- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-04-30
- Bylos Nr.
- 1-1227-865/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38005-2023-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irma Randakevičienė
- Kaltinamasis
- B. B.
- Nukentėjusysis
- D. A.
- Advokatai
- Edmundas Jonušas, Natalija Šipovskaja
- Kategorijos
kaltinamajai B. B., jos gynėjui advokatui Edmundui Jonušui, nukentėjusiajai D. A., jos advokatei Natalijai Šipovskajai,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
B. B., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, nedirbanti, neteista;
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir BK 187 straipsnio 3 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Teismo nustatytos aplinkybės
Kaltinamoji B. B. mušdama nežymiai sužalojo žmogų, o būtent:
Žemesnės instancijos teismas
ji, 2023-09-21 apie 08:55 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje, adresu (duomenys neskelbtini), priėjusi prie D. A. automobilo "Mercedes Benz", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pabeldė į vairuotojo durų lango stiklą, o D. A. atidarius langą, tyčia, be jokios aiškios priežasties, vieną kartą kumščiu smogė pastarajai į veidą (kaktos srityje), tokiu būdu pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023-09-25 specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) padarydama D. A. poodinę kraujosruvą kaktos dešinėje pusėje, sužalojimą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Be to, kaltinamoji B. B. tyčia sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą, o būtent :
ji, 2023-09-21 apie 08:55 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje, adresu (duomenys neskelbtini), priėjusi prie D. A. automobilo "Mercedes Benz" valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pabeldė į vairuotojo durų lango stiklą, o D. A. atidarius langą, tyčia, be jokios aiškios priežasties kumščiu smogė pastarajai į veidą (kaktos srityje), pataikydama į akinius, kurie nuo smūgio sulūžo, tokiu būdu tyčia sugadino svetimą nukentėjusiajai D. A. priklausantį 200 Eurų vertės turtą.
II. Byloje surinkti įrodymai
Teisiamajame posėdyje B. B. savo kaltę prisipažino visiškai, nurodė, kad D. A. sugriovė jos šeimą. Santuokoje ji buvo (duomenys neskelbtini) metų, yra vaikai nepilnamečiai. Tai atsitiko prieš dvejus metus. Dvejus metus žinojo, kad ši moteris lenda į jos šeimą. Prieš dvejus metus jos mažoji dukrytė pamatė susirašinėjimą, nufotografavo ir atnešė, parodė, kaip D. siuntinėjo jos vyrui savo lūpas, savo nuogo kūno nuotraukas, rašinėdavo jam. Kiekvieną kartą, kai tik vyras būdavo išgėręs, ji jam pradėdavo rašinėti. Gal ji įsimylėjo, nežino. Buvo tokie parašymai: „gal atvažiuosi, gal prisijungsi“. Tai tęsėsi dvejus metus, ir jos kantrybė jau baiginėjosi. Pas ją šeima, yra vaikai, viskas tarp jų buvo gerai, kol neatsirado ji. Net metus laiko ji, B. B., nežinojo, kad nukentėjusioji paskui jį bėgioja. Jos dirba vienoje darbo vietoje, daug pažįstamų yra. Prasidėjo skambučiai, net iš jos vyro mamos. Ji paskambino ir sako: „Mergaite, kur tu žiūri?“. Pasakė, kad D. jos vyrą išsivilios iš šeimos tikrai. Nes ji jau ne vieną vyrą išsiviliojo, paragino ją ką nors daryti. Prasidėjo visokie barniai, pykčiai šeimoje. Sužinojo vaikai. Prireikė psichologo pagalbos. Vaikai stresavo, klausinėjo jos, B. B., ar ji su tėčiu nesiskirs. Vasarą grįžo po atostogų iš (duomenys neskelbtini), pati pamatė ir sužinojo, kad D. A. rašinėjo jos vyrui prieš dvejus metus, kai jie atostogavo (duomenys neskelbtini). Netyčia paėmė vyro telefoną ir pamatė visus susirašinėjimus, padarė screen short, tuos susirašinėjimus pridėjo byloje. Bet ji vyrui atleido. Vyras sakydavo, kad D. A. rašinėja, lenda, kad jis bijo ateities su ja. D. A. jam rašė, kad ji padovanos jam visą savo meilę, kad jis nepasigailės, jeigu pasirinks ją. Vyras jau atsakydavo, kad bijo ateities su ja. Ji, B. B., vyrui atleido. Ir jų šeimoje buvo ramu, kol ji vėl neįlįsdavo į jų šeimą. Tų konfliktų buvo labai daug. Pradėjo kiti žmonės skambinėti, kad D. A. iš paskos laksto paskui jos vyrą. Kai pamatė tuos susirašinėjimus prieš dvejus metus, ji gražiai paprašė D. A. nelįsti į jos šeimą, ji norėjo šeimą kažkaip išsaugoti. Ji, B. B., išvažiavo su sesės vaiku į užsienį ir vyras liko vienas su mažąja mergaite. Buvo prisigėręs, ir atvažiavo D. Atvažiavo prie namų, mergaitė viską matė, D. A. mergaitė netgi nufotografavo. Ji ne kartą naktimis rašinėdavo SMS, skambinėdavo. Ji išsiviliojo vyrą, išvažiavo kartu, paliko vaiką vieną. Vaikas jai, B.B., paskambino ir pasakė, kad ji liko viena, jog D. A. išsivežė tėtį. Paskui atvažiavo jos, B. B., mama ir pasiėmė dukrą. Tokie santykiai buvo šeimoje, buvo neįmanoma gyventi. Vieną kartą vyras pasodino jas prie stalo, pasakė, kad jis kaltas, kad viskas gerai bus, kad šeima nenukentės. Po to vėl naujas incidentas. Vyras žino, kad ji 14 valandą važiuoja pasiimti vaikus iš mokyklos. Važiuoja iš mokyklos, stovi prie pat D. mašina, nežino, kas atsitiko su automobilio ratu, ir ji iškvietė jos vyrą. Vyras jai keitė mašinos ratą, ir pamatė, kad ji, B. B., važiavo, pradėjo slėptis mašinoje. D. A. visą tą laiką provokavo ją. Tą dieną ji atvyko prie vyro, atvežė prekes. Ir vėl pamatė D. A. mašiną ten. Nes pastoviai visi sakydavo, kad 2 metai iš eilės, ten, kur vyksta prekių krovimas, pastoviai ji ten stovi, kalbasi, kavą atneša. Ji atvažiavo ir vėl ji ten. Jai, B. B., jau buvo sunku. Prašė kiek kartų, nieko neišėjo. Atėjo prie jos mašinos, ji atvėrė langą. Ji, B. B. paklausė, kada visa tai baigsis? Ji pasakė, kad ką nori, tą daro. Ji norėjo išlaikyti šeimą, tačiau emociškai D. A. ją išvedė iš kantrybės. Iš emocijos, tai buvo reflekso efektas – sudavimas nukentėjusiajai į veidą. Ji, B. B., tiesiog jai plekštelėjo į žandą, matė, kaip jai nukrito akiniai, nesulūžo jie, nes plekštelėjimas buvo į žandą. Susinervinusi išvažiavo. Paskui privažiavo prie vyro, vyras buvo šalia. Toks buvo įvykis. Ji sėdėjo viena automobilyje. Ji, B. B., norėjo išvažiuoti, D. A., užblokavo jai kelią, pradėjo ją kviesti, bet ji, B. B., nenorėjo eiti prie jos. Gailisi, kad taip padarė, nereikėjo to daryti. Bet to, kas su ja buvo dvejus metus, nežino, kas galėtų ištverti. Ji, B. B., bandė adekvačiai susitvarkyti. Kai D. A. skambindavo, ateidavo pas ją, prašydavo, kad paliktų jos šeimą ramybėje, ji atsakydavo, kad darys, ką nori. Ji (nukentėjusioji) turi vyrą, turi šeimą. Tikslą ji pasiekė. Dabar yra skyrybos, ir ji ką tik grįžo iš (duomenys neskelbtini), kur atostogavo su jos vyru. Moteris mato, kad yra šeima, nepilnamečiai vaikai, pati neišsiskyrusi, lenda į kitą šeimą. Kaip gali atvažiuoti moteris prie kito vyro namų, kai ten yra vaikas namuose, vaikui tada buvo (duomenys neskelbtini) metų, ir dukra buvo palikta viena namuose. Kartą paskambino iš mokyklos ir paklausė, kas nutiko jos, B. B., dukrai. Nes kažkas jai neišėjo per šokių pamoką ir ji apsiverkė. Dukra pradėjo pasakoti, kad niekas nežino, kas vyksta šeimoje, tėvai skiriasi, pastoviai namuose barniai. Klasės auklėtoja paskambino, ir paklausė, kas vyksta, nes šeima buvo pavyzdinė. Vyresnioji dukra aukšto meistriškumo sportininkė, pastoviai su ja visur važinėdavo, į tarptautines varžybas. Buvo puiki šeima, kol neatėjo ta moteris. Gal jai kažkas negerai? Ji, B. B., padavė dokumentus skyryboms, o ji eina savo tikslu. Dėl pinigų, mano. Surado, dėl ko jai reikalingas jos vyras. Juos sieja darbo reikalai, jis vežioja jai prekes, pasirodo, ji nemoka už tai, vyras uždeda už ją pinigų. Nes būdavo, kad ir prie jos, B. B., jis jai skambindavo ir sakydavo: „Liaukis skambinėti, aš vis tiek pasirinksiu šeimą.“Po kelionės į (duomenys neskelbtini) nupirko ji, B. B., vyrui kelionę į (duomenys neskelbtini), nes buvo jo gimtadienis, kad dviese pabūtų. Grįžo po septynių dienų ir tada jai, B. B., reikėjo išskristi su sesės vaiku į ligoninę. Tada D. A. išsiviliojo jos vyrą, paliko vieną dukrą, jie nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) restoraną viešai už rankų susikibę atėjo. Vaikas paskambino ir pasakė, kad atvažiavo D. ir paėmė tėtį. Paskambino seneliams, jie gyvena (duomenys neskelbtini) ir jie atvažiavo. Ji sudavė D. A. su dešine ranka. Plekštelėjo per žandą delnu. Gal tiksliai neprisimena, kur pataikė. Su delnu sudavė. Nemano, kad buvo stiprus smūgis, nes net paraudimo pas ją nematė. Tada nukrito akiniai ant sėdynės. Nebuvo, kad būtų iškritęs stikliukas. Situacijos turbūt niekas iš šono nematė. Prieš pliaukštelėjimą nukentėjusioji kažką pasakė, kažką apsivardžiavo. Pasakė, kad ką nori, tą daro, kad jai neįsakinės. Vaikams (duomenys neskelbtini) metų. Vaikai gyvena su ja, B. B. Vyras išėjo kažkur kitur. Prieš dvejus metus jai dukra atnešė parodė D. nuotrauką, jie žino, kad tokia situacija šeimoje ir dėl ko. Neatsimena tiksliai, su kuria ranka sudavė. Gal ir su kaire ranka. Matė, kad akiniai nukrito, bet akinių sugadinimo nematė. Nematė, kaip krito akiniai. Nes jos emocinė būklė buvo tada prasta. Nemiegojo naktimis, gėrė (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) metų santuokoje. Prieš smūgį jai pasakė, kad liautųsi ardyti jos šeimą. Pokalbio metu ji ramiai sėdėjo, atsisukusi į ją, B.B. Nesutinka su ieškinio dydžiu. Dėl akinių atlyginimo sutinka. Norėjo su ja geranoriškai, bet ji pasiūlė sumokėti nerealią sumą – 2 500 eurų. Ir dar paprašė viešai atsiprašyti. Ji sugadino gyvenimą, nuviliojo vyrą ir dabar ji, B. B., turi jos atsiprašyti? Specialiai taip daroma. Su turtine žalos dalimi atlyginimo sutinka. Dėl neturtinės žalos atlyginimo kažkiek gali sumokėti. Ji irgi nukentėjo. Tai gali būti derybų klausimas. Santuoka formaliai tęsiasi (duomenys neskelbtini) metų. Vyras išėjo prieš 4 mėnesius. Jos (D.) dukros paklausė, ar ji žino, ką daro jos mama, kad lenda į kitą šeimą. Jos dukra pilnametė, (duomenys neskelbtini) kurso studentė. Ji bandė visais keliais išsaugoti savo šeimą. Dėl to atvejo, ką pasakoja nukentėjusioji, kad jos vyras norėjo pasikarti, buvo taip: vyras buvo prisigėręs ir buvo konfliktas namuose, nenorėjo eiti miegoti ir ji iškvietė policiją. Ji nežino, ar jis norėjo ar nenorėjo pasikarti. Ji prašė su vaiku, kad jis eitų miegoti, nes buvo išgėręs, jis nesutiko, ir kad vaikai viso šito nematytų, ji iškvietė policiją. Kai policija atvažiavo, jis buvo girtas. Ant kaklo nebuvo virvės. Ji, B. B., dirba kiekvieną dieną nuo pusę 9 iki 13 val., savaitgaliais irgi dirba nuo 8 iki 15 val. Po darbo nuveža dukras į šokių studiją. Abi mergaitės lanko šokius, papildomas pamokas. Vyresniosios šokiai trunka nuo 16 iki 22 val. vakaro. Nes ten yra ir sportas, ir (duomenys neskelbtini). Toks jos, B. B., rėžimas. Vyresnioji dukra lanko (duomenys neskelbtini) šokių studiją. Ji yra aukšto meistriškumo sportininkė, dalyvauja tarptautinėse varžybose, varžybose Lietuvoje, kartą per mėnesį reikia išvažiuoti.Ji niekada nieko gyvenime nebuvo primušusi. Nežino kokią, bet mažesnę neturtinę žalą sutinka atlyginti. Ji pati sužinojo prieš 2 metus, pamatė tuos susirašinėjimus, o šiaip gal dar prieš pusę metų, kai pamatė jos vaikas, kad D. siuntinėja tėčiui nuotraukas. Jis parašė, kad pamatė žmona, dabar vyksta konfliktai, tai gal ji prašė: „Gal atvažiuoti tave pasiimti?“ Ji mokėjo būti tuo momentu, kai reikia būti. (Duomenys neskelbtini) ji pastoviai būna. Buvo ji, B. B., su vaiku, ji atėjo specialiai šalia, nors jos darbo vieta visai kitame korpuse. Ji nori išvesti iš kantrybės, laksto šalia jos darbo vietos. Tą pačią dieną nematė jokio sužalojimo ant jos veido. Vėliau irgi nematė. Mano, jog čia viskas primeluota. Ji su advokatu daug kartų siūlė susitaikyti, kad sumoka 500 eurų ir neina į teismą. Ji pripažįsta savo kaltę. Bet nukentėjusioji nesutikdavo, stovėjo dėl savo 2 500 eurų. Mano, ji tiesiog specialiai nori ją, B. B., pažeminti, kad jos atsiprašytų viešai. Smūgį ji sudavė tiesiog emociškai. Tikrai nėjo pas ją galvodama, kad sumuš. Tiesiog ginčo metu, įžeidinėdamos viena kitą, kaip refleksas buvo toks momentinis tas smūgis.Nukentėjusioji yra jos vyro klientė. Periodiškai jos vyras bendravo su D. A. metus laiko. Tai bendravo, tai nebendravo. Skyrybų byla nuo vasario. Ji, B. B., padavė dokumentus skyryboms. Priežastis – neištikimybė. Dabar vyras gyvena arba su D., arba kažkur kitur, nežino. D. turi vyrą, du vaikus. Vienas jos vaikas (duomenys neskelbtini) kurse, kitam vaikui (duomenys neskelbtini) metų. Laidavimas neįvyko dėl žalos. Dėl smūgio gailisi. Į akinius jai nesmogė, jie nuo smūgio nukrito. Akiniai nebuvo sugadinti tikrai. Čia padaryti screen short iš vyro telefono. Ji guli lovoj, po antklode ir rašo: „Aš tavęs jau laukiu“. Žinutės rašytos dar kai jie buvo santuokoje, rugpjūčio 7 d. prieš 2 metus. Ji rašė jam, kad jis jos meilė, kad jau atvažiavo. Daug skambučių, jis nekeldavo, ji rašė: „Kodėl nekeli?“ Pats pasakė vyras, kad važiavo su D. atostogauti prieš kelias savaites. Jie turėjo važiuoti į tą patį viešbutį, todėl vyras paskui pakeitė viešbutį. Su savo vyru šnekėjo apie skyrybų priežastį. Vyras sakė, kad jis nenori skirtis. Jis sakė, kad kai tik jis yra girtas, ji (D.) prilenda. Vyras sakė, kad viena moteris, nesakė apie kitas moteris.
2023-10-30 apklausta įtariamąja B. B. parodė, kad prisipažįsta visiškai. Lietuvių kalbą supranta, parodymus duos lietuvių kalba. Psichiatrijos ligoninėje gydyta nebuvo, priklausomybės ligų įstaigos įskaitose registruota nėra. Galvos traumų neturėjo. Nori paaiškinti, kad konfliktas su D. A. tęsiasi apie metus laiko. D. turi darbinių reikalų su jos vyru ir matyt jį įsimylėjo ir pradėjo tiesiog jį persekioti. Jos vyras bandė su ja kalbėti, kad ji nepersekiotų, kad jis turi šeimą, kad jam neįdomūs santykiai ne šeimoje, tačiau ji vis tiek nesiliauja. Bandė ir ji su ja kalbėtis, aiškinti, kad jos yra stipri šeima ir tikrai dėl jos neišsiskirs, tačiau jos tai neveikia, ji vis tiek nuo jos vyro neatstoja. Buvo atvejų, kai ji atvažiuoja naktimis prie namų ir rašo jos vyrui žinutes, kad jis įleistų ją į kiemą, kad ji jo laukia ir t.t. Į jų šią šeimos dramą įsitraukė jau ir jos vyro mama, kuri taip pat prašė jos nesikišti į jų šeimą, tačiau jos jokie prašymą neveikia, ji tvirtina, kad myli jos vyrą ir nepalieka jo ramybėje. Iš pradžių situacija atrodė komiška, tačiau kai ši situacija tęsiasi jau apie metus laiko, tapo nebejuokinga, apie tai sužinojo visi aplinkiniai, pradėjo stresuoti jų nepilnamečiai vaikai, bijoti kad jie su vyru neišsiskirtų. Dėl šios situacijos pradėjo pyktis su vyru. 2023-09-21 apie 08.55 val. ji atvažiavo į (duomenys neskelbtini) prekybos miestelį. Važiuojant aikštele, iš priekio atvažiavo minėtoji D. A. Jos sustojo viena prieš kitą. Ji galu prisiparkavo aikštelėje, ji pamačiusi ją norėjo jos paprašyti, kad ji atstotų nuo jos šeimos. Ji priėjo prie jos automobilio " Mercedes Benz", ji atidarė langą, ji buvo užsidėjusi akinius nuo saulės. Ji jos dar kartą paprašė palikti jos šeimą ramybėje, tačiau ji pasakė, kad ji nenormali, pradėjo ją įžeidinėti, keiktis necenzūriniais žodžiais. Tarp jų kilo žodinis konfliktas ir ji nebesusivaldžiusi dešinės rankos delnu sudavė jai vieną smūgį į veidą, pataikė smilkinio kaktos srityje. Nuo smūgio jai nukrito akiniai. Supranta, kad galėjo sukelti jai fizinį skausmą, tačiau taip pasielgė iš desperacijos, nes nebežinojo kaip kitaip elgtis šioje situacijoje, kai D. įžūliai bando griauti jos šeimą. Ji supranta, kad pasielgė netinkamai, tačiau tuo metu jau apie tai negalvojo, nes jos emocinė būklė buvo nestabili. Po to ji iškart nuėjo į savo automobilį, atsisėdo ir norėjo važiuoti į darbą, tačiau D. savo automobiliu jai užstojo kelią ir kažką rodė gestais, tačiau ji jau daugiau prie jos nėjo. Tuomet ji grįžo atgal į parkingo vietą, o ji nuvažiavo į kitą aikštelės vietą. Kaip ir minėjo, ji supranta, kad pasielgė netinkamai ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Esant galimybei, prašo atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK 40 str. numatyta tvarka (pagal laidavimą, neskiriant užstato). (b.l. 85-88).
Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji D. A. parodė, jog kaip ir minėjo B. B. jos dirba viename pastate, kaip B. gali atvežti savo siuntas, taip ir ji. Tą dieną jos darbo laikas jau buvo į galą, prieš važiuodama namo atvažiavo, kad atiduotų siuntą. Pastatė mašiną, ir staiga pamatė B. B. mašiną. Ji išlėkė, priėjo prie lango, labai agresyviai ėjo. Ji, D. A., buvo rami, nieko negalvodama atidarė langą, ir iškart gavo smūgį. Jokio pokalbio tarp jų nebuvo. Po smūgio ji tyliai žiūrėjo į B. B., o ji pradėjo mojuoti rankomis. Ji išsakė savo nuomonę, ji, D. A., išklausė ramiai. Nuo B. B. sklido alkoholio kvapas. Jai, D. A., buvo keista, kad B. B. buvo už vairo, nes pagal jos elgesį buvo labai agresyvus žmogus. B. B. sakė visokiausius dalykus. Jeigu pas ją tokia būsena, tai galima suprasti. B. B. sėdo vėl į mašiną. Kaip B. minėjo, ji, D. A., norėjo ją sustabdyti, nes pajuto kvapą ir norėjo iškviesti policiją. Ne dėl smūgio, o dėl alkoholio kvapo, nes kaip ji sako, turi mažų vaikų. Ji išvažiavo, o ji, D. A., paskambino 112. Paskambinau gal po 20 minučių po incidento, nes buvo strese. Jai, D. A., aptemo galvoje, nes turi (duomenys neskelbtini). Susitvardė ir tuomet paskambino 112, paklausė, ką jai daryti tokioje situacijoje. Jos, D. A., paklausė, ar tas žmogus dar šalia. Jai pasakė, kad jeigu žmogus išvažiavo, jai reikia pasakyti valstybinius automobilio numerius. Ji, D. A., paaiškino savo situaciją, kad gavo smūgį ir ar gali iškviesti policiją. Jai pasakė, kad turi kreiptis pati, jie neatvažiavo, jai atrašė žinute kur, ir tada pasiskambino ir parašė pareiškimą.Jai atrodo su dešine ranka sudavė. Trenkė į dešinį smilkinį. Nes pas ją buvo akiniai, jie aštrūs, metaliniai, ir po smūgio jai įbrėžė. Langas buvo uždarytas. Kai ji ėjo pas ją, D. A., ji iškart atidarė langą, ta iškart trenkė. Ji,D. A., manė, kažkas atsitiko ir ji nori pakalbėti. Po smūgio akiniai nukrito ant galinės sėdynės, nes galva nusisuko po smūgio. B. negalėjo matyti, kur nukrito akiniai, nes jie nukrito ant automobilio galo grindų. Gavo ji, D. A., stresą, buvo dideli galvos skausmai. Po smūgio akyse užtemo, akių didelis spaudimas buvo. Buvo mėlynė kaktos srityje ir buvo subraižyta prie smilkinio. Galvos skausmas tęsėsi gal 3 savaites. Kai ėjo ji, D. A., medicininės pažymos, pasakė apie galvos skausmą, jie patarė gerti vaistų ir jei nepraeis, kreiptis pas gydytoją. Ji, D. A., vėliau jau nesikreipė pas gydytoją. Keletą nuotraukų, byloje, yra jos. Žinučių yra ir jos. Kaltinamosios vyras negyvena su ja, D. A. Kai jie dirba vienoje srityje, yra pažįstamų, ir žino, kad buvo nesklandumai. Su B. vyru bendravo darbiniais reikalais. Artimais santykiais nebendravo. Ji su savo vyru šiuo metu nesiskiria. Šiuo metu negyvena su savo vyru. Gyvena su savo sūnumi. Per atostogas ji buvo viename viešbutyje su B. vyru, taip. Kartą jo sesė paskambino vakare ir pasakė, kad D. B. vėl prisigėręs, kad vaikas vienas namie. Ir kai B. pasakė, kad atvažiavo ji, D. A., pasiimti jo iš namų, iš tiesų jį atvežė į namus, kad neitų niekur toliau. Jį paliko prie namų ir išvažiavo, nežino, kur tuo metu buvo vaikas. Dėl to išgėrimo, gyvenime būna visko. Jie visi už šeimą, bet yra tokių situacijų, kai kažkas negerai. Bet pažiūrėdami į B. kalbą, kad jos vyras vis išgėręs. Tai jau problema, jeigu laimingoje šeimoje vyras pastoviai geria. B. sako, kad tai dėl moterų. Gali būti ne viena, nes pas jos vyrą yra darbo klienčių 1900. Akcentuoti, kad čia dėl jos, D. A., ar dėl kitos, galima daug ką sakyti. Sausio mėnesį D., B. buvo iškviesta policija, jį išvežė su virve ant kaklo. Yra pareiškimai. Klausimas, kodėl šeimoje, kur kaip aiškinama, kad viskas gerai, vyras jau kurį laiką negyvena viename kambaryje su B. Gyvena kartu dėl vaikų. Ir tai žino pas juos visi. B. nesakė, bet yra tie pareiškimai policijoje. Jie dirba viename kolektyve, kur žmonės diskutuoja tą situaciją. Ji išgirdo, ką B. sako, nori faktus. Jai atrodo siuntė B. žinutes jos vyrui, ir dukrai siuntė. Jai vyras nesakė, kokio pobūdžio žinutes. Gal flirtas buvo su B. B. vyru. Yra tik jos žinutės. Ji atsakinėjo į B. B. vyro žinutes. Jį nuvežė namo, nes paskambino jo sesė ir paprašė. Kadangi jie dirba ir ji turi darbo reikalų su tuo žmogumi. Susirašinėjimas po darbo. Buvo vienas atvejis. Gal pas D. yra ir kitų moterų, kitų susirašinėjimų. B. gal geriau žino. Lietuvoje yra buvę, kad už pavydą yra nužudę. Negali atsakyti į klausimą, dėl ko B. B. jai sudavė. .Žino atvejų, kai ji ir su kitais susimušė. Ji ėjo agresyviai, bet ji, D. A., manė, kad jai kažkas atsitiko. Apie žinutes gal ir žinojo. Ji tiek mokėjo, 200 eurų už akinius. Siūlė B. B. sudaryti taikos sutartį, bet ji atsisakė. Ji, D. A., pasakė, kad pasiskambintų jos atstovei. B. prieš 4 mėnesius atsisakė. Jos, D. A., advokatė minėjo, kad nori pasirašyti taikos sutartį, bet B. B. gali duoti 500 eurų ir viso gero. Ji, D. A., nekeičia savo nuomonės dėl žalos atlyginimo. B. buvo siūloma daug kas. Buvo siūloma pasirašyti taikos sutartį ir jai, D. A., būtų nereikėję pinigų. Dabar tegu teismas sprendžia. Jos tokia pozicija. Jai buvo duotas laikas 4 mėnesiai. Po smūgio sudavimo, jai ant veido matėsi mėlynė. Dėl žinučių: kai kurios žinutės, kurias pateikė B. B., iš savo vyro telefono, jos. Neturtinė žala 2000 eurų. Šitą žalą sudaro tai, kad yra daug kalbų darbo vietoje. Negali ramiai dirbti savo darbo vietoje, yra kalbų kolektyve, kad B. susidoros su ja, nes kaltina ją dėl jos sugriuvusio gyvenimo. Žino, kad B. B. pabaigusi (duomenys neskelbtini) studijas, sklido kalbos, kad ji ir jai pabaigs gyvenimą, tai tik gali spėlioti, ką ji nori padaryti.Negali ramiai darbe dirbti. Pablogėjo regėjimas, bet negali teigti, kad dėl to įvykio. Turtinę sudaro akiniai ir medicinos pažyma. Pažyma kainavo 23,30 eurai. Už teisinę pagalbą tada buvo 360 eurų. Akiniai kainavo 200 eurų. Akinius pirko Ispanijoje. Akiniai pakeitė formą ir iškrito stikliukas. Akiniai buvo pirkti prieš metus iki įvykio.
???2023-10-03 apklausta nukentėjusioji D. A. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), esančiame, adresu (duomenys neskelbtini). 2023-09-21 apie 8.55 val. atvyko į (duomenys neskelbtini) maisto turgelį, nusipirkti produktų, atvyko su automobiliu MB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kai pasistatė savo automobilį priešais 8 įėjimą, pamatė, kad prie jos automobilio privažiavo B. B. su savo automobiliu BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Įtaria, kad ji iš anksto jos mašiną pamatė ir specialiai privažiavo, nemano, kad jos pasirodymas prie jos buvo atsitiktinumas. B. yra jai žinoma, ji dirba tame pačiame pastate. B. turi vyrą D. B., su kuriuo ją sieja darbo reikalai. D. turi (duomenys neskelbtini) įmonę, todėl ji naudojasi jo pervežimo paslaugomis, kai jai reikia siųsti prekes. Pati su B. nebuvo susipykusi, tačiau ji yra agresyvi jos atžvilgiu. Jau nuo praeitų metų gruodžio mėnesio gauna iš B. skambučius telefonu, paskambinusi ji jai sako „Ką tu manęs nepažįsti“, “aš tave sužlugdysiu“, taip ją gąsdindama. Tačiau ji stengdavosi jai paskambinus nesileisti į kalbas, numesti ragelį. Ji jai skambindavo ir iš kitų numerių. Iš kitų (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) dirbančių žmonių yra girdėjusi, kad ji ne tik su ja yra agresyvi, nenuspėjama, gali staiga užpulti bet ką ir panašiai. 2023-09-21 apie 8.55 val. jai sėdint automobilyje, priėjo B. ir ėmė belstis į automobilio langą. Jau iš jos eisenos matė, kad ji nusiteikusi nedraugiškai, agresyviai. Galvodama, kad ji nori pasikalbėti, automobilio langą pradarė iki pusės ir B. iškart trenkė jai kumščiu į dešinės pusės smilkinį. Nori paminėti, kad kai jai trenkė, ji dėvėjo akinius nuo saulės, kurie nuo smūgio sulūžo nepataisomai. Akinių vertė yra apie 200 eurų, tačiau dokumentų, patvirtinančių jų vertę, neturi. Skausmą dešimtbalėje skalėje vertintų 9 balais, nes juto, kaip susisuko galva, aptemo akyse, smilkinyje iškart iškilo vena, smilkinys ištino ir iš smūgio vietos ėmė bėgti kraujas. Juto, kaip stipriau pradėjo plakti širdis, nes stipriai išsigando ir buvo šokiruota tokio B. poelgio. Nori pridurti, kad turi ir problemų su (duomenys neskelbtini), negali nervintis, o šis B. smurtas prieš ją, ją labai sujaudino, išsigando ir išgyvena dėl įvykio iki šiol. Savaitę po įvykio vis dar vartoja vaistus nuo nerimo, taip pat nuo skausmo. Taip pat nori pridurti, kad smūgio metu neužsidengė veido, todėl smūgis buvo išties stiprus, nesigynė, nes viskas vyko netikėtai. Po smūgio ji ėmė rėkti jai: „Aš tave sužlugdys, pažeminsiu“, ji tylėjo, nieko jai neatsakė, nenorėjo jos provokuoti, nes buvo išsigandusi. Jautė, kad nuo B. sklinda alkoholio kvapas, ji elgėsi neadekvačiai viešoje vietoje, todėl nenorėjo leistis su ja į kalbas. Ji uždarė automobilio langą, o ji toliau nerami stovėjo prie jos automobilio, skėsčiojo rankomis. Tuomet kažkas pradėjo pypsėti automobiliu, nes B. automobilis stovėjo užtvėręs pravažiavimą ir B. nuėjo į savo automobilį. Paskambino 112, pasakė, kad ją užpuolė ir paklausė ką daryti. Operatorė paklausė ar jai reikalinga med. pagalba, tačiau jos atsisakė, nes tuo metu buvo šoko būsenoje, nesuprato kas tiksliai vyksta. Kai iškvietė pagalbą, jai pasakė, kad pas ją atvyks policija ir liepė laukti pagalbos. Norėjo, kad B. nepasišalintų iš įvykio vietos, todėl jai bandant išvažiuoti, ji užstatė savo automobilį, kad ji nepasišalintų, tačiau iškart išsigando, kad ji gali dar kažką jai padaryti ar sugadinti automobilį ir pasitraukė. Tuomet B. išvažiavo, o ji nuėjo pas apsaugą, kad įsitikintų, ar įvykis užfiksuotas vaizdo stebėjimo kameromis, bei po įvykio iškart paskambino dėl apdukcijos, tačiau gavo laiką tik po 5 dienų, t. y. rugsėjo 25 d., tuomet ir kreipėsi į VTMT kur jai padarė apdukciją ir nustatė nežymų sveikatos sutrikdymą. Jaučiasi pažeminta to, kas įvyko, jaučia gėda prieš kolegas, taip pat bijo B., nes nežino, ką ji ketina padaryti kitą kartą. Nori, kad B. būtų nubausta už tai ką padarė ir atlygintų jai padarytą žalą. (b.l.16-23).
2023-11-08 papildomos apklausos metu nuketėjusioji D. A. parodė, kad nori paaiškinti, kad jeigu įtariamoji atsiprašys, bei atlygins jai visą padarytą turtinę ir neturtinę žalą, tuomet ji sutiksi su nukentėjusiąja susitaikyti. (b.l. 21-22).
???2023-09-30 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), esanti automobilių stovėjimo aikštelė prie "(duomenys neskelbtini)" įėjimo Nr. (duomenys neskelbtini). Į aikštelę patenkama pro keletą įvažiavimų, artimiausias iš jų iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės. Automobilių stovėjimo aikštelė yra žymėta juostomis ir įrengta prie (duomenys neskelbtini) verslo parko įėjimų. Įvykio vieta yra netoli įėjimo į pastatą Nr. (duomenys neskelbtini). Ant "(duomenys neskelbtini)" matoma įrengta vaizdo stebėjimo kamera. Tyrimui reikšmingų objektų ir daiktų įvykio vietos apžiūros metu nerasta ir nepaimta. Pridėta fotolentelė.(b.l. 38-39, 40-43).
2023-09-30 kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti „(duomenys neskelbtini)“ pateikti vaizdo įrašai. Vaizdo įrašas peržiūrimas per kompiuterį HP ir monitorių HP. Įrašas peržiūrimas per vaizdo leistuvą „Windows mediaplayer“. Vaizdo įrašas vadinasi: KONFLIKTAS 2023-09-21 A2 Laukas nuo 8a_20230921_085311. Peržiūrimo įrašo viršuje matoma informacinė laiko ir datos juosta. Data 2023-09-21, laikas- 8.53.05 val. Vaizdo įraše matomas vaizdas- automobilių stovėjimo aikštelė. Joje stovi automobiliai. Matoma, kad į aikštelėje esančią automobilio statymo vietą įvažiuoja juodas automobilis, aikštele dar matomas važiuojantis pilkos spalvos automobilis, kuris pirmajam automobiliui važiuojant į stovėjimo vietą stabteli. Juodam automobiliui sustojus stovėjimo vietoje pilkasis automobilis pajuda aikštele ir yra pastatomas priekine dalimi į juodąjį automobilį, kiek šonu. Iš pilkojo automobilio vairuotojo vietos išlipa moteris Nr. 1. Ji šviesių vidutinio ilgio palaidų plaukų, liekno kūno sudėjimo, dėvi tamsios spalvos palaidinę trumpomis rankovėmis, mėlynus džinsus, tamsios spalvos batus. Moteris Nr. 1 8.53.18 val., matoma einanti link juodojo automobilio vairuotojo durelių. Juodojo automobilio vairuotojo durų langas prasiveria iki pusės, vairuotojo vietoje matomas žmogaus siluetas, tačiau tiksliai kas sėdi automobilyje nematyti dėl prastos įrašo kokybės, todėl asmens bruožai neaprašyti. Moteris Nr. 1 priėjusi prie praviro automobilio lango 8.53.26 val. staigiu judesiu užsimoja kairia ranka pro pravirą langą ties juodos spalvos automobilyje sėdinčiu asmeniu. Tuomet moteris Nr. 1 matoma stovinti prie automobilio lango ir skėsčiojanti rankomis. 8.54.47 val. ji nueina nuo juodos spalvos automobilio vairuotojo durelių ir atsisėda į pilkos spalvos automobilį. Tuomet iš stovėjimo vietos išvažiuoja juodos spalvos automobilis, taip pastodamas pilkos spalvos automobiliui kelią. Tačiau po poros sekundžių juodasis automobilis atbulas vėl pastatomas į stovėjimo vietą ir pilkasis automobilis išvažiuoja aikštele, jo vaizdo įraše nebematyti. Juodos spalvos automobilis su vairuotoju tuomet taip pat išvažiuoja. Įrašas baigiasi. Pridėa fotolentelė. (b.l. 34-35, 36-37).
?2023-10-19 Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti nukentėjusiosios D. A. 2023-0-18 savanorišku dokumentų pateikimo protokolu pateikti akiniai nuo saulės. Apžiūrimi akiniai yra juodos spalvos rėmu ir kojelėmis. Apžiūrimų akinių dešinysis stiklas yra iškritęs iš rėmo, dešinės pusės akinių kojelė nulenkta į išorę, akinių korpusas pakrypęs. Ant akinių nematyti jokių skiriamųjų užrašų, pavadinimo, šalia akinių matomas padėtas dėklas akiniams, kuris yra juodas, ant jo matomas užrašas „VALENTINO“. Daugiau apžiūros metu tyrimui reikšmingų detalių nefiksuota. Pridėa fotolentelė (b.l. 44-47, 49-51, 52-54). 2023-10-18 pakvitavimu akiniai nuo saulės grąžinti nukentėjusiajai D. A. (b.l. 48)
???2023-11-08 savanorišku dokumentų pateikimo protokolu nukentėjusioji D. A. pateikė: teisinių paslaugų sutartį su priedais (sąskaita, kvitas, sutartis), (duomenys neskelbtini) išrašą, specialisto išvadą. (b.l. 55-58, 59, 60, 61 62, 63).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2023-09-25 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad remiantis D. A., gim. (duomenys neskelbtini), apžiūros duomenimis, pateikiama išvada: D. A. padaryta poodinė kraujosruva kaktos dešinėje, kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu, galimai tiriamosios nurodytu laiku, t.y. 2023-09-21. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. (b.l. 63).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo
Kaltinamoji B. B. savo kaltę dėl jai inkriminuojamų abiejų nusikalstamų veikų prisipažino visiškai, parodė, jog konfliktas su D. A. tęsiasi apie metus laiko. D. turi darbinių reikalų su jos vyru ir matyt jį įsimylėjo ir pradėjo tiesiog jį persekioti. Jos vyras bandė su ja kalbėti, kad ji nepersekiotų, kad jis turi šeimą, kad jam neįdomūs santykiai ne šeimoje, tačiau ji vis tiek nesiliovė. Bandė ir ji su ja kalbėtis, aiškinti, kad jos yra stipri šeima ir tikrai dėl jos neišsiskirs, tačiau jos tai neveikė, ji vis tiek nuo jos vyro neatstojo. Buvo atvejų, kai ji atvažiuodavo naktimis prie namų ir rašė jos vyrui žinutes. Apie tai sužinojo visi aplinkiniai, pradėjo stresuoti jų nepilnamečiai vaikai, bijoti, kad jie su vyru neišsiskirtų. 2023-09-21 apie 08.55 val. ji atvažiavo į (duomenys neskelbtini) prekybos miestelį. Važiuojant aikštele, iš priekio atvažiavo i D. A. Jos sustojo viena prieš kitą. Ji galu prisiparkavo aikštelėje, ji pamačiusi nukentėjusiąją norėjo jos paprašyti, kad ji atstotų nuo jos šeimos. Ji priėjo prie nukentėjusiosios automobilio, nukentėjusioji atidarė langą, buvo užsidėjusi akinius nuo saulės. Ji nukentėjusiosios dar kartą paprašė palikti jos šeimą ramybėje, tačiau ta pradėjo ją įžeidinėti, keiktis necenzūriniais žodžiais. Ji nebesusivaldžiusi dešinės rankos delnu sudavė jai vieną smūgį į veidą, pataikė smilkinio kaktos srityje. Nuo smūgio nukentėjusiajai nukrito akiniai. Taip pasielgė, nes nebežinojo kaip kitaip elgtis šioje situacijoje, kai D. A. įžūliai bando griauti jos šeimą. Supranta, kad pasielgė netinkamai, tačiau tuo metu jau apie tai negalvojo, nes jos emocinė būklė buvo nestabili. Po to ji iškart nuėjo į savo automobilį, atsisėdo ir norėjo važiuoti į darbą, tačiau D. savo automobiliu jai užstojo kelią. Nuoširdžiai gailisi. Nukentėjusioji D. A. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). 2023-09-21 apie 8.55 val. atvyko į (duomenys neskelbtini) maisto turgelį. Kai pasistatė savo automobilį, pamatė, kad prie jos automobilio privažiavo B. B. su savo automobiliu. B. yra jai žinoma, ji dirba tame pačiame pastate. B. turi vyrą D. B., su kuriuo ją sieja darbo reikalai. D. turi (duomenys neskelbtini) įmonę, todėl ji naudojasi jo pervežimo paslaugomis, kai jai reikia siųsti prekes. Pati su B. agresyvi jos atžvilgiu. Iš kitų (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) dirbančių žmonių yra girdėjusi, kad ji ne tik su ja yra agresyvi, nenuspėjama, gali staiga užpulti bet ką ir panašiai. 2023-09-21 apie 8.55 val. jai sėdint automobilyje, priėjo B. B. Galvodama, kad ji nori pasikalbėti, automobilio langą pradarė iki pusės ir B. iškart trenkė jai kumščiu į dešinės pusės smilkinį. Ji dėvėjo akinius nuo saulės, kurie nukrito. Akiniai nuo smūgio sulūžo. Jautė, kad nuo B. sklinda alkoholio kvapas. Paskambino 112.
Taigi, tiek kaltinamoji B. B., tiek nukentėjusioji D. A. patvirtino bylos aplinkybes, esminių prieštaravimų jų parodymuose nėra. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje padarymą patvirtina ir įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys bei vaizdo įrašų medžiaga. Iš vaizdo įrašų aiškiai matyti, kaip įvažiuoja juodas automobilis, aikštele dar matomas važiuojantis pilkos spalvos automobilis, kuris pirmajam automobiliui važiuojant į stovėjimo vietą stabteli. Juodam automobiliui sustojus stovėjimo vietoje pilkasis automobilis pajuda aikštele ir yra pastatomas priekine dalimi į juodąjį automobilį, kiek šonu. Iš pilkojo automobilio vairuotojo vietos išlipa moteris. Moteris matoma einanti link juodojo automobilio vairuotojo durelių. Juodojo automobilio vairuotojo durų langas prasiveria iki pusės, vairuotojo vietoje matomas žmogaus siluetas. Moteris priėjusi prie praviro automobilio lango 8.53.26 val. staigiu judesiu užsimoja kairia ranka pro pravirą langą ties juodos spalvos automobilyje sėdinčiu asmeniu. Tuomet moteris matoma stovinti prie automobilio lango ir skėsčiojanti rankomis. 8.54.47 val. ji nueina nuo juodos spalvos automobilio vairuotojo durelių ir atsisėda į pilkos spalvos automobilį. Tuomet iš stovėjimo vietos išvažiuoja juodos spalvos automobilis, taip pastodamas pilkos spalvos automobiliui kelią. Tačiau po poros sekundžių juodasis automobilis atbulas vėl pastatomas į stovėjimo vietą ir pilkasis automobilis išvažiuoja aikštele, jo vaizdo įraše nebematyti. Juodos spalvos automobilis su vairuotoju tuomet taip pat išvažiuoja.
Nusikalstamos veikos padarymą patvirtina ir specialisto išvada, iš kurios matyti, jog nukentėjusiajai D. A. padaryta poodinė kraujosruva kaktos dešinėje, kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu, galimai tiriamosios nurodytu laiku, t.y. 2023-09-21. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Taigi, visa ši surinktų, ištirtų ir vienas kitą papildančių įrodymų grandinė patvirtina, jog kaltinamoji B. B. padarė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, t.y. tyčia sužalojo nukentėjusiąją D. A. į veido sritį smūgiuodama.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, dėl ko būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata, arba jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama. Baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai. Kaltės turinys atskleidžiamas ne tik kaltinamojo, nukentėjusiojo parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius požymius, faktines aplinkybes – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą ir panaudotas priemones, padėtį, buvusią juos padarant, konflikto priežastį, eigą, kilusius padarinius ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-P-1/2014, 2K-7-130-699/2015, 2K-65-489/2018).
Iš BK 140 straipsnio 1 dalies normos turinio matyti, kad įstatymų leidėjas neišskyrė nei veikos padarymo tikslo, nei motyvų kaip būtinųjų jos sudėties požymių, todėl į kaltininko motyvus ir tikslus gali būti atsižvelgiama skiriant bausmę, tačiau nėra keliamas reikalavimas kiekvienu atveju konstatuoti, kad kaltininkė tam tikrus veiksmus prieš nukentėjusiąją atliko būtent išimtinai siekdamas sukelti jai skausmą ar nežymiai sutrikdyti jai sveikatą.
Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu nustatė ir pripažįsta, kad kaltinamoji B. B. smūgiuodama nukentėjusiajai D. A. į veido sritį padarė šiai nežymų sveikatos sutrikdymą, poodinę kraujosruvą kaktos dešinėje pusėje, sužalojimą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Kaltinamoji B. B. nusikalstamą veiką padarė tyčia, ji suvokė, kad gali ppadaryti sveikatos sužalojimą nukentėjusiajai, ją tenkino bet kokios pasekmės, t.y. veikė nekonkretizuota tyčia. Nukentėjusiajai D. A. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sukėlus tokias pasekmes, nusikalstama veika baigta.
Tokiu būdu teismas kruopščiai ištyręs bei įvertinęs visus bylos duomenis kaip įrodymus tiek atskirai, tiek sujungdamas į vientisą logiškai pagrįstą įrodymų grandinę, vienus įrodymus šioje baudžiamojoje byloje papildydamas kitais, tarpusavyje sutampančiais duomenimis, atsižvelgdamas į jų pagrindų nustatytas faktines aplinkybes konstatuoja, kad B. B. padarė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamosios B. B. atsakomybę lengvina tai, jog ji prisipažino savo kaltę padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios B. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių dėl šios nusikalstamos veikos teismas nenustato.
IV. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 3 dalyje, padarymo
Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šio nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškia alternatyviais veiksmais – svetimo turto sunaikinimu arba sugadinimu, dėl ko turtas tampa nebetinkamas naudoti pagal paskirtį. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius – konkretaus turto sunaikinimą ar sugadinimą, taip pat turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių. Subjektyviai veika pasireiškia tiesiogine ar netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas, ir šių padarinių nori arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Šios nusikalstamos veikos motyvai veikos kvalifikavimui reikšmės neturi (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-60-495/2023, 2K-128-511/2022). BK 187 straipsnio 3 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą.
Pagal BK 190 straipsnio 1 dalyje pateiktą sąvokų išaiškinimą, pagal BK 187 straipsnio 3 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tada, kai sunaikinto ar sugadinto svetimo turto vertė iki sunaikinimo viršijo 3 MGL (150 Eur) dydžio sumą, bet neviršijo10 MGL dydžio sumos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog B. B. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje.
BK 187 str. 3 d. veikos objektyvieji požymiai yra pavojinga veika, priežastinis ryšys ir padariniai; subjektyviosios pusės požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant savo veikos pavojingumą, numatant, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas ir tokių pasekmių norint arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžiant joms atsirasti. Sprendžiant apie tyčios buvimą kaltininko veiksmuose, pirmiausiai turi būti įvertinamas kaltininko elgesys. O ir nagrinėjamu atveju, objektyvus kaltinamajai inkriminuojamos ir BK 187 str. 3 d. numatytos veikos sudėties subjektyviojo požymio – kaltės – turinio ištyrimas yra svarbus tinkamam jos veikos kvalifikavimui.
Kaltinamoji B. B. nematė, jog akiniai sulūžo, tačiau pati parodė, jog prieš smogiant nukentėjusiajai D. A. į veidą, ši dėvėjo akinius nuo saulės. Taigi, kaltinamoji veikė nekonkretizuota tyčia, suprato, kad gali smūgiu sugadinti akinius, leido tokioms pasekmėms kilti. Nukentėjusioji D. A. patvirtino, jog įvykio metu dėvėjo akinius, kurie nuo smūgio nukrito nuo veido. Tai, jog akiniai nukrito, neneigė ir kaltinamoji. Šios nusikalstamos veikos aplinkybes patvirtina ir daikto apžiūros protokolas.
Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti nukentėjusiosios D. A. 2023-0-18 savanorišku dokumentų pateikimo protokolu pateikti akiniai nuo saulės. Apžiūrimi akiniai yra juodos spalvos rėmu ir kojelėmis. Apžiūrimų akinių dešinysis stiklas yra iškritęs iš rėmo, dešinės pusės akinių kojelė nulenkta į išorę, akinių korpusas pakrypęs. Ant akinių nematyti jokių skiriamųjų užrašų, pavadinimo, šalia akinių matomas padėtas dėklas akiniams, kuris yra juodas, ant jo matomas užrašas „VALENTINO“. Daugiau apžiūros metu tyrimui reikšmingų detalių nefiksuota. Pridėa fotolentelė
Pažymėtina ir tai, kad teisminėje praktikoje ne kartą išaiškinta, jog kvalifikuojant veiką pagal BK 187 str. sugadinto ar sunaikinto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu. Turto vertė gali būti nustatoma įvairiais būdais: pagal pirkimo–pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus, daikto vertė – (didmeninė, rinkos, komiso kaina) – nustatoma nusikalstamos veikos padarymo metu. Paprastai teismų praktikoje kasdieninio vartojimo daiktų vertė yra nustatoma pagal nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo parodymus ir, tik kilus abejonėms ar kaltinamajam reiškiant prieštaravimus, pasitelkiama šios srities specialisto pagalba ar skiriama prekinė ekspertizė (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-126-495/2021, Nr. 2K-240-696/2017, Nr. 2K-693/2007 kt.).
Tai, jog akiniai kainavo 200 Eur patvirtina nukentėjusiosios D. A. parodymai, nukentėjusioji akinių pirkimo kvito neišsaugojo, tačiau nukentėjusioji ir negalėjo numatyti, jog prieš ją bus padaryta nusikalstama veika.
Tiek pačios kaltinamosios, tiek nukentėjusiosios parodymai, vertinant juos kartu su ankščiau aptartais įrodymais, patvirtina, kad kaltinamoji veikė netiesiogine tyčia. Sugadinus akinius, kaltinamosios nusikalstama veika buvo baigta.
Taigi, B. B. automobilių stovėjimo aikštelėje priėjusi prie D. A. automobilo ir kumščiu smogusi nukentėjusiajai į veidą (kaktos srityje), pataikydama į akinius, kurie nuo smūgio sulūžo, tokiu būdu tyčia sugadino svetimą nukentėjusiajai D. A. priklausantį 200 Eurų vertės turtą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamosios B. B. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 3 dalį.
Kaltinamosios B. B. atsakomybę lengvina tai, jog ji prisipažino savo kaltę padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios B. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių dėl šios nusikalstamos veikos teismas nenustato.
V. Dėl nukentėjusiosios D. A. civilinio ieškinio bei advokato išlaidų
Nukentėjusioji D. A. pateikė civilinį ieškinį 2583,30 EUR sumai dėl turtinės ir neturtins žalos atlyginimo. (b.l. 64-66). Civiliniame ieškinyje nukentėjusioji nurodo, jog 2023-09-21 apie 08:55 vai. (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), sėdint prie vairo automobilio Mercedes Benz markės, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), staiga su riksmais pribėgo B. B. ir pradėjo belsti į jos mašinos langą. Galvodama, kad kažkas atsitiko, ji atidarė automobilio langą ir iškart pro atidarytą automobilio langą B. B., nuo kurios sklido alkoholio kvapas, tyčia sudavė ranka vieną kartą jai į veidą smilkinio pusėje ir ji pajuto stiprų fizinį skausmą. Nuo smūgio lūžo akinių stiklas, kuris sužeidė jai veidą, žaizda pradėjo kraujuoti. Išsigandusi ir nesupratusi kas vyksta, ji staigiai uždarė automobilio langą ir iš karto paskambino Skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112, kad pranešti apie įvykį ir iškviesti policiją. B. B. ji pažįsta, nes abi dirba tame pačiame (duomenys neskelbtini) pastate. Kadangi (duomenys neskelbtini) teritorija stebima vaizdo kameromis, tai minėtas įvykis yra užfiksuotas. Apsaugos darbuotojas patikrinęs vaizdo įrašą nurodytu laiku, parodė jai užfiksuotą minėtą įvykį, kuriame buvo matyti B. B. priėjimas prie jos automobilio, beldimas į automobilio stiklą ir jos puolimas. Dėl neteisėtų tyčinių B. B. veiksmų, ji patyrė fizinį kūno sužalojimą - stiprų fizinį skausmą galvos smilkinio pusėje, kad net aptemo akyse, vos neprarado sąmonės. Kadangi nuo smūgio lūžo akinių stiklas, tai akinių stiklu buvo sužeistas jos veidas - dešinėje veido pusėje atsirado kraujuojanti žaizda. Po įvykio, t.y. 2023-09-21 (ketvirtadienį), ji paskambino telefonu į Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyrių (adresas (duomenys neskelbtini), tel. (duomenys neskelbtini)) dėl kūno sužalojimo ekspertizės atlikimo (abdukcijos), bet ją dėl didelio užimtumo registravo ir priėmė tik 2023-09-25 (pirmadienį). Tuo metu ji sumuštą vietą šaldė ledu, tepė gydomuoju tepalu („Traumel“,“Badiaga“ ir kt.), veido kraujuojančią žaizdą dezinfekuodavo, gėrė (duomenys neskelbtini) vaistus - (duomenys neskelbtini) tabletes, gėrė (duomenys neskelbtini) arbatą, kad sumažinti stresą. Po keletą dienų, t.y. 2023-09-23 jai pradėjo skaudėti abiejų akių srityse ir pasirodė mėlynės, tai poodinių kraujagyslių pažeidimo pasekmė. Veidas patino, dešinė veido pusė buvo skausminga ir jautri. 2023-09-25, 08:35 val. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriuje po apžiūros atlikimo, ji gavo Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertės R. G. specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), konstatuojančią, kad „1. D. A. padaryta poodinė kraujosruva kaktos dešinėje, kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu, galimai tiriamosios nurodytu laiku, t.y. 2023-09-21. 2. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikimu.“ Šios nusikalstamos veikos metu ji patyrė moralinę bei materialinę žalą. Natūralu, kad dėl šios nusikalstamos veikos ji patyrė dvasinį sukrėtimą ir išgyvenimus, didžiulį psichologinį bei moralinį diskomfortą. Minėtas stiprus smūgis buvo netikėtas ir tyčinis, todėl ji išsigando. Dėl šio įvykio ir dėl įtariamosios B. B. tolimesnių veiksmų ir elgesio ji iki šiol jaučiasi nesaugi, blogai miegojo naktimis, kadangi B. B., nepaisant pradėto ikiteisminio tyrimo ir toliau grasina su ja fiziškai susidoroti. B. B. nori sužlugdyti ir jos verslą, todėl rašo jos verslo klientams užsienyje (duomenys neskelbtini) bei Lietuvoje jos atžvilgiu žeminančius pranešimus, jos darbovietėje skleidžia gandus apie jos verslą ir asmeninį gyvenimą, rašo netinkamo turinio žinutes jos dukrai K. ir t.t. Neabejotina, kad toks B. B. atviras smurto panaudojimas ir jos veiksmai, pažeidė jos garbę ir orumą, sukėlė jai didelį ir ilgalaikį dvasinį sukrėtimą, nes įvykis vyko viešoje vietoje, šalia jos darbovietės, bendradarbių, pažįstamų bei klientų akivaizdoje. Buvo padaryta neigiama įtaka jos verslo interesams ir sumenkino jos autoritetą. Ji beveik dvi savaites turėjo nepatogumų dėl savo išorinės veido išraiškos bei buvo priversta gydyti veido žaizdą, maskuoti sužeistą veidą, kad galėtų pasirodyti viešumoje. Patirtą neturtinę žalą dėl B. B. padarytos nusikalstamos veikos vertina 2 000 Eur. Minėtą sumą nori panaudoti savo gydymui - atstatyti ir sustiprinti sveikatą po patirto streso ir sveikatos sutrikimo. Dėl B. B. nusikalstamos veikos ji patyrė ir materialinę žalą, nes buvo nepataisomai sugadintas jai priklausantis turtas - sulaužyti šiemet pirkti saulės akiniai Valentino markės, kurių vertė yra 200 Eur. Pirkimo - pardavimo čekis neišsaugotas. Akiniai nuo saulės buvo įsigyti Ispanijos oro uoste. Už abdukcijos atlikimą buvo sumokėta 23 Eur 30 centų. Už teisinės pagalbos teikimą, buvo sumokėta 360 Eur. Darytina išvada, kad patirtą žalą 2 583 Eur 30 centų sumoje, atsižvelgiant į B. B. kaltę, jos turtinę padėtį, jos netinkamą elgesį yra protinga ir priteistina. B. B. pabėgo iš įvykio vietos, nepasidomėjo jos sveikatos būkle, nesuteikė jai pirmosios pagalbos ir iki šiol neatsiprašė, ir nei karto nepasidomėjo jos sveikata. Akivaizdu, kad toks B. B. elgesys neatitinka visuomenės moralės principų. B. B. iki šiol nepripažįsta savo kaltės, nesigaili dėl savo nusižengimo ir nenori geranoriškai padengti jos patirtos materialinės ir moralinės žalos bei turėtų procesinių išlaidų. Remdamasi aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, kad ji patyrė lengvą kūno sužalojimą bei stresą, todėl buvo priversta kreiptis į medicinos įstaigą ir vartoti raminamus vaistus, taip pat vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso prašo pripažinti ją, D. A., a.k. (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) civiliniu ieškovu 2 583 Eur 30 centų sumai mano patirtai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti: turtinei žalai atlyginti 583 Eur 30 centų neturtinei žalai atlyginti 2 000 Eur.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 str. numato, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios (BPK 111 straipsnis). Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas (įpareigoja asmenis laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos bei numato, jog padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais - ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 str.). CK 6.249 str. nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.
Dėl turtinės žalos. Dėl neteisėtų kaltinamosios B. B. veiksmų buvo sugadintas nukentėjusiajai priklausantis turtas - akiniai, ką patvirtina akinių apžiūros protokolas, nukentėjusiosios parodymai. Nukentėjusioji nurodė, jog akiniai vardinaii – „Valentino“, pirkti Ispanijos aerouoste. Nukentėjusioji neturėjo pareigos išsaugoti akinių pirkimo dokumento, jos nurodyta suma protinga, nėra per didelė. Atsižvelgiant į tai, 200 Eur suma iš kaltinamosios priteistina, nes akiniai sulaužyti kaltinamosios veiksmais. Be to, nustatyta, jog nukentėjusioji už abdukcijos atlikimą sumokėjo 23 Eur 30 centų. Atsižvelgiant į tai, ir šioje dalyje turtins reikalavimas tenkintinas. Nukentėjusioji šioje ieškinio dalyje taip pat prašo atlyginti advokato turėtas išlaidas, tačiau šis klausimas spręstinas atskirai pagal normas, reglamentuojančias procesinių išlaidų atlyginimą. Taigi, iš kaltinamosios B. B. nukentėjusiosios D. A. naudai priteistina atlyginti 223,30 Eur turtinės žalos.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Nukentėjusioji D. B. prašo atlyginti 2000 Eur neturtinę žalą. Nurodo, jog dėl šios nusikalstamos veikos ji patyrė dvasinį sukrėtimą ir išgyvenimus, didžiulį psichologinį bei moralinį diskomfortą. Minėtas stiprus smūgis buvo netikėtas ir tyčinis, todėl ji išsigando. Dėl šio įvykio ir dėl B. B. tolimesnių veiksmų ir elgesio ji iki šiol jaučiasi nesaugi, blogai miegojo naktimis, kadangi B. B., nepaisant pradėto ikiteisminio tyrimo ir toliau grasina su ja fiziškai susidoroti. B. B. nori sužlugdyti ir jos verslą, todėl rašo jos verslo klientams užsienyje (duomenys neskelbtini) bei Lietuvoje jos atžvilgiu žeminančius pranešimus, jos darbovietėje skleidžia gandus apie jos verslą ir asmeninį gyvenimą, rašo netinkamo turinio žinutes jos dukrai K. ir t.t. Neabejotina, kad toks B. B. atviras smurto panaudojimas ir jos veiksmai, pažeidė jos garbę ir orumą, sukėlė jai didelį ir ilgalaikį dvasinį sukrėtimą, nes įvykis vyko viešoje vietoje, šalia jos darbovietės, bendradarbių, pažįstamų bei klientų akivaizdoje. Buvo padaryta neigiama įtaka jos verslo interesams ir sumenkino jos autoritetą. Ji beveik dvi savaites turėjo nepatogumų dėl savo išorinės veido išraiškos bei buvo priversta gydyti veido žaizdą, maskuoti sužeistą veidą, kad galėtų pasirodyti viešumoje.
Spręsdamas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas vertina ir atsižvelgia į byloje nustatytas aplinkybes dėl nusikaltimo, įstatymų nuostatas tokiais ir panašiais atvejais, suformuotą teismų praktiką. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais CK 6.250 straipsnio 1 dalis. Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais.
Žemesnės instancijos teismas
Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).
Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydį lemiantis esminis kriterijus – nukentėjusiojo patirti neigiami padariniai sveikatai, kuriuos parodo ne tik sveikatos sutrikdymo mastas, jo sunkumas (sunkus, apysunkis ar kt.), jo pobūdis, bet ir kitos aplinkybės, apibūdinančios žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos įvertinimas pinigais) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam sužalotojo gyvenimui, kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo, ir t. t. Taip pat turi reikšmę (yra pakankamai svarbios aplinkybės) žalą padariusio asmens kaltė, nusikaltimo sunkumas ir pan. Kai kaltininkas nusikalstamą veiką padaro tyčia, kai jo neteisėti veiksmai rodo didesnį pavojingumą, tokiais atvejais taikytina didesnė atsakomybė (kaip žalos dydžio išraiška) nei neatsargios, mažiau pavojingos nusikalstamos veikos atveju. Kaltininko turtinė padėtis, kitos aplinkybės, susijusios su jo interesų gynimu, nėra lygiareikšmės nusikaltimo pasekmėms, todėl negali turėti esminės įtakos žalos dydžiui.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013).
Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.
Teismo vertinimu, šioje baudžiamojoje byloje akivaizdu, kad dėl padaryto sveikatos sužalojimo nukentėjusioji D. A. patyrė skausmą, taip pat neigiamus išgyvenimus, susijusius tiek su gydymu, tiek su buitiniais nepatogumais, turėjo diskomfortą po įvykio darbe, nes kaltinamoji sudavė smūgį į veidą, atsirado kraujosruva kaktoje. Nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas: kuris pasireiškė poodine kraujosruva kaktos dešinėje pusėje.
Pati nukentėjusioji nurodė, jog iki šiol jaučia psichologinį nerimą, baimę, jaučiasi nesaugiai, tačiau, kita vertus, neneigia, jog konfliktas tarp jos ir kaltinamosios kilo dėl kaltinamosios vyro, nurodė, kad kai kurias žinutes kaltinamosios vyrui ji rašė, jų nepaneigė, nurodė, jog lankėsi atostogų metu tame pačiame viešbutyje kaip ir kaltinamosios sutuoktinis.
Teismas neturi pagrindo netikėti nurodytais tiek civiliniame ieškinyje, tiek teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiosios teiginiais, kaip minėta, nusikalstama veika sukėlė pasekmes – nežymų sveikatos sutrikdymą. Nagrinėjamu atveju nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į visumą bendrųjų šiam dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių, kartu ir į specifines, konkrečiai šiai situacijai reikšmingas aplinkybes. Šioje byloje kaltinamoji nusikalstamais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą, smūgiavo į veidą. Siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusiosios asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų, svarbu atsižvelgti ir į kaltinamosios turtinę padėtį, jos galimybes atlyginti žalą. Taigi, įvertinama ir kaltinamosios padėtis, ji darbingo amžiaus, dirbanti, neįgalumo neturi, augina du nepilnamečius vaikus, neturi nustatytų sunkių gyvenimo aplinkybių, dėl kurių negalėtų sumokėti ieškinio, šiuio metu skiriasi su vyru, teigia, jog nukentėjusioji to priežastis. Žinoma, tai nepateisina kaltinamosios veiksmų, net jeigu iš tiesų nukentėjusioji ir būtų skyrybų priežastis. Tačiau šio teiginio teismas nevertina. Kaltinamoji nusikalstamą veiką padarė tyčia, padaryta nusikalstama veika nesunki, smurtinė, sukėlė, kaip minėta, pasekmes –nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajai ir skausmą bei kita veika sugadino nukentėjusiosios turtą - akinius.
Lygiateisiškumo principas reikalauja, kad analogiškos bylos būtų sprendžiamos panašiai.
Teismas, įvertinęs paskutiniu metu teismų praktikoje priteisiamus neturtinės žalos dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo dydžius, pastebi, kad jie svyruoja nuo 100 eurų iki 1 200 eurų (pvz.: Vilniaus apygardos teismo nutartys ir nuosprendžiai Nr. 1A-290-891/2022, 1A-132-988/2022, 1A-219-851/2022, 1A-138-1035/2022, Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. 1A-106-606/2022, Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1A-281-923/2022, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-128-489/2020, 2K-205-719/2020, 2K-142-303/2021). Pažymėtina, kad 1 000 eurų ir didesnės sumos priteisiamos tik tais atvejais, kai nustatytas itin intensyvus smurtas (pvz., ne mažiau nei 16 trauminių poveikių), neturtinė žala patiriama ne vien dėl sveikatos sutrikdymo (pvz. nukentėjusioji išgyvena ir dėl vaikų patiriamo smurto), nukentėjusiems lieka akivaizdžios sveikatos sutrikdymo pasekmės ir kt.
Nagrinėjamu atveju, teismas, įvertinęs CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad nukentėjusiosios prašomas priteisti neturtinės žalos 2000 eurų dydis yra šiek tiek per didelis, todėl mažintinas. Atsižvelgiant į tai, kad sužalojimo metu nukentėjusioji juto fizinį skausmą, jai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, paskemės – kraujostruva, tačiau ne skruostuose, o kaktoje, kuri mažiau matoma negu atidengtas veidas, sveikatos sutrikimas nesitęsė ilgai, nukentėjusioji jauna, darbingo amžiaus. Tokiu būdu atsižvelgęs į visus įmanomus ir privalomus neturtinės žalos kriterijus teismas mato pagrindą iš B. B. nukentėjusiosios naudai priteisti 100 eurų kaip neturtinės žalos atlyginimą. Teismo vertinimu būtent toks neturtinės žalos dydis atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kilusius padarinius, taip pat kaltininkės turtinę padėtį, kaltės turinį ir pasekmes, bei yra pakankamas užtikrinti kaltininkės ir nukentėjusiosios interesų pusiausvyrą.
Dėl advokato išlaidų. Nukentėjusioji D. A. ir jo atstovė advokatė prašė iš kaltinamosios priteisti patirtas pradžioje 360 Eur, vėliau papildė, jog dar 720 eurų dydžio atstovavimo išlaidas už advokatės Natalijos Šipovskajos paslaugas.
Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Sprendžiant prašymą dėl tokių išlaidų priteisimo, teismas privalo atsižvelgti ir į nuteistojo turtinę padėtį ir gali tokių išlaidų nepriteisti arba jų dydį sumažinti. Pabrėžtina, kad pagal minėtą normą teismas turi teisę, bet ne pareigą, asmenį pripažinus kaltu iš pastarojo priteisti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas. Tai nėra imperatyvus įstatymo reikalavimas, todėl bylą nagrinėjantis teismas turi diskreciją dėl to priimti sprendimą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes. Paminėta įstatymo nuostata nesukuria proceso dalyviams, taip pat ir nukentėjusiajam, teisinio lūkesčio, kad baudžiamojoje byloje bus kompensuotos bet kokio dydžio ir visos patirtos teisinės išlaidos.
Teismui buvo pateikti pinigų priėmimo kvitai, dokumentai dėl patirtų nukentėjusiosios 1080 Eur advokatei išlaidų. Tokiu būdu abejonių dėl patirtų išlaidų dydžio nekyla. Iš nukentėjusiosios pateiktų duomenų matyti, kad pastarajai teisinės paslaugos buvo teikiamos tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu. Nukentėjusioji kartu su atstovu advokatu parengė civilinį ieškinį, teikė ir prie ieškinio į bylą dokumentus. Nukentėjusioji buvo atstovaujama ir ikiteisminio tyrimo metu, jai teisinės paslaugos buvo teikiamos ir bylą nagrinėjant teisme, advokatė dalyvavo teisiamajame posėdyje, atstovavo nukentėjusiąją, sakė baigiamąją kalbą.
Nuspręsdamas dėl proceso išlaidų priteisimo teismas privalomai atsižvelgia ir į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintas „Rekomendacijas dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo“. Remiantis šių rekomendacijų 9 punktu ir Lietuvos statistikos departamento paskelbtą 2021 metu IV ketvirčio vidutinį mėnesinį darbo užmokestį (bruto) šalies ūkyje (neskaitant individualių įmonių), kurį sudaro 1679,30 Eur, indeksavus rekomendacijų 10 punkte (su papunkčiais) nustatytų koeficientų atitinkančiais dydžiais teismo priteisiama proceso išlaidų suma neviršija pagal rekomendacijas apskaičiuotino atlygintinų išlaidų maksimalaus dydžio.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta nukentėjusiosios D. A. prašymas tenkintinas ir iš kaltinamosios B. B. priteistinos atlyginti 1080 Eur dydžio nukentėjusiosios advokato išlaidos.
VI. Bausmės skyrimo motyvai kaltinamajai B. B.
Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 3 dalis numato jog tas, as, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.
Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.
Teismas, skirdamas bausmę B. B. atsižvelgia į kaltinamosios padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir baigtumą, kaltininkės kaltės formą – kaltinamoji padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai, bei tyčinį baudžiamąjį nusižengimą, abi veikos baigtos. Kaltinamosios B. B. atsakomybę lengvina prisipažinimas ir gailėjimasis, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių dėl abiejų veikų nenustatyta.
Teismas taip pat atsižvelgia ir į kitus kaltinamosios B. B. asmenybę apibūdinančius duomenis – yra dirbanti, turi pastovią gyvenamąją vietą, turi du nepilanmečius vaikus, šiuo metu, iš jos žodžių, skiriasi su vyru, neįgalumo grupės neturi.
Duomenų apie tai, kad k kaltinamoji būtų gydyta Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, Vilniaus priklausomybės ligų centre registruotas teismui nepateikta.
Kaltinamoji B. B. neteista, administracine tvarka bausta (b.l. 155-184).
Atsižvelgdamas į visas išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad šiuo atveju Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajai B. B. už padarytą nusikaltimą bei baudžiamąjį nusižengimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – laisvės apribojimą, bausmės laikotarpiu kaltinamąją įpareigojant dirbti, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktas) bei atlyginti nukentėjusiajai D. A. padarytą turtinę žalą (baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta Lietuvos Respublikos BK 69 straipsnyje). Teismo vertinimu, laisvės apribojimo bausmė su šiuo įpareigojimu bei baudžiamojo poveikio priemone, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju atitiks protingumo ir teisingumo kriterijus bei padės įgyvendinti bausmės paskirtį, skatins kaltinamąją kontroliuojamam probacijos tarnybos būti atsakinga, valdyti emocijas ir ateityje nenusikalsti.
Kadangi nusikalstamos veikos padarytos idealiąja nusikalstamų veikų sutaptimi, paskirtos bausmės bendrintinos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, švelnesnę bausmę apimant griežtesne bausme, ir skirtina subendrinta bausmė, paskiriant tą patį įpareigojimą bei baudžiamojo poveikio priemonę.
Kaltinamoji sulaikyta nebuvo.
VII. Dėl kardomųjų priemonių
Kaltinamajai B. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (89-92), paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį – naikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-
nusprendžia:
B. B. pripažinti kalta padarius Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje bei BK 187 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamas veikas ir ją nubausti:
pagal BK 140 straipsnio 1 dalį - laisvės apribojimu 4 mėnesiams, be intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimą: 1) pradėti dirbti, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktas); bei baudžiamojo poveikio priemonę: per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajai D. A. padarytą 223,30 Eur turtinę žalą (Lietuvos Respublikos BK 69 straipsnis).
Pagal BK 187 straipsnio 3 dalį – laisvės apribojimu 4 mėnesiams, be intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimą: 1) pradėti dirbti, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktas); bei baudžiamojo poveikio priemonę: per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajai D. A. padarytą 223,30 Eur turtinę žalą (Lietuvos Respublikos BK 69 straipsnis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Bk 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir kaltinamajai B. B. paskirti galutinę bausmę - laisvės apribojimą 4 mėnesiams, be intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimą: 1) pradėti dirbti, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktas); bei baudžiamojo poveikio priemonę: per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajai D. A. padarytą 223,30 Eur turtinę žalą (Lietuvos Respublikos BK 69 straipsnis).
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Nukentėjusiosios D. A. civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti 2583,30 EUR žalą, tenkinti iš dalies ir priteisti atlyginti nukentėjusiosios D. A. naudai iš kaltinamosios B. B. 223,30 Eur turtinės žalos bei 100 Eur neturtinės žalos.
Iš kaltinamosios B. B. nukentėjusiosios D. A. naudai priteisti atlyginti 1080 Eur dydžio nukentėjusiosios advokato išlaidų.
Kaltinamajai B. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.
Išaiškinti kaltinamajai, kad: laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.
Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.