- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-14
- Bylos Nr.
- AN2-258-988/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00515-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Darius Pranka (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyrius
- Advokatai
- Aivaras Raišutis
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Pranka teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal K. B. (K. B.) atstovo advokato Aivaro Raišučio apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties, kuria paliktas galioti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. sausio 9 d. nutarimas (duomenys neskelbtini), kuriuo K. B. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 150 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 745 eurų dydžio administracinė nuobauda, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. sausio 9 d. nutarimu (duomenys neskelbtini) K. B. pagal ANK 150 straipsnio 1 dalį paskirta 745 eurų dydžio bauda už tai, kad jis 2019 m. lapkričio 29 d. 23.35 val. d., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Toyota Prius, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) teikė keleivių vežimo už atlygį lengvuoju automobiliu paslaugas, tai yra vežė keleivius nepateikęs savivaldybės institucijai nustatytos formos deklaracijos apie ketinimą užsiimti tokia veikla, tuo savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 18 straipsnio 14 punktą, Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2016 m. gruodžio 30 d įsakymu Nr. 3-460(1.5E) 28 punkto reikalavimą, bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 150 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs nubaustojo atstovo advokato padėjėjo D. R. skundą, 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi skundą atmetė nurodydamas, kad K. B. pavėžėjimo paslaugas teikė kaip UAB „G.“ darbuotojas, tačiau Sodroje nėra registruota duomenų, kad K. B. būtų dirbęs ar UAB „G.“, ar UAB „R.“. Taip pat nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad bendrovė „G.“ būtų pateikusi savivaldybės institucijai deklaraciją apie ketinimą vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veiklą. Pažymėjo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog K. B. būdamas fiziniu asmeniu ir teikdamas keleivių vežimo už atlygį lengvuoju automobiliu paslaugas privalėjo pateikti deklaraciją apie ketinimą vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veiklą, tačiau nusižengimo padarymo metu jos pateikęs nebuvo.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
3. Apeliaciniu skundu nubaustojo asmens K. B. atstovas advokatas Aivaras Raišutis (toliau – Advokatas) prašo pakeisti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartį, panaikinti arba sumažinti K. B. paskirtą 745 eurų baudą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Advokato teigimu, jo atstovaujamam K. B. administracinio nusižengimo protokolas surašytas neteisėtai. Pažymi, kad nubaustasis K. B. yra UAB „G.“ darbuotojas, kuris nustatyto administracinio nusižengimo dieną atliko savo darbines funkcijas, teikė pavežėjimo paslaugas. Nurodo, jog UAB „R.“ ir UAB „G.“ 2017 m. sausio 2 d. yra sudariusios bendradarbiavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu UAB „R.“ nuomoja programinę įrangą ir automobilius UAB „G.“, todėl šios sutarties pagrindu automobilis buvo tinkamai deklaruotas, o darbuotojas pagal tą pačią bendradarbiavimo sutartį atliko sutartyje nurodytus veiksmus, tai yra nuomotu automobiliu atliko savo darbines funkcijas.
3.2. Advokatas atkreipia teismo dėmesį, kad nuobauda K. B. paskirta 2019 metais, kai dar negaliojo 2020 m. teisinis reglamentavimas dėl vairuotojo deklaracijos pavežėjo veiklai pagal Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksą, pagal kurį vežėjas gali būti tik fizinis asmuo, deklaravęs savivaldybėje veiklą.
3.3. Advokatas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.33 straipsnio 1 dalies, 2.48 straipsnio 1 dalies, ANK 2 straipsnio 1 dalies nuostatomis pažymi, kad administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas tik fizinis asmuo, o tuo atveju kai uždrausta veika yra padaroma juridinio asmens vardu, atsakingu vis tiek yra laikomas konkretus įgaliojimus veikti turintis fizinis asmuo ir atsakomybėn yra traukiamas juridinio asmens vadovas. Pažymi, kad įstatymas numato tam tikrus konkrečius atvejus bei sąlygas, kai su fizinio asmens padarytu administraciniu nusižengimu susijusiam juridiniam asmeniu gali kilti tam tikrų neigiamų padarinių.
Atsiliepimas
3.4. Apeliantas nesutikdamas su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. vasario 25 d. atsiliepime nurodytais duomenimis, kad K. B. niekur nedirba ir individualios veiklos nevykdo, nurodo, jog pastarasis asmuo nuo 2019 m. spalio 28 d. nepertraukiamai vykdo individualią veiklą pagal 493900 EVRK kodą, tai yra „kitas niekur nepriskirtas, keleivinis sausumos transportas“.
3.5. Advokato įsitikinimu, jo atstovaujamam asmeniui paskirta nuobauda už veiksmus, kurie yra aptarti bendradarbiavimo sutartimi, jo veiksmai nesukėlė jokių neigiamų pasekmių valstybės interesams. Pažymi, kad institucija paskirdama nuobaudą asmeniui turi išsamiai įvertinti pavojingumą, kurį sukelia administracinis nusižengimas. Nurodo, kad nuobaudos už administracinius nusižengimus turi būti proporcingos teisės pažeidimui. Mano, kad paskirta 745 eurų nuobauda negali būti laikoma nei teisinga, nei proporcinga.
3.6. Advokato vertinimu, nubaustasis dirbo pagal bendrovių sudarytą sutartį, turėjo individualios veiklos pažymą, todėl tinkamai atliko visus veiksmus. Nurodo, kad K. B. vairuojamas automobilis buvo tinkamai deklaruotas savivaldybėje kaip UAB „R.“ turtas.
3.7. Advokato manymu, šiuo atveju turėtų būti apsvarstytos galimybės taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Nurodo, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti K. B. netaikant administracinio poveikio priemonės, tai yra neskiriant 745 eurų baudos.
3.8. Advokatas vadovaudamasis ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nurodo, kad šiuo atveju paskirta nuobauda gali būti sušvelninta arba iš viso neskiriama.
3.9. Advokatas vadovaudamasis Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2016 m. gruodžio 30 d įsakymu Nr. 3-460(1.5E) 28 punktu, nurodo, kad remiantis įsakymu nėra aiški vežėjo sąvoka, o iki 2020 m. sausio 1 d. šio įsakymo pakeitimų, galėjo būti ir juridinis asmuo. Atkreipia teismo dėmesį, kad nubaustasis ankščiau nurodytų bendradarbiavimo sutarčių pagrindu turėjo teisę vykdyti veiklą, o juridiniai asmenys turėjo tam reikiamas deklaracijas veiklai vykdyti.
Šalies argumentai
3.10. Apeliantas prašo objektyviai įvertinti byloje nustatytas aplinkybes, taip pat faktą, jog nubaustasis suvokė savo netinkamo elgesio esmę ir dėl šio įvykio labai gailisi, ateityje pasižada elgtis atsakingai bei tinkamai vertinti aso elgesio apdarius aplinkiniams.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus atstovė prašo K. B. atstovo advokato Aivaro Raišučio apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartį.
4.1. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį vadovaudamasis byloje surinktais įrodymais, juos įvertinęs pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
5. Apygardos teismas, patikrinęs priimto skundžiamo apylinkės teismo procesinio sprendimo administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis), sprendžia, jog K. B. pagrįstai pripažintas kaltu pagal ANK 150 straipsnio 1 dalį nustačius, kad jis teikė keleivių vežimo už atlygį lengvuoju automobiliu paslaugas, nepateikęs savivaldybės institucijai nustatytos formos deklaracijos apie ketinimą užsiimti tokia veikla. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas išsamiai išanalizavo teismo posėdžio metu apklaustų asmenų parodymus, byloje surinktus rašytinius duomenis vertindamas tiek kiekvieną jų atskirai, tiek ir visumoje, nei vienam jų nesuteikdamas prioritetinės reikšmės. Skundžiamos nutarties išvados dėl nubaustojo kaltės padarius minėtą administracinį nusižengimą yra motyvuotos. Naikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį apeliaciniame skunde nurodomais argumentais nėra teisinio pagrindo.
6. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad K. B. yra UAB „G.“ darbuotojas, kuris nustatyto administracinio nusižengimo dieną atliko savo darbines funkcijas, tai yra teikė pavežėjimo paslaugas. Taip pat nurodoma, kad UAB „R.“ ir UAB „G.“ 2017 m. sausio 2 d. yra sudariusios bendradarbiavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu UAB „R.“ nuomoja programinę įrangą ir automobilius UAB „G.“, todėl šios sutarties pagrindu nubaustojo vairuotas automobilis buvo tinkamai deklaruotas, o K. B. pagal 2019 m. lapkričio 4 d. bendradarbiavimo sutartį atliko sutartyje nurodytus veiksmus, tai yra nuomotu automobiliu atliko savo darbines funkcijas.
7. Pažymima, kad Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 18 straipsnio 14 punkte aiškiai nustatyta, kad vežėjai keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais paslaugas gali teikti tik turėdami teisėtai valdomus lengvuosius automobilius, atitinkančius bendruosius motorinių transporto priemonių reikalavimus, nustatytus Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, ir Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklėse nustatyta tvarka pateikę deklaraciją apie ketinimą vykdyti veiklą savivaldybės institucijai pagal vežėjo įmonės buveinės registracijos vietą arba gyvenamąją vietą, jeigu vežėjas yra fizinis asmuo <.....>. Analogišką reglamentavimą nustato ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 3-460(1.5E) patvirtintų Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliai taksi taisyklės, kurių 28 punkte numatyta, kad vežėjas, ketinantis vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvuoju automobiliu veiklą, privalo savivaldybės institucijai pagal vežėjo įmonės buveinės registracijos vietą arba gyvenamąją vietą, jeigu vežėjas yra fizinis asmuo, pateikti Taisyklių 2 priede nustatytos pavyzdinės formos deklaraciją apie ketinimo vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veiklą.
8. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad K. B. administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu pateikė sekančius dokumentus, o būtent: 2019 m. lapkričio 4 d. bendradarbiavimo sutartį sudarytą tarp UAB „G.“ ir K. B. vykdant pavežėjo paslaugas (b. l. 36–38), 2017 m. sausio 2 d. bendradarbiavimo sutartį, sudarytą tarp UAB „R.“ ir „C.“ (dabartinis bendrovės pavadinimas „G.“) (b. l. 39–44) bei 2017 m. sausio 30 d. deklaraciją apie ketinimą vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veikla UAB „R.“ įmonės vardu (b. l. 45–47), nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veikslo vykdymo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 71). Tačiau, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, byloje nėra duomenų, išskyrus bendradarbiavimo sutartį, kad K. B. yra susijęs darbo santykiais su UAB „G.“ ir (ar) su UAB „R.“, kurios vardu pateikta deklaracija apie ketinimą vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veikla. Akivaizdu, jog bendradarbiavimo sutarties tarp K. B. ir UAB „G.“ nepakanka siekiant šiuos, tikėtina, realius darbinius santykius laikyti teisėtais.
9. Atkreipiamas dėmesys, kad 2019 m. lapkričio 4 d. bendradarbiavimo sutartimi, sudaryta tarp UAB „G.“ ir K. B., pastarasis įsipareigojo teikti UAB „G.“ paslaugas pagal individualios veiklos klasifikatoriaus numerį (EVRK)-493900 (pavėžėjimo paslaugų suteikimas) sutartyje nurodytas terminais ir sąlygomis, UAB „G.“ įsipareigojo sumokėti K. B. už suteiktas paslaugas pagal šioje sutartyje numatytą tvarką. Minėta sutartimi UAB „G.“ pavėžėjimo paslaugai vykdyti suteikė K. B. automobilį su visa tam reikalinga įranga. Iš nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad K. B. nuo 2019 m. spalio 28 d. vykdo individualią veiką ir nors apeliaciniame skunde teigiama, kad nubaustasis pavėžėjimo paslaugas teikė kaip UAB „G.“ darbuotojas, tačiau Sodroje nėra registruota duomenų, kad K. B. būtų dirbęs UAB „G.“ ar/ir UAB „R.“ (b. l. 72). Be to, byloje nėra informacijos, kad bendrovė „G.“ būtų pateikusi savivaldybės institucijai deklaraciją apie ketinimą vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veiklą.
10. Taigi nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog 2019 m. lapkričio 29 d. K. B. vykdė būtent UAB „G.“ bendradarbiavimo sutarties pagrindu jam priskirtas darbines funkcijas. 2020 m. sausio 9 d. bylos nagrinėjimo Vilniaus miesto savivaldybėje metu K. B. nurodė, jog jo niekas neinformavo, kad reikia pateikti savivaldybės institucijai nustatytos formos deklaraciją apie ketinimą užsiimti pavežėjo veikla, manė, kad jo dokumentai veiklai vykdyti įforminti tinkamai.
11. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia arba dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis).
12. Pažymima, kad nagrinėjamu atveju iš aptartų duomenų neabejotinai nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 29 d. K. B. teikė būtent keleivių pavežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais paslaugas, tai yra lengvuoju automobiliu Toyota prius, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vežė keleivius, šių aplinkybių iš esmės neginčija ir nubaustasis, todėl teikdamas tokią paslaugą jis kaip fizinis asmuo privalėjo laikytis vežimo metu galiojusių Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 14 dalyje nurodytų reikalavimų. Priešingai nei skunde nurodo Advokatas, ankščiau aptarto įstatymo Nr. XII-2653, 2016-09-27 redakcija, paskelbta TAR 2016-10-07, 18 straipsnio 14 dalis aiškiai reglamentuoja, kad vežėjai keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais paslaugas gali teikti, be kita ko, Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklėse nustatyta tvarka pateikę deklaraciją apie ketinimą vykdyti veiklą savivaldybės institucijai pagal vežėjo įmonės buveinės registracijos vietą, jeigu vežėjas yra fizinis asmuo.
13. Papildomai prie skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje nurodytų motyvų svarbu paminėti, kad visi vežėjai – tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, siekiantys teikti vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais paslaugas, savivaldybės institucijai privalo pateikti minėtas deklaracijas. Todėl šiuo atveju apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje teisingai akcentavo, kad K. B. būdamas fiziniu asmeniu ir teikdamas keleivių vežimo už atlygį lengvuoju automobiliu paslaugas privalėjo pateikti deklaraciją apie ketinimą vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veiklą, tačiau nusižengimo metu jos pateikęs nebuvo. Nubaustojo nežinojimas apie šią pareigą nesudaro pagrindo jo atleisti nuo atsakomybės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalis). Taigi šiuo atveju K. B. skundžiama apylinkės teismo nutartimi nubaustas pagal ANK 150 straipsnio 1 dalį pagrįstai ir teisėtai.
14. Atsakant į Advokato skunde nurodytą argumentą, kad ANK įstatymas numato tam tikrus konkrečius atvejus bei sąlygas, kai su fizinio asmens padarytu administraciniu nusižengimu susijusiam juridiniam asmeniu gali kilti tam tikrų neigiamų padarinių, pažymima, jog pagal ANK 2 straipsnio nuostatas pagal šį kodeksą atsako tik fizinis asmuo, įstatymas nenumato jokių išimčių šiuo klausimu, tuo labiau, jog byloje nėra duomenų, kad K. B. būtų saistomas konkrečiais legaliais darbiniais santykiais su šioje nutartyje minėtais juridiniais asmenimis.
Dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo
15. ANK 34 straipsnio 6 dalis (ANK 34 straipsnio 5 dalies straipsnio redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.) įtvirtina galimybę administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui skirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, tačiau administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė gali būti švelninama tik išimtiniais atvejais. Šie atvejai gali būti administracinio nusižengimo mažareikšmiškumas ar nedidelis veikos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas ir pan.
16. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nubaustojo atstovo apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs apylinkės teismas, skundžiama nutartimi palikdamas galioti paskirtą piniginę nuobaudą bei jokių objektyvių argumentų, kurių pagrindu reikėtų tenkinti atstovo skundą ir keisti skundžiamą nutartį bei sušvelninti nubaustajam paskirtą nuobaudą.
17. Nagrinėjamu atveju iš apygardos teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad administracinį nusižengimą, už kurį K. B. paskirta administracinė nuobauda, nubaustasis padarė būdamas du kartus baustas administracine tvarka (paskirtos nuobaudos galioja) už nusižengimus, susijusius su transportu ir kelių ūkiu (ANK XXII skyrius), jis dirba. Nenustatyta nubaustojo atsakomybę sunkinančių bei atsakomybę lengvinančių aplinkybių. K. B. savo kaltės nepripažįsta, byloje yra duomenys, kad tik po administracinio nusižengimo protokolo surašymo teikė savivaldybės institucijai deklaracijas apie ketinimą teikti paslaugas lengvuoju automobiliu „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau jos buvo atmestos, kadangi buvo pateiktos ne pagal gyvenamąją vietą (b. l. 26). Visų šių aplinkybių visuma yra reikšminga sprendžiant nuobaudos dydžio parinkimo klausimą, todėl sprendžiama, kad šiuo atveju jos buvo tinkamai įvertintos nubaustajam paskiriant vidutinio dydžio ANK 150 straipsnio 1 dalyje numatytą baudą, kuri nėra akivaizdžiai per didelė. Nagrinėjamu atveju ypatingai svarbu tai, kad K. B. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su prekyba ir finansų sistema (ANK XV skyrius), kas yra reikšminga vertinant visuomenės interesus.
18. K. B. kilusių reikšmingų finansinių pasekmių atsiradimas pats savaime negali būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti jam paskirtą nuobaudą arba jos visai neskirti, kadangi neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto viešai skelbiamuose įstatymuose, kurių nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės.
19. Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų darymo, paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, taip pat – atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Administracinio poveikio priemonės padeda įgyvendinti administracinės nuobaudos paskirtį (ANK 27 straipsnis). Taigi administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio administracinį nusižengimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių ir nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu.
20. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, matyti, kad apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės nėra tiek ypatingos ar išskirtinės, kad būtų pagrindas švelninti nubaustajam paskirtą baudą, nes priešingu atveju nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Pažymima, jog nuobaudos parinkimas yra išimtinė teismo prerogatyva ir įstatymas nenumato galimybės administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui pačiam pasirinkti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės rūšies bei jos dydžio. Kadangi nėra pagrindo išvadai, jog K. B. už jo padarytą administracinį nusižengimą paskirtoji administracinio poveikio priemonė yra aiškiai per griežta, todėl sprendžiama, kad apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo. Dėl to apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
K. B. atstovo advokato Aivaro Raišučio apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.