Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Linai Armonaitei,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui G. K., tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Būsto paskolų draudimas“, akcinei bendrovei Seb bankas, institucija teikianti išvadą Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo santuokoje įgyto turto padalijimo, kreditorinių reikalavimų išsprendimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini), Kretingos rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 273 (b. l. 7). Santuokoje šalims gimė sūnus Ž. K., gimęs (duomenys neskelbtini), kuris šiuo metu yra nepilnametis ir mokosi (b. l. 8, 21).

Dėl termino susitaikyti nustatymo

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo santuoka faktiškai iširo ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 3.53 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Ieškovė su atsakovu jau daugiau kaip du metus kartu nebegyvena santuokinio gyvenimo ir netvarko bendro ūkio, taikytis su atsakovu ir atkurti santuokos ryšių nenori, atsakovo dabartinė gyvenamoji vieta nežinoma (CK 3.54 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad byloje nepateikta jokių duomenų, įrodančių, kad šalys būtų bandžiusios susisiekti ir išspręsti kilusias problemas bei susitaikyti, nenustatytinas terminas sutuoktiniams susitaikyti.

Dėl santuokos nutraukimo pagrindų

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nurodytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagrindinės sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Vykdydami abipusės pagarbos pareigą, sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinės ir turtinės paramos teikimas reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; kt.).

Nagrinėjamu atveju ieškovė teismo posėdžio metu pakeitė reikalavimą nurodydama, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovė ar atsakovas atliko kokius nors veiksmus, siekdami išsaugoti santuoką. Ieškovė nurodė, kad ji pati nusprendė su sūnumi išsikraustyti gyventi pas mamą, nes atsakovas girtuokliavo. Pažymėtina, jog sudarę santuoką sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. Šios aplinkybės leidžia teismui manyti, kad abiem šalims trūko tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam. Teismo nuomone, sutuoktiniai pažeidė lojalumo pareigą, numatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.27 straipsnyje. Minėtos pareigos pažeidimas sudaro pagrindą išvadai apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, konstatuotina, kad santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės atveju atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51-3.54 straipsniai, 3.61 straipsnio 3 dalis).

Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokinė pavardė „K.“, atsakovui – „K.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė išlaikymo sau nereikalauja, byloje nėra duomenų, kad atsakovui būtų reikalingas išlaikymas, todėl šis klausimas priimant teismo sprendimą nesprendžiamas.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytą, daro išvadą, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove labiau atitinka vaiko interesus ir poreikius, todėl nepilnamečio šalių vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 200 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki jo pilnametystės. Nurodo, kad vaiko išlaikymui skiria apie 400 Eur. Gyvena pas draugą bute, kuris taip pat padeda vaiką išlaikyti. Ieškovė šiuo metu bedarbė, gauna bedarbio pašalpą, kuri siekia 500 Eur/mėn. Anksčiau dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje „Itališkas skonis“, gaudavo 600 Eur/mėn. Sodros duomenimis atsakovas nuo 2019-04-24 yra bedarbis. Iki tol dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, darbo užmokestis paskutinius tris mėnesius siekė apie 590 Eur (b. l. 111-117). Ieškovės ir atsakovo materialinė padėtis panaši, t.y. abu turi nekilnojamojo turto (b. l. 11-18), šiuo metu yra bedarbiai, tačiau abu jauni ir darbingo amžiaus. Ieškovės paaiškinimais prie vaiko išlaikymo atsakovas neprisideda, prieš pirmąją klasę buvo davęs 500 Eur apipirkti mokyklinėms prekėms. Šiuo metu šalių vaikas mokosi antroje klasėje (b. l. 21).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Pagal CK 3.192 straipsnio 2 – 3 dalis išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tačiau tėvo ar motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismas priimdamas sprendimą visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, todėl išlaikymas turėtų atitikti nustatytus vaiko poreikius. Teikiant vaikui mažesnį nei nustatyti poreikiai išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai tenkinti jo poreikius sumažėja. Pagal kasacinio teismo praktiką orientacinė vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, paskelbta Teismų praktikoje Nr. 22, p. 13–22). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. 1025 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nustatyta, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra 555 Eur.

Pažymėtina, kad vaiko tėvai turi lygias teises ir pareigas auginant nepilnamečius vaikus bei yra vienodai atsakingi už jų auklėjimą, priežiūrą, fizinį vystymąsi, mokymą bei lavinimą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovo vaikas Ž. K. gyvena su mama, kuri rūpinasi jo gyvenimo sąlygomis. Tuo tarpu atsakovas savo nepilnamečio vaiko neaugina, kasdienine jo buitimi bei poreikiais nesirūpina. Šiuo metu jo gyvenamoji vieta nežinoma. Nepilnamečio vaiko maistui, rūbams, sveikatos priežiūrai ir kitiems poreikiams reikalingos lėšos, tačiau vien motinos tam skiriamos lėšos nėra pakankamos. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų, būtų riboto darbingumo. Todėl atsižvelgdamas į atsakovo amžių, teismas laiko, kad atsakovas yra sveikas ir darbingas, duomenų apie kitus atsakovo išlaikomus asmenis byloje nėra, todėl turi galimybę teikti tokio dydžio išlaikymą, kad būtų patenkinti bent būtinieji vaiko poreikiai.

Įstatymas neleidžia išlaikymo pareigos perkelti tik vienam iš vaiko tėvų. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika pabrėžia, jog vaiko tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-243/2010). Gyvenant su vaiku atsiranda nenumatytų išlaidų, reikalingų vystymuisi, auklėjimui, ugdymui ir tėvas ar motina, teikiantis išlaikymą, prie tų išlaidų neprisideda. Šiuo atveju ieškovei tenka didžiausia rūpinimosi vaiku našta, nes su ja gyvena šalių vaikas. Atsakovas nepateikė teismui prieštaravimo dėl išlaikymo priteisimo.

Lietuvos kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, vadovaudamasis aukščiau išdėstytais principais, kuriais remiamasi nustatant priteistino išlaikymo dydį, taip pat laikydamasis teismų praktikos, atsižvelgdamas į šalių turtinę padėtį, konstatuoja, jog ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko Ž. K. išlaikymui po 200 Eur tenkintinas – iš atsakovo vaiko išlaikymui priteistina po 200 kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos tai yra nuo 2019-03-18 iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.194 straipsnio 1 - 2 dalys, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis). Teismo įsitikinimu tokio dydžio išlaikymas atitinka tiek vaiko interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises, interesus ir realias finansines galimybes (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad išlaikymo teikimo santykiai yra tęstinio pobūdžio. Dėl to teismo sprendimas, kuriuo yra priteista atitinkamo dydžio išlaikymas, šalims res judicata galios neįgyja, o po teismo sprendimo priėmimo pasikeitus šalių turtinei padėčiai, ar atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ir nuolatinė priežiūra), priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas arba sumažintas (CK 3.201 straipsnis). Kadangi nepilnametis Ž. K. lieka gyventi su motina, priteisto išlaikymo sumų tvarkytoja uzufrukto teise, skirtina ieškovė.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimą – 4013 Eur (200 Eur x 22 mėn. + 200 Eur/30 dienų x 17 dienų – 500 Eur = 4013 Eur). Nurodė, kad nuo 2017 m. gegužės 1 d. (22 mėnesius ir 17 dienų) atsakovas prie vaiko išlaikymo neprisideda išskyrus vieną kartą, kai atsakovas skyrė vaikui 500 Eur.

CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

Teismas, įvertinęs ieškovės išlaidų vaikui paskaičiavimą, ir atsižvelgęs į tai, jog atsakovas nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki ieškinio teismui pateikimo dienos savo vaikui išlaikymo tinkamai neteikė, daro išvadą, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovo 4013 Eur išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki ieškinio padavimo teismui dienos.

Kaip matyti ieškovė prašo įpareigoti atsakovą išlaikymo priteistą sumą pervesti į jos nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią Luminor bank AS Lietuvos skyrių iki einamojo mėnesio, už kurį yra mokamas išlaikymas, penkioliktos dienos. Teismas pažymi, kad ginčai teisme yra keliami dėl išlaikymo mokėjimo. Priteisus išlaikymą periodinėmis išmokomis jis yra mokomas periodiškai kas mėnesį, tačiau kur turi būti mokamas išlaikymas, ar per banką, kitas atsiskaitymo įstaigas, ar asmeniškai perduodant pinigus išmokos gavėjui, ir kada, teismas negali kitą šalį įpareigoti, nes tai prieštarautų asmens apsisprendimo teisei savo nuožiūra pasirinkti mokėjimo metodą, svarbu, kad išlaikymas būtų mokamas. Šalys abipusiu susitarimu gali nuspręsti kur ir kaip bus mokamas išlaikymas. Todėl ieškovės prašymas įpareigoti atsakovą mokėti išlaikymą į jos nurodytą sąskaitą negali būti tenkintinas, be to, yra tikimybė, kad po kiek tai laiko pasikeistų ieškovės sąskaita banke ir turėtų kitą sąskaitą, tada vėl reikėtų spręsti klausimą dėl išlaikymo mokėjimo į kitą sąskaitą ir t.t., todėl toks prašymas kaip nepagrįstas yra atmestinas. Ieškovės nurodytą sąskaitą, į kurią ji norėtų, kad būtų pervesti pinigai, galima laikyti kaip pasiūlymą atsakovui ten pervesti išlaikymą vaikui, tai yra, kad jis žinotų kur pervesti pinigus, o ne kaip įpareigojimą būtent tik ten pervesti išlaikymo lėšas (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, 3.190 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytino sprendimo apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas). Taip pat pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo neįgyja res judicata (išspręstos bylos) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

Ieškovė prašo nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi. Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi. CK 3.175 straipsnyje numatyta, kad vaiko tėvas ar motina gali kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime tvarkos. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, ieškovės paaiškinimus ir išvadą duodančios institucijos nuomonę, bei atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas kitokios bendravimo tvarkos nepateikė, teismas mano, kad ieškovės ieškinyje pasiūlyta bendravimo tvarka atitinka šalių ir vaiko interesus, todėl nustatytina (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovė neturi teisės kliudyti atsakovui bendrauti su vaiku, jei tik jis to panorės, bei dalyvauti vaiką auklėjant, jei tai nekenkia vaiko interesams ir atsižvelgiant į vaiko norus. Tėvo bendravimo tvarka su vaiku gali būti pakeista tiek abiejų tėvų susitarimu, tiek nesusitarus – kreipiantis į teismą.

Dėl prievolių pripažinimo solidariomis šalių prievolėmis.

Kreditoriai uždaroji akcinė bendrovė Seb bankas ir uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“, atsiliepimuose nurodė, kad sutinka, jog šalių prievolės jiems, būtų pripažintos solidarios.

Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuota CK trečiosios knygos VII skyriuje. Iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės yra išvardytos CK 3.109 straipsnio 1 dalyje. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuotos iš vieno iš sutuoktinių sudarytų sandorių atsirandančios solidariosios prievolės. Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008).

Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis).

Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012). Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte.

Iš ieškovės paaiškinimų bei trečiųjų asmenų pateiktų byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog minėtos prievolės atsirado dar šalims gyvenant kartu, bei esant bendraskoliams, todėl esant nustatytoms aplinkybėms, teismas pripažįsta prievoles kreditoriams akcinei bendrovei Seb bankas ir uždarajai akcinei bendrovei „Būsto paskolų draudimas“, solidariomis ieškovės ir atsakovo prievolėmis (CK 3.109 straipsnis).

Dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe

CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, kuris sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Iš byloje pateiktų Registrų centro Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad ieškovei pagal (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, notaro reg. Nr. 981 pagrindu nuosavybės teise priklauso 9/200 pastato-sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 1905/30600, žemės sklypas, susidedantis iš 0,1913 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 3/16 butas su rūsiu 12.12 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) bei pagal 2010 m. liepos 20 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, notarinio reg. Nr. 4813 pagrindu nuosavybės teise priklauso ½ dalis žemės sklypo, susidedančio iš 2,000 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

Atsakovui 2006 m. birželio 23 d. pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu nuosavybės teise priklauso dviejų kambarių butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Šalys būdami santuokoje jokio kito nekilnojamojo ar kilnojamo turto, kuris būtų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, neįgijo (b. l. 10-18). Kadangi byloje nėra duomenų, kad minėtas turtas registruotas šalių vardu, būtų pagerintas santuokos metu iš santuokinių lėšų, todėl jis nedalintinas ir laikytinas asmenine kiekvienos šalies nuosavybe.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė už ieškinį sumokėjo 100 žyminio mokesčio. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė yra atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnis). Kadangi teismas ieškovės reikalavimus tenkino visiškai, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistinas 100 Eur dydžio žyminis mokestis už reikalavimą nutraukti santuoką, reikalavimas dėl gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, prievolių pripažinimo ir turto padalijimo yra susiję su reikalavimu dėl santuokos nutraukimo, todėl papildomai neapmokestinami. Taip pat iš atsakovo priteistina 192,39 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ((200 Eur x 12 mėn. + 4013 Eur) x 3 proc.) bei 15,82 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovo į valstybės biudžetą, viso 208,21 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 48 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, 385 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti santuoką, įregistruotą 2009 m. spalio 6 d., Kretingos rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje tarp J. K. (ikisantuokinė pavardė – U.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir G. K. asmens kodas (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. 273 dėl atsakovo G. K. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę – „K.“, atsakovui – „K.“.

Ž. K. gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją nustatyti su J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pagal jos gyvenamąją vietą.

Priteisti iš G. K. asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus Ž. K. gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 200 Eur (du šimtus eurų) periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio teismui padavimo dienos 2018 m. kovo 18 d. iki Ž. K. pilnametystės, lėšas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš G. K. asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui vaikui – Ž. K., gimusiam 2010 m. sausio 17 d., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos, 4013 Eur (keturis tūkstančius trylika eurų).

Priteistų išlaikymo lėšų nepilnamečiui vaikui – Ž. K. tvarkytoja, uzufrukto teise, paskirti vaiko motiną J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Sprendimą, dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis, nukreipti skubiai vykdyti.

Nustatyti atsakovo G. K. asmens kodas (duomenys neskelbtini), tokią bendravimo su sūnumi Ž. K. gimusiu (duomenys neskelbtini), tvarką:

Nepilnamečio sūnaus tėvas G. K. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi Ž. K., gimusiu (duomenys neskelbtini), kas antrą savaitgalį (šeštadienį ar sekmadienį), pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos rytą 9.00 val. ir parveždamas sūnų į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną 19.00 val.; Tėvas G. K. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi ir kitu laiku, bendro susitarimo su sūnaus mama pagrindu. Nepilnamečio sūnaus tėvas G. K. sūnų Ž. iš jo gyvenamosios vietos pasiima ir atgal parveža asmeniškai pats ir tik esant sūnaus pageidavimui ir sutikimui. Nepilnamečio sūnaus tėvas turi teisę neribotai bendrauti su sūnumi elektroninėmis ryšio priemonėmis, jei tai nekenkia sūnaus mokslui ir poilsiui.

Nustatyti, kad pagal (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, notaro reg. Nr. 981 pagrindu 9/200 pastato-sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 1905/30600, žemės sklypas, susidedantis iš 0,1913 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 3/16 butas su rūsiu 12.12 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) bei pagal 2010 m. liepos 20 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu ½ dalis žemės sklypo, susidedančio iš 2,000 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). asmeninės nuosavybės teise priklauso J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir nėra pagerinti iš santuokinių lėšų.

Nustatyti, kad pagal 2006 m. birželio 23 d. pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio reg. Nr. 6565 pagrindu dviejų kambarių butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso G. K. asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir nėra pagerinti iš santuokinių lėšų.

Nustatyti, kad prievolė pagal (duomenys neskelbtini) kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) akcinei bendrovei Seb bankas bei prievolės pagal 2006 m. birželio 9 d., draudimo liudijimą (polisą) Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2012 m. gegužės 28 d. mokėjimų draudimo susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) prie 2006 m. birželio 9 d. draudimo sutarties (draudimo liudijimas serija Nr. (duomenys neskelbtini)) uždarajai akcinei bendrovei „Būsto paskolų draudimas“, yra solidarios J. K. (ikisantuokinė pavardė – U.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir G. K. asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolės.

Priteisti iš atsakovo G. K. asmens kodas (duomenys neskelbtini), 100 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovo G. K. asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas – 208,21 Eur (du šimtus aštuonis eurus, 21 ct), įmokos kodas 5660, kurios mokamos į Valstybės mokesčių inspekcijos prie LR FM surenkamąsias sąskaitas „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor bank AS Lietuvos skyrius Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Luminor bank AS Lietuvos skyrius Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, UAB Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, mokėjimo paskirtis – žyminis mokestis, pašto išlaidos.

Likusioje dalyje ieškinį netenkinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.