Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Kristina Sušinskaitė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos UAB „SIMIS“ patikslintą prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-7552-1180/2022 pagal pareiškėjų A. M. ir I. M. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuotas asmuo AB „Swedbank“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja UAB „SIMIS“ patikslintu 2025-07-15 prašymu prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-7552-1180/2022, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2­022­-08-17 sprendimą papildyti nauja dalimi, t. y. kad po santuokos nutraukimo prievolė UAB „SIMIS“ pagal Klaipėdos apygardos teismo 2024-02-26 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-81-613/2024, pagal kurį antstolio Zeno Zenkevičiaus kontoroje yra vykdomas išieškojimas 23300 Eur ir bylinėjimosi išlaidos (išieškotojas UAB „SIMIS“) iš skolininko A. M., pripažįstama solidaria sutuoktinių atsakomybė.

Proceso atnaujinimo pagrindu pareiškėja nurodo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą, kuris numato, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų.

Prašyme nurodyta, jog pareiškėja į bylą nebuvo įtrauka kaip vienos iš šalies kreditorė, dėl ko buvo pažeistos kreditorės turtinės teisės ir apsunkintas išieškojimas vykdant Klaipėdos apygardos teismo 2024-02-26 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-81-613/2024, pagal kurį antstolio Zeno Zenkevičiaus kontoroje yra vykdomas išieškojimas 23300 Eur ir bylinėjimosi išlaidų sumai iš skolininko A. M. išieškotojui UAB „SIMIS“. 2022-09-17 sprendimas užkerta kelią išieškotojui nukreipti išieškojimą į santuokos metu padalintą turtą, todėl UAB „SIMIS“ reiškia prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2YT-7552-1180/2022. Išnagrinėtoje civilinėje byloje priimant sprendimą pareiškėjams I. M. ir A. M. buvo žinoma apie kreditoriaus pareikštus reikalavimus ir nagrinėjama bylą Klaipėdos apygardos teisme (UAB „SIMIS“ kreditorinis ieškinys jau buvo pareikštas ir nagrinėjamas Klaipėdos apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-81-613/2024). Teismui atnaujinus procesą, sutuoktiniai privalo išspręsti UAB „SIMIS“ kreditorinį reikalavimą A. M.. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad kreditorinis reikalavimas kilo sutuoktiniams esant santuokoje, santuokoje gautos vieno sutuoktinio pajamos yra pripažįstamos bendrąją jungtine nuosavybė, todėl prievolė UAB „SIMIS“ po santuokos nutraukimo pagal Klaipėdos apygardos teismo ­2024-02-26 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-81-613/2024 pripažįstama solidari sutuoktinių atsakomybė. Atnaujinus procesą ir gavus sutuoktinių atsiliepimus, galimas reikalavimų koregavimas atsižvelgiant į sutuoktinių poziciją. Antstolio 2025-03-14 rašte išieškotojui pažymima, kad A. M. 2022-09-17 nutraukė santuoką ir pasidalino turtą. 2025-04-01 buvo pateiktas prašymas pirmos instancijos teismui dėl susipažinimo su teismo sprendimu išnagrinėtoje civilinėje byloje. Teismas prašymą tenkino ir 2025-04-02 suteikė prieigą prie išnagrinėtos elektroninės bylos, ir buvo susipažinta su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022-08-17 sprendimu turiniu, todėl nuo 2025-04-02 skaičiuotinas trijų mėnesių terminas procesui atnaujinti.

Suinteresuotas asmuo I. M. pateikė atsiliepimą į prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo nesutinka. Nurodė, kad vykstant teismui tarp UAB „SIMIS“ ir A. M., jau buvo išsituokę. Iki santuokos nutraukimo buvo sudarę povedybinę sutartį. Teismo metu tarp UAB „SIMIS“ ir A. M. nebuvo reikštos pretenzijos dėl jos su A. M. ištuokos. Jokio sandorio su UAB „SIMIS“ nesudarė, jokios turtinės naudos iš to negavo, todėl nemato pagrindo mokėti buvusio sutuoktinio skolas.

Suinteresuotas asmuo A. M. pateikė atsiliepimą į prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo nesutinka. Nurodė, kad nuosekliai vykdo priteistą mokėjimo prievolę per antstolį. Jo ir I. M. santuoka nutraukta teisėtu teismo sprendimu, bendro šeimos ūkio nebekuria, kartu negyvena ir neturi bendrų finansinių ryšių. Byloje nėra naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios galėtų būti pagrindas atnaujinti procesą, todėl prašo prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti kaip nepagrįstą.

Suinteresuotas asmuo AB „Swedbank“ atsiliepime į prašymą nurodė, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo palieka spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, jog civilinėje byloje Nr. e2YT-7552-1180/2022, kurioje prašoma atnaujinti procesą, pareiškėjai A. M. ir I. M. prašė teismo jų santuoką nutraukti bendru sutikimu, panaikinant Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus (duomenys neskelbtini) santuokos įregistravimo įrašą Nr. 1013; patvirtinti sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių; po santuokos nutraukimo pareiškėjams palikti tas pačias pavardes, t. y. pareiškėjui – „M.“, pareiškėjai – „M.“.

Klaipėdos apylinkės teismas 2022-­08-17 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-7552-1180/2022 pareiškėjų prašymą tenkino: panaikino (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus įrašą Nr. 1013, kuriuo į apskaitą įtraukta (duomenys neskelbtini) Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje sudaryta santuoka tarp A. M. ir I. M. (pavardė iki santuokos sudarymo „A.“); po santuokos nutraukimo pareiškėjui A. M. paliko jo prigimtinę pavardę „M.“, pareiškėjai I. M. paliko santuokos metu įgytą pavardę „M.“; patvirtino tarp pareiškėjų 2022-07-12 sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių joje nurodytomis sąlygomis. Sprendimas įsiteisėjo 2022-09-17.

Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, jis tampa neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, turi būti reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą tokiu sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindams ir tuos pagrindus taikant neformaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-21 nutartis Nr. 3K-3-303/2007).

CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, tai yra teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis) ir kt.

Kasacinio teismo ne kartą pažymėta, kad pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį teismas, nagrinėdamas teismo posėdyje prašymą atnaujinti procesą, sprendžia dėl jo pagrįstumo, t. y. patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepažeidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais. Taigi šioje prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadijoje sprendžiama, ar iš tiesų yra bent vienas iš įstatymo nustatytų pagrindų procesui byloje atnaujinti, tiriami su tuo susiję įrodymai. Siekdamas nustatyti, ar pateiktas prašymas atnaujinti procesą pagrįstas įstatyme įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu, teismas tikrina, ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės atitinka aplinkybėms, kurios yra pagrindas civilinei bylai atnaujinti, nustatytus kriterijus, ar proceso atnaujinimo pagrindą numatoma įrodinėti tinkamomis įrodinėjimo priemonėmis, t. y. leistinu įrodymu, ar šis susijęs su įrodinėtinu faktu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011).

Kaip minėta, proceso atnaujinimo pagrindu pareiškėja nurodo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą.

CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą aiškinimo ir taikymo praktiką pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022-04-28 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-823/2022, 26 punktą, 2019-03-28 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019, 34 punktą, 2014-06-27 nutartį, priimtą civilinėje byloje 3K-3-355/2014 ir kt.). Taigi, prašyme atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes, pareiškėjas turi nurodyti materialiosios teisės norma pagrįstą konkrečią teisę ar įstatymo saugomą interesą, dėl kurių teismas nusprendė neįtraukęs į procesą, pateikti visus įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų pareiškėjo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiesiems teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui (Kauno apygardos teismo 2025-02-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-140-601/2025).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja nurodo, kad ji yra buvusių sutuoktinių A. M. ir I. M. kreditorė, tačiau nenurodo, dėl kokių jos teisių ar pareigų teismas pasisakė nutraukdamas A. M. ir I. M. santuoką arba kaip teismo sprendimu buvo pažeisti pareiškėjos teisės ar įstatymo saugomi interesai. Kaip matyti iš Klaipėdos apylinkės teismo 2022-08-17 sprendimo turinio, teismas tik nutraukė pareiškėjų A. M. ir I. M. santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (panaikino santuokos apskaitos įrašą), išsprendė po santuokos nutraukimo paliekamų pavardžių klausimą bei patvirtino pareiškėjų A. M. ir I. M. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje aptarti šalių susitarimai dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo ir bendravimo tvarkos, turto padalijimo bei finansinių įsipareigojimų kreditoriui AB „Swedbank“. Tačiau dėl jokių pareiškėjos UAB „SIMIS“ teisių ar pareigų minėtame sprendime teismas nepasisakė, taip pat nesukūrė jai jokių teisių ar pareigų ir nepažeidė jokių teisės ar įstatymo saugomų interesų, t. y. minėtame sprendime nėra nurodyti nei pareiškėjų (suinteresuotų asmenų šioje byloje) A. M. ir I. M. skoliniai įsipareigojimai pareiškėjai UAB „SIMIS“, nei išspręstas tokių skolinių įsipareigojimų padalinimo klausimas (paliekant bendra sutuoktinių ar asmenine vieno iš sutuoktinių prievole).

Be to, vien tai, kad pareiškėja mano esanti buvusių sutuoktinių kreditorė, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog egzistuoja pagrindas panaikinti ar pakeisti teismo 2022-08-17 sprendimu nustatytas teises ir pareigas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami dėl kreditoriaus pasirinkto jo pažeistų teisių ir interesų gynybos būdo tinkamumo, turėtų įvertinti ir atsižvelgti į kreditoriaus reikalavimų pobūdį. Atskirais atvejais, kai byloje, kurioje sprendžiami santuokos nutraukimo ir jos teisinių pasekmių klausimai, kreditoriaus teisės gali būti iš esmės nepažeidžiamos, o jo reikalavimas gali būti patenkintas ir santuoką nutraukus (pvz., kreditorius kreipiasi dėl skolos priteisimo pagal solidariąją abiejų sutuoktinių prievolę arba nutraukus santuoką ir padalijus sutuoktinių turtą skolininkas (vienas iš sutuoktinių arba jie abu) turi pakankamai turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas), todėl kreditorius, nors ir nebuvo įtrauktas į santuokos nutraukimo bylą, gali pasirinkti kitą pažeistų teisių gynimo būdą ir, neprašydamas atnaujinti proceso santuokos nutraukimo byloje, kreiptis į teismą su reikalavimu atskiroje byloje. Tačiau, jei nutraukus santuoką ir teismui išsprendus dėl jos teisinių pasekmių kreditoriaus reikalavimas negali būti patenkinamas nekeičiant įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyto sutuoktinių turto režimo, atsakomybės pagal turtines prievoles formos ir apimties, kreditorius privalo kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015-02-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58-218/2015). Taigi, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinamos konkrečios bylos aplinkybės.

Teismo vertinimu, teismo sprendimas, kuriuo buvo nutraukta A. M. ir I. M. santuoka, pareiškėjai UAB „SIMIS“, kuri nebuvo įtraukta į santuokos nutraukimo procesą kaip galima A. M. ir I. M. kreditorė, teisėms ir pareigoms neturi res judicata galios, ir neužkerta kelio jai kreiptis į teismą su ieškiniu dėl pažeistų teisių gynimo, juo labiau, kad pareiškėja, prašydama atnaujinti santuokos nutraukimo bylos procesą, nereiškia reikalavimo pakeisti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytą sutuoktinių turto režimą, o reiškia reikalavimą dėl prievolės pobūdžio – prašo prievolę UAB „SIMIS“ pagal Klaipėdos apygardos teismo 2024-02-26 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-81-613/2024 pripažinti solidaria (buvusių) sutuoktinių prievole.

Taigi teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo neatima pareiškėjai UAB „SIMIS“ galimybės ginti savo galimai pažeistą teisę ginčo teisenos tvarka, todėl nėra pagrindo spręsti, kad byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, priimtas teismo sprendimas pažeidžia jos teises ar įstatymo saugomus interesus, ir tuo pačiu nėra pagrindo spręsti, kad byloje egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytas pagrindas procesui atnaujinti. Klaipėdos apygardos teismo 2024-02-26 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-81-613/2024 pareiškėjos UAB „SIMIS“ naudai iš A. M. priteista 23220 Eur skolos ir bylinėjimosi išlaidos. Sprendimas priimtas praėjus beveik pusantrų metų nuo sprendimo, kuriuo nutraukta A. M. ir I. M. santuoka, dienos. Ginčo teisenos tvarka įrodžius, jog Klaipėdos apygardos teismo 2024-02-26 sprendimu iš A. M. priteista 23220 Eur skola (prievolė sumokėti šią skolą) yra solidari buvusių sutuoktinių prievolė, išieškojimas galėtų būti nukreiptas tiek į A. M., tiek į I. M. asmeninį turtą ir jiems nutraukus santuoką bei pasidalijus santuokoje įgytą turtą, todėl asmens neįtraukimas į bylą kreditoriumi savaime negali būti laikoma aplinkybe, esančia pagrindu atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje.

Spręsdamas dėl proceso atnaujinimo, teismas taip pat turi įvertinti, ar prašymas paduotas nepraleidus įstatyme nustatyto termino.

CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus šio Kodekso 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus atvejus (CPK 368 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja nurodė, kad 2025-04-02, kai pareiškėjai buvo suteikta prieiga susipažinti su išnagrinėta byla Nr. e2YT-7552-1180/2022, sužinojo aplinkybes, sudarančias civilinės bylos Nr. e2YT-7552-1180/2022 nagrinėjimo atnaujinimo pagrindą. Taigi teismas sprendžia, kad prašymas atnaujinti procesą buvo pateiktas nepraleidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, tačiau, kaip minėta, šiuo atveju nėra nustatyta kita būtina sąlyga – proceso atnaujinimo pagrindas.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėja neįrodė egzistuojant CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytą proceso atnaujinimo pagrindą, todėl pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas, atsisakytina atnaujinti procesą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų civilinėje byloje Nr. e2YT-7552-1180/2022 (CPK 370 straipsnio 3 dalis).

Netenkinus prašymo, pareiškėjai jos turėtos bylinėjimosi išlaidos iš suinteresuotų asmenų nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Suinteresuoti asmenys duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl dėl jų priteisimo nespręstina.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 31,72 Eur. Netenkinus prašymo, šios išlaidos priteistinos valstybei iš pareiškėjos (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 370 straipsniais, teismas

nutaria:

netenkinti pareiškėjos UAB „SIMIS“ prašymo dėl proceso atnaujinimo.

Atsisakyti atnaujinti procesą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų civilinėje byloje Nr. e2YT-7552-1180/2022.

Priteisti iš pareiškėjos UAB „SIMIS“ 31,72 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, sumokant šią sumą į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodant įmokos kodą – 5662.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.