Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Pranckienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. S. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. balandžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-3956-1105/2023 pagal pareiškėjo D. S. skundą dėl antstolio veiksmų, pareikštą suinteresuotiems asmenims antstoliui Sauliui Ramanauskui, išieškotojams Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

14. Apeliantas su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – Nekilnojamojo turto išrašus apie areštuotą turtą bei jo vertę. Kadangi nauji įrodymai pateikti kartu su atskiruoju skundu ir byloje dalyvaujantys asmenys turėjo galimybę su jais susipažinti, laikytina, jog šių įrodymų pateikimas neužvilkino bylos nagrinėjimo, pateikti nauji įrodymai yra susiję su nagrinėjamu ginču, todėl apeliacinės instancijos teismas naujai pateiktus įrodymus priima.

15. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektas – nutarties, kuria netenkintas skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

17. Byloje nustatyta, kad antstolis Saulius Ramanauskas skolininko atžvilgiu vykdo tris vykdomąsias bylas: Nr. 0102/22/00634, Nr. 0102/22/00812 ir Nr. 0102/22/01270. Vykdomojoje byloje Nr. 0102/22/00634 2022 m. gegužės 18 d. turto arešto aktu antstolis areštavo skolininkui priklausantį turtą – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), o vykdomojoje byloje Nr. 0102/22/01270 2022 m. spalio 3 d. areštuotas toks skolininko turtas: žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Iš vykdomosios bylos Nr. 0102/22/01270 duomenų matyti, kad 2023 m. kovo 10 d. priimtu nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-23-102-8017 antstolis nurodė CPK 689 straipsnio 1 dalies pagrindu priverstinai nurašyti pinigines lėšas iš visų D. S. turimų sąskaitų bendrai 7 139,97 Eur sumai, vykdant išieškojimą trijose vykdomosiose bylose, t. y. bylose Nr. 0102/22/00634, 0102/22/00812 ir 0102/2201270. Toje pačioje vykdomojoje byloje 2023 m. kovo 10 d. priimtu nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-23-102-8016 antstolis nurodė atšaukti savo priimtą nurodymą dėl 1 635,68 Eur nurašymo iš D. S. sąskaitų, dėl kurio ginčo apeliacinės instancijos teisme nebėra, skolininkas nurodė su šiuo patvarkymu sutinkantis. Bet to, 2023 m. kovo 10 d. antstolis surašė ir Turto arešto aktą Nr. 0102/22/00643 bei priėmė patvarkymą – siūlymą dėl turto dalies nustatymo Nr. S-23-102-8021, kuriais areštavo D. S. sutuoktinės D. S. ½ dalį darbo užmokesčio, bet ne daugiau kaip 7 139,97 Eur sumai, taip pat pasiūlė D. S. iki 2023 m. kovo 30 d. pateikti antstoliui nustatytos formos sutikimą dėl turto (D. S. gaunamo darbo užmokesčio, bei kitų su darbo santykiais susijusių pajamų; žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini)) dalies nustatymo.

18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 675 straipsnio 2 dalies ir 677 straipsnio 2 dalies normų nuostata, jog antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, skirta išieškotojo ir skolininko turtinių teisių apsaugai suderinti. Ieškotojas turi gauti išieškomas sumas, o skolininko nuosavybės teisės turi būti apribotos proporcingai išieškotinų sumų dydžiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-706/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-28-378/2021).

19. CPK 675 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos taisyklės turinys suponuoja prielaidą, jog vykdymo procese gali būti areštuota skolininko turto daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Taip yra dėl to, kad vykdymo procese objektyviai beveik nėra įmanoma areštuoti tiksliai tokią sumą, kuri padengtų išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas. Tam, kad būtų konstatuotas šios normos pažeidimas, turi būti nustatyta, jog skolininko turto areštuota iš esmės daugiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K- 3-240-1075/2020). Įstatymų leidėjas nėra pateikęs sąvokos „iš esmės daugiau“ apibrėžimo ir nėra detalizavęs šią sąvoką apibrėžiančių kriterijų. Vis dėlto, ši sąvoka turėtų būti aiškinama sistemiškai atsižvelgiant į esminį vykdymo proceso tikslą ir kartu būtinumą užtikrinti teisingą pusiausvyrą tarp iš esmės konkuruojančių skolininko ir kreditoriaus interesų. Kasacinio teismo praktikoje atskleista, kad turto arešto mastas siejamas su tinkamos išieškotojo ir skolininko interesų pusiausvyros užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2020; Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2022 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-943/2022).

20. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentus, kad šiuo metu antstolio Sauliaus Ramanausko iniciatyva, vykdant išieškojimus vykdomosiose bylose Nr. 0102/22/00634, Nr. 0102/22/00812 ir Nr. 0102/22/01270, jo banko sąskaitos apribotos 15 000 Eur suma, nes tokių savo teiginių apeliantas niekaip neįrodinėjo, nors teigia, jog teikė „ekranvaizdžio“ nuotrauką, tokio dokumento nei vykdomosiose, nei šioje civilinėje byloje nėra. Bylos duomenys patvirtina, kad 2023 m. kovo 10 d. priimtu nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-23-102-8017 antstolis nurodė priverstinai nurašyti pinigines lėšas iš visų D. S. turimų sąskaitų bendrai 7 139,97 Eur sumai, vykdant išieškojimą trijose vykdomosiose bylose. Byloje nėra duomenų, kad iš skolininko banko sąskaitų buvo gauta bent dalis skolos išieškojimui reikalingos sumos.

21. Disponavimo lėšomis, esančiomis kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje (sąskaitose), apribojimų nustatymą ir išieškojimą iš tokioje sąskaitoje (sąskaitose) laikomų lėšų reguliuoja CPK 689 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad antstolis, vykdydamas išieškojimą, elektroninių ryšių priemonėmis per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą pateikia kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą apriboti disponavimą skolininko piniginėmis lėšomis arba priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas skolai ir vykdymo išlaidoms padengti. Šiame nurodyme turi būti nurodytas disponavimo piniginėmis lėšomis ribojimo ar priverstinio lėšų nurašymo pagrindas, piniginių lėšų, kuriomis disponavimas yra ribojamas ar kurios priverstinai nurašomos, suma ir reikalavimų patenkinimo eilė. Jei ši suma nenurodyta, apribojamas disponavimas visomis skolininko sąskaitoje (sąskaitose) esančiomis piniginėmis lėšomis.

22. Bylos duomenys patvirtina, kad antstolis, kaip ir nustatyta CPK 689 straipsnio 2 dalyje, areštavo skolininko sąskaitose esančias ir gautinas lėšas nurodęs piniginių lėšų, kuriomis disponavimas yra ribojamas ar kurios priverstinai nurašomos, konkrečią sumą – turto arešto mastą (7 139,97 Eur), kuris neviršijo sumos, reikalingos išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Teismų praktikoje išaiškinta, kad lėšų, esančių keliose skolininko sąskaitose, areštas, nurodant lėšų arešto mastą, lygų visam dengtinos išieškotinos sumos ir vykdymo išlaidų sumos dydžiui, kai banko sąskaitose faktiškai nėra jokių lėšų, nereiškia CPK 675 straipsnio 2 dalies taisyklės pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2020). Nors apeliantas teigia, kad areštas yra taikytas tiek išieškotojos, t. y. VSDFV, tiek antstolio, atkreiptinas dėmesys, kad CPK 675 straipsnio 2 dalis numato, jog antstolis turi teisę panaikinti turto areštą tik tuomet, jeigu turtas areštuotas antstolio, todėl šiuo atveju nėra pagrindo spręsti dėl kitų institucijų ar pareigūnų taikyto arešto teisėtumo.

23. Apeliantas taip pat teigia, kad areštavus jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, dalies sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio areštas yra perteklinė priemonė, tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka ir pažymi, kad tol, kol nėra nustatyta skolininko kartu su kitais asmenimis turimo turto dalis, antstolio veiksmai areštuojant net ir didesnės vertės bendra jungtine nuosavybe priklausantį turtą laikytini pateisinamais siekiant kuo greitesnio skolos išieškojimo ir tai nepažeidžia skolininko ir išieškotojo interesų pusiausvyros. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai skolininkas turi bendro su kitais asmenimis turto ir jam priklausanti bendro turto dalis nėra nustatyta, kyla skolininko turto dalies neapibrėžtumo rizika, nes iki bus nustatyta skolininkui priklausanti bendro turto dalis, nėra aišku, kokia konkrečiai turto dalis priklauso skolininkui ir kokia apimtimi galės būti patenkinami išieškotojo interesai nukreipiant išieškojimą į tokį turtą. Tokiu atveju objektyviai yra pateisinama, kad tokio turto turės būti areštuojama daugiau, negu reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Nors tiek bendrosios dalinės nuosavybės, jeigu dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 3 dalis), tiek bendrosios jungtinės nuosavybės (CK 3.117 straipsnis) atveju yra taikoma lygių dalių prezumpcija, ši prezumpcija gali būti nuginčyta. Tai reiškia, kad yra tikimybė, jog skolininko turto dalis, į kurią gali būti nukreipiamas išieškojimas, gali būti ir mažesnė nei 1/2 dalis. Kartu gali kilti ir kitų rizikų, pvz., galimybės nustatyti skolininko turto dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti, rizika, turto, kuris priklausys keliems asmenims, dalies likvidumo rizika ir kt. rizikų, susijusių būtent su tuo, kad išieškojimas bus nukreiptas į skolininko turto, kuris yra skolininko bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2020).

24. Be to, svarbu tai, kad antstolio areštuotas skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas ne tik kad yra bendras su sutuoktine, bet dalis jo yra įkeista hipoteka ir jis areštuotas kito antstolio kitoje vykdomojoje byloje (žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (apelianto pateiktas Nekilnojamojo turto išrašas), kita dalis turto taip pat įkeista hipoteka (žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)), o išieškotojai vykdomosiose bylose nėra hipotekos turėjai, kas, atitinkamai, CPK 747 straipsnio bei Sprendimų vykdymo instrukcijos 27 punkto pagrindu apsunkina tokio turto realizavimą. Dėl šios priežasties spręsti, kad antstolis nepagrįstai areštavo tiek skolininko nekilnojamąjį turtą, kuris yra bendras su sutuoktine, tiek dalį jo sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio, kuri, nesant vedybinės sutarties ir taikant CK 3.117 straipsnio 1 dalyje numatytą prezumpciją, priklauso apeliantui, nėra jokio pagrindo.

25. Be to, CPK 664 straipsnis nustato išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilę. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto; 3 dalis nustato, kad trečiąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, išskyrus nurodytą šio straipsnio 4 ir 5 dalyse. CPK 662 straipsnio 4 dalis nustato, kad iš paskesnės eilės turto gali būti išieškoma tik tuo atveju, jeigu nėra antstoliui žinomo pirmesnės eilės turto, šio turto gali neužtekti išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, šis turtas yra nelikvidus arba jeigu to raštu prašo skolininkas. Svarbu tai, kad išieškojimo nukreipimas pirmiausiai į lėšas yra labiausiai veiksminga ir realų išieškotojo interesų įgyvendinimą užtikrinanti priemonė, todėl antstolis, nustatęs, kad skolininkas neturi jokių lėšų, o skolininko sutuoktinė gauną darbo užmokestį, kad tarp sutuoktinių nėra sudaryta vedybų sutartis, visiškai pagrįstai 2023 m. kovo 30 d. patvarkymu nusprendė areštuoti D. S. sutuoktinės D. S. ½ dalį darbo užmokesčio, mokamo darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet ne daugiau kaip 7 139,97 Eur sumai.

26. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visus antstolio trijose vykdomosiose bylose atliktus veiksmus, nenustatė pagrindo pripažinti antstolį pažeidus vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas. Antstolio veiksmai, priimant patvarkymą nurašyti skolininko lėšas, esančias jo banko sąskaitose, bei areštuojat dalį skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio, laikytini teisėtais ir pagrįstais, siekiant kuo greitesnio skolos išieškojimo, ir nepažeidžiantys skolininko teisėtų interesų.

27. Kiti atskirojo skundo argumentai, susiję su areštuoto nekilnojamojo turto verte, nekilnojamojo turto arešto mastu nėra susiję su skolininko 2023 m. kovo 29 d. skunde keltais reikalavimais, todėl plačiau dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

28. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė priimti antstolio pareiškimą, yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl šios priežasties, atskirasis skundas atmetamas, o Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. balandžio 27 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.