumento pasirašo. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje kilęs esminis klausimas dėl įrodymų vertinimo nustatant teisiškai reikšmingą faktinę aplinkybę dėl prievolės šalies, kuri turi grąžinti ieškovo A. T. paskolintas 37 700 USD (33 796,50 Eur) pinigines lėšas, t. y. ar paskolos gavėjas yra atsakovas O. K. R., ar KB „Blauzdžių agroservisas“. Ieškovas A. T. kreipdamasis su ieškiniu į teismą kaip faktinį ieškinio pagrindą nurodė tarp jo ir atsakovo O. K. R. susiklosčiusius paskolos teisinius santykius, kurie kilo pagal 2014 m. rugsėjo 16 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, išduotą atsakovo O. K. R. (e. b. 1 t., b. l. 1–6). Teisėjų kolegija ištyrė byloje esantį Jonavoje 2014 m. rugsėjo 16 d. išrašytą Paprastąjį vekselį Nr. 1, kuriame nurodyta, kad vekselio davėjas pagal šį vekselį be sąlygų įsipareigoja sumokėti A. T. 37 700 USD, mokėjimo vieta (duomenys neskelbtini), vekselio davėjas O.-K. R., adresas (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimimo data (duomenys neskelbtini). Byloje nėra ginčo, kad šį vekselį pasirašė pats atsakovas O. K. R., tačiau ant vekselio prie vekselio davėjo grafos uždėtas KB „Blauzdžių agroservisas“ antspaudas (e. b. 1 t., b. l. 8). Be to, atsakovas O. K. R. teigė, kad pasirašė šį vekselį manydamas, kad tai yra leidimas paskolos sutarčiai sudaryti tarp KB „Blauzdžių agroservisas“ ir ieškovo A. T..CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja; byloje esančius įrodymus teismas įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).Pagal kasacinio teismo suformuluotas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvadą dėl bet kokios informacijos įrodomosios vertės nustato pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų daryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas; turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2015 m. gruodžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-688-684/2015; 2016 m. sausio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-219/2016 ir kt.).Apeliacinės instancijos teismas, tirdamas nutarties 17 pastraipoje nurodytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį kaip rašytinį įrodymą ir spręsdamas, ar jis yra pakankamas, kad patvirtintų tarp ieškovo A. T. ir atsakovo O. K. R. susiklosčiusius paskolos teisinius santykius, įvertina paties paprastojo vekselio, kiekvieno kito šalių pateikto įrodymo įrodomąją reikšmę bei visų įrodymų (šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, kitų rašytinių įrodymų) visetą (CPK 185 straipsnio 1 dalis).Atsakovas O. K. R. neneigė pasirašęs 2014 m. rugsėjo 16 d. išrašytą Paprastąjį vekselį Nr. 1, tačiau teigė, jog pasirašė šį vekselį manydamas, kad tai yra leidimas paskolos sutarčiai sudaryti tarp KB „Blauzdžių agroservisas“ ir ieškovo A. T.. Teisėjų kolegija atmeta tokius atsakovo argumentus kaip neįrodytus ir nepagrįstus (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija, ištyrusi 2014 m. rugsėjo 16 d. išrašyto Paprastojo vekselio Nr. 1 (e. b. 1 t., b. l. 8) turinį, nustatė, kad jis atitinka paprastajam vekseliui įstatymo keliamus reikalavimus. Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (Žin., 1999, Nr. 30-851) 77 straipsnyje (Paprastojo vekselio rekvizitai) nustatyta, kad paprastajame vekselyje turi būti nurodyta: 1) žodžiai „paprastasis vekselis“ tekste ta kalba, kuria vekselis išrašytas; 2) besąlyginis įsipareigojimas sumokėti nurodytą sumą; 3) mokėjimo terminas; 4) mokėjimo vieta; 5) pavadinimas ar vardas, pavardė asmens, kuriam arba kurio įsakymu turi būti sumokėta; 6) išrašymo vieta ir data; 7) išrašančiojo paprastąjį vekselį asmens (paprastojo vekselio davėjo) parašas.Teisėjų kolegija pažymi, kad 2014 m. rugsėjo 16 d. išrašytame Paprastajame vekselyje Nr. 1, nurodyta, jog vekselio davėjas yra ne KB „Blauzdžių agroservisas“, o būtent atsakovas O. K. R., kuris pagal šį vekselį be sąlygų įsipareigoja sumokėti A. T. 37 700 USD, mokėjimo vieta (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad vekselyje nurodant vekselio davėjo adresą ir asmens duomenis buvo nurodytas būtent atsakovo O.-K. R., gyvenamosios vietos adresas Norvegijoje, ir atsakovo, kaip fizinio asmens, kodas ir gimimo data. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad ant vekselio prie vekselio davėjo grafos uždėtas KB „Blauzdžių agroservisas“ antspaudas, nepaneigia vekselio išdavusio asmens, O. K. R. kaip vekselio davėjo, nes bendrovė nėra nurodyta kaip vekselį išduodantis asmuo.Byloje nėra ginčo, kad šį vekselį pasirašė pats atsakovas O. K. R., tačiau atsakovas teigė manęs, kad tai yra leidimas paskolos sutarčiai tarp KB „Blauzdžių agroservisas“ ir ieškovo A. T. sudaryti. Teisėjų kolegija įvertina tai, kad atsakovas O. K. R. kaip verslininkas, užsiimantis didelio mąsto ūkininkavimu Lietuvoje, kaip pats nurodė, veikdamas nuo 2003 m., turėjo praktikos išduodant vekselius, todėl būdamas atidus ir rūpestingas asmuo turėjo ir galėjo išsiaiškinti tokio dokumento tikslų turinį ir teisines pasekmes jį išdavus. Teisėjų kolegija, ištyrusi byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, neturi pagrindo laikyti, kad V. P. ar pats ieškovas A. T. suklaidino atsakovą O. K. R. dėl pasirašomo vekselio turinio ir teisinių pasekmių, nes atsakovas šioms aplinkybėms pagrįsti nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad iš byloje esančių įrodymų yra pakankamas pagrindas spręsti, kad atsakovas asmeniškai suprato vekselio turinį ir jo pasekmes – asmeniškai įsipareigoti sumokėti 37 700 USD, nes suprato lietuvių kalba surašytą vekselį, o nepakankant žinių turėjo ir galėjo kreiptis į teisininkus dėl paprastojo vekselio turinio išsiaiškinimo. Pažymėtina, kad liudytoja R. I. 2016 m. gruodžio 5 d. teismo posėdžio metu parodė, kad su O. K. R. visada bendrauja lietuviškai, taip buvo ir 2014 metais, pats atsakovas taip pat neneigia iš dalies suprantantis lietuviškai. O atsakovo argumentai, kad jis asmeniškai išdavė 2014 m. rugsėjo 16 d. Paprastąjį vekselį Nr. 1 kaip leidimą, tik sutvirtina teismo vidinį įsitikinimą, kad šį vekselį atsakovas O. K. R. išdavė ne kaip KB „Blauzdžių agroservisas“ atstovas, bet asmeniškai kaip fizinis asmuo, todėl jis yra pakankamas rašytinis įrodymas paskolos teisiniams santykiams tarp ieškovo A. T. ir atsakovo O. K. R. konstatuoti (CPK 197 straipsnio 1 dalis).Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog 2014 m. gruodžio 8 d. papildomas susitarimas nėra tinkamas įrodymas, nes šis susitarimas buvo sudarytas ir buvo likęs trečiojo asmens KB „Blauzdžių agroservisas“ dokumentuose. Teisėjų kolegija nustatė, kad byloje yra pateikta kopija 2014 m. gruodžio 8 d. papildomo susitarimo Nr. 1 prie 2014 m. rugsėjo 16 d. paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią trečiasis asmuo KB „Blauzdžių agroservisas“, atstovaujamas atsakovo O. K. R., kaip paskolos gavėjas, ir ieškovas A. T., kaip paskolos davėjas, sudarė papildomą susitarimą dėl tarp šalių sudarytos 2014 m. rugsėjo 16 d. paskolos sutarties Nr. 2014-09-16 pakeitimo / papildymo ir susitarė pakeisti sutarties 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1. Paskolos sutartimi Paskolos davėjas perduoda Paskolos gavėjui nuosavybėn pinigus 37 700 USD. Šie pinigai perduodami Paskolos gavėjo valdytojui V. P. grynaisiais š. m. rugsėjo 16 d., o Paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolą iki 2015 m. kovo 15 d.; <...> 6. Susitarimo tinkamam vykdymui užtikrinti Paskolos gavėjas Paskolos davėjo naudai pasirašo paprastąjį neprotestuotiną vekselį“ (e. b. 1 t., b. l. 93). Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įvertino, kad vien tai, jog yra pateikta tik 2014 m. gruodžio 8 d. papildomo susitarimo Nr. 1 kopija, jis nelaikytinas tinkamu rašytiniu įrodymu ir kad ieškovui A. T. neigiant minėto papildomo susitarimo sudarymo ir pasirašymo faktą, vien atsakovo bei liudytojų R. I. ir J. F. parodymai nėra pakankami šiai aplinkybei įrodyti. Teisėjų kolegija laiko, kad teismas, vertindamas į bylą pateikto papildomo susitarimo kopijos atitikimą rašytiniams įrodymams keliamiems reikalavimams ir sprendžiant, kad ji neatitinka teisės aktų nustatytų įrodymų leistinumo reikalavimų, ir todėl 2014 m. gruodžio 8 d. papildomo susitarimo kopijos nelaikant tinkamu rašytiniu įrodymu byloje (CPK 114 straipsnio 1 dalis, 202 straipsnis), netinkamai taikė procesines teisės normas, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimą.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, kad kai nėra dokumento originalo, neįmanoma patikrinti jo klastojimo fakto atliekant ekspertizę. Pateikus tik dokumento kopiją ir nesant originalo, įrodinėjimas vyksta ne pagal CPK 184 straipsnio, o pagal CPK 202 straipsnio taisykles dėl dokumento kopijos įrodomosios reikšmės. Tokiu atveju apie dokumento kopijos įrodomąją galią sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Dokumento kopijos įrodomosios reikšmės nustatymas priskirtas teismo diskrecijai; jis įgyvendinamas teismui įvertinus, ar, be kopijos, yra kitų dokumento sudarymą ir turinį patvirtinančių pakankamų įrodymų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat pažymėjo, kad kai nėra dokumento originalo, o tik kopija, teismas sprendžia, ar kopiją pripažinti įrodymu, ir vertina jos įrodomąją reikšmę nustatydamas bylos faktines aplinkybes. Kai dokumento originalas neišlikęs, jo kopija teismo gali būti pripažįstama įrodymu, atsižvelgiant į tai, kaip šioje kopijoje esantys duomenys dera ir ar neprieštarauja kitoms bylos aplinkybėms bei kitiems įrodymų duomenims, ar kiti bylos įrodymai nepaneigia kopijoje išdėstytų duomenų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-469/2016; 2017 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-86-415/2017).Teisėjų kolegijai sprendžiant, ar 2014 m. gruodžio 8 d. papildomo susitarimo Nr. 1 kopija gali būti laikoma tinkamu rašytiniu įrodymu, vertinamas paties susitarimo turinys, jo ryšys su kitais rašytiniais įrodymais, liudytojų bei šalių paaiškinimai dėl jo sudarymo aplinkybių (CPK 185 straipsnio 1 dalis, 202 straipsnis). Atsakovas O. K. R. nurodė, kad šį 2014 m. gruodžio 8 d. papildomą susitarimą Nr. 1 sudarė su ieškovu A. T., tačiau ieškovas šio papildomo susitarimo pasirašymą teismo posėdžio metu neigė, nurodęs, kad ant kopijos yra ne jo parašas (2018 m. sausio 10 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 49 min. 30 sek.). Apeliacinės instancijos teismui atsakovo atstovas advokatas M. B. pateikė teismo eksperto A. B. 2017 m. rugsėjo 18 d. atskirąją nuomonę, kurioje nurodyta, kad nustatyta transkripcijos, bendrųjų ir reikšmingų specialiųjų požymių sutapimų su A. T. parašų pavyzdžiais leidžia manyti, kad 2014 m. gruodžio 8 d. papildomą susitarimą Nr. 1 pasirašė pats A. T., tačiau atlikti išsamesnį parašo tyrimą ir nustatyti, ar tikrai jį pasirašė A. T., ir surašyti ekspertizės aktą galima tik pateikus tiriamojo dokumento originalą. Atsakovas O. K. R. 2017 m. sausio 30 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad V. P. sakė, jog pinigus gali paskolinti A. T., tačiau kaip buvo pasirašoma 2014 m. rugsėjo 16 d. Paskolos sutartis, jis nematė, nebuvo pasirašant, kreditas buvo paimtas KB „Blauzdžių agroservisas“ interesais, kad gautų didelį kreditą; sutartis buvo pasirašyta V. P. ir A. T., apie sutarties sąlygas jam pasakė V. P. telefonu prieš ją sudarant, sutartis buvo paimta iš buhalterės (duomenys neskelbtini) kompiuterio, 2014 m. gruodžio 8 d. vyko pokalbis tarp A. T., dalyvavo (duomenys neskelbtini), A. T. pateikė dokumentą ir susitarė pratęsti paskolos terminą, tada pasirašė 2014 m. gruodžio 8 d. papildomą susitarimą Nr. 1, matė, kaip jį pasirašė A. T., papildomą susitarimą parengė (duomenys neskelbtini), V. P. termino pratęsime nedalyvavo. Atsakovas O. K. R. nurodė, kad kai A. T. paskolino pinigus, jis pasirašė 2014 m. rugsėjo 16 d. Paprastąjį vekselį Nr. 1, A. T. atvežė pinigus, dalyvavo ir V. P., buhalterė (duomenys neskelbtini) skaičiavo pinigus, jis taip pat skaičiavo, (duomenys neskelbtini) sudėjo į plastikinį maišelį, V. P. juos paėmė ir kartu vyko į Šiaulius su Volvo automobiliu ir pinigus perdavėme žmogui, kuris turėjo pasirūpinti kredito gavimu. Atsakovas pažymėjo, kad tas asmuo buvo V. P. kontaktinis asmuo, jo nepamena, tačiau vėliau su juo kalbėjo telefonu, nes kreditas buvo labai svarbus. Atsakovas nurodė, kad kai V. P. buvo atleistas, tada jis bandė sužinoti, kas vyksta, nežinojo, kur dirba asmuo, kuriam buvo perduoti pinigai, pinigai buvo perduoti KB „Blauzdžių agroservisas“ europiniam projektui, kad palengvintų didelio kredito gavimą, pinigų davimas nebuvo oficialus, tačiau apie tai reikia klausti V. P.. Atsakovas nurodė, kad žmogus, kuriam perduoti pinigai, nieko nepasakė, apie žmogų žino tai, kad jis yra Šiauliuose (2017 m. sausio 30 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 35 min. 30 sek.).Teisėjų kolegija įvertina liudytojos R. I., kurios vadovas yra atsakovas O. K. R., parodymus, duotus 2016 m. gruodžio 5 d. teismo posėdžio metu, kuriuose ji nurodė, kad dirbo KB „Blauzdžių agroservisas“ nuo 2014 m. lapkričio 21 d. iki 2014 m. gruodžio 18 d., kai jau nedirbo V. P., pakvietė dirbti O. K. R., perėmė V. S. bylas, 2014 m. gruodžio 8 d. atvažiavo A. T., tada ji pasigedo pinigų, nes A. T. atsivežė sutartį, kurioje buvo parašyta, kad paimti pinigai, atsivežė paprastą sutartį tarp KB „Blauzdžių agroservisas“ ir A. T., kokia suma – neprisimena, tada dar atvažiavo O. K. R. ir V. P., kuris pripažino, kad gavo pinigus ir juos atidavė į Šiaulių banką. Liudytoja nurodė, kad laiko, jog V. P. pripažino pinigų gavimą, nes jis nesakė, kad negavo. Ji laukė patvirtinimo iš Šiaulių banko, nors įmonė Šiaulių banke sąskaitų neturėjo; apie skolą sužinojo iš ieškovo A. T., kuris reikalavo atiduoti pinigus, tada pasakė, kad atidės terminą, ji padarė priedą prie sutarties, kad atidėtų terminą; V. P. sakė, kad pinigus išvežė į Šiaulių banką, ji surašė 2014 m. gruodžio 8 d. priedą prie sutarties kompiuteriu, kurį pasirašė A. T. ir O. K. R., o pirminė sutartis buvo sutarčių segtuve, tačiau sutarties sąlygų neprisimena, sutartį buvo pasirašęs A. T. ir V. P., buhalterijoje sutartis buvo, sutarčių segtuve buvo daug. Liudytoja nurodė, kad su O. K. R. bendrauja lietuviškai, atsakovas lietuviškai supranta, tokia pati situacija buvo ir 2014 metais. Liudytoja pažymėjo, kad vekselį A. T. reikalavo įrašyti į sutartį (2016 m. gruodžio 5 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 13 min. 20 sek.)Teisėjų kolegija įvertina liudytojos J. F., kurios vadovas yra atsakovas O. K. R., parodymus, duotus 2017 m. sausio 30 d. teismo posėdžio metu, kuriais ji patvirtino, kad 2014 m. gruodžio 8 d. papildomą susitarimą Nr. 1 pasirašė O. K. R. ir į bendrovę atvykęs A. T., papildomas susitarimas buvo rengtas kolegės R. I., pasirašytas bendrovės kabinete, buvo sutarta perkelti paskolos grąžinimo terminą. Liudytoja taip pat parodė, kad ji su kolege apie papildomą susitarimą dėl termino pratęsimo paaiškino atsakovui O. K. R., tačiau pačios paskolos sutarties nematė, o sutartį, kurią matė, nežiūrėjo, kas buvo pasirašęs, paskolos sutartis į buhalteriją nebuvo įtraukta, apie tokią paskolos sutartį nežinojo. Liudytoja nurodė, kad V. P. teigė, jog pasiskolintus pinigus išvežė į Šiaulius, gal įnešė į Šiaulių banką, nors tiksliai negali tvirtinti, kur į Šiaulius. Liudytoja pažymėjo, kad atsakovas O. K. R. ir ieškovas A. T. susitarė dėl paskolos termino pratęsimo, ji suprato, kad O. K. R. pinigus davė V. P., o šis juos išvežė, pratęsimą pasirašė O. K. R., nes buvo bendrovės vadovas, susitarimas buvo pasirašytas dviem egzemplioriais. Liudytoja nurodė, kad ieškovas A. T. atvykęs reikalauti pinigų iš atsakovo O. K. R. 2014 m. gruodžio 8 d., pastarasis nurodė, kad pinigus paskolino savo draugui V. P., kuris pasakė, kad pinigus išvežė į Šiaulius (2017 m. sausio 30 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 56 min. 30 sek.).Tretysis asmuo V. P. 2017 m. sausio 30 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovas O. K. R. bando viską supainioti, jis prašė surasti turtingą žmogų pasiskolinti pinigų, suvedė su A. T., atsakovas pasirašė vekselį, vekselį pasirašė nebe pirmą kartą, tikrai žinojo, kokią atsakomybę sukelia vekselis, vėliau buvo bandymai atsakomybę perkelti įmonei, 2014 m. gruodžio 8 d. nesilankė (2017 m. sausio 30 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 53 min. 00 sek.)Ieškovas A. T. 2017 m. sausio 30 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pinigus atsakovui O. K. R. paskolino asmeniškai, pasirašant vekselį, dalyvavo 2014 m. gruodžio 8 d. reikalaujant grąžinti pinigus, tačiau atsakovas pradėjo kalbėti apie V. P., minėjo bendrovę, atsakovas siūlė pasirašyti bendrovių vardu, tačiau jis turėjo vekselį ir nesutiko su perkėlimu bendrovei, nes jau buvo gandai, kad buvo blogai bendrovei, turėjo popierių, todėl reikalavo grąžinti, o laiku nepateikė, nes buvo naivus ir galvojo, kad O. K. R. sumokės, jo nepažinojo, V. P. suvedė, jis galvojo užsienietis, turi bendroves, pasitikėjo toliau, nes turėjo vekselį, O. K. R. žadėjo, kad atiduos, atsakovas 2014 m. gruodžio 8 d. pripažino skolą, popierius atsakovas su moterimis kišo, bet jis buvo susinervinęs ir nenorėjo nieko skaityti, praleido vekselio padavimo terminą dėl nežinojimo, tai vienintelis pinigų paskolinimas ir ginčas teisme (2017 m. sausio 30 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 05 min. 00 sek.)Teisėjų kolegija įvertina tai, kad tiriamoje kopijoje 2014 m. gruodžio 8 d. papildomo susitarimo Nr. 1 nurodyta, kad jis sudaromas prie 2014 m. rugsėjo 16 d. paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau iš byloje esančių rašytinių ir kitų įrodymų nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad tokia paskolos sutartis šalių buvo sudaryta ir pasirašyta. Apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nevertino antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, kuriame užfiksuotas kompiuterinėje laikmenoje esantis 2014 m. rugsėjo 16 d. paskolos sutarties turinys tarp ieškovo ir KB „Blauzdžių agroservisas“. Teisėjų kolegija pažymi, kad antstolės V. P. 2016 m. spalio 26 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatuota, jog antstolė atsakovo prašymu nustatė, kad USB atmintinėje „KINGSTON“ esančiame aplanke „KB VIDOS“ esantis dokumentas „paskolos-sutartis2.doc“ yra modifikuotas 2014 m. rugsėjo 16 d. 12 val. 11 min., jo turinys yra Paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovas A. T., kaip paskolos davėjas, ir KB „Blauzdžių agroservisas“, atstovaujamas V. P., kaip paskolos gavėjo, susitarė, kad paskolos davėjas perduos paskolos gavėjui 37 700 USD grynaisiais pinigais, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolą per 30 dienų ir sumokėti 3000 Lt palūkanų. Pažymėtina, kad ši Paskolos sutartis tarp KB „Blauzdžių agroservisas“ ir ieškovo A. T. nėra pasirašyta. Šios sutarties nesudarymo patvirtino ir bylos nagrinėjimo metu apklausti tuo metu KB „Blauzdžių agroservisas“ vadovo pareigas ėjęs V. P. ir ieškovas A. T.. Atsižvelgdama į šių įrodymų ir aplinkybių visumą teisėjų kolegija laiko, kad nepasirašytas 2014 m. rugsėjo 16 d. Paskolos sutarties elektroninis projektas negali būti vertinamas kaip patvirtinantis paskolos sutarties sudarymo faktą (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija sistemiškai įvertinusi aukščiau ištirtus įrodymus vertina, kad civilinėje byloje yra pakankamas pagrindas spręsti, jog 2014 m. gruodžio 8 d. papildomas susitarimas Nr. 1 buvo sudarytas, nes tokio susitarimo sudarymą patvirtina ne tik civilinėje byloje esanti kopija, bet taip pat ir nuoseklūs liudytojų J. F. ir R. I. parodymai dėl papildomo susitarimo inicijavimo, parengimo ir pasirašymo aplinkybių, o taip pat atsakovo O. K. R. paaiškinimai. Teismas pažymi, kad tokio papildomo susitarimo pasirašymas nepaneigtas ir paties ieškovo A. T. parodymais, kad 2014 m. gruodžio 8 d. jis buvo atvykęs reikalauti pinigų, susitiko ir bendravo su O. K. R., susitikime dalyvavo ir liudytojos, jam buvo teikiamas papildomas susitarimas pasirašyti paskolos sutarties termino pratęsimą, tačiau jis buvo labai susijaudinęs (CPK 185 straipsnio 1 dalis, 202 straipsnis). Teisėjų kolegijai pripažinus, kad 2014 m. gruodžio 8 d. papildomas susitarimas Nr. 1 buvo sudarytas, vertinama šio susitarimo reikšmė siekiant nustatyti esminę byloje teisiškai reikšmingą aplinkybę dėl prievolės šalies, kuri turi grąžinti ieškovo A. T. paskolintas 37 700 USD (33 796,50 Eur) pinigines lėšas, t. y. ar paskolos gavėjas yra atsakovas O. K. R., ar KB „Blauzdžių agroservisas“. Teisėjų kolegija pažymi, kad nėra įrodyta, jog tarp ieškovo A. T. ir KB „Blauzdžių agroservisas“ buvo sudaryta pati 2014 m. rugsėjo 16 d. paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgtina į tai, kad pagal papildomo susitarimo kopijoje esančius duomenis, jį KB „Blauzdžių agroservisas“ vardu sudarė pats atsakovas O. K. R., kuris savo vardu buvo išdavęs ir 2014 m. rugsėjo 16 d. Paprastąjį vekselį Nr. 1 dėl įsipareigojimų be sąlygų sumokėti 37 700 USD ieškovui A. T.. Tai patvirtina, kad tokio papildomo susitarimo sudarymu buvo suinteresuotas pats atsakovas O. K. R. siekdamas išvengti asmeninės atsakomybės pagal vekselį. Teismas įvertina ir tai, kad tokio 2014 m. gruodžio 8 d. papildomo susitarimo, kaip siekiančio pakeisti 2014 m. rugsėjo 16 d. Paprastajame vekselyje Nr. 1 nurodytą prievolės subjektą atsakovą O. K. R., galima laikyti ir tai, kad susitarimo 6 punkte numatyta, jog susitarimo tinkamam vykdymui užtikrinti paskolos gavėjas paskolos davėjo naudai pasirašo paprastąjį neprotestuotiną vekselį, nors toks vekselis jau buvo pasirašytas asmeniškai atsakovo O. K. R. prieš tris mėnesius 2014 m. rugsėjo 16 d. Be to, įvertintina ir tai, kad papildomo susitarimo tekstą rengė atsakovo O. K. R. pavaldume esanti darbuotoja liudytoja R. I.. Atsižvelgdama į šių aplinkybių visumą teisėjų kolegija sprendžia, kad 2014 m. gruodžio 8 d. papildomo susitarimo Nr. 1 teisinė reikšmė nepaneigia paskolos prievolės šalių pagal iki šio susitarimo sudarytus sandorius, t. y. pagal 2014 m. rugsėjo 16 d. Paprastąjį vekselį Nr. 1 ir iš jo kilusias šalių teises ir pareigas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad 2014 m. gruodžio 8 d. papildomo susitarimo Nr. 1 sudarymas nepaneigia tarp ieškovo A. T. ir atsakovo O. K. R. prievolių pagal 2014 m. rugsėjo 16 d. išrašytą Paprastąjį vekselį Nr. 1, kuriuo vekselio davėjas atsakovas O. K. R. be sąlygų įsipareigojo sumokėti A. T. 37 700 USD, mokėjimo vieta (duomenys neskelbtini). Teismo vidinį įsitikinimą, kad atsakovo O. K. R. asmeninis įsipareigojimas pagal paprastąjį vekselį sukelia jam prievolę grąžinti ieškovui skolą, sutvirtina ir faktas, kad atsakovas nurodė pinigus naudojęs juos perduodant asmeniui Šiauliuose, kuris turėjo padėti sutvarkyti kredito gavimo klausimus, šiuos pinigus perduoti vyko kartu su trečiuoju asmeniu V. P., kuris tai organizavo ir perdavė pinigus. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovui laikant, jog trečiojo asmens V. P. veiksmais jam yra padaryta žala ar kitaip pažeistos atsakovo teisės, jis turi teisę kreiptis su ieškiniu į teismą reikalaudamas jas ginti civilinių teisių gynimo būdais, numatytais CK 1.138 straipsnyje, arba kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl turtinių teisių gynimo, jei jos pažeistos galimai padarant nusikalstamą veiką.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą, tinkamai nustatė paskolos prievolės šalis, priteisė ieškovui A. T. iš atsakovo O. K. R. 33 796,50 Eur skolos pagal 2014 m. rugsėjo 16 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismui atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovo O. K. R. valstybės naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 7,70 Eur (CPK 96 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo O. K. R., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 7,70 Eur (septynis eurus 70 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.