Telšių apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo V. V. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. rugsėjo 16 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) peržiūrėjimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresnysis tyrėjas 2025 m. rugsėjo 16 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nubaudė V. V. už tai, jog jis 2025 m. rugpjūčio 14 d., 12 val. 10 min., (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis, bei administracinį pažeidimą padarė pakartotinai, kai nebuvo praėję vieni metai nuo paskirtos administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos. Nurodė, jog tokiais veiksmais V. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 427 straipsnio 1 dalyje. Už šį administracinį nusižengimą V. V. paskirta administracinė nuobauda – 1100 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonės - specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 36 mėnesiams, draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 18 mėnesiams bei automobilio Audi A6 rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos - 1 020 Eur konfiskavimas.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas teismo posėdžio metu su skundu nesutiko, palaikė atsiliepime nurodytus motyvus ir prašė skundą atmesti. Nurodė, jog skundžiamas nutarimas surašytas tinkamai. Nagrinėjant AN bylą buvo nustatyti trūkumai ir byla buvo grąžinta atgal. Kadangi asmuo jau buvo baustas, baustumas nebuvo pasibaigęs, nebuvo suėję vieni metai nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, todėl administracinio nusižengimo protokolas buvo perrašytas, nurodant, kad padarytas nusižengimas nurodytas ANK 427 straipsnio 1 dalyje. Skunde pareiškėjas neneigė vairavęs automobilį. Teismo posėdyje jis nurodė, kad automobilio nevairavo, bet jei nebūtų sustabdę pareigūnai, būtų vairavęs. Policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad vairuojamas automobilis sukėlė įtarimų, todėl buvo nutarta sustabdyti patikrinti. Netikėti pareigūnų tarnybiniais pranešimais nėra pagrindo. Pareigūnai nėra suinteresuoti asmenį bausti, nėra prieš jį nusistatę, todėl tarnybiniai pranešimai vertintini, kaip tinkami įrodymai, jog pareiškėjas vairavo automobilį. Dėl konfiskuotino automobilio vertės. Atsiliepime nurodė, kad vertė nustatyta remiantis Emprekis duomenimis. Nors vertinimas ir masinis, tačiau kitų duomenų nėra. Taip pat nurodo, kad nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies normas. Pažeidimas padarytas pakartotinis, nuobaudos paskirtos proporcingos įvertinus pareiškėjo asmenybę bei nusižengimo aplinkybes. Be to nors ir neprašo naikinti nutarimo, bet ginčija faktines aplinkybes, neigia kaltę.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą), visuma.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2025 m. rugsėjo 16 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) V. V., už ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą buvo paskirta 1 100 Eur bauda, specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 36 mėnesiams, draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 18 mėnesiams, automobilis Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nekonfiskuotas, o iš V. V. nuspręsta konfiskuoti pinigų sumą, atitinkančią šios transporto priemonės rinkos vertę - 1 020 Eur. Nutarime nurodyta, kad V. V. 2025 m. rugpjūčio 14 d., 12 val. 10 min., (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis, bei administracinį pažeidimą padarė pakartotinai, kai nebuvo praėję vieni metai nuo paskirtos administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos.

Pareiškėjas V. V. nesutikdamas su skundžiamu nutarimu nurodė, kad nutarime neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, neištirtos faktinės aplinkybės, reikšmingos nagrinėjamai bylai, neaptarti bei neištirti įrodymai, nepateiktos argumentuotai pagrindinės išvados dėl nagrinėjamo dalyko, kas reiškia, jog bylos esmė neatskleista, dėl ko neįmanomas tinkamas byloje aktualių teisės normų taikymas bei aiškinimas.

ANK 618 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ne teismo tvarka pareigūno priimtame nutarime turi būti nurodyti nutarimą priėmusio pareigūno pareigos, vardas, pavardė, administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data, duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, duomenys apie kitus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančius asmenis, išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, nurodytas šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą, nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė, administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas.

Susipažinus su skundžiamu nutarimu matyti, kad jame yra visi ANK 618 straipsnio 2 dalyje išvardinti duomenys, nutarimas atitinka nutarimo, priimto administracinio nusižengimo byloje, turiniui keliamus reikalavimus, esmė yra aiški, suprantama ir paremta administracinio nusižengimo byloje esančiais įrodymais.

Iš pateikto skundo matyti, kad V. V. nesutiko su priimtu nutarimu, pripažino vairavęs automobilį, tačiau nesutiko su veikos kvalifikavimu, paskirta bauda ir poveikio priemonėmis. Tačiau teismo posėdžio metu pareiškėjas V. V. nesutikdamas su priimtu nutarimu neigė 2025 m. rugpjūčio 14 d. vairavęs transporto priemonę. Nurodė, kad jis nuėjo prie automobilio norėdamas jį parvaryti į kiemą, susitiko kaimyną ir abu sėdėjo automobilyje, bet nevažiavo. Pareigūnai privažiavo prie stovinčio automobilio. Nurodė, kad prisipažino vairavęs automobilį, nes jam nesutikus, pareigūnai žadėjo nurodyti sunkų girtumo laipsnį.

Tokie pareiškėjo V. V. parodymai laikytini jo gynybine versija ir siekiu išvengti administracinės atsakomybės, nes prieštarauja kitiems bylos surinktiems įrodymams.

Iš Telšių apskrities VPK Telšių rajono PK Reagavimo skyriaus vyriausiosios patrulės G. P. tarnybinio pranešimo dėl neblaivaus vairuotojo matyti, kad nurodyta, jog patruliuojant Telšių m., Saulėtekio gatvėje pamatė automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas sukėlė įtarimą, todėl buvo nuspręsta minėtą automobilį sustabdyti. Automobilis buvo sustabdytas įjungus specialiuosius raudonos ir mėlynos spalvos garsinius švyturėlius. Taigi, minėtas tarnybinis pranešimas patvirtina, kad automobilis buvo sustabdytas, kas reiškia, jog jį vairavo pareiškėjas. Abejoti tarnybiniame pranešime užfiksuotomis aplinkybėmis teismas neturi pagrindo. Be to šias aplinkybes patvirtina ir kiti įrodymai. Iš pareigūnų kūno kamerų įrašų matyti, kad pareigūnams sustabdžius automobilį ir priėjus prie V. V., paklausia kur važiavo ir pareiškėjas neneigia, kad važiavo, o nurodo, kad norėjo mašiną parvaryti į kiemą. Visame įraše, kol buvo nustatinėjamas girtumas ir pareigūnai bendravo su pareiškėju, uždavinėjo jam klausimus, pareiškėjas nei karto nepasakė, kad automobilio nevairavo, o tik sėdėjo automobilyje. Priešingai, jis, pareigūnams paklausus kur važiavo, nurodė, kad važiavo netoli, tik norėjo parvaryti mašiną į kiemą. Be to iš įrašų girdėti, jog pareigūnai, laukdami antro pūtimo kalbėjo, kad gal antru pūtimu nebus viršyta įstatyme leistina norma, kas paneigia V. V. parodymus, jog pareigūnai liepė prisipažinti vairavus automobilį. Pareiškėjas pateikdamas skundą, skunde taip pat pripažino vairavęs automobilį. Be to teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad nevairavo, bet būtų vairavęs, nes norėjo perstatyti automobilį.

Nenuosekliais ir besikeičiančiais pareiškėjo parodymais teismas neturi pagrindo tikėti ir laiko juos siekimu išvengti administracinės atsakomybės. Policijos pareigūnai nėra suinteresuoti bylos baigtimi, nėra pažįstami su pareiškėju, todėl pagrindo jais netikėti byloje nenustatyta. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjo teikiamos versijos, kad automobilio nevairavo, yra išgalvotos siekiant išvengti atsakomybės.

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis (ANK 2 straipsnio 3-4 dalys). Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos (ANK 563 straipsnis). Pagal ANK įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes (ANK 567 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu ANK 567 straipsnio 2 dalis imperatyviai reikalauja, jog priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Bylos duomenimis, administracinio nusižengimo padarymo vietoje buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame pareiškėjo neteisėti veiksmai buvo kvalifikuoti pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Pagal įstatymą, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, pareigūnas turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, kuriame nustatyta atsakomybė už šį nusižengimą, jeigu administracinio nusižengimo protokole nurodyta administracinio nusižengimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, kuriame nustatyta atsakomybė už padarytą administracinį nusižengimą (ANK 617 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, buvo surašytas naujas administracinio nusižengimo protokolas, pareiškėjo neteisėtus veiksmus kvalifikuojant pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį.

ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivus (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, arba vengęs apsvaigimo patikrinimo, arba alkoholį (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojęs iki patikrinimo vairuotojas, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už šioje dalyje, šio kodekso 420 straipsnio 4, 5 dalyse, 422 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 6 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, jei nepraėjo 1 metai nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, arba kuris turi nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuodamas transporto priemonę.

ANK 40 straipsnyje nurodyta, kad jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos, iki sueis vieni metai nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Padarius pakartotinį administracinį nusižengimą, šiame straipsnyje numatytas terminas skaičiuojamas iš naujo.

Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus matyti, kad V. V., Šiaulių AVPK ANBNS vyriausiosios tyrėjos E. Š. 2023 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, ir jam buvo skirta 800 eurų bauda bei administracinio poveikio priemonės: teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose nėra įrengtas antialkoholinis variklio užraktas 12 mėnesių. Pareiškėjas V. V. automobilį vairavo, būdamas neblaivus 2025 m. rugpjūčio 14 d., administracinio poveikio priemonės - draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose nėra įrengtas antialkoholinis variklio užraktas, vykdymas pasibaigė 2024 m. lapkričio 10 d. Iš to seka, kad pažeidimo padarymo metu buvo suėjęs terminas poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas, tačiau nebuvo pasibaigęs poveikio priemonės - draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, terminas.

Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad jis pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už pakartotinį transporto priemonės vairavimą, kai tai darė neblaivus (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), kai jam buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 422 straipsnio 5 dalyje padarytą administracinį nusižengimą ir nebuvo suėję vieni metai nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, todėl jo neteisėti veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį.

ANK 427 straipsnio 1 dalyje nurodytos administracinio poveikio priemonės – transporto priemonės konfiskavimo – taikymas yra numatytas imperatyviai. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad V. V. vairuota transporto priemonė Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso ne pareiškėjui, o trečiajam asmeniui – E. Ž..

ANK 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Minėto straipsnio 5 dalyje be kita ko, nustatyta, kad tuo atveju, kai konfiskuotinas priklauso tretiesiems asmenims, iš pažeidėjo išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.

Pareiškėjas V. V. taip pat nesutinka su taikyta administracinio poveikio priemone – jo vairuoto automobilio vertės išieškojimu. Teigia, kad nagrinėjamu atveju automobilio Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė nebuvo nustatyta objektyviai ir faktiškai yra mažesnė – 128,59 Eur, nes tokia suma buvo gauta, automobilį pridavus į metalo laužą.

Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys, be kita ko, nustatomi ekspertizės aktu, specialisto išvada ir kitokiais dokumentais. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (kasacinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-2-2013, 2AT-9-2014, Nr. 2AT-54-489/2018 ir kt.).

Iš byloje esančios VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad nagrinėjamu atveju analogiško, kaip V. V. vairuoto automobilio vertė Lietuvoje 2025 metų rugsėjo mėnesį – 1020 Eur. Pažymėtina, kad šioje pažymoje pateiktas automobilio Audi A6 vertinimas atsižvelgus į bendras jo charakteristikas, t. y. pagaminimo metus, tikėtiną jo būklę atsižvelgus į eksploatacijos laikotarpį. Akivaizdu, kad tiksliausiai automobilio rinkos vertė gali būti nustatyta atliekant jo individualų vertinimą, t. y. betarpiškai apžiūrint transporto priemonę, įvertinus jo faktinę techninę būklę, galimai turimus apgadinimus ar gedimus, eksploatacijos intensyvumą (ridą), komplektaciją ir kitus reikšmingus kriterijus.

Nesutikdamas su nutarime nurodyta automobilio verte, pareiškėjas su skundu pateikė 2025 m. rugsėjo 15 d. eksploatuoti netinkamos transporto priemonės sunaikinimo pažymėjimą ir 2025 m. rugsėjo 15 d. pinigų išmokėjimo kvitą APK Nr. 08385, iš kurio matyti, kad UAB „APK“, priėmė išmontuoti transporto priemonę Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir už ją sumokėjo 128,59 Eur. Iš pateiktų duomenų matyti, kad automobilis nebuvo vertintas kaip eisme dalyvaujanti transporto priemonė, o kaip metalo laužas, todėl nelaikytini objektyviu įrodymu. Pareiškėjas nei administracinio nusižengimo bylą tyrusiam pareigūnui, nei teismui jokių kitų įrodymų nepateikė, kuriais būtų grindžiama automobilio vertė, todėl darytina išvada, kad VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta šio automobilio vertė objektyviai atitinka tikrąją vertę.

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, pakeisti nutarimą sutrumpinant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 6 mėnesių bei pailginant draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, iki 48 mėnesių. Nurodo, kad yra (duomenys neskelbtini) metų, jam diagnozuotas(duomenys neskelbtini), taip pat diagnozuoti kiti susirgimai, kiekvieną savaitę leidžiami paskirti vaistai į veną. Kas savaitę reikalinga atlikti kraujo tyrimus laboratorijoje, dėl sveikatos problemų dažnai gydosi ligoninėje. Dėl šių priežasčių gyvybiškai yra svarbu kuo greičiau vėl atgauti teisę vairuoti transporto priemones, kad galėtų nuvykti į gydymo įstaigas nuolatinėms procedūroms bei tyrimams.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Vis tik aptariamos ANK normos taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl dėl jos taikymo kiekvienoje byloje sprendžiama individualiai, įvertinus toje byloje nustatytų, su padarytu nusižengimu ir jį padariusiu asmeniu susijusių aplinkybių visumą. Skiriant nuobaudą būtina įvertinti ir proporcingumo principą, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati padarytam administraciniam nusižengimui. Pažymėtina, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13/2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyse aiškindamas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nurodė, kad aplinkybė, jog nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė ir sudaranti pagrindą nuobaudos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011; 2AT-7-4-2013; 2AT-9-746/2015; 2AT-88-697/2016; 2AT-38-895/2019).

Byloje nustatyta, kad V. V. padarė vieną pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo būdamas neblaivus, tokiu savo elgesiu keldamas pavojų ne tik sau, bet ir transporto eismo saugumui, žmonių gyvybei ir sveikatai. Pareiškėjas nepripažino ir neigė, kad vairavo automobilį, teisme buvo nenuoširdus. Nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Analogiškas nusižengimas daromas pakartotinai, kas rodo, kad pareiškėjas išvadų nedaro. Teismo vertinimu, aptarti duomenys rodo, kad išimtinės aplinkybės, kurioms esant galėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, šioje byloje neegzistuoja, todėl paskyrus švelnesnę nei sankcijoje numatytą administracinio poveikio priemonę, nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinio poveikio priemonės tikslai.

Vertinant padaryto nusižengimo pavojingumą pažymėtina, kad nors V. V. padarytas administracinis nusižengimas realių padarinių nesukėlė, vis tik ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis yra formali ir nereikalaujanti padarinių. Taigi vien tai, kad aptariamu atveju reali žala asmenims ar turtui nebuvo padaryta, atsižvelgus į pirmiau aptartų aplinkybių visumą, neteikia pagrindo pareiškėjo padarytą nusižengimą vertinti kaip mažesnio rūšinio pavojingumo.

Teismo vertinimu, transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, kai anksčiau jau buvo pritaikyta administracinė atsakomybė už apsvaigus nuo alkoholio padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą ir paskirta pakankamai griežta poveikio priemonė, leidžia daryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo iš savo patyrimo nepasimokė, teise vairuoti transporto priemones ir toliau naudojasi neatsakingai. Įvertinus aptartas aplinkybes, administracinio poveikio priemonės termino, kuris yra minimalus, sutrumpinimas aiškiai neatitiktų administracinės nuobaudos tikslų ir paskirties, ir nebūtų teisingas.

Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad V. V. veiksmai atitinka ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį, todėl jis pagrįstai nubaustas dėl šio nusižengimo padarymo. V. V. įvertinus visas aplinkybes paskirta minimali administracinė nuobauda. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas, V. V. skundas netenkinamas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis,

nutaria:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2025 m. rugsėjo 16 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą ir skundo netenkinti

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusį Telšių apylinkės teismą.