Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų nutarimas, II-12-995/2021

Teismas: Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai
Dokumentas: Nutarimas
Data: 2021-02-04
Bylos Nr.: II-12-995/2021
Teisminio proceso Nr.: 4-10-3-00117-2020-1
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos

Teisėjas: Vaida Railienė (pirm.)
Pažeidėjas: E. F.
Institucija: Palangos miesto savivaldybės administracija
Advokatai: Sigita Stukaitė

Kategorijos

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-12-995/2021Teisminio proceso Nr. 4-10-3-00117-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2.3; 21.10.4.

ROIK: 20118386372(S)PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 4 d.Palanga

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Vaida Railienė,sekretoriaujant Sabinai Vigelytei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui (toliau – ir pareiškėjas) E. F., jo atstovei advokato padėjėjai Sigitai Stukaitei,

institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, Palangos savivaldybės administracijos įgaliotiems atstovams Kristijonui Matoniui, Ingai Šileikienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. F. skundą dėl Palangos savivaldybės administracijos 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Palangos savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu E. F. skirta 390,00 Eur bauda už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 150 straipsnio 1 dalyje, numatyto nusižengimo padarymą, už tai, kad 2020 m. liepos 4 d., 18.17 val. nuotraukomis ir kita byloje surinkta medžiaga užfiksuota, jog viešoje vietoje, privačiame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), be Palangos miesto savivaldybės administracijos Rinkliavų skyriaus išduoto leidimo E. F. teikė komercinę - pramoginę šokinėjimo ant batutų paslaugą (batutų parko paslaugos įkainiai – 30 min.- 5 eurai, 1 val. - 8 eurai, visa diena - 15 eurų). Tokiu būdu E. F. pažeidė Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. T2-348 1 punktu, patvirtintų Palangos miesto Prekybos viešosiose vietose taisyklių 6 punktą, kuriame numatyta, kad „viešose vietose prekiauti ar teikti paslaugas be leidimo draudžiama“, 7 ir 7.1 punktų reikalavimus, kuriame numatyta, kad pardavėjas ar paslaugų teikėjas, prekiaujantis ar teikiantis paslaugas viešose vietose, savo darbo vietoje privalo turėti suderintą leidimo prekiauti ar teikti paslaugas originalą. E. F., teikdamas komercinę - pramoginę šokinėjimo ant batutų paslaugą ir neturėdamas paslaugai teikti reikalingo Palangos miesto savivaldybės administracijos leidimo, neįvykdė vieno iš reikalavimų, keliamų komercinei ar ūkinei veiklai vykdyti.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. F., nesutikdamas su 2020 m. rugpjūčio 17 d. Institucijos nutarimu, skundu prašo jį panaikinti bei administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nesant administracinio nusižengimo įvykio ir sudėties. Skunde nurodoma, kad Institucija nuo pat apsilankymo žemės sklype ir tariamo pažeidimo fiksavimo, nesiekė tinkamai išnagrinėti situacijos, negirdėjo, neskaitė jo teikiamų paaiškinimų, nesuteikė galimybės jam susipažinti su bylos medžiaga prieš priimant nutarimą, neįvertino visų reikšmingų aplinkybių tinkamam bylos išnagrinėjimui. Jis kartu su kitais patrauktais administracinėn atsakomybėn asmenimis (K. S. ir V. B.), prieš paskirtą posėdį pateikė bendrą prašymą Institucijai, kuriuo prašė pateikti surinktą medžiagą ir suteikti galimybę susirasti atstovą, kuris atstovautų jų teises, tačiau institucijos atstovai šį prašymą ignoravo Jis 2020 m. rugpjūčio 11 d. elektroniniu paštu nusiuntė paaiškinimus dėl bylos esmės, tai pat 2020 m. liepos 1 d. paslaugų teikimo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurie pagrindė, kad jis buvo tik paslaugas teikianti asmuo, tačiau tai nei protokole, nei nutarime nepaminėta. Jau tik pradėjus administracinio nusižengimo teiseną institucija, visiškai ignoruodama ANK numatytus teisenos uždavinius ir principus, pažeisdama jo teisę gintis, surašė protokolą, kuriuo pripažino padarius ko nepadarė. Tokie institucijų atstovų veiksmai grubiai pažeidžia konstitucinę nekaltumo prezumpciją, jo pamatinę teisę gintis nuo nepagrįstų kaltinimų ir turėti atstovą. Institucijos atstovai, nesiaiškindami faktinės situacijos, netirdami jos iš esmės, tiesiog pavertė jį kaltu. Dėl tokių jų veiksmų nukenčia tiek jo reputacija (tariamai yra vadinamas sukčiumi, nusikaltėliu, vykdančiu komercinę veiklą neteisėtai), tiek sukuria situaciją materialiniams nuostoliams dėl papildomų išlaidų teisininkams. Mano, kad konstatuotini akivaizdūs institucijos atstovų neteisėti veiksmai; jos atliekant visiškai ignoruojant įstatymų normas, jų taikymą institucijos vykdomoje veikloje, t. y. aiškus ir rimtas valdžios institucijos diskrecijos ribų peržengimas, sąlygojantis neteisėtą administracinę teiseną. Skunde pažymima, kad teisės doktrinoje ūkinė komercinė veikla apibrėžiama kaip nuolatinė, savarankiška, t. y. savo rizika plėtojama, asmens veikla, siekiant pelno, susijusi su daiktų pirkimu-pardavimu ar paslaugų teikimu kitiems asmenims už atlyginimą (žr., Valentinas Mikelėnas ir kt., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Antroji knyga. Asmenys. Vilnius: Justitia, 2002. P. 23). Aiškinant paminėtą ūkinės komercinės veiklos sąvoką lingvistiškai, išskirtini tokie pagrindiniai ūkinei komercinei veiklai būdingi požymiai: pirma, tęstinumas, nuolatinis veikos pobūdis; antra, savarankiškumas, t. y. veikimas savo rizika ir savo vardu; trečia, atlygintinumas, t. y. veikla siekiama pelno, tam tikros ekonominės naudos. Nurodo, kad vertinat jo veiksmus, būtina nustatyti, ar jiems būdingi ūkinei komercinei veiklai priskirtini požymiai, nes tik šių požymių visuma sudaro pagrindą pripažinti fizinį asmenį verslininku – ūkinės komercinės veiklos vykdytoju. Jis veikiantis pagal individualios veiklos pažymas, civilinių sutarčių pagrindu teikė paslaugas renginio organizatoriaus tiekėjui ir apie tai institucija buvo informuota, tačiau visiškai nevertino tos faktinės aplinkybės ir apie tai nepasisakė nutarime, iš esmės nepagrįstai pradėdama jo atžvilgiu administracinę teiseną pagal ANK 150 straipsnį, kadangi jo vykdoma komercinė veikla buvo vykdoma turint individualios veiklos pažymą, kaip yra reikalaujama ir reglamentuojama Lietuvos Respublikos įstatymais. Nepateikta duomenų, kokiu pagrindu jis yra nurodomas kaip atsakomybės už inkriminuojamą teisės pažeidimą subjektas. Taip pat nėra nurodyta, kokias konkrečiai jis, kaip atsakomybės subjektas, teikė paslaugas, susijusias su pramoginių įrenginių nuoma. Nutarime nurodoma, kad jis pažeidė Taisyklių 6, 7 ir 7.1 punktus, todėl neturėdamas paslaugai teikti reikalingo institucijos leidimo, neįvykdė vieno iš reikalavimų, keliamų komercinei ūkinei veiklai vykdyti. Tačiau būtent ANK 154 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už Savivaldybių tarybų patvirtintu prekybos viešosiose vietose taisyklių pažeidimą. Pažymi, kad 2019 metų vasarą toje pačioje teritorijoje, buvo organizuojamas analogiškas sporto renginys, institucijos darbuotojai surašė kelis ANK protokolus pagal ANK 154 straipsnius, o administracinių nusižengimų kodeksas šioje dalyje nesikeitė iki šiol. Įstatymų leidėjas aiškiai individualizavo savivaldybių taisyklių pažeidimą, nustatė atsakomybės dydį už tokį pažeidimą, kadangi pažeidimas yra formalus, nesukeliantis neigiamų pasekmių ar žalos tad ir atsakomybė yra sąlyginai maža.

Pažymi, kad Taisyklių reikalavimai gali būti laikomi pažeistais, jeigu renginys būtų organizuojamas viešoje vietoje. Sklypas, kuriame buvo organizuojamas renginys nuosavybės teise priklauso fiziniam asmeniui, teritorija yra aptverta tvora, į renginio teritoriją dalyviai ir žiūrovai galėjo patekti tik gavę renginio teritoriją kontroliuojančių asmenų leidimą, įsigiję bilietą. Į renginio teritoriją negalėjo patekti kiekvienas norintis. Į renginį buvo įleidžiami tik asmenys kartu su vaikais, raštu sutikę laikytis renginio organizatoriaus saugumo taisyklių. Teisę patekti į teritoriją asmenys įgydavo tik iš renginį kontroliuojančių asmenų, buvo vykdoma dalyvių ir žiūrovų atranka ir kontrolė. Taigi renginio metu teritorija nebuvo viešai naudojama teritorija, ne vieša vieta, į kurią galėjo patekti neapibrėžtas ratas asmenų, kaip pvz. miesto šventė (renginys, vykstantis miesto gatvėse (Kaziuko mugė, koncertas miesto aikštėje prie Kurhauzo ar kt.). Mano, kad renginio organizavimas, pats savaime nėra pažeidimas, sukeliantis neigiamas pasekmes ar nepatogumus kitiems asmenims, juo labiau asmenims, kurie savo noru dalyvavo renginyje ar stebėjo renginį, buvo renginio teritorijoje. Mano, kad remiantis Taisyklių nuostatomis ir aktualia teismų praktika, renginio, organizuoto adresu (duomenys neskelbtini), negali būti laikoma viešąja vieta ar viešai naudojama teritorija, Taisyklės dėl kurių pažeidimo rašomas protokolas, nereguliuoja renginio organizavimo ar jo veiklų aktualiu atveju uždaroje, kontroliuojamoje teritorijoje. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnis nustato savivaldos savarankiškąsias funkcijas, 37 punkte numatyta, kad savivaldai priskirta funkcija yra „prekybos ir kitų paslaugų teikimo tvarkos savivaldybių ar jų valdomų įmonių administruojamose turgavietėse ir viešose vietose nustatymas“, o įstatymas nustato, kad savivaldybė gali tvarka nustatyti, tik institucijos ir jos valdomų įmonių administruojamose teritorijoje. Taigi viešosios vietos sąvoką savivaldybės tarybos sprendimu yra neteisėtai išplėsta, apimant ir privačias teritorijas. Taisyklės, dėl kurių pažeidimo yra surašyti ANK protokolai, prieštarauja aukštesnės teisinės galios įstatymui ir yra neteisėtos. Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 str. 1 dalis imperatyviai nustato, kad Savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už leidimus prekiauti ar teikti paslaugas viešosiose vietoje. 2 punkte yra aiškiai nustatyta, kad yra laikoma viešąja vieta – (viešąja vieta, kurioje vykdoma prekyba, teikiamos paslaugos, laikytina savivaldybės teritorijoje esanti savivaldybei ar valstybei nuosavybės teise priklausanti ar patikėjimo teise valdoma teritorija (išskyrus išnuomotą ar perduotą naudotis teritoriją), kurioje teikiamos paslaugos, taip pat vykdoma prekyba nuo (iš) laikinųjų prekybos įrenginių, kioskų paviljonų, prekybai pritaikytų automobilių ar priekabų, lauko kavinių). Nuo 2019 m. liepos 29 d. Institucijos, viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai sąmoningai ignoruoja taisyklių nuostatas, reguliavimo ribas, atkulią teismų praktiką, atlieka kitus neteisėtus veiksmus asmenų atžvilgiu, kurių pasėkoje asmenims daroma žala. Institucija ginčo situacijoje pažeidė ANK bylų nagrinėjimo principus, žmogaus pamatines teises; netinkamai taikė ANK normas, kadangi Taisyklių pažeidimas kvalifikuotinas pagal ANK 154 str. normas, o ne ANK 150 str. normas; netyrė bylos iš esmės, nevertino turimų įrodymų, nutarimą surašė neištyrę bylos.

Atsiliepimas

Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjo E. F. skundą prašo atmesti, o skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pramoginė paslauga buvo teikiama neturint visų reikalingų leidimų ir suderinimų, reikalingų vykdyti komercinei ar ūkinei veiklai, tokiu būdu buvo padaryta ANK 150 straipsnyje numatyta veika, kai padaromas komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimas. Palangos miesto savivaldybės administracijoje 2020 m. rugpjūčio 11 d. buvo gautas kolektyvinis E. F., V. B. ir K. S. paaiškinimas, dėl vykusio sporto renginio adresu (duomenys neskelbtini). Paaiškinimas pateiktas trijų asmenų vardu, nepasirašytas. Atkreipia dėmesį į tai, kad patikrinimo metu, 2020 m. liepos 4 d., E. F. teikė komercinę paslaugą turėdamas individualios veiklos pažymą. Pažymi, kad individuali veikla – savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį – tai yra savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė veikla. Prieš pradedant vykdyti individualią veiklą, gyventojas apie tai turi informuoti mokesčių administratorių. Individualia veikla besiverčiantis nuolatinis Lietuvos gyventojas pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 d. privalo pateikti VMI metinę pajamų deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį, joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir sumokėti į biudžetą pajamų mokestį.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad E. F. 2020 m. liepos 4 d. teikė komercinę paslaugą, turėdamas individualios veiklos pažymą, kaip savarankiškas juridinis asmuo, vadovaujantis prekybos Viešosiose vietose taisyklėmis, pažeidė Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr.T2-348 1 punktu, patvirtintų Palangos miesto Prekybos viešosiose vietose taisyklių 6 punktą, kuriame numatyta, kad „viešose vietose prekiauti ar teikti paslaugas be leidimo draudžiama“, 7, 7.1 punktų reikalavimą, kuriame numatyta, kad pardavėjas ar paslaugų teikėjas, prekiaujantis ar teikiantis paslaugas viešose vietose, savo darbo vietoje privalo turėti suderintą leidimo prekiauti ar teikti paslaugas originalą. Be to, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnyje yra numatytos savarankiškos savivaldybių funkcijos, 37 punkte nustatyta, kad savivaldai priskirta funkcija yra „prekybos ir kitų paslaugų teikimo tvarkos savivaldybių ar jų įmonių administruojamose turgavietėse ir viešose vietose nustatymas“. Vadovaujantis minėtu įstatymu aiškiai matyti, kad savivaldybė turi diskrecijos teisę nustatyti reikalavimus, kurių turi laikytis komercinę paslaugą tos savivaldybės teritorijoje teikiantys asmenys, kontroliuoti, kaip laikomasi nustatytos tvarkos ir esant pažeidimam, taikyti administracinio poveikio priemones. Pagal teismų praktiką taikant atsakomybę už pažeidimus, numatytus ANK 150 straipsnyje, darytina išvada, kad teismai laikosi vieningos pozicijos, kad asmuo laikomas padaręs ANK 150 str. numatytą pažeidimą, kai neturi vieno ar kelių reikalingų leidimų ar suderinimų teikiamai komercinei veiklai (Žr. 2020 m. rugsėjo 28 d. Šiaulių apygardos teismo nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-117-316/2020 (medienos apdirbimo darbai neįsigijus verslo liudijimo ar neturint individualios veiklos vykdymo pažymos), 2020 m. liepos 14 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-258-988/2020 (keleivių vežimas nepateikus savivaldybės institucijai nustatytos formos deklaracijos apie ketinimą užsiimti tokia veikla), 2018 m. rugpjūčio 9 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-332-935/2018 (dirbtinio apvaisinimo metu naudojo įvežtas lytines ląsteles neturėdama teisės ir leidimo teikti dirbtinio apvaisinimo paslaugas, tuo pažeidžiant Pagalbinio apvaisinimo įstatymo 3 straipsnio 11 dalies reikalavimus). Kadangi komercinė paslauga Palangos miesto savivaldybės teritorijoje buvo teikiama, neturint visų reikalingų leidimų ir suderinimų, reikalingų vykdyti komercinei ar ūkinei veiklai, konstatuota, kad padaryta ANK 150 straipsnyje, numatyta veika (padaromas komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimas).?

Teismo posėdžio metu pareiškėjas E. F. bei jo atstovė Sigita Stukaitė palaikė skundo reikalavus ir prašė jį tenkinti. E. F. papildomai nurodė, kad veikla batutų parke buvo organizuojama K. S.. Neneigia, kad dirbo batutų parke, tačiau jis buvo atsakingas už batutų priežiūrą, prižiūrėdavo ar viskas saugu, ar viskas veikia, tačiau jokių pinigų už teikiamas paslaugas neėmė, su klientais nebendraudavo. Be jo, batutų parke, buvo dar trys asmenys. Kiek jam žinoma už pinigus buvo atsakingas V. B.. Jis nežino, ar buvo koks nors leidimas tokiai veiklai vykdyti. Jam atlyginimą mokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri ir nurodė darbų apimtį. Jis batutų priežiūros paslaugą vykdė apie savaitę. Už paslaugas jam darbdavys mokėjo bankiniu pavedimu.

Pareiškėjo E. F. atstovė advokato padėjėja Sigita Stukaitė nurodė, kad esminės skundo aplinkybės ir argumentai yra išdėstyti skunde. Byloje nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, kurie įrodytų, kad E. F. padarė administracinį nusižengimą. Byloje pateiktas vaizdo įrašas su nutarimu pagrindžia, kad E. F. (duomenys neskelbtini), neatliko jokių veiksmų, kad jam reikėtų savivaldybės leidimo vykdyti kažkokius veiksmus. Jį siejo santykis tarp operatoriaus ir jo paslaugą teikiančio asmens. Renginio organizatorius K. S. patvirtino, kad renginį (duomenys neskelbtini) organizavo būtent jis. Pirko operatoriaus paslaugą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. E. F. civilinės sutarties pagrindu vykdė priežiūrą tų batutų, kurie ten buvo sumontuoti. Institucija nepatvirtino to fakto, kad E. F. būtų vykdęs kažkokią ūkinę komercinę veiklą. Vien buvimas patalpoje neleidžia teigti, kad asmuo vykdo finansinę-ūkinę veiklą. Pažymi, kad šiuo nagrinėjamu atveju, Institucijai nepagrįstai E. F. veiką kvalifikavo pagal ANK 150 straipsnio 1 dalį, nes turėjo būti taikoma ANK 154 straipsnio 1 dalis.

Institucijos atstovė Inga Šileikienė prašė skundą tenkinti iš dalies, skundžiamą nutarimą pakeisti ir perkvalifikuoti veiką iš ANK 150 straipsnio 1 dalies į ANK 154 straipsnio 1 dalį, skiriant E. F. nuobaudą sankcijos ribose. Mano, kad byloje yra pakankamai įrodymų, kad E. F. padarė administracinį nusižengimą, t. y. teikė pramoginę šokinėjimo ant batutų paslaugą, neturėdamas Palangos miesto savivaldybės išduoto leidimo tokiai veiklai vykdyti.

Liudytoja A. S. parodė, kad ji dirba Palangos miesto savivaldybės administracijos viešosios tvarkos skyriuje. Ji su kolegomis, vykdydama darbines funkcijas, 2020 m. liepos 4 d., kartu su policijos pareigūnais užfiksavo, kad viešoje vietoje buvo teikiama pramoginė šokinėjimo ant batutų paslauga. Patikrinimo metu paslaugą teikė E. F. ir V. B.. Tvirtina mačiusi, kaip E. F. sėdėjo palapinėje ir ėmė pinigus iš lankytojų. Jis dirbo pagal individualios veiklos pažymą, paprašytas pateikti leidimą, suteikiantį teisę teikti paslaugas viešoje vietoje, jis tokio leidimo nepateikė. Kalbant su E. F., jis jai nesakė, kad jis sėdi palapinėje šiaip sau, bet nurodė, kad vykdo veiklą pagal individualios veiklos pažymą. E. F. pripažino, kad neturi leidimo teikti paslaugos. Batutų parkas buvo atviras, į jį patekti turėjo galimybę bet kuris asmuo, tikrai tai nebuvo privatus ir uždaras renginys. Pažymėjo, kad be suderinto leidimo paslaugas teikti viešoje vietoje draudžiama, todėl buvo užfiksuotas pažeidimo faktas. E. F. teikiama paslauga buvo mokama. Ji pati matė, kad buvo imami pinigai. Lankytojai, atėję į viešą vietą, patvirtino, kad už šokinėjimą ant batutų mokėjo pinigus. Lankytojams buvo užklijuojami lipdukai su nurodytu laiku. E. F., teikdamas paslaugą, neturėdamas minėtai veiklai leidimo, nevykdė vieno iš reikalavimų ūkinei komercinei veiklai, todėl buvo pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena.

Liudytojas V. G. parodė, kad jis dirba Palangos miesto savivaldybės administracijos viešosios tvarkos skyriuje vyriausiuoju specialistu. Jis kartu su kolegomis 2020 m. liepos 4 d. budėjo ir pastebėjo, kad prie Kurhauzo yra įsikūręs batutų parkas. Pasikvietę į pagalbą policijos pareigūnus, apsilankė tame batutų parke. Tuo metu batutų parke buvo du vaikinai E. F. ir V. B., kurie klijavo vaikams ant rankos juosteles, ėmė pinigus. Matė, kad E. F. dėjo pinigus į lagaminėlį, klijavo juosteles vaikams ant rankos. E. F. neneigė, kad yra susijęs su šokinėjimo ant batutų veikla, priešingai jie patvirtino, kad tokią veiklą vykdo. Vaikinai buvo įsitikinę, kad jiems jokių leidimų nereikia. Tuo metu jie dirbo kaip sau, kiekvienas turėjo individualios veiklos pažymas, apie jokias darbo sutartis nekalbėjo, neminėjo, kad yra koks nors jų darbdavys. Kai jie priėjo su policijos pareigūnais, tuo metu vaikinai buvo palapinėje. Vaikinai nurodė, kad jie dirba pagal individualios veiklos pažymas. Jie tvirtino, kad jiems nereikia jokių leidimų, kadangi veiklą vykdo privačioje teritorijoje. Teritorijoje stovėjo didelis skelbimas, kuriame buvo nurodytos kainos, į teritoriją galėjo patekti visi pageidaujantys. Patikrinimo metu buvo atvažiavęs K. S., kuris tvirtino, kad jis yra veiklos organizatorius. Pažymi, kad viešose vietose be savivaldybės išduoto leidimo teikti paslaugas yra draudžiama. E. F. pareigūnų prašomas nepateikė leidimo originalo, todėl ir buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nubaustas.

Iš V. B., E. F., K. S. 2020 m. rugpjūčio 11 d. paaiškinimo matyti, kad jame asmenys nurodo, jog sporto renginį „Sportas šeimai“ (duomenys neskelbtini), turėdamas verslo liudijimą organizavo K. S., o V. B. ir E. F., veikiantys pagal individualios veiklos pažymas, civilinių sutarčių pagrindu teikė paslaugas renginio organizatoriaus tiekėjui. Paaiškinimas nepasirašytas (b. l. 20-24).

2020 m. liepos 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir E. F. pasirašytos paslaugų tiekimo sutarties matyti, kad vykdytojas E. F. įsipareigoja suteikti užsakovui paslaugas – padėti organizuojant užsakovo renginius, o užsakovas įsipareigoja informuoti vykdytoją apie paslaugų poreikį, kiek galėdamas iš anksto, bei atlyginti už suteiktas paslaugas (b. l. 10).

2020 m. liepos 7 d. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2020 m. liepos 4 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vyriausieji specialistai V. G., A. S., Diana Lazdauskienė, dalyvaujant Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos vyriausiojo policijos komisariato pareigūnui Donatui Mockaičiui, vykdė administracinių nusižengimų prevenciją, tikrinta kaip laikomasi Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. T2-348 1 punktu, patvirtintų Palangos miesto Prekybos viešosiose vietose taisyklių. Patikrinimas buvo fiksuojamas vaizdo ir garso įrašymo įranga. Patikrinimo metu 2020 m. liepos 4 d., 18.17 val. nuotraukose ir kita byloje surinkta medžiaga užfiksuota, kad viešoje vietoje, privačiame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, be Palangos miesto savivaldybės administracijos Rinkliavų skyriaus išduoto leidimo, yra teikiamos šokinėjimo ant batutų paslaugos, paslaugų teikimo vietoje dirbo E. F., kuris teikė šokinėjimo ant batutų paslaugą, turėdamas individualios veiklos pažymą. E. F., neturėdamas nustatyta tvarka išduoto Palangos miesto savivaldybės administracijos leidimo batutų parko paslaugų teikimo veiklai žemės sklype adresu Vytauto g. 41, Palangoje organizuoti, pažeidė Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr.T2-348 1 punktu, patvirtintų Palangos miesto Prekybos viešosiose vietose taisyklių 6 punktą, kuriame numatyta, kad „viešose vietose prekiauti ar teikti paslaugas be leidimo draudžiama“, 7, 7.1 ir 7.7 punktų reikalavimą, kuriame numatyta, kad pardavėjas ar paslaugų teikėjas, prekiaujantis ar teikiantis paslaugas viešoje vietose, savo darbo vietoje privalo turėti suderintą leidimu prekiauti ar teikti paslaugas originalą (b. l. 34).

Fotonuotraukomis užfiksuota, jog į batutų parko teritoriją patekimas atviras, prie įėjimo stovi palapinė, kurioje sėdi darbuotojas, nurodytos paslaugų kainos. Teritorijoje vaikšto suaugę žmonės ir vaikai, pristatyta batutų, ant kurių žaidžia vaikai. Užfiksuotos ant lankytojų rankų uždėtos juostelės su apsilankymo laiku (b. l. 13, 35 – 36).

Byloje esančiu vaizdo įrašo matyti, kad palapinėje sėdi pareiškėjas (b. l. 45).

V. K. – S. paaiškinime nurodyta, kad ji 2020 m. liepos 4 d., lankėsi batutų parke (duomenys neskelbtini), ir nusipirko paslaugą vaikams ir už paslaugą sumokėjo 5 Eur už 30 min. Teigia, kad tai viešai prieinama visuomenei paslauga (b. l. 39 - 40).

P. P. paaiškinime nurodyta, kad jis 2020 m. liepos 4 d., (duomenys neskelbtini), dalyvavo batutų parke pagal prie įėjimo nurodytą kainininką (b. l. 41-42).

D. B. paaiškinime nustatyta, kad ji 2020 m. liepos 4 d., (duomenys neskelbtini), nusipirko batutų atrakciono paslaugą, ir nuo 18.30 val. iki 19.00 val. sumokėjo 5 Eur. Teigia, kad tai yra visuomenei viešai priimta vieta.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020 m. spalio 13 d. raštu RD-3007 nustatyta, kad E. F. buvo ir yra įregistravęs individualią veiklą pagal Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. 917278 (įregistruota nuo 2019 m. liepos 3 d. – kita pramogų ir poilsio organizavimo veikla, EVRK kodas 932900), tačiau 2020 m. liepos 4 d. verslo liudijimo nebuvo įsigijęs.

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą ir byla yra nagrinėjama apeliacinio skundo ribose (ANK 641 straipsnis).

Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Nagrinėjamu atveju E. F. nubaustas už tai, kad jis 2020 m. liepos 4 d., 18.17 val. viešoje vietoje, privačiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), be Palangos miesto savivaldybės administracijos Rinkliavų skyriaus išduoto leidimo teikė komercinę-pramoginę šokinėjimo ant batutų paslaugą ir tokiu būdu pažeidė Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. T2-348 1 punktu, patvirtintų Palangos miesto Prekybos viešosiose vietose taisyklių 6, 7, 7.1 punktus. Institucija konstatuodama, kad E. F. pažeidė komercinę ar ūkinę tvarką, jo veiką kvalifikavo pagal ANK 150 straipsnio 1 dalį.

Administracinė atsakomybė pagal ANK 150 straipsnio 1 dalį galima, kai asmuo, užsiimantis komercine ar ūkine veikla, kuria siekiama pelno, nepaiso tai veiklai nustatytos tvarkos. Tai bendro pobūdžio blanketinė teisės norma, reiškianti, jog traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn už tokio pobūdžio nusižengimo padarymą, turi būti nurodyta konkreti teisės norma, kurios reikalavimus savo veiksmais tas asmuo pažeidė.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020 m. spalio 13 d. raštas patvirtina, kad pats E. F. buvo įregistravęs individualią veiklą verstis kita pramogų ir poilsio organizavimo veikla, t. y. savarankiškai vykdyti veiklą, siekiant pelno, tačiau asmuo, vykdydamas veiklą, be kita ko, turi laikytis ir savivaldybės, kurios teritorijoje veikia, nustatytų reikalavimų, ypač kiek tai susiję su prekyba bei paslaugų teikimu viešosiose vietose. Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. T2-348 1 punktu, patvirtintų Palangos miesto Prekybos viešosiose vietose taisyklių 6 punktas nurodo, kad viešosiose vietose prekiauti ar teikti paslaugas be leidimo draudžiama, 7 punktas, 7.1 punktas nurodo, jog pardavėjas ar paslaugų teikėjas, prekiaujantis ar teikiantis paslaugas viešosiose vietose, savo darbo vietoje privalo turėti (atsižvelgiant į norminių teisės aktų reglamentavimą) leidimo prekiauti ar teikti paslaugas originalą. Taisyklių 3.12. punkte išaiškinta, kad leidimas – Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu nustatyta tvarka išduotas dokumentas, suteikiantis teisę pardavėjams prekiauti ar paslaugų teikėjams teikti paslaugas viešosiose vietose.

Pareiškėjas E. F. aplinkybės, jog jis neturėjo išduoto leidimo, teikti pramoginę šokinėjimo ant batutų paslaugą, neginčijo visos bylos nagrinėjimo metu. Tačiau jis neprisipažino padaręs jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, teigdamas, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių jo kaltę, t. y., kad jis protokole bei skundžiamame nutarime viešoje vietoje teikė komercinę-pramoginę šokinėjimo ant batutų paslaugą, neturėdamas Palangos miesto savivaldybės išduoto leidimo tokiai veiklai vykdyti, nes jis jokios komercinės veiklos nevykdė, o buvo atsakingas už batutų priežiūrą, o sklypas (duomenys neskelbtini), nėra vieša vieta.

Teismas su šiais pareiškėjo argumentais nesutinka ir priešingai mano, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų – administracinio nusižengimo protokolas, tarnybinis pranešimas, liudytojų A. S., V. G. parodymai, byloje esanti vaizdo medžiaga, fotonuotraukos, batutų parko lankytojų rašytiniai paaiškinimai, be to, iš dalies ir paties administracinėn atsakomybėn patraukto E. F. paaiškinimai, kurie patvirtina, kad E. F. administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir vietoje, t. y. už mokestį teikė pramoginę šokinėjimo ant batutų paslaugą, t. y. užsiėmė veikla, neturėdamas Palangos miesto savivaldybės leidimo, suteikiančio jam teisę teikti paslaugas viešosiose vietose.

Teismo posėdžio metu E. F. neneigė, kad dirbo batutų parke, tačiau tvirtino, kad jis, veikdamas pagal individualios veiklos pažymą, civilinių sutarčių pagrindu teikė paslaugas renginio organizatoriaus tiekėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. jis konkrečiai atliko batutų priežiūros darbus, turėdamas individualios veiklos pažymą, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad (duomenys neskelbtini), pramoginę šokinėjimo ant batutų paslaugą teikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar bendrovė buvo kito paslaugos teikėjo tiekėja. Priešingai, pateiktame V. B., E. F., K. S. 2020 m. rugpjūčio 11 d. rašytiniame paaiškinime nurodyta, jog sporto renginį „Sportas šeimai“ (duomenys neskelbtini), turėdamas verslo liudijimą organizavo ir už šios veiklos vykdymą atsakingas K. S. (b. l. 20-24). Šias aplinkybes patvirtino ir K. S., atvykęs į įvykio vietą, pažeidimo padarymo dieną. Be to, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Nr. II-412-588/2020 pagal V. B. identišką, kaip ir E. F., skundą, K. S. apklaustas teisme, kaip liudytojas, patvirtino, kad renginio organizatorius buvo jis. O tai prieštarauja E. F. skunde nurodytoms aplinkybėms dėl renginio organizatoriaus. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu E. F. bei jo atstovė ir patys nurodė, kad visgi renginio organizatorius buvo K. S..

E. F. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis buvo atsakingas tik už batutų priežiūrą, o jo darbdavys buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir būtent jis mokėjo jam darbo užmokestį. Teismas tokius E. F. argumentus vertina, kaip jo gynybinę poziciją, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, nes byloje jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių šias E. F. nurodytas aplinkybes, nėra. Šiame kontekste paminėtina, kad versiją apie batutų priežiūros paslaugos teikimą, E. F. iškėlė tik paskutinio teismo posėdžio metu, nors nei savo skunde, nei patikrinimo metu, nei kartu su V. B., K. S. pateiktame rašytiniame paaiškinime Institucijai, nei vėliau, tiriant administracinio nusižengimo bylą, tokių aplinkybių nepaminėjo.

2020 m. liepos 7 d. tarnybinis pranešimas, patikrinimo vietoje darytos fotonuotraukos, vaizdo įrašai, liudytojo V. G., A. S. paaiškinimai teismo posėdyje patvirtina, kad būtent E. F. batutų parke teikė šokinėjimo ant batutų paslaugą, nes aptarnavo lankytojus, rinko pinigus, klijavo vaikams juosteles su laiko žymėjimu. Be to, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020 m. spalio 13 d. patvirtina, kad E. F. buvo ir yra įregistravęs individualią veiklą verstis pramogų ir poilsio organizavimo veikla, t. y. savarankiškai vykdyti veiklą, siekiant pelno, kas leidžia konstatuoti, kad būtent E. F. teikė pramoginę šokinėjimo ant batutų paslaugą, nes tai buvo jo veikla. Šios teismo išvados nepaneigia ir E. F. nurodomos aplinkybės, jog pareigūnams fiksuojant įvykio aplinkybes, jis tik sėdėjo batutų parke, esančioje palapinėje, ir iš lankytojų pinigų neėmė. Visų pirma, akivaizdu, kad administracinį nusižengimą fiksuojant uniformuotiems policijos bei savivaldybės pareigūnams, paslaugos teikimas buvo sustabdytas, o antra, liudytojai V. G., A. S. teisme patvirtino, kad be V. B., batutų parke šokinėjimo ant batutų paslaugą, teikė ir E. F., nes aptarnavo lankytojus, rinko pinigus, klijavo vaikams juosteles su laiko žymėjimu. Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojų parodymais, kuriuo patvirtina kiti byloje esantys ir teismo pirmiau aptarti įrodymai.

Pareiškėjas E. F. skunde taip pat nurodo, kad jog protokole nurodyta pažeidimo padarymo vieta – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), nėra laikoma vieša vieta, nes tai privati nuosavybė. Į ją patekti galėjusių asmenų ratas buvo ribotas, aplinka aptverta tvora, į renginio teritoriją dalyviai ir žiūrovai galėjo patekti tik gavę renginio teritoriją kontroliuojančių asmenų leidimą, įsigiję bilietus. Teismas su tokiais pareiškėjo argumentais taip pat nesutinka. Taisyklių 3.5. punktas nustato, kad viešąja vieta yra vieta, kurioje vykdoma prekyba, teikiamos paslaugos, laikytina Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esanti Savivaldybei ar valstybei nuosavybės teise priklausanti ar patikėjimo teise valdoma teritorija (gatvės, aikštės, skverai, parkai, pėsčiųjų takai, paplūdimiai bei jų prieigos ir kitos žmonių susibūrimo vietos) ir visuomenei prieinamas nuosavybės teise ar nuomos (panaudos) sutarties pagrindu valdomas (naudojamas) žemės sklypas, kuriuose vykdoma prekyba arba teikiamos paslaugos nuo (iš) laikinųjų prekybos įrenginių, kioskų, nesudėtingų, laikinų statinių, paviljonų, prekybai pritaikytų automobilių ar priekabų, lauko kavinių. Iš 2020 m. liepos 7 d. tarnybinio pranešimo, liudytojų V. G., A. S. teismo posėdyje duotų paaiškinimų, byloje esančių fotonuotraukų, vaizdo įrašų, batutų parko lankytojų V. K. – S., D. B., P. P. rašytinių paaiškinimų, nustatyta, kad į batutų parko teritoriją patekimas buvo atviras, jokių ribojimų patekti į teritoriją nebuvo, prie įėjimo stovėjo palapinė, kurioje sėdėjo darbuotojas, buvo nurodytos paslaugų kainos, paslauga buvo vieša ir visuomenei prieinama, o ne skirta tikslinei, apibrėžtai ir ribotai asmenų grupei – jomis naudotis buvo kviečiami visi norintys ir galintys įsigyti bilietą, o tai jau atitinka komercinės veiklos, vykdomos viešoje vietoje, o ne privataus renginio apibūdinimą. Taigi akivaizdu, kad vieta – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), kuriame buvo vykdoma pramoginė šokinėjimo ant batutų paslauga, priešingai, nei teigia E. F. yra vieša vieta, ir tokiai veiklai vykdyti buvo būtinas Palangos miesto savivaldybės tarybos, patvirtintų prekybos viešosiose vietose taisyklių 6 punkte nurodytas leidimas (žr. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. sausio 21 d. nutarties 10 punktas administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-16-651/2020, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-219-255/2020).

Įvertinus išdėstytą, teismas sprendžia, kad byloje yra pakankamai įrodymų, nekeliančių abejonių aptariamo įvykio realumu bei priešingumu teisei, bei patvirtinančių, kad E. F. administracinio nusižengimo protokole bei skundžiamame nutarime nurodytu laiku ir vietoje teikė pramoginę šokinėjimo ant batutų paslaugą, neturėdamas Palangos miesto savivaldybės leidimo viešoje vietoje teikti paslaugas.

Institucija skundžiamu nutarimu E. F. veiką – pramoginės šokinėjimo ant batutų paslaugos teikimo vykdymą, neturint savivaldybės išduoto leidimo, kvalifikavo pagal ANK 150 straipsnį, tačiau teismo posėdžio metu sutiko, kad priimdama skundžiamą nutarimą, netinkamai įvertino E. F. veiksmus ir prašė teismo veiką perkvalifikuoti į ANK 154 straipsnį bei paskirti E. F. nuobaudą, sankcijos ribose.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad E. F. pažeidė Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-348, patvirtintų Prekybos viešose vietose taisyklių 6, 7, 7.1 punktus. Administracinė atsakomybė už savivaldybių tarybų patvirtintų prekybos viešosiose vietose taisyklių pažeidimą numatyta specialioje teisės normoje (lex specialis derogat generali), t. y. ANK 154 straipsnio 1 dalyje, kurioje įtvirtina blanketinė norma, nukreipianti į savivaldybių tarybų nustatytų prekybos viešose vietose taisyklių reikalavimus, kurie taikomi tam tikram jose apibrėžtam asmenų ratui ir kurios savo pobūdžiu susijusios su prekybos viešoje vietoje organizavimu iš jų ir už veiką, numatytą Prekybos viešose vietose taisyklių 6 punkte. Prekybos taisyklės reguliuoja specifinius teisinius santykius – prekybos ir paslaugų teikimo viešose vietose, ir nustato prekybos viešose vietose reikalavimus bei draudimus apibrėžtam asmenų ratui – asmenims, organizuojantiems (vykdantiems) prekybą ar paslaugų teikimą Palangos miesto viešosiose vietose. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad E. F. buvo baudžiamas už paslaugos teikimą, neturint leidimo teikti pramoginę šokinėjimo ant batutų paslaugą Palangos miesto viešosiose vietose, o už tai atsakomybė numatyta būtent Prekybos viešose vietose taisyklėse.

Nustačius, kad E. F. viešoje vietoje teikė paslaugas, t. y. teikė pramoginę šokinėjimo ant batutų paslaugą, neturėdamas Palangos miesto savivaldybės leidimo teikti paslaugą viešoje vietoje, tačiau anksčiau už tokią veiką nėra baustas, jo veiksmai atitinka ANK 154 straipsnio 1 dalyje, numatyto administracinio nusižengimo sudėtį.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, administracinis nusižengimas perkvalifikuotinas iš ANK 150 straipsnio 1 dalies į ANK 154 straipsnio 1 dalį. Toks perkvalifikavimas E. F. padėties neblogina, nes ANK 154 straipsnio 1 dalyje numatyta švelnesnė atsakomybė, nei ANK 150 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią E. F. buvo nubaustas skundžiamu nutarimu, be to, pats pareiškėjas skunde nurodė, kad jo veika turėjo būti kvalifikuota pagal ANK 154 straipsnio 1 dalį, su tuo sutiko ir Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, o teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, turi teisę pakeisti administracinio nusižengimo kvalifikavimą ir paskirti nuobaudą, atitinkančią administracinio nusižengimo kvalifikavimą, jeigu dėl to nepabloginama skundą padavusio administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padėtis. Atitinkamai iš skundžiamo Institucijos nutarimo aprašomosios dalies pašalinamos aplinkybės, susijusios su ANK 150 straipsnio 1 dalies pažeidimu, t. y. iš pareikšto kaltinimo pašalinant aplinkybę, kad E. F., teikdamas komercinę - pramoginę šokinėjimo ant batutų paslaugą ir neturėdamas paslaugai teikti reikalingo Palangos miesto savivaldybės administracijos leidimo, „neįvykdė vieno iš reikalavimų, keliamų komercinei ar ūkinei veiklai vykdyti“.

E. F. skirtina nauja nuobauda.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, padaryto nusižengimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). E. F. anksčiau teistas, baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi, jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs visa tai, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti E. F. paskyrus sankcijoje numatytą nuobaudą – baudą, atitinkančią sankcijos vidurkį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4-6 dalimis, 646 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. F. skundą tenkinti iš dalies.

Palangos miesto savivaldybės administracijos 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutarimą Nr. SAVAD-25-ANR_N-296-2020 pakeisti.

Iš Palangos miesto savivaldybės administracijos 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutarimo Nr. SAVAD-25-ANR_N-296-2020 aprašomosios dalies pašalinti aplinkybę, kad E. F. „neįvykdė vieno iš reikalavimų, keliamų komercinei ar ūkinei veiklai vykdyti“.

E. F. administracinį nusižengimą, kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 150 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 154 straipsnio 1 dalį, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 23,00 Eur (dvidešimt trijų eurų ir 00 ct) dydžio baudą.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Išaiškinti, kad paskirtoji bauda ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, nurodant numerį ROIK: 20118386372.

Išaiškinti, kad, nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismą.

Teisėja Vaida Railienė