Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-19671-1087/2024 pagal pareiškėjo A. S. patikslintą prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2YT-18153-812/2023 pagal pareiškėjų M. B. ir L. B. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Ignitis“, uždaroji akcinė bendrovė „IPF Digital Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „BnP Finance“, uždaroji akcinė bendrovė „LPB Capital“, uždaroji akcinė bendrovė „Legal Balance“, Omega Invest OU, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, A. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

11. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Todėl toliau spręstinas klausimas dėl skundžiamos nutarties materialinių aspektų (turinio) teisėtumo / neteisėtumo.

13. Šioje byloje kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą, teisėtumo ir pagrįstumo.

14. Pirmosios instancijos teismas priėmė tokį sprendimą konstatavęs, kad pareiškėjas negali būti laikomas buvusių sutuoktinių kreditoriumi. Todėl, nors pareiškėjas ir nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir jam nebuvo pranešta apie santuokos nutraukimo bylos iškėlimą, teismo vertinimu, bylos aplinkybių visuma nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad priimtu sprendimu teismas nusprendė dėl jo teisių ar įstatymų saugomų interesų. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo nutartyje išdėstytais argumentais, atskirajame skunde nurodo, jog teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog jis negali būti laikomas buvusių sutuoktinių kreditoriumi. Pareiškėjo įsitikinimu, teismas privalėjo pats įvertinti pateiktus įrodymus dėl jo pažeistų teisių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų veiksmais, o ne apsiriboti fakto nustatymu, kad civilinėje byloje, kurioje pareikšti turtiniai reikalavimai vienam iš sutuoktinių, nėra priimtas galutinis sprendimas. Juolab, kad, pareiškėjo vertinimu, teismas nepagrįstai pavartojo sąvoką „galutinis sprendimas“, kai minėtoje civilinėje byloje nebuvo pradėtas ir nevyko dokumentinis procesas, kas, neva, savaime rodo, kad nebuvo priimtas ir joks preliminarus teismo sprendimas. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie pareiškėjo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.

15. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą, rėmėsi CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, minėtame punkte numatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą aiškinimo ir taikymo praktiką pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-823/2022, 26 punktą, 2019 m. kovo 28 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019, 34 punktą, 2014 m. birželio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje 3K-3-355/2014 ir kt.). Taigi, prašyme atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes, pareiškėjas turi nurodyti materialiosios teisės norma pagrįstą konkrečią teisę ar įstatymo saugomą interesą, dėl kurių teismas nusprendė neįtraukęs į procesą, pateikti visus įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų pareiškėjo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiesiems teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui.

16. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodo, kad jis yra buvusių sutuoktinių M. B. ir L. B. kreditorius, tačiau nenurodo dėl kokių jo teisių ar pareigų teismas pasisakė nutraukdamas M. B. ir L. B. santuoką arba kaip teismo sprendimu buvo pažeisti teisės ar įstatymo saugomi interesai. Kaip matyti iš Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 6 d. sprendimo turinio, teismas tik nutraukė pareiškėjų L. B. ir M. B. santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, išsprendė po santuokos nutraukimo paliekamų pavardžių klausimą bei patvirtino pareiškėjų L. B. ir M. B. 2023 m. rugsėjo 6 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje aptarti šalių susitarimai dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo ir bendravimo tvarkos, turto padalijimo bei finansinių įsipareigojimų kreditoriams UAB „IPF Digital Lietuva“, UAB „Ignitis“, UAB „Legal Balance“, Omega Invest OU, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, A. B.. Teismas taip pat pripažino prievolę UAB „LPB Capital“ pagal 2019 m. lapkričio 8 d. vartojimo kredito sutartį Nr. PS-011679 solidaria pareiškėjų L. B. ir M. B. prievole, o 47,86 Eur žemės mokesčio ir 1,35 Eur žemės mokesčio delspinigių prievolę kreditorei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – asmenine M. B. prievole. Tačiau dėl jokių pareiškėjo teisių ar pareigų minėtame sprendime nepasisakė, taip pat nesukūrė jam jokių teisių ar pareigų ir nepažeidė jokių teisės ar įstatymo saugomų interesų, t. y. minėtame sprendime nėra nurodyti nei pareiškėjų skoliniai įsipareigojimai apeliantui, nei išspręstas tokių skolinių įsipareigojimų padalinimo klausimas (paliekant bendra sutuoktinių ar asmenine vieno iš sutuoktinių prievole).

17. Be to, vien tai, kad pareiškėjas mano esąs buvusių sutuoktinių kreditorius, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog egzistuoja pagrindas panaikinti ar pakeisti teismo 2023 m. lapkričio 6 d. sprendimu nustatytas teises ir pareigas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami dėl kreditoriaus pasirinkto jo pažeistų teisių ir interesų gynybos būdo tinkamumo, turėtų įvertinti ir atsižvelgti į kreditoriaus reikalavimų pobūdį. Atskirais atvejais, kai byloje, kurioje sprendžiami santuokos nutraukimo ir jos teisinių pasekmių klausimai, kreditoriaus teisės gali būti iš esmės nepažeidžiamos, o jo reikalavimas gali būti patenkintas ir santuoką nutraukus (pvz., kreditorius kreipiasi dėl skolos priteisimo pagal solidariąją abiejų sutuoktinių prievolę arba nutraukus santuoką ir padalijus sutuoktinių turtą skolininkas (vienas iš sutuoktinių arba jie abu) turi pakankamai turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas), todėl kreditorius, nors ir nebuvo įtrauktas į santuokos nutraukimo bylą, gali pasirinkti kitą pažeistų teisių gynimo būdą ir, neprašydamas atnaujinti proceso santuokos nutraukimo byloje, kreiptis į teismą su reikalavimu atskiroje byloje. Tačiau, jei nutraukus santuoką ir teismui išsprendus dėl jos teisinių pasekmių kreditoriaus reikalavimas negali būti patenkinamas nekeičiant įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyto sutuoktinių turto režimo, atsakomybės pagal turtines prievoles formos ir apimties, kreditorius privalo kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-58-218/2015). Taigi, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinamos konkrečios bylos aplinkybės.

18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismo sprendimas, kuriuo buvo nutraukta M. B. ir L. B. santuoka, apeliantui, kuris nebuvo įtrauktas į santuokos nutraukimo procesą kaip galimas M. B. ir L. B. kreditorius, teisėms ir pareigoms neturi res judicata galios, ir neužkerta kelio jam kreiptis į teismą su ieškiniu dėl pažeistų teisių gynimo. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo neatima apeliantui galimybės ginti savo pažeistą teisę ginčo teisenos tvarka, todėl nėra pagrindo spręsti, kad byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, priimtas teismo sprendimas pažeidžia jo teises ar įstatymo saugomus interesus, ir tuo pačiu nėra pagrindo spręsti, kad byloje egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytas pagrindas procesui atnaujinti. Juolab, kad šiuo atveju pareiškėjas tokia teise ir yra pasinaudojęs – Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal jo ieškinį atsakovams M. B., Z. J. B. ir J. V. dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų padarytos žalos atlyginimo; be kita ko, tikslindamas ieškinį, apeliantas atsakove į minėtą bylą yra įtraukęs ir L. B.. Ginčo teisenos tvarka įrodžius žalą, išieškojimas galėtų būti nukreiptas tiek į M. B., tiek į L. B. asmeninį turtą ir jiems nutraukus santuoką bei pasidalijus santuokoje įgytą turtą.

19. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju tinkamai įvertino byloje susiklosčiusias aplinkybes ir pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą. Pareiškėjo atskirajame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl jo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.