- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-07-13
- Bylos Nr.
- e2-3089-807/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19037-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Jankienė
- Ieškovas
- V. V.
- Atsakovas
- J. V.
- Trečiasis asmuo
- A. M.
- Advokatai
- Stanislav Papijanc, Artūras Vaišvila
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Jankienė, sekretoriaujant Natašai Dobrijan, dalyvaujant ieškovui V. V. ir jo atstovui advokatui Stanislav Papijanc, atsakovui J. V. ir jo atstovui advokatui Artūrui Vaišvilai, trečiajam asmeniui A. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo V. V. patikslintą ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu (apsimestiniu) arba pripažinimo, kad palikimas priimtas faktiniu valdymu ir paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas V. V. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu (e.b.l. 18-30, t. 2), prašydamas pripažinti apsimestine ir negaliojančia dalyje dėl pirkėjo asmens 2007-08-20 žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartį Nr. SK-8381, taikant šias apsimestinio sandorio pasekmes - pripažinti, kad pagal 2007-08-20 žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartį Nr. SK- 8381, 807/10228 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise įgijo V. V.; panaikinti J. V. išduotą 2016-03-31 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 1229 dalyje dėl 807/10228 dalies žemės sklypo paveldėjimo; panaikinti J. V. nuosavybės teisę į 121/1021 dalį žemės sklypo, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); 330/1106 dalį žemės sklypo, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); 169/567 dalį žemės sklypo, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); 187/628 dalį žemės sklypo, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), bei pripažinti V. V. nuosavybės teisę į šį turtą. Taip pat ieškovas prašo tuo atveju, jei bus atmestas ieškinio reikalavimas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu ir prašomų teisinių pasekmių taikymo, išspręsti ir patenkinti šiuos alternatyvius pareiškimo reikalavimus - konstatuoti juridinį faktą, kad V. V. priėmė V. V. palikimą, faktiškai valdydamas ir rūpindamasis kaip savo 807/10228 dalimi žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pripažinti iš dalies negaliojančiu J. V. išduotą 2016 03 31 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 1229 į viso V. V. turto paveldėjimą; pripažinti, kad V. V. paveldėjo 1/2 dalį V. V. turto; pripažinti V. V. nuosavybės teises į 1/2 dalį J. V. vardu įregistruotą turtą: 121/1021 dalį žemės sklypo, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); 330/1106 dalį žemės sklypo, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); 169/567 dalį žemės sklypo, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) ir 187/628 dalį žemės sklypo, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), bei panaikinti J. V. nuosavybės teisę į šį turtą.
Nurodo, kad ieškovas ir trečiasis asmuo A. M. 2007-07-09 sudarė preliminarią sutartį dėl dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo. Teigia, kas ieškovas susitarė su savo motina V. V., kad žemės sklypas bus formaliai įgytas jos vardu, tačiau ieškovo sąskaita, rizika ir interesais, žemės sklypo pardavėjas sutiko, kad pirkėja formaliai būtų ieškovo motina, su sąlyga, kad ieškovas išliks atsakingas už visus tolimesnius žemės sklypo išvystymo reikalus. Įgyvendinant minėtą susitarimą, ieškovas suorganizavo, kad V. V. ir trečiasis asmuo A. M. 2007-08-20 pasirašytų žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 8381. Kaip šios sutarties pasirašymo rezultatas, ieškovo motinos vardu formaliai įregistruota nuosavybė į 4986/10228 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad dalis kainos pagal Pirkimo-pardavimo sutartį buvo sumokėta ieškovui priklausančiomis lėšomis, o likusi kainos dalis buvo sumokėta iš ieškovo suorganizuotos paskolos sutarties, pasirašytos su B. F.. Įgyvendinant ieškovo ir jo motinos susitarimą, visų su minėtu žemės sklypu susijusių veiksmų atlikimui V. V. 2007-09-27 išdavė ieškovui generalinį įgaliojimą, kurio pagrindu ieškovas 2007-11-27 sudarė sutartis dėl minėto žemės sklypo detaliojo plano parengimo ir kitų su teritorijų planavimu susijusių ir reikalingų procedūrų atlikimo, o 2008-08-19 sudarė naudojimosi žemės sklypu tvarkos sutartį, kurios pagrindu sklypas galėjo būti parduodamas atskiromis dalimis. Ieškovas asmeniškai 2008-08-22 sudarė du sandorius, kuriais tretiesiems asmenis pardavė atskiras žemės sklypo dalis ir iš šio turto pardavimo gautos lėšos buvo panaudotos grąžinant paskolą B. F., o galutiniam atsiskaitymui su ja buvo sudaryta dalies žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartis bei gautas rašytinis patvirtinimas apie visišką atsiskaitymą pagal paskolos sutartį . Po visiško paskolos grąžinimo liko neparduota 807/10228 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir šis sklypas liko formaliai įregistruotas V. V. vardu iki visiško teritorijų planavimo veiksmų atlikimo. Neužbaigus visų sklypo teritorijų planavimo veiksmų, 2014-07-29 mirė ieškovo motina V. V., po kurios mirties ieškovas nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau toliau rūpinosi žemės sklypu, kaip savo, atliko tolimesnius veiksmus būtinus sklypo detaliojo plano parengimui ir kitaip valdė žemės sklypą. Ieškovas po motinos mirties iš karto informavo vienintelį savo brolį J. V., t.y. atsakovą, kad sklypo registracija motinos vardu buvo tik formali, turtas iš tikrųjų priklauso ieškovui, o registracija išliko motinos vardu nespėjus užbaigti visų su žemės sklypu numatytų veiksmų, taip pat paaiškino, kad nepaisant registracijos motinos vardu ieškovas perima jam priklausantį žemės sklypą, toliau rūpinsis detaliojo plano ir kitų susijusių procedūrų užbaigimu. Ieškovas tuo metu suprato, kad atsakovas sutinka su tuo, kad jei žemės sklypas busų neatlygintinai perrašytas ieškovo vardu, ieškovas nepretenduos į motinos palikimą, tačiau atskiro rašytinio susitarimo tarp ieškovo ir atsakovo sudaryta nebuvo. Po tam tikro laiko, atsakovas informavo, kad ieškovui nesikreipus į notarą, 2016-03-31 atsakovui buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. 1229 į visą motinos turtą, įskaitant žemės sklypą ir atsisakė vertinti sklypo priklausomybės ieškovui klausimą ir bet kaip kitaip bendradarbiauti su ieškovu. Ieškovui pasirūpinus sklypo detaliojo plano parengimu iš jo ir dar trijų kaimyninių žemės sklypų padalinimo ir sujungimo, buvo suformuoti ir 2017-01-23 įregistruoti keturi nauji žemės sklypai, kurių dalys priklauso atsakovui ir tretiesiems asmenims. Ieškovo teigimu, atsakovo vardu įregistruotos ginčo sklypų dalys šiuo metu formaliai priklauso atsakovui dėl pastarojo nepagrįstai paveldėto žemės sklypo, kuris iš tikrųjų priklausė ieškovui ir todėl negalėjo būti V. V. paveldimo turto dalimi. Žemės sklypo nuosavybė V. V. vardu buvo įregistruota apsimestinio sandorio pagrindu, ieškovui ir jo motinai susitarus dėl V. V. formalaus dalyvavimo sudarant Pirkimo-pardavimo sutartį. V. V. neturėjo ketinimų savo naudai ir interesais sudaryti Pirkimo-pardavimo sutartį ir įgyti žemės sklypą nuosavybės teise, tikrasis sklypo pirkėjas ir jo valdytojas buvo ieškovas. Būtent ieškovas derėjosi ir susitarė dėl Pirkimo- pardavimo sutarties, po jos sudarymo atliko kitus teisinius veiksmus su ir dėl įgyto turto, tačiau dėl susidariusių nepalankių aplinkybių (užtrukusio detaliojo plano parengimo ir motinos mirties) ieškovas nespėjo užbaigti visų suplanuotų teisinių veiksmų dėl jam faktiškai priklausančio žemės sklypo, ko pasekoje sklypas liko formaliai įregistruotas ieškovo motinos vardu, o dėl jos mirties ieškovas neteko galimybių realizuoti savo, kaip tikrojo žemės sklypo, savininko teisių. Atsakovui atsisakius geruoju spręsti susidariusią ieškovui nepalankią situaciją, ieškovas prašo pripažįnti, kad Pirkimo-pardavimo sutartis buvo apsimestinė dėl subjekto ir taikyti su tuo susijusias teisines pasekmes. Tuo atveju, jeigu Pirkimo-pardavimo sutartis nebūtų pripažinta apsimestine, o ieškovas tikruoju žemės sklypo pirkėju, ieškovas mano, kad po motinos mirties faktiškai rūpindamasis žemės sklypu ir jį valdydamas, kaip savo, jis priėmė V. V. palikimą, todėl ieškovui priklauso 1/2 dalis viso atsakovui išduotame Paveldėjimo teisės liudijime nurodyto turto, taip pat šio turto pagrindu sukurtų naujų nekilnojamojo turto objektų. Todėl atmetus ieškinio reikalavimą dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, ieškovas prašo pripažinti jį faktiškai priėmus palikimą ir paveldėjus 1/2 dalį V. V. vardu registruoto turto.
Atsiliepimas
Atsakovas J. V. su ieškovo reikalavimais nesutinka ir pateiktame atsiliepime (e.b.l. 41-55, t. 2) nurodo, kad remiantis suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, esminė aplinkybė pirkimo-pardavimo sandorio pripažinimui apsimestiniu dėl subjekto, yra būtinumas konstatuoti, jog už įgyjamą turtą buvo sumokėta asmens, kuris teigia esantis faktiniu pirkėju, lėšomis, tuo tarpu už ginčo sklypą buvo sumokėta V. V. lėšomis, kurių dalis buvo pasiskolintos iš trečiojo asmens. 2007 m. rugpjūčio 15 d. Paskolos sutartis yra galiojanti ir nenuginčyta, į bylą nėra pateikta jokių rašytinių ar kokių kitų įrodymų, paneigiančių rašytinėje paskolos sutartyje nurodytus duomenis, kad paskolos gavėja ir asmuo įsipareigojęs grąžinti paskolą yra būtent V. V., o ne ieškovas ar kiti asmenys. Be to, argumentus, kad paskola iš tikrųjų buvo suteikta ne V. V., o ieškovui, ieškovas nurodė tik po to, kai atsakovas pateikė atsiliepimą-rašytinius paaiškinimus, pasisakydamas apie tai, kad ieškovas neįrodė esminės sandorio pripažinimui apsimestiniu dėl pirkėjo asmens būtinos sąlygos. Kadangi už įsigytą žemės sklypą buvo atsiskaityta V. V. iš trečiojo asmens pasiskolintomis lėšomis, vien dėl šios priežasties ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas. Taip pat ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog būtent ieškovui priklausanti 260000 Lt suma buvo sumokėta už V. V. įsigytą žemės sklypą. Ieškovas neįrodė, kad V. V. neturėjo ketinimų būti ginčijamos pirkimo-pardavimo sutarties šalimi. Dar iki ginčijamos sutarties sudarymo V. V. pasirašė paskolos sutartį, šia sutartimi prisiimdama asmeninius įsipareigojimus grąžinti paskolos davėjai visą paskolintą pinigų sumą ir sumokėti palūkanas. Pirkimo-pardavimo sutartį asmeniškai pasirašė pati V. V., t.y. ji ne išdavė įgaliojimą ieškovui ar kitam asmeniui jos vardu įgyti turtą, o pati asmeniškai dalyvavo sudarant pirkimo-pardavimo sutartį, kurios svarbiausios sąlygos (pvz. kaina) skyrėsi nuo sąlygų, nurodytų tarp ieškovo ir žemės sklypo savininko sudarytoje preliminarioje sutartyje. Po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo V. V. suteikė įgaliojimus savo sūnui – ieškovui, atstovauti ją sprendžiant visus su šiuo žemės sklypu, bei kitu jos turtu susijusius klausimus, išdavė ieškovui generalinį įgaliojimą, tokiu būdu per įgaliotą atstovą įgyvendindama savo, kaip žemės sklypo savininkės teises.
Taip pat teigia, kad 2008-08-22 d. žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad dalis už šia sutartimi įsigyjamą žemės sklypą mokėtinos kainos turėjo būti sumokėta pardavėjos kreditorei B. F., o likusi dalis mokėjimo pavedimu pervedama į pardavėjui priklausančią sąskaitą, t.y. šioje sutartyje nurodyta, kad būtent pardavėja V. V. tiesiogiai gavo/turėjo gauti dalį lėšų už parduotą žemės sklypą, o tai patvirtina, kad V. V. ginčijamos sutarties pagrindu įgijo pirkėjo teises ir pareigas bei įgytomis savininko teisėmis naudojosi. Nurodė, kad generalinio įgaliojimo išdavimas ieškovui ir ieškovo veikimas šio dokumento pagrindu patvirtina, jog visi ieškovo atlikti veiksmai, susiję su žemės sklypu, buvo atlikti jam veikiant ne kaip žemės sklypo savininkui, o kaip savo motinos V. V. įgaliotam atstovui, jos kaip pirkėjos ir savininkės, vardu ir interesais. Pabrėžė, kad pačiame generaliniame įgaliojime nėra nurodyta jokių atskirų nuostatų ar nuorodų apie tai, kad jis išduotas kokių nors veiksmų atlikimui su pirkimo-pardavimo sutartimi įgytu žemės sklypu, be to, generalinis įgaliojimas buvo išduotas ne iki ginčijamos sutarties sudarymo ir ne jos sudarymo dieną, o praėjus daugiau nei mėnesiui po sutarties sudarymo. Taip pat nurodo, kad faktą, jog tikrasis žemės sklypo pirkėjas buvo ne ieškovas, o V. V. patvirtina ir ieškovo veiksmai, o ypač jo neveikimas po V. V. mirties. V. V. mirė dar 2014 m. liepos 29 d., tačiau po jos mirties ieškovas, žinodamas, jog šalių motinos mirties dienai buvusi neparduota sklypo dalis įregistruota kaip priklausanti V. V., nesiėmė visiškai jokių veiksmų savo teisių apsaugai ir gynimui - jis ne tik nesikreipė į teismą dėl pirkimo-pardavimo sutarties dalies dėl pirkėjo asmens pripažinimo apsimestiniu sandoriu, bet per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė ir į notarą dėl palikimo priėmimo. Priešingai nei teigia ieškovas, tarp šalių nebuvo sudaryto jokio žodinio susitarimo dėl ginčo žemės sklypo perleidimo ieškovui mainais už tai, kad jis nesikreiptų į notarą dėl V. V. palikimo priėmimo. Pastebėjo, kad su ieškiniu dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu (apsimestiniu) ieškovas į teismą kreipėsi tik 2017 m. gegužės 4 d., t.y. beveik po 3 metų po V. V. mirties. Taip pat pastebėjo, kad ieškinys teismui buvo pareikštas praėjus vos keliems mėnesiams po to, kai parengus detalųjį planą iš ginčo žemės sklypo ir dar 3 kaimyninių žemės sklypų padalinimo ir sujungimo, buvo suformuoti ir 2017 01 23 įregistruoti 4 nauji žemės sklypai, t.y. savo, kaip tariamo savininko, teises ieškovas ėmė ginti tik tada, kai jau buvo suformuoti ir įregistruoti tinkami verslui - pardavimui ,nekilnojamojo turto objektai. Taip pat nurodė, kad sutinkamai su LR CK 1.87 str. 3 d., apsimestinio sandorio šalys apsimestinio sandorio sudarymo fakto negali panaudoti prieš trečiuosius asmenis, kurie sąžiningai įgijo teises apsimestinio sandorio pagrindu. Patikslintame ieškinyje nurodytas ieškovo paaiškinimas dėl apsimestinio sandorio sudarymo, sutartyje pirkėju nurodant ne ieškovą o kitą asmenį, rodo ieškovo nesąžiningų tikslų siekį ir piktnaudžiavimą teisėmis, o tai sudaro teismui pagrindą, nustačius, jog prašoma pripažinti apsimestine ir negaliojančia dėl pirkėjo asmens 2007 m. rugpjūčio 20 d. žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartis Nr. SK-8381, tikrai buvo apsimestinis sandoris, atsisakyti ginti ieškovo teises. Taip pat atsakovo nuomone, ieškovas neįrodė, kad jis per teisės aktuose numatyta terminą priėmė V. V. palikimą pradėjęs faktiškai valdyti turtą (žemės sklypą). Ieškovas nepateikė nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad jis per įstatyme nustatytą terminą (per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos) atliko kokius nors palikimo priėmimo veiksmus. Visi ieškovo į bylą pateikti dokumentai yra susiję su įvykiais ar veiksmais įvykusiais/atliktais jau pasibaigus įstatyme nustatytam 3 mėnesių palikimo priėmimo terminui.
Kiti bylos dalyviai atsiliepimų nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, įstatymų nustatyta tvarka.
Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais ir motyvais. Ieškovas V. V. papildomai paaiškino, kad ginčijamas sandoris mamos vardu buvo sudarytas tam, kad išvengti tam tikrų mokesčių, tuo metu buvo paplitusi tokia praktika. Nustatytu laiku pas notarą dėl motinos palikimo priėmimo nesikreipė, nes apart ginčo sklypo, nebuvo jokio palikimo ir nebuvo ką priimti.
Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovas su pareikštais reikalavimais nesutiko pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais ir motyvais. Atsakovas J. V. papildomai paaiškino, kad ieškovas, atėjus laikui priimti motinos palikimą, visais įmanomais veiksmai trukdė jam tai padaryti, nedavė reikalingų dokumentų, juos teko surinkti iš archyvų. Į notarinę kontorą priimti palikimo ieškovas neatvyko, todėl palikimą priėmė atsakovas ir tuo jokių neteisėtų ar nesąžiningų veiksmų neatliko.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo B. F. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovas yra jos sūnaus draugas ir ji 2007 metų vasarą paskolino jam 740000 Lt, kuriuos ieškovas jai per metus laiko pilnai sugrąžino. Paskolos sutartis buvo forminama per ieškovo motiną, kuri sakė, jog reikia padėti vaikui.
Trečiasis asmuo A. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovą ir atsakovą pažįsta nuo vaikystės. Jis pardavė savo sklypą Salų k., Grigiškėse ieškovui ir ieškovas mokėjo jam pinigus. Kas pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį dabar nebeatsimena, dėl pirkimo-pardavimo jis su ieškovo motina nesitarė. Dėl detalaus plano parengimo buvo tartasi su ieškovu.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. G. paaiškino, kad ieškovas yra jo draugas nuo vaikystės. Ieškovas jam yra minėjęs, kad sklypas yra registruotas motinos vardu. Ieškovas buvo nupirkęs tą sklypą ir po kiek laiko išpardavė jį dalimis; vieną iš tų dalių yra nupirkęs ir liudytojas. Ieškovas žadėjo sutvarkyti sklypo detalųjį planą, žadėjo pakeisti paskirtį iš žemės ūkio į namų valdą. Su V. V. liudytojas sklypo klausimais nebendravo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas M. F. paaiškino, kad ieškovą pažįsta apie 15 metų. Kai ieškovas jo paklausė ar negalėtų paskolinti pinigų, liudytojas jam pasakė, kad tai gali padaryti jo motina B. F.. Kodėl paskolos sutartis buvo sudaryta ieškovo motinos vardu, liudytojas nežiono, pinigai buvo perduoti ieškovui. Už dalį skolos iš ieškovo buvo paimta dalis sklypo. Ieškovas turėjo įgaliojimą veikti motinos vardu, jis tvarkė visus sklypo dokumentus, apmokėjo už sklypo formavimo darbus.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas P. S. paaiškino, kad yra UAB “Mibarsas” direktorius. Ieškovas jo įmonėje vykdė užsakovo funkcijas pagal motinos įgaliojimą. V. V. liudytojas nėra matęs. Visi mokėjimai ir atsiskaitymai ėjo iš ieškovo sąskaitos. Nurodė, jog nežinojo, kad V. V. mirė. Teigė, kad tuomet reikėtų viską keisti, tvarkyti paveldėjimo reikalus ir visa procedūra būtų sustojusi. Todėl viskas buvo daroma toliau taip, kaip ir buvo iki jos mirties. Ieškovas jam yra sakęs, kad investuoja pinigus į sklypą, nes tas sklypas atiteks jam ir jis ji parduos.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas ieškinys atmestinas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovas V. V. 2007-07-09 sudarė Preliminarią žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5000/10228 dalies pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią įsipareigojo iš trečiojo asmens A. M. nurodytą dalį nupirkti už 600000 Lt (173772 Eur) iki 2007-09-09 (e.b.l. 43-45, t. 1). V. V. (ieškovo ir atsakovo motina) 2007-08-22 sudarė su trečiuoju asmeniu A. M. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4986/10228 dalies pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią iš A. M. nurodytą dalį nupirko už 1000000 Lt (289620 Eur). Šioje sutartyje nurodyta, kad 50000 Lt (14481 Eur) ji grynaisiais pinigais sumokėjo A. M. iki sutarties sudarymo, 400000 Lt (115848 Eur) grynaisiais pinigais sumokėjo sutarties pasirašymo dieną, o 550000 Lt (159291 Eur) įsipareigojo sumokėti pavedimu į A. M. sąskaitą iki 2007-09-20 (e.b.l. 33-37). 2007-09-27 V. V. išdavė ieškovui V. V. įgaliojimą 20 metų laikotarpiui jos vardu atlikti visus veiksmus, su visomis teisėmis, visose įstaigose (e.b.l. 24-27, t. 1). 2007-11-27 ieškovas, veikdamas 2007-09-27 įgaliojimo pagrindu savo motinos V. V. vardu, sudarė Trišalę tyrinėjimo ir projektavimo darbų sutartį A70-81 ir Projektavimo darbų sutartį Nr. 07-11-01 (e.b.l. 29-32, 38-41, t. 1) dėl minėto žemės sklypo detaliojo plano parengimo ir kitų su teritorijų planavimu susijusių procedūrų atlikimo, o 2008-08-19 sudarė Naudojimosi žemės sklypu tvarkos sutartį (e.b.l. 47-50, t. 1). Vėliau, veikdamas V. V. vardu minėto įgaliojimo pagrindu, ieškovas 2008-08-22 sudarė dvi nurodyto žemės sklypo dalių pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurias už parduotas sklypo dalis bendroje sumoje gavo 455799,60 Lt (132008 Eur) (e.b.l. 83-98, t. 1). Dalis žemės sklypo 2008-12-30 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu buvo perleista B. F. (e.b.l. 99-106, t. 1). 2014-07-29 V. V. mirė (e.b.l. 8, t. 1). Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, išduoto 2016-03-30 pagrindu, V. V. palikimą (tame tarpe ir likusią nerealizuotą 807/10228 dalį žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) priėmė jos sūnus – atsakovas J. V..
Dėl apsimestinio sandorio.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl sutarties šalies, t.y. pirkėju sutartyje nurodyto asmens, atitikties tikrajam šio teisinio santykio subjektui. Pagal CK 1.87 straipsnio 1 dalį, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, tai taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo omenyje, taikytinos taisyklės. Tai reiškia, kad apsimestinio sandorio atveju laikomas galiojančiu tikrasis sandoris, kurio padarinių siekė sandorio šalys. Jis vertintinas pagal tikrąją, o ne pagal išoriškai išreikštą jį sudariusių asmenų valią. Apsimestinės gali būti konkrečios sandorio dalys (sąlygos). Apsimestiniu laikomas sandoris, sudaromas ne su tikrąja sandorio šalimi, o su statytiniu, ir teisių bei pareigų pagal tokį sandorį įgyja kitas asmuo (tikroji sandorio šalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje ne kartą pažymėta, kad sandoris, sudarytas ne su tikrąja sandorio šalimi, bet su jos statytiniu, yra apsimestinis. Tokį sandorį sudariusių šalių valia, išreikšta išorine forma, neatitinka šalių tikrųjų ketinimų, nes jo sudarymo metu buvo ketinimas sudaryti sandorį, pridengiantį tikrąją sandorio šalį. Teisės ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda kitam asmeniui – tikrajai sandorio šaliai. Tačiau aplinkybę, kad sandoris yra apsimestinis (šiuo atveju – sudarytas ne to asmens, kuris nurodytas kaip sandorio šalis), reikia įrodyti. Kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis), turi aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia. Sprendžiant klausimą dėl pirkimo–pardavimo sutarties apsimestinumo dėl subjekto, visų pirma svarbu nustatyti, ar asmuo, sudaręs sutartį, iš tikrųjų ketino įgyti iš jos kylančias teises ir pareigas, ar jomis naudojosi ir vykdė, ar, priešingai, tik formaliai pasirašė sutartį kaip jos šalis, tačiau iš tikrųjų neketino įgyti ir neįgijo nei teisių, nei pareigų, o jas įgijo kitas asmuo, kuris jomis iš tikrųjų naudojosi. Taigi šioje byloje esminė įrodinėtina aplinkybė yra tai, kas buvo faktinis pirkėjas pagal ginčijamą pirkimo–pardavimo sutartį ar sutartyje kaip pirkėjas nurodytas asmuo sutampa su faktiškai turtą įsigijusiu ir už jį atsiskaičiusiu asmeniu.
Pagal CPK 12 straipsnyje įtvirtintą rungimosi principą ir CPK 178 straipsnyje reglamentuojamą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Pagal įstatyme įtvirtintą laisvo įrodymų vertinimo principą dėl bet kokios į bylą pateiktos informacijos įrodomosios reikšmės sprendžia teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nurodytas išimtis (CPK 185 straipsnis). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu). Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Pažymėtina, kad įrodyti aplinkybę, jog faktiškai sandorį sudarė kitas asmuo, nei tas, kuris nurodytas kaip sandorio šalis, turi asmuo, ginčijantis sandorį kaip apsimestinį.
Ieškovas, teigdamas, kad jis, kaip tikroji ginčijamo sandorio – 2007-08-20 žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutarties Nr. SK-8381, šalis, derėjosi dėl sudaromo sandorio su pardavėju A. M., remiasi šiais įrodymais – 2007-07-09 Preliminariąja žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi, kurią jis sudarė savo vardu ir kurioje jis yra nurodytas kaip būsimasis žemės sklypo dalies pirkėjas (e.b.l. 43-46, t. 1); banko sąskaitos išrašais (e.b.l. 111-126, t. 2; 69-84, t. 3), kurie ieškovo teigimu patvirtina, kad jis vertėsi nekilnojamojo turto pardavimu ir 2006 metais jau buvo sudaręs pirkimo-pardavimo sutartį su A. M. dėl kito sklypo. Ieškovo teigimu, tą aplinkybę, kad už sklypo pirkimą dalį pinigų mokėjo būtent jis, o ne jo motina V. V., patvirtina jo banko sąskaitos išrašas (e.b.l. 119, t. 2), iš kurio seka, kad 2008-08-20 padarytas 50000 Lt (14481 Eur) pavedimas A. M.; liudytojos B. F. paaiškinimai teismo posėdžio metu, kuriose ji nurodė, jog pinigus skolino ieškovui, o jo motinos V. V. net nepažinojo ir banko paskolos išmokėjimas (e.b.l. 87, t. 2). Taip pat ieškovas teigia, kad ir po ginčijamos pirkimo-pardavimo sutarties įvykdymo, visus reikalus susijusius su žemės sklypu, toliau tvarkė jis, ką anot ieškovo, patvirtina jo atlikti mokėjimai VĮ Registrų centrui (e.b.l. 75-78, t. 2), dvi sutartys su UAB „Mibarsa“ (e.b.l. 29-32, 38-41, t. 1) dėl minėto žemės sklypo detaliojo plano parengimo ir kitų su teritorijų planavimu susijusių procedūrų atlikimo, taip pat trečiojo asmens B. F. bei liudytojų V. G., M. F. ir P. S. paaiškinimai teismo posėdžio metu. Atsakovas teigdamas, kad tikroji žemės sklypo dalies pirkėja buvo V. V., remiasi sekančiais argumentais – V. V. buvo finansiškai pajėgi įsigyti žemės sklypą, kadangi dalį lėšų ji gavo pardavusi sodą (e.b.l. 85-88, t. 3), o dalį lėšų pasiskolino iš B. F.; ieškovas, būdamas V. V. sūnumi, tik padėjo motinai spręsti su žemės sklypo įsigijimu susijusius reikalus, ką patvirtina jos ieškovo vardu išduotas generalinis įgaliojimas; visus susijusius sandorius (paskolos sutartį su B. F., projektavimo darbų sutartis su UAB „Mibarsa“, vėlesnes žemės sklypo pirkimo-pardavimo tretiesiems asmenims sutartis) V. V. sudarė savo, o ne sūnaus V. V. vardu.
Teismas, įvertinęs procesiniuose dokumentuose nurodytas ir byloje nustatytas 2007 m. rugpjūčio 20 d. žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo aplinkybes, ieškovo paaiškinimus, liudytojų V. G., M. F. ir P. S. parodymus, taip pat byloje esančius rašytinius įrodymus, apsvarstęs šalių nurodytas aplinkybes apie sutartį sudariusių asmenų (ginčijamų ir faktinių) tikruosius ketinimus, šios sutarties sudarymo aplinkybes, ieškovo elgesį iki ir po sutarties sudarymo, įvertinęs kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visetą, turi pagrindą pripažinti, kad yra labiau tikėtina, jog ieškovo nurodytos aplinkybės buvo, nei jų nebuvo, todėl, teismo nuomone, yra pagrindas spręsti, kad V. V. atliko tik statytinio asmens vaidmenį ginčijamos žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ir pasirašymo procese, kadangi ji neturėjo nei piniginių lėšų (jai priklausantis sodas buvo parduotas tik už 28000 Lt (8109 Eur) ir to akivaizdžiai nepakako atsiskaitymui pagal ginčijamą sandorį), nei faktinio intereso įsigyti ginčo sklypą. Tuo tarpu, kaip patvirtino tretieji asmenys A. M. ir B. F. bei apklausti liudytojai M. F., V. G., P. S., būtent ieškovas vedė derybas dėl sklypo įsigijimo ir vėliau dėl projektavimo darbų atlikimo ir kitų reikalingų procedūrų, būtent jam B. F. paskolino pinigus ir šiuos pinigus ieškovas vėliau grąžino pardavęs nurodyto sklypo dalis bei perleidęs B. F. dalį sklypo, be to, byloje esantys rašytiniai įrodymai - banko sąskaitų išrašai (e.b.l. 79-88, 111-125, t. 2) patvirtina, kad ieškovui buvo išmokėta banko paskola ir kad 50000 Lt (14481 Eur) pervedimo sklypo pardavėjui A. M. dienai (2007-08-20), ieškovo sąskaitoje buvo pakankamai lėšų atlikti atsiskaitymus pagal sandorį bei kad būtent atsakovas nurodytą sumą pervedė A. M.. Taip pat, vertindamas surinktų įrodymų visetą, teismas neturi pagrindo abejoti, kad likusi suma pagal sandorį pardavėjui buvo sumokėta iš B. F. paskolintų pinigų. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas turi pagrindą nustatyti sandoryje nurodytos šalies pirkėjos V. V. veiksmuose apsimestinumą bei konstatuoti, kad faktinis ir tikrasis ginčo žemės sklypo dalies pirkėjas buvo ne V. V., o jos sūnus ieškovas V. V., kuris, kaip patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, tuo metu vertėsi nekilnojamojo turto prekyba ir buvo finansiškai pajėgus atsiskaityti už perkamą žemės sklypą.
Tačiau, net ir esant faktiniam pagrindui pripažinti ginčijamą sandorį dalyje dėl pirkėjo asmens apsimestiniu, ieškovo V. V. interesai negali būti ginami ir ieškinio reikalavimai, susiję su sandorio nuginčijimu, negali būti tenkinami dėl sekančių priežasčių. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, tam, kad ginčijamas apsimestinis sandoris, nustačius tikrąją sandorio šalį (pirkėją), galėtų galioti ir jam būtų taikomos sandorio, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taisyklės, jis turi atitikti bendruosius to sandorio sudarymo reikalavimus bei nepažeisti kitų įstatymų reikalavimų, kaip antai, neprieštarauti imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnis), viešajai tvarkai ar gerai moralei (CK 1.81 straipsnis) ir pan. Jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti (CK 1.137 straipsnio 2 ir 3 dalys). Ieškovas V. V. teismui pateiktame patikslintame ieškinyje (e.b.l. 18-30, t. 2), 3 punkte nurodė, kad „Siekdamas atskirti su minėto nekilnojamojo turto įsigijimu susijusią riziką nuo kitos savo veiklos ir turto, taip pat veiksmingiau valdyti su savo komercine veikla susijusias rizikas, ieškovas susitarė su savo motina V. V., kad žemės sklypas bus formaliai įgytas jos vardu <...>“. Toks ieškovo paaiškinimas, teismo vertinimu, rodo galimą ieškovo siekį panaikinti esamų ar būsimų kreditorių galimybes nukreipti jau egzistavusių ar galėjusių ateityje atsirasti reikalavimų patenkinimą į visą ieškovo turtą. 2018-03-13 vykusio teismo posėdžio metu (e.b.l. 91-93, t. 3), ieškovas, duodamas paaiškinimus, teismui nurodė, kad ginčijamą sandorį motinos vardu buvo nuspręsta sudaryti tam, kad išvengti tam tikrų mokesčių, nes, anot ieškovo, tuo metu buvo paplitusi tokia praktika (garso įrašo laikas nuo 28:00 iki 40:57). Teismo vertinimu, aukščiu aptartas elgesys rodo ieškovo nesąžiningų tikslų siekį ir piktnaudžiavimą teisėmis ir tai akivaizdžiai neatitinka įstatyme įtvirtinto į teismą pasikreipusio asmens elgesio, įgyvendinant civilines teises ir vykdant pareigas standarto, kuris įgalintų teismą ginti tokio asmens pažeistas teises, nes minėti ieškovo teismui nurodyti sandorio sudarymo argumentai gali būti įvertinti tik kaip piktnaudžiavimas subjektine teise. Dėl išdėstyto teismas turi pagrindą išvadai, kad ieškovo teisės šioje byloje negali būti ginamos. Be to, pagal CPK 5 str., 6 str. teismas, vykdydamas teisingumą, gina tik teisėtus asmenų interesus. Įvertinus ieškovo nurodytą sandorio sudarymo tikslą, akivaizdu, kad toks sandoris prieštarautų 1.81 str., todėl jis negalėtų galioti, taikant sandorio, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, t.y. CK 1.87 str. numatytas taisykles.
Taip pat pažymėtina, kad CK 1.87 str. 3 d. nurodo, jog apsimestinio sandorio šalys apsimestinio sandorio sudarymo fakto negali panaudoti prieš trečiuosius asmenis, kurie sąžiningai įgijo teises apsimestinio sandorio pagrindu. Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas J. V. nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypo dalį įgijo priimdamas savo motinos V. V. palikimą, t.y. nuosavybės įgijimo pagrindas yra teisėtas ir sąžiningas. Taip pat pažymėtina, kad trečiųjų asmenų nesąžiningumas įgyjant teises apsimestinio sandorio pagrindu nėra preziumuojamas, o ieškovas bylos nagrinėjimo metu nepateikė teismui jokių neginčijamų įstatymo leistinų įrodymų apie tai, kad priimdamas palikimą atsakovas buvo nesąžiningas. Todėl ieškovo nurodoma aplinkybė, jog sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartis buvo apsimestinis sandoris, negali būti panaudota prieš atsakovą ir tai nesudaro pagrindo panaikinti atsakovui išduoto paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo ir atsakovo turimų nuosavybės teisių į paveldėtas žemės sklypų dalis. Būtent tokios pozicijos laikosi kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas analogiško pobūdžio ginčus. „Apsimestinės sutarties atveju, kai šalys sudaro sutartį, sąmoningai sutardamos, kad išoriškai sudaryta sutartis sukurs kitokias teisines pasekmes, nei šalys iš tiesų siekė, pirmenybė teikiama tikriesiems šalių ketinimams ir taikytinos paslėptą sandorį reglamentuojančios taisyklės (CK 1.87 straipsnio 1 dalis). Vis dėlto, sprendžiant dėl apsimestiniu sandoriu sukurtų padarinių ir pažeistų teisių gynybos, pirmenybė teiktina ne sutarties šalių, kurios sudarydamos apsimestinį sandorį elgėsi nesąžiningai, o trečiųjų asmenų, kurie elgėsi sąžiningai ir pasikliovė išoriškai sudarytu sandoriu, jo sukuriamomis pasekmėmis. Vienas pagrindinių civilinės teisės principų – sąžiningumas – reikalauja ginti sąžiningų asmenų teises ir interesus. Sąžiningi asmenys negali nukentėti dėl neteisėtų kitų asmenų veiksmų (CK 1.5 straipsnis)“. „CK 1.87 straipsnio 3 dalis nustato, kad apsimestinio sandorio šalys apsimestinio sandorio sudarymo fakto negali panaudoti prieš trečiuosius asmenis, kurie sąžiningai įgijo teises apsimestinio sandorio pagrindu. Taigi įstatymo nuostata tiesiogiai nurodo, kad tais atvejais, kai tretiesiems asmenims naudingas išorinis (matomas) sandoris, jie gali juo remtis ir jo pagrindu įgytos teisės turi būti ginamos. Neigiamų padarinių rizika, galinti atsirasti sudarant apsimestinį sandorį, tenka tokio sandorio nesąžiningoms šalims“. (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-219/2016).
Taigi, kaip jau buvo minėta, atsakovas nuosavybės teisę į V. V. mirties momentu jos vardu įregistruotą žemės sklypo dalį įgijo teisėto sandorio pagrindu – priėmęs jos palikimą, jo nesąžiningumas bylos nagrinėjimo metu nebuvo įrodytas, todėl atsakovo teises ir teisėti lūkesčiai dėl jo įgytų nuosavybės teisių šiuo konkrečiu atveju turi būti ginami. Pažymėtina, kad kiti ieškovo suformuluoti reikalavimai tiesiogiai susiję su reikalavimu pripažinti apsimestine ir negaliojančia dalyje dėl pirkėjo asmens 2007-08-20 žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartį Nr. SK-8381 ir priklauso nuo šio reikalavimo išsprendimo. Konstatavus ieškovo nesąžiningumą sudarant 2007-08-20 pirkimo-pardavimo sutartį, jam siekiant neteisėtų tikslų ir atmetus pagrindinį reikalavimą, negali būti tenkinami ir visi susiję išvestiniai ieškovo reikalavimai dėl paveldėjimo teisės liudijimo ir atsakovo nuosavybės teisių į žemės sklypo dalis panaikinimo.
Dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu.
Ieškovas, tuo atveju, jei nebus patenkintas jo reikalavimas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu ir prašomų teisinių pasekmių taikymo, prašo teismo nustatyti juridinį faktą, kad jis priėmė V. V. palikimą faktiškai valdydamas žemės sklypą ir tenkinti su tuo susijusius išvestinius reikalavimus.
CK 5.50 str. 2 d. numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, o šio straipsnio 3 d. pažymėta, kad nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad, pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai valdyti turtą, galima tik aktyviais veiksmais, t. y. tylėjimas ar neveikimas nepripažintini valios priimti palikimą išreiškimu; antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku. Priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad jis palikimą priėmė ir išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Aplinkybę, jog įpėdinis, siekdamas priimti palikimą aptariamu būdu, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir jis pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo, turi įrodyti asmuo, reiškiantis tokį reikalavimą (CPK 178 straipsnis). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad norint įrodyti, jog įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi tuo turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe (žr. pvz. LAT nutartis civilinėse bylose Nr. 3K-3-422-313/2015; 3K-3-147-687/2016; 3K-3-273/2014; 3K-3-600/2009; Nr. 3K-3-382/2010).
Ieškovo ir atsakovo motina V. V. mirė 2014-07-29 (e.b.l. 8, t. 1), todėl 3 mėnesių terminas, kuomet ieškovas savo aktyviais veiksmais turėjo išreikšti valią priimti motinos palikimą, baigėsi 2017-10-29. Išanalizavęs byloje surinktą medžiagą, teismas nustatė, kad visi ieškovo į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (atsiskaitymai su UAB „Mibarsa“, atliktų projektavimo darbų priėmimas, ieškovo advokato raštai atsakovui bei notarui (e.b.l. 11-16, t. 1)), yra susiję su ieškovo veiksmais atliktais jau pasibaigus įstatyme nustatytam 3 mėnesių palikimo priėmimo terminui, todėl, teismo vertinimu, jie neįrodo palikimo priėmimo per įstatyme nustatytą terminą. Ieškovas nurodo, kad palikimo priėmimo faktą patvirtina ir ta aplinkybė, jog po V. V. mirties ieškovas priėmė UAB „Mibarsas“ pagal sutartis atliktus projektavimo darbus ir už juos sumokėjo. Pažymėtina, kad UAB „Mibarsas“ detaliojo plano rengimo darbus pradėjo dar 2007 m. lapkričio 27 d. sudarytos sutarties pagrindu ir mirus V. V., minėti darbai buvo tik tęsiami. Ieškovo į bylą pateiktais atliktų darbų priėmimo perdavimo aktais buvo perduoti darbai, atlikti vykdant 2007 m. lapkričio 27 d. projektavimo darbų sutartį Nr. 07-11-01 ir mokėjimai taip pat buvo atlikti pagal šią sutartį. Sutarties 3.2. p., 4.13-4.14 p., ieškovas buvo įsipareigojęs sutartyje nustatyta tvarka ir terminais atsiskaityti su UAB „Mibarsas“ už atliktus darbus, taip pat teikti duomenis, susijusius su rengiamu projektu. Todėl akivaizdu, kad UAB „Mibarsas“ atliktų darbų priėmimas ir sumokėjimas už juos (kas taip pat buvo atlikta jau pasibaigus V. V. palikimo priėmimo terminui) patvirtina tik ieškovo sutartinių įsipareigojimų įvykdymą, tačiau neįrodo ir nepatvirtina, kad atsakovas faktiškai pradėjo valdyti ginčo žemės sklypą. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas bylos nagrinėjimo eigoje neįrodė ir net nenurodė, kokius realius faktinį žemės sklypo valdymą ir naudojimą pagrindžiančius veiksmus jis atliko per įstatyme nustatytą 3 mėn. terminą, t.y. ieškovas neįrodė, kad per 3 mėnesių terminą po V. V. mirties, jis atliko aktyvius veiksmus, patvirtinančius, kad ieškovas palikimą priėmė, išreiškiančius ieškovo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą (žemės sklypą) ir patvirtinančius, kad jis pradėjo valdyti palikėjos turtą kaip savo. Ieškovas procesiniuose dokumentuose teigia, kad visą laiką (tiek iki, tiek po motinos mirties) jis rūpinosi ir valdė žemės sklypą, t.y. ieškovas teigia, kad po motinos mirties jis tęsė tokį patį naudojimąsi žemės sklypu ir jo priežiūrą, koks buvo pradėtas dar iki jos mirties. Tačiau, kaip ne kartą yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, norint įrodyti, jog įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi tuo turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe.
Dėl aukščiau išdėstyto teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė, kad jis per įstatymo nustatytą terminą priėmė V. V. palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, todėl jo prašomas reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, negali būti patenkintas. Netenkinus reikalavimo dėl juridinio fakto nustatymo, negali būti patenkinti ir išvestiniai reikalavimai pripažinti iš dalies negaliojančiu J. V. išduotą 2016 03 31 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą bei panaikinti J. V. nuosavybės teisę į šį turtą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas, teismas atitinkamai paskirsto bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str.). Sprendimas yra priimtas atsakovo naudai, todėl ieškovui bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Atsakovas bylinėjimosi išlaidų dydžio teismui nenurodė ir jų atlyginti neprašė, todėl bylinėjimosi išlaidos atsakovui taip pat nepriteisiamos. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu suma sudaro 53,03 Eur, todėl ši suma yra priteistina iš ieškovo valstybės naudai (LR CPK 92, 93 str., str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 53,03 Eur (penkiasdešimt tris eurus 03 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.