Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-843-803/2019

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-05-28
Bylos Nr.: e2A-843-803/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-19037-2017-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vaclovas Paulikas, Rūta Petkuvienė, Inga Staknienė
Ieškovas: V. V.
Trečiasis asmuo: A. M., B. F., S. K.

Kategorijos

2.1.2.4.1.4Apsimestinis sandoris
2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr.e2A-843-803/2019Teisminio proceso Nr.2-68-3-19037-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.4; 2.5.5.; 2.3.2.7.; 3.2.6.1.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.; 3.3.1.20. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ingos Staknienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo V. V. patikslintą ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu (apsimestiniu) arba pripažinimo, kad palikimas priimtas faktiniu valdymu ir paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo, tretieji asmenys A. M., B. F., S. K..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas, galutinai suformulavęs reikalavimus, prašė pripažinti apsimestine ir negaliojančia dalyje dėl pirkėjo asmens 2007 m. rugpjūčio 20 d. žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartį Nr. SK-8381, taikant šias apsimestinio sandorio pasekmes – pripažinti, kad pagal 2007 m. rugpjūčio 20 d. žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartį Nr. SK- 8381, 807/10228 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise įgijo V. V.; panaikinti J. V. išduotą 2016 m. kovo 31 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 1229 dalyje dėl 807/10228 dalies žemės sklypo paveldėjimo; panaikinti J. V. nuosavybės teisę į 121/1021 dalį žemės sklypo, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); 330/1106 dalį žemės sklypo, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); 169/567 dalį žemės sklypo, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); 187/628 dalį žemės sklypo, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), bei pripažinti V. V. nuosavybės teisę į šį turtą. Taip pat ieškovas prašo tuo atveju, jei bus atmestas ieškinio reikalavimas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu ir prašomų teisinių pasekmių taikymo, išspręsti ir patenkinti šiuos alternatyvius pareiškimo reikalavimus – konstatuoti juridinį faktą, kad V. V. priėmė V. V. palikimą, faktiškai valdydamas ir rūpindamasis kaip savo 807/10228 dalimi žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); pripažinti iš dalies negaliojančiu J. V. išduotą 2016 m. kovo 31 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 1229 į viso V. V. turto paveldėjimą; pripažinti, kad V. V. paveldėjo 1/2 dalį V. V. turto; pripažinti V. V. nuosavybės teises į 1/2 dalį J. V. vardu įregistruotą turtą: 121/1021 dalį žemės sklypo, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 330/1106 dalį žemės sklypo, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); 169/567 dalį žemės sklypo, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) ir 187/628 dalį žemės sklypo, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), bei panaikinti J. V. nuosavybės teisę į šį turtą.

2. Ieškovas paaiškino, kad tarp ieškovo ir trečiojo asmens A. M. 2007 m. liepos 9 d. buvo sudaryta preliminari sutartis dėl dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo. Paaiškino, kad ieškovas susitarė su savo motina V. V., kad žemės sklypas bus formaliai įgytas jos vardu, tačiau ieškovo sąskaita, rizika ir interesais. Ieškovo motina V. V. ir trečiasis asmuo A. M. 2007 m. rugpjūčio 20 d. pasirašė žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 8381 (toliau – Pirkimo–pardavimo sutartis), pagal kurią ieškovo motinos vardu formaliai įregistruota nuosavybė į 4986/10228 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

3. Ieškovas nurodė, kad dalis kainos pagal Pirkimo–pardavimo sutartį buvo sumokėta ieškovui priklausančiomis lėšomis, o likusi kainos dalis buvo sumokėta lėšomis, gautomis pagal ieškovo su B. F. sudarytą paskolos sutartį.

4. Visų su minėtu žemės sklypu susijusių veiksmų atlikimui V. V. 2007 m. rugsėjo 27 d. išdavė ieškovui generalinį įgaliojimą, kurio pagrindu ieškovas 2007 m. lapkričio 27 d. sudarė sutartis dėl minėto žemės sklypo detaliojo plano parengimo ir kitų su teritorijų planavimu susijusių ir reikalingų procedūrų atlikimo, o 2008 m. rugpjūčio 19 d. sudarė naudojimosi žemės sklypu tvarkos sutartį, kurios pagrindu sklypas galėjo būti parduodamas atskiromis dalimis. Ieškovas asmeniškai 2008 m. rugpjūčio 22 d. sudarė du sandorius, kuriais tretiesiems asmenis pardavė atskiras žemės sklypo dalis ir iš šio turto pardavimo gautos lėšos buvo panaudotos grąžinant paskolą B. F., o galutiniam atsiskaitymui su ja buvo sudaryta dalies žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis bei gautas rašytinis patvirtinimas apie visišką atsiskaitymą pagal paskolos sutartį.

5. Neužbaigus visų sklypo teritorijų planavimo veiksmų, 2014 m. liepos 29 d. mirė ieškovo motina V. V.; 807/10228 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), formaliai įregistruoto V. V. vardu, liko neparduota. Ieškovas į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau toliau rūpinosi žemės sklypu kaip savo, atliko tolimesnius veiksmus būtinus sklypo detaliojo plano parengimui ir kitaip valdė žemės sklypą.

Šalies argumentai

6. Ieškovas paaiškino, kad po motinos mirties iš karto informavo vienintelį savo brolį J. V., t. y. atsakovą, kad sklypo registracija motinos vardu buvo tik formali, turtas iš tikrųjų priklauso ieškovui, o registracija išliko motinos vardu nespėjus užbaigti visų su žemės sklypu numatytų veiksmų, taip pat paaiškino, kad nepaisant registracijos motinos vardu ieškovas perima jam priklausantį žemės sklypą, toliau rūpinsis detaliojo plano ir kitų susijusių procedūrų užbaigimu.

7. Ieškovui nesikreipus į notarą, 2016 m. kovo 31 d. atsakovui buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. 1229 į visą motinos turtą, įskaitant minėtą žemės sklypą.

8. Ieškovui pasirūpinus sklypo detaliojo plano parengimu iš jo ir dar trijų kaimyninių žemės sklypų padalinimo ir sujungimo, buvo suformuoti ir 2017 m. sausio 23 d. įregistruoti keturi nauji žemės sklypai, kurių dalys priklauso atsakovui ir tretiesiems asmenims. Ieškovas teigė, kad atsakovo vardu įregistruotos ginčo sklypų dalys šiuo metu formaliai priklauso atsakovui dėl pastarojo nepagrįstai paveldėto žemės sklypo, kuris iš tikrųjų priklausė ieškovui ir todėl negalėjo būti V. V. paveldimo turto dalimi. Žemės sklypo nuosavybė V. V. vardu buvo įregistruota apsimestinio sandorio pagrindu, ieškovui ir jo motinai susitarus dėl V. V. formalaus dalyvavimo sudarant Pirkimo–pardavimo sutartį. V. V. neturėjo ketinimų savo naudai ir interesais sudaryti Pirkimo–pardavimo sutartį ir įgyti žemės sklypą nuosavybės teise, tikrasis sklypo pirkėjas ir jo valdytojas buvo ieškovas.

9. Atsakovui atsisakius geruoju spręsti susidariusią ieškovui nepalankią situaciją, ieškovas prašė pripažįnti, kad Pirkimo–pardavimo sutartis buvo apsimestinė dėl subjekto ir taikyti su tuo susijusias teisines pasekmes. Tuo atveju, jeigu Pirkimo–pardavimo sutartis nebūtų pripažinta apsimestine, o ieškovas tikruoju žemės sklypo pirkėju, ieškovas prašė pripažinti jį faktiškai priėmus palikimą ir paveldėjus 1/2 dalį V. V. vardu registruoto turto, nes po motinos mirties jis faktiškai rūpindamasis žemės sklypu ir jį valdydamas kaip savo, priėmė V. V. palikimą, todėl ieškovui priklauso 1/2 dalis viso atsakovui išduotame paveldėjimo teisės liudijime nurodyto turto.

Atsiliepimas

10. Atsakovas J. V. su ieškovo reikalavimais nesutiko ir pateiktame atsiliepime nurodė, kad remiantis suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, esminė aplinkybė pirkimo– pardavimo sandorio pripažinimui apsimestiniu dėl subjekto, yra būtinumas konstatuoti, jog už įgyjamą turtą buvo sumokėta asmens, kuris teigia esantis faktiniu pirkėju, lėšomis, tuo tarpu už ginčo sklypą buvo sumokėta V. V. lėšomis, kurių dalis buvo pasiskolintos iš trečiojo asmens. 2007 m. rugpjūčio 15 d. paskolos sutartis yra galiojanti ir nenuginčyta, į bylą nėra pateikta jokių rašytinių ar kokių kitų įrodymų, paneigiančių rašytinėje paskolos sutartyje nurodytus duomenis, kad paskolos gavėja ir asmuo įsipareigojęs grąžinti paskolą yra būtent V. V., o ne ieškovas ar kiti asmenys. Argumentus, kad paskola iš tikrųjų buvo suteikta ne V. V., o ieškovui, ieškovas nurodė tik po to, kai atsakovas pateikė atsiliepimą – rašytinius paaiškinimus, pasisakydamas apie tai, kad ieškovas neįrodė esminės sandorio pripažinimui apsimestiniu dėl pirkėjo asmens būtinos sąlygos.

11. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog būtent ieškovui priklausanti 260000 Lt suma buvo sumokėta už V. V. įsigytą žemės sklypą. Ieškovas neįrodė, kad V. V. neturėjo ketinimų būti ginčijamos pirkimo–pardavimo sutarties šalimi. Pirkimo–pardavimo sutartį asmeniškai pasirašė pati V. V., t. y. pati asmeniškai dalyvavo sudarant Pirkimo–pardavimo sutartį, kurios svarbiausios sąlygos (pvz. kaina) skyrėsi nuo sąlygų, nurodytų tarp ieškovo ir žemės sklypo savininko sudarytoje preliminarioje sutartyje. Po Pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo V. V. suteikė įgaliojimus savo sūnui – ieškovui, atstovauti ją sprendžiant visus su šiuo žemės sklypu, bei kitu jos turtu susijusius klausimus, išdavė ieškovui generalinį įgaliojimą, tokiu būdu per įgaliotą atstovą įgyvendindama savo, kaip žemės sklypo savininkės teises.

12. 2008 m. rugpjūčio 22 d. žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, kad dalis už šia sutartimi įsigyjamą žemės sklypą mokėtinos kainos turėjo būti sumokėta pardavėjos kreditorei B. F., o likusi dalis mokėjimo pavedimu pervedama į pardavėjui priklausančią sąskaitą, t.y. šioje sutartyje nurodyta, kad būtent pardavėja V. V. tiesiogiai gavo/turėjo gauti dalį lėšų už parduotą žemės sklypą, o tai patvirtina, kad V. V. ginčijamos sutarties pagrindu įgijo pirkėjo teises ir pareigas bei įgytomis savininko teisėmis naudojosi.

13. Nurodė, kad generalinio įgaliojimo išdavimas ieškovui ir ieškovo veikimas šio dokumento pagrindu patvirtina, jog visi ieškovo atlikti veiksmai, susiję su žemės sklypu, buvo atlikti jam veikiant ne kaip žemės sklypo savininkui, o kaip savo motinos V. V. įgaliotam atstovui, jos kaip pirkėjos ir savininkės, vardu ir interesais. Generalinis įgaliojimas buvo išduotas praėjus daugiau nei mėnesiui po ginčijamos sutarties sudarymo.

14. Faktą, jog tikrasis žemės sklypo pirkėjas buvo ne ieškovas, o V. V. patvirtina ir ieškovo veiksmai, o ypač jo neveikimas po V. V. mirties. V. V. mirė (duomenys neskelbtini), tačiau po jos mirties ieškovas, žinodamas, jog šalių motinos mirties dienai buvusi neparduota sklypo dalis įregistruota kaip priklausanti V. V., nesiėmė visiškai jokių veiksmų savo teisių apsaugai ir gynimui – nesikreipė į teismą dėl Pirkimo–pardavimo sutarties dalies dėl pirkėjo asmens pripažinimo apsimestiniu sandoriu, per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė ir į notarą dėl palikimo priėmimo.

15. Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu (apsimestiniu) ieškovas į teismą kreipėsi tik 2017 m. gegužės 4 d., t. y. beveik po 3 metų po V. V. mirties. Ieškinys teismui buvo pareikštas praėjus vos keliems mėnesiams po to, kai parengus detalųjį planą iš ginčo žemės sklypo ir dar 3 kaimyninių žemės sklypų padalinimo ir sujungimo, buvo suformuoti ir 2017 m. sausio 23 d. įregistruoti 4 nauji žemės sklypai, t. y. savo, kaip tariamo savininko, teises ieškovas ėmė ginti tik tada, kai jau buvo suformuoti ir įregistruoti tinkami verslui – pardavimui nekilnojamojo turto objektai.

16. Ieškovas neįrodė, kad jis per teisės aktuose numatyta terminą priėmė V. V. palikimą pradėjęs faktiškai valdyti turtą (žemės sklypą). Ieškovas nepateikė nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad jis per įstatyme nustatytą terminą (per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos) atliko kokius nors palikimo priėmimo veiksmus. Visi ieškovo į bylą pateikti dokumentai yra susiję su įvykiais ar veiksmais įvykusiais/atliktais jau pasibaigus įstatyme nustatytam 3 mėnesių palikimo priėmimo terminui.

Atsiliepimas

17. Kiti bylos dalyviai atsiliepimų nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, įstatymų nustatyta tvarka.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

18. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 13 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo 53, 03 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą.

19. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šioje byloje esminė įrodinėtina aplinkybė yra tai, kas buvo faktinis pirkėjas pagal ginčijamą Pirkimo–pardavimo sutartį ar sutartyje kaip pirkėjas nurodytas asmuo sutampa su faktiškai turtą įsigijusiu ir už jį atsiskaičiusiu asmeniu. Pažymėjo, kad įrodyti aplinkybę, jog faktiškai sandorį sudarė kitas asmuo, nei tas, kuris nurodytas kaip sandorio šalis, turi asmuo, ginčijantis sandorį kaip apsimestinį.

20. Teismas, įvertinęs procesiniuose dokumentuose nurodytas ir byloje nustatytas 2007 m. rugpjūčio 20 d. žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo aplinkybes, ieškovo paaiškinimus, liudytojų V. G., M. F. ir P. S. parodymus, taip pat byloje esančius rašytinius įrodymus, apsvarstęs šalių nurodytas aplinkybes apie sutartį sudariusių asmenų (ginčijamų ir faktinių) tikruosius ketinimus, šios sutarties sudarymo aplinkybes, ieškovo elgesį iki ir po sutarties sudarymo, įvertinęs kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visetą, pripažino, kad yra labiau tikėtina, jog ieškovo nurodytos aplinkybės buvo, nei jų nebuvo, todėl sprendė, kad V. V. atliko tik statytinio asmens vaidmenį ginčijamos žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ir pasirašymo procese, kadangi ji neturėjo nei piniginių lėšų nei faktinio intereso įsigyti ginčo sklypą.

21. Teismas nustatė 2007 m. rugpjūčio 20 d. žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutarties nurodytos šalies pirkėjos V. V. veiksmuose apsimestinumą, konstatavo, kad faktinis ir tikrasis ginčo žemės sklypo dalies pirkėjas buvo ne V. V., o jos sūnus ieškovas V. V., kuris, kaip patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, tuo metu vertėsi nekilnojamojo turto prekyba ir buvo finansiškai pajėgus atsiskaityti už perkamą žemės sklypą.

22. Įvertinęs ieškovo nesąžiningų tikslų siekį ir piktnaudžiavimą teisėmis, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad net ir esant faktiniam pagrindui pripažinti ginčijamą sandorį dalyje dėl pirkėjo asmens apsimestiniu, ieškovo V. V. interesai negali būti ginami ir ieškinio reikalavimai, susiję su sandorio nuginčijimu, negali būti tenkinami. Nurodė, kad remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsniu, 6 straipsniu, teismas, vykdydamas teisingumą, gina tik teisėtus asmenų interesus. Įvertinęs ieškovo nurodytą sandorio sudarymo tikslą, teismas sprendė, kad toks sandoris prieštarautų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.81 straipsniui, todėl jis negalėtų galioti, taikant sandorio, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, t. y. CK 1.87 straipsnyje numatytas taisykles.

23. Teismas nustatė, kad atsakovas J. V. nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypo dalį įgijo priimdamas savo motinos V. V. palikimą, t. y. nuosavybės įgijimo pagrindas yra teisėtas ir sąžiningas. Taip pat pažymėjo, kad trečiųjų asmenų nesąžiningumas įgyjant teises apsimestinio sandorio pagrindu nėra preziumuojamas, o ieškovas bylos nagrinėjimo metu nepateikė teismui jokių neginčijamų įstatymo leistinų įrodymų apie tai, kad priimdamas palikimą atsakovas buvo nesąžiningas. Remdamasis CK 1.87 straipsnio 3 dalimi pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovo nurodoma aplinkybė, jog sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartis buvo apsimestinis sandoris, negali būti panaudota prieš atsakovą ir tai nesudaro pagrindo panaikinti atsakovui išduoto paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo ir atsakovo turimų nuosavybės teisių į paveldėtas žemės sklypų dalis.

24. Konstatavęs ieškovo nesąžiningumą, sudarant 2007 m. rugpjūčio 20 d. pirkimo–pardavimo sutartį, jam siekiant neteisėtų tikslų ir atmetus pagrindinį reikalavimą, teismas sprendė, kad negali būti tenkinami ir visi susiję išvestiniai ieškovo reikalavimai dėl paveldėjimo teisės liudijimo ir atsakovo nuosavybės teisių į žemės sklypo dalis panaikinimo.

25. Teismas, pripažinęs ieškovo pareigą įrodyti, kad jis priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti kaip savą, konstatavo, jog ieškovas neįrodė, kad per 3 mėnesių terminą po V. V. mirties, jis atliko aktyvius veiksmus, patvirtinančius, kad ieškovas palikimą priėmė, išreiškiančius ieškovo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą (žemės sklypą) ir patvirtinančius, kad jis pradėjo valdyti palikėjos turtą kaip savo, todėl sprendė, kad ieškovo reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą negali būti patenkintas. Netenkinęs reikalavimo dėl juridinio fakto nustatymo, teismas netenkino ir išvestinių reikalavimų pripažinti iš dalies negaliojančiu J. V. išduotą 2016 m. kovo 31 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą bei panaikinti J. V. nuosavybės teisę į šį turtą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

26. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 13 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu ir šioje dalyje priimti naują sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė šiuos esminius argumentus:

26.1. teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog per tris mėnesius nuo motinos mirties ieškovas išreiškė valią įgyti nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypą ir, kad jis pradėjo valdyti palikėjos turtą kaip savo. Ši skundžiamo sprendimo išvada prieštarauja sprendimo dalyje, kuri nėra skundžiama, konstatuotai aplinkybei, kad ieškovas buvo tikrasis ginčo žemės sklypo pirkėjas, taip pat aktualiai kasacinio teismo praktikai;

26.2. sprendimo išvada apie į bylą nepateiktus įrodymus apie konkrečius per tris mėnesius nuo motinos mirties ieškovo atliktus veiksmus, kuriais būtų išreikšta valia įgyti turtą savo nuosavybėn bei pasireikštų valdymas turto, kaip savo, prieštarauja teismo pripažintam faktui, kad ieškovas buvo tikrasis ginčo žemės sklypo pirkėjas, ir yra priimta neatsižvelgus į turto bei visos situacijos specifiką;

26.3. ieškovas nuolat ir nepertraukiamai rūpinosi ginčo sklypo detaliojo plano parengimu ir patvirtinimu, tą atliko taip pat ir po motinos mirties, kas šio ginčo kontekste, turėtų būti įvertinta kaip nuosavybės teisių (jų tarpe valdymo) ginčo sklypo atžvilgiu faktinis įgyvendinimas, o 10 metų besitęsusios detaliojo planavimo procedūros – įvertintinos, kaip objektyvi priežastis, dėl kurios nebuvo galima naudotis ginčo sklypu ir jį valdyti, įgyvendinti savininko teises kitais būdais ir formomis;

26.4. ieškovas save vertino ginčo sklypo tikruoju savininku, bei naudojosi ir valdė ginčo žemės sklypą kaip savo. Šis procesas buvo nuolatinis, tęstinis ir negalėjo nutrūkti bei faktiškai nenutrūko ir po motinos mirties. Todėl ieškovo valia priimti ginčo žemės sklypą savo nuosavybėn ne tik egzistavo ir buvo realizuota iš karto po motinos mirties, pasireiškė sistemingu ir nuolatiniu rūpinimusi ginčo žemės sklypu, kas siejama su jo detaliojo planavimo procedūrų atlikimu ir detaliojo plano patvirtinimu;

26.5. negali būti ignoruojami po šalių motinos mirties atlikti ieškovo veiksmai, sietini su ginčo žemės sklypo detaliojo planavimo organizavimu. Ir po motinos, kurios vardu buvo registruotas šis turtas, mirties ieškovui minėtą turtą valdant kaip savo, įgyvendinant savininko teises, aiškiai išreiškiant valią ir toliau šį turtą valdyti savininko teisėmis, minėti jo veiksmai turi būti vertinami faktiniu palikimo priėmimu ar palikimo priėmimo patvirtinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018). Kitoks susiklosčiusios situacijos aiškinimas reikštų, jog ieškovas, kuris ginčo žemės sklypo įgijimui panaudojo savo asmenines lėšas, be to, savo lėšomis ir iniciatyva atsiskaitė su kreditoriais, skolinusiais pinigų ginčo žemės sklypo įgijimui, teismui atsisakius pripažinti faktą, jog ieškovas mirusiosios turtą paveldėjo faktiniu palikimo priėmimu, taip atsisakius ginti jo, kaip apsimestinio sandorio šalies teises, į ginčo žemės sklypą, faktiškai negali ir negalės pretenduoti savo nuosavybėje turėti jokios dalies minėto turto, kurio įgijimui išleido tik jam priklausančias lėšas. Tuo tarpu atsakovas, kuris suvokė, jog mirusioji šio turto faktiškai nevaldė ir tam galimybių neturėjo, šiam turtui įgyti neišleisdamas jokių lėšų, faktiškai pripažindamas, jog šis turtas jam atiteko, kaip „dovana“, teismo nepagrįstai yra vertinamas sąžiningu įgijėju, kurio teisės neva privalomai turi būti ginamos.

27. Atsakovas su ieškovo apeliaciniu skundu nesutinka, prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 13 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti visas atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

Motyvuojamoji dalis

27.1. pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė ieškovo ieškinį. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai atmestini kaip nepagrįsti, neįrodyti, prieštaraujantys byloje esantiems duomenims ir nesudarantys pagrindo keisti ar naikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo;

27.2. ieškovui neginčijant teismo sprendimo dalies dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, šiai teismo sprendimo daliai įsiteisėjus, liko nepaneigta ir nenuginčyta, jog 2007 m. rugpjūčio 20 d. žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutarties Nr. SK-8381 pagrindu įgytas ginčo žemės sklypas priklausė šalių motinai V. V.. Todėl šis žemės sklypas teisėtai ir pagrįstai pateko į V. V. paveldimo turto masę ir buvo paveldėtas atsakovo. Atsakovas nuosavybės teisę į žemės sklypą įgijo teisėtai ir sąžiningai, priėmęs savo motinos palikimą, todėl yra visiškai nepagrįsti apelianto teiginiai, jog atsakovas tariamai „paveldėjo“ ne savo motinos, o ieškovo turtą. Minėtas žemės sklypas teisiškai priklausė ne ieškovui (dėl ko byloje nėra ginčo), o V. V., todėl teisėtai ir pagrįstai buvo paveldėtas;

27.3. nagrinėjamoje byloje yra ginčijama išimtinai tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovo reikalavimas pripažinti, kad jis priėmė savo motinos palikimą pradėjęs faktiškai valdyti žemės sklypą. Jokia kita teismo sprendimo dalis nėra ginčijama ar prašoma pakeisti. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl palikėjos V. V. palikimą sudariusio turto masės (sudėties), tariamo atsakovo J. V. nesąžiningumo priimant palikimą, atsakovo nuosavybės teisių į žemės sklypą įgijimo teisėtumo, priežasčių, kurios lėmė, jog žemės sklypas pateko į V. V. palikimo sudėtį ir buvo paveldėtas atsakovo ir kt. net nepatenka į apeliaciniu skundu apibrėžtas šios bylos ribas;

27.4. juridinis faktas dėl palikimo priėmimo pradėjus turtą faktiškai valdyti gali būti teismo nustatytas tik tada, kai byloje yra įrodomos visos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodytos būtinos sąlygos juridinio fakto apie palikimo priėmimą konstatavimui. Ieškovas neįrodė, kad per įstatyme nustatytą terminą priėmė V. V. palikimą pradėjęs faktiškai valdyti jai priklausiusį turtą;

27.5. ieškovas neįrodė, kad per 3 mėnesius nuo palikėjos mirties atliko kokius nors aktyvius veiksmus, patvirtinančius palikimo priėmimą. Taip pat neįrodė ir to, kad 1) aktyviais veiksmais priėmė palikimą pradėjęs jį faktiškai valdyti ir 2) kad jo veiksmai, su kuriais apeliantas sieja palikimo priėmimą, buvo atlikti siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą;

27.6. nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu rengtuose ieškovo procesiniuose dokumentuose, nei apeliaciniame skunde nėra nurodyta kokius konkrečiai palikimo priėmimą patvirtinančius faktinius veiksmus ieškovas atliko per 3 mėnesių terminą. Yra kartojami tik deklaratyvūs teiginiai, jog buvo toliau rengiamas detalusis planas (kurį rengė net ne ieškovas), kad ieškovas save ir toliau laikė sklypo savininku;

27.7. ne bet kokie asmens veiksmai ir tuo labiau jo kalbos, gali būti pripažįstami pavirtinančiais palikimo priėmimą pradėjus turtą faktiškai valdyti. Palikimo priėmimą gali įrodyti tik aktyvūs konkliudentiniai veiksmai, atlikti ne bet kokiu tikslu, o būtent siekiant įgyvendinti nuosavybės teisę į paveldimą turtą;

27.8. ieškovas procesiniuose dokumentuose ir bylos nagrinėjimo metu, palikimo priėmimą pradėjus faktiškai valdyti žemės sklypą siejo su 1) detaliojo planavimo procedūrų atlikimu, detaliojo plano tvirtinimu, 2) susijusių asmenų informavimu apie ieškovo teises į žemės sklypą ir 3) tuo, kad po motinos mirties ieškovas ir toliau save laikė žemės sklypo savininku. Tačiau nei vienas iš šių ieškovo argumentų ir jo įvardijamų veiksmų nepatvirtina ir neįrodo, kad ieškovas atliko aktyvius veiksmus, kuriais priėmė palikimą faktiškai pradėdamas valdyti žemės sklypą;

27.9. ieškovo nurodomi detaliojo plano rengimo ir tvirtinimo darbai, nebuvo susiję išimtinai tik su ginčo žemės sklypu. Jie buvo susiję su keliais skirtingiems asmenims priklausiusiais žemės sklypais, todėl nei detaliojo plano rengimas, nei kokie nors ieškovo atlikti su tuo susiję veiksmai neįrodo palikimo priėmimo pradėjus faktiškai valdyti žemės sklypą, kadangi didelę teritoriją apimančių žemės sklypų detaliojo plano rengimas ir vieno iš tų žemės sklypo valdymas bei naudojimas yra du visiškai skirtingi dalykai. Detaliojo plano rengimo darbus atliko ne ieškovas, o UAB „Mibarsas“. UAB „Mibarsas“ atliktų darbų priėmimas ir sumokėjimas už juos patvirtina tik ieškovo sutartinių įsipareigojimų įvykdymą, bet tai neįrodo, kad ieškovas faktiškai pradėjo valdyti ginčo žemės sklypą;

27.10. visi apelianto nurodomi su detaliojo plano rengimu, apmokėjimu už jį susiję veiksmai, su kuriais ieškovas sieja faktinį žemės sklypo valdymą ir V. V. palikimo priėmimą, buvo atlikti vykdant ieškovo prisiimtus įsipareigojimus tretiesiems asmenims. Jie nebuvo atlikti tikslu įgyvendinti nuosavybės teisę į palikėjai V. V. priklausiusį ir jos palikimą sudariusį turtą. Jie nebuvo atlikti siekiant išreikšti ieškovo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Todėl šie veiksmai neįrodo ir nepatvirtina V. V. palikimo priėmimo;

27.11. mokesčius valstybei už ginčo žemės sklypą mokėjo ne ieškovas. Juos mokėjo atsakovas. Šios aplinkybės ieškovas neneigė ir neginčijo. Tai patvirtina, jog būtent atsakovas, o ne ieškovas įgyvendino žemės sklypo savininko teises ir pareigas;

27.12. ieškovo pozicija šioje byloje, jo paaiškinimai, jog žemės sklypas priklausė jam, kad nemanė, jog yra koks nors palikimas, kurį galima priimti, patvirtina, kad nebuvo nei ieškovo valios paveldėti V. V. turtą, nei jokių aktyvių ieškovo veiksmų palikimo priėmimui. Ieškovas nenorėjo priimti V. V. palikimo ir jo nepriėmė nei kreipdamasis į notarą, nei pradėdamas faktiškai valdyti V. V. priklausiusį turtą;

27.13. apelianto pabrėžiama aplinkybė, kad realiai žemės sklypas priklausė ne palikėjai V. V., o ieškovui, kad ieškovas šiuo turtu naudojosi kaip savu iki ir po V. V. mirties, nepaneigia, o tik patvirtina pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, jog ieškovas nepriėmė V. V. palikimo pradėjęs faktiškai valdyti jos turtą.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

28. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos objektas – palikimo priėmimo fakto nustatymas dėl žemės sklypo, kurį V. V., kaip palikėjos sūnus, įrodinėja priėmė iš mirusios mamos V. V.. Apeliantas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 13 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu ir šioje dalyje priimti naują sprendimą.

29. Pirmosios instancijos teismas pripažino faktą, kad ieškovas buvo tikrasis 807/10228 dalies žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkėjas, kurį paveldėjo atsakovas J. V. po V. V. mirties pagal įstatymą išduotą 2016 m. kovo 30 d. paveldėjimo liudijimą. Teismo vertinimu, kadangi ieškovas savo motina V. V. sudarė susitarimą, kuriuo siekė panaikinti esamų ar būsimų kreditorių galimybes nukreipti jau egzistavusių ar galėjusių ateityje atsirasti reikalavimų patenkinimą į visą ieškovo turtą, tai yra ieškovo aptartas elgesys rodo jo nesąžiningų tikslų siekį ir piktnaudžiavimą teisėmis ir tai akivaizdžiai neatitinka įstatyme įtvirtinto į teismą pasikreipusio asmens elgesio, sprendė, kad įrodinėjamas kaip apsimestinis sandoris prieštarauja CK 1.81 straipsniui, todėl negali būti taikomos apsimestinį sandorį reglamentuojančios normos.

30. Apeliantas neginčija ir sutinka su šia sprendimo dalimi. Pripažįsta, kad tai tinkama sankcija už veikimą prieš teisės reikalavimus. Teisėjų kolegija pritaria teismo argumentams, pabrėždama, kad ieškovo teisės ir interesai, kaip neteisėti, negalėjo būti ginami taikant principą iš neteisės teisės neatsiranda (ex injuria jus non oritur).

31. Apeliacinės instancijos teismas, nesant apeliacinio skundo, netikrina sprendimo dalies, kurioje atmesti ieškovo reikalavimai pripažinti apsimestine ir negaliojančia sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartį Nr. SK-8381, panaikinti J. V. išduotą 2016 m. kovo 31 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 1229, pripažinti iš dalies negaliojančiu J. V. išduotą paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą Nr. 1229 į viso V. V. turto paveldėjimą, pripažinti, kad V. V. paveldėjo 1/2 dalį V. V. turto, pripažinti V. V. nuosavybės teises į 1/2 dalį J. V. vardu įregistruotą turtą (CPK 320 straipsnis). Teisėjų kolegija įvertins pirmosios instancijos teismo motyvus tiek, kiek tai susiję su apeliacinio skundo ir atsikirtimų į jį nustatytas ginčo ribas.

32. Teisėjų kolegija visiškai pritaria išsamiam ir teisingai atliktam faktinių aplinkybių vertinimui bei pirmosios instancijos teismo prieitai išvadai, kad pripažinus sandorį niekiniu, nesprendžiamas jo nuginčijamo klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2012, 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2013). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad konstatuoti niekinio sandorio faktą ir taikyti jo teisines pasekmes teismas privalo ex officio (CK 1.78 straipsnio 5 dalis), t. y. šiuo atveju teismas nevaržomas ieškinio dalyko ir ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 355/2009).

33. Kita vertus, teismas konstatavęs niekino sandorio faktą, taikė apsimestinio sandorio pasekmes, gindamas atsakovo teises, tai yra CK 1.87 straipsnio 3 dalį. Vadinasi, galutinė teismo išvada grįsta tuo, kad apsimestinio sandorio šalys apsimestinio sandorio sudarymo fakto negali panaudoti prieš trečiąjį asmenį (atsakovą) J. V., nėra padaryta teisingai.

34. Taigi, esant niekiniam sandoriui, atsakovo teisių nesaugo CK 1.87 straipsnio 3 dalis, o atsirado pagrindas taikyti CK 1.81 straipsnio pasekmes. Šioje byloje, sprendžiant dėl restitucijos, reikšminga aplinkybė yra ta, kad pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog ieškovas su savo motina V. V., sudarydami ginčo sandorį dėl žemės sklypo dalies pirkimo abu buvo nesąžiningi. Šalys šios išvados neginčija. Tokiu atveju taikoma CK 1.81 straipsnio 2 dalis, numatanti, kad jeigu sandoris negalioja dėl šio straipsnio 1 dalyje numatytų priežasčių, šio kodekso 1.80 straipsnio 2 dalyje numatytos taisyklės netaikomos, kai abi šalys žinojo ar turėjo žinoti, jog sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei. Galutiniame rezultate restitucija neturėjo būti taikoma, minėta, apeliacijos dėl to nėra, todėl šioje dalyje sprendimas paliekamas nepakeistas.

Dėl juridinio fakto – palikimo priėmimo faktiniu valdymu nustatymo

35. Byloje nustatyta, kad ieškovo ir atsakovo motina V. V. mirė (duomenis neskelbtini) (tomas I, b.l. 8), todėl 3 mėnesių terminas, kuomet ieškovas savo aktyviais veiksmais turėjo išreikšti valią priimti motinos palikimą, baigėsi 2017 m. spalio 29 d. Atsakovas nuosavybės teisę į V. V. mirties momentu jos vardu įregistruotą žemės sklypo dalį įgijo priėmęs jos palikimą.

36. Apeliantas įrodinėja, kad po motinos mirties įgyvendino valdymo teises į ginčo sklypą, todėl priėmė palikimą faktiniais veiksmais, juo rūpinosi kaip savo turtu.

37. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

38. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad UAB „Mibarsas“ atliktų darbų priėmimas ir sumokėjimas už juos patvirtina tik ieškovo sutartinių įsipareigojimų įvykdymą, tačiau neįrodo ir nepatvirtina, kad atsakovas faktiškai pradėjo valdyti ginčo žemės sklypą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovo sutartiniai įsipareigojimai yra susijęs su daiktine teise – valdymu. Dogmatiškai vertinant, jei ieškovui nėra pripažįstama nei viena iš daiktinių teisių į žemės sklypą, tuomet nėra ir pagrindo sutartiniams santykiams. Ieškovas neturėtų jokio teisinio pagrindo mokėti už paslaugas, keičiant ginčo sklypo paskirtį, apmokant už detaliojo plano rengimą, jei nesiektų sukurtinių daiktinių teisių.

39. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad UAB „Mibarsas“ atliktų darbų priėmimas ir sumokėjimas už juos buvo padarytas pasibaigus V. V. palikimo priėmimo terminui. Teisėjų kolegija nurodo, kad ši aplinkybė nėra reikšminga, ieškovui įrodinėjant nepertraukiamo valdymo faktą, būtiną CK 5.51 straipsnio 1 dalies taikymui.

40. Byloje nustatyta, kad V. V. 2007 m. rugsėjo 27 d. išdavė ieškovui V. V. įgaliojimą 20 metų laikotarpiui jos vardu atlikti visus veiksmus, su visomis teisėmis, visose įstaigose (tomas I, b.l. 24-27). Ieškovas, veikdamas šio įgaliojimo pagrindu savo motinos V. V. vardu 2007 m. lapkričio 27 d. sudarė Trišalę tyrinėjimo ir projektavimo darbų sutartį A70-81 ir Projektavimo darbų sutartį Nr. 07-11-01 (tomas I, b.l. 29-32, 38-41) dėl žemės sklypo detaliojo plano parengimo ir kitų su teritorijų planavimu susijusių procedūrų atlikimo, o 2008 m. rugpjūčio 19 d. sudarė Naudojimosi žemės sklypu tvarkos sutartį (tomas I, b.l. 47-50). Vėliau, veikdamas V. V. vardu minėto įgaliojimo pagrindu, ieškovas 2008 m. rugpjūčio 22 d. sudarė dvi žemės sklypo dalių pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurias už parduotas sklypo dalis bendroje sumoje gavo 455 799,60 Lt (132 008 Eur) (tomas I, b.l. 83-98). Dalis žemės sklypo 2008 m. gruodžio 30 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu buvo perleista B. F. (tomas I, b.l. 99-106). Šie veiksmai įrodo, kad apeliantas įgyvendino žemės sklypo valdymo ir naudojimo daiktines teises iki savo motinos mirties.

41. Aplinkybė dėl Projektavimo darbų sutarties Nr. 07-11-01 vykdymo, kai buvo apmokėta iš ieškovo lėšų už paslaugas, po motinos mirties, parodo valdymo tęstinumą dėl ginčo turto, kuris buvo jo su motina bendru, nors ir neteisėtu, projektu. V. V. taip pat investavo 8 109 Eur lėšas, kurias gavo pardavusi sodą (tomas I, b.l. 85-88). Tretieji asmenys A. M. ir B. F. bei apklausti liudytojai M. F., V. G., P. S., patvirtino, kad būtent ieškovas vedė derybas dėl sklypo įsigijimo ir vėliau dėl projektavimo darbų atlikimo ir kitų reikalingų procedūrų (tomas I, b.l. 79-88, tomas II, b.l.111-125). Taigi, ieškovas tiek prieš motinos mirtį pagal įgaliojimą, tiek po jos mirties, tęsė valdymą faktiniais veiksmais.

42. Atsakovas nurodė, kad šie veiksmai nėra įrodantys palikimo priėmimo faktą, nes jis mokėdamas valstybei mokesčius perėmė palikimo valdymą. Be to, anot atsakovo, ieškovas nėra deklaravęs ginčo žemės sklypo.

43. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu faktinių santykių interpretavimu. Ieškovas negalėjo mokėti valstybės rinkliavos, nes teisiškai reikšmingą juridinį faktą dėl nuosavybės įformino atsakovas. Tačiau ieškovo besitęsiantis sklypo valdymas, įrodo, kad egzistavo ir kitas juridinis faktas nuosavybės įgijimui – turto valdymas, tolimesnis juo rūpinimas, apmokant UAB „Mibarsas“ už paslaugas, tuo parodant valią valdyti turtą toliau. Svarbi aplinkybė, vertinat faktinius paveldėjimo santykius – bylos šalys yra artimieji giminaičiai, todėl labiau tikėtina, kad atsakovas, pasinaudojęs ieškovo teisiniu nelojalumu, nusprendė priimti palikimą, sužinojęs apie susiklosčiusią situaciją (CPK 185 1 dalis). Kaip nurodė apeliantas, jis nesitikėjo, kad atsakovas į ginčo žemės sklypą pretenduos. Aplinkybės, kad nei vienas asmuo, kuris buvo susijęs su sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5000/10228 dalies pirkimo–pardavimo sutartiniais santykiais, nepažinojo atsakovo tiek iki palikimo priėmimo, tiek ir po palikimo priėmimo, įrodo, kad atsakovas pasinaudojo situacija įgydamas daiktines teises į turtą – palikimą, kurį paliko motina kaip neteisėto susitarimo rezultatą. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pripažino, jog apie jo motinos mirtį UAB „Mibarsa“ sužinojo iš A. M.. Vadinasi, sklypo valdymą, atsakovas priėmęs palikimą, vykdė iš dalies, t. y. mokėdamas valstybės rinkliavą, o atsisakydamas apmokėti UAB „Mibarsa“, patvirtino ir ieškovo valdymo teisę į tą patį sklypą. Tokiu atveju, konstatuojama, jog yra pagrindas ieškovo apeliacinio skundo tenkinimui (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

44. Teisėjų kolegija sprendžia, jog atsiskaitymai su UAB „Mibarsa“, atliktų projektavimo darbų priėmimas, ieškovo advokato raštai atsakovui bei notarui (tomas I, b.l. 11-16), aiškiai parodo ieškovo valią priimti palikimą. Be to, teismas daro neteisingą išvadą, jog ieškovo veiksmai yra atlikti jau pasibaigus įstatyme nustatytam 3 mėnesių palikimo priėmimo terminui, todėl jie neįrodo palikimo priėmimo per įstatyme nustatytą terminą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad CK 5.51 straipsnio 1 dalies taikymui būtinas turto valdymo perėmimas faktiniais veiksmais, kuris įvyko ieškovui toliau tęsiant daikto valdymą kaip savo. Teritorijų planavimo procesas tęsėsi nuo 2007 m. lapkričio 27 d., kai buvo sudarytos minėtos sutartys su UAB „Mibarsas“ bei baigėsi tik 2017 m. sausio 23 d., kai ginčo žemės sklypo ir dar 3 kaimyninių žemės sklypo dalių padalinimo ir sujungimo pagrindu buvo suformuoti ir įregistruoti 4 nauji žemės sklypai.

45. Atsakovas savo teises į ginčo sklypą grindžia tuo, kad ieškovas nurodė bylos nagrinėjimo metu, jog jis sudarė apsimestinį sandorį, siekdamas išvengti mokesčių mokėjimo, atskirti savo verslo rizikas. Teisėjų kolegija nurodo, kad atsakovo veiksmai, kai ieškovas negali realizuoti daiktinių teisių į ginčo sklypą, apsunkina tų pačių tikslų įgyvendinimą – užtikrinti, kad ieškovo mokumas būtų išsaugotas prieš kreditorius. Taigi niekinio sandorio pasekmės veikia ne tik ieškovo teises.

46. Atsakovo argumentas, kad ieškovas sąmoningai nesikreipė į notarą dėl sklypo priėmimo ir neatliko kitų aktyvių veiksmų faktiniams palikimo priėmimui, o laukė ar pavyks patvirtinti detalųjį planą, nepaneigia ieškovo teisės į palikimą. Atsakovas turėjo teisę įgyvendinti subjektinę teisę į palikimą kitu įstatyme numatytu būdu, t. y. pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, be kita ko, įrodinėdamas, jog palikimą priėmė faktiškai tęsdamas sklypo valdymą, laikydamas save jo savininku.

47. Atsakovas mano, kad ieškovui neginčijant teismo sprendimo dalies dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, šiai teismo sprendimo daliai įsiteisėjus, liko nepaneigta ir nenuginčyta, jog teisiškai 2007 m. rugpjūčio 20 d. žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutarties Nr. SK-8381 pagrindu įgytas ginčo žemės sklypas priklausė šalių motinai V. V., todėl šis žemės sklypas teisėtai ir pagrįstai pateko į V. V. paveldimo turto masę ir buvo paveldėtas atsakovo. Teisėjų kolegija nurodo, kad atsakovas negali sau naudingai interpretuoti niekinio sandorio pasekmes, nes jos jam taip pat galioja pilna apimtimi.

48. Aplinkybė, kad ieškovo buvo užsakytas parengti ir rengiamas ne konkrečiai ginčo žemės sklypo, ir net ne vien V. V. vardu registruoto žemės sklypo (kurio dalis vėliau buvo parduota kitiems asmenims), o apie 170 000 kv.m. teritorijos buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje architektūrinės plėtros koncepcija ir detalusis planas, nepaneigia ieškovo aktyvios veiklos valdant sklypą, nes detaliojo plano teritorijos sprendiniai pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą yra rengiami teritorijai.

49. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018). Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013).

50. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe.

51. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, kurios paneigtų ar darytų nepatikimus ieškovo žodinius paaiškinimus dėl jo veiksmų pradėjus valdyti po motinos mirties likusį ir palikimo objektą sudarantį turtą. Bylos nagrinėjimo metu ieškovo paaiškinimai dėl savo veiksmų pradėjus faktiškai valdyti po motinos mirties likusį turtą buvo vienodi, nuoseklūs ir logiški. Įrodymų vertinimo prasme tai reiškia, kad nebuvo pagrindo jų vertinti kaip nepatikimų ir jais nesivadovauti. Ieškovas tęsė tokį patį naudojimąsi žemės sklypu ir jo priežiūrą, koks buvo pradėtas dar iki motinos mirties. Atsakovas neteikė ieškovo parodymus paneigiančių įrodymų, nenurodė šiuos parodymus paneigiančių aplinkybių, rėmėsi argumentu, kad ieškovo teisės kaip pirkėjo į sklypą pagal 2007 m. rugpjūčio 20 d. žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartį Nr. SK-8381 buvo pripažintos niekinėmis. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad ir ieškovo, ir atsakovo įrodinėjamos teisės į turtą pagal šią sutartį yra tokios pačios vertės palikėjos įgytų subjektinių teisių teisėtumo prasme, todėl ieškovui turi būti nustatytas juridinis faktas dėl palikimo priėmimo, konstatavus nepertraukiamą valdymo teisės į sklypą įgyvendinimą.

52. Minėta, pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį palikimo neleidžiama priimti iš dalies, ieškovui pradėjus valdyti daiktą iš palikimo kaip savo turtą, yra pagrindas spręsti, kad palikimas yra priimtas.

53. Palikimo priėmimą faktiniu valdymu pareiškėjas šiuo konkrečiu atveju įrodė žodiniais paaiškinimais, juos patvirtino atsiskaitymai su UAB „Mibarsa“, atliktų projektavimo darbų priėmimas. Jais yra pagrindas tikėti, kadangi paaiškinimai yra logiški, informatyvūs, nuoseklūs, atitinka rašytinius įrodymus. Vertinant su kitais bylos duomenimis, yra svarbu, kad nėra įrodymų, jog ieškovas kaip nors atsisakė žemės sklypo kaip palikimo ar neketino žeme naudotis kaip savo turtu. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagal nutartyje šiam atvejui pateiktą teisėjų kolegijos įrodymų vertinimą, byloje esančių duomenų pakanka, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktą dėl palikimo priėmimo.

54. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas pažeidė CK 5.50 straipsnio 1 dalį dėl priėmimo palikimo pradėjus valdyti turtą ir CPK 185 straipsnį dėl visapusiško ir objektyvaus įrodymų vertinimo. Nustatyti teismo materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimai, taikant įrodymus ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, sudaro pagrindą panaikinti teismo procesinį sprendimą iš dalies, priimant šiuo klausimu naują sprendimą – nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po motinos mirties ieškovas priėmė palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti turtą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

55. CPK 443 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad ypatingosios teisenos bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Apeliacinis skundas tenkintas, todėl atsakovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmetamas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

56. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 3 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija,

nutarė:

apelianto ieškovo V. V. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 13 d. sprendimo dalį, kuria atmesti V. V. ieškinio reikalavimai dėl juridinio fakto nustatymo dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu ir šioje dalyje ieškinį tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovas V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po jo motinos V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėjęs turtą valdyti.

Faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimui.

Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Vaclovas PaulikasRūta PetkuvienėInga Staknienė