Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ingos Staknienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo (apelianto) V. V. prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo arba Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo (apelianto) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal V. V. ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu (apsimestiniu) arba pripažinimo, kad palikimas priimtas faktiniu valdymu ir paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo, tretieji asmenys A. M., B. F., S. K., išaiškinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Prašymo esmė

2. Arba, atmetus prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, ieškovas (apeliantas) prašo išaiškinti: ar Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutarties rezoliucinė dalis, kurioje nuspręsta tenkinti apeliacinį skundą, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 13 d. sprendimo dalį, kuria atmesti V. V. ieškinio reikalavimai dėl juridinio fakto nustatymo dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu ir šioje dalyje ieškinį tenkinti, reiškia, kad nutartimi nebuvo išspręsti kiti, kaip alternatyvus ieškinio dalykas, pareikšti ieškinio reikalavimai (pripažinti iš dalies negaliojančiu J. V. išduotą 2016 m. kovo 31 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) į viso V. V. turto paveldėjimą; pripažinti, kad V. V. paveldėjo 1/2 dalį V. V. turto; pripažinti V. V. nuosavybės teises į 1/2 dalį J. V. vardu įregistruotą turtą: 121/1021 dalį žemės sklypo, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).; 330/1106 dalį žemės sklypo, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 169/567 dalį žemės sklypo, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir 187/628 dalį žemės sklypo, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei panaikinti J. V. nuosavybės teisę į šį turtą.

3. Tuo atveju, jeigu būtų išaiškinta, kad byloje išspręstas tik vienas iš keturių alternatyvaus ieškinio dalyko reikalavimų, ieškovas prašo išaiškinti, ar kiti byloje pareikšti ir neišspręsti alternatyvaus ieškinio dalyko reikalavimai palikti nenagrinėtais, ar dėl jų ieškovas gali kreiptis į teismą pakartotinai.

5. Atmetus ieškinio reikalavimus dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu ir prašomų teisinių pasekmių taikymo, ieškovas prašė išspręsti ir patenkinti šiuos alternatyvius pareiškimo reikalavimus – konstatuoti juridinį faktą, kad V. V. priėmė V. V. palikimą, faktiškai valdydamas ir rūpindamasis kaip savo 807/10228 dalimi žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); pripažinti iš dalies negaliojančiu J. V. išduotą 2016 m. kovo 31 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) į viso V. V. turto paveldėjimą; pripažinti, kad V. V. paveldėjo 1/2 dalį V. V. turto; pripažinti V. V. nuosavybės teises į 1/2 dalį J. V. vardu įregistruotą turtą: 121/1021 dalį žemės sklypo, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).; 330/1106 dalį žemės sklypo, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 169/567 dalį žemės sklypo, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir 187/628 dalį žemės sklypo, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei panaikinti J. V. nuosavybės teisę į šį turtą.

8. Vilniaus apygardos teismui tenkinus ieškovo apeliacinį skundą 2019 m. gegužės 28 d. nutarties rezoliucinėje dalyje pasisakyta tik dėl pagrindinio reikalavimo konstatuoti juridinį faktą, tačiau neišspręsti išvestiniai reikalavimai dėl palikimo priėmimo teisinių pasekmių, arba dėl jų nepasisakyta expressis verbis.

II. Teismo motyvai, išaiškinimai ir išvados

Dėl papildomo sprendimo priėmimo

3. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 277 straipsnio 1 dalies 1 punktą teismas dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas. CPK 302 straipsnyje nustatyta, kad apeliaciniam procesui taikomos CPK bendrosios nuostatos, taip pat pirmosios instancijos teismo procesą reglamentuojančios nuostatos, neprieštaraujančios bylų procesą apeliacinės instancijos teisme reglamentuojančioms CPK III dalies XVI skyriaus nuostatoms. Iš minėtų nuostatų darytina išvada, kad CPK 277 straipsnio norma dėl papildomo sprendimo priėmimo taikytina ir apeliacinės instancijos teismo procesiniam sprendimui, nes ji neprieštarauja minėto CPK III dalies XVI skyriaus nuostatoms.

4. Tačiau sprendžiant dėl papildomo sprendimo (nutarties) priėmimo apeliacinės instancijos teisme, turi būti atsižvelgiama į CPK 320 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Taigi apeliacinės instancijos teisme gali būti priimamas papildomas sprendimas (nutartis) pagal CPK 277 straipsnio 1 dalies 1 punktą tik dėl tų neišspręstų reikalavimų, kurie buvo nurodyti apeliaciniame skunde.

9. Kaip matyti iš ieškovo apeliacinio skundo, ieškovas apeliacinės instancijos teismo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 13 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovo ieškinio reikalavimai dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, atitinkamai ir apeliacinio skundo pagrindas buvo nurodytas tik toks, kiek susijęs su palikimo priėmimo faktiniu valdymu įrodinėjimu ir pagrindimu.

10. Tačiau apeliaciniame skunde nebuvo nurodytas reikalavimas panaikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmesti ieškovo reikalavimai pripažinti iš dalies negaliojančiu J. V. išduotą 2016 m. kovo 31 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) į viso V. V. turto paveldėjimą, pripažinti, kad V. V. paveldėjo 1/2 dalį V. V. turto ir pripažinti jam nuosavybės teises į 1/2 dalį J. V. vardu įregistruoto ieškinyje nurodyto turto, panaikinant J. V. nuosavybės teisę į šį turtą. Taip pat apeliaciniame skunde nebuvo nurodyti jokie pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo ir (ar) nepagrįstumo šioje dalyje teisiniai ir (ar) faktiniai argumentai.

Motyvuojamoji dalis

5. Teismas pažymi, kad reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą faktiniu valdymu nustatymo ir reikalavimas dėl paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo yra du savarankiški reikalavimai, kuriems pagrįsti turi būti nustatinėjamos susijusios, tačiau skirtingos faktinio pobūdžio aplinkybės ir pirmojo reikalavimo dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu nustatymo tenkinimas savaime nelemia antrojo reikalavimo dėl paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo tenkinimo be papildomų aplinkybių, susijusių su paveldėjimo teisės liudijimo galiojimu, nustatymo. Kad tai savarankiški reikalavimai, patvirtina ir tai, kad abu reikalavimai pagal CPK 80 straipsnį yra apmokestinami žyminiu mokesčiu kiekvienas atskirai.

6. Taigi, kadangi ieškovas apeliaciniu skundu ginčijo pirmosios instancijos teismo sprendimo tik tą dalį, kuria buvo atmestas reikalavimas dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu fakto nustatymo, o bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas, kaip jau minėta, sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, be to, CPK 320 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas nėra, todėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme dalyku nebuvo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl kitų ieškovo atmestų reikalavimų.

7. Atitinkamai dėl šios priežasties negali būti priimamas papildomas sprendimas (nutartis) dėl ieškovo reikalavimų ir argumentų, kurie nebuvo nurodyti jo apeliaciniame skunde ir nebuvo bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme dalyku (dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo atmesti ieškovo reikalavimai pripažinti iš dalies negaliojančiu J. V. išduotą 2016 m. kovo 31 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) į viso V. V. turto paveldėjimą, pripažinti, kad V. V. paveldėjo 1/2 dalį V. V. turto ir pripažinti jam nuosavybės teises į 1/2 dalį J. V. vardu įregistruoto ieškinyje nurodyto turto, panaikinant J. V. nuosavybės teisę į šį turtą). Ieškovo apeliacinio skundo turinys ir jo analizė neleidžia daryti išvados, kad apeliaciniu skundu prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas reikalavimas dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu nustatymo, ieškovas apeliacine tvarka skundė ir kitas teismo sprendimo dalis.

8. Dėl aukščiau aptartų motyvų teisėjų kolegija atmeta ieškovo prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo.

Dėl nutarties išaiškinimo

9. CPK 278 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jei sprendimas (nutartis) yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jos turinio. Atsižvelgiant į CPK 302 straipsnio normą, aptartą šios nutarties 3 punkte, CPK 278 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos taisyklės taikytinos aiškinant ir apeliacinės instancijos teismo nutartį.

10. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būtų tinkamai įvykdomas. Teismo sprendimo išaiškinimo tikslas – pašalinti netikslaus ar neaiškaus teismo sprendimo trūkumus, jį sukonkretinant. Kasacinio teismo konstatuota, kad teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas; teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013; 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-242/2009; 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2007; 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006; ir kt.).

11. Nagrinėjamu atveju bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalyku, atsižvelgiant į ieškovo apeliaciniame skunde nurodytus faktinį ir teisinį pagrindus, buvo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo atmestas ieškovo reikalavimas nustatyti palikimo priėmimo faktiniu valdymu faktą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliaciniu skundu apibrėžtas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, apskųstoje teismo sprendimo dalyje ieškovo apeliacinį skundą patenkino, panaikindamas šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą, ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovas priėmė palikimą, atsiradusį po jo motinos mirties, faktiškai pradėjęs jį valdyti. Kitoje dalyje teismo sprendimas buvo paliktas nepakeistas.

12. Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutarties rezoliucinė dalis yra aiškiai ir suprantamai suformuluota bei išdėstyta, todėl papildomai ją aiškinti nėra poreikio. Tai, kas nebuvo apeliacinio skundo nagrinėjimo dalyku ir dėl ko nepasisakė apeliacinės instancijos teismas prašomoje išaiškinti nutartyje, negali būti nutarties aiškinimo dalyku pagal CPK 278 straipsnį, nes priešingu atveju tai reikštų teismo nutarties turinio keitimą.

13. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas pateiktu prašymu dėl apeliacinės instancijos teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutarties išaiškinimo iš esmės prašo išplėsti ir apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvus ir rezoliucinę dalį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad prašoma išaiškinti teismo nutartis yra baigtinis ir vientisas aktas, jos konstatuojamojoje dalyje surašyti visi motyvai, kurių pagrindu priimta nutarties rezoliucinė dalis. Ši nutartis negali būti pildoma naujais motyvais. Dėl šios priežasties ieškovo prašymas išaiškinti apeliacinės instancijos teismo nutartį netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 277 straipsnio 1 dalies 1 punktu, CPK 278 straipsnio 1 dalimi, 290-292 straipsniais, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija,

nutaria:

ieškovo V. V. prašymą priimti papildomą sprendimą ar išaiškinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d.nutartį, priimtą šioje civilinėje byloje, netenkinti.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.