- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-08-09
- Bylos Nr.
- 2A-240-577/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-02634-2009-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Atsakovas
- UAB Vilniaus miesto savivaldybės
- Ieškovas
- UAB „Rytų skirstomieji tinklai“
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Rytų skirstomieji tinklai“ (dabar AB Lesto) ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 1104,23 Lt skolą, 5 proc. procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad AB „Rytų skirstomieji tinklai“ tiekia elektros energiją butui (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Paskutinį kartą už bute suvartotą elektros energiją mokėta 2006 metais gegužės mėnesį. Laikotarpiu nuo 2003-06-01 iki 2008-05-07 bute buvo vartojama elektros energija, už kurią pilnai neatsiskaityta, todėl susidarė 1 104,23 Lt skola. Atsakovas yra minėtų patalpų savininkas, todėl pareiga atsiskaityti su ieškovu kyla atsakovui – savivaldybei.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad teiktos elektros energijos vartotojas buvo tretysis asmuo M. R., kuri ir turėtų padengti įsiskolinimą, tačiau jai mirus prievolė baigėsi.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-03-16 sprendimu ieškinį tenkino – priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 1 104,23 Lt skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2009-03-12 – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 64 Lt bylinėjimosi išlaidų; valstybės naudai iš atsakovo priteisė 11,79 Lt pašto išlaidų.
Šalies argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-03-16 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti kai nepagrįstą. Nurodo, kad butas (duomenys neskelbtini), buvo išnuomotas M. N. R., todėl ji buvo teikiamos elektros energijos vartotoja ir ji privalėjo už ją mokėti. M. N. R. mirė 2007-11-22. Kai skolininkas miršta, prievolė baigiasi, jeigu negali būti įvykdyta nedalyvaujant pačiam skolininkui arba kitokiu būdu yra neatsiejamai susijusi su skolininko asmeniu. Apie galimus turto įpėdinius jokių duomenų nėra, todėl jos prievolė mokėti skolą turėtų būti laikoma pasibaigusia. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, yra būtina koncentruotis ties klausimu – kas yra galutinis šilumos faktinis vartotojas. Taip pat teismas nepagrįstai priteisė 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kadangi tarp ieškovo ir atsakovo nėra susiklostę prievoliniai teisiniai santykiai. Apeliantas pažymi, kad ieškovo, kaip verslininko, kuriam keliami didesni atidumo ir rūpestingumo standartai, pareigos galėjo lemiamai įtakoti tokios didelės žalos atsiradimą. Jeigu ieškovas nevykdė įstatymuose ir kituose teisės aktuose nurodytų prievolių, jo neteisėti veiksmai negali tapti teisėtu ir pagrįstu reikalavimu priteisti skolą už elektros energijos vartojimą.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su skundo motyvais nesutinka ir prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinio skundo ribose. Teismas, išnagrinėjęs bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad nėra pagrindo iš esmės teisėtam ir pagrįstam teismo sprendimui pakeisti arba panaikinti.
Bylos medžiaga nustatyta, kad butui (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2003-06-01 iki 2008-05-07 paskaičiuota 1 104,23 Lt skola už bute suvartotą elektros energiją. Butas nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Jis buvo išnuomotas M. N. R., kuri mirė 2007-11-22. Su ieškovu nuomininkė rašytinės elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties nebuvo sudariusi.
Apeliacinės instancijos atmeta apelianto argumentus dėl netinkamo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos taikymo nagrinėjamoje byloje. Teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus (CPK 4 str.). Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai. Užtikrinant teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę (be kitų svarbių veiksnių) turi šie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose; aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, peržiūrėdami žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimus, privalo tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visada tais pačiais teisiniais kriterijais; tie kriterijai turi būti aiškūs ir ex ante žinomi teisės subjektams, inter alia žemesnės instancijos teismams (bendrosios kompetencijos teismų jurisprudencija turi būti prognozuojama). Esami aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bet ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus (inter alia Lietuvos apeliacinį teismą ir Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą) (Konstitucinio Teismo 2007-10-24 nutarimas). Taigi, sprendžiant ginčą, kilusį dėl to, kas – nuomininkas ar savininkas turi apmokėti susidariusį įsiskolinimą už tiektą šilumos energiją butui, teismas privalo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės normų išaiškinimais civilinėse bylose, kurių faktinės aplinkybės (ratio decidendi) yra tapačios ar iš esmės panašios.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau ne vienoje nutartyje (pvz. 2008-01-30 nutartis c.b. Nr. 3K-3-3/2008; 2009-07-09 nutartis c.b. Nr. 3K-3-280/2008) yra pažymėjęs, kad savivaldybė, nuomodama socialinį būstą, atsako už tinkamą tokios funkcijos vykdymą ir neturi pagrindo vienašališkai perkelti rizikos dėl asmenų, kuriems ji suteikia būstą, veiksmų ūkio subjektams, teikiantiems energiją savivaldybei nuosavybės teise priklausančioms gyvenamosioms patalpoms, kurias ji nuomoja, nes tai prieštarautų teisės aktams, reglamentuojantiems energijos tiekimo teisinius santykius, teisingumo ir protingumo kriterijams.
Priešingai, nei teigia apeliantas, teismų praktika analogiškose bylose yra galutinai suformuota ir pirmos instancijos teismas pagrįstai taikė pagal precedentą – normų išaiškinimus analogiškose civilinėse bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-12-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2009, 2008-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008, 2007-07-09 nutartis civilinėje byloje 3K-3-280/2009, 2009-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2009 ir kt.)
Pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos šios kategorijos bylose. Elektros energijos tiekėjas ir pastato savininkas bei panaudos gavėjas gali susitarti dėl to, kad panaudos gavėjas taps elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties šalimi, o jeigu nėra tokio susitarimo, elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties šalis yra pastato, kuriam tiekiama elektros energija, savininkas. Tuo atveju, kai nėra sudarytos individualios rašytinės elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šiose sąlygose nurodytų šalių – tiekėjo ir pastato savininko – elektros energijos vartotojo. Nesudarius rašytinės sutarties su elektros energijos tiekėju dėl Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio pastato, pirmos instancijos teismas pagrįstai laikė, kad elektros energijos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas elektros energijos tiekėjo ir pastato, į kurį tiekiama elektra, savininko Vilniaus miesto savivaldybės nuo pastato elektros įrenginių prijungimo prie elektros perdavimo datos iki šalys sudarys elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį pagal individualiai aptartas sąlygas.
Byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą konstatuoti, kad atsakovas neprivalo apmokėti už elektros energiją minėtam pastatui, nes byloje nebuvo pateikta individuali rašytinė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp atsakovo ir M. N. R.. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas nesiėmė jokių teisinių veiksmų savo, kaip minėto pastato savininko, interesų užtikrinimui ir įgyvendinimui.
Apeliantas nesutinka su pirmos instancijos teismo priteistomis iš atsakovo ieškovo naudai 5 proc. dydžio metinėmis palūkanomis už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, t.y. procesinėmis palūkanomis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal LR CK 6.37 str. 2 d. ir CK 6.210 str. 1 d. pagrindas priteisti šias palūkanas yra atsakovo atsakomybė už tai, kad jis, kaip turto savininkas, prievolės apmokėti už patiektą elektros energiją nevykdė geruoju, dėl to ieškovas, kaip kreditorius, turėjo kreiptis į teismą. Per bylinėjimosi laiką atsakovas naudojosi ieškovo naudai mokėtinomis piniginėmis lėšomis, gavo iš to naudos, tuo pažeisdamas ieškovo, kaip kreditoriaus, interesus ir pagal CK 6.37 str. 2 d. turi mokėti palūkanas, kurios vertinamos kaip minimalūs ieškovo nuostoliai. Procesinių palūkanų mokėjimas, kaip civilinė atsakomybė, kyla iš atsakovo, kaip savininko, neteisėtų veiksmų – pinigų nesumokėjimo geruoju, esant atsakovo, kaip savininko, galiojančiai prievolei apmokėti už patiektą elektros energiją. Kiti apelianto argumentai nagrinėjamu atveju yra teisiškai nereikšmingi, įtakos priimtam sprendimui neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.