- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-05
- Bylos Nr.
- e2YT-10757-868/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06188-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vanda Višnevska
- Pareiškėjas
- A. A.
- Suinteresuotas asmuo
- G. K., VĮ Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Ingrida Kryžauskienė, Jodita Rapalavičienė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. A. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotieji asmenys byloje – G. K., VĮ Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. A. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas atnaujinti terminą palikimui priimti, likusiam po motinos L. A., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini).
Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina L. A.. Mirus pareiškėjo motinai L. A., paveldėjimo byla nebuvo užvesta, kadangi mirusioji mirties momentu neturėjo jokio nekilnojamojo turto ar kito registruoto turto, kuriam paveldėti per įstatymo 3 mėnesių terminą buvo būtina kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Pareiškime taip pat nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas Z. A.. Po Z. A. mirties palikimą priėmė mirusiojo sutuoktinė L. A. ir pareiškėjas. Pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 19 d. Vilniaus miesto skyriaus raštu Nr. 49SD-11206-(14.49.104.) „Dėl atlyginimo lygiaverčiu miško plotu“ buvo informuotas, kad pareiškėjo vardu bus atkuriamos nuosavybės teisės į iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą nuosavybės teise žemės sklypą. Pareiškėjas teigia, kad tik 2022 m. rugsėjo mėnesį sužinojo apie tai, kad jo motina paliko turtines teises. Pažymėjo, jog Nacionalinės žemės tarnybos specialistai paaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, jeigu piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos jo įpėdiniams. Pareiškėjas, sužinojęs nurodytas aplinkybes, kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ Gyventojų registro tarnybą, VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registrą, kad surinktų reikalingus duomenis ir galėtų kreiptis į teismą, o surinkęs duomenis kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą pateikdamas šį pareiškimą.
Atsiliepimas
Suinteresuotasis asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad A. A. pareiškimą prašo nagrinėti teismo nuožiūra.
Nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos L. A. palikimo perėjimą
valstybei. Tuo atveju, jei visapusiškai išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad yra pagrindas atnaujinti įstatymų nustatytą terminą pareiškimui dėl L. A. palikimui priimti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.
Atsiliepimas
Suinteresuotasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad dėl prašymo pagrįstumo reikia spręsti atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus argumentus.
Nurodė, kad iš Vilniaus miesto skyriui pateiktų dokumentų matyti, kad Liudijimas patvirtina faktinę aplinkybę, kad po Z. L. A. mirties palikimą priėmė mirusiojo sutuoktinė L. A. ir sūnus A. A. Pažymėjo ir tai, kad Vilniaus miesto skyriui pateiktas, G. K. vardu išduotas testamentas patvirtina, kad L. A. po jos mirties jai priklausantį visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, bei visas turtines ir neturtines teises paliko G. K.. Testamentas yra galiojantis ir nenuginčytas, patvirtintas notaro.
Suinteresuotasis asmuo G. K. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu nesutinka.
Nurodė, kad L. A. mirties momentu neturėjo jokio nekilnojamojo ar kito registruoto turto, todėl G. K., būdama silpnos sveikatos, įstatymo nustatytu terminu dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė. Pažymėjo, jog 2023 m. kovo mėn. į G. K. namus atėjo nepažįstamas vyras ir siūlė išpirkti iš G. K. jos tėvo vardu atkuriamas nuosavybės teises į iki nacionalizacijos valdytą žemės sklypą. G. K. apie atkuriamas nuosavybės teises į žemės sklypą nebuvo žinoma nei L. A. mirties momentu, nei vėliau. Po nepažįstamo vyro apsilankymo, G. K. nedelsdama, 2023 m. kovo mėn., kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos dėl informacijos apie atkuriamas nuosavybės teises suteikimo. 2023 m. balandžio 7 d. Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos raštu Nr.49SD-3909-(14.49.104.) ,,Dėl prašymo nagrinėjimo“ informavo G. K., kad nuosavybės teisių atkūrimo byloje nėra duomenų apie tai, kad L. A. po Z. L. A. mirties paveldėjo dalį jo turto, todėl G. K. buvo nurodyta pateikti tokio paveldėjimo teisės liudijimo kopiją. G. K. 2023 m. balandžio 18 d. pateikė Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos Vilniaus miesto 22-ojo notarų biuro notarės J. S. išduoto 2023 m. balandžio 11 d. liudijimo kopiją, kuris patvirtina, kad po Z. L. A. mirties buvo užvesta paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė mirusio sutuoktinė L. A. ir sūnus A. A..
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė prašė pareiškimą tenkinti.
Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens G. K. atstovė prašė pareiškimą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas A. A. ir suinteresuotas asmuo G. K. yra brolis ir sesuo. Jų tėvai: tėvas Z. L. A. (toliau – tėvas) ir motina L. A. (toliau – motina). Tėvas mirė (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties palikimą priėmė mirusiojo sutuoktinė L. A. ir sūnus (pareiškėjas). (duomenys neskelbtini) mirė motina L. A.. Mirus motinai paveldėjimo byla nebuvo užvesta, kadangi mirusiojo mirties momentu nebuvo jokio teisiškai registruotino turto. Pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 19 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus raštu buvo informuotas, kad pareiškėjo tėvo vardu bus atkuriamos nuosavybes teisės į iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą nuosavybes teise žemės sklypą. Iš viso bus atkuriama nuosavybė į 0,0309 ha žemės dalį. Pareiškėjas, sužinojęs aplinkybę apie nuosavybės atkūrimą, kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ Gyventojų registro tarnybą VĮ „Registrų centras“, Nekilnojamojo turto registrą, o vėliau kreipėsi teisinės pagalbos, kad būtų parengti procesiniai dokumentai civilinėje byloje dėl termino palikimo priimti atnaujinimo.
Pareikštu pareiškimu pareiškėjas prašo atnaujinti terminą palikimui atsiradusiam po motinos L. A. mirties priimti.
Pareikštam prašymui kategoriškai prieštarauja suinteresuotas asmuo G. K.. Teigia, kad pagal 2009 m. kovo 3 d. L. A. sudarytą testamentą visas kilnojamas ir nekilnojamas turtas bei turtines ir neturtines teises atitenka jai. Pažymėjo, kad nors suinteresuotas asmuo G. K. irgi pavėlavo laiku kreiptis į notarą dėl palikimo pagal testamentą priėmimo, tačiau ji kreipėsi į teismą, ir šis pareiškimas nagrinėjamas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-9209-842/2023.
Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnyje įtvirtinta, kad palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, o jeigu šis terminas praleistas, jis gali būti atnaujinamas CK 5.57 straipsnio 1 dalies pagrindu. Kasacinis teismas dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo yra nurodęs, kad tokiu atveju, kai įpėdinis praleidžia terminą palikimui priimti, CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam atnaujinti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Atsižvelgiant į tai, kad asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą įstatymas sieja su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga (CK 5.57 straipsnio 1 dalis), taip pat į tai, kad sprendimas atnaujinti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio atnaujinti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011).
Iš šalių atstovių paaiškinimų bei rašytinės bylos medžiagos teismas sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo užkirti kelia pareiškėjui kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Teismo posėdžio metu pareiškėjo advokatė nurodė, kad šiuo atveju palikimo atsiradimo momentas nesutapo su palikimo atsiradimu. Teismas nagrinėjamoje byloje sprendžia, kad kuomet nei suinteresuotas asmuo G. K., nei pareiškėjas iki šiol pas notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė ir kol kas niekam nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, nėra teisinio pagrindo riboti pareiškėjui teisę kreiptis į notarą dėl paveldėjimo procedūros pradėjimo. Ta aplinkybė, kad suinteresuoto asmens G. K. vardu yra sudarytas testamentas, kuriuo visas turtas atitenka suinteresuotam asmeniui G. K., nesudaro sąlygos pareiškimo netenkinimui. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas buvo pareiškęs valią nepriimti palikimo po motinos mirties. Taip pat apie tai, kad po tėvo mirties nuosavybės teise jo turtą paveldės ir jo mirusi motina, jam tapo žinoma tik kreipusis į teisininkus. Todėl teismas sprendžia, kad terminas palikimui priimti yra praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. dėl to, kad pareiškėjas nežinojo visų ir faktinių, ir teisinių aplinkybių dėl palikimo atsiradimo ir priėmimo, o kai sužinojo, pakankamai operatyviai kreipėsi į teismą dėl savo teisių gynimo.
Iš pareiškime išdėstytų faktinių aplinkybių, šalių atstovų paaiškinimų bei į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog pareiškėjas dėl teisinių žinių bei duomenų apie paveldimą turtą neturėjimo praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą.
Teismas, įvertinęs pareiškėjo elgesį, vadovaudamasis sąžiningumo ir protingumo kriterijais ir atsižvelgdamas į tai, kad iki šiol paveldėjimo teisės liudijimas dėl paveldėto L. A. turto niekam nėra išduotas, sprendžia, kad jog įstatymo nustatytas terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jo atnaujinimas iš esmės nepažeis kitų asmenų teisėtų interesų ar viešojo intereso. Ta aplinkybė, jog yra sudarytas testamentas G. K. naudai, neužkerta kelio pareiškėjui kreiptis į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, o jau notaras spręs kam pagal įstatymą atiteks L. A. turtas.
Pareiškėjo nurodytas termino palikimui priimti praleidimo priežastis pripažinus svarbiomis, praleistas terminas palikimui priimti atnaujintinas, nustatant pareiškėjui trijų mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po motinos L. A. mirties, priimti, kurio eiga prasideda nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos (CK 5.57 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Patenkinus pareiškėjo pareiškimą, nėra teisinio pagrindo patenkinti suinteresuoto asmens G. K. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą ir vadovaudamasis CPK 290 straipsniu, 291 straipsniu, 576-578 straipsniais
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškimą patenkinti.
Atnaujinti pareiškėjui A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) terminą palikimui, atsiradusiam po jo motinos L. A., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priimti, nustatant trijų mėnesių terminą veiksmams, numatytiems CK 5.50 straipsnyje atlikti.
Naujo termino eigos pradžią laikyti šios nutarties įsiteisėjimo dieną.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.