- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-10-22
- Bylos Nr.
- 1-2587-957/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-47862-2020-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius
- Kaltinamasis
- V. L.
- Civilinis ieškovas
- D. Č.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.4.4.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
- 1.2.22.1.1Neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis (BK 253 str. 1 d.)
- 1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, vykdantis individualią veiklą, teistas 8 kartus:
1. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2005 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų keturių 4 laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas vadovaujantis BK 92 straipsnio nuostatomis atidėtas 1 metams, įpareigojant tęsti mokslą, iki 2005 m. gruodžio 1 d. atlyginti nusikaltimais padarytą žalą nukentėjusiesiems;
2. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį – 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas vadovaujantis BK 92 straipsnio nuostatomis atidėtas 1 metams. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. gegužės 31 d. nutartimi buvo subendrintos Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2005 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, paskirta galutinė subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 1 metams, įpareigojant tęsti mokslą, iki 2005 m. gruodžio 1 d. atlyginti nusikaltimais padarytą žalą nukentėjusiesiems, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, leidimo nekeisti gyvenamosios vietos;
3. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – vienerių metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2005 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. gegužės 31 d. nutartimi, ir paskirta galutinė 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas vadovaujantis BK 92 straipsniu atidėtas 2 metams;
4. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 64 straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė buvo subendrinta su Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2005 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, paskirta galutinė 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
5. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2006 m. spalio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 11 d. nutartimi paleistas lygtinai, tačiau Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2008 m. kovo 18 d. nutartimi pasiųstas atlikti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2006 m. spalio 5 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 1 metų 9 mėnesių 29 dienų laisvės atėmimo bausmės;
6. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 10 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 40 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2006 m. spalio 5 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2008 m. kovo 18 d. nutartimi, paskirta galutinė 3 mėnesių 3 dienų laisvės atėmimo bausmė;
7. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu (kuris iš dalies pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu) pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 2 dalį – 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
8. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas vadovaujantis BK 75 straipsniu atidėtas 3 metams, įpareigojant 8 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos tęsti darbą, neišeiti iš namų kasdien nuo 22 val., iki 6 val., jeigu nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už savo gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi buvo panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir asmuo pasiųstas atlikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu paskirtos 1 metų laisvės atėmimo bausmės;
kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), 253 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. V. L. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje įgijo ir laikė C kategorijos šaunamąjį ginklą – dujinį pistoletą „Umarex Perfecta mod. FBI 8000“, neturėdamas leidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje, kurioje, be kita ko, nurodoma, kad savigynai C kategorijos ginklus gali įsigyti ir turėti ne jaunesni kaip 21 metų nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, gavę leidimą laikyti ginklus ir leidimą nešiotis ginklus, bei minėtą ginklą nešiojosi su savimi iki tol, kol 2020 m. gruodžio 6 d., apie 18.10 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ginklas buvo surastas ir paimtas policijos pareigūnų. Taip V. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
2. Be to, V. L. 2020 m. gruodžio 6 d., apie 17.10 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), barnio metu nukentėjusiajam D. Č. ne mažiau kaip vieną kartą sudavė dujiniu pistoletu „Umarex Perfecta mod. FBI 8000“ ir rankų kumščiais į veidą, taip padarė D. Č. muštinės žaizdas nosies ir kairės akies apatinio voko srityse, kairės akiduobės išorinės, vidinės ir apatinės sienelių lūžius, kairės pusės ethmoidalinių celių lūžį, kairio pleištinio ančio priekinės sienelės lūžį, kairio žandinio ančio priekinės, išorinės ir vidinės sienelių lūžius, nosikaulių abipusį ir nosies pertvaros lūžius, viršutinio žandikaulio alveolių lūžius ties kairės pusės 5, 6 ir 7 dantimis, kairės pusės 2 danties vainiko lūžį, kairės pusės 7 danties panirimą, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Taip V. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
3. Be to, V. L. 2021 m. vasario 21 d., apie 12 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje, ginčo metu nukentėjusiajam J. L. (J. L.) vieną kartą rankos kumščiu sudavė į veidą, pataikydamas į kairiojo žandikaulio sritį, o nuo smūgio pastarajam nugriuvus, sudavė jam rankų kumščiais ne mažiau kaip du smūgius į nosį ir smakrą, po to rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip du smūgius į kairįjį šoną, taip padarė J. L. nosies kaulų lūžį su poodinėmis kraujosruvomis nosies nugarėlėje ir dešinės akies vokuose, poodinės kraujosruvas kariame žande, smakro dešinėje pusėje, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Taip V. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
4. Be to, V. L. 2021 m. gegužės 24 d., apie 13.50 val., būdamas viešoje vietoje, parduotuvėje „Admida“, esančioje Vilniuje, A. Kojelavičiaus g. 308, apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliu ir moralės požiūriu nepriimtinu elgesiu, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, kitų asmenų akivaizdoje, be jokios priežasties keikėsi necenzūriniais žodžiais ir žodžiu grasino nukentėjusiajam A. D., mojavo jam prieš veidą šaltojo nešaunamojo ginklo imitacija, kuriuo tyčia sudavė pastarajam ne mažiau dviejų smūgių į dešinės rankos dilbį ir nugaros sritį, A. D. išėjus iš parduotuvės, ėjo paskui jį ir viešojo transporto stotelėje pavadinimu „Bičių“, kitų asmenų akivaizdoje puolė A. D. šaltojo nešaunamojo ginklo imitacija, žodžiais jam grasino, taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Tokiais veiksmais V. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje.
II. Byloje ištirtų įrodymų esmė
5. Kaltinamasis V. L. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir davė parodymus apie atskirus jam inkriminuotų nusikalstamų veikų epizodus.
5.1. Dėl šaunamojo ginklo įgijimo ir laikymo bei dėl D. Č. sveikatos sutrikdymo. Kaltinamasis parodė, kad ginklą likus gal savaitei iki 2020 m. gruodžio 6 d. įvykio jis rado tvarkydamas namą ir ruošdamas jį remontui. Matė, kad ginklas yra dujinis, nes anksčiau turėjo tokį ginklą ir leidimą tokiam ginklui. Ginklas gulėjo pas jį namie. 2021 m. gruodžio 6 d. jis atsinešė ginklą pas D. T., adresu (duomenys neskelbtini), norėjo pastarajam ginklą parodyti, ten vartojo alkoholinius gėrimus. Tame bute žmonės keitėsi, vieni ateidavo, kiti išeidavo. Vėliau bute liko D. T., jo sugyventinė. Vėliau atėjo D. Č. su žmona. Negali tiksliai pasakyti, kas atsitiko, bet įvyko konfliktas su nukentėjusiuoju D. Č., jis nukentėjusįjį sumušė, tačiau nepamena kaip, sudavė į veidą, galimai sudavė ir pistoletu. Įvykį prisimena momentais. Atsimena, kad nukentėjusysis atėjo į vonią nusiprausti. Taip pat atsimena, kad pareigūnai jį (t. y. V. L.) žadino. Smūgių jis neskaičiavo, tačiau jų buvo daugiau nei vienas. Turi priklausomybę alkoholiui, o blaivas taip nedarytų. Šiuo metu jau porą mėnesių vaikšto pas psichologą. Negali atsigulti ir išsitirti, nes reikia padėti išlaikyti vaiką. Sutinka atlyginti žalą nukentėjusiajam, įsipareigoja ją atlyginti. Jis bandė eiti atsiprašyti nukentėjusiojo, tačiau mano, kad po tokio įvykio pastarasis nenori jo matyti. Nukentėjusiajam žalos atlyginęs nėra, žalą yra atlyginęs tik Valstybinei ligonių kasai. Jo pajamos nėra didelės, nukentėjusiojo prašomą atlyginti žalą gali atlyginti per vienerius metus.
5.2. Dėl J. L. sveikatos sutrikdymo. Kaltinamasis parodė, kad tikslios datos neprisimena, buvo pas mamą, kuri turi psichikos sutrikimų, susipyko su ja. Tuomet jis išvažiavo pas savo draugą į (duomenys neskelbtini), porai dienų pailsėti, ten vienas vartojo alkoholį, garsiai klausėsi muzikos. J. L. buvo atėjęs su kitu žmogumi, nes jam trukdė muzika. Viską prisimena miglotai, tačiau buvo konfliktas su nukentėjusiuoju J. L., jiedu išėjo į laiptinę ir apsistumdė. Jis J. L. ne vieną kartą sudavė kumščiu į veidą, pastarasis nukrito, po to jis vėl J. L. sudavė. Po įvykio jis nuvyko pas nukentėjusįjį ir jo atsiprašė, jiedu susitaikė, atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą. Taip pat jis atlygino žalą Valstybinei ligonių kasai. Tuo metu vienintelis jo atsipalaidavimas buvo alkoholis, galvojo, kad išgers ir viską pamirš.
5.3. Dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Kaltinamasis parodė, kad iš šio įvykio prisimena tik tai, kaip pareigūnai sodino jį į savo automobilį. Kaltinime nurodyta teisinga veikos padarymo vieta ir laikas. Naujoje Vilnioje, A. Kojelavičiaus g. yra parduotuvė „Admida“. Kaltinime nurodytu metu jis vartojo alkoholį jau kelias dienas. A. D. jis pažįsta nuo vaikystės. Įvykio metu jis (t. y. V. L.) mosikavosi su suvenyriniu neaštriu kardu, keikė nukentėjusįjį ir grasino jam pardavėjų akivaizdoje, po to išėjo į lauką paskui minėtą asmenį, ten toliau grasino jam bei jį keikė. Neatsimena, ar lauke buvo kitų žmonių. Nežino, kodėl nešiojosi tą kardą.
6. Kaltinamasis V. L. papildomai teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad tuo metu alkoholis buvo vienintelis jo išsigelbėjimas. Šiuo metu jis kovoja su alkoholio vartojimu, vaikšto pas psichiatrą. Jam siūlo gultis ir gydytis, tačiau jis norėtų gydytis be gulimosi į gydymo įstaigą, nes jam reikia dirbti. Supranta, kad kelia pavojų kitiems asmenims. Du mėnesius nebevartoja alkoholio, lankosi privačioje (duomenys neskelbtini) klinikoje, po truputį moka baudas. Jis turi daug išlaidų, reikia išlaikyti vaiką. Anksčiau atliko bausmę pataisos įstaigoje, tuo metu mirė jo močiutė. Jam prasidėjo panikos atakos, įstaigoje jis gydėsi. Iš pataisos įstaigos išėjo 2018 m., pradėjo dirbti. Po vasaros pateko į avariją, buvo komoje. Po to jis užsiėmė individualia veikla. Su žmona išsiskyrė, vaiką mato tik keturias dienas per mėnesį. Pas psichologą jau turėjo 7 seansus, dar vaikšto pas psichiatrą. Sutinka gydytis nuo alkoholizmo, periodiškai lankytis pas gydytojus. Gailisi dėl savo padarytų nusikalstamų veikų. Šiais metais jis uždirba mažiau, per mėnesį gauna 500 – 700 Eur. Vaikui moka po 250 Eur per mėnesį. Vaikas atvažiuoja pas jį savaitgaliais, todėl jis vaikui kažką nuperka. Išlaikymą vaikui moka ne pagal teismo sprendimą, tai buvo abipusis susitarimas su vaiko motina.
7. Nukentėjusysis D. Č. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jis pareiškė civilinį ieškinį dėl moralinės žalos atlyginimo. Jaučia diskomfortą, nes nejaučia pusės veido ir žandikaulio. Gydytojas sakė, kad pažeisti nervai. Po įvykio gydėsi namuose. Po įvykio išėjo iš darbo, nes jam buvo sunku skaičiuoti (anksčiau dirbo vyrėju ir jam reikėjo skaičiuoti porcijas). Nedarbingumo jis neėmė. Po įvykio porą mėnesių jautėsi blogai, bendravo su psichologu, pirmomis dienomis negalėjo žiūrėti į veidrodį. Dabar jo akys yra skirtingos. Jis buvo sutrikęs dėl savo išvaizdos, jam buvo susiūta akis. Kiti žmonės jam nieko nesako dėl išvaizdos. Iš pradžių vengė išeiti iš namų, apie mėnesį po įvykio jautė skausmą, negalėjo valgyti. Dabar kai būna šalta, jaučia diskomfortą, lyg ir skausmą, vienoje veido pusėje būna deginimas. Įvykio pasekmės matosi ant viso veido, akys yra skirtingame lygyje. Iš pradžių jis negalėjo ilgai skaityti, nes susiliedavo raidės. Nepatogu, nes nejaučia pusės žandikaulio. Nešioti akinių nereikia, nes dabar mato gerai, specialaus maisto nereikia. Sutinka, kad prašomą 5000 Eur sumą kaltinamasis atlygintų per dvejus metus, kadangi supranta, kad kaltinamasis turi mažą vaiką, sergančią motiną. Kaltinamasis jo atsiprašė.
8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama, laikantis BPK 291 straipsnio nuostatų paskelbti BPK 290 straipsnyje nustatyta tvarka.
9. Nukentėjusysis D. Č. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. gruodžio 6 d., apie 16. 55 val., kartu su drauge R. J. ir dar viena drauge, kurios vardo ir pavardės nežino, atvyko pas draugus D. ir O., kurių pavardžių nežino, gyvenančius (duomenys neskelbtini). D. namuose nebuvo, namuose tuo metu buvo O. ir V., kurio pavardės nežino. Maždaug po 15 minučių į butą atėjo D. ir dar vienas vaikinas, kurio pavardės nežino. Atėjęs nepažįstamas vaikinas pradėjo rėkauti ir iš karto priėjo prie jo, rankose turėjo daiktą, panašų į ginklą, ir nukreipė šį daiktą į jį. Jam pastūmus vaikino ranką, kurioje buvo ginklas ir pasakius, kad pasitrauktų, tas vaikinas tuo pačiu daiktu, panašiu į ginklą, pradėjo jam smūgiuoti į veidą ir galvą, kiek smūgių tiksliai buvo suduota pasakyti negali. Bute buvusios moterys pradėjo rėkti ir jis ištrūko, nuėjo į tualetą, kadangi smarkiai kraujavo. Išėjęs iš tualeto jis grįžo namo adresu (duomenys neskelbtini). Kažkas iš buvusių bute moterų iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Atvykę medikai jį pristatė į Santaros klinikas, kur buvo nustatyti nosies, skruostikaulio ir žandikaulio lūžimai ir daugybiniai veido sumušimai. Vėliau gavo siuntimą vykti į Žalgirio ligoninę dėl patirtų sužalojimų, tačiau ten nuvykus ilgai laukė pagalbos, nesulaukęs, atsisakė apžiūros ir išvažiavo. Iš kur vaikinas pasiėmė tą ginklą jis nežino, nematė, galimai ginklą atsinešė, nes prieš tai bute ginklo nematė, tačiau nėra tikras. Kaip vaikinas tiksliai atrodė pasakyti negali, bet vaikinas buvo jaunas, apie 20 metų, šviesių plaukų, lieso sudėjimo, daugiau požymių neįsidėmėjo, bet vaikiną pažįsta D. ir galėtų suteikti vaikino duomenis, jis tą vaikiną matė pirmą kartą. Dėl ko tas vaikinas pradėjo jį mušti, nežino, kadangi jis pats jokio konflikto nekėlė. Papildomai apklaustas nukentėjusysis D. Č. parodė, kad vaikino, kuris jį sumušė, anksčiau nepažinojo, vaikiną matė pirmą kartą, dabar tik žino, kad vaikino vardas V. Tas vaikinas, be jokios priežasties pradėjo su juo konfliktuoti ir paėmęs kažkokį ginklą (pistoletą), kokį negali pasakyti, nukreipė į jį. Iš kur pas vaikiną atsirado ginklas jis nežino, pasakyti negali. Jam ginklą nustūmus su ranka į šalį, vaikinas pradėjo jį mušti. Vaikinas jam sudavė į veidą su rankoje laikomu ginklu, kokia ginklo dalimi vaikinas jam pataikė pasakyti negali. Nuo suduoto smūgio jam aptemo akyse, pradėjo stipriai bėgti kraujas. O vaikinas ir toliau mušė jį, kiek vaikinas jam sudavė smūgių, ir ar rankomis, ar kojomis, jis pasakyti negali, nes tuo metu jam buvo aptemę akyse. Jis tik juto, kad vaikinas vis jam smūgiuoja į veidą ir galvą. Jam po to kažkaip pavyko atsistoti, jis nuėjo į tualetą ir prausė veidą, po to kartu su draugėmis išėjo į lauką. Jam stipriai skaudėjo, buvo stipriai sužalotas veidas. Į Jam buvo nustatyti daugybiniai veido sužalojimai ir lūžiai (1 t. b. l. 79-81; 85-87).
10. Liudytoja R. J. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tiksliai šiuo metu neatsimena, tačiau tai buvo 2020 m. gruodžio mėnesį, apie 16.30 val. Ji kartu su savo sugyventiniu D. Č. ir E., pavardės nežino, kontaktinių duomenų taip nežino, užėjo pas E. pažįstamus, adresu (duomenys neskelbtini), buto Nr. nežino, kadangi E. pas draugą V., pavardės nežino, reikėjo paimti raktus nuo buto. Kada jie užėjo, bute buvo O., pavardės nežino, ir V. O. ir V. buvo neblaivūs. E., kiek pamena, žadino V., nes pastarasis buvo neblaivus ir miegojo, o jie stovėjo ir laukė. Po kelių minučių į butą užėjo D., O. draugas ir V. (pastarąjį matė pirmą kartą, anksčiau nepažinojo). Šie vaikinai atsisėdo ir jie visi pradėjo bendrauti. Su vaikinais ji alkoholio nevartojo. Kada visi sėdėjo ir bendravo, ji V. rankose matė pistoletą. Iš kur V. pistoletą paėmė ji nepastebėjo, jai atrodo, kad V. su pistoletu užėjo į butą. Apie tai, iš kur pas V. pistoletas, pastarasis nesakė ir apie pistoletą nekalbėjo. D. Č. sėdėjo ir pagrinde bendravo su D., D. Č. su V. net nekabėjo. Vykstat pokalbiui apie psichiatrinę ligoninę, V. tapo agresyvus D. Č. atžvilgiu. Ji tuo metu net nesuprato, kodėl V. taip elgiasi. Tarp D. Č. ir V. jokio konflikto ir netgi pokalbio prieš tai nebuvo. V. prišokęs prie D. Č. pradėjo daužyti jį. Viskas įvyko labai greitai. Tačiau kaip V. D. Č. sudavė smūgius ji negali pasakyti, taip pat negali pasakyti ir kiek smūgių V. sudavė (gal 3-4 smūgius). Su kojomis jai atrodo V. D. Č. nespardė. Tuo metu V. rankose buvo pistoletas. D. Č. V. smūgių nesudavė. D. Č. iš veido ir galvos pradėjo stipriai bėgti kraujas. Ji tada D. Č. padėjo atsistoti ir nuvedė į vonią. Vonioje D. Č. apsiprausė veidą ir jie visi labai greitai išėjo iš buto. V. tuo metu buvo agresyviai nusiteikęs ir norėjo toliau mušti D. Č., tačiau pastarajam neleido V. ir kitas D. Jie tada ėjo namo ir einat namo E. paskambino į policiją ir pranešė apie tai, kas įvyko. Prie jų namų jau laukė policijos pareigūnai, kurie iškvietė greitąją. Greitoji D. Č. nuvežė į ligoninę. Ligoninėje D. Č. buvo nustatyti daugybiniai veido lūžiai (1 t., b. l. 127-129).
11. Liudytoja E. R. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kada tai tiksliai buvo ji neatsimena ir pasakyti negali, kažkur 2020 metų gruodžio mėnesį, vakare, lauke jau buvo tamsu, kažkur apie 17 val. Ji kartu su pažįstamais D. Č. ir R. užėjo pas pažįstamus D. T. ir O. į butą adresu (duomenys neskelbtini), nes jai reikėjo paimti namo raktus, kurie buvo pas V. J. (jos vaikinas). V. J. tuo metu buvo pas D. T. svečiuose. Kada jie atėjo, bute buvo O. ir V. Jie atėjo ir prisėdo pakalbėti. Greitai po to atėjo D. T. kartu su V. L. Jie atsinešė picas, taip pat alaus. D. T., V. J., V. L. ir O. buvo neblaivūs. Jie buvo blaivūs, alkoholio kartu su pastaraisiais jie nevartojo. D. T. ir V. L. atėjus, jie ir toliau sėdėjo ir kalbėjo. Pokalbio metu prasidėjo žodinis konfliktas tarp D. Č. ir V. L., nes V. L. nepatiko kalbos apie psichiatrinę ligoninę, ar tai apie maistą. Viskas įvyko labai greitai ir netikėtai, ir žodinis konfliktas peraugo į muštynes. V. L. tapo labai piktas ir neadekvatus, pastarasis staigiai priėjo prie D. Č. Po to ji V. L. rankose pamatė juodos spalvos pistoletą (kas tai buvo per pistoletas ji nežino ir paaiškinti negali). Iš kur V. L. pistoletą paėmė ji net nepastebėjo, tačiau kaip suprato pistoletas buvo kažkur pas pastarąjį kišenėje, prieš tai V. L. pistoleto niekam nerodė ir kalbos apie tai, kad pas V. L. yra ginklas nebuvo. Priėjęs prie D. Č. V. L. prie D. Č. galvos prikišo pistoletą ir pasakė „nori – gali iššauti“, ar V. L. juokavo, ar kalbėjo rimtai ji negali pasakyti. Iš pistoleto V. L. neiššovė. Po to D. Č. nustūmė V. L. ranką, kurioje buvo pistoletas, į šalį. Smūgių D. Č. V. L. nesudavė, D. Č. tuo metu sėdėjo ant sofos. V. L. stovėdamas prie D. Č. pradėjo smūgiuoti. V. L. su rankoje laikomu pistoletu sudavė D. Č. į veidą. Kurioje rankoje buvo pistoletas, ji nepastebėjo. Kiek smūgių V. L. sudavė D. Č. taip pat negali pasakyti, nes viskas vyko labai greitai ir ji net nespėjo pastebėti. Nuo V. L. smūgių D. Č. veidas tapo kruvinas, kraujas bėgo labai stipriai ir D. Č. nuėjo į vonią apsiprausti. V. L. buvo piktas ir agresyvus ir norėjo dar mušti D. Č., tačiau ji ir O. neleido pastarajam to daryti ir V. L. laikė. Po to išėjo į lauką – išėjo ji, R. ir D. Č. Ji paskambino telefonu Nr. 112 ir pranešė, kas įvyko, greitai atvažiavo greitoji ir policijos pareigūnai. Ji paskambino Nr. 112, nes labai stipriai kraujavo D. Č. veidas. D. Č. smūgius sudavė tik V. L., daugiau D. Č. niekas nemušė. Iš kur pas V. L. atsirado ginklas ji nežino ir pasakyti negali (1 t., b. l. 134-136).
12. Liudytoja O. G. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena kartu su D. T., (duomenys neskelbtini). Jie gyvena dviese. Šiame bute gyvena apie 8-9 mėn., butas priklauso ne jiems, butą nuomojasi. 2020 m. gruodžio 6 d., dienos metu būdami namuose, ji, D. T., V. J. ir V. L. vartojo alkoholinius gėrimus. Ar dar buvo kas nors atėjęs pas juos į namus ji neatsimena, nes buvo neblaivi. Ji tik atsimena, kaip jie keturiese vartojo alkoholinius gėrimus. Ji būdama girta nuėjo miegoti ir kas vyko jos namuose nežino ir negali pasakyti. D. T. yra jos sugyventinis, o V. J. ir V. L. yra pažįstami ir D. T. draugai. Iš kur jos bute atsirado ginklas (pistoletas) ji nežino ir pasakyti negali. Ginklas nepriklauso nei jai, nei jos sugyventiniui D. T. Ar ginklą galėjo turėti V. L. ar V. J. ji nežino. Ginklo (pistoleto) ji pas pastaruosius nematė, neatsimena, kad pastarieji ginklą rodytų ir jai apie tai sakytų. Iš kur jos namuose atsirado D. Č. ir R. J. ji nežino ir pasakyti negali. Ji tokių žmonių nepažįsta ir su jais niekada nebendravo. Ji girta miegojo ir kas vyko jos namuose ji nežino, jokių konfliktų savo namuose ji nematė. Ji atsibudo kada pažadino policijos pareigūnai ir sulaikė, kodėl buvo sulaikoma ji net nesuprato. Ji niekada nėra turėjusi jokių ginklų (pistoletų), iš kur ginklas atsirado jos namuose ji negali pasakyti. Taip pat nieko negali paaiškinti apie konfliktą, kuris įvyko jos gyvenamojoje vietoje, nes miegojo (2 t., b. l. 76-78).
13. Liudytojas D. T. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis gyvena kartu su O. G. (duomenys neskelbtini). Šitas butas priklauso ne jiems, butą nuomojasi. 2020 m. gruodžio 6 d., dienos metu pas jį namuose buvo labai daug žmonių ir visi vartojo alkoholinius gėrimus. Vieni žmonės ateidavo, kiti išeidavo. Jis buvo labai girtas ir galima sakyti nieko neatsimena. Jis atsimena, kad pas jį namuose buvo V. J., D., pastarojo draugės, tačiau visų nei vardų, nei pavardžių nežino ir pasakyti negali, V. L. Jie visi vartojo alkoholinius gėrimus ir buvo neblaivūs. Ar pas ką nors galėjo būti ginklas jis nematė. Pas V. L. jis ginklo taip pat nematė. Apie konfliktą ir muštynės jo bute jis nieko paaiškinti negali, nes neatsimena, kadangi buvo girtas. Jis tik atsimena, kad valė kraują, tačiau iš kur tas kraujas atsirado, nežino. O. G., kiek pamena, tuo metu girta miegojo. Jis buvo labai girtas ir galima sakyti 2020 m. gruodžio 6 d. beveik neatsimena. Tarp ko vyko muštynės ir konfliktas jis nežino ir pasakyti apie tai nieko negali (2 t., b. l. 82-84).
14. Liudytojas V. J. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. gruodžio mėn. pradžioje, vakare jis buvo pas pažįstamą D. T. ir pastarojo draugę O., jų bute, tikslaus adreso nežino, tačiau žino, kad (duomenys neskelbtini). Būdamas svečiuose jis vartojo alkoholinius gėrimus. Kelintą valandą pasakyti negali, tačiau atsimena, kad dienos metu pas juos atėjo V. L. Visi tada vartojo alkoholinius gėrimus. Atėjęs V. L. ant stalo padėjo pistoletą, sakė, kad pistoletą kažkur surado, tačiau kur nežino ir kas tai per pistoletas pasakyti negali. Kam V. L. reikalingas pistoletas pastarasis nesakė, V. L. su šiuo pistoletu tiesiog žaidė, niekam negrasino. O., kiek jis atsimena, tuo metu girta miegojo. Vakare pas juos atėjo dar vienas D., jo pavardės nežino, su R. ir jo drauge E., pavardės nežino. Pastariesiems atėjus, jie ir toliau vartojo alkoholinius gėrimus. Kažkur praėjus pusvalandžiui jis nusisuko įpilti alkoholio, kai staiga atsisukęs pamatė, kaip V. L. mušą D. (kurio pavardės nežino). Kodėl V. L. pradėjo D. mušti jis nežino ir pasakyti negali. Jokio konflikto prieš tai nebuvo. Jis neatsimena ir pasakyti negali, ar kumščiu, ar rankoje laikydamas pistoletą V. L. pradėjo smūgiuoti D. į veidą. Kiek smūgių V. L. sudavė, pasakyti negali, kadangi viskas įvyko labai greitai. Jis tik pamatė, kad D. veidas pasidarė visas kruvinas. D. V. L. smūgių nesudavė. D. nuėjo prausti veidą ir labai greitai atvyko policijos pareigūnai ir visus sulaikė. Kiek jis suprato, jis buvo sulaikytas dėl to, kad vengė atvykti į kariuomenę. Ginklas priklauso V. l. ir pastarasis ar tai su ginklu, ar tai su kumščiu sumušė D. Jis muštynėse nedalyvavo, smūgių niekam nesudavė. Kodėl įvyko konfliktas ir muštynės jis nežino ir pasakyti negali. (2 t., b. l. 96-98).
15. Liudytojas L. S. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis yra Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3 kuopos 4 būrio vyriausiasis patrulis. 2020 m. gruodžio 6 d. tarnybos metu iš budėtojo buvo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), grasinant ginklu buvo sužalotas pranešėjos draugas ir kad nukentėjusieji laukia (duomenys neskelbtini). Atvykus į nurodytą vietą, juos pasitiko D. Č., kuris paaiškino, kad būnant svečiuose, (duomenys neskelbtini), ir ten vartojant alkoholinius gėrimus, pastarajam iš matymo pažįstamas vyras V. L., daiktu, panašiu į šaunamąjį ginklą, be jokios priežasties sudavė ne mažiau kaip vieną kartą per galvą, bei ne mažiau kaip vieną kartą spyrė su koja į galvos sritį, sukeldamas fizinį skausmą. Kaip pas V. L. atsirado ginklas, pastarasis paaiškinti negalėjo. Taip pat pastarasis negalėjo nurodyti, kieno tai ginklas. Šias aplinkybės patvirtino kartu su nukentėjusiuoju buvusios R. J. ir E. R. Iš visų trijų asmenų sklido alkoholio kvapas, visi buvo neblaivūs. Nukentėjusysis dėl akies ir galvos traumos buvo išvežtas greitosios. Nukentėjusiojo veidas buvo kruvinas. Po to apie 18.10 val. jie užėjo į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Bute tuo metu buvo keturi asmenys: V. L., V. J., D. T. ir O. G. Visi buvo akivaizdžiai neblaivūs, į klausimus atsakinėjo nerišliai. Prie įėjimo į vonios kambarį, ant grindų buvo matytis raudonos spalvos dėmės, panašios į kraujo dėmes. Ant stalo, kuris buvo priešais įėjimo duris, arčiau balkono durų, ant televizoriaus stovo, gulėjo daiktas, panašus į šaunamąjį ginklą. Visi bute buvę asmenys negalėjo paaiškinti, kaip ir iš kur ginklas atsirado, ką nors apie tai paaiškinti visi kategoriškai atsisakė. Visi bute buvę asmenys buvo sulaikyti (1 t., b. l. 172-174).
16. Liudytojas J. D. (J. D.) apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus vyriausiuoju postiniu. Tarnybos metu jis apžiūri sulaikytus ir pristatytus asmenis į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojų dalį bei apžiūrių pristatytų daiktus. 2020 m. gruodžio 6 d., apie 19. 55 val., Vilniuje, T. Ševčenkos g. 26, į Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojų dalį su ekipažo (duomenys neskelbtini) pagalba, pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 01-1-47862-20, buvo pristatytas sulaikytas V. L., gim. (duomenys neskelbtini), pas kurį apžiūros metu, dešines puses mėlynos striukes kišenėje aptiko juodos spalvos galimai pistoleto dėtuvę be šovinių. Sulaikytas tai pastebėjęs iškart pareiškė, kad rasta dėtuvė ne pastarojo ir nežino kam priklauso. Tuo metu kitų sulaikytų asmenų patalpoje nebuvo. Jis iškart apie dėtuves suradimą informavo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato KN NVRS tyrėją M. K. (1 t., b. l. 119-120).
17. Nukentėjusysis J. L. (J. L.) apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. vasario 21 d. jis buvo namuose kartu su savo sutuoktine D. L. Ketvirtame aukšte nuo pat 2021 m. vasario 20 d. vakaro labai garsiai grojo muzika, nusprendė nueiti ir įspėti kaimyną dėl to, kad neduoda ramiai ilsėtis. Būdamas bute, galvojo, kad muzika grojo ketvirtame aukšte, bute Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi ir to buto gyventojas mėgėjas garsiai paleisti muziką. Apie 12.00 val. nuėjus, atidarė blaivus kaimynas, kurio paklausius dėl muzikos paaiškino, kad muzika groja ne pas jį, o jo kaimynystėje, bute Nr. (duomenys neskelbtini). Jam atsakius, buto Nr. (duomenys neskelbtini) duris atsidarė ir iš jo išėjo du vyrai, vienas stambaus kūno sudėjimo, kitas aukšto ūgio ir lieknas, ant kurio rankos matėsi tatuiruotė. Vyriškiai paklausė jo, dėl ko jis atėjo, jis vyrams pasakė, kad trukdo jam ilsėtis, kad pamažintų muzikos garsą. Vyrai pradėjo sakyti, kad paros laikas leidžia klausytis muzikos, kad vyrai čia gyvena ir kad eitų toliau savo keliais. Vyrams dar kartą pasakė pastabą, vyrus įspėjo, po to vienas iš vyrų, kuris liekno kūno sudėjimo, pakvietė jį arčiau pabendrauti, ir tik kitam stambaus vyriškiui kiek pasitraukus, liekno kūno sudėjimo vyras staiga jam savo rankos kumščiu trenkė į veido sritį, sukėlė jam fizinį skausmą, po ko jis nukrito ant grindinio, ir tas pats vyriškis pradėjo smūgiuoti jam abiejų rankų kumščiais, bei kiek pamena ir kojomis į įvairias kūno vietas, taip pat jautė fizinį skausmą. Nori parodyti, kad jį užpuolė ir jam smūgiavo tik tas vienas, liekno sudėjimo vyras, kitas vyras jo nelietė. Jį sumušusį vyrą mano, kad galėtų atpažinti, tačiau šiuo metu jokių kitų vyro išskirtinių bruožų neatsimena. Atsikėlus nuo grindinio nuėjo namo, kur papasakojus sutuoktinei, pastaroji paskambino telefonu Nr. 112 ir iškvietė medikus ir policijos pareigūnus. Atvykus medikams, po apžiūros jį išsivežė į Žalgirio ligoninę. Po apžiūros Žalgirio ligoninėje jam diagnozavo žandikaulio sumušimą ir nosies kaulų lūžį ir nurodė dėl nosies kaulų lūžio važiuoti į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Nuvykus į RVUL jį apžiūrėjo ir nurodė po trijų dienų kreiptis pas savo šeimos gydytoją, paleido gydytis ambulatoriškai. Jam padaryta fizinė žala. Papildomai apklaustas nukentėjusysis J. L. parodė, kad 2021 m. vasario 21 d., apie 12 val. jo namo laiptinėje, ketvirtame aukšte, fojė, kilo žodinis konfliktas su nepažįstamais 2 vyrais dėl garsiai leidžiamos muzikos. Jis vyrų prašė pritildyti muziką, tačiau vyrai aiškino, kad čia gyvena, kad eitų savo keliais. Barnio metu dėl muzikos staiga vienas nepažįstamas vyras (aukštas, liekno kūno sudėjimo) pradėjo jį mušti: sudavė vieną kartą rankos kumščiu į veido sritį – pataikė į kairį žandikaulį. Kuria ranka sudavė neprisimena, nurodyti negali. Dėl suduoto smūgio jis nukrito ant grindų, ant linoleumo, kiek pamena, nukrito ant dešinio šono. Po to gulinčiam, jam nespėjus atsistoti, tas pats vyras sudavė kumščiais į veido sritį keletą kartų, kiek tiksliai kartų neprisimena, bet tikrai ne mažiau kaip du kartus, kumščiu pataikė vieną kartą į nosį ir vieną kartą į smakrą. Mušė abiem rankom. Nuo suduoto smūgio į nosį iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Jis pradėjo veidą dengtis rankomis. Kiek pamena, vyras jam dar sudavė gulinčiam į kairį šoną ne mažiau kaip vieną kartą, gal sudavė į šoną ir du kartus, gerai nepamena. Į šoną sudavė kumščiu ar spyrė koja nežino, nematė, nes rankomis dengėsi veidą. Po to dėl suduotų smūgių jam skaudėjo kairį šoną, tačiau jokių sužalojimų ant šono neatsirado. Šoną jam šiek tiek skauda iki šiol. Taip pat krisdamas susimušė dešinį petį (petį susimušė kai krito atsitrenkdamas į grindis, į sieną krisdamas nesitrenkė). Petys taip pat šiek tiek skauda iki šiol. 2021 m. vasario 22 d. petį skaudėjo labai. Ar dar minėtas vyras jam kur nors sudavė neprisimena, viskas įvyko labai greitai ir netikėtai. Greitosios medicinos pagalbos automobiliu iš karto po įvykio tą pačią dieną buvo nuvežtas į Žalgirio ligoninę, nes jam labai skaudėjo kairį žandikaulį ir nosį. Ten padarė rentgeno nuotraukas (veido), diagnozavo žandikaulio sumušimą (žandikaulyje lūžių nenustatė) ir nosies kaulų lūžį, nurodė dėl nosies kaulų lūžio važiuoti į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Ten iš karto nuvyko taksi automobiliu, medikai ligoninėje jį apžiūrėjo, nurodė po trijų dienų kreiptis pas savo šeimos gydytoją, paleido gydytis ambulatoriškai. 2021 m. vasario 24 d. ryte kreipėsi į savo šeimos gydytoją (duomenys neskelbtini). Gydytoja jį apžiūrėjo, nurodė vėl kreiptis po 10 dienų apžiūrai, nes nosis dar yra aptinusi, kvėpuoti gali laisvai, todėl operacijos daryti greičiausiai nereikės. Nedarbingumo pažymos gydytoja neišrašė, nes gali dirbti savo darbą, nedarbingumo jam nereikia. Kiek pamena, įvykio metu laiptinėje kitų asmenų, išskyrus jį mušusį vyrą ir šio vyro draugą, nebuvo. Kaimynas iš (duomenys neskelbtini) buto įvykio nematė, kitą dieną po įvykio, t. y. 2020 m. vasario 22 d. kaimynas iš (duomenys neskelbtini) buto, kurio nei vardo, nei pavardės nežino, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, buvo priėjęs prie jo, kai jis rūkė savo namo bendrame balkone ir jo klausė, kas nutiko. Nori paaiškinti, kad jį mušęs vyras buvo labai girtas, sumušė jį be jokios priežasties, vyrui jis nieko blogo nedarė ir nesakė, vyro neįžeidinėjo. Galimai gindamas, kai nepažįstamas vyras jį mušė gulintį kumščiais, jis vyrui taip pat galėjo suduoti kur nors į kūną, gerai to nepamena, pamena, kad vyrą bandė rankomis kažkaip atstumti toliau nuo savęs. 2020 m. vasario 22 d. vakare sutiko minėtą vyrą, kuris jį sumušė, savo namo laiptinėje. Vyras jo atsiprašė, labai gailėjosi dėl to, kas įvyko, aiškino, kad visko gerai neprisimena, sakė, jog taip elgėsi, nes buvo girtas, žadėjo jam atlyginti padarytą žalą. 2020 m. vasario 22 d. kreipėsi į teismo medicinos ekspertą, kuris apžiūrėjo jam padarytus kūno sužalojimus (2 t., b. l. 124-125, 129-131).
18. Liudytojas V. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. vasario 21 d., apie 12. 00 val. pas jį užėjo kaimynas J. L., nes galvojo, kad pas jį groja garsiai muzika. Kadangi muzika grojo ne pas jį, J. L. nuėjo pas kaimyną, kuris gyvena bute Nr. (duomenys neskelbtini). Jis jokio triukšmo koridoriuje negirdėjo, muštynių nematė, jam jokia žala nepadaryta. Jis išvis nieko apie muštynes negirdėjo ir nieko šiuo klausimu pasakyti negali. Jis su J. L. retai susitinka, pastarojo sumušto nematė (3 t., b. l. 3-4).
19. Liudytojas V. K. (V. K.) apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis nuolat gyvena kartu su šeima. (duomenys neskelbtini) jo uošvė turi 2 kambarių butą. 2021 metų vasario mėnesio pabaigoje ar viduryje, datos tiksliai neprisimena, jo draugas V. L. susipyko su savo žmona ir paprašė leisti pastarajam kelias dienas pagyventi jo bute (duomenys neskelbtini). Jis V. L. leido pagyventi kelias dienas, davė raktą nuo buto. Vieną dieną nuvažiavo į minėtą butą, datos gerai neprisimena, galimai 21 dieną. V. L. buvo bute, pastarasis buvo neblaivus, buvo vienas, klausėsi muzikos. Po kurio laiko apie pietus, valandos nepamena, jis su V. L. išėjo iš buto, norėjo parūkyti balkone. Laiptinėje ketvirtame aukšte sutiko du kaimynus, vienas vardu V., pavardės nežino, gyvenantis ketvirtame aukšte, šalia jo buto ir kito kaimyno duomenų nežino, tik žino, kad kaimynas gyvena namo trečiame aukšte, buto numerio nežino. Abu kaimynai buvo neblaivūs. Kaimynas iš trečio aukšto pradėjo jiems priekaištauti dėl garsiai leidžiamos muzikos, nors muzika labai garsiai negrojo, be to, buvo dienos metas. V. L. su minėtu kaimynu kalbėjo dėl muzikos, V. nieko nesakė, tiesiog stovėjo. Po to jis nuėjo pas kaimynę iš Nr. (duomenys neskelbtini) buto. Kai išėjo atgal į koridorių pamatė, kad bendrame koridoriuje stovi trys policijos pareigūnai ir V. L. Pareigūnai liepė draugui susirinkti daiktus, sakė, kad turės važiuoti su pareigūnais dėl muštynių. Matė, kad koridoriuje, aikštelėje ant grindų buvo kraujo dėmės, suprato, kad įvyko muštynės. Jis pats minėtų muštynių nematė, muštynėse nedalyvavo, būdamas kaimynės bute triukšmo koridoriuje negirdėjo, be to, grojo muzika. Kitą dieną po įvykio jis buvo nuėjęs pas kaimyną V., sužinojo, kuriame bute gyvena kaimynas, su kuriuo V. buvo koridoriuje. Nuėjęs pas minėtą kaimyną, gyvenantį trečiame aukšte, su kaimyno žmona pakalbėjo, nes kaimyno paties namuose nebuvo. Kaimyno žmona pasakė, kad jo draugas pastarosios vyrą koridoriuje sumušė, sakė, kad sulaužė vyrui nosį ir lygtais žandikaulį. Po dviejų dienų po įvykio jo draugas jam matant namo laiptinėje atsiprašė minėto kaimyno dėl to, kad pastarąjį sumušė, pažadėjo kaimynui atlyginti padarytą žalą. Kaimynas sakė, kad pretenzijų jo draugui neturi, draugui atleido. Matė, kad pas vyrą buvo mėlynė po akimi, kuria neprisimena, daugiau jokių kūno sužalojimų ant kaimyno veido nepastebėjo. Kaimynas sakė, jam yra sulaužyta nosis. V. L. gailisi, kad taip pasielgė, taip elgėsi, nes buvo neblaivus, kodėl draugas sumušė kaimyną jis nežino, draugas jam sakė, kad pats gerai visko nepamena, įvykio smulkmenų jam nepasakojo ir jis pats draugo neklausinėjo. Mano, kad kaimynas V. L. kažką pasakė (3 t., b. l. 7-8).
20. Nukentėjusysis A. D. (A. D.) apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. gegužės 24 d., apie 13.50 val. jis vienas atėjo į parduotuvę, esančią Vilniuje, A. Kojelavičiaus g. 308. Tuo metu parduotuvėje buvo keli pirkėjai, pardavėjos. Po jo į parduotuvę užėjo jam nepažįstamas apie 25-30 metų amžiaus akivaizdžiai girtas vyras, kuris praeidamas pro jį, tuo metu stovėjo šalia išėjimo, prie šaldytuvo, užsikabino už jo kojos. Iš karto puolė prie jo, pradėjo provokuoti, keiktis, grasinti jam, kad užmuš, grasino papjauti. Vyrą nuo savęs atstūmė, nenorėjo veltis į konfliktą, vyrui sakė, kad nelystų. Vyras kažkuriuo metu, net nežino iš kur, išsitraukė į kardą ar didelį peilį panašų, metalinį įrankį, kuriuo mano, galima žaloti žmones ir pradėjo šiuo daiktu mosikuoti, kišo jam prie veido, kelis kartus sudavė per dešinės rankos dilbį, nugarą, grasino, kad šiuo daiktu jį papjaus. Labai neišsigando, bet buvo nejauku, pasimetė. Kiti žmonės taip pat atkreipė dėmesį, pardavėjos pradėjo ant vyro šaukti. Vengdamas konflikto išėjo į lauką ir iškvietė policiją. Po kelių minučių vyras taip pat išėjo į lauką ir puolė prie jo. Tuo metu stovėjo šalia parduotuvės esančioje stotelėje „Bičių“, kur buvo keli žmonės. Vyras jį puolė su minėtu įrankiu – „kardu“, vėl grasino nužudyti. Vyras mėgino jam ranka suduoti į veidą, bet jis vyrą nustūmė. Po to atvažiavo policijos pareigūnai ir vyrą sulaikė. Iš vyro paėmė „kardą“. Viskas vyko viešoje vietoje, kitų žmonių akivaizdoje, dėl tokio vyro elgesio pasijuto nesaugiai, nežinojo, ko iš vyro tikėtis, o ir kiti žmonės išsigando. Parduotuvėje įvykis buvo nufilmuotas. Įvykio metu nenukentėjo, jam fizinis skausmas nebuvo sukeltas, bet patyrė psichologinį stresą. Civilinio ieškinio nereikš. Pats įvykio nefilmavo (3 t., b. l. 31-33).
21. Liudytoja G. G. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba maisto parduotuvėje, adresu Vilnius, Kojelavičiaus g. 308. 2021 m. gegužės 24 d., apie 13.50 val. buvo parduotuvės prekybos salėje, kai atėjo iš matymo neblaivus parduotuvės dažnas lankytojas – pirkėjas V. L., kuris rankose turėjo kažkokį ilgą daiktą, panašu į japonų kardą. Su šiuo kardu V. L. vaikščiojo parduotuvėje prie žmonių ir kažką kalbėjo, mosikavo šiuo kardu. Po to nupirko butelį degtinės ir išėjo iš parduotuvės. Už kiek laiko į parduotuvę atėjo nepažįstamas pirkėjas, kuris stovėjo eilėje prie šaldytuvo ir išėjimo iš parduotuvės. Po to į parduotuvę vėl grįžo V. L., kuris užsikabino savo koja už minėto pirkėjo kojos ir tada priėjo prie šio pirkėjo ir pradėjo jam kažką sakyti. Pirkėjas V. L. kažką atsakė, po to V. L. su turimu kardu pradėjo juo mojuoti prie veido. Tai vyko apie 2 min. V. L. kažką aiškino pirkėjui. Po to pirkėjas numušė nuo savo veido kardą ir išėjo iš parduotuvės. V. L. išėjo iš paskos. Lauke V. L. dar konfliktavo su šiuo pirkėju. Už kiek laiko atvyko policija ir V. L. sulaikė (3 t., b. l. 45-47).
22. Liudytojas K. P. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiuoju patruliu. 2021 m. gegužės 24 d. dirbo ekipaže Nr. (duomenys neskelbtini) su vyriausiuoju patruliu A. N. Apie 14 val. iš Vilniaus apskrities. vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad Vilniuje, A. Kojelavičiaus g. 308, į parduotuvę „Admida“ atėjo pastovus ir neadekvatus klientas, kuris rankose turi kažką panašaus į peilį, špagą. Atvykus nurodytu adresu, prie minėtos parduotuvės, juos pasitiko vyras, prisistatęs A. D. ir nurodė lauke, šalia automobilio Audi A6“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) universalo kėbulu, stovėjusį akivaizdžiai neblaivų vyrą, kaip vėliau paaiškėjo V. L., gim. (duomenys neskelbtini), kuris A. D. užsipuolė parduotuvėje, vėliau konfliktas persikėlė į lauką. Konflikto metu V. L. grasino daiktu, panašiu į kardą, bet atvykus pareigūnams užpuolimas kardą kažkur paslėpė. V. L. norėjo atsisėsti į minėtą automobilį, taip pat šalia automobilio stovėjo dvi moterys, viena iš moterų prisistatė V. L. sugyventine. Aiškinantis įvykio aplinkybes, į pagalbą atvažiavo ekipažas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pareigūnai toliau bendravo su pranešėju A. D. bei parduotuvės personalu, peržiūrinėjo parduotuvės vaizdo kameromis darytus vaizdo įrašus. Jiems paklausus V. L. ar turi su savimi aštrių daiktų, ar minėtame automobilyje yra draudžiamų daiktų, pastarasis atsakė, kad neturi. Paviršutinės apžiūros metu pas V. L. nieko nerado, o minėtame automobilyje ant galinės sėdynės rado daiktą, panašų į kardą. A. D. patvirtino, kad būtent šiuo daiktu, panašiu į kardą, pastarajam buvo grasinta. Įtarus nusikalstamos veikos padarymu apie 14.36 val. V. L. buvo sulaikytas, pastarajam pranešta, kodėl sulaikomas ir vėliau pristatytas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrių. Tyrimui pateikiu į kardą panašų įrankį, kuriuo buvo grasinta pranešėjui A. D. (3 t., b. l. 52-54).
23. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-osios kuopos 4-ojo būrio vyriausiojo patrulio L. S. 2020 m. gruodžio 6 d. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės yra iš esmės analogiškos jo ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams (1 t., b. l. 176-177).
24. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-iosios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio K. P. 2021 m. gegužės 24 d. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės yra iš esmės analogiškos jo ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams (3 t., b. l. 49).
25. Iš 2020 m. gruodžio 7 d. įvykio vietos apžiūros protokolo bei fotolentelių matyti, kad buvo apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ant laminatu klotų grindų, priešais vonios duris ir durų dešinėje, palei sieną, buvo matyti statinės ovalo ir netaisyklingų formų raudonos spalvos dėmės, sutepimai. Vonios kambaryje ant plytelėmis klotų grindų, tarp vonios ir šiukšlių dėžės yra pavienės raudonos spalvos statinės dėmės. Ant vonios ir unitazo briaunų, skalbimo mašinos yra raudonos spalvos sutepimai su nutekėjimais. Kambaryje, virtuvės zonoje, priešais šaldytuvą, ant stalo pastatytas televizorius, kurio galinėje dalyje, ant stovo, rastas juodos spalvos pistoletas, ant kurio vamzdžio yra užrašai „Reck“, „Perfecta Mod. FBI 8000 cal. 8 mmK. Made in Germany“. Pistoleto vamzdis apžiūros metu buvo pakeltoje padėtyje, pistoletas be dėtuvės. Vizualiai apžiūrint pistoletą, ant nuleistuko skliautelio išorinės pusės aptiktos tamsiai raudonos spalvos dėmės. Kambaryje, lovos šoninėje pusėje, ant grindų po atsikišusia čiužinio dalimi, yra šviesios spalvos servetėlė, ant kurios yra raudonos spalvos sutepimai. Apžiūros metu paimtas pistoletas „RECK Perfecta“, 8mm., metalinė spyruoklė, servetėle su raudonos spalvos dėmėmis, 3 vnt. nuoplovų (1 t., b. l. 48-65).
26. Iš 2021 m. vasario 21 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotolentelių matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūros objektas yra bendrabučio tipo, 5 aukštų gyvenamojo namo 4 aukšto bendro naudojimo fojė (koridorius). Pakilus laiptais į 4 aukštą matomos durys į bendro naudojimo fojė (koridorių). Durys į fojė atrakintos, ant staktos matomi skambučiai į butus. Užėjus pro ketvirto aukšto laiptinės duris patenkama į fojė (koridorių), tiesiai matomas langas, dešinėje prie lango medinė spintelė. Apžiūrimos fojė (koridoriaus) kairėje ir dešinėje matomi praėjimai į koridorius, kurių kairėje ir dešinėje matomos durys į butus. Prie kairėje esančio praėjimo į koridorių matoma dar viena spintelė ar stalas. Praėjus į fojė kairėje esantį koridorių dešinėje matomos durys į butą Nr. (duomenys neskelbtini). Bendro naudojimo fojė ir koridoriai vaizdo kameromis nestebimi. Apžiūrėjus fojė bylos tyrimui reikšmingų pėdsakų ar objektų neaptikta, nieko nepaimta (2 t., b. l. 112-121).
27. Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2021 m. kovo 8 d. specialisto išvados matyti, kad tirti pateikti pistoletas, dėtuvė ir spyruoklė yra pramoninės gamybos 8 mm kalibro dujinis pistoletas „UMAREX PERFECTA Mod. FBI 8000“ ir jo dalys, o būtent – dėtuvė ir grąžinamoji spyruoklė. Šis pistoletas skirtas šaudyti 8 mm kalibro dujiniais ir imitaciniais (garsiniais) šoviniais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, šis dujinis pistoletas yra C kategorijos šaunamasis ginklas (1 t., b. l. 70-74).
28. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 346/2021 (01) matyti, kad D. Č. nustatyta muštinės žaizdos nosies ir kairės akies apatinio voko srityse, kairės akiduobės išorinės, vidinės ir apatinės sienelių lūžiai, kairės pusės ethmoidalinių celių lūžis, kairio pleištinio ančio priekinės sienelės lūžis, kairio žandinio ančio priekinės, išorinės ir vidinės sienelių lūžiai, nosikaulių abipusis ir nosies pertvaros lūžiai, viršutinio žandikaulio alveolių lūžiai ties kairės pusės 5, 6 ir 7 dantimis, kairės pusės 2 danties vainiko lūžis, kairės pusės 7 danties panirimas, padaryti paveikus kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais). Nustatyti sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Savęs žalojimosi tikimybė yra mažai tikėtina. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu (1 t., b. l. 108-111).
29. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 409/2021 (01) matyti, kad J. L. nustatyta nosies kaulų lūžis su poodinėmis kraujosruvomis nosies nugarėlėje ir dešines akies vokuose, poodinės kraujosruvos kairiame žande, smakro dešinėje pusėje. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais) (2 t. b. l. 140-141).
30. Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2021 m. liepos 7 d. specialisto išvados matyti, kad tirti pateiktas objektas (rastas pas V. L.) yra šaltojo nešaunamojo ginklo imitacija. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, ši nešaunamojo ginklo imitacija ginklams nepriskiriama (3 t., b. l. 67-70).
31. Iš 2020 m. gruodžio 7 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis D. Č. ikiteisminiam tyrimui pateikė drabužius – mėlynos spalvos džinsus su diržu ir juodos spalvos sportinį džemperį, kurį dėvėjo konflikto metu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 112-113).
32. Iš 2020 m. gruodžio 6 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytojas J. D. pateikė juodos spalvos pistoleto dėtuvę be šovinių (1 t., b. l. 122-123).
33. Iš 2021 m. gegužės 24 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytojas K. P. pateikė metalinį įrankį, savo forma panašu į kardą (3 t., b. l. 56-57).
34. Iš 2021 m. gegužės 24 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti Vilniuje, Kojelavičiaus g. 308. Įvykio vieta yra šalia viešojo transporto stotelės „Bičių“, esančios netoli pastato, adresu Vilniuje, A. Kojelavičiaus g. 308, ir yra toje pusėje, kur važiuoti link Vilniaus miesto centro. Įvykio vietoje filmavimo kamerų nėra. Transporto stotelė yra ties važiuojamąja gatve, kitoje gatvės pusėje matoma tvora, už kurios yra geležinkelio bėgiai. Pačioje stotelės teritorijoje yra keleivių paviljonas, suoliukas, medinė skelbimų lenta. Nuo stotelės matomas dešiniau 2 aukštų mūrinis pastatas, kurio pirmame aukšte įsikūrusi maisto prekių parduotuvė. Įvykio vietoje jokių tyrimui reikšmingų objektų nėra ir nieko nepaimta (3 t., b. l. 23-29).
35. Iš 2021 m. sausio 14 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti Bendrojo pagalbos centro garso įrašai dėl 2020 m. gruodžio 6 d. įvykio, iš kurio matyti, jog buvo kviečiama policija ir greitoji medicinos pagalba (1 t., b. l. 159-162).
36. Iš 2021 m. balandžio 3 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti policijos pareigūnų vaizdo registratorių „BodyCam“ vaizdo įrašai dėl 2020 m. gruodžio 6 d. įvykio, kuriuose užfiksuoti į įvykį atvykusių policijos pareigūnų pokalbiai ir veiksmai su įtariamuoju, nukentėjusiuoju ir kitais asmenimis (1 t., b. l. 163-167).
37. Iš 2021 m. balandžio 3 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti Bendrojo pagalbos centro garso įrašai dėl 2021 m. vasario 21 d. įvykio, iš kurio matyti, jog buvo kviečiama policija ir greitoji medicinos pagalba (2 t., b. l. 163-166).
38. Iš 2021 m. liepos 27 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti policijos pareigūnų vaizdo registratorių „BodyCam“ vaizdo įrašai dėl 2021 m. vasario 21 d. įvykio, kuriuose užfiksuoti į įvykį atvykusių policijos pareigūnų pokalbiai ir veiksmai su įtariamuoju, nukentėjusiuoju ir kitais asmenimis (2 t., b. l. 167-172).?
39. Iš 2021 m. rugpjūčio 5 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti Bendrojo pagalbos centro garso įrašai dėl 2021 m. gegužės 24 d. įvykio, iš kurio matyti, jog buvo kviečiama policija (3 t., b. l. 77-79).
40. Iš 2021 m. rugpjūčio 4 d. kitų objektų apžiūros protokolo ir jo priedų matyti, kad buvo apžiūrėti vaizdo įrašai iš parduotuvės, esančios Vilniuje, Kojelavičiaus g. 308. Pirmame įraše filmuojama parduotuvės salė, į salę užeina V. L., kuris už nugaros rankose laiko daiktą, panašų į kardą. Po to V. L. vaikšto po salę prie pašalinių žmonių, kažką kalba ir mojuoja kardu. Antrame įraše filmuojama parduotuvės salė, į salę užeina nukentėjusysis, kuris stovi prie šaldytuvo eilėje. Tuo metu užeina V. L., kuris savo koja užsikabina už nukentėjusiojo kojos. Po to V. L. kažką kalba su nukentėjusiuoju, vėliau su turimu kardu mojuoja prie nukentėjusiojo veido, po to nukentėjusysis patraukė nuo savo veido kardą ir išeina iš parduotuvės (3 t., b. l. 81-85).?
41. Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2020 m. gruodžio 6 d., 17.23 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešimas apie tai, kad prieš 5 min. (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu pranešėjos pažįstamą sumušė, vyrui sumuštas veidas, asmenys turi ginklą, jie liko bute nurodytu adresu, o pranešėja su nukentėjusiuoju lauks (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 34).
42. Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2021 m. vasario 21 d., 12.40 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini) buvo stipriai sumuštas pranešėjos vyras (2 t., b. l. 102).
43. Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2021 m. gegužės 24 d., 13.58 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas A. D. pranešimas apie tai, kad Vilniuje, A. Kojelavičiaus g. 308, „Bičių“ stotelėje (link centro) neblaivus vyras rankoje turi kardą, kuri mojuoja, kabinėjasi prie žmonių, pranešėjui grasino (3 t., b. l. 12).
44. Iš alkotesterio kvitų rodmenų matyti, kad 2020 m. gruodžio 6 d. 20.05 val. V. L. buvo nustatytas 1.50 promilės girtumas (3 t., b. l. 87), 2021 m. vasario 21 d., 13.50 val. jam buvo nustatytas 1.80 promilės girtumas (3 t., b. l. 118), 2021 m. gegužės 24 d. 15.13 val. jam buvo nustatytas 2.00 promilių girtumas (3 t., b. l. 136).
Motyvuojamoji dalis
III. Teismo argumentai ir išvados
Dėl V. L. nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje
45. Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Taigi, neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis medžiagomis pasireiškia keliais arba vienu iš nurodytų alternatyvių veiksmų: neteisėtu šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimu, įgijimu, laikymu, nešiojimu, gabenimu ar realizavimu neturint reikiamo leidimo. BK 253 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektas – visuomenės saugumas, į kurį kėsinamasi, kai neteisėtai gaminami, įgyjami, laikomi, nešiojami, gabenami ar realizuojami šaunamieji ginklai, šaudmenys, sprogmenys ar sprogstamosios medžiagos. Neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų įgijimas – tai neturint reikiamo leidimo jų pirkimas, neatlygintinis gavimas, įgijimas už skolas, mainais už kitą daiktą ir panašiai. Neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų laikymas – tai jų turėjimas neturint leidimo, neatsižvelgiant į trukmę, savo žinioje (valdymas), kai kaltininkas jų su savimi nesinešioja, tačiau laiko gyvenamojoje patalpoje ar kitoje jo pasirinktoje vietoje. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas nustato ginklų ir šaudmenų apyvartos įstatyminį reguliavimą bei kontrolės priemones. Vadovaujantis minėto įstatymo 13 straipsnio 4 dalimi, C kategorijos ginklus gali įsigyti ir turėti ne jaunesni kaip 21 metų nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, gavę leidimą laikyti ginklus ir leidimą nešiotis ginklus.
46. Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju kaltinamojo V. L. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumos analizė.
47. Kaltinamasis V. L. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, pripažino visiškai ir parodė, kad kaltinime nurodytą ginklą jis rado tvarkydamas namą ir ruošdamas jį remontui, likus gal savaitei iki 2020 m. gruodžio 6 d. įvykio. Kaltinamojo teigimu, ginklas gulėjo pas jį namuose, o 2021 m. gruodžio 6 d. jis atsinešė šį ginklą parodyti pas D. T., adresu (duomenys neskelbtini). Tokie kaltinamojo V. L. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir kitų byloje surinktų ir teisme BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka ištirtų įrodymų visuma. Antai, iš liudytojo policijos pareigūno L. S. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (1 t., b. l. 172-174) bei jo 2020 m. gruodžio 6 d. tarnybiniame pranešime (1 t., b. l. 176-177) nurodytų aplinkybių matyti, kad kaltinime nurodytas šaunamasis ginklas buvo rastas 2020 m. gruodžio 6 d., apie 18.10 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), į kurį jis vyko pagal gautą iškvietimą. Iš byloje esančio 2020 m. gruodžio 7 d. įvykio vietos apžiūros protokolo bei fotolentelių taip pat matyti, kad apžiūrint butą, esantį (duomenys neskelbtini), virtuvės zonoje, priešais šaldytuvą, ant stalo stovinčio televizorius galinėje dalyje, ant stovo buvo rastas juodos spalvos pistoletas, ant kurio vamzdžio yra užrašai „Reck“, „Perfecta Mod. FBI 8000 cal. 8 mmK. Made in Germany“ (1 t., b. l. 48-65). BPK 20 straipsnio 5 dalies prasme teismo vidinį įsitikinimą tuo, jog būtent kaltinamasis V. L. disponavo kaltinime nurodytu šaunamuoju ginklu, stiprina ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų R. J. ir E. R. bei nukentėjusiojo D. Č. duoti parodymai apie tai, kad būtent kaltinamojo V. L. rankose jie matė pistoletą ar daiktą, panašų į ginklą (1 t., b. l. 79-81, 85-87, 127-129, 134-136), taip pat liudytojo V. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie tai, kad atėjęs V. L. ant stalo padėjo pistoletą, sakė, kad kažkur surado (2 t., b. l. 96-98). Be to, tokį teismo įsitikinimą sustiprina ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo policijos pareigūno J. D. parodymai apie tai, kad pas sulaikytąjį V. L. apžiūros metu jo striukės kišenėje buvo rasta juodos spalvos pistoleto dėtuvė, kuri buvo pateikta tyrimui (1 t., b. l. 119-120, 122-123).
48. Byloje esanti Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2021 m. kovo 8 d. specialisto išvada patvirtina, kad tirti pateikti pistoletas, dėtuvė ir spyruoklė yra pramoninės gamybos 8 mm kalibro dujinis pistoletas „UMAREX PERFECTA Mod. FBI 8000“ ir jo dalys, o būtent – dėtuvė ir grąžinamoji spyruoklė. Šis pistoletas skirtas šaudyti 8 mm kalibro dujiniais ir imitaciniais (garsiniais) šoviniais. Vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, šis dujinis pistoletas yra C kategorijos šaunamasis ginklas (1 t., b. l. 70-74).
49. Pirmiau išdėstytų įrodymų visuma sudaro pagrindą išvadai, kad kaltinamasis V. L. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje įgijo (rasdamas) ir laikė C kategorijos šaunamąjį ginklą – dujinį pistoletą „Umarex Perfecta mod. FBI 8000“, neturėdamas leidimo, numatyto Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje, bei minėtą ginklą nešiojosi su savimi iki tol, kol 2020 m. gruodžio 6 d., apie 18.10 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ginklas buvo surastas ir paimtas policijos pareigūnų. Taigi, V. L. realizavo tris objektyviuosius BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius – neteisėtą šaunamojo ginklo įgijimą, laikymą ir nešiojimą.
50. Kaltinamojo V. L. veika kvalifikuota teisingai pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, nes nustatyta, jog jis įgijo (rasdamas) ir neturėdamas leidimo laikė bei nešiojosi šaunamąjį ginklą. Veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia, t. y. V. L. suvokė, kad rado šaunamąjį ginklą, kuris yra pavojingas, tačiau nepaisant to, apie tai nepranešė pareigūnams, o neturėdamas leidimo, jį laikė bei nešiojosi su savimi.
Dėl V. L. nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje (nukentėjusiojo D. Č. atžvilgiu)
51. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Ši nusikalstama veika padaroma veikiant tiesiogine tyčia.
52. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad V. L. kaltė, padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką nukentėjusiojo D. Č. atžvilgiu, visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina nuosekliai įvertinus byloje surinktus įrodymus, juos palyginus tarpusavyje, susiejus į vientisą įrodomąją grandinę.
Žemesnės instancijos teismas
53. Pirmiausia teismas pažymi, kad byloje nekyla abejonių ir ginčo dėl to, kad būtent kaltinamasis V. L., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2020 m. gruodžio 6 d., apie 17.10 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam D. Č. ne mažiau kaip vieną kartą sudavė dujiniu pistoletu „Umarex Perfecta mod. FBI 8000“ ir rankų kumščiais į veidą, taip padarė D. Č. muštinės žaizdas nosies ir kairės akies apatinio voko srityse, kairės akiduobės išorinės, vidinės ir apatinės sienelių lūžius, kairės pusės ethmoidalinių celių lūžį, kairio pleištinio ančio priekinės sienelės lūžį, kairio žandinio ančio priekinės, išorinės ir vidinės sienelių lūžius, nosikaulių abipusį ir nosies pertvaros lūžius, viršutinio žandikaulio alveolių lūžius ties kairės pusės 5, 6 ir 7 dantimis, kairės pusės 2 danties vainiko lūžį, kairės pusės 7 danties panirimą, t. y. nesunkiai sutrikdė jo sveikatą.
54. Tokias aplinkybes patvirtina bylos įrodymų visuma, jų apklausiamas teisiamojo posėdžio metu neneigė ir kaltinamasis V. L., kuris parodė, kad 2021 m. gruodžio 6 d. jis buvo pas D. T., adresu (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholinius gėrimus ir įvykus konfliktui su nukentėjusiuoju D. Č., jis pastarąjį sumušė. Kaltinamojo V. L. teigimu, jis negali pasakyti, kas tiksliai įvyko, bet sudavė nukentėjusiajam į veidą, galimai sudavė ir pistoletu, smūgių jis neskaičiavo, tačiau jų buvo daugiau nei vienas. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis parodė, kad visiškai pripažįsta savo kaltę dėl nukentėjusiajam D. Č. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Tokie kaltinamojo V. L. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai esminėse aplinkybėse atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir kitų byloje surinktų ir teisme BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka ištirtų įrodymų visuma.
55. Kaltinamojo nurodytas aplinkybes pirmiausia detalizuoja ir papildo, o tuo pačiu ir kaltinamojo kaltę patvirtina nukentėjusiojo D. Č. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, iš kurių matyti, kad 2020 m. gruodžio 6 d., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kaltinamasis (kurio jis prieš tai nepažinojo) pradėjo rėkauti, priėjo prie jo, nukreipė į jį rankose turėtą ginklą. Jam pastūmus kaltinamojo ranką, kurioje buvo ginklas, ir pasakius, kad pasitrauktų, vaikinas tuo pačiu daiktu, panašiu į ginklą, pradėjo jam smūgiuoti į veidą ir galvą. Nukentėjusiojo teigimu, kiek smūgių tiksliai buvo suduota jis pasakyti negali, tačiau moterims pradėjus rėkti jis ištrūko į tualetą, kadangi smarkiai kraujavo, po to jis su draugėmis išbėgo į lauką, o kažkas iš moterų iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Nukentėjusysis D. Č. parodė, kad Santaros klinikose jam buvo nustatyti nosies, skruostikaulio ir žandikaulio lūžimai ir daugybiniai veido sumušimai (1 t., b. l. 79-81, 85-87). Tokius nukentėjusiojo D. Č. parodymus, kurie viso proceso metu buvo nuoseklūs ir išsamūs, papildo bei detalizuoja ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų R. J., E. R., V. J. parodymai, iš kurių matyti, kad analizuojamo įvykio metu kaltinamasis V. L. tapo agresyvus D. Č. atžvilgiu, prišoko prie nukentėjusiojo, prikišo jam prie galvos pistoletą, o nukentėjusiajam nustūmus ranką, kurioje kaltinamasis laikė pistoletą, kaltinamasis pradėjo jį mušti, sudavė smūgius, kurių tikslaus skaičiaus pasakyti negali, nes viskas vyko labai greitai, nukentėjusiajam iš veido ir galvos pradėjo smarkiai bėgti kraujas (1 t., b. l. 127-129, 134-136; 2 t., b. l. 96-98). Teismas neturi pagrindo abejoti tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojų parodymų patikimumu, kadangi pastarųjų parodymai apie analizuojamo įvykio aplinkybes sutapo, byloje nėra duomenų, kad jie siektų apkalbėti kaltinamąjį ir tyčia duoti jam nepalankius parodymus, be to, juos patvirtina bei detalizuoja kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.
56. Štai, byloje esantis policijos įvykių registro išrašas patvirtina kaltinamojo nurodytą aplinkybę apie tai, kad kažkuri iš kartu su juo buvusių moterių iškvietė policiją bei greitąją medicinos pagalbą, kadangi iš minėto išrašo matyti, kad 2020 m. gruodžio 6 d., 17.23 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešimas apie tai, kad prieš 5 min. (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu pranešėjos pažįstamą sumušė, vyrui sumuštas veidas, asmenys turi ginklą, jie liko bute nurodytu adresu, o pranešėja su nukentėjusiuoju lauks (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 34). Be kita ko, minėtame policijos įvykių registro išraše atsispindi analizuojamo įvykio vieta, data ir apytikslis laikas. Pranešėjos skambučio Bendrajam pagalbos centrui turinys yra užfiksuotas 2021 m. sausio 14 d. kitų objektų apžiūros protokole, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėti Bendrojo pagalbos centro garso įrašai dėl 2020 m. gruodžio 6 d. įvykio, kai buvo kviečiama policija ir greitoji medicinos pagalba (1 t., b. l. 159-162). Teismo vidinį įsitikinimą tuo, kad nukentėjusysis buvo sužalotas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), BPK 20 straipsnio 5 dalies prasme stiprina ir ta aplinkybė, kad pagal iškvietimą atvykę policijos pareigūnai minėtame bute rado kraujo dėmes – tai matyti iš ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo policijos pareigūno L. S. parodymų (1 t., b. l. 172-174), taip pat iš 2020 m. gruodžio 7 d. įvykio vietos apžiūros protokole bei fotolentelėse užfiksuotų duomenų (1 t., b. l. 48-65).
57. Kaltinime nurodytą aplinkybę apie nesunkų nukentėjusiojo D. Č. sveikatos sutrikdymą patvirtina byloje esanti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 346/2021 (01), iš kurios matyti, kad D. Č. nustatyta muštinės žaizdos nosies ir kairės akies apatinio voko srityse, kairės akiduobės išorinės, vidinės ir apatinės sienelių lūžiai, kairės pusės ethmoidalinių celių lūžis, kairio pleištinio ančio priekinės sienelės lūžis, kairio žandinio ančio priekinės, išorinės ir vidinės sienelių lūžiai, nosikaulių abipusis ir nosies pertvaros lūžiai, viršutinio žandikaulio alveolių lūžiai ties kairės pusės 5, 6 ir 7 dantimis, kairės pusės 2 danties vainiko lūžis, kairės pusės 7 danties panirimas, padaryti paveikus kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais). Nustatyti sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Savęs žalojimosi tikimybė yra mažai tikėtina. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu (1 t., b. l. 108-111).
58. Tuo tarpu kaltinime nurodytą aplinkybę, kad analizuojamo įvykio metu kaltinamasis V. L. buvo neblaivus, patvirtina paties kaltinamojo parodymai ir alkotesterio kvito rodmenys, iš kurių matyti, kad 2020 m. gruodžio 6 d., 20.05 val. V. L. buvo nustatytas 1,50 prom. girtumas (3 t., b. l. 87).
59. Teismas konstatuoja, kad pagal pirmiau aptartais įrodymais nustatytas faktines aplinkybes, kaltinamojo V. L. padaryta veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Dėl V. L. nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje (nukentėjusiojo J. L. atžvilgiu)
60. Kaip buvo minėta, pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Ši nusikalstama veika padaroma veikiant tiesiogine tyčia.
61. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad V. L. kaltė, padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką nukentėjusiojo J. L. atžvilgiu, visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina nuosekliai įvertinus byloje surinktus įrodymus, juos palyginus tarpusavyje, susiejus į vientisą įrodomąją grandinę.
62. Pirmiausia teismas pažymi, kad byloje nekyla abejonių ir ginčo dėl to, kad būtent kaltinamasis V. L., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2021 m. vasario 21 d., apie 12 val., bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje, ginčo metu nukentėjusiajam J. L. vieną kartą rankos kumščiu sudavė į veidą, pataikydamas į kairiojo žandikaulio sritį, o nuo smūgio pastarajam nugriuvus, sudavė jam rankų kumščiais ne mažiau kaip du smūgius į nosį ir smakrą, po to rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip du smūgius į kairįjį šoną, taip padarė J. L. nosies kaulų lūžį su poodinėmis kraujosruvomis nosies nugarėlėje ir dešinės akies vokuose, poodinės kraujosruvas kariame žande, smakro dešinėje pusėje, t. y. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo J. L. sveikatą.
63. Tokias aplinkybes patvirtina bylos įrodymų visuma, jų apklausiamas teisiamojo posėdžio metu neneigė ir kaltinamasis V. L., kuris parodė, kad tikslios datos neprisimena, jis nuvažiavo pas savo draugą į (duomenys neskelbtini) porai dienų pailsėti, ten vartojo alkoholį, garsiai klausėsi muzikos. Kaltinamojo teigimu, nukentėjusysis J. L. su dar vienu žmogumi buvo pas jį atėjęs, nes jam trukdė jo (t. y. kaltinamojo V. L.) garsiai leidžiama muzika. Kaltinamasis paaiškino, jog viską atsimena miglotai, tačiau prisimena, kad laiptinėje su nukentėjusiuoju apsistumdė, sudavė nukentėjusiajam ne vieną kartą kumščiu į veidą, o nukentėjusiajam nukritus, jis vėl jam sudavė. Tokie lakoniški kaltinamojo V. L. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai esminėse aplinkybėse atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir detalizuoja ir kitų byloje surinktų ir teisme BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka ištirtų įrodymų visuma.
64. Kaltinamojo nurodytas aplinkybes pirmiausia detalizuoja ir papildo, o tuo pačiu ir kaltinamojo kaltę patvirtina nukentėjusiojo J. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, iš kurių matyti, kad 2021 m. vasario 21 d., apie 12 val. jis nusprendė nueiti pas kaimyną dėl garsiai grojančios muzikos. Nukentėjusiojo J. L. teigimu, išsiaiškinus, kad muzika garsiai grojo iš (duomenys neskelbtini) buto, minėto buto duris atidarė du vyrai, jis vyrams paaiškino, kad šie trukdo jam ilsėtis. Vienas iš vyrų, kuris buvo liekno kūno sudėjimo (t. y. kaltinamasis V. L.) pakvietė jį arčiau pabendrauti, staiga rankos kumščiu trenkė jam į veido sritį (į kairįjį žandikaulį) ir nuo šio smūgio jis nukrito ant grindinio, o kaltinamasis pradėjo jam smūgiuoti abiejų rankų kumščiais bei kojomis į įvairias kūno vietas, sudavė keletą smūgių į nosį ir smakrą, jų skaičiaus nežino, tačiau ne mažiau kaip du smūgius, taip pat sudavė į kairį šoną (2 t., b. l. 124-125, 129-131). Bylos duomenimis, liudytojų, tiesiogiai mačiusį analizuojamą įvykį, nėra. Visgi, teismo vidinį įsitikinimą tuo, kad nukentėjusysis buvo sužalotas analizuojamo konflikto metu, kaltinime nurodytoje vietoje, nurodytą dieną ir nurodytu laiku, BPK 20 straipsnio 5 dalies prasme stiprina ir ta aplinkybė, kad po analizuojamo įvykio laiptinėje buvo matyti kraujo dėmės – tai matyti iš ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo V. K. parodymų (3 t., b. l. 7-8). Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymų patikimumu, kadangi jo parodymai apie analizuojamo įvykio aplinkybes esminėse detalėse sutapo su kaltinamojo parodymais, be to, byloje nėra duomenų, kad jis siektų apkalbėti kaltinamąjį ir tyčia duoti jam nepalankius parodymus, be to, juos patvirtina bei detalizuoja kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.
65. Štai, iš byloje esančio policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2021 m. vasario 21 d., 12.40 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini) buvo stipriai sumuštas pranešėjos vyras (2 t., b. l. 102). Be kita ko, minėtame policijos įvykių registro išraše atsispindi analizuojamo įvykio vieta, data ir apytikslis laikas. Pranešėjos skambučio Bendrajam pagalbos centrui turinys yra užfiksuotas 2021 m. balandžio 3 d. kitų objektų apžiūros protokole, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėti Bendrojo pagalbos centro garso įrašai dėl 2021 m. vasario 21 d. įvykio, po kurio buvo kviečiama policija ir greitoji medicinos pagalba (2 t., b. l. 163-166).
66. Kaltinime nurodytą aplinkybę apie nesunkų nukentėjusiojo J. L. sveikatos sutrikdymą patvirtina byloje esanti Valstybinė teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 409/2021 (01), iš kurios matyti, kad J. L. nustatyta nosies kaulų lūžis su poodinėmis kraujosruvomis nosies nugarėlėje ir dešines akies vokuose, poodinės kraujosruvos kairiame žande, smakro dešinėje pusėje. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais) (2 t. b. l. 140-141).
67. Tuo tarpu kaltinime nurodytą aplinkybę, kad analizuojamo įvykio metu kaltinamasis V. L. buvo neblaivus, patvirtina paties kaltinamojo parodymai ir alkotesterio kvito rodmenys, iš kurių matyti, kad 2021 m. vasario 21 d., 13.50 val. V. L. buvo nustatytas 1,80 prom. girtumas (3 t., b. l. 118).
68. Teismas konstatuoja, kad pagal pirmiau aptartais įrodymais nustatytas faktines aplinkybes, kaltinamojo V. L. padaryta veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Dėl V. L. nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje
69. Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Viešosios tvarkos pažeidimas turi pasireikšti bent vienu iš šių būdų, t. y. įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis, piktybišku tyčiojimusi ar vandališkais veiksmais, taip pat būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje – t. y. viešoje erdvėje, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-437/2013, 2K-303/2014). BK 284 straipsnio dispozicijoje nei veikos padarymo motyvas, nei tikslas nenurodyti, todėl nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški, arba kitokie.
70. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo V. L. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, yra visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina nuosekliai įvertinus byloje surinktus įrodymus, juos palyginus tarpusavyje, susiejus į vientisą įrodomąją grandinę.
71. Kaltinamasis V. L. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, pripažino visiškai ir parodė, kad iš šio įvykio ne daug ką prisimena. Kaltinamojo teigimu, analizuojamo įvykio metu jis buvo neblaivus, mosikavosi suvenyriniu neaštriu kardu, keikė nukentėjusįjį A. D. ir grasino jam pardavėjų akivaizdoje, po to paskui minėtą nukentėjusįjį išėjo į lauką ir ten toliau jam grasino ir keikė. Tokie lakoniški kaltinamojo V. L. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai esminėse aplinkybėse atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina bei detalizuoja ir kitų byloje surinktų ir teisme BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka ištirtų įrodymų visuma.
72. Antai, pirmiausia tokius kaltinamojo parodymus patvirtina nukentėjusiojo A. D., kuris buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodymai. Apklausos metu nukentėjusysis A. D. detalizavo kaltinamojo parodymus nurodydamas, kad 2021 m. gegužės 24 d., apie 13.50 val., atėjo į parduotuvę, esančią Vilniuje, A. Kojelavičiaus g. 308, kurioje buvo keli pirkėjai, pardavėjos ir akivaizdžiai girtas vyras, kuris praeidamas pro jį užsikabino už jo kojos, iš karto puolė prie jo, pradėjo provokuoti, keiktis, grasinti, kad užmuš ir papjaus. Nukentėjusiojo teigimu, vyras kažkuriuo metu išsitraukė į kardą ar didelį peilį panašų metalinį įrankį ir pradėjo šiuo daiktu mosikuoti, kišo jam prie veido, kelis kartus sudavė per dešinės rankos dilbį, nugarą, grasino, kad šiuo daiktu jį papjaus. Iš nukentėjusiojo parodymų taip pat matyti, kad vengdamas konflikto jis išėjo į lauką ir iškvietė policiją, o minėtas vyras po kelių minučių taip pat išėjo į lauką ir puolė prie jo su minėtu kardu, vėl grasino nužudyti, mėgino suduoti į veidą, tuomet atvažiavo policijos pareigūnai ir minėtą asmenį sulaikė. A. D. taip pat paaiškino, kad žmonės parduotuvėje atkreipė dėmesį į minėtą vyrą, pardavėjos ant minėto vyro šaukė, o kai viskas persikėlė į lauką, tuo metu šalia parduotuvės esančioje stotelėje buvo keli žmonės (3 t., b. l. 31-33). Nukentėjusiojo parodymus apie analizuojamo įvykio, vykusio parduotuvės viduje, aplinkybes patvirtina 2021 m. rugpjūčio 4 d. kitų objektų apžiūros protokole ir jo prieduose užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad buvo apžiūrėti vaizdo įrašai iš parduotuvės, esančios Vilniuje, Kojelavičiaus g. 308. Pirmame įraše filmuojama parduotuvės salė, į salę užeina V. L., kuris už nugaros rankose laiko daiktą, panašų į kardą. Po to V. L. vaikšto po salę prie pašalinių žmonių, kažką kalba ir mojuoja kardu. Antrame įraše filmuojama parduotuvės salė, į salę užeina nukentėjusysis, kuris stovi prie šaldytuvo eilėje. Tuo metu užeina V. L., kuris savo koja užsikabina už nukentėjusiojo kojos. Po to V. L. kažką kalba su nukentėjusiuoju, vėliau su turimu kardu mojuoja prie nukentėjusiojo veido, po to nukentėjusysis patraukė nuo savo veido kardą ir išeina iš parduotuvės (3 t., b. l. 81-85). Be to, nukentėjusiojo parodymus papildo ir detalizuoja 2021 m. rugpjūčio 5 d. kitų daiktų apžiūros protokole (3 t., b. l. 77-79) bei policijos įvykių registro išraše (3 t., b. l. 12) užfiksuoti duomenys. Iš esmės analogiškas, tačiau lakoniškesnes įvykio aplinkybes nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja G. G., kuri parodė, kad kaltinime nurodytu laiku dažnas parduotuvės lankytojas V. L. užsikabino savo koja už pirkėjo kojos, priėjo prie šio pirkėjo ir pradėjo jam kažką sakyti, pradėjo savo turimu kardu mojuoti pirkėjui prie veido, o pirkėjui išėjus, V. L. išėjo paskui pirkėją, lauke jiedu dar konfliktavo (3 t., b. l. 45-47). Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas K. P. patvirtino, kad automobilyje, stovėjusiame netoli parduotuvės, kuriame sėdėjo V. L., buvo rastas daiktas, panašus į kardą. Liudytojo teigimu, nukentėjusysis A. D. patvirtino, kad būtent šiuo daiktu V. L. jam grasino (3 t., b. l. 52-54). Analogiškus paaiškinimus liudytojas K. P. nurodė ir savo 2021 m. gegužės 24 d. tarnybiniame pranešime (3 t., b. l. 49). Byloje esanti Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2021 m. liepos 7 d. specialisto išvada patvirtina, kad tirti pateiktas objektas (rastas pas V. L.) yra šaltojo nešaunamojo ginklo imitacija, kuri ginklams nepriskiriama (3 t., b. l. 67-70). Tuo tarpu kaltinime nurodytą aplinkybę, kad veikos padarymo metu kaltinamasis V. L. buvo neblaivus, patvirtina ne tik kaltinamojo parodymai, bet ir alkotesterio kvito rodmenys, iš kurių matyti, kad 2021 m. gegužės 24 d., 15.13 val. V. L. buvo nustatytas 2 prom. girtumas (3 t., b. l. 136).
73. BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl būtina nustatyti padarinius, realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-404/2014). Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas, suniokotas svetimas turtas ir pan. Būtent šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Iš pirmiau aptartų įrodymų matyti, kad nusikalstama veika buvo padaryta viešoje vietoje (apie 13.50 val. parduotuvėje ir prie parduotuvės esančioje viešojo transporto stotelėje, kur paprastai toje vietoje tokiu metu yra nemažas žmonių srautas), matant ar girdint ne vienam asmeniui (šias aplinkybes patvirtino ir nukentėjusysis), nukentėjusiojo atžvilgiu buvo panaudotas fizinis ir psichologinis smurtas, į įvykio vietą buvo iškviesti policijos pareigūnai, aplinkiniams bei aplinkai demonstruota nepagarba. Taigi pagal aptartus padarinius kaltinamasis V. L. savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
74. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Teismų praktikoje išaiškinta, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju bylos duomenys sudaro pagrindą daryti išvadą, kad kaltinamasis V. L. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia, kuri padarinių atžvilgiu buvo neapibrėžta.
75. Apibendrinant konstatuotina, kad remiantis pirmiau išdėstytais įrodymais bei jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo V. L. padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį, kaip viešosios tvarkos pažeidimas.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
76. Teismas, skirdamas bausmę V. L., vadovaujasi BK VIII skyriaus nuostatomis. BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. BK 61 straipsnis, be kita ko, nustato, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Nustatant įstatyme numatytos bausmės vidurkį, sudedamas minimalus ir maksimalus straipsnio sankcijoje numatytas bausmės dydis ir gautas rezultatas padalijamas pusiau. Jeigu straipsnio sankcijoje minimalus bausmės dydis už padarytą nusikalstamą veiką nenurodytas, nustatant bausmės vidurkį, vadovaujamasi tos rūšies bausmės minimaliu dydžiu. Jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.
77. BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmės – laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. BK 253 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos šios alternatyvios bausmės – areštas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų. Tuo tarpu BK 284 straipsnio sankcijoje numatytos šios alternatyvios sankcijos – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
78. Teismas, parinkdamas skirtinos bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį kaltinamajam V. L., įvertina jo kaltės formą, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį bei stadiją. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis V. L., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė keturis tyčinius baigtus nusikaltimus, trys iš jų yra nesunkūs ir vienas – apysunkis. Kaltinamasis V. L. padarė du nusikaltimus žmonių sveikatai, vieną nusikaltimą viešajai tvarkai, taip pat vienas nusikaltimas susijęs su neteisėtu disponavimu šaunamuoju ginklu. Teismas, spręsdamas bausmės rūšies parinkimo ir dydžio nustatymo kaltinamajam V. L. klausimą, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimų, atsižvelgia į jo asmenybę bei jo elgesį iki nusikalstamų veikų padarymo, nusikalstamų veikų darymo metu, po nusikalstamų veikų padarymo. Pirmiausia pažymėtina, kad kaltinamasis V. L. iki šių nusikalstamų veikų padarymo buvo teistas 8 kartus, daugiausia už turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą (4 t., b. l. 8-18, 128-139), yra baustas administracine tvarka ir turi galiojančių nuobaudų, duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (4 t., b. l. 29-37, 120-127). Kaltinamasis V. L. po nusikalstamų veikų padarymo atsiprašė nukentėjusiųjų (tai patvirtino tiek kaltinamasis, tiek patys nukentėjusieji), savanoriškai atlygino Valstybinei ligonių kasai padarytą žalą, taip pat teismo posėdžio metu nurodė, jog sutinka atlyginti neturtinę žalą nukentėjusiajam D. Č. Teismas įvertina ir kaltinamojo V. L. asmenybę – (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, nevedęs, turi mažametę dukrą (4 t., b. l. 3, 140), kaltinamojo teigimu, jis dukros išlaikymui kas mėnesį moka po 250 Eur, vykdo individualią veiklą (4 t., b. l. 38, 39, 141, 148-152). Kaltinamasis V. L. VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nesigydė (4 t., b. l. 41, 43), į Respublikinį priklausomybės ligų centrą Vilniaus filialą per penkių metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (4 t., b. l. 44). Teismas nustato V. L. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat ir jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė neabejotinai (tą pripažįsta ir pats kaltinamasis) turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamasis teismo posėdžiu metu paaiškino, kad jo nusikalstamas elgesys buvo sąlygotas būtent alkoholio vartojimo, todėl jis šiuo metu gydosi, jau du mėnesius nevartoja alkoholio, sutinka gydytis ir toliau. Teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad kaltinamojo V. L. priešingas teisei ir visuomenėje nusistovėjusioms elgesio bei moralės normoms elgesys nėra atsitiktinis, o jau yra susiformavęs, gana sistemingas, jis savo elgesio nekeičia. Atsižvelgdamas į kaltinamąjį V. L. ir jo padarytas nusikalstamas veikas apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamasis V. L. gana pavojingas visuomenei, jo priešingas teisei elgesys gana sistemingas ir nuoseklus. Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už BK 138 straipsnio 1 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą paskyrus minėtų straipsnių sankcijose numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurios dydis nustatytinas nesiekiantis sankcijose numatyto šios rūšies bausmės vidurkio. Teismo vertinimu, pagal V. L. ir jo padarytas nusikalstamas veikas apibūdinančias aplinkybes būtent tokios bausmės atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežtos ar per švelnios.
79. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės tarpusavyje bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes. BK 63 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Teismas dėl pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvų nesikartoja ir iš dalies pridėdamas švelnesnes bausmes atsižvelgia į nuosprendžio 78 punkte išvardintas aplinkybes. Teismo vertinimu, prie griežčiausios iš paskirtų bausmių pridėtinos keturių mėnesių dydžio švelnesnių bausmių dalys.
80. Kadangi kaltinamasis dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam V. L. skirtina subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
81. V. L. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas laikotarpiais nuo 2020 m. gruodžio 6 d. 18.45 val. iki 2020 m. gruodžio 7 d. 13.12 val. (3 t., b. l. 92, 95), nuo 2021 m. vasario 21 d. 13.10 val. iki 2021 m. vasario 22 d. 13.50 val. (3 t., b. l. 120, 132), nuo 2021 m. gegužės 24 d. 16.54 val. iki 2021 m. gegužės 25 d. 16.18 val. (3 t., b. l. 139, 149). Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, V. L. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į paskirtos bausmės laiką, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
82. Teismas, apsvarstęs galimybę taikyti V. L. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas šias nuostatas taikyti. To teisiamojo posėdžio metu prašė ir valstybinis kaltintojas. Bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančio BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis).
83. Pažymėtina, kad tai yra formalūs bausmės vykdymo atidėjimo taikymo pagrindai, esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga yra teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmę ir jos paskirtį apibrėžiančio BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmės paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
84. Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisves atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 2 dalyje, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2014, 2K-536/2014, 2K-132-942/2016).
85. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad V. L. atitinka formalias BK 75 straipsnyje nustatytas sąlygas, t. y. jis padarė tris nesunkius ir vieną apysunkį nusikaltimą, jam šiuo nuosprendžiu skiriama laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog nors V. L. teisiamas jau ne pirmą kartą, teismo proceso metu jis suprato galimus veikų padarinius, išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl savo veiksmų, po nusikalstamų veikų padarymo atsiprašė nukentėjusiųjų, atlygino Valstybinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą, be to, sutiko atlyginti nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą. Pažymėtina ir tai, kad V. L. yra jauno amžiaus, šiuo metu vykdo individualią veiklą, pajamas gauna legaliu būdu, stengiasi keisti savo gyvenimo būdą, kaltinamojo teigimu jis padeda išlaikyti savo mažametį vaiką, šiuo metu gydosi nuo alkoholizmo, supranta, jog būtent alkoholio vartojimas lėmė nusikalstamą jo elgesį, todėl bando šalinti tokio elgesio priežastis, sutinka gydytis ir toliau. Šių aplinkybių visuma teismui leidžia daryti išvadą, kad yra pagrindas suteikti jam galimybę pakeisti savo elgesį neizoliuotam nuo visuomenės, tačiau kontroliuojamam probacijos tarnybos. Taigi, manytina, kad šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo. Pažymėtina, jog BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis yra ne vien nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo bei atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, taip užtikrinant ir teisingumo principo įgyvendinimą. Esant šioms aplinkybėms, spręstina, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus skirtinos laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl kaltinamajam taikytinos BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, kartu nustatant pareigas, numatytas BK 75 straipsnio 5 dalies 3, 5, 7, 10 punktuose ir 75 straipsnio 6 dalyje: gydytis priklausomybės ligas, tęsti darbą arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje; neišeiti iš namų nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; atlyginti nukentėjusiajam D. Č. padarytą neturtinę žalą tokia tvarka: ne mažiau kaip pusę priteistos neturtinės žalos sumos iki 2022 m. lapkričio 1 d. ir visiškai atlyginti priteistą neturtinę žalą iki 2023 m. lapkričio 1 d.
86. Kaltinamajam V. L. paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti (3 t., b. l. 108-110, 151-152) – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
V. Dėl pareikštų civilinių ieškinių
87. Pagal BPK 44 straipsnio 10 dalį, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Tenkindamas civilinį ieškinį, teismas gali nesilaikyti ieškinio ribų, jeigu ieškinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui.
88. Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas D. Č. pareiškė civilinį ieškinį dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje jis nurodė, jog dėl įvykio jis buvo stipriai sužalotas, jam buvo nustatyti daugybiniai veido sužalojimai ir lūžiai. Po šio įvykio jis ilgą laiką negalėjo dirbti, blogai jautėsi, jam vis dar yra nutirpęs veidas, veidas yra labai jautrus, nuolat jaučia šaltį ir skausmą. Civilinio ieškovo D. Č. teigimu, dėl tokios savo būklės jis yra morališkai palaužtas (1 t., b. l. 94). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas D. Č. papildomai paaiškino, kad jis jaučia diskomfortą, nes nejaučia pusės veido ir žandikaulio. Gydytojas sakė, kad pažeisti nervai. Po įvykio gydėsi namuose. Po įvykio išėjo iš darbo, nes jam buvo sunku skaičiuoti (anksčiau dirbo virėju ir jam reikėjo skaičiuoti porcijas). Nedarbingumo jis neėmė. Po įvykio porą mėnesių jautėsi blogai, bendravo su psichologu, pirmomis dienomis negalėjo žiūrėti į veidrodį. Dabar jo akys yra skirtingos. Jis buvo sutrikęs dėl savo išvaizdos, jam buvo susiūta akis. Kiti žmonės jam nieko nesako dėl išvaizdos. Iš pradžių vengė išeiti iš namų, apie mėnesį po įvykio jautė skausmą, negalėjo valgyti. Dabar kai būna šalta, jaučia diskomfortą, lyg ir skausmą, vienoje veido pusėje būna deginimas. Įvykio pasekmės matosi ant viso veido, akys yra skirtingame lygyje. Iš pradžių jis negalėjo ilgai skaityti, nes susiliedavo raidės. Nepatogu, nes nejaučia pusės žandikaulio. Nešioti akinių nereikia, nes dabar mato gerai, specialaus maisto nereikia.
89. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-397/2012).
90. Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalą padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-272/2011).
91. Šioje byloje nustatyta, kad dėl kaltinamojo tyčia padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui D. Č. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, t. y. jam padarytos muštinės žaizdos nosies ir kairės akies apatinio voko srityse, kairės akiduobės išorinės, vidinės ir apatinės sienelių lūžiai, kairės pusės ethmoidalinių celių lūžis, kairio pleištinio ančio priekinės sienelės lūžis, kairio žandinio ančio priekinės, išorinės ir vidinės sienelių lūžiai, nosikaulių abipusis ir nosies pertvaros lūžiai, viršutinio žandikaulio alveolių lūžiai ties kairės pusės 5, 6 ir 7 dantimis, kairės pusės 2 danties vainiko lūžis, kairės pusės 7 danties panirimas. Pripažįstama, kad be šių fizinių sužalojimų, nukentėjusysis patyrė ir dvasinį sukrėtimą, išgyvenimus, pažeminimą, jis iki šiol jaučia diskomfortą dėl pakitusios išvaizdos ir sužalojimų sukeltų padarinių. Kaltinamasis V. L. pasikėsino į svarbiausią žmogaus vertybę – sveikatą, kuri sunkiai atkuriama. Neturtinės žalos dydžio nustatymas paliktas teismų diskrecijai. Pagal teisminę praktiką tokio pobūdžio bylose, dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamas neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,8 eurų iki 7 240,50 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-21-942/2016 2K-24-895/2017, 2K-166-788/2017). Taigi, teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, nusikaltimo padarinius, kaltinamojo veiksmų intensyvumą, vertina, kad nukentėjusiajam priteistinas 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.
92. Be to, šioje baudžiamojoje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl D. Č. gydymo išlaidų, sudarančių 18,80 Eur, priteisimo (1 t., b. l. 141-143), taip pat civilinį ieškinį dėl J. L. gydymo išlaidų, sudarančių 19,06 Eur, priteisimo (2 t., b. l. 150-159). Iš byloje esančio pinigų pervedimo kvito matyti, kad V. L. 2021 m. spalio 7 d. atlygino Valstybinei ligonių kasai padaryta 18,80 Eur dydžio žalą už D. Č. gydymą (4 t., b. l. 145). Be to, baudžiamojoje byloje esantis pinigų pervedimo kvitas patvirtina, kad V. L. 2021 m. kovo 21 d. atlygino Valstybinei ligonių kasai padarytą 19,06 Eur dydžio žalą už nukentėjusiojo J. L. gydymą (2 t., b. l. 161). Atsižvelgiant į tai, kad civiliniai ieškiniai jau yra atlyginti, vadovaujantis BPK 115 straipsnio 1 dalimi jie atmestini.
VI. Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti
93. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini šie daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
1. šaltojo nešaunamojo ginklo imitacija (kardas), kuris perduotas saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus ūkio poskyrį (Vilnius, Buivydiškių g. 20) pagal 2021 m. liepos 27 d. kvitą B serija BBB Nr. 3PK002596 (3 t., b. l. 71-73);
2. dujų balionėlis, kuris pagal 2021 m. gegužės 25 d. kvitą B serija BBB Nr. OVS004948 perduotas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ginklų saugojimo kambarį (3 t., b. l. 115-117);
3. tyrimo objektai – vyriški džinsai su diržu, vyriškas džemperis, 3 vnt. nuoplovų ir servetėlė su dėmėmis, kurie supakuoti į paketus ir perduoti saugojimui Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus ūkio poskyriui (Vilnius, Buivydiškių g. 20) pagal 2021 m. balandžio 30 d. kvitą B serija BBB Nr. 3PK002505 (1 t., b. l. 115-116).
94. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, dujinis pistoletas „Umarex Perfecta Mod. FBI 8000“ su dėtuve ir spyruokle, kurie perduoti saugojimui pagal 2021 m. balandžio 9 d. kvitą B serija BBB Nr. OVS004890, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotini Turto valdymo ir ūkio departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
95. Kompaktinės plokštelės su vaizdo įrašais paliktinos saugoti baudžiamojoje byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
V. L. (V. L.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
V. L. (V. L.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje (2020 m. gruodžio 6 d. epizodas), ir skirti jam 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
V. L. (V. L.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje (2021 m. vasario 21 d. epizodas), ir skirti jam 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
V. L. (V. L.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti tarpusavyje ir skirti jam subendrintą 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. L. (V. L.) paskirti galutinę 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti V. L. (V. L.) laikinajame sulaikyme išbūtą laiką laikotarpiais nuo 2020 m. gruodžio 6 d. 18.45 val. iki 2020 m. gruodžio 7 d. 13.12 val., nuo 2021 m. vasario 21 d. 13.10 val. iki 2021 m. vasario 22 d. 13.50 val., nuo 2021 m. gegužės 24 d. 16.54 val. iki 2021 m. gegužės 25 d. 16.18 val., vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 3, 5, 7, 10 punktais, ir 6 dalimi, V. L. (V. L.) paskirtos 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu gydytis priklausomybės ligas, tęsti darbą arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje; neišeiti iš namų nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; atlyginti nukentėjusiajam D. Č. padarytą ir šiuo nuosprendžiu priteistą neturtinę žalą tokia tvarka: ne mažiau kaip pusę priteistos neturtinės žalos sumos iki 2022 m. lapkričio 1 d. ir visiškai atlyginti priteistą neturtinę žalą iki 2023 m. lapkričio 1 d.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
V. L. (V. L.) paskirtas kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Priteisti iš V. L. (V. L.) nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui D. Č. 3000 Eur (tris tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinius ieškinius dėl 18,80 Eur ir 19,06 Eur turtinės žalos atlyginimo atmesti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti šiuos daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
1. šaltojo nešaunamojo ginklo imitaciją (kardą), kuris perduotas saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus ūkio poskyrį (Vilnius, Buivydiškių g. 20) pagal 2021 m. liepos 27 d. kvitą B serija BBB Nr. 3PK002596;
2. dujų balionėlį, kuris pagal 2021 m. gegužės 25 d. kvitą B serija BBB Nr. OVS004948 perduotas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ginklų saugojimo kambarį;
3. tyrimo objektus – vyriškus džinsus su diržu, vyrišką džemperį, 3 vnt. nuoplovų ir servetėlę su dėmėmis, kurie supakuoti į paketus ir perduoti saugojimui Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus ūkio poskyriui (Vilnius, Buivydiškių g. 20) pagal 2021 m. balandžio 30 d. kvitą B serija BBB Nr. 3PK002505.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, dujinį pistoletą „Umarex Perfecta Mod. FBI 8000“ su dėtuve ir spyruokle, kurie perduoti saugojimui pagal 2021 m. balandžio 9 d. kvitą B serija BBB Nr. OVS004890, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti Turto valdymo ir ūkio departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, kompaktines plokšteles su vaizdo įrašais palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:
1) atvykti į probacijos tarnybas (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo;
2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas probuojamojo priežiūros priemones, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
3) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.
Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.