Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Varanauskaitės, Andriaus Veriko ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės AB „Lietuvos draudimas” apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. S. ieškinį atsakovei AB „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokos, nuostolių ir delspinigių priteisimo bei trečiojo asmens V. P. ieškinį atsakovei AB „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

ieškovė O. S. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ 4 996 Eur draudimo išmoką, 50 Eur nuostolių, 141,29 Eur delspinigių, 5 procentų metinių palūkanų bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015-05-16 d. 3.40 val. (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinti automobiliai BMW 530 v.n. (duomenys neskelbtini), priklausantis ieškovei O. S., vairuojamas ieškovės brolio A. S., ir Opel Vectra v.n. (duomenys neskelbtini), vairuojamas trečiojo asmens V. P.. Apie įvykusį eismo įvykį nukentėjusysis A. S. iš karto pranešė Bendrajam pagalbos centrui telefonu 112 ir paprašė į eismo įvykio vietą atvykti policijos pareigūnus. Automobilį BMW 530 vairavusiam A. S. pagalbos centro darbuotojai telefonu nurodė, jog jeigu per eismo įvykį žmonės nenukentėjo, tai eismo įvykio dalyviai patys turi pildyti eismo įvykio deklaraciją, o policijos pareigūnai į įvykio vietą nevyks. Eismo įvykio dalyviai sutiko užpildyti Eismo įvykio deklaraciją. Sankryžoje iš šalutinio kelio (Salininkų gatvės) išsukusi V. P., vairavusi automobilį Opel Vectra ir nepraleidusi pagrindiniu keliu (Eišiškių plentu) važiavusio automobilio BMW 530, vairuojamo A. S., pripažino, jog ji yra kalta dėl įvykusio eismo įvykio. V. P. transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apsidraudusi AB „Lietuvos draudimas“. Eismo įvykio metu automobilį BMW 530 vairavęs A. S. AB „Lietuvos draudimas" pateikė prašymą išmokėti draudimo išmoką automobilio savininkei O. S. bei pateikė visus draudiko reikalautus paaiškinimus ir turimą informaciją, susijusią su įvykusiu eismo įvykiu. Draudiko AB „Lietuvos draudimas" atstovai apžiūrėjo per eismo įvykį apgadintą A. S. vairuotą automobilį BMW 530 bei 2015-05-21 d. surašė Transporto priemonės techninės apžiūros aktą. 2015-05-27 d. AB „Lietuvos draudimas" surašė Išvadą apie transporto priemonės likutinę vertę, kurioje nurodė, jog ieškovei priklausančio automobilio BMW 530 vertė iki eismo įvykio (vardinė vertė) buvo 8000 Eur, o likutinė vertė po eismo įvykio sudarė 3004 Eur, taigi skirtumas tarp vardinės ir likutinės verčių yra 4996 Eur, t.y. tokio dydžio žala per eismo įvykį buvo padaryta automobiliui BMW 530. 2015-06-11 d. draudikas AB „Lietuvos draudimas" automobilio BMW 530 savininkei O. S. pateikė pranešimą, kuriame nurodė, jog draudimo išmoka dėl automobilio BMW 530 sugadinimo nebus mokama, nes įvykis priskirtas prie nedraudžiamųjų, kadangi atlikus papildomą įvykio tyrimą nustatyta, kad vairuotojo nurodomos aplinkybės neatitinka automobilio sugadinimų pobūdžio. Su tokia draudiko išvada ieškovė O. S. bei automobilį vairavęs A. S. kategoriškai nesutiko, todėl AB „Lietuvos draudimui" 2015-07-28 d. pateikė Pretenziją dėl atsisakymo sumokėti draudimo, kuria pareikalavo ne vėliau, kaip iki 2015-08-05 d., sumokėti visą draudimo išmoką, už nurodytame eismo įvykyje sugadintą transporto priemonę BMW 530. AB „Lietuvos draudimas" ieškovės atstovei pateikė 2015-08-11 d. raštą „Dėl atsisakymo sumokėti draudimo išmoką Nr. 1582126“, kuriame nurodė, jog automobiliai buvo sugadinti ne natūraliai susiklosčiusiomis, bet kitomis aplinkybėmis, t.y. eismo įvykis buvo inscenizuotas, todėl draudikui neatsiranda pareiga mokėti draudimo išmokos.Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas, skirti autotechninę trasologinę ekspertizę. Atsakovės nuomone, AB „Lietuvos draudimas“ atliko tinkamą žalos administravimą ir ištyrė visas esmines eismo įvykio aplinkybes. Atsisakydama išmokėti draudimo išmoką, savo atsisakymą atsakovė grindė objektyviais duomenimis. Remiantis vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis buvo sumodeliuota eismo įvykio schema, kuri parodė, jog transporto priemonių padėtys po eismo įvykio buvo visiškai priešingos šalių nurodytosioms. Atsižvelgus į aukščiau išdėstytą galima teigti, kad transporto priemonės Opel ir BMW buvo sugadintos ne vairuotojų nurodytomis, natūraliai susiklosčiusiomis, bet kitomis aplinkybėmis. Atsakovės nuomone, transporto priemonė BMW buvo sugadinta ne vairuotojų nurodytomis, o kitomis aplinkybėmis, todėl atsakovei nekyla pareiga išmokėti prašomą draudimo išmoką. Be to, ieškovė nesilaikė esminės, iš draudimo teisinių santykių kylančios pareigos - būti sąžininga ir atskleisti tikslią su įvykiu susijusią informaciją. Atsakovės nuomone, jei transporto priemonės vairuotojas po eismo įvykio paskambino bendruoju pagalbos telefonu, šis faktas nepaneigia aplinkybės, jog žala atsirado kitomis, ne vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis. Nuotraukos taip pat nepaneigia fakto, jog žala atsirado ne vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis. Atsakovė neginčija, jog kontaktas tarp transporto priemonių galimai buvo, tačiau žala atsirado ne tomis aplinkybėmis, kokias nurodo transporto priemonių vairuotojai.Trečiasis asmuo V. P. pateikė teismui atsiliepimą į O. S. ieškinį kuriame su ieškiniu sutiko bei prašė jį tenkinti ieškovės nurodytais motyvais. Nurodė, kad ji pripažįsta ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes dėl įvykio laiko ir vietos, taip pat, dėl eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių, atsakingo už žalos padarymą asmens nustatymo, policijos kvietimo, deklaracijos pasirašymo. Atsižvelgiant į tai, kad policija atsisakė atvykti į eismo įvykio vietą, V. P. nufotografavo transporto priemones tokiose padėtyse, kokios buvo po įvykio ir su sugadinta, tačiau važiuojančia transporto priemone Opel Vectra, v.n. (duomenys neskelbtini), išvažiavo namo. V. P. yra apdraudusi AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonę Opel Vectra v.n. (duomenys neskelbtini) KASKO draudimu, toje pačioje draudimo įmonėje yra apdrausta ir Opel Vectra v.n. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo tretiesiems asmenims. 2015-05-21 d. V. P. pateikė AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonę Opel Vectra v.n. (duomenys neskelbtini), apžiūrai ir AB „Lietuvos draudimas“ 2015-05-27 d. sudarė automobilio remonto sąmatą, kuri sudaro 1367,50 Eur (4721,70 Lt); 2015-06-11 d. ir 2015-08-11 d. raštais, AB „Lietuvos draudimas“ pranešė, kad įvykis yra pripažįstamas nedraudžiamuoju. Atsakovė nenustatė ir neįrodė nei vienos sąlygos, todėl atsakovės sprendimas nemokėti draudimo išmokos nukentėjusiajam - ieškovui, yra neteisėtas. Ieškinys ir prie ieškinio prijungti įrodymai patvirtina, kad yra visos sąlygos pripažinti įvykį draudžiamuoju ir tuo pačiu atsakovui kyla prievolė mokėti draudimo išmoką.Trečiasis asmuo V. P. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ 1367,50 Eur draudimo išmokos, 23,56 Eur palūkanų, 5 procentų metinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidas-700 Eur advokato išlaidų. Ieškinyje nurodė, kad ji nagrinėjamoje byloje turi savarankiškų reikalavimų atsakovei, nes buvo apdraudusi AB „Lietuvos draudimas" įvykyje dalyvavusią transporto priemonę Opel Vectra, v.n. (duomenys neskelbtini), KASKO draudimu Nr. 282754037, taip pat transporto priemonės Opel Vectra, v.n. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu dėl žalos padarymo tretiesiems asmenims. AB „Lietuvos draudimas“ nesumokėjo draudimo išmokos nei pagal KASKO draudimo sutartį nei pagal TPVCAPD sutartį.Atsiliepime į trečiojo asmens V. P. ieškinį AB „Lietuvos draudimas“ nurodė, kad su ieškiniu nesutinka bei prašė jį atmesti, nurodydamas, jog Transporto priemonių draudimo taisyklės numato nedraudžiamuosius įvykius, kuriems esant draudėjui nekyla pareiga mokėti draudimo išmoką. 8.1.17 p. nustatyta, jog nedraudžiamaisiais įvykiais laikomi įvykiai, jei draudėjas, apdraustasis arba su draudėju ir (ar) apdraustuoju susijęs asmuo, siekdamas gauti išmoką ar ją padidinti, suklastojo arba pateikė žinomai klaidingus duomenis apie įvykį ir jo padarinius. Atsakovė atliko tinkamą žalos administravimą ir ištyrė visas esmines eismo įvykio aplinkybes. Atsisakydama išmokėti draudimo išmoką, savo atsisakymą atsakovas grindė objektyviais duomenimis. Siekdama ištirti visas esmines eismo įvykio aplinkybes, atsakovė savo iniciatyva atliko ekspertinį tyrimą, kurio metu nustatytos aplinkybės leido paneigti vairuotojų nurodytas aplinkybes. Remiantis vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis buvo sumodeliuota eismo įvykio schema, kuri parodė, jog transporto priemonių padėtys po eismo įvykio buvo visiškai priešingos šalių nurodytosioms. Ekspertinio tyrimo metu nustatytos transporto priemonių padėtys po eismo įvykio ir vairuotojų nurodytos, ženkliai skiriasi. Transporto priemonė Opel buvo sugadinta ne vairuotojų nurodytomis, o kitomis aplinkybėmis. Dėl šios priežasties galima teigti, kad V. P. siekdama gauti išmoką, pateikė žinomai klaidingus duomenis apie įvykį ir dėl šios priežasties 2015-05-16 d. įvykęs eismo įvykis yra nedraudžiamasis. Taigi, atsakovė pagrįstai atsisako mokėti draudimo išmoką V. P..

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 21 d. sprendimu ieškovės O. S. ir trečiojo asmens V. P. ieškinius tenkino visiškai; priteisė iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ 4 996 Eur draudimo išmokos, 50 Eur nuostolių, 141,29 Eur delspinigių, 5 procentų metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-09-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 156 Eur žyminio mokesčio, 1718,53 Eur advokatės išlaidų O. S. naudai; priteisė iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ 1367,50 Eur draudimo išmokos, 23,56 Eur palūkanų, 5 procentų metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-10-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 700 Eur advokato paslaugoms apmokėti V. P. naudai; priteisė iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ 23,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, bei 31 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai. Teismas savo sprendimą grindė šiais motyvais:Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016-03-15 ekspertizės aktu Nr. 11-2645 (15)/11-526(16) buvo nustatyta, kad tikėtina, jog eismo įvykis įvyko A. S., V. P. nurodytomis aplinkybėmis. Be to, teismo ekspertai padarė išvadą, kad tikėtina, jog automobilio BMW 530, v.n. (duomenys neskelbtini) prekinio kairiojo kampo sugadinimai ir automobilio Opel Vectra v.n. (duomenys neskelbtini) dešiniojo šono sugadinimai visa apimtimi buvo padaryti A. S., V. P. nurodytomis eismo įvykio aplinkybėmis. Ekspertas V. L., apklaustas 2016-05-18 d. teismo posėdžio metu, teikė teismui analogišką išvadą kaip ir 2016-03-15 ekspertizės akte. Teismo vertinimu, toks tyrimas yra patikimas ir objektyvus palyginus su AB „Lietuvos draudimas“ žalų tyrimo eksperto M. S. 2015-06-04 ekspertinėje pažymoje Nr. 1582412 nurodytu tyrimu, kurio pagrindu yra eismo įvykio dalyvių subjektyvus paaiškinimai;Byloje nesurinkta įrodymų, kad ieškovė, ieškovas brolis A. S. ar trečiasis asmuo sąmoningai siekė suklaidinti atsakovę, nurodydami klaidingus duomenis apie įvykį, automobilių greičius, padėtis po eismo įvykio ir pan., siekiant gauti draudimo išmoką, t.y. atsakovė savo atsikirtimų į ieškinius motyvų neįrodė (LR CPK 178 str.); Nagrinėjamu atveju apie eismo įvykį pranešta policijai, nustatytas draudžiamojo įvykio faktas ir žalos dydis, nukentėjęs trečiasis asmuo pranešė draudikui ir laikėsi jo nurodymų, leido apžiūrėti automobilį, surašyti apžiūros aktus ir paskaičiuoti žalos dydį (Įstatymo 19 str. 5 d., 15 str.16 str. 4 d.). Pagrindų atleisti draudiką nuo išmokų mokėjimo nėra (Įstatymo 21 str., 2004-04-23 d. LR draudimo priežiūros komisijos nutarimo “Dėl standartinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygų patvirtinimo 9 p.); Teismas pažymėjo, kad 4 996 Eur žalos dydį transporto priemonei BMW530 v.n. ECV666 bei bei Opel Vectra v.n. (duomenys neskelbtini)- 1 367,50 Eur paskaičiavo būtent atsakovas AB „Lietuvos draudimas“, todėl ginčo dėl nurodytų sumų dydžio nėra.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą atmetant ieškovės reikalavimą visa apimtimi. Skundą grindė šiais argumentais:Teismas netinkamai įvertino byloje nustatytas ir eismo įvykio dalyvių nurodytas eismo įvykio aplinkybes. Teismas savo sprendime nevertino trečiojo asmens atsakomybės kilimo klausimo. Jis tik konstatavo, jog atsakovė, šiuo atveju apeliantė, turi pareigą išmokėti draudimo išmoką. Teismas savo tokią nuomonę grindė CK 6.987 straipsniu, kuriame pateikiama tik draudimo sutarties samprata, tačiau šio straipsnio nuostatos nereiškia, jog draudikas įsipareigoja visais atvejais, įvykus bet kokiam įvykiui, išmokėti draudimo išmoką. Kaip matyti, byloje nebuvo nustatyta, jog trečiasis asmuo yra atsakingas už įvykusį eismo įvykį. Tai lėmė, jog teismas nepagrįstai nusprendė, jog apeliantei kyla pareiga ieškovei atlyginti eismo įvykio metu patirtą žalą; Apeliantė dar žalos administravimo metu ištyrė visas eismo įvykio aplinkybes, nurodytas eismo įvykio dalyvių, ir buvo nustatyta, jog nurodomos aplinkybės yra akivaizdžiai klaidinančios. Tokią išvadą leido daryti apeliantės eksperto atliktas tyrimas ir surašyta ekspertinė pažyma. Tai, kad eismo įvykio dalyvių aplinkybės yra klaidinančios, parodo ne tik tai, jog skiriasi nurodomi ir teismo eksperto nustatyti transporto priemonių greičiai, bet ir transporto priemonių padėtys po eismo įvykio; Esant prieštaravimams tarp eismo įvykio dalyvio A. S. nurodytų ir teismo eksperto nustatytų eismo įvykio aplinkybių, darytina išvada, jog asmuo pateikia žinomai klaidingas aplinkybes. Dėl šios priežasties, egzistuojant minėtiems prieštaravimams ir nežinant realių ir teisingų eismo įvykio aplinkybių, negalima nustatyti, ar egzistuoja visos trečiojo asmens civilinei atsakomybei kilti reikalingos sąlygos, t. y. neteisėti veiksmai, kaltė bei priežastinis ryšys tarp atsiradusios žalos ir neteisėtų veiksmų;Esant akivaizdiems prieštaravimams tarp eismo įvykio dalyvio A. S. nurodomų bei teismo eksperto ir apeliantės eksperto nustatytų eismo įvykio aplinkybių, negalima teigti, jog egzistuoja visos trečiojo asmens civilinės atsakomybės sąlygos, taigi ir tai, jog apeliantė yra atsakinga už ieškovės patirtą žalą. Dėl šios priežasties teismas visiškai neįsigilino į byloje esančias aplinkybes, nesivadovavo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo nuostatomis ir be jokio pagrindo priteisė iš apeliantės ieškovės naudai žalos atlyginimą; Teismas vadovavosi ir pripažino tinkamais bei pagrįstais proceso šalių pateiktus melagingus paaiškinimus. Atsakovė įvykdė visas jai teisės aktų bei draudimo sutarties nustatytas pareigas, t. y. atliko žalos administravimą bei ištyrė visas įvykio aplinkybes. Tuo tarpu draudėjas, t. y. trečiasis asmuo, bei nukentėjusioji ieškovė elgėsi nesąžiningai ir nevykdė asmenims, reikalaujantiems žalos atlyginimo iš draudiko, nustatytų pareigų. Nėra suprantama dėl kokių priežasčių eismo įvykio dalyviai tiek žalos administravimo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo metu teikė prieštaringus ir besikeičiančius paaiškinimus. Tai neleido ne tik draudikui tinkamai atlikti žalos administravimo veiksmus, bet ir teismui išspręsti kilusį ginčą;Teismas savo priimtame sprendime nurodė, jog nepasisako dėl kitų atsakovės argumentų (kad proceso dalyviai yra pažįstami, V. P. yra A. S. brolio vaiko motina), nes jie nedaro įtakos sprendimo priėmimo byloje ir nepaneigia teismo nustatytų bylos aplinkybių bei argumentų. Toks teismo požiūris yra visiškai nesuprantamas ir nepateisinamas, kadangi ta aplinkybė, ar eismo įvykio dalyviai buvo pažįstami, ar ne, daro įtaką tam, ar eismo įvykis įvyko dėl natūraliai susiklosčiusių aplinkybių, ar galėjo būti inscenizuotas dviejų pažįstamų asmenų, o tai svarbu sprendžiant dėl draudiko pareigos išmokėti draudimo išmoką; Atsakovės įsitikinimu, nebuvo atskleista bylos esmė, kadangi tam trukdė daugybė procesinių normų pažeidimų. Visų pirma, teismas neužtikrino teismo posėdžio tvarkos, kaip tai numato CPK 159 straipsnis. Teismas padarė daug proceso pažeidimų, kurie užkirto kelią tinkamam bylos išnagrinėjimui. Teismas visiškai neužtikrino teismo posėdžio tvarkos, ypatingai atsakovės atžvilgiu. Atsakovės atstovė buvo nuolat pertraukinėjama, advokatas neleido atsakyti į savo paties ir kitų užduodamus klausimus, kėlė balsą, klausimus šalys uždavinėjo vienu metu. Taip pat advokatas M. S. pertraukinėjo V. P. paaiškinimus tuo metu, kai ji atsakinėjo į atsakovės atstovės klausimus, į klausimus atsakinėjo už savo klientę, tačiau teismas į tai nereagavo. Vykdant kito liudytojo, A. S., apklausą, į svarbų atsakovui klausimą taip pat atsakė ne pats liudytojas, o advokatė A. K.. Iš to akivaizdu, kad tokios šiurkščios procesinės klaidos padarė neigiamą įtaką bylos išnagrinėjimui. Ieškovė O. S. pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašė skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė šiuos atsikirtimus:Bylą išnagrinėjęs teismas nustatė visas aplinkybes draudimo išmokos mokėjimui. Nors apeliantė savo skunde nurodė, kad negalima teigti, jog egzistuoja visos trečiojo asmens civilinės atsakomybės sąlygos, tačiau neįvardija, su kurios civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos buvimo ji nesutinka, todėl tokia teiginiai laikytini deklaratyviais ir visiškai nepagrįstais;Atsakovė, kaip neva žinomai klaidingus eismo dalyvių pateiktus duomenis įvardija vairuotojų nurodytus automobilių greičius, buvusius susidūrimo momentu, nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nurodė, jog byloje nėra jokio pagrindo teigti, kad eismo įvykio dalyviai draudikui sąmoningai pateikė žinomai klaidinus duomenis apie įvykį;Paskirta teismo ekspertizė paneigė atsakovės neobjektyviai atlikto modeliavimo rezultatus.Trečiasis asmuo pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašė skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pažymėjo, jog tiek eismo įvykio deklaracija, tiek ir kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad būtent trečiasis asmuo pažeidė kelių eismo taisykles ir nepraleido ieškovei priklausančio automobilio, todėl apeliantė nepateikė įrodymų, kad dėl eismo įvykio yra atsakingas kitas asmuo. Apeliantė, pateikdama paaiškinimus dėl greičio neatitikimo, ignoruoja aplinkybę, kad rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas greitis, yra padiktuotas atsakovės darbuotojo ir yra tik numanomas. Teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad atsakovės domėjimasis eismo dalyvių asmeniniu gyvenimu ir kiti atsakovės užduoti klausimai yra nesusiję su bylos medžiaga, todėl pagrįstai dėl šių aplinkybių nepasisakė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.

Apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Išnagrinėjęs bylą, apeliacinio skundo argumentus bei motyvus, teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamam pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.Byloje nustatyta, kad 2015-05-16 d. 3.40 val. (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinti automobiliai BMW 530 v.n. (duomenys neskelbtini), priklausantis ieškovei O. S., vairuojamas ieškovės brolio A. S., ir Opel Vectra v.n. (duomenys neskelbtini), vairuojamas trečiojo asmens V. P.. Autoįvykio dalyviai A. S. bei V. P. užpildė 2015-05-16 d. 3.40 val. eismo įvykio deklaraciją, pagal kurią transporto priemonės Opel Vectra v.n. (duomenys neskelbtini) vairuotoja V. P. pripažino savo kaltę dėl eismo įvykio, nes ji važiuodama šalutiniu keliu (Salininkų gatve) pasukant į kairę nepraleido pagrindiniu keliu (Eišiškių plentu) važiavusios transporto priemonės BMW 530 v.n. (duomenys neskelbtini), vairuojamos A. S., transporto priemonės susidūrė ir abi buvo apgadintos eismo įvykio metu. Ieškovei O. S. nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė BMW 530, v.n. (duomenys neskelbtini), buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“ įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, o trečiojam asmeniui V. P. nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė Opel Vectra, v.n. (duomenys neskelbtini), buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“ įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu Nr. 3890607 nuo 2015-04-25 d. iki 2016-04-24 d. bei KASKO draudimu Nr. 282754037 analogišku laikotarpiu. 2015-05-16 d. A. S. pateikė draudikui AB „Lietuvos draudimas“ prašymą išmokėti draudimo išmoką, tą pačią dieną AB „Lietuvos draudimas“ atstovas apgadintą transporto priemonę apžiūrėjo ir surašė transporto priemonės techninės apžiūros aktą, o 2015-05-27 ir išvadą dėl transporto priemonės BMW 530, v.n. (duomenys neskelbtini), likutinės vertės. AB „Lietuvos draudimas“ 2015-06-11 raštu Nr. 1582126/937584 informavo ieškovę, jog draudimo išmoka dėl 2015-05-16 d. nebus mokama, nes atlikus papildomą įvykio tyrimą buvo nustatyta, jog vairuotojo aplinkybės neatitinka automobilio sugadinimo pobūdžio, todėl įvykis priskiriamas prie nedraudžiamųjų. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ 4 996 Eur draudimo išmoką, 50 Eur nuostolių, 141,29 Eur delspinigių, 5 procentų metinių palūkanų bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis asmuo V. P. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ 1367,50 Eur draudimo išmokos, 23,56 Eur palūkanų, 5 procentų metinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidas-700 Eur advokato išlaidų, kadangi AB „Lietuvos draudimas“ nesumokėjo draudimo išmokos nei pagal KASKO draudimo sutartį, nei pagal TPVCAPD sutartį.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 21 d. sprendimu ieškovės O. S. ir trečiojo asmens V. P. ieškinius tenkino visiškai. Teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016-03-15 ekspertizės aktu Nr. 11-2645 (15)/11-526(16) buvo nustatyta, jog tikėtina, jog eismo įvykis įvyko A. S., V. P. nurodytomis aplinkybėmis. Teismo vertinimu, toks tyrimas yra patikimas ir objektyvus palyginus su AB „Lietuvos draudimas“ žalų tyrimo eksperto M. S. 2015-06-04 ekspertinėje pažymoje Nr. 1582412 nurodytu tyrimu. Teismas pažymėjo, kad byloje nesurinkta įrodymų, jog ieškovė, ieškovas brolis A. S. ar trečiasis asmuo sąmoningai siekė suklaidinti atsakovę, nurodydami klaidingus duomenis apie įvykį, automobilių greičius, padėtis po eismo įvykio ir pan., siekiant gauti draudimo išmoką. Teismas akcentavo, jog 4 996 Eur žalos dydį transporto priemonei BMW530, v.n. (duomenys neskelbtini)bei Opel Vectra, v.n. (duomenys neskelbtini), - 1 367,50 Eur paskaičiavo būtent atsakovė AB „Lietuvos draudimas“, todėl ginčo dėl nurodytų sumų dydžio nėra. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliantė skunde nurodė, jog teismas netinkamai įvertino byloje nustatytas ir eismo įvykio dalyvių nurodytas eismo įvykio aplinkybes. Pasak apeliantės, teismas savo sprendime nevertino trečiojo asmens atsakomybės kilimo klausimo, byloje nebuvo nustatyta, jog trečiasis asmuo yra atsakingas už įvykusį eismo įvykį. Tai lėmė, jog teismas nepagrįstai nusprendė, jog apeliantei kyla pareiga ieškovei atlyginti eismo įvykio metu patirtą žalą. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantės teiginiais nesutinka.Pažymėtina, jog Civilinio proceso kodekso 14 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas privalo tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 str. 1, 2 d.).Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, kaip ir kitos civilinės atsakomybės draudimo sutartys, yra skirta užtikrinti, kad asmuo, apdraudęs savo civilinę atsakomybę, visiškai ar iš dalies išvengs neigiamų turtinių padarinių, įvykus draudžiamajam – eismo – įvykiui (TPVCAPDĮ 2 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas – garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2013 ir kt.).Byloje ginčas kilo iš esmės dėl dvejopo pobūdžio draudimo teisinių santykių – kilusių iš privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo, kurį reglamentuoja Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas, ir iš savanoriškojo (KASKO) transporto priemonių draudimo, kadangi iš šio draudimo savo reikalavimą kildino trečiasis asmuo V. P.. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nevertino trečiojo asmens atsakomybės kilimo klausimo bei su tuo, jog byloje nebuvo nustatyta, kad trečiasis asmuo yra atsakingas už įvykusį eismo įvykį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog eismo įvykio kaltininkė V. P. atliko neteisėtus veiksmus, kadangi pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 28, 158 punktus. Be to, byloje nustatyta, kad ir pati V. P. pripažino savo kaltę dėl teismo įvykio, bylos nagrinėjimo metu savo neteisėtų veiksmų ar kaltės neginčijo. Dėl išdėstyto konstatuotina, jog trečiojo asmens V. P. neteisėtus veiksmus ir ieškovės O. S. patirtą žalą sieja tiesioginis priežastinis ryšys. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei tuo, jog trečiasis asmuo pripažino savo kaltę ir neteisėtus veiksmus, pirmosios instancijos teismas neturėjo pakartotinai vertinti ir pasisakyti dėl trečiojo asmens atsakomybės kilimo. Nustatęs visas sąlygas trečiojo asmens atžvilgiu taikyti civilinę atsakomybę, Vilniaus miesto apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ turi pareigą išmokėti draudimo išmoką. Skunde apeliantė pažymėjo, jog ji dar žalos administravimo metu ištyrė visas eismo įvykio aplinkybes, nurodytas eismo įvykio dalyvių, ir buvo nustatyta, jog nurodomos aplinkybės yra akivaizdžiai klaidinančios. Pasak apeliantės, tai, kad eismo įvykio dalyvių aplinkybės yra klaidinančios, parodo ne tik tai, jog skiriasi nurodomi ir teismo eksperto nustatyti transporto priemonių greičiai, bet ir transporto priemonių padėtys po eismo įvykio.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, nustatytos įrodinėjimo pareigos taisyklės (CPK 12, 178 straipsniai). Nagrinėjamoje byloje atsakovei remiantis ir įrodinėjant aplinkybę, kad nėra nustatyta draudžiamojo įvykio fakto, o ieškovei ir trečiajam asmeniui remiantis priešinga aplinkybe, t. y. kad draudžiamasis įvykis buvo, šios aplinkybės įrodinėjimo bei atsakovės pateiktų įrodymų paneigimo pareiga tenka ieškovei. Draudikas neturi teisės atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, nepatikrinęs visos jam prieinamos informacijos (Draudimo įstatymo 96 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Byloje nustatyta, kad 2015-06-02 - 2015-06-03 d. eismo įvykio dalyviai A. S. bei V. P. AB „Lietuvos draudimas“ pateikė paaiškinimus dėl eismo įvykio. AB „Lietuvos draudimas“ 2015-06-11 raštu žalos byloje Nr. 1582126/937584 informavo ieškovę, jog draudimo išmoka dėl 2015-05-16 d. nebus mokama, nes atlikus papildomą įvykio tyrimą buvo nustatyta, jog vairuotojo aplinkybės neatitinka automobilio sugadinimo pobūdžio, todėl įvykis priskiriamas prie nedraudžiamųjų (T. 1, b.l. 24). AB „Lietuvos draudimas“ žalų tyrimo eksperto M. S. 2015-06-04 ekspertine pažyma Nr. 1582412 buvo nustatyta, jog pagal eismo dalyvių paaiškinimus ir nuotraukas eismo įvykis buvo sumodeliuotas kompiuterine programa PC-CRACH 10.2 ir nustatyta, jog automobilis BMV turėjo sustoti ne mažesniame nei 11 m. atstume už susidūrimo vietos, o automobilis Opel ne mažesniame nei 12 m. atstume. Tokiu būdu, žalų tyrimo ekspertas M. S. padarė išvadą, kad modeliavimu nustatytos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo vairuotojų nurodomų aplinkybių, todėl ginčo automobiliai buvo sugadinti ne vairuotojų V. P., A. S. nurodomomis, natūraliai susiklosčiusiomis, bet kitomis aplinkybėmis (T. 1, b.l. 25-29). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-07 d. nutartimi buvo paskirta autotechninė trasologinė ekspertizė, pavedus ją atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centrui. (t. 1, b.l. 176-182, 185). Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016-03-15 ekspertizės aktu Nr. 11-2645 (15)/11-526(16) buvo nustatyta, jog tikėtina, kad eismo įvykis įvyko A. S. ir V. P. nurodytomis aplinkybėmis. Tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniu skundu apeliantė iš esmės nesutinka su teismo paskirtos autotechninės trasologinės ekspertizės išvadomis, teigdama, jog reiktų vadovautis atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ eksperto M. S. atlikta ekspertize.Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog jokie įrodymai, išskyrus oficialiuosius (CPK 197 straipsnio 2 dalis), teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Pagal kasacinio teismo jurisprudencijoje pateiktus įstatyme įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių išaiškinimus, bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas. Byloje esančius įrodymus teismas įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle, vadovaudamasis įstatymais. Teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, yra logiškai pagrįstos bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; kt.).Dėl eksperto išvados vietos įrodinėjimo priemonių sistemoje kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pasisakyta. Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2014).Kaip jau minėta, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, siekdamas visapusiškai ištirti šios bylos faktines aplinkybes, paskyrė autotechninę trasologijos ekspertizę, aiškiai suformulavo kilusius klausimus, reikalaujančius specialiųjų žinių ir reikšmingus eismo įvykio aplinkybėms bei eismo įvykio mechanizmui nustatyti. Teismo ekspertas, atlikęs ekspertizę, konstatavo, kad tikėtina, jog eismo įvykis įvyko A. S., V. P. nurodytomis aplinkybėmis. Be to, teismo ekspertai padarė išvadą, kad tikėtina, jog automobilio BMW 530, v.n. ECV666, prekinio kairiojo kampo sugadinimai ir automobilio Opel Vectra, v.n. (duomenys neskelbtini), dešiniojo šono sugadinimai visa apimtimi buvo padaryti A. S., V. P. nurodytomis eismo įvykio aplinkybėmis (T. 2, b.l. 6-15). Teismo ekspertų nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad eismo įvykio dalyvių nurodytos aplinkybės dėl eismo įvykio mechanizmo techniniu požiūriu yra pagrįstos. Dėl išdėstytų aplinkybių, Vilniaus miesto apylinkės teismas priimtame sprendime visiškai pagrįstai ir teisingai nurodė, kad byloje nėra jokio pagrindo teigti, kad eismo įvykio dalyviai draudikui sąmoningai pateikė žinomai klaidingus duomenis apie įvykį. Apeliantė skunde iš esmės apeliuoja į eismo įvykio dalyvių nurodytus automobilių greičius: greitį, kuriuo buvo važiuojama iki eismo įvykio ir greitį, kuriuo automobiliai judėjo susidūrimo metu. Sutiktina su ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyta aplinkybe, kad avarinėje situacijoje, kuomet yra staigiai stabdoma, vairuotojo dėmesys tikrai nėra sutelkiamas į automobilio greitį rodantį spidometrą. Be to, atsakovės žalų tyrimo ekspertas neatsižvelgė į tai, kad vairuotojų pateikti duomenys apie automobilių judėjimo greičius dėl objektyvių priežasčių galėjo būti netikslūs. Būtent dėl šių netikslumų ir galėjo atsirasti, apeliantės teigimu, esantys prieštaravimai tarp jos žalų eksperto ir teismo eksperto padarytų išvadų. Vadovaujantis CPK 178 str., šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K–3–398/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2008; kt.). Skunde nurodydama, kad teismas vadovavosi ir pripažino tinkamais bei pagrįstais proceso šalių pateiktus melagingus paaiškinimus, apeliantė nenurodė šiuos teiginius pagrindžiančių aplinkybių ar įrodymų, todėl darytina išvada, jog minėti skundo argumentai grindžiami išimtinai tik subjektyvia apeliantės nuomone.Skunde apeliantė pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas savo priimtame sprendime nurodė, jog nepasisako dėl kitų atsakovės argumentų, nes jie nedaro įtakos sprendimo priėmimui byloje ir nepaneigia teismo nustatytų bylos aplinkybių bei argumentų. Pasak apeliantės, toks teismo požiūris yra visiškai nesuprantamas ir nepateisinamas, kadangi ta aplinkybė, ar eismo įvykio dalyviai buvo pažįstami, ar ne, daro įtaką tam, ar eismo įvykis įvyko dėl natūraliai susiklosčiusių aplinkybių, ar galėjo būti inscenizuotas dviejų pažįstamų asmenų, o tai svarbu sprendžiant dėl draudiko pareigos išmokėti draudimo išmoką. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantės teiginiais nesutinka. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog apeliantės nurodytos aplinkybės, kad proceso dalyviai yra pažįstami, t.y. kad V. P. yra A. S. brolio vaiko motina, neturi esminės reikšmės nagrinėjamai bylai, kadangi aplinkybę, jog eismo įvykio dalyviai apeliantei ir teismui galimai teikė melagingus duomenis, paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai bei teismo eksperto padarytos išvados. Vien tai, kad proceso dalyviai yra pažįstami, per se nesuteikia pagrindo abejoti jų pateiktais paaiškinimais dėl eismo įvykio.Galiausiai skunde apeliantė nurodė, jog nebuvo atskleista bylos esmė, kadangi tam trukdė daugybė procesinių normų pažeidimų. Apeliantės teigimu, teismas neužtikrino teismo posėdžio tvarkos, atsakovės atstovė buvo nuolat pertraukinėjama, advokatas neleido atsakyti į savo paties ir kitų užduodamus klausimus, kėlė balsą, klausimus šalys uždavinėjo vienu metu. Taip pat advokatas M. S. pertraukinėjo V. P. paaiškinimus tuo metu, kai ji atsakinėjo į atsakovės atstovės klausimus, į klausimus atsakinėjo už savo klientę, tačiau teismas į tai nereagavo. Vykdant kito liudytojo, A. S., apklausą, į svarbų atsakovui klausimą taip pat atsakė ne pats liudytojas, o advokatė A. K.. Vadovaujantis CPK 159 straipsniu, teismo posėdžio pirmininkas turi rūpintis kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, imtis priemonių, kad būtų nustatytos esminės bylos aplinkybės, o taip pat turi šalinti iš nagrinėjimo visa, kas nesusiję su nagrinėjama byla. Minėto straipsnio 2 dalis numato, jog jeigu dalyvaujantis byloje asmuo nukrypsta nuo ieškinio ar atsiliepimo į ieškinį, paruošiamųjų procesinių dokumentų, teismo posėdžio pirmininkas atkreipia į tai šio asmens dėmesį. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apeliantė nepateikė patikimų įrodymų, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, padarė aukščiau nurodytus procesinių normų pažeidimus (CPK 178 straipsnis). Aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas neleido atsakovei plėsti byloje nagrinėjamų faktinių aplinkybių, kurios yra nesusijusios su byla, nereiškia, jog teismas tokiais savo veiksmais pažeidė civiliniam procesui keliamus reikalavimus. Kaip pagrįstai nurodė ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą, procesui vadovauja teismas, laikydamasis civilinio proceso teisės normų, o dalyvaujantiems byloje asmenims nėra suteikta įgaliojimų nurodinėti teismui kaip turi būti vedamas bylos nagrinėjimas, ar vertinti, kaip teismas vadovauja posėdžiui. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog manydama, kad teismas pažeidžia procesines teisės normas, apeliantė galėjo prašyti nušalinti bylą nagrinėjusį pirmosios instancijos teismą, tačiau byloje nėra įrodymų, kad tokį prašymą ji būtų pateikusi. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl kitų atsakovės apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, kadangi jie nagrinėjamuoju atveju yra teisiškai nereikšmingi.Ieškovė O. S. patyrė 1197,90 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovės O. S. naudai (CPK 98 straipsnio 1 dalis).Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepaskirstytinos bylos dalyviams, nes šios išlaidos yra mažesnės negu minimalus į valstybės biudžetą priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovės O. S., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, 1197,90 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.